Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Bet viskas buvo veltui: Jėzus budi, tiesa pasilieka. O tuo metu, kai visos klaidos<br />
suskyla į daugelį sektų, praranda pagrindą ir pačios sunyksta, tiesos rūmas darosi vis<br />
puikesnis.<br />
Žibintas, kurį Jėzus uždegė, apšviečia ne tik tikėjimo ir papročių tiesas, bet taip pat<br />
pasaulietiškus mokslus, padeda suvokti visa tai tvarkančius dėsnius, viso to pamatus<br />
ir nuostabią vienybę, kuri viską jungia su pirmąja Priežastimi – Dievo Žodžiu,<br />
amžinąja Išmintimi, šviesybių Šviesa, nesutvertąja Tiesa.<br />
Nepataikaudamas protui ir širdžiai, Jėzus patraukė įžymiausius pasaulio protus,<br />
išsiskiriančius giliomis ir visapusiškomis žiniomis. Jėzaus mokslas yra tvirtas, jis<br />
nepataikauja puikybei ir aistroms: išpuikusiam žmogiškajam protui Jo paslaptys lieka<br />
nesuprastos.<br />
O Jėzau, Tu garbingai valdai protus. Apie tai liudija visi amžiai, neatsilieka ir mūsų<br />
modernūs laikai. Kartais, kai pusinis mokslas atskyla nuo Jėzaus ir patenka į<br />
racionalizmo bei modernizmo bangas, pilnas ir gilus mokslas ieško galutinės<br />
priežasties ir sutinka Jėzų Kristų.<br />
Jėzus yra visokio meno šaltinis. Jis pats yra Dieviškojo Menininko didžiausias<br />
Šedevras. Jis – tobuliausias grožis, kurį begalinė Išmintis ir Galia išreiškė regima<br />
forma. Būtent Jo tobulumą ir puikumą tūkstančiais būdų apdainuoja, piešia ir atkuria<br />
visa sutvertoji gamta. Be Jo nėra tvarkingumo nei harmonijos; nėra žavingumo nei<br />
puikumo, nei skaistumo, nei grožio. Jis yra Dieviškasis Pavyzdys, savyje turintis<br />
visokį idealą. Jo asmenybė, Jo gyvenimas, Jo kančia, Jo šventumas įkvėpė visų laikų<br />
menininkų talentus. Net patys to nesuvokdami, Jo idealų grožį savo kūryboje išreiškia<br />
ir tie, kurie nenori Jo pripažinti.<br />
Jėzus yra visokio gerumo pasaulyje židinys.<br />
Įsteigdamas Dieviškąją Eucharistiją Jis visas atsidavė su savąja labdaringo gerumo<br />
dvasia. Paliko mums savo gailestingą Sielą, Savo mylinčią Širdį, iš kurios, kai Jis<br />
gyveno žemėje, sklido į žmones visokios geradarybės. Ta gailestingoji Siela įsikūnijo<br />
tūkstančiuose krikščionių, kurie pasišventė ligonių ir nelaimingųjų slaugymui. Kas<br />
suskaičiuos prieglaudas, ligonines, visokių rūšių įstaigas, kuriose mergelių rankos<br />
gydo visokiausias žmonių negalias? Šitie Karalių Karaliaus sūnūs ir dukros aukoja<br />
gyvenimą, atiduoda savo jaunystę, ateitį, turtą ir sveikatą, kad palengvintų ir padėtų<br />
kitiems, nepažįstamiems, galbūt nedėkingiems.<br />
Kas gi jiems įdiegė tą atsižadėjimo mokslą, jei ne Jėzus, kuriam buvo gaila luošų ir<br />
ligonių likimo, kuris gydė visas ligas, kuris nesibodėjo dieviškomis rankomis lytėti<br />
vargšus raupsuotuosius, kad juos apvalytų?<br />
Prieš kelis dešimtmečius [XIX a.] japonų valdžia, išsigandusi raupsų plitimo, įsakė<br />
surinkti į nurodytą vietą visus nelaiminguosius, užsikrėtusius ta baisia liga. Vaikai<br />
atidavinėjo tėvus, vyrai žmonas. Taip buvo surinkta iš visų vietovių tūkstančiai<br />
raupsuotųjų. Ten buvo iškasta didžiulė duobė, į ją sumesti visi nelaimingieji, ir užpilti<br />
kalkių sluoksniu!<br />
Tuo pačiu metu, toje pačioje Japonijoje, netoli nuo tos vietos, katalikų vienuoliai ir<br />
vienuolės, palikę savo tėvynę, šeimas, gimtuosius namus, pasišventė ligoninėse, savo<br />
lėšomis pastatytose, slaugyti raupsuotuosius pagonis: perrišinėjo jų dvokiančias<br />
žaizdas, maitino juos, guodė, būdami įsitikinę, kad dėl savojo pasišventimo jie patys<br />
kada nors užsikrės ta baisia liga, kas iš tiesų ir įvykdavo.<br />
33
Change language