Petras Plumpa "Artimiausias bičiulis"

galėtum garbinti, Jį sekti ir mylėti. Gyveni nuolat bendraudama su Amžinuoju Tėvu,
kuris viską sutvėrė, viską valdo ir pripildo Visatą Savo dieviškuoju Buvimu; su tuo
Dievo Žodžiu, ta amžių Tiesa, kuria kiekvienam tvariniui suteikė Savojo panašumo;
ir su Šventąja Dvasia, tikriausia Meile, kuri visur skleidžia Savo geradarybes, Kuri
tave nuolat pašventina – tave į Kristų veda, o paskiau kasdiena tave palaiko Jo
dieviškoje Meilėje.
MYLINTI SIELA KLAUSO JĖZAUS
Atsisėdusi prie Viešpaties kojų, klausėsi Jo
žodžių (Lk 10,39).
Nuolankumas yra nuolatinė sąlyga, kad girdėtume Jėzaus balsą, tikėtume Jo
mokymu, priimtume tai, ką duoda, vykdytume Jo įsakymus ir atliktume net
mažiausius Jo pageidavimus.
Būti nuolankiu reiškia neturėti net nusistatyto tobulėjimo plano. Siela, kuri
nesupranta tokio tobulo savęs atsižadėjimo, ieško maldų be išsiblaškymų, be sausrų,
nori turėti žinomą, užtikrintą užsiėmimą, kuris atitiktų jos pageidavimus ir nuotaikas,
turėti užtikrintas priemones daryti gera, patinkančius apsimarinimo ar ydų nugalėjimo
būdus. Ji savo nuožiūra paskiria Dievui savųjų išbandymų laiką ir būdą, o Jam
tarnauja savo pačios pasirinktu darbu.
Nuolankumas būna kartu su paprastumu. Paprasta siela nieko daugiau neturi, tik
gerą valią. Bet tai ir yra visų svarbiausia. Ji kiekvienu metu gali priimti bet kokį
pavidalą, kurį jai teikia Dieviškasis Menininkas. Neturi jokių nuosavų troškimų, bet
priima ir įvykdo kiekvieną, kurį jai pateikia Mokytojo valia ar pageidavimas. Visada
stengiasi išgirsti Jo balsą ir visas jos tobulumas pagrįstas tuo, kad eina paskui Jį
nežiūrėdama aukų, kurias tenka sudėti, nei pasibjaurėjimų, kuriuos reikia nugalėti,
nei pažeminimų, kuriuos tenka pakelti. Paprasta siela visada eina tiesiai į tikslą,
nesidairydama į save. Turi tik vieną tikslą, – Dievą, – todėl į Jį veržiasi, nors dėl to
reikėtų pereiti ugnį, sielvartą ir persekiojimus.
Nuolankus Jėzaus klausymas yra pagrindinė sąlyga tikrai ir greitai pažangai
dorybių kelyje. Šventumas yra taip kilnus ir taip aukštai iškilęs virš pasaulio sąvokų,
kad tik Mokytojas gali to išmokyti. Išmintingiausios knygos tėra tik blankūs
nurodymai, išvedžioti bendri bruožai, nupiešti keli abstraktūs eskizai. Tą mokslą
galima įgyti tik uoliai klausantis paties Jėzaus mokymo.
O jeigu kas nors, perskaitęs visas knygas apie dvasinį gyvenimą, galvotų, jog yra
pajėgus žengti į šventumą, arba kad sugeba kitus tinkamai vesti, tas būtų panašus į
žmogų, turintį gražias, bet nereginčias akis, ir drįstantį vaikščioti ant bedugnės krašto.
Tad turi pradėti, tęsti ir užbaigti savo dvasinį gyvenimą tik tokiu vieninteliu būdu:
mylėti Jėzų visa širdimi, visad vykdyti Jo valią ir pageidavimus, kiek tik juos pažįsti;
priimti visus priešingumus ir visus kentėjimus, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai
sutiksi bet kurią gyvenimo minutę. O Jėzus tau suteiks jėgų.
Tai yra svarbiausias nusistatymas, kurį reikia išlaikyti ir sutvirtinti. Visos tavo
pastangos turi pasižymėti ištikimybe Jėzui, Jo klausymu, Jo troškimų palaikymu, Jo
44