Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
dieviškame gyvenime ir aš dalyvauju. Su Jėzumi myliu Tėvą, o Jėzuje Tėvas mane<br />
myli. Tad gyvenu Švenčiausioje Trejybėje.<br />
Nuostabus tikinčios sielos gyvenimas. Kuomet būna laisva, įsigilina į save ir<br />
sąmoningu aktu ilgam susijungia su tomis nesuprantamomis paslaptimis, kurios joje<br />
vyksta. Norėtų taip rami ir patenkinta pasilikti su Dievu. Tai juk truputis dangiškojo<br />
gyvenimo! Su Jėzumi, su Dangiškuoju Bičiuliu, siela paskęsta Švenčiausioje<br />
Trejybėje. Kuomet ateis ta akimirka, kai bus nutraukta uždanga, tada tai, kuo<br />
meilingai gėrėjosi per tikėjimą, galės džiaugsmingai stebėti garbėje!<br />
Dievas norėjo įvairiais būdais suartėti su žmogumi. Jis nepanoro būti žmogaus<br />
užmirštas, todėl jam apsireiškė per tikėjimą, apsigyvendamas teisiojo sieloje;<br />
apsireiškė ir protui, leisdamas jam pažinti Savo buvimą visame pasaulyje. Nori net<br />
suartėti per žmogaus pojūčius, todėl visada, kad ir slaptai, būti eucharistiniu pavidalu.<br />
Eucharistijoje yra pats Jėzus, Dievas-Žmogus, besiartinantis prie sielos. Jis nori būti<br />
su savo Siela ir gyvuoju Kūnu, su dieviškumu ir žmogiškumu, bet mūsų pojūčiams<br />
nepasireiškia tik dėl to, kad mums suteiktų tikėjimo nuopelną.<br />
Tad kokia garbė suteikta krikščionims ir kaip nuostabus yra tobulas gyvenimas!<br />
Mes visi, atidengtu veidu Viešpaties šlovę atspindėdami, daromės panašūs į jo<br />
atvaizdą ir vis augame garbingumu, Viešpaties Dvasios veikiami (2 Kor 3,18).<br />
Skaisti siela, gyvenanti tikėjimu, supranta tvarinių kalbą; dažnai juos stebi, kad<br />
galėtų matyti lyg veidrodyje Sutvėrėjo grožį ir gerumą. Tokiai sielai viskas<br />
reikšminga: ir dulkės atomas, lekiojantis ore, ir smėlio kruopelė ant jūros kranto, ir<br />
žolė pievelėje, ir medžių lapai, ir rasos lašai, ir debesys bei žvaigždės danguje.<br />
Kiekvienas tvarinys kalba apie Dievą, o siela Jį priima su didžia pagarba ir begaline<br />
meile.<br />
Tikinti siela su lygia pagarba priima ir kiekvieną tiesos dalelę, kurią žmogiškasis<br />
protas pajėgia atskleisti. Mokslas ir menas jai yra pagarbos verti dalykai, kaipo<br />
atspindintys amžinąją Tiesą ir Grožį, kurie lyg ir nesąmoningai stengiasi tuos silpnus<br />
spindulius suvesti į vienintelį jų židinį, į Dievo Žodį, Amžinąją Išmintį, Jo Esmės<br />
veidrodį ir atspindį.<br />
Bet visų labiausiai mėgsta gilintis į Šventojo Rašto skaitymą. Žino kad ten tiesa, lyg<br />
didžiulė upė, plaukia plačia vaga. Kiekviena eilutė, kiekvienas posakis jai yra šventi<br />
dalykai, tartum dieviškoji relikvija. Tai Jo žodis, tai lyg Dievo žodžio įsikūnijimas.<br />
Tikinti siela priima ir dogmatines ir moralines tiesas. Stengiasi suprasti jų giluminę<br />
reikšmę ir prie jų derinti savo poelgius.<br />
Susikaupusi siela nuolat dėkoja Viešpačiui: Šlovinkit savo širdyse Viešpatį,<br />
visuomet ir už viską dėkodami Dievui Tėvui (Ef 5,19-20). Mažiausias tvarinys, kuris<br />
jai suteikia džiaugsmo ar padaro paslaugą, - sužadina širdyje dėkingumą visokio<br />
gėrio Kūrėjui; nes žino, jog ir mažiausiai reikšmingiems įvykiams vadovauja tėviška<br />
ranka sielos labui, kad ją apsaugotų nuo pavojų.<br />
Ji taip pat pagarbiai priima kryžius, kuriuos pakeliui sutinka, juos džiugiai bučiuoja<br />
ir ima ant pečių.<br />
Taip gyvena, visur matydama vien Dievo geradarybes, vien Jo jautrumo įrodymus;<br />
tad visame garbina Dieviškąjį Gėrį ir nuolat dėkoja Jo tėviškai Apvaizdai.<br />
Skaisčioji siela, kuo daugiau stenkis nuolat gyventi tikėjimu. Greit nebegalėsi<br />
atitraukti akių nuo to didybės, tiesos ir gėrio Dievo, kuris visur tau atsiskleis, kad<br />
43