Sveikata

Sveikata 

REDAKCIJOS KOLEGIJA: 

prof. habil. dr. Irena Balèiûnienë, 

gyd. Eduardas Bartkevièius (SAM sekretorius) 

doc. dr. Jurgis Bojarskas, 

dr. Jonas Bunevièius, 

gyd. Asta Bþeskytë, 

dr. Saulius Èaplinskas, 

gyd. Ona Davidonienë, 

dr. Genadijus Dolþenko, 

dr. Nijolë Drazdienë, 

prof. habil. dr. Vilius Grabauskas, 

gyd. Zenonas Javtokas, 

prof. Elona Juozaitytë, 

prof. habil. dr. Aleksandras Laucevièius, 

doc. dr. Robertas Petkevièius, 

doc. dr. Emilis Subata, 

dr. Rima Vaitkienë, 

doc. dr. Leonas Valius. 

REDAKCIJA: 

Zenonas Tartilas 

vyriausiasis redaktorius - tel.: 261 25 29 

Zenonas Glaveckas 

vyr. redaktoriaus pavaduotojas - 

tel.: 261 25 29 

Elvyra Mataèiûnienë 

reklamos vadybininkë - tel.: 261 90 43 

REDAKCIJOS ADRESAS: 

Þ. Liauksmino g. 5, 2001 Vilnius, 

faksas: 261 25 29. 

El. paðtas: sveikata@hostex.lt; 

zsveikata@takas.lt 

www.sam.lt/mokslas.htm 

www.zinios.lt 

„Sveikatos” þurnalas iðeina kartà per mënesá. 

Leidëjas - UAB „Sveikata”. 

Spausdina AB „Spauda”, Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius 

The Lithuanian monthly magazine “Sveikata” 

advocating medical science, healthy mode of life 

and health culture. 

Uþs. Nr.776. Kaina 2,50 Lt, 

prenumeratoriams - 2,50 Lt (su pristatymu). 

©„Sveikata” 

2003 . 4 ( balandis) 567 

2 

5 

8 

12 

13 

16 

17 

19 

21 

22 

32 

34 

35 

37 

39 

40 

42 

43 

44 

48 

50 

Praëjo vienuolika metø 

Zenonas Tartilas 

Sëkminga kataraktos operacija gràþina regëjimà ir þmogaus aktyvumà 

Lilija Socevièienë 

Ádomi bendradarbiavimo su Lietuva pradþia 

Kjell Syversen 

Tarp dviejø tendencijø 

Kjell U. Sandvig 

Glaukoma: profilaktika ir ankstyva diagnostika 

Lina Socevièienë 

Anesteziologo vaidmuo ambulatoriniø oftalmomikrochirurginiø 

operacijø metu 

Birutë Zita Jauniðkienë 

Akiø mikrochirurgija 

Vytautas Jaðinskas 

Ragenos storio átaka ir reikðmë diagnozuojant ir gydant glaukomà 

Jûratë Neverauskienë 

Glaukoma – negráþtamà aklumà sukelianti liga 

Ingrida Janulevièienë 

Ûmi raudona akis 

Ilona Aleksiûnienë 

Audiniø transplantacija oftalmologijoje 

Rimvydas Aðoklis, Laura Butkienë 

Akiø nudegimai ir jø profilaktika 

Rima Boguðevièienë 

Akiø suþeidimai 

Rima Boguðevièienë 

Argoninio lazerio panaudojimo akiø ligoms gydyti galimybës 

Milda Aukðtikalnienë 

Akiø protezavimo bûklë Lietuvoje 

Graþina Jonikienë, Daina Rima Skrupskienë 

Diabetinë retinopatija: atsiradimo prieþastys, tyrimo ir gydymo 

ypatumai 

Vilma Jûratë Balèiûnienë 

Groþis ir sveikata – tai klasikiniai laimës ðaltiniai 

Marija Kukanova 

Iðverstakumas ir jo prieþastys 

Jurgis Japkinas 

Akiø groþiui ir sveikatai 

Robertas Kuoras 

Ultravioletiniai spinduliai ir akiø apsauga 

Margarita Sriubienë 

Aktuali informacija 

Pirmajame virðelyje: doc. med. dr. Remigijus Valdemaras Nargëla. 

Leonos Korkutienës nuotrauka. 

Mus rasite internete: www.zinios.lt 

1

Sveikata 2003 . 4 

Praëjo vienuolika metø 

Á “Sveikatos” þurnalo klausimus atsako Sveikatos apsaugos ministras med. dr. JUOZAS OLEKAS. 

Sveikatos apsaugos ministras med. dr. Juozas Olekas. 

1992 m. sausio mën. “Sveikatos” þurnalas iðspausdino 

tuometinio Sveikatos apsaugos ministro Juozo Oleko atsakymus 

á redakcijos klausimus. Mûsø nuomone, nemaþai 

ten iðspausdintø minèiø aktualios ir ðiandien, praëjus daugiau 

kaip 11 metø. 

Norime pacituoti “Sveikatos” þurnale daugiau kaip 

prieð 11 metø iðsakytas mintis. 

“Pradëjome didelá darbà kartu su Ðvietimo ir mokslo 

ministerija (...) Jau nuo maþø dienø mokysime sveikos gyvensenos. 

Jaunoji karta pati turi prisidëti prie sveikatos 

iðsaugojimo”. 

Ðiandien Jûs su susirûpinimu kalbate apie vaikø, paaugliø 

sveikatà. Kas gi per tuos 11 metø nutiko? Ir su vaikais, 

ir suolais, ir su medicinos punktais mokyklose? Pagaliau 

su narkotikais ir kitomis blogybëmis? 

Nepriklausomybës auðroje su tuometinës Vyriausybës 

ðvietimo ministru Dariumi Kuoliu nemaþai dirbome norëdami 

á naujas mokyklø programas átraukti sveikos gyven- 

2 Mus rasite internete: www.sam.lt/mokslas.htm 

senos ugdymà. Tada tikëjomës, jog dalá tekstø bûtent sudarys 

sveika gyvensena. Deja, ne viskas susiklostë taip kaip 

buvo sumanyta, - sveikatos ugdymo turinio programose liko 

kur kas maþiau. Tai galima suprasti: gyvenimas vietoje 

nestovëjo, keitësi vadovëliai, kitos mokymo priemonës. Pagaliau 

ir paèioje mokyklos bendruomenëje sveikatos ugdymas 

ðiek tiek pasitraukë á ðalá... 

Taèiau yra ir graþiø pragiedruliø: vykdoma sveikø mokyklø 

programa, nemaþai jaunimo ásitraukia á sporto mokyklø, 

sveikatos klubø veiklà. Vis dëlto tai tik viena medalio 

pusë. Antroji tokia: mûsø demokratëjanèià ðalá ið Vakarø 

uþplûdo naujos gyvensenos banga. Propaguojamas “laisvas” 

gyvenimas, smurtas televizijoje, spaudoje. Mokyklas 

pasiekë ir narkotikø, kvaiðalø biznio èiuptuvai. Kai kas neatsispyrë, 

net ásitraukë á to biznio tinklà. Pablogëjo ir dalies 

gyventojø materialinë bûklë. O visa tai atsiliepë jaunimo 

nuotaikoms ir sveikatai. Tam tikrà vaidmená atliko ir sveikatos 

apsaugos reforma – profilaktikai dëmesys joje akivaizdþiai 

sumaþëjæs. 

Ðias neigiamas tendencijas nesunku pastebëti. Todël ðiais 

metais numatome dalá lëðø skirti medicinos punktams mokyklose 

finansuoti. Rengiame naujà ásakymà dël darbo 

krypèiø ðiuose medicinos punktuose. 

Medicinos punktai daþniausiai buvo iðlaikomi pirminiø 

sveikatos centrø ar poliklinikø, bet dalis pacientø prisiraðë 

prie savarankiðkai funkcionuojanèiø bendrosios praktikos 

gydytojø, o jie lëðø punktams iðlaikyti neskiria. Taigi iðkilo 

finansavimo problema. 

Sveikatos punktø darbas mokyklose turëtø bûti skirtas 

daugiau profilaktikai – ne tik pagalbos teikimui iðtikus nelaimei. 

Þinoma, pirmàjà pagalbà nelaimës, susiþeidimo atveju 

turi teikti medicinos punktai. Antra vertus, jie turi viskà 

daryti, kad nelaimiø, susiþeidimø bûtø kuo maþiau, kad vaikai 

sëdëtø jø ûgá atitinkanèiose, taisyklingai apðviestose vietose. 

“Sveikata – ið tikrøjø didþiulis turtas. Að norëèiau pamatyti 

ir nerûkanèiø, ir sportuojanèiø, ir savo sveikatà sauganèiø 

þmoniø Lietuvà”. 

Ar pildosi ði vizija?

Ði vizija ið dalies pildosi. Sustiprëjo sveikuoliø judëjimas. 

Ir nors Dainius Kepenis mane pakritikuoja, kad sveikuoliams 

skiriu per maþai dëmesio, sveikos gyvensenos banga 

sëkmingai ritasi per Lietuvà. Dþiugu matyti ryte pavienius 

þmones ar grupeles, bëgiojanèius parkuose, aikðtelëse, 

kitose atokesnëse nuo keliø vietose. Pasikeitë á geràjà 

pusæ kai kuriø medicininiø organizacijø veikla. Að sveikinu, 

pavyzdþiui, Ðirdies asociacijos veiklà, ji skiria labai daug 

dëmesio profilaktikai, leidþia leidinius, organizuoja renginius. 

Neseniai Sveikatos dienos proga Sereikiðkiø parke buvo 

suorganizuota sveikatos ðventë. Sveikatos renginiai populiarëja 

ir rajonuose. 

Paminëtinas ir hipertenzija serganèiøjø klubas, kuriam 

sëkmingai vadovauja net nemedikas. 

Pradmenø, rodanèiø, kad gausëja sveikatà sauganèiø 

þmoniø Lietuvoje, tikrai yra. Bet netrûksta ir kitokio sveikatai 

poveikio: vos apsigynëme nuo rûkalø reklamos, komercinë 

visko, kas gali griauti sveikatà, pasiûla didelë. 

Þmonës dabar vis daþniau pajunta, kad net ekonomiðkai 

apsimoka bûti sveikiems, negu vaikðèioti pas medikus, 

sirgti ir brangiai mokëti uþ vaistus. Tikëjau ir tebetikiu, kad 

matysime sveikø ir sportuojanèiø þmoniø Lietuvà. 

“Pabandysime sukurti reabilitacijos sistemà (...) Kaip 

vaistà, taip ir sanatoriná gydymà, turëtø iðraðyti gydytojas”. 

Ar ðiandien ne per grieþti indikacijø sàraðai tiems, kurie 

nori patekti á minëto profilio ástaigà? 

Prieð vienuolika metø mes, medikai, galbût buvome per 

dideli entuziastai. Ðiandien aiðku, kad visà ankstesnæ reabilitacijos 

sistemà vargu ar pavyks iðlaikyti. 

Dabar ypaè akcentuojame reabilitacijos pagalbà vaikams, 

tam skirdami lëðø ið bendrøjø reabilitacijos paslaugø. 

Na, o dalá naðtos gal prisiims ir gyventojai, nes reabilitacijos 

paslaugos vis gerëja. Dalis reabilitacijos paslaugø 

atkeliaus arèiau þmogaus. Èia turiu galvoje ambulatorinës 

reabilitacijos paslaugas, ypaè rajonø centruose, didþiuosiuose 

miestuose. Juk ne kiekvienas gali sau leisti iðvykti á Druskininkus, 

Birðtonà, Likënus ar Palangà, kur tos paslaugos 

anksèiau buvo teikiamos. 

Reabilitacija turi uþsiëmusi sveikatos apsaugoje savo vietà, 

mes stengsimës ir ateityje jà palaikyti. 

“Mûsø þmonës nepakankamai priþiûri dantis, nepakankamai 

jais rûpinasi, labai daþnai tik uþdelstais atvejais 

kreipiasi á stomatologus.” 

Kaip vertinate situacijà ðiandien? 

Situacija dvilypë. Dalis þmoniø ið tikrøjø pasinaudojo 

tomis galimybëmis, kurias suteikë naujos dantø apsaugos 

priemonës: ávairios pastos, kitos burnos prieþiûros priemonës. 

Tiems pavyko dantis iðsaugoti sveikus ir pamirðti, kas 

yra stomatologo këdë. Deja, dalis þmoniø gal dël ekonominiø 

sunkumø ar blogø áproèiø apleido dantø prieþiûrà. Ne- 

MÛSØ INTERVIU 

retai tokio aplaidumo rasime ir tarp vaikø, moksleiviø – 

èia netrûksta karieso paþeistø , iðtrauktø dantø. 

Esu labai dëkingas Lietuvos stomatologø sàjungai ir 

kompanijai “Procter and Gamble”, kurie surengë akcijà – 

kelionæ autobusu po Lietuvà. Automobilyje – dvi stomatologinës 

këdës, specialistai nemokamai tikrina dantis, moko, 

áspëja. Tokia akcija vyksta nebe pirmi metai, ji neturëtø 

nutrûkti. 

Patvirtinta burnos sveikatos prieþiûros programa, ji finansuojama. 

Dalis lëðø, kurios buvo skirtos stomatologijos 

kabinetams árengti, turi bûti skirta grynai profilaktikos 

darbui. 

“Mediko etika ir deontologija turëtø bûti pirmoje vietoje, 

nes jos nebuvimas ar trûkumas paþeidþia ne tik vieno 

mediko, bet ir visos medicinos prestiþà”. 

Ar ðios Jûsø mintys ðiandien tokios pat aktualios? O 

gal etika ir deontologija ðlubuoja dël menko medikø atlyginimo? 

Mintys aktualios ir ðiandien, o pavyzdþiø yra labai ávairiø. 

Didþioji Lietuvos medikø dalis ið tikrøjø myli ir gerbia 

savo profesijà, jø santykiai su pacientais geri, net nuostabûs. 

Taèiau vieno kito ðaukðto deguto medikø visuomenë 

neiðvengia – tas ðaukðtas ir pagadina visà statinæ medaus. 

Ðià dalá medikø reikëtø iðskirti ir tik apie jà kalbëti. 

Be abejo, medikø atlyginimai turi átakos santykiams su 

pacientais. Jeigu gydytojo peèius slegia buitiniai rûpesèiai, 

jis negali pakankamai dëmesio skirti ligoniui. Tai blogai. 

Sveikatos apsaugos ministerija kaip vienà ið veiklos krypèiø 

iðskyrë medikø darbo uþmokesèio didinimà, darbo sàlygø 

gerinimà. 

Kaip rodo pavyzdþiai, Lietuvoje yra tuos reikalus gerai 

susitvarkiusiø gydymo ástaigø. Taèiau esama ir nesklandumø, 

trûkumø. Kartu su Valstybine ligoniø kasa bandysime 

spræsti, kad medikø darbo uþmokestis padidëtø. 

Ar pagerës Sveikatos apsauga ástojus Lietuvai á Europos 

Sàjungà? Jeigu taip, kà galëtø padaryti medikai ne tik 

patys balsuodami uþ stojimà á ES, bet ir þmones paragindami 

balsuoti “uþ”? 

Manau, nëra jokiø abejoniø, kad sveikatos apsauga Lietuvoje 

pagerës. Dirbsime kartu su savo kolegomis, sveikatos 

apsaugos organizatoriais, kad pasinaudotume ir patirtimi, 

ir paèiu buvimu Europos Sàjungoje. Didelës perspektyvos 

atsivers tobulinant kvalifikacijà. Vien tai, kad Europos 

Sàjungos sveikatos rodikliai kur kas geresni negu mûsø, 

vers pasitempti, perimti patirtá. Pagaliau ir galimybës 

pasirenkant gydymà bus didesnës. 

Kvieèiu medikus bûti aktyviais stojimo á Europos Sàjungà 

propaguotojais, raginti ne tik pacientus, bet ir visus 

gyventojus balsuoti uþ narystæ Europos Sàjungoje. 

Ligø profilaktika visoje Europos Sàjungoje dotuojama, 

remiama sritis. Kaip ji bus plëtojama ir remiama Lietu- 


3


voje? Mums ypaè rûpi sveikà gyvensenà propaguojantys 

leidiniai, kuriems be valstybës paramos sunku iðsilaikyti. 

Jie tiesiog uþgoþiami, sakytume, nerûpestingà gyvenimo 

bûdà propaguojanèiø televizijos laidø, pramoginiø renginiø. 

Ten leidþiama viskas... 

Manau, kad ne tik þodþiais, bet ir finansiðkai paremsime 

profilaktiná darbà. Ministerija finansuoja keletà profilaktikos 

programø. Tà darbà tæsime. 

Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 10 

“Dël Lietuvos Respublikos Vyriausybës sudëties” 

Juozas Olekas 2003 m. kovo 6 d. patvirtintas sveikatos 

apsaugos ministru. 

Gimë 1955 m. spalio 30 d. Rusijoje, Krasnojarsko 

kr. Vedæs, turi tris vaikus. Vilniaus universiteto 

Medicinos fakulteto Stomatologijos klinikos docentas, 

medicinos mokslø daktaras. 18 racionalizaciniø 

pasiûlymø, per 100 moksliniø straipsniø plastinës chirurgijos, 

veido ir þandikauliø chirurgijos, ágimtø veido 

anomalijø gydymo temomis autorius. Medikø kolegijos 

tarybos pirmininkas, Ðeimos planavimo ir seksualinës 

sveikatos asociacijos prezidentas, Baltijos 

visuomenës sveikatos instituto prezidentas, Tarptautinës 

mikrochirurgijos asociacijos, Tarptautinës veido 

ir þandikauliø chirurgijos asociacijos, þurnalø 

“Medicina”, “Stomatologija” redkolegijø narys. 

LSDP narys, partijos pirmininko pavaduotojas. 

Lietuvos profesiniø sàjungø centro pirmininkas. Lietuvos 

gatvës vaikø futbolo federacijos garbës prezidentas, 

UNICEF Lietuvos komiteto pirmininko pavaduotojas, 

Populiacijos ir vystymosi tarpparlamentinio 

Europos forumo, Tarpparlamentinio skautø judëjimo, 

Vilniaus “Rotary” klubo narys. 

Seimo delegacijos, Socialistø politinës grupës Europos 

Tarybos Parlamentinëje Asamblëjoje narys, 

Europos Tarybos Parlamentinës Asamblëjos viceprezidentas, 

Biuro narys, Nuolatinio, Socialiniø, sveikatos 

apsaugos ir ðeimos reikalø, Reglamento, Politiniø 

reikalø bei monitoringo komitetø narys. 


Dëkojame uþ pokalbá. 

Redakcijos ir “Sveikatos” þurnalo skaitytojø vardu linkime 

Jums, Gerbiamas Ministre, sëkmingo darbo visuose 

sveikatos apsaugos, o ypaè profilaktikos, baruose. 

KALBËJOSI Z.TARTILAS 

Juozas Olekas – sveikatos apsaugos 

ministras 

1980 m. Baigë Vilniaus universiteto 

Medicinos fakultetà 

1987 m. Apgynë medicinos mokslø daktaro 

disertacijà 

1980-1990 m. Vilniaus universiteto “Raudonojo 

kryþiaus” ligoninës gydytojas 

1982-1989 m. Vilniaus universiteto Mikrochirurgijos 

laboratorijos vyresnysis 

mokslinis bendradarbis 

1990-1992 m. LR sveikatos apsaugos ministras 

1992-1993 m. Vilniaus universiteto Plastinës 

chirurgijos klinikos vyresnysis 

mokslinis bendradarbis 

1993-1994 m. Vilniaus GPUL Plastinës chirurgijos 

ir traumatologijos skyriaus 

vedëjas 

1994-1997 m. Vilniaus universiteto “Þalgirio” 

ligoninës vyriausiasis gydytojas 

1996-2000 m. LR Seimo narys 

2000 m. Iðrinktas LR Seimo nariu 

2000 10-2001 07 Seimo Socialdemokratinës koalicijos 

frakcijos seniûno pavaduotojas 

2001 07 30 Iðrinktas ðios frakcijos seniûnu 

2003 03 06 Prezidento dekretu patvirtintas 

sveikatos apsaugos ministru

Sëkminga kataraktos operacija 

gràþina regëjimà ir þmogaus aktyvumà 

LILIJA SOCEVIÈIENË 

Visi þmonës nori bûti 

sveiki. Ásivaizduojame, 

jog sveikata yra neiðsenkanti 

vertybë, 

suteikta mums visam 

gyvenimui. Esame 

pripratæ rûpintis savo 

sveikata tik tuomet, kai 

susergame ir pajauèiame, 

jog daugiau nebegalime. 

Gyd. Lilija Socevièienë gim. 1950 

m. Klaipëdoje. 1974 m. baigë 

Kauno medicinos institutà. 1976 

m. pradëjo dirbti Klaipëdos m. 

ligoninëje akiø ligø skyriuje. Nuo 

1983 m. VðÁ Antakalnio poliklinikos 

akiø ligø skyriaus vedëja Vilniuje. 

Nuo 1996 m. yra Europos 

ambulatorinës akiø chirurgijos 

draugijos narë. Nuo 1999 m. – 

Vilniaus m. neetatinë vyriausioji 

oftalmologë, nuo 2003 metø 

ásteigtos Lietuvos ir Vokietijos UAB 

“Lirema” Akiø ligø klinikos 

vyriausioji gydytoja. Staþavosi 

Rusijoje, Norvegijoje, Danijoje, 

Ðvedijoje, Vokietijoje, Prancûzijoje, 

Lenkijoje. Pagrindinë darbo kryptis: 

refrakcinë ir ambulatorinë 

kataraktos chirurgija. 

N 

uo senø laikø vengiame 

kreiptis á gydytojà, 

kadangi apsilankymas 

poliklinikoje mums 

asocijuojasi su valandinëmis 

eilëmis prie registratûros 

langelio, gydytojo kabineto, 

ne visada maloniu aptarnavimu 

ir pagaliau neiðspræsta 

mûsø problema. Tokia vizija 

nesvetima daugeliui 

þmoniø, kurie kada nors 

kreipësi á poliklinikà ar ligoninæ. 

Natûraliai kyla klausimas, 

kodël negali bûti kitaip? 

Ðiandien mûsø atsakymas 

bûtø: gali. Ðiandien mes 

galime rinktis, nes turime 

alternatyvà – privaèias gydymo 

ástaigas, kuriose dirba 

tie patys gydytojai, tik daug 

geresnëmis sàlygomis. Atëjæ 

á privaèià gydymo ástaigà, 

nelauksime eilëje, nejausime 

átampos, mus apþiûrës su 

modernia áranga, taèiau turësime 

uþ tai sumokëti. Bet 

kodël negalime sumokëti uþ 

savo sveikatà, jeigu mokame 

uþ groþá, malonø pasisëdëjimà 

restorane ar kavinëje, 

teatrà, draudimà ir kitus dalykus. 

Taigi pinigai ne visada 

yra kliûtis. Jau pripratome 

mokëti uþ dantø gydymà, 

psichologo paslaugas. Po 

truputá mûsø suvokimas 

pleèiasi, taèiau kartais vis 

tiek sunku iðtraukti sunkiai 

uþdirbtus pinigëlius uþ... gydytojo 

apþiûrà. Kitaip bûna 

tuomet, kai suvokiame, jog 

patekome á bëdà, jog sergame 

rimta liga, jog ne kiekvienas 

gydytojas mums gali 

padëti – tuomet esame pasiryþæ 

atiduoti bet kà, pinigai 

nebesvarbu. Nesinori pamokslauti, 

bet norisi perteikti 

tà suvokimà, kuris apima, 

kuomet apakæs þmogus 

klausia, ar jam dar yra vilèiø, 

o tu matai, kad jau uþdelsta 

ir dël ligos iðsivystæ 

pakitimai organizme negráþtami. 

Tuomet ið tiesø kyla 

klausimas, kodël jis neatëjo 

anksèiau, kodël jis nepasirûpino, 

o atsakymas „nebuvo 

pinigø ar laiko“ skamba visiðkai 

nepagrástai. 

AKIØ LIGØ SPECIALISTAI PATARIA 

Lilija Socevièienë. Zenono Glavecko nuotr. 

Ðià ilgà áþangà raðiau todël, 

kad jau deðimt metø 

operuoju þmones, serganèius 

akiø liga – katarakta. Po 

45 min. trunkanèios mikrochirurginës 

operacijos jie 

naujai iðvysta pasaulá ir pradeda 

naujà gyvenimà. Labai 

svarbu, kad þmonës nelauktø, 

kol iðsivystys vëlyvoji kataraktos 

stadija, nebijotø jà 

operuotis, todël noriu paaiðkinti, 

kas yra ði liga, kaip jà 

atpaþinti ir kada jà efektyviausia 

gydyti. 

KAS YRA 

KATARAKTA? 

Katarakta (gr. katarrhaktes 

– þemyn krintantis, 

krioklys, uþtvanka) – tai 

akies læðiuko drumstis, ma- 


5


þinanti regos aðtrumà, nes á 

aká sunkiau patenka ðviesos 

spinduliai. Ir intensyvi, ir net 

nedidelë drumstis læðiuko 

centre labai labai silpnina 

regëjimà. Kai drumstas visas 

læðiukas, pacientas mato 

tik ðviesà, bet neskiria daiktø. 

Pacientas visiðkai apanka, 

kai læðiukas pilnai sudrumstëja. 

Sveikas akies læðiukas 

skaidrus, kaip ir ragena, 

neturi kraujagysliø. Jis 

padalina aká á priekiná ir uþpakaliná 

akies segmentus, 

yra uþ rainelës, guli kapsulëje 

pasaitëliais prisitvirtinæs 

prie krumplyno ataugø. 

Læðiukas praleidþia ir nukreipia 

akies spindulius á 

tinklainæ. Be to, savo elastingumo 

dëka jis dalyvauja 

akomodacijoje (akomodacija 

– akies gebëjimas, keièiant 

akies sistemos lauþiamàjà 

gebà, aiðkiai matyti 

ávairiu atstumu nutolusius 

daiktus). Akomoduojant 

akies krumplyno raumuo 

susitraukia, læðiukà laikantys 

saitai atsipalaiduoja, jis 

iðsigaubia ir jo lauþiamoji 

geba padidëja. 

KOKIOS KATARAK- 

TOS ATSIRADIMO 

PRIEÞASTYS? 

Iki 1700 metø buvo galvojama, 

kad læðiukas yra 

ðviesai jautrus organas, o 

Normalus matymas 

Matymas prasidëjus 

kataraktai 


katarakta – nusileidæs ið 

aukðto drumstas skystimas 

ir sustingæs prieðais læðiukà. 

Dabar mes þinome, kad kataraktos 

drumstys formuojasi 

kaip natûraliø amþiaus 

procesø, metaboliniø pakitimø, 

traumø, ávairiø radiacijos 

formø rezultatas, dël toksiniø 

chemikalø ar vaistø. 

Iðsivysèius kataraktai, atsiranda 

miglotas matymas, 

kuris trukdo normaliai þmogaus 

veiklai. Katarakta bûna 

ágimta ir ágyta. Ágimta katarakta 

daþnai paveldima. 

Ágyta katarakta esti: 1. Senatvinë 

– senatvinë katarakta 

daugiausia vystosi asmenims 

sulaukus 50 metø, visada 

bûna abiejose akyse ir 

pamaþu progresuoja; læðiukas 

susidrumsèia per kelerius 

ar keliolika metø. Manoma, 

kad kataraktai atsirasti 

turi átakos paveldimumas, 

medþiagø apykaitos sutrikimai, 

ðlako kaupimasis 

læðiuke, padidëjusi radiacija. 

Pastarøjø deðimties metø 

tyrimø duomenys parodë, 

jog katarakta serganèiø þmoniø 

skaièius didëja ir jø amþius 

jaunëja. 2. Trauminë – 

trauminë katarakta atsiranda 

paþeidus læðiukà aðtriu 

daiktu arba sumuðus aká. 

Tuomet læðiukas labai greitai 

drumstëja, kartais susidrumsèia 

net per kelias va- 

Paþengusi centrinë 

læðio drumstis 

Gyd. Lilija Socevièienë apþiûri pacientà nauja aparatûra privaèioje 

klinikoje. 

Zenono Glavecko nuotr. 

landas, todël gali bûti reikalinga 

skubi operacija. 3. Atsirandanti 

dël akiø bei viso 

organizmo ligø, lëtinio apsinuodijimo 

arba spinduliø 

poveikio, bet gali katarakta 

atsirasti ir dël kitø akies ligø, 

kartais læðiukas susidrumsèia 

sergant viso orga- 

Implantuojamas sulankstomas 

(minkðtas) læðiukas. 

Fakoemulsifikatoriaus 

antgalis 

Kapsulës 

maiðelis 

Læðio masës gabalëlis 

nizmo liga, sutrikus medþiagø 

apykaitai po lëtinio apsinuodijimo, 

ilgai ir didelëmis 

dozëmis vartojant raminamuosius 

vaistus. Neretai 

katarakta atsiranda dël 

kenksmingø rentgeno, radijo, 

infraraudonøjø spinduliø 

arba radioaktyviøjø medþiagø 

poveikio. 

KATARAKTOS GYDY- 

MO VYSTYMASIS 

Vienintelis efektyvus kataraktos 

gydymo metodas 

yra chirurginis. Seniausi raðytiniai 

ðaltiniai apie kataraktos 

chirurgijà rasti sanskrito 

rankraðèiuose 5 a. pr. 

Kr.

Gyd. Lilija Socevièienë (virðutinëje nuotraukoje - deðinëje) 

atlieka kataraktos operacijà. Apaèioje - implantuojamas minkðtas læðiukas. 


Manoma, kad jie raðyti 

Hindu chirurgo Susruta (Indija). 

Jis praktikavo kataraktos 

chirurgijos bûdà, þinomà 

kaip reklinacijà. Adatos 

pavidalo instrumentu, 

ásmeigtu pro ragenà arba 

pro odenà, læðis buvo nustumiamas 

á stiklakûná (depressio) 

arba pastumiamas taip, 

kad jis savo prieðakiu apsiversdavo 

aukðtyn (reclinatio). 

Atlikus operacijà ir vienaip, 

ir kitaip, vyzdys pasidarydavo 

laisvas, ir akis kiek 

praðvisdavo. Taèiau regëjimas 

likdavo vis tiek prastas, 

nes nebuvo koreguojamas. 

Daþniausiai iðsivystydavo 

antrinë glaukoma ir po keliø 

metø þmogus vël apakdavo. 

Modernià kataraktos chirurgijà 

pradëjo Jacques Daviel 

Paryþiuje 1748 metais. 

Tai buvo intrakapsulinis læðiuko 

paðalinimas, kaip kataraktos 

chirurgijos bûdas 

ásigalëjæs tik 19 amþiaus antroje 

pusëje. 1753 m. Samuel 

Sharp Londone, spausdamas 

nykðèiu, per pjûvá paðalindavo 

visà læðiukà. Pirmosios 

kataraktos chirurgijos 

siûlës buvo apraðytos Henry 

Willard Williams ið Bostono 

1867 m. Nuo tada pradëti 

kurti ypaè ploni, bet 

stiprûs siûlai ir labai plonos, 

aðtrios adatos. 1840 m. ávesta 

bendra anestezija chirurginëms 

procedûroms, kad 

pacientas operacijos metu 

ramiai laikytø galvà. 1884 

m., siekiant iðvengti bendros 

anestezijos ir pooperaciniø 

komplikacijø, atsirado anestezija 

akiø laðais (kokainas). 

Po operacijos pacientai 

turëdavo neðioti akinius storais 

stiklais, vëliau atsirado 

kontaktiniai læðiai, kuriø dëka 

regëjimas dar labiau pagerëdavo. 

Taèiau tik nedidelë 

dalis þmoniø galëjo toleruoti 

kontaktinius læðius, todël 

Harold Ridley 1940 m. 

Anglijoje visus supaþindino 

su akriliniu intraokuliniu 

læðiu (IOL). IOL – tai nuolatinis 

plonas plastikinis læðis, 

ástatomas kataraktos 

operacijos metu vietoje sudrumstëjusio 

læðiuko. Nuo 

tada prasidëjo IOL vystymosi 

evoliucija – buvo sukurti 

skirtingø dizainø, medþiagø 

læðiai, besiskiriantys 

implantacijos technika, uþtikrinantys 

saugø ir patikimà 

jø ávedimo á aká bûdà atstatant 

normalø regëjimà. 

1960 m. Charles Kelman 

Niujorke sukûrë læðio emulsifikacijos 

technikà – operacijos 

metu naudojama ultragarsinë 

vibracija ir emulsifikuotos 

kataraktos aspiracija. 

AMBULATORINË 

KATARAKTOS CHI- 

RURGIJA LIETUVOJE 

Lietuvoje iki 1992 m. kataraktos 

operacijos buvo atliekamos 

stacionaruose. 

1992 m. gavus labdara akiø 

operacinës árangà ið Norvegijos 

akløjø draugijos ir 


Norvegijos gydytojø sàjungos, 

Lietuvos kataraktos chirurgijoje 

ávyko lûþis. 

Su gydytojais ið Norvegijos 

Kjell Syversen ir prof. 

Jans Hetland VðÁ Antakalnio 

poliklinikoje atlikome 

pirmàjà kataraktos operacijà 

ambulatoriðkai. Tuo metu 

ambulatorinës kataraktos 

operacijos iðsivysèiusiose 

ðalyse jau buvo atliekamos 

apie 25 metus. 

1996 m. Lietuvoje pirmà 

kartà buvo atlikta fakoemulsifikacijos 

metodu kataraktos 

operacija vietinëje laðø 

nejautroje kartu su kolega ið 

Oslo Kjell Sandvig. 

1998 m. pirmà kartà implantavome 

sulankstomà læðiukà. 

Iki ðiol ambulatoriðkai ligoniai 

buvo operuojami tik 

VðÁ Antakalnio poliklinikoje, 

o 2003m. sausio mën. atsidarius 

privaèiai Akiø ligø 

klinikai tokia pat metodika 

operuojama ir joje. 

KADA REIKIA OPE- 

RUOTI KATARAKTÀ? 

Daþniausiai pagrindinis 

kriterijus operuoti kataraktà 

yra tas, jog akis pradeda 

trukdyti áprastai gyvensenai. 

Ligai pradëjus vystytis, pacientai 

pastebi, kad aplink 

juos esantys daiktai yra neryðkûs 

arba mato daiktus 

neryðkiai, kaip per rûkà. 

Kartais pacientai mato 

daiktus dvigubus arba gelsvame 

fone, gali ypaè akinti 

ðviesa. Pajutus ðiuos poþymius, 

reikia nedelsti ir 

kreiptis á gydytojà oftalmologà. 

Kadangi pasaulyje 

sparèiai besivystantis oftalmologijos 

mokslas patvirtino 

nuomonæ, jog kataraktos 


7


nereikia brandinti, o operuoti 

ankstyvose stadijose, 

taigi: 

1. Operuojant kataraktà 

fakoemulsifikacijos metodu 

(þr. paveikslëlá 6 p.), atsiranda 

galimybë akyje atliekamà 

9-10 mm korneoskleraliná 

pjûvá sumaþinti iki 2,7-3,2 

mm, ultragarso pagalba iðsiurbti 

pradëjusá drumstëti 

læðiukà ir implantuoti dirbtiná 

sulankstomà. 

2. Operuojant ðiuo metodu, 

maþesnis pooperacinis 

astigmatizmas. 

3. Trumpesnis akies gijimo 

laikas. 

4. Maþesnë komplikacijø 

tikimybë. 

5. Trumpesnis reabilitacijos 

periodas. 

6. Geresni regos rezultatai. 

Taigi taikant fakoemulsifikacijos 

metodà, pacientams 

rekomenduojama operuotis 

net ir labai ankstyvose 

stadijose, kai regëjimo 

aðtrumas bûna V0,1-V0,5 ir 

net daugiau ir nekoreguojamas 

akiniais. 

AMBULATORINËS 

KATARAKTOS 

CHIRURGIJOS 

PRIVALUMAI 

Prieð vienuolika metø 

ambulatorinë kataraktos 

chirurgija buvo naujovë, kuriai 

ásitvirtinti prireikë pakankamai 

ilgo laiko. Taèiau 

ambulatorinë kataraktos 

chirurgija turi daug privalumø. 

Galima iðskirti tris pagrindinius: 

1.Psichologinis – pacientui 

nereikia gultis á ligoninæ 

– jis ateina á klinikà 

operuotis tiesiai ið namø arba 

ið darbo. Pacientui nesu- 


keliama átampa ir netrukdomas 

áprastinis gyvenimas 

prieð operacijà. Jeigu pacientas 

jaudinasi, apþiûros 

metu dienà prieð operacijà 

jam duodama iðgerti raminamøjø 

vaistø, kad jis gerai 

iðsimiegotø ir operacijos 

metu bûtø ramus. Á operacijà 

pacientà palydi jo artimas 

asmuo, kuris po operacijos 

parsiveþa namo. Daþniausiai 

tas pats asmuo pacientui padeda 

vykdyti pooperacinæ 

prieþiûrà. Pacientas jauèiasi 

saugus. 

2.Medicininis – iðvengiama 

hospitalinës infekcijos, 

þmogus gauna maþiau 

medikamentø. 

3.Ekonominis – ambulatoriðkai 

gydomas ligonis 

neguldomas á ligoninæ, 

gydymo ástaigoje dirba maþiau 

personalo. 

PIRMOJI PRIVATI 

AKIØ KLINIKA 

LIETUVOJE 

Po 11 metø ambulatorinës 


gyvavimo Lietuvoje, duris 

atvërë pirmoji privati Akiø 

ligø klinika. 

Klinika ásikûrë perspektyviame, 

lengvai bet kokiu 

transportu pasiekiamame 

Vilniaus miesto komerciniame 

centre – Ðiaurës miestelyje, 

Verkiø ir Lukðio gatviø 

sankirtoje. Ástaigos adresas: 

Verkiø 34, antras pastato 

aukðtas. Patalpos naujai 

árengtos, suplanuotos remiantis 

panaðiø klinikø pasauline 

patirtimi, atitinka 

visus oftalmologiniam darbui 

numatytus standartus. 

Ástaiga kompiuterizuota, aprûpinta 

modernia diagnostine 

ir mikrochirurgine oftal- 

mologine áranga. 

Klinikoje ambulatoriðkai 

atliekamos kataraktos 

(ekstrakapsuliniu ir fakoemulsifikacijos 

bûdu, vietinëje 

laðø nejautroje), glaukomos 

(nekiaurinë, su “T-flux” 

implantu, tradicinë), vokø 

plastinës (vokø padëties pakitimai, 

ðaltas mieþis, plastika 

krio metodu, augliø paðalinimas 

su pathistologiniu 

iðtyrimu) ir kitos operacijos, 

teikiamos terapinës paslaugos 

– akiø ligø diagnozavimas, 

gydymas, refrakcijos 

ydø korekcija. 

Èia dirba aukðtos kvalifikacijos 

gydytojai oftalmologai 

med. dr. Rasa Bagdonienë, 

gyd. Laura Butkienë, 

gyd. Lina Socevièienë, gyd. 

DariusAukðtikalnis. Klinikai 

vadovauja gyd. Lilija Socevièienë 

Akiø ligø klinikos telefonas 

2159595, el. paðtas: 

info@akiuklinika.lt, 

www.akiuklinika.lt 

Uþ pagalbà vystant ambulatorinæ 

katarktos chirurgijà Lietuvoje 

dëkoju: Norvegijos gydytojø 

sàjungai ir Norvegijos akløjø 

draugijai, kolegoms norvegams 

Kjell Syversen ir Kjell Sandvig, 

prof. Jans Hetland ir jo þmonai 

Ingerd Hetland, akademikui 

prof. Algimantui Marcinkevièiui, 

ministrams Juozui Olekui, Antanui 

Vinkui, Juozui Galdikui, Raimundui 

Aleknai, Rimai Vaitkienei, 

VðÁ Antakalnio poliklinikos 

direktorei Birutei Galkauskienei, 

SAM teisës skyriui - Ramunei 

Navickienei, SAM ekonomikos 

skyriui – Jûratei Martinonienei, 

valstybiniø ir teritoriniø ligoniø 

kasø darbuotojams, þurnalistui 

Juozui Elekðiui, VðÁ Antakalnio 

poliklinikos skyriaus darbuotojams 

ir savo ðeimai. 

KJELL SYVERSEN 

Metiniame Norvegijos 

oftalmologijos bendrijos 

susirinkime buvo kreiptasi 

á tarybà ir ji paskatinta 

susisiekti su 

Baltijos oftalmologais ir 

aptarti, kà galime jiems 

sudëtingoje situacijoje 

padëti. Pavyko pasikviesti 

Lietuvos oftalmologus 

á susitikimà 

Osle, kuris ávyko 1990 

m. gruodþio 1 d. Laimë, 

mus aplankiusi kolegë 

buvo ne tik garsi oftalmologë 

dr. Lilija Socevièienë, 

ji taip pat buvo 

Lietuvos gydytojø 

sàjungos generalinë 

sekretorë. Ji turëjo 

daugybæ idëjø, kurias 

realizuoti skatino 

Lietuvos gydytojø 

sàjungos prezidentas 

prof. A.Marcinkevièius. 

Nuo 1981m. Kjell Siversen Skien 

miesto Betanien ligoninës Akiø ligø 

sk. vedëjas. 

1988-1991 m. Norvegijos 

Oftalmologø draugijos prezidentas. 

1992-1995m. Norvegijos gydytojø 

sàjungos bendradarbiavimui su 

Baltijos ðalimis komiteto pirmininkas. 

Ðiuo periodu staþuotei á 

Norvegijà buvo iðvykæ 326 Lietuvos 

gydytojø sàjungos nariai.

Ádomi bendradarbiavimo su Lietuva pradþia 

N 

Bendras Norvegijos ir Lietuvos oftalmologø suvaþiavimas 

Lietuvoje (1992 m.). 

uo Antrojo pasaulinio 

karo pabaigos norvegai 

ið esmës buvo centrinës 

Europos ir atokesniø 

pasaulio daliø ávykiø 

þiûrovai. Turëdami bendrà 

sienà su Tarybø Sàjunga, 

dauguma norvegø, áskaitant 

oftalmologus, matë savo didájá 

kaimynà kaip bauginanèià 

komunistinæ pabaisà, o 

ne kaip ðalá su skirtinga istorija 

ir kultûros tradicijomis, 

turinèiomis istoriniø 

ryðiø su Skandinavija. 

1990 metais televizijos 

reportaþai apie ávykius Tarybø 

Sàjungoje ir Baltijos ðalyse 

rodë ne tik nepriklausomybës 

paskelbimà ir Raudonosios 

armijos vykdomas 

þudynes. Lietuviai, siekdami 

paramos savo kovoje uþ 

laisvæ, susisiekë su svarbiausiais 

asmenimis Norvegijoje 

ir juos entuziastingai pasitiko 

norvegø tauta, Parlamento 

nariai ir daugelis savanoriðkø 

organizacijø, taip 

pat atskiri asmenys – jie pareiðkë 

norà suteikti politinæ 

paramà ir finansinæ pagalbà. 

Metiniame Norvegijos 

oftalmologijos bendrijos susirinkime 

buvo kreiptasi á 

tarybà ir ji paskatinta susisiekti 

su Baltijos oftalmologais 

ir aptarti, kà galime 

jiems sudëtingoje situacijoje 

padëti. Pavyko pasikviesti 

Lietuvos oftalmologus á 

susitikimà Osle, kuris ávyko 


1990 m. gruodþio 1 d. Laimë, 

mus aplankiusi kolegë 

buvo ne tik garsi oftalmologë. 

dr. Lilija Socevièienë, ji 

taip pat buvo Lietuvos gydytojø 

sàjungos generalinë sekretorë. 

Ji turëjo daugybæ 

idëjø, kurias realizuoti skatino 

Lietuvos gydytojø sàjungos 

prezidentas prof. 

A.Marcinkevièius. Pirmojo 

susitikimo metu sudarëme 

programà, kurios tikslas – 

draugiðkas ir profesionalus 

dviejø ðaliø oftalmologø 

bendradarbiavimas. Planai 

detalizuoti vëliau, kai dr. 

L.Socevièienë dalyvavo Norvegijos 

oftalmologø bendrijos 

susirinkime 1991 m. pavasará 

ir mano tø paèiø metø 

vizito Vilniuje, Kaune ir 

Klaipëdoje metu. Mûsø iniciatyvà 

palaikë Norvegijos 

gydytojø sàjunga, kuri paskyrë 

komitetà bendradar- 

Kjell Syversen (deðinëje) su Lietuvos gydytojø sàjungos prezidentu 

akademiku A.Marcinkevièiumi bei LGS atsakingàja sekretore 

L.Socevièiene (1993 m.). Staþuotë Norvegijoje. Atsisveikinimo ir padëkos Kjell Syversen’ui 

momentas. 

Mus rasite internete: www.zinios.lt 9


biavimui su Baltijos ðalimis. 

Átempta atmosfera Lietuvoje 

karðtà 1991 m. vasarà 

lankytojui ið Vakarø darë 

neuþmirðtamà áspûdá. Þaizdos 

po 1991 m. sausio Rusijos 

vykdytø þudyniø buvo 

dar matomos; aplink televizijos 

bokðtà ir prie radijo 

bûstinës gëlës, þuvusiøjø 

þmoniø nuotraukos, apgadintas 

betonas ir kulkø pëdsakai. 

Raudonosios armijos 

kareiviai patruliavo gatvëse 

ir postuose. Ligoninës akiø 

ligø skyriuose, klinikose, 

kaip ir kitur, iðskyrus klinikas 

komunistø partijos vadovams, 

akivaizdþiai trûko 

lovø, medicinos árangos ir 

medikamentø, remonto. 

Kauno akiø ligø klinikos 

bibliotekoje nebuvo në vienos 

knygos. 

Norvegijos gydytojø sàjungos 

komitetas bendradarbiaujant 

su Lietuvos gydytojø 

sàjungos uþsienio komitetu 

kaip galima greièiau 

pradëjo savo darbà. Jis vyko 

tokiomis kryptimis: 

1. Mokslinës literatûros 

rinkimas (knygos ir þurnalai) 

Norvegijos gydytojø sàjungos 

nariai knygas ir þurnalus 

siuntë firmai Merck 

Sharp & Dohme, kuri taip 

pat prisidëjo prie ðios akcijos, 

atsiuntë savo publikacijø 

rinkiná, parëmë jø transportavimà. 

Taip ði labai reikalinga 

literatûra pasiekë 

Lietuvos gydytojus. 

2. Norvegijos oftalmologø, 

kurie pateiktø Lietuvos 

oftalmologams Acta 

ophthalmologica, sàraðo 

sudarymas 

Po 3 mënesiø mes turëjome 

sàraðà 30 Norvegijos 


oftalmologø, kurie veikë 

kaip literatûros krikðtatëviai, 

þadëdami atsiøsti Lietuvos 

kolegoms medicinos 

þurnalø. Norvegams buvo 

áteikta krûva vokø su adresais. 

Daugelis tokiu bûdu atsiradusiø 

ryðiø vis dar yra 

palaikomi ir ðiandien. 

3. Norvegijos oftalmologø 

bendrija pasiûlë 

Lietuvos universitetinei klinikai 

Acta Ophthalmologica 

prenumeratà. 

Vëliau kitos Ðiaurës oftalmologø 

bendrijos pradëjo 

panaðià veiklà su kitomis 

Baltijos ðalimis. Ðiaurës oftalmologijos 

komitetas nusprendë 

apmokëti vieno atstovo 

ið kiekvienos Baltijos 

ðalies oftalmologijos draugijos, 

dalyvaujanèio Ðiaurës 

oftalmologijos kongresuose, 

iðlaidas. 

4. Kvietimas Lietuvos 

oftalmologams apsilankyti 

per rezidentûrà Norvegijos 

akiø departamentuose. 

1991 m. rugsëjo 6 d. devyni 

Lietuvos oftalmologai 

atvyko á Fornebu oro uostà 

beveik dviem mënesiams 

pabuvoti ávairiose Norvegijos 

akiø klinikose. Kelionës 

iðlaidas apmokëjo mûsø oftalmologø 

bendrija. Soria 

Moria vykusio informacinio 

susirinkimo metu pasiekë 

þinia, kad Rusija pripaþino 

Lietuvos nepriklausomybæ. 

Tai buvo neuþmirðtama akimirka 

ir lietuviams, ir norvegams. 

5. Lietuvos-Norvegijos 

oftalmologø konferencijø 

rengimas 

Reikëjo daug kà nuveikti 

prieð surengiant 1992 m. 

balandþio 3-7 d. I jungtiná 

Norvegijos ir Lietuvos oftal- 

Lietuvos gydytojø sàjungos delegacija Ðvedijoje. Pabaltijo ir Skandinavijos 

ðaliø gydytojø sàjungø delegatø suvaþiavimas. 

VðÁ Antakalnio poliklinika gauna akiø operacinës árangà (1992 m.) 

Lietuvos oftalmologai dëkoja Kjell Syversen (Osle) uþ suteiktas oftalmologijojos 

þinias (1991 m.) 

mologø simpoziumà Vilniuje 

ir Kaune. Ðis simpoziumas 

buvo pirmasis tarptautinis 

medicinos kongresas 

nepriklausomoje Lietuvoje, 

jis nebûtø ávykæs be didelio 

Lietuvos oftalmologø darbo 

ir MSD kompanijos suteiktos 

finansinës paramos. Në 

vienas dalyvis niekuomet nepamirð 

atidarymo ceremonijos 

Vilniuje. Ðeimininkai jaudinanèiai 

þodþiais ir muzika 

pasveikino susirinkusiuosius, 

tai vyresniems dalyviams ið 

Norvegijos priminë 1945 m., 

kai mes ðventëme Vokietijos 

okupacijos pabaigà.

Profesionalias operacijas 

daugiausia pristatë garsûs 

Norvegijos oftalmologai. Jie 

taip pat plaèiai nuðvietë oftalmologijos 

bûklæ Skandinavijoje. 

Antrasis ir treèiasis 

jungtiniai simpoziumai 

buvo surengti 1995 m. Kaune 

ir 1997 m. Osle, juose buvo 

daugiau praneðëjø ið Lietuvos, 

tai rodo, kad mûsø 

kolegos lietuviai pramoko 

Vakarø kalbø ir todël galëjo 

pasinaudoti turima literatûra 

bei pristatyti savo klinikinës 

ir mokslinës veiklos 

rezultatus. 

6. Bendrosios praktikos 

gydytojø konferencija 

1993 m. Vilniuje ir Panevëþyje 

buvo surengta konferencija 

bendrosios praktikos 

Kjell Syversen pirmo vizito Lietuvoje metu (1991 m.). 

gydytojams. Kolegos ið ávairiø 

Telemark apygardos medicinos 

srièiø pristatë savo 

mokslinës ir klinikinës 

praktikos patirtá. 

7. Oftalmologinis 

bendrosios praktikos gydytojø 

iðsilavinimas 

Norvegijos mokslo tarybai 

suteikus finansinæ paramà, 

buvau pakviestas vienai 

savaitei á Vilniø ir vienai savaitei 

á Panevëþá kaip oftalmologijos 

dëstytojas bendrosios 

praktikos gydytojams. 

Visiems oftalmologijos 

departamentams buvo 

pateiktos skaidrës ir kita 

medþiaga, skirta tolimesniam 

studentø ir jaunø gydytojø 

mokymui. 

8. Norvegijos politikø 

Lietuvos gydytojø sàjungos atsakingoji sekretorë Lilija Socevièienë 

dþiaugiasi gauta literatûra Lietuvos gydytojams (1991 m.). 

átaka suteikiant praktinæ ir 

finansinæ paramà sveikatos 

paslaugoms Lietuvoje 

Norvegijos vyriausybë 

turëjo biudþetà, skirtà premijoms 

uþ kultûrinæ veiklà 

buvusiose tarybinëse respublikose, 

taèiau didþioji pinigø 

dalis teko Rusijai. Vis 

dëlto mes galëjome suteikti 

stipendijas kai kuriems kolegoms 

ið trijø Baltijos ðaliø. 

1992 m. spalá Rusija nutraukë 

naftos tiekimà á Lietuvà, 

ir daugeliui ligoniniø 

grësë uþdarymas. Mano faksas 

generaliniam konsului 

Osle Leon Bodd buvo áteiktas 

Ingvald Godal M.P., kuris 

praneðë mûsø uþsienio 

reikalø ministrui, ir po keliø 

valandø Norvegijos vyriausybës 

paskirtas 1 mln. 

kronø uþkirto kelià krizei. 

Taèiau finansinæ ir praktinæ 

paramà ið vyriausybës 

gauti buvo sudëtinga. Daugelio 

Norvegijos ligoniniø ir 

ástaigø siûlomø árangos ir 

medicinos instrumentø teko 

atsisakyti dël transporto 

trûkumo. Kartais árangos 

transportavimo iðlaidos virðydavo 

panaðios árangos pirkimo 

kainà Lietuvoje. Mes 

taip pat suþinojome, kad 

transportuojama ið Norvegijos 

naudota áranga buvo tokia 

neðvari ir tokios blogos 

bûklës, kad gavëjas turëdavo 

problemø ja atsikratyti. 

Todël mûsø oftalmologø 

draugija ir Norvegijos gydytojø 

sàjunga nusprendë 

áneðti savo indëlá á moksliná 

ir klinikiná bendradarbiavimà. 

Paprastai mes nedovanojame 

savo draugams tokiø 

dovanø, kuriø patys negalime 

panaudoti, todël mes esame 

linkæ surinkti pinigø 

naujai, moderniai árangai 

nusipirkti Lietuvoje. 


Iðimtis buvo padaryta, 

kai Norvegijos Akløjø draugija 

1992 m. atsiuntë labdara 

Lietuvos þmonëms pilnai 

árengtà, beveik naujà akiø 

mikrochirurginëms operacijoms 

atlikti reikalingà árangà: 

su mikroskopais ir instrumentais 

kataraktos chirurgijai. 

Dovanojama buvo 

kartu su transportavimu. 

Klinika buvo ásteigta Vilniuje, 

VðÁ Antakalnio poliklinikoje 

Akiø ligø skyriuje. 

Kiek þinau iki ðiol tai vienintelë 

poliklinika Lietuvoje, 

kurioje atliekamos ambulatorinës 

mikrochirurginës 

operacijos. 

1996 m. privatus Bergen 

miesto Universitetinës 

Akiø ligø ligoninës fondas 

pristatë akiø klinikai Kaune 

naujà argono lazerá. Lazerá 

klinika priëmë su dideliu 

dëkingumu ir entuziazmu, o 

labai kompetentingi gydytojai 

dabar gali apsaugoti daugelio 

diabetu ir glaukoma 

serganèiø lietuviø regëjimà. 

Baigiamosios pastabos 

Skandinavijos ir Baltijos 

ðaliø oftalmologø draugijø 

ir Norvegijos gydytojø sàjungos 

bendradarbiavimas 

ir toliau vyksta, o profesionalûs 

ir asmeniniai santykiai 

teikia abipusæ naudà ir 

dþiaugsmà. Planuojama daugiau 

profesionaliø ir kultûriniø 

projektø, kurie uþtikrins 

artimø kaimynø draugystæ 

ir bendradarbiavimà. 

Tikimës, kad entuziazmas ir 

optimizmas, kuris buvo bûdingas 

ankstesnei veiklai, iðliks 

kaip paskata ir ateities 

kartoms. Priimti kûdiká, kuris 

iðaugo á galingà ir klestintá 

kûriná, yra garbë ir didelis 

dþiaugsmas. ▼ 


11


Tarp dviejø tendencijø 

KJELL U. SANDVIG 

Kur kas lengviau padaryti 

pakeitimus maþame 

privaèiame skyriuje 

negu kad biurokratinëje 

vieðojoje ligoninëje. Nuo 

2001 metø dirbu privaèiame 

Oslo Akiø ligø 

centre, ten esame 8 

oftalmologai. Du – 

kataraktos chirurgai, 

áskaitant ir mane. 

Pernai mes atlikome po 

2000 kataraktos operacijø 

per maþiau nei pusæ 

savo darbo laiko. Tai kur 

kas daugiau nei bet 

kurioje vieðojoje ar 

privaèioje ligoninëje 

Norvegijoje. 

Kjell U. Sandvig gimë 1954 m. 

1980 m. baigë Oslo medicinos 

universitetà. 1981-1989m. mokësi: 

bendrosios chirurgijos, vidaus 

ligø, psichiatrijos, neurologijos ir ið 

jø 4 metus oftalmologijos 

rezidentûrose. Nuo 1989 m. gavo 

gydytojo specialisto licencijà ir nuo 

1991 m . dirbo Rikshospitalet 

ligoninëje vyresniuoju (senjoru) 

gydytoju chirurgu. Nuo 1999 m. 

tapo Akiø ligø skyriaus vedëjo 

asistentu, o nuo 2000 m. – 

Rikshospitalet Akiø ligø skyriaus 

vedëju. 2001 m. pradëjo dirbti 

privaèiame Oslo Akiø ligø centre. 

Iðspausdino 24 publikacijas 

ávairiuose oftalmologijos þurnaluose, 

o 1992 m. iðleido monografijà 

“Pooperaciniai pakitimai ragenos 

epitelio làstelëse”. Visuomeninë 

veikla : Norvegijos oftalmologø 

draugijos konsultantas savivaldybëje. 

Domëjimosi sritis : refrakcinë ir 

ambulatorinë kataraktos chirurgija. 


Kjell U. Sandvig. 

2003 01 17 VILNIUJE Á 

NAUJOS AKIØ LIGØ 

KLINIKOS ATIDARYMÀ 

ATVYKO KOLEGA IÐ 

NORVEGIJOS. Á AKIØ LI- 

GØ KLINIKOS GYDY- 

TOJØ KLAUSIMUS AT- 

SAKO PRIVATAUS AKIØ 

LIGØ CENTRO OSLO 

MIESTE MIKROOFTAL- 

MOCHIRURGAS DR. 

KJELL U. SANDVIG. 

Dr. Sandvig, kodël Jûs 

perëjote ið vieðosios ligoninës 

á privaèià praktikà? 

Deðimt metø buvau vyr. 

chirurgu valstybinëje Nacionalinëje 

(Rikshospitalet) ligoninëje 

ir, prieð iðeidamas 

ið darbo, tapau akiø skyriaus 

vedëju. Að nusprendþiau palikti 

ligoninæ dël daugelio 

nusivylimø. Naujojoje Oslo 

miesto Nacionalinëje ligoninëje 

akiø skyrius buvo labai 

neefektyvus. Ligoninë ir 

skyrius buvo labai komplikuota 

organizacija. Ligoninës 

administracija ir vyriausybinës 

organizacijos norëjo, 

kad bûtø labai efekyvûs 

akiø skyriaus rodikliai, o ið 

kitos pusës akiø ligø sky- 

riaus lyderis neturëjo jokiø 

realiø galiø ir pinigø tai ágyvendinti. 

Uþuot buvæs vadovu 

ir akiø mikrochirurgu tapau 

sekretoriumi visose administracijos 

srityse. 

Ar kada nors gailëjotës 

dël savo pasirinkimo? 

Në akimirkà. Dabar að 

dirbu daug efektyviau negu 

kad Nacionalinëje valstybinëje 

Oslo ligoninëje. Operacijø 

per dienà atlieku tris 

kartus daugiau negu valstybinëje 

ligoninëje, nors dabar 

turiu perpus maþiau darbuotojø. 

Taip yra dël geresnës 

darbo kultûros, efektyvesniø 

darbo sàlygø ir tiesioginio 

administravimo privaèioje 

klinikoje. Kur kas 

lengviau padaryti pakeitimus 

maþame privaèiame 

skyriuje negu kad biurokratinëje 

vieðojoje ligoninëje. 

Nuo 2001 metø dirbu privaèiame 

Oslo Akiø ligø centre, 

ten esame 8 oftalmolo- 

gai. Du – kataraktos chirurgai, 

áskaitant ir mane. Pernai 

mes atlikome po 2000 kataraktos 

operacijø per maþiau 

nei pusæ savo darbo laiko. Tai 

kur kas daugiau nei bet kurioje 

vieðojoje ar privaèioje 

ligoninëje Norvegijoje. Be 

to, mûsø partneriai dalyvavo 

prieðoperacinëse ir pooperacinëse 

apþiûrose. Pacientai 

labai patenkinti, kadangi 

iðoperuojami per 

trumpà laikà, o moka toká 

pat nedidelá mokestá (320 

NOK) kaip bûtø mokëjæ uþ 

gydymà ligoninëje. Vyriausybë 

kompensuoja – sumoka 

didesniàjà sumà tiesiog 

chirurgui. 

Kaip kataraktos chirurgija 

pasikeitë Norvegijoje 

per pastaruosius metus? 

Dauguma kataraktos 

operacijø daugelá metø buvo 

atliekamos ambulatoriðkai 

vieðosiose ligoninëse ar 

poliklinikose. Kadangi tek- 

Dr. Kjell U. Sandvig atvyko á privaèios akiø ligø klinikos atidarymà.

davo ilgai laukti, kai kurie pacientai 

buvo linkæ susimokëti 

uþ privaèià operacijà. Todël 

jau 1987 m. 720 pacientø buvo 

operuoti privaèiuose centruose. 

1997 m. ðis skaièius 

iðaugo iki 3477 pacientø. Po 

to, kai vyriausybë nusprendë 

atlyginti privatiems oftalmologams 

uþ ambulatorines kataraktos 

operacijas, ðis skaièius 

dar labiau iðaugo. 2001 

m. bendras Norvegijoje atliktø 

kataraktos operacijø 

skaièius siekë 35 939 (8 operacijos 

1000 gyventojø). 93 

% ðiø operacijø buvo padarytos 

ambulatoriðkai, o ið jø 

36%, t.y. 12 932 privaèiose 

klinikose. Tais paèiais metais 

vidutinis laukimo laikas vieðosiose 

ligoninëse sumaþëjo 

nuo 6,6 mënesiø iki 4,9 mënesiø. 

Ar jûs áþvelgiate neigiamø 

ðios tendencijos poþymiø? 

Galëèiau ávardyti kelis. 

Pirma, nekontroliuojamas 

kataraktos chirurgø 

skaièiaus padidëjimas. Iðkyla 

pavojus, kad vienam chirurgui 

tenkanèiø operacijø 

apimtis sumaþës, tuo paèiu 

pablogës jø kokybë. 

Antra, dël galimybës atlikti 

apmokamas operacijas 

privaèiai þymiai padidëjo kvalifikuotø 

specialistø “bëgimas” 

ið vieðøjø ligoniniø. Todël 

labai svarbu didinant kataraktos 

chirurgijos efektyvumà 

uþ ligoniniø ribø, kartu gerinti 

sàlygas plëtoti mokslà ir 

specialistø ruoðimà valstybinëse 

ligoninëse. ▼ 

GLAUKOMA: 

profilaktika ir 

ankstyva diagnostika 

LINA SOCEVIÈIENË 

Dvideðimt pirmojo 

ðimtmeèio tikslas – su 

glaukoma susijusio 

aklumo prevencija. Tam 

reikia kuo ankstesnio 

glaukominiø pakitimø 

akyje atpaþinimo, 

diagnozës nustatymo ir 

tinkamo gydymo nevëluojant. 

Taigi profilaktikos 

tikslas – atpaþinti ir 

ávertinti asmenis, 

turinèius pakankamai 

rizikos faktoriø, dël 

kuriø galëtø susirgti 

glaukoma. 

Lina Socevièienë 1995 m. baigë 

Vilniaus universiteto Medicinos 

fakultetà, 1996-1999 m. mokësi 

specializuotoje oftalmologijos 

rezidentûroje Vilniaus universiteto 

ligoninës Santariðkiø klinikø Akiø 

ligø klinikoje. 1999-2002 m. dirbo 

ðios klinikos Akiø ligø skyriuje 

gydytoja oftalmologe. Nuo 2003 m. 

dirba UAB “Lirema” Akiø ligø 

klinikoje gydytoja oftalmologe. 

Staþavosi Ðveicarijoje, Latvijoje. 

Domëjimosi sritys: terapinë 

oftalmologija. 


T 

erminas “glaukoma” 

ðiuo metu naudojamas 

visumai glaukominiø 

pakitimø, randamø 

akyje, nusakyti. Ðios 

ligos esmë – lëtinë ir progresuojanti 

regos nervo neuropatija, 

priklausanti nuo 

daugelio prieþasèiø. Ji veda 

prie visiðko aklumo. Daugiau 

nei 3 milijonai þmoniø 

visame pasaulyje yra visiðkai 

akli dël pirminës atviro 

kampo glaukomos, kasmet 

ðia liga suserga 2,4 milijonai 

þmoniø. Dvideðimt pirmojo 

ðimtmeèio tikslas – su glaukoma 

susijusio aklumo prevencija. 

Tam reikia kuo ankstesnio 

glaukominiø pakitimø 

akyje atpaþinimo, diagnozës 

nustatymo ir tinkamo 

gydymo nevëluojant. Taigi 

profilaktikos tikslas – atpaþinti 

ir ávertinti asmenis, turinèius 

pakankamai rizikos 

faktoriø, dël kuriø galëtø susirgti 

glaukoma. 

Mechanizmai, sukeliantys 

glaukomà, dar nëra visiðkai 

suprasti. Daugeliu klinikiniø 

atvejø – tai nesukeliantis 

skausmo akispûdþio 

padidëjimas, kuris veda prie 

progresuojanèio akiploèio 

praradimo ir regos nervo 


13


pakenkimo. Bet regos nervo 

pakenkimas tik ið dalies priklauso 

nuo akispûdþio, tam 

turi reikðmës ir kiti faktoriai. 

Pvz., labai svarbus yra 

kraujagysliø faktorius, nes 

turi átakos regos nervo perfuzijai, 

ypaè pogrupyje asmenø, 

serganèiø normalaus akispûdþio 

glaukoma. Taip pat 

árodyta, kad kai kurie anamnezës 

ir demografiniai faktoriai 

gan glaudþiai susijæ su 

ðia liga, bûtent: ligonio amþius, 

rasë, ðeimos anamnezë, 

ankstesnës akiø ligos, refrakcijos 

ydos, ágimti pakitimai. 

Didelis akispûdis yra labiausiai 

iðtirtas ið visø rizikos 

faktoriø. Taip yra todël, 

kad jis – beveik vienintelis 

ið esmës gydymui pasiduodantis 

glaukomà sukeliantis 

veiksnys.Yra keletas teorijø, 

kaip didelis akispûdis sukelia 

glaukominius pakitimus 

akyje. Viena jø – netiesioginë 

iðeminë teorija. Didelis 

akispûdis sutrikdo 

akies mikrocirkuliacijà ir 

sukelia regos nervo pakitimus. 

Kita teorija – tiesiogi- 

Lina Socevièienë 



në mechaninë, t.y. 

spaudimas tiesiogiai 

paþeidþia regos 

nervo skaidulas. 

Svarbiausias 

glaukomos profilaktikos 

ir ankstyvos 

diagnostikos 

uþdavinys – akispûdþio 

kontrolë, 

atitinkamas jo 

ávertinimas. Bet 

vien fakto apie akispûdþiopadidëjimà 

glaukomos 

diagnozei patvirtinti 

negana. Kiekvienà 

ligoná pagal 

akispûdþio dydá ir 

individualias jo savybes kitø 

rizikos faktoriø atþvilgiu 

reiktø priskirti tam tikrai rizikos 

grupei. Nuo to priklauso 

tolimesnë ligonio 

kontrolë, glaukomos diagnozës 

patvirtinimas, atitinkamo 

gydymo parinkimas. 

Normalus sveikos akies 

akispûdis svyruoja 10- 

21mmHg ribose. Goldmano 

tipo aplanacinis tonometras 

pripaþintas tiksliausiu ir 

standartiniu matavimo bûdu. 

Lietuvoje plaèiai naudojamas 

indentacinis Ðèioco 

tonometras. Matuojant ðiuo 

tonometru akispûdþio paklaida 

nereikðminga, gauna- 

Akispûdþio matavimas aplaniciniu 

tonometru. 

mi duomenys tikslûs ir patikimi. 

Tuo tarpu ankðèiau 

populiarus matavimo bûdas 

Maklakovo tonometru dël 

subjektyviø matavimo klaidø 

ir duomenø netikslumo 

turëtø bûti keièiamas aukðèiau 

paminëtais akispûdþio 

matavimo bûdais. 

Daugelio metø tyrimai 

parodë, jeigu akispûdis didesnis 

kaip 21 mmHg, procentas 

ligoniø, kuriems atsiranda 

akiploèio pakitimø, 

greitai didëja, o didþiausias 

tampa akispûdþiui esant 

daugiau kaip 26-30 mmHg. 

Ligoniui, kurio akispûdis 

yra 28 mmHg, pakitimai 

akiplotyje atsiranda 15 kartø 

daþniau nei ligoniui, kurio 

akispûdis yra 22mmHg. 

Taigi net ir ligoniai, kuriems 

bûna pakilæs akispûdis, neturëtø 

bûti vertinami vienareikðmiðkai. 

Vis dëlto, prieð 

pradedant akispûdá maþinantá 

gydymà, reiktø ávertin- 

Noramalus akiø dugnas. 

ti ðiuos faktus: 

- tonometrijos rezultatø 

kitimà, priklausantá 

nuo matuojanèiojo (leistina 

paklaida 10%); 

- ragenos storio átakà 

akispûdþiui (esant plonesnei 

ragenai iðmatuojamas 

aukðtesnis akispûdis); 

- akispûdþio svyravimà 

per parà (daþniausiai didþiausias 

anksti ryte); 

- paros svyravimas 

akyse be patologijos turëtø 

bûti 3-4 mmHg, glaukominëse 

akyse gali bûti >10 

mmHg. 

Priskiriant ligoná tam 

tikrai rizikos grupei, vertinami 

visi rizikos faktoriai. 

Rasë – glaukoma daþniausiai 

yra aklumo prieþastis 

tarp juodaodþiø, jiems ði 

liga iðsivysto ankstyvesniame 

amþiuje ir daþnai bûna 

agresyvios eigos. 

Lytis – ðios ligos priklausomybës 

nuo lyties jokie tyrimai 

dar neárodë, nors paþymima, 

kad moterys turi didesnæ 

rizikà susirgti uþdaro 

kampo glaukoma nei vyrai. 

Amþius – vyresnis amþius 

yra aiðkiai árodytas rizikos 

faktorius. Pirminë atviro 

kampo glaukoma diagnozuojama 

9% 80-meèiø, 

tuo tarpu tarp 40-meèiø – 

Glaukomos paþeistas akies nervas.

0,5% þmoniø. Vis dëlto ði liga 

neapsiriboja tik vidutinio 

ar vyresnio amþiaus populiacija. 

Anamnezë – pradinis pokalbis 

su ligoniu ypaè svarbus 

ávertinant rizikà susirgti 

bet kuria glaukomos forma. 

Kadangi ligos eiga daþniausiai 

besimptomë, ligonis paprastai 

neturi jokiø skundø 

iki vëlyvos glaukomos stadijos. 

Taigi reikia atkreipti dëmesá 

á ðiuos faktus: 

- ankðèiau buvæ skundai: 

akiø skausmas, paraudimas, 

spalvoti ratilai aplink 

ðviesos ðaltiná, galvos skausmas, 

persirgtas uveitas, diabetinë 

retinopatija, kraujagysliø 

okliuzija, akiø operacijos 

(áskaitant fotokoaguliacijas, 

refrakcijos chirurgines 

korekcijas), galvos ar 

akiø traumos; 

- kraujagyslinës sisteminës 

ligos: maþas ar didelis 

kraujo spaudimas, vazospastinës 

ligos (pvz. migrenos 

priepuoliai); 

- vartojami medikamentai: 

antihipertenziniai 

vaistai gali netiesiogiai sukelti 

akispûdþio svyravimà, 

vietiniai ar sisteminiai kortikosteroidai, 

atropinas, psichotropiniai 

vaistai didina 

akispûdá; 

- glaukominiai susirgimai 

tarp ðeimos nariø: 

kuris ðeimos narys, ar nëra 

apakusiøjø dël glaukomos, 

laðina vaistus ar operuoti? 

Objektyvi akiø bûklë 

ávertinama apþiûrint plyðine 

lempa: 

- ant ragenos endotelio 

gali bûti matoma pigmento 

dispersija, Krukenbergo 

verpstë; 

- vertinamas prieki- 

nës kameros gylis, turinys - 

glaukomos rizikos faktoriai 

yra sekli kamera, hifema; 

- rainelëje reiktø atkreipti 

dëmesá á pigmentinæ 

vyzdinio kraðto atraità – 

glaukominiø pokyèiø poþymis 

yra ðios atraitos aptrupëjimas, 

kaip ir pseudoeksfoliacijos 

ant vyzdinio rainelës 

kraðto ir læðiuko priekinës 

kapsulës; 

- rainelës neovaskuliarizacija, 

vyzdþio uþpakalinës 

ar periferinës priekinës 

rainelës sàaugos gali bûti antrinës 

glaukomos poþymis; 

- vertinama læðiuko 

padrumstëjimas ir taisyklinga 

jo padëtis: burkstanti katarakta 

ar læðiuko subliuksacija 

yra antrinës kataraktos 

prieþastis. 

Vertinant akis glaukomos 

prasme, svarbi tyrimo 

dalis tenka akiø dugno apþiûrai. 

Net ir radus didelá 

akispûdá, reikalinga detali 

akiø dugno apþiûra plaèiu 

vyzdþiu, geriausia naudojant 

Volk læðá, gaunat stereoskopiná 

vaizdà. Akispûdis sumaþinamas 

sisteminiais karboanhidrazës 

inhibitoriais, 

vyzdþio plëtimui naudojami 

trumpo veikimo midriatikai 

(sol. Tropicamidi), po apþiûros 

sulaðinami miotikai. Apþiûrint 

akiø dugnà, atkreipiamas 

dëmesys á regos nervo 

diskà (RND). Vertinama 

RND ir jo ekskavacijos santykis 

vertikaliame ir horizontaliame 

meridianuose. 

Normoje ekskavacija yra 

centre 0,3-0,4 disko diametro 

(DD) dydþio. Glaukominiø 

pakitimø atveju ekskavacija 

platëja, pasislenka á 

temporalinæ pusæ, gilëja. 

RND spalva tampa byðkesnë. 

Ant RND kraðto galima 

pastebëti kraujosruvà, 50% 

atvejø – tai glaukomos poþymis, 

daþniausiai normalaus 

akispûdþio glaukomos. 

RND asimetrija tarp akiø 

yra taip pat svarbus glaukomos 

poþymis. Nereikia pamirðti, 

kad galimi ávairûs 

normos variantai, todël matomi 

nukrypimai nuo normos 

turëtø bûti vertinami 

bendrame tyrimo kontekste. 

Ávertinama ir centrinë bei 

periferinë akiø dugno dalys, 

atkreipiamas dëmesys á pakitimus, 

kurie gali sukelti 

akiploèio defektus, pvz.: 

chorioretinaliniai, degeneraciniai 

þidiniai, hemoragijos, 

plazmoragijos, atðoka. 

Taigi, pamatavus akispûdá, 

ávertinus ligoná visø rizikos 

faktoriø atþvilgiu, esant 

átarimui dël galimos glaukomos 

reikia atlikti dar keletà 

tyrimø, labiau specifiðkesniø 

ðiai ligai. Tai akiploèio iðtyrimas 

– perimetrija ir akies 

priekinio kameros kampo 

apþiûra – gonioskopija. 

Perimetrija – ðiuo metu 

rekomenduojama akiploèio 

iðtyrimas kompiuterinës perimetrijos 

bûdu. Tik tiems 

ligoniams, kurie negali atlikti 

kompiuterinio iðtyrimo, 

atliekamas tyrimas Goldmano 

perimetru. Ankstyvi 

glaukomos poþymiai akiplotyje 

– nosinis laiptelis, paracentrinës 

skotomos, bendras 

jautrumo sumaþëjimas 

dël aukðto akispûdþio. Reiktø 

þinoti, kad pakitimø nebuvimas 

akiplotyje nerodo, 

kad nëra glaukomos. Goldmano 

perimetru akiploèio 

defektai yra aptinkami tik 

tada, kai paþeista 50% regos 

nervo skaidulø. Vertinant 

akiploèio diagramas, atkreipiamas 

dëmesys á tyrimo 


patikimumà, ar tirta su reikiama 

korekcija, ar paþymëtas 

vyzdþio diametras. Be to, 

kompiuterinë perimetrija 

turëtø bûti pakartota bent 

keletà kartø, ypaè jei pirmasis 

tyrimas rodo pakitimus. 

Gonioskopija atliekama 

trijø veidrodþiø Goldmano 

læðiu arba Krasnovo gonioskopu. 

Ávertinant kampo plotá, 

nusakoma: 

- atviras platus – matomas 

krumplynas, 

- atviras vidutinio 

ploèio – rainelë dengia 

krumplynà, matoma nuo 

odenos pentino, 

- atviras siauras – 

matomos trabekulos, 

- labai siauras – tik 

Ðvalbës þiedas, 

- kampas uþdaras – 

matoma rainelë ir ragena. 

Kampas apþiûrimas ieðkant 

antrinës glaukomos rizikos 

faktoriø: pigmento 

dispersijos, pseudoeksfoliacijø, 

periferiniø priekiniø sinechijø,neovaskuliarizacijos, 

uþdegiminiø elementø. 

Visiðkai ir detaliai iðtyrus 

pirmà kartà apsilankiusá 

ligoná, netgi ir priskiriant 

já didelës rizikos grupei 

glaukomos atþvilgiu ar radus 

didelá akispûdá, vieno 

apsilankymo diagnozei patvirtinti 

ir gydymui paskirti 

nepakanka. Visuomet reikia 

akispûdþio kontrolës ir bent 

4-5 pamatavimø per keletà 

dienø, skirtingu dienos metu. 

Tik tuomet galima daryti 

iðvadà apie glaukomos diagnozës 

patvirtinimà, stadijos 

nustatymà ir gydymo bûdus. 

Paskyrus gydymà antiglaukominiais 

vaistais, bûtina nuolatinë 

ir reguliari paciento 

kontrolë, akispûdþio matavimas, 

akiploèio tyrimas ir netgi 

gonioskopija. ▼ 


15


Anesteziologo vaidmuo ambulatoriniø 

oftalmomikrochirurginiø operacijø metu 

BIRUTË ZITA JAUNIÐKIENË 

Oftalmomikrochirurginiø 

operacijø metu visos 

anesteziologinësreanimacinës 

priemonës 

bûna parengtos, jeigu 

ávyktø nenumatytø 

komplikacijø. 

Birutë Zita Jauniðkienë, anesteziologë-reanimatologë, 

1967 m. 

baigë Vilniaus universiteto 

Medicinos fakultetà. 1968 m. 

pradëjo dirbti ðv. Jokûbo (buvusi I-a 

tarybinë) ligoninëje reanimatologe. 

1971 m. praëjo anesteziologijosreanimatologijos 

specializacijà ir 

dirbo anesteziologe-reanimatologe. 

Nuo 1978 iki 1988 m. dirbo 

Vilniaus m. Antakalnio universiteto 

ligoninëje kraujagysliø skyriuje. Ten 

ásisavino ir ádiegë regioninæ 

anestezijà (spinalinæ ir epidurinæ). 

Nuo 1989 m. dirba Vilniaus 

gimdymo namuose, 1990 - 

2000m. anesteziologinio - 

reanimatologinio sk. vedëja , nuo 

2000m. gydytoja anesteziologe – 

reanimatologe. 

Nuo 2001 m. dirba antraeilëse 

gydytojos anesteziologës-reanomatologës 

pareigose Antakalnio 

poliklinikos oftalmologijos skyriuje. 

2003m.ásikûrus privaèiai akiø ligø 

klinikai, ten dirba anesteziologereanimatologe. 

Domëjimosi sritis: vietinë ir 

regioninë anestezija. 

T 


os priemonës – tai 

medikamentinis reanimacinis 

rinkinys, 

defibriliatorius, kardiomonitorius,elektrokardiografas, 

AMBU dirbtinei 

plauèiø ventiliacijai – laringoskopas, 

intubacinis vamzdelis. 

Neparengus ðiø priemoniø 

operacijos nepradedamos. 

Kataraktø operacijø metu 

pacientai operuojami taikant 

vietinæ nejautrà. Tai: 

l injekcinë – peribulbariai 

suðvirkðèiamas s.lidocaini 

2% 4,0 arba s.lidocaini 

2% 2,0 su s.bupinacaini 

0,5% 2,0. Tà atlieka oftalmomikrochirurgas. 

l laðø nejautra. Taikomas 

sol. alcaini 0,5% laðais 

á junginës maiðà – laðinama 

1-2 laðai kas 5,10 min. 

3 kartus, po 3-èio karto pradedama 

operacija. Operacijos 

metu laðinama kas 5-10 

min. po 1-2 laðus iki operacijos 

pabaigos. 

l Prieð operacijà 

anesteziologas kruopðèiai 

surenka anamnezæ ir fiziðkai 

iðtiria pacientà. Svarbu iðsiaiðkinti: 

dabartinæ ligà; 

ankstesnæ medicininæ sveikatos 

bûklæ; neseniai persirgtà 

perðalimo ligà; jautrumà 

medikamentams; specialistø 

konsultacijas, kurios 

padeda optimizuoti 

paciento bûklæ 

perioperaciniu laikotarpiu.Oftalmomikrochirurginiøoperacijø 

metu svarbios 

bendrosios 

praktikos gydytojo 

iðvados, kadangi 

katarakta daþniausiai 

vystosi po 50 

metø amþiaus. 

Senstant beveik 

kiekvienas organas 

netenka savo funkcinio 

rezervo. Oftalmologijoje 

labai 

reikðminga hipertenzijos 

korekcija. 

Pavojingos ligos – 

sunki cukraligës forma, persirgtas 

platus miokardo infarktas. 

Amerikos anesteziologø 

draugija (AIA) pateikë 

anesteziologiná pacientø 

ávertinimà pagal jø fizinæ 

bûklæ: 

1 klasë – normalus sveikas 

pacientas; 

2 klasë – pacientas, sergantis 

nesunkia sistemine liga, 

kuri nesukelia jokiø funkcijos 

apribojimø (pavyzdþiui, 

hipertenzija, cukrinis 

diabetas, lëtinis bronchitas, 

nutukimas, senyvas amþius); 


sunkia sistemine liga, 

Birutë Zita Jauniðkienë. 


kuri sukelia funkcijos sutrikimus 

(pavyzdþiui, sunkiai 

gydymui pasiduodanti hipertenzija, 

sunki cukrinio 

diabeto forma su kraujagysliø 

komplikacijomis, stenokardija, 

buvæ miokardo infarktai, 

fiziná aktyvumà ribojanti 

plauèiø liga); 


sunkia, nuolat kelianèia 

grësmæ gyvybei sistemine 

liga (pavyzdþiui, stazinis 

ðirdies nepakankamumas, 

nestabili stenokardija, progresuojanti 

plauèiø, kepenø 

ar inkstø disfunkcija); 

5 klasë – mirðtantis pa-

cientas, kai nesitikima, kad 

jis iðgyvens, nors bus ar nebus 

operuojamas; 

6 klasë – pacientas, kuriam 

konstatuota smegenø 

mirtis. 

Katarakta ambulatoriðkai 

operuojama 1, 2 ir 3 klasës 

pacientams. Pagal tai taikoma 

premedikacija, kurios 

tikslas: 

l paciento nuraminimas 

l nerimo slopinimas 

l alerginiø reakcijø 

profilaktika. 

Labai svarbi psichologinë 

premedikacija, kuri per 

pastaruosius 25 metus laikoma 

viena geriausiø: 

l geras kontaktas 

l nuraminimas 

l padràsinimas 

Psichologinë premedikacija 

taikoma: 

l senyvo amþiaus pacientams 

l sergantiems lëtine 

sekinanèia liga 

l sergant plauèiø ligomis 

l sergant kepenø ligomis. 

Sedatyvinë premedikacija 

bûtina ypaè jautriems pa- 

cientams. Tam naudojami 

benzodiazepinai: 

diazepam 2-4 mg tbl. 

lorasepam 2-4 mg tbl. 

nitrasepam 2,5-5 mg tbl. 

bei kiti. 

Ypaè jautriems jaunesnio 

amþiaus pacientams taikomas 

midasolam 2,5-5 mg 

injekcija á raumenis ar á venà. 

Senyvo amþiaus pacientams 

kartais pakanka corvalol 

20-30 laðø. 

Jei sedatyvinë premedikacija 

nesumaþina hipertenzijos, 

hipertenzija koreguojama 

kaptopriliu. 

Po operacijos pacientas 

dar kurá laikà stebimas. Stebima 

hemodinamika, bendra 

bûklë, ar yra pooperaciniai 

skausmai. Jei pacientas jauèiasi 

gerai, namo iðleidþiamas 

po 15-30 min., jei blogiau, 

dar kurá laikà paliekamas 

stebëti, stebima hemodinamika. 

Esant pooperaciniam 

skausmui, skiriami 

analgetikai – netanon, majamyli, 

nimesyl. 

Pacientui suprantamai 

iðaiðkinama, kaip turi elgtis 

po operacijos. ▼ 

Privaèioje akiø ligø klinikoje (Verkiø g. 34, Vilnius) 

pacientë registruojasi operacijai. 


Akiø mikrochirurgija 

VYTAUTAS JAÐINSKAS 

Mikrochirurgijos (graik. 

mikros – maþas + 

chirurgija) panaudojimas 

oftalmologijoje 

atvërë naujas chirurginës 

technikos galimybes 

ir perspektyvas. Faktas, 

kad oftalmologiniø 

operacijø metu tenka 

operuoti plika akimi 

nematomas struktûras 

(pvz., læðiuko kapsulës 

ir kt.) paaiðkina ðios 

metodikos svarbà ir 

privalumus. 

Vytautas Jaðinskas, profesorius, 

habilituotas daktaras, mikrochirurgas, 

vedæs, turi keturias dukras. 

Specializavosi Maskvoje, Odesoje, 

Èikagoje, Oksforde, Stokholme. 

Dalyvauja pasaulinëse konferencijose. 

Domëjimosi sritis – refrakcinë 

chirurgija. 


X 

Vytautas Jaðinskas. 

IX a. pabaigoje mikroskopai 

pirmà kartà 

panaudoti operacijø 

metu. Pradþioje tokios 

operacijos buvo atliekamos 

tik oftalmologijoje ir 

LOR (otorinolaringologijoje), 

o jau vëliau – ir kitose 

chirurgijos srityse. 

Mikrochirurgijos (graik. 

mikros – maþas + chirurgija) 

panaudojimas oftalmologijoje 

atvërë naujas chirurginës 

technikos galimybes ir 

perspektyvas. Faktas, kad 

oftalmologiniø operacijø 

metu tenka operuoti plika 

akimi nematomas struktûras 

(pvz., læðiuko kapsulës ir 

kt.) paaiðkina ðios metodikos 

svarbà ir privalumus. 

RAGENOS 

MIKROCHIRURGIJA 

Ragena – stipriausia 

akies optinë terpë, kurios 

pagrindinë savybë – skaidrumas. 

Deja, kai kuriø patologiniø 

procesø metu (traumos, 

keratokonusas, dege- 


17


neracijos ir kt.) ragena sudrumstëja 

ir nepraleidþia 

ðviesos spinduliø. Tokiems 

ligoniams atstatyti regëjimà 

galima tik persodinant ragenà, 

t.y. sudrumstëjusià ragenà 

pakeièiant skaidria donorine 

ragena. Tik mikroskopo 

kontrolëje galima tiksliai 

iðpjauti sudrumstëjusià ragenà 

(ragenos storis 0,5-0,6 

mm), taisyklingai adaptuoti 

þaizdos kraðtus, tolygiai susiûti 

ir átempti siûlus. Nuo 

susiuvimo taisyklingumo 

priklauso ragenos sferiðkumas 

ir pooperacinis regëjimo 

aðtrumas. Naudojamos 

ávairios keratoplastikos rûðys: 

gydomoji, optinë, pasluoksninë 

ar kiaurinë (t.y. 

apimanti visus ragenos 

sluoksnius). Visø paminëtø 

operacijø metu naudojama 

tik donorinë ragena. 

GLAUKOMA 

Kada konservatyviais gydymo 

metodais nepavyksta 

kompensuoti glaukominio 

proceso, rekomenduojamas 

chirurginis gydymas. Tai yra 

pats efektyviausias akispûdþio 

sumaþinimo bûdas, deja, 

galintis sukelti daugiausia 

nenumatytø komplikacijø. 

Ir èia mikrochirurgija nepakeièiama: 

reikia suformuoti 

naujus vidinio akies 

skysèio nuvedamuosius takus, 

kad iðsaugotume akies 

nervà. Ðiuolaikiniai mikrochirurgijos 

pasiekimai ágalina 

sëkmingai atverti tik vienà 

(iðorinæ) Ðlemo kanalo 

(Ðlemo kanalo spindis skaièiuojamas 

mikrometrais) 

sienelæ (nekiaurinë glaukomos 

chirurgija) ar paðalinti 

viso Ðlemo kanalo fragmentà 

(“tradicinë” antiglaukominë 

operacija). Nepavykstant 

normalizuoti akispûdþio 

áprastinëmis operacijo- 


mis, galima panaudoti specialius 

voþtuvus (ðuntus, 

pvz., Molteno implantatas), 

padedanèius efektyviai sumaþinti 

akispûdá. 

KATARAKTOS 


Katarakta – tai læðiuko 

sudrumstëjimas. Tokiu atveju 

regëjimà galima atstatyti 

tik paðalinus sudrumstëjusá 

læðiukà, o kad matymas 

bûtø kokybiðkesnis – papildomai 

implantuoti dirbtiná 

læðá. Tai yra pati efektyviausia 

regëjimà atstatanti, ekonomiðkiausia 

ir plaèiausiai 

pasaulyje paplitusi operacija 

(per metus atliekama daugiau 

kaip 10 mln. operacijø). 

Gal todël manoma, kad ðios 

operacijos techninio iðsivystymo 

lygis atspindi visos 

akiø mikrochirurgijos lygá. 

Pastaruoju metu Lietuvoje 

vis plaèiau pereinama 

nuo tradicinës kataraktos 

chirurgijos prie maþo pjûvio 

ir besiûlës (suformuojamas 

nedidelis, specialios formos, 

savaime uþsiveriantis pjûvis, 

kurio nereikia papildomai 

siûti) kataraktos chirurgijos. 

Jau tampa standartu 

kataraktà operuoti fakoemulsifikacijos(fakoemulsifikacija, 

t.y. sudrumstëjusio 

læðiuko susmulkinimas akyje 

ultragarsu ir iðsiurbimas 

ið akies per maþà, 3,00 mm 

ilgio pjûvá) metodu, implantuojant 

kietus ar sulankstomus 

dirbtinius læðius. 

Operuojant kataraktà 

ðiuolaikinias metodais (maþas 

pjûvis, viskoelastinës 

medþiagos, fakoemulsifikacija, 

sulankstomas dirbtinis 

læðis) þymiai maþiau traumuojama 

akis, todël lengvesnis 

ir saugesnis pooperacinis 

laikotarpis. Po tokiø 

operacijø greitesnë reabilit- 

cija (maþesni ragenos sferiðkumo 

pokyèiai, t.y. maþesnis 

operacijos sukeltas rageninis 

astigmatizmas), geresnis 

regëjimo aðtrumas. Visa tai 

sudaro puikias prielaidas 

ambulatorinæ kataraktos 

chirurgijà ádiegti á klinikinæ 

praktikà. 

Kada reikëtø aká operuoti 

dël kataraktos? Tada, 

kai pablogëja regëjimas, kada 

þmogui sunku atlikti 

áprastà darbà ar skaityti 

tekstà. Nereikia laukti pilno 

læðiuko sudrumstëjimo, kol 

pakinta vyzdþio spalva (pasidaro 

pilka ar balta). Tokios 

taktikos buvo laikomasi 

anksèiau, kol nebuvo moderniø 


metodø, ágalinanèiø matyti 

læðiuko kapsules ir skaidrias, 

dar nesudrumstëjusias, 

skaidulas. Ðiuolaikinë mikrochirurgija 

leidþia saugiai 

ið akies paðalinti ir visai 

skaidrø læðiukà (refrakcinë 

chirurgija). Bûtina priminti, 

kad visada kataraktà reikëtø 

operuoti truputá anksèiau, 

nei truputá vëliau. Taip 

yra todël, kad operuojant 

anksèiau chirurgas gali padaryti 

tai, kà planuoja, o operuojant 

vëliau – tik tai, kà 

“leidþia” akis (dël morfologiniø 

audiniø savybiø kitimo 

kinta ir jø mechaninës savybës 

– audiniai tampa silpnesni, 

gali “suplyðti” nuo 

menkiausio prisilietimo). 

TINKLAINËS IR 

STIKLAKÛNIO 


Ðiuolaikinis stiklakûnio 

ir kai kuriø tinklainës ligø 

iðsivystymo supratimas bei 

naujausiø technologijø ádiegimas 

á klinikinæ praktikà 

leido þymiai pakoreguoti 

stiklakûnio ir tinklainës atðokimo 

chirurginio gydymo 

principus. Uþtenka vien paminëti 

tokias grësmingas regëjimui 

ligas kaip proliferuojanti 

diabetinë retinopatija, 

tinklainës atðokimas, 

akiø traumos, kurios negydomos 

gali bûti neatstatomo 

aklumo prieþastis. Iðskirtinis 

ðiø operacijø bruoþas – 

reikia sudëtingos, brangiai 

kainuojanèios aparatûros ir 

priemoniø (vitrektomai, 

specialûs stiklakûnio mikrochirurginiai 

instrumentai, 

lazeriai, besipleèianèios dujos, 

silikonai ir kt.). Laiku 

operuojant aká dël vitreoretinalinës 

patologijos, daþnai 

galima iðsaugoti ar atstatyti 

pablogëjusá regëjimà . Deja, 

Lietuvoje tokios operacijos 

atliekamos tiktai Nacionaliniame 

oftalmologijos centre 

(KMU Akiø klinika), todël 

nerealu laiku padëti visiems 

besikreipiantiesiems. 

REKONSTRUKCINË 


Ðis terminas daþniausiai 

apima traumuotas akis. Sunkiø 

akiø traumø metu daþnai 

paþeidþiamas ne vienas, 

o keli akies audiniai, pavyzdþiui, 

ragena, læðiukas, rainelë, 

stiklakûnis ir tinklainë. 

Tenka atlikti sudëtingas rekonstrukcines 

operacijas. 

Tai daroma keliais etapais. 

Pirmosios operacijos metu 

atstatomas akies anatominis 

vientisumas. Antrosios ir 

kitø operacijø metu stengiamasi 

iðsaugoti funkcionuojanèià 

tinklainæ bei atstatyti 

akies optinæ sistemà (pagal 

indikacijas atliekama vitrektomija 

[stiklakûnio operacija], 

ragenos persodinimas, 

dirbtinio læðio, dirbtinës 

rainelës implantavimas). 

▼

Ragenos storio átaka ir reikðmë 

diagnozuojant ir gydant glaukomà 

JÛRATË NEVERAUSKIENË 

Jûratë Neverauskienë 1983 m. 

baigë Kauno medicinos institutà. 

Ágijusi gydytojo oftalmologo 

specialybæ nuo 1985 m. dirba 

Kauno medicinos universiteto Akiø 

klinikoje. 

Pagrindinë domëjimosi kryptis – 

glaukoma ir kataraktos chirurgija. 

Per metus atlieka per 450 

oftalmologiniø mikrochirurginiø 

operacijø. 1992 m. apgynë 

daktaro disertacijà tema: 

“Diabetinës makulopatijos gydymas 

lazeriu”. Staþavosi daugelyje Vakarø 

Europos oftalmologijos centrø: 

Ðvedijoje, Italijoje, Prancûzijoje, 

Olandijoje. 2000 m. laimëjo 

Europos Glaukomos draugijos 

stipendijà metø laiko staþuotei 

Paryþiuje, Glaukomos institute. 

2001 metais Prancûzijos oftalmologø 

suvaþiavime atliktas ir pristatytas 

mokslinis darbas glaukomos srityje 

pripaþintas geriausiu ir paskirta 

premija. Aktyviai dalyvauja Lietuvos 

ir tarptautinëse oftalmologø 

konferencijose. Paskelbti 24 

spausdinti darbai. Lietuvos akiø 

gydytojø draugijos narë, Europos 

kataraktos ir refrakcijos chirurgø 

draugijos narë, Amerikos Oftalmologijos 

Akademijos narë, Lietuvos 

glaukomos draugijos prezidentë. 

G 

laukoma paskutiniu 

metu vadinama optine 

(regos nervo) neuropatija, 

kuriai progresuojant 

nyksta regos nervo 

ganglinës làstelës, vystosi 

negráþtamas aklumas. Kas 

nulemia ðios ligos atsiradimà 

ir vystymàsi, nëra pilnai 

nustatyta. Vienas ið svarbiausiø 

rizikos faktoriø yra 

padidëjæs spaudimas akies 

viduje, intraokulinis spaudimas 

(IOS) arba akispûdis. 

Sunku nustatyti, koks yra 

tikrasis spaudimas akies viduje, 

nes nëra sukurta tokiø 

prietaisø, kurie bûtø plaèiai 

naudojami kasdieninëje oftalmologijos 

praktikoje. Todël 

akies spaudimà galima 

Jûratë Neverauskienë. 


1 grafikas. Akies 

spaudimo duomenøkoregavimopriklausymas 

nuo centrinio 

ragenos storio. 

nustatyti matuojanttonometru 

per akies 

dangalus – ragenà.Daþniausiai 

pasaulyje 

naudojami tonometrai 

yra 

kontaktiniai 

Goldmano, 

Schotz, nekontaktiniai 

– oro 

srovës tonometrai.Normalus 

akispûdis 

yra nuo 6 iki 21 

mm Hg. Radus 

padidëjusá akiø 

spaudimà átariama glaukoma. 

Labai svarbu, ar pamatuoto 

akiø spaudimo dydis 

atitinka tikràjá akiø spaudimà. 

Matavimo tikslumas priklauso 

nuo daugelio veiksniø. 

Matuojant Schotz tonometru, 

turi átakos skleros rigidiðkumas. 

Goldmano ap- 


Koregavimo reikðmë (mm Hg) 

lanaciniu tonometru matuojamas 

akispûdis priklauso 

nuo aðarø plëvelës pavirðiaus 

átempimo ir nuo ragenos 

rigidiðkumo. Tonometro 

parodymai teoriðkai paskaièiuoti 

ragenoms, kuriø storis 

yra 500 mikronø bei priekinio 

ir uþpakalinio pavirðiaus 

iðsigaubimas yra normalus 

ir lygiagretus. Taèiau 

ið tikrøjø ragenos storis svyruoja 

nuo 420 iki 620 mikronø. 

Ragenos storis matuojamas 

ultragarsiniu prietaisu 

– pachimetru. Ragenos ligø 

atvejais, astigmatizmo 

atvejais nëra tolygaus ragenos 

pavirðiø iðsigaubimo. 

Visais ðiais atvejais akispûdþio 

matavimas bus netikslus, 

skaièius neatitiks tikrojo 

akipûdþio. 

Kai ragena stora, tokios 

akies akispûdis matuojant 

gaunamas didesnis negu yra 

ið tikrøjø. Radus padidëjusá 

akiø spaudimà, pradedamas 

Centrinis ragenos storis mikronais 


19


Pav. 1. Akiø spaudimo matavimo 

Goldmano tonometru schema. 

Goldmano aplanaciniu tonometru 

matuojamas IOS, apskaièiavus 

pagal formulæ: 

F=P x A, kur F – jëga, kurios 

reikia suplokðtinti ragenà, lygi 

spaudimui, padaugintam ið 

suplokðtinto pavirðiaus ploto. 

Pav. 2. Akiø spaudimo matavimas 

Schotz tonometru. 

tyrimas dël glaukomos. Tais 

atvejais, kai nerandama 

glaukomai bûdingø pakitimø, 

o yra tik vienas simptomas 

– padidëjæs akispûdis, 

nustatoma akiø hipertenzija. 

Atlikti klinikiniai tyrimai 

parodë, kad esant akiø hipertenzijai 

daugeliui ligoniø 

bûna storesnës ragenos. Vadinasi, 

esant ragenos storiui 


Pav. 3. Nekontaktinis oro srovës 

tonometras. 

500 mikronø, ðis spaudimas 

bûtø normalus. Pasitaiko ir 

prieðingø atvejø. Kai ragena 

plona, tonometro duomenys 

maþesni negu tikrasis akies 

vidaus spaudimas. Normalaus 

akispûdþio glaukomos 

metu randame glaukomai 

bûdingus regos nervo, akiploèio 

pakitimus, taèiau matuojant 

akispûdis nevirðija 

normos ribø. Daugelyje 

moksliniø tyrimø patvirtinami 

faktai, kad normalaus 

akispûdþio glaukomos atvejais 

daþniau nustatome plonas 

ragenas. Pateiktame pirmame 

grafike nurodyta, 

kaip reikëtø koreguoti pamatuoto 

akispûdþio duomenis 

priklausomai nuo centrinio 

ragenos storio. Esant 

storai ragenai, reikëtø atimti 

atitinkamà dydá mm Hg, kad 

gautume tikrus akispûdþio 

duomenis. Ir prieðingai, kai 

ragena plona, akispûdþio paramentai 

koreguojami pridedant 

atitinkamà paklaidos 

dydá. 

Taigi, diagnozuojant 

glaukomà, taip pat sekant 

glaukominio proceso progresavimà, 

labai svarbu ávertinti 

ðiuos faktorius. 

Ðiuo metu vis daþniau atliekamos 

refrakcinës lazerinës 

operacijos trumparegystës 

ar toliaregystës korekci- 

jai, kurios pakeièia ragenos 

storá negráþtamai. 

Ragena trumparegystës 

refrakciniø operacijø metu 

suploninama, pakinta jos pavirðiaus 

iðsigaubimas, rigidiðkumas.Todël 

akispûdis 

bus klaidingai maþesnis, negu 

tikrasis akies spaudimas. 

Paskaièiuota, kad suplonëjus 

ragenai 10 mikronø, sumaþëja 

akies spaudimas 0,71 mm 

Hg, arba pakeitus refrakcijà 

viena dioptrija, pakinta akispûdis 

0,34 mm Hg. Refrak- 

AKIØ LIGØ KLINIKA 

TERAPINIS IR 

CHIRURGINIS GYDYMAS 

Verkiø g. 34, LT-2042 VILNIUS 

Tel. 8 (5) 215 95 95 

www.akiuklinika.lt 

JUMS AR JÛSØ ARTIMUI REIKIA 

KATARAKTOS OPERACIJOS? 

cinës lazerinës operacijos pakeièia 

ne vien tik ragenos storá 

ir iðsigaubimà, bet ir aðarø 

plëvelës struktûrà. Lieka 

daug neaiðkiø klausimø: ar 

eksimerinis lazeris pakeièia 

ragenos stromos audiniø 

elastingumà? Kaip veikiamas 

priekinës kameros skystis 

po refrakciniø operacijø? 

Todël, norint tiksliai ávertinti 

akies vidaus spaudimà, 

reikia bûtinai pamatuoti ragenos 

storá, atlikti pachimetrijà. 

▼ 

Privalu þinoti, kad delsiant atlikti kataraktos operacijà, 

ðis gydymas tampa vis sudëtingesnis paciento 

akiai. Mûsø klinikoje operuojama nedelsiant, kai 

tik ligonis kreipiasi dël kataraktos sukelto blogesnio 

matymo. Katarakta operuojama moderniausiu metodu 

– fakoemulsifikacija, t.y. akyje atliekamas labai 

maþas pjûvis, ultragarsu paðalinamas padrumstëjæs 

læðiukas, jo vietoje implantuojamas minkðtas dirbtinis 

læðiukas. Mes naudojame minkðtus læðiukus, kurie 

yra sukurti taip, kad po operacijos uþima labai 

taisyklingà padëtá akyje, duoda gerus rezultatus atstatant 

regëjimà ir neleidþia vystytis pasitaikanèioms 

pooperacinëms komplikacijoms. Tai naujiena ne tik 

Lietuvoje, bet ir pasaulinëje kataraktos chirurgijoje. 

Kitas mûsø klinikos iðskirtinis bruoþas – pacientai 

gydomi, operuojami ir namo paleidþiami tà paèià 

dienà. Ambulatorinë kataraktos chirurgija yra savaime 

suprantamas dalykas daugelyje Europos ðaliø. 

Po ðios operacijos ligoniai puikiai jauèiasi, daþnai namo 

iðleidþiami netgi neuþriðta operuota akimi. Áprasta 

namø aplinka, supantys artimi þmonës, psichologinis 

komfortas pagreitina gijimà, be to, visada iðvengiama 

hospitalinës infekcijos pavojaus ir daugelio 

biurokratiniø procedûrø. 

Nuo geguþës mënesio Akiø ligø klinika ir teritorinë 

ligoniø kasa sudarë sutartá dël operacijø ir 

konsultacijø.

Glaukoma – 

negráþtamà aklumà sukelianti liga 

INGRIDA JANULEVIÈIENË 

Anksèiau glaukoma 

daþniau bûdavo nustatoma 

vyresnio amþiaus 

þmonëms. Pastaruoju 

metu pastebimai jaunëja 

serganèiøjø amþius. Yra 

glaukomos formø, 

kuriomis serga vaikai ir 

net naujagimiai. Glaukoma 

neuþkreèiama, 

taèiau gali bûti paveldima. 

Kai kurios glaukomos 

formos siejamos su 

vyriðka, kai kurios su 

moteriðka lytimi. 

Didesnë rizika susirgti 

glaukoma yra asmenims, 

sergantiems cukriniu 

diabetu, trumparegyste, 

esant arterinio kraujospûdþio 

svyravimams, 

kraujagysliø spazmams, 

migrenai. Ði liga gali 

atsirasti po akies 

suþeidimo, operacijos ar 

uþdegimo, vartojant kai 

kuriuos medikamentus. 

Med.dr. Ingrida Janulevièienë - 


ligø klinikos gydytoja oftalmologë, 

klinikos administratorë 

G 

laukoma – lëtinë progresuojanti 

akiø liga, 

kurios metu paþeidþiamas 

regos nervas bei 

tinklainës nervinës làstelës. 

Tai neiðgydoma liga, sukelianti 

negráþtamà aklumà, taèiau 

laiku nustaèius diagnozæ 

ir pradëjus gydymà, ligos 

progresavimà galima sustabdyti. 

2000 m. pasaulyje buvo 

66,8 milijono þmoniø, serganèiø 

glaukoma, ið kuriø 

6,7 milijono – negráþtamai 

apakæ. Pasaulio sveikatos 

organizacijos duomenimis, 

glaukomos paplitimas sudaro 

apie 2 procentus tarp vyresniø 

kaip 40 metø amþiaus 

asmenø. Lietuvoje pagal 

PSO statistikà turëtø bûti 

apie 23-30 tûkstanèiø serganèiøjø 

glaukoma. Deja, 

ávertinus glaukomos paplitimà 

ávairiose Lietuvos gydymo 

ástaigose, nustatyta, kad 

glaukomos paplitimas rajonuose 

tesiekia 0,7-0,8%, 

miestø ligoninëse – apie 

1,5%. Tai rodo, kad 30-45 

proc. þmoniø Lietuvoje gyvena 

neþinodami, kad serga 

glaukoma, nesigydo ir gali 

negráþtamai apakti. Vidutiniðkai 

apie 16 tûkstanèiø 

Lietuvos þmoniø kas mënesá 

gauna ligoniø kasø kompensuojamà 

gydymà. Taèiau 

ðis skaièius dar nereiðkia, 

kad gavæs receptà pacientas 

teisingai gydosi. Diagnozuota 

glaukoma bei parinktas 

gydymo reþimas dar nesako, 

kad aklumo iðvengta. Bûna, 

kad akiø laðai laðinami pro 

ðalá, nesilaikoma nurodyto 

reþimo, pritrûkstama laðø 

likus 2-5 dienoms iki kito 

gydymo kurso pradþios. 

Anksèiau glaukoma daþniau 

bûdavo nustatoma vyresnio 

amþiaus þmonëms. 

Pastaruoju metu pastebimai 

jaunëja serganèiøjø amþius. 

Yra glaukomos formø, kuriomis 

serga vaikai ir net 

naujagimiai. Glaukoma neuþkreèiama, 

taèiau gali bûti 

paveldima. Kai kurios glaukomos 

formos siejamos su 

vyriðka, kai kurios su moteriðka 

lytimi. Didesnë rizika 

susirgti glaukoma yra asmenims, 

sergantiems cukriniu 

diabetu, trumparegyste, 

esant arterinio kraujospûdþio 

svyravimams, kraujagysliø 

spazmams, migrenai. 

Ði liga gali atsirasti po 

akies suþeidimo, operacijos 

ar uþdegimo, vartojant kai 

kuriuos medikamentus. 

Daþniausiai pasitaiko dvi 

ðios ligos formos: 

Lëtinë atviro kampo glaukoma 

- ji atsiranda palaipsniui, 

be skausmo. Daþnai vienas 

pagrindiniø rizikos veiksniø 

yra padidëjæs akispûdis. 

Jis ima kilti sutrikus pusiausvyrai 

tarp akies skysèiø gamybos 

ir nutekëjimo. Pradeda 

siaurëti akiplotis, t.y. þiûrint 

tiesiai regëjimas yra geras, 

taèiau nyksta periferinis 


“ðoninis” matymas. Negydant 

sutrinka regos nervo aprûpinimas 

krauju, nervo 

skaidulos þûsta, matymas negráþtamai 

pablogëja ir apankama. 

Uþdaro kampo glaukomos 

priepuolis – ligos pradþia 

staigi: atsiranda stiprûs 

akies ir galvos skausmai, 

daþnai lydimi pykinimo, vëmimo, 

sutrinka regëjimas. 

Svarbu kuo skubiau sumaþinti 

akispûdá, nes per kelias 

valandas regëjimas gali negráþtamai 

pablogëti. 

Glaukoma nustatoma remiantis 

4 pagrindiniais tyrimais: 

1. Akispûdþio matavimu. 

2. Regos nervo apþiûra. 

3. Akiploèio tyrimu. 

4. Akies obuolio apþiûra 

biomikroskopuojant bei gonioskopuojant. 

Ðeimos gydytojas gali pamatuoti 

akispûdá bei apþiûrëti 

regos nervà. Sergant 

glaukoma akispûdis daþnai 

bûna padidëjæs. Deja, jeigu 

glaukomos diagnostika remtøsi 

tik akispûdþiu, liktø nediagnozuota 

pusë glaukomos 

atvejø! Specifiniai glaukominiai 

paþeidimai nustatomi 

oftalmoskopijos (t.y. 

akiø dugno tyrimo) bûdu, taèiau 

ir jie tampa akivaizdûs 

tik þuvus pusei regos nervo 

skaidulø. Akiø gydytojas 

tikslesniais metodais iðmatuoja 

akispûdá, ávertina 

akies vidiniø terpiø bûklæ, 


21


akies audiniø paþeidimo 

laipsná. Regos nervo paþeidimà 

pacientas gali pastebëti 

kaip siaurëjantá akiplotá. 

Akiploèio paþeidimo gylis 

bei apimtis nustatomi perimetrijos 

(t.y. akiploèio tyrimo) 

bûdu. Ðiuolaikiniais 

kompiuteriniais perimetrais 

aptinkami ankstyvi glaukominiai 

regos nervo paþeidimai, 

paþeidus maþiau kaip 1/ 

6 skaidulø 

Glaukomos gydymo 

tikslas – iðsaugoti regëjimo 

funkcijas, uþtikrinti pacientø 

gyvenimo kokybæ visam 

likusiam gyvenimui. Pagrindinis 

glaukomos gydymo 

bûdas – maþinti akispûdá, 

kaip vienà pagrindiniø rizikos 

veiksniø ir taip sustabdyti 

ligos progresavimà. 

Glaukoma pradedama gydyti 

akiø laðais. Ðiuo metu laðai 

glaukomai gydyti yra 

80% kompensuojami ligoniø 

kasø. Pirmos grupës invalidams 

ir vaikams iki 18 

metø laðai glaukomos gydymui 

kompensuojami 100%. 

Vieni laðai maþina akies 

skysèiø gamybà, kiti pagerina 

skysèiø nutekëjimà ið 

akies. Laðai vartojami nuolatos 

1-2-3 kartus per dienà 

visà gyvenimà. 

Kartais gali pasireikðti 

ávairus paðalinis laðø poveikis, 

kaip akiø perðtëjimas, 

grauþimas, laikinas regëjimo 

pablogëjimas, galvos skausmas, 

dusulys, ðirdies veiklos 

sutrikimas. Tokiu atveju gydymà 

reikëtø keisti kitais 

laðais. Tabletës ir tirpalai, 

naudojami akispûdþiui maþinti, 

veikia greitai ir efektyviai, 

taèiau dël savo paðalinio 

poveikio ilgalaikiam 

vartojimui netinka. Sergantiesiems 

glaukoma reikëtø 

turëti laðø atsargà, jei susirgæ 

kitomis ligomis ar iðvykæ, 

negalëtø apsilankyti pas akiø 

gydytojà. 


Chirurginis glaukomos 

gydymas taikomas, kai gydymas 

laðais yra neefektyvus, 

nepakankamas ir nepavyksta 

sustabdyti glaukominio 

proceso kompensacijos. 

Lazerinës chirurginës procedûros 

taikomos greta medikamentinio 

gydymo akispûdþiui 

maþinti arba kaip 

profilaktikos priemonë uþdaro 

kampo glaukomos atveju. 

Antiglaukominiø operacijø 

metu sudaromos sàlygos 

akies skysèiui filtruotis 

ið akies vidaus á iðoræ. Chirurginiu 

bûdu sumaþinus akispûdá 

siekiama iðvengti ligos 

progresavimo, taèiau atstatyti 

iki operacijos prarasto 

regëjimo neámanoma. 

Profilaktikos priemoniø, 

padedanèiø iðvengti glaukomos 

iðsivystymo, nëra. Taèiau 

galima diagnozuoti ligà 

ankstyvose stadijose, kuomet 

didesnë tikimybë iðsaugoti 

geras regëjimo funkcijas. 

Bûtina visiems asmenims 

nuo 40 m. amþiaus, 

ypaè serganèiø glaukoma ðeimos 

nariams, bent kartà per 

metus pasitikrinti akispûdá 

bei regos nervo bûklæ. Kilus 

átarimui bûtina akiø gydytojo 

konsultacija. Diagnozuoti 

ligà padeda akiploèio tyrimas. 

Akiplotá reiktø tirti 

ðiuolaikiniu automatiniu 

kompiuteriniu perimetru, 

kuriuo galima gana tiksliai 

nustatyti ankstyvus pakitimus. 

Toks aparatas yra ir 

Kauno medicinos universiteto 

Akiø klinikoje. Juo tiriame 

kasdien pagal medicinines 

indikacijas, taèiau yra 

eilë. 

Uþsiregistruoti gydytojo 

oftalmologo konsultacijoms 


Akiø klinikoje galima 

telefonu (8-37) 32 69 86 arba 

32 66 29. Atvykstant turëti 

siuntimà, antraip konsultacija 

bus mokama (39 

Lt). ▼ 

Ûmi raudona akis 

ILONA ALEKSIÛNIENË 

Ûmus konjunktyvitas, 

episkleritas, ragenos 

opa, priekinis uveitas, 

ûmus glaukomos priepuolis 

ir kt. Kad laiku 

nukreiptume pacientà 

oftalmologo konsultacijai 

ir iðvengtume rimtø 

regëjimo sutrikimø, 

sukurtos “vedanèiosios 

linijos” – nuorodos, 

kurios akcentuoja 

esminius ávairiø ligø 

skirtumus ir parodo, 

kaip reikëtø elgtis vienu 

ar kitu atveju. 

Ilona Aleksiûnienë, akiø gydytoja 

nuo 1987 metø. Ðiuo metu dirba 

Antakalnio poliklinikos sauaugusiø 

akiø ligø skyriuje, konsultuoja 

Medicinos diagnostikos centre 

Grybo g.32/10, moko praktiniø 

ágûdþiø Vilniaus universiteto 

siunèiamus bendrosios praktikos 

gydytojus. Eilæ metø dirbo Baltijos- 

Amerikos terapijos ir chirurgijos 

klinikoje bei optikoje „Vision 

express“. Lietuvos oftalmologø 

draugijos narë, Baltijos ðaliø 

oftalmologø draugijos narë, nuo 

1992 m. Vokietijos-Baltijos gydytojø 

asociacijos atsakingoji sekretorë. 

Savo medicinos þinias nuolat gilina 

ne tik Lietuvos, bet ir uþsienio 

klinikose (staþuotës Berlyno Steglitz 

universitetinëje ligoninëje ir 

privaèioje Schlosspark klinikoje, JAV 

Methuen (Massachusetts) ir 

Warwick (Rhode Island) akiø 

klinikose, Miuncheno universiteto 

Akiø klinikoje; tarptautiniuose 

kongresuose Taline, Rygoje, 

Berlyne, Gotenburge, Bostone ir 

Budapeðte.). 

N 

Ilona Aleksiûnienë. 

eretai daugeliui vaikø 

ar suaugusiøjø parausta 

akys. Paprastai 

ðiuos pacientus pirmieji 

apþiûri bendrosios 

praktikos ar greitosios pagalbos 

gydytojai, pediatrai, 

praktikuojanèios medicinos 

seserys ar optometristai. Jie 

ir nustato pradinæ diagnozæ. 

Kartais bûna ið tikrøjø sunku 

nuspræsti, kodël paraudo 

akis. Prieþasèiø bûna ávairiø: 

ûmus konjunktyvitas, episkleritas, 

ragenos opa, priekinis 

uveitas, ûmus glaukomos 

priepuolis ir kt. Kad laiku 

nukreiptume pacientà oftalmologo 

konsultacijai ir iðvengtume 

rimtø regëjimo 

sutrikimø, sukurtos “vedanèiosios 

linijos” – nuorodos, 

kurios akcentuoja esminius 

ávairiø ligø skirtumus ir parodo, 

kaip reikëtø elgtis vienu 

ar kitu atveju. Ðie gydymo 

algoritmai skirti bendrosios 

praktikos gydytojams, 

pediatrams; jie priim-

ti ir patvirtinti metiniame 

Kanados oftalmologø draugijos 

susirinkime 2001 m. birþelio 

mënesá Otavoje, vëliau 

perduoti publikuoti Kanados 

oftalmologø þurnale. 

Daþniausiai akis parausta 

dël ûmaus konjunktyvito. 

Per pirmas 24-36 valandas 

gali bûti sunku praktiðkai 

atskirti bakteriná konjunktyvità 

nuo virusinio, chlamidijø 

sukelto ar neinfekcinio 

konjunktyvito (alerginio, 

toksinio ar dirbtinai sukelto), 

nuo episklerito ar sklerito. 

Tik iðklausius anamnezæ, 

apþiûrëjus veidà, vokus, 

junginæ ir ragenà galima numatyti 

diagnozæ ir paskirti 

pradiná gydymà. Taèiau klinikinës 

studijos parodë, kad 

spëjamo bakterinio konjunktyvito 

diagnozë nesutampa 

su mikrobiologiniø 

tyrimø rezultatais. Kanadoje 

buvo atliktos studijos 

(Jackson ir kolegos), kuriø 

metu pacientams buvo tirti 

patogeniniai mikroorganizmai, 

sukëlæ bakteriná konjunktyvità. 

Labiausiai patogeniðkas 

suaugusiems ir vaikams 

buvo Strep. pneumoniae. 

Kitas labai patogeniðkas 

suaugusiesiems mikrobas 

buvo Staph. aureus, vaikams 

– Haemophilus sp. 

Nors kasdieniniame darbe 

nerekomenduojama imti 

pasëliø mikroflorai iðtirti, 

taèiau, þinant daþniausiai 

pasitaikanèius mikroorganizmus, 

galima geriau parinkti 

antibiotikus. Ðiandien 

yra efektyviø vaistø gydyti 

ávairius konjunktyvitus, 

alergijà, Herpes simplex ir 

Zoster. Taèiau nëra nustatyto 

gydymo prieð adenovirusinæ 

infekcijà. Svarbu prisi- 

1 lentelë. Konjunktyvitø klinikiniai poþymiai 

POÞYMIS BAKTERINIS VIRUSINIS ALERGINIS CHLAMIDIJØ 

SUKELTAS 

minti, kad adenovirusas 

greitai plinta tarp ðeimos 

nariø; jis gali bûti perduotas 

nuo paciento medicinos personalui, 

o vëliau kitam pacientui; 

todël bûtina plauti 

rankas po kiekvieno paciento 

apþiûros, dezinfekuoti 

medicinos árangà. 

Ðios “vedanèiosios linijos” 

padës gydytojui susiorientuoti, 

ko reikia klausti 

paciento, kokiø simptomø 

ieðkoti átariant vienà ar kità 

ligà. Jei paskyrus gydymà dël 

konjunktyvito bûklë per 4- 

7 dienas nepagerëja, bûtina 

oftalmologo konsultacija. 

BLEFARITAS 

Tai vokø kraðto uþdegimas, 

kuriam bûdingas voko 

kraðto paraudimas, sustorëjimas. 

Tai daþna ir sunkiai 

gydoma liga. Pacientai skundþiasi 

anksèiau buvusiu 

konjunktyvitu ar mieþiu. 

Daþniausia prieþastis – Staphylococcus 

sp. ir seborëja ar 

Meibomo liaukø uþdegimai. 

Pagyvenusiems þmonëms gali 

bûti nediagnozuota “sausa 

akis” (Keratoconjunctyvitis 

sicca), akies roþë. Kitos prieþastys 

– atopinës ligos, Herpes 

simplex ar Zoster. Gydymui 

svarbi vokø higiena, an- 

tibiotikø ar drëkinantys laðai. 

Gydant opiná blefarità ið 

pradþiø reikia paðalinti ðaðus, 

tik po to laðinti laðus ar 

tepti tepalà. Jei diagnozuota 

Meibomo liaukos liga ar roþë, 

skirti tetraciklinà tabletëmis 

gerti. 

BAKTERINIS 

KONJUNKTYVITAS 

Tai dël jo daþniausiai parausta 

akys suaugusiems ir 

vaikams. Jos aðaroja, pacientai 

jauèia svetimkûná, 

akys dega, bijo ðviesos. Iðskyros 

ið pradþiø gali bûti 

vandeningos, vëliau gleivëtos 

ar pûlingos. Bûdinga, kad 

ryte vokai bûna lyg suklijuoti. 

Vokai ir junginë gali bûti 

paburkusi. Daþniausi sukëlëjai 

– Streptococcus pneumoniae, 

Haemophilus influenzae 

ir Staphylococcus aureus 

bei epidermidis. Labai 

ûmø konjunktyvità su gresianèiu 

ragenos iðopëjimu ir 

perforacija gali sukelti Neisseria 

gonococcus ar meningitides. 

Iðskyrus ðias atskiras 

infekcijas vietiniai antibiotikai 

yra efektyvûs pirmas 2- 

7 dienas. Antibiotikai parenkami 

atsiþvelgiant á vartojimo 

patogumà, toleravimà 

ir kainà. 


SAUSA AKIS 

Injekcija Iðreikðta Vidutinë Nedidelë Vidutinë Nedidelë, vidutinë 

Kraujosruvos Retai Retai Nebûdingos Nebûdingos Nebûdingos 

Chemozë Gali bûti Nebûna Daþna Labai reta Nebûdinga 

Iðskyros Pûliø, gleiviø- Vandeningos Gleivingos, balzganos, Retai Gleivingos, tàsios 

pûliø 

gali nebûti 

Pseudomembranos Streptococcus, Retai Stevens-Johnson 

Nebûdingos Nebûdingos 

C. diphteria 

sindromas 

Papilos Nebûdingos Nebûdingos Bûdingos Retai Nebûdingos 

Folikulai Nebûdingi Gali bûti Nebûdingi Daþni Nebûdingi 

Regioniniø limfmazgiø 

padidëjimas 

Kartais Bûdingas Nebûna Retai Nebûdingas 

Gydymas Vietiniai Vietiniai 

Vietiniai antialerginiai Vietinis ir bendrinis: Dirbtinës aðaros 

antibiotikai prieðvirusiniai laðai, kortikosteroidai chinolonai, tetraciklinas, 

azitromicinas 

Lentelæ parengë gyd. L. Kuzmienë, KMU Akiø klinika 

VIRUSINIS 


Jis pasireiðkia ûmiu akies 

uþdegimu, paraudimu, aðarojimu, 

ðviesos baime, svetimkûnio 

jausmu. Junginë 

ryðkiai hiperemiðka, joje gali 

bûti folikulø ir hemoragijø, 

uþdegiminiø membranø; 

padidëja paausiniai limfmazgiai. 

Daþniausia prieþastis 

– adenovirusinë infekcija, 

kuri pasireiðkia sporadiðkai 

ar epidemijomis. Atsiþvelgiant 

á klinikà, adenovirusiniai 

susirgimai skirstomi 

á adenofaringokonjunktyvalinæ 

karðtligæ ir epideminá 

folikuliná keratokonjunktyvità. 

Pirmuoju daþnai 

serga vaikai, ypaè pavasará ir 

vasarà. Procesas trunka iki 

1,5 mënesio. Ðis konjunktyvitas 

retai komplikuojasi 

pavirðutiniu taðkiniu keratitu. 

Epideminiu folikuliniu 

keratokonjunktyvitu daþniausiai 

serga suaugæ þmonës. 

Jam bûdinga, kad praëjus 

5-7 dienoms nuo ligos 

pradþios iðryðkëja ragenos 

paþeidimo simptomai: atsiranda 

daug smulkiø, pavirðutiniø 

infiltratø. Jie labai 

retai iðopëja. Procesas trunka 

iki 2 mënesiø. Infiltratai 

rezorbuojasi, regos aðtrumas 

pagerëja. Sergant bet 


23


kokiu adenovirusiniu konjunktyvitu 

sumaþëja taktilinis 

ragenos jautrumas. 

Specifinio gydymo prieð 

adenovirusà nëra. 

Taèiau panaðø vaizdà sukelia 

ir Herpes simplex virusas. 

Herpiniø akiø ligø padaþnëjimas 

aiðkinamas labai 

daþnu kortikosteroidø naudojimu 

medicinoje, taip pat 

kasmet kyla gripo epidemijos, 

kurios aktyvina latentines 

infekcijas. Herpes viruso 

sukëlëju uþsikreèiama 

ankstyvoje vaikystëje (iki 5 

metø). Daþniausiai virusas 

lieka latentinëje bûsenoje. 

85-90% visø suaugusiø þmoniø 

yra herpes viruso sveiki 

neðiotojai ir uþkrato ðaltinis. 

Jø organizme yra specifiniø 

antikûnø herpes virusui, t.y. 

turi jam imunitetà. Pûslelinë 

prasideda tik virusui suaktyvëjus 

dël kokiø nors 

prieþasèiø. Gydoma prieðvirusiniais 

laðais – idoksuridinu 

(Dendrid,Oftan IDU). Jei 

nepadeda cheminiai preparatai, 

galima fiziðkai sunaikinti 

virusà – herpines opas 

tepti 5% jodo tirpalu. Skiriami 

imunomoduliatoriai gerti. 

Tokià bûsenà palengvina ðalti 

pavilgai. 

ALERGINIS 


Tai eilë klinikiniø bûsenø, 

susijusiø su akiø perðtëjimu. 

Daþnai alergija kartojasi 

ðeimoje, keletà metø ið 

eilës, sezonais. Akys bûna 

ðvelniai paraudusios, vandeningø 

iðskyrø nedaug, junginës 

paburkusios, vokø junginëse 

gali bûti iðbujojæ folikulai 

ar susiformavusios 

gigantinës papilos. Kai kurie 

paskirti vaistai patys gali sukelti 

dermatokonjunktyvità; 


tuomet parausta ir vokø oda, 

ypaè apatiniø. Gydoma ðaltais 

pavilgais ant uþmerktø 

vokø, antihistaminikø, putliøjø 

làsteliø stabilizatoriø, 

vietiniø kortikosteroidø laðais. 

Ligonis turi neðioti 

tamsius akinius. Sunkiais 

atvejais taikoma bendra organizmà 

desensibilizuojanti 

terapija (dimedrolis, tavegilis 

gerti)(1 lentelë). 

CHLAMIDIJØ 

SUKELTAS 


Jis pasitaiko lytiðkai aktyviems 

paaugliams ir suaugusiesiems 

(yra urogenitalinë 

ir akiø forma). Uþdegimas 

paprastai bûna vienpusis, 

akis aðaroja, bûna lipnios 

iðskyros, iðryðkëjæ junginës 

folikulai. Daþnai ðvelniai 

padidëja paausiniai limfmazgiai. 

Konjunktyvitas nepasiduoda 

gydymui laðais, 

daþnai ágauna lëtinæ eigà, 

prasideda ðvelnus keratitas. 

Gydyti reikia tetraciklinu 

(gerti). 

2 lentelë. Raudona akis 

EPISKLERITAS IR 

SKLERITAS 

Episkleritas pasireiðkia 

lokaliu akies paraudimu, á 

procesà átraukiamos episkleros 

kraujagyslës. Jis gali 

bûti besimptomis, bet gali 

pasireikðti ðviesos baime, 

aðarojimu, perðtëjimu. Atakos 

praeina savaime, bet gali 

tæstis mënesius. Skleritui 

bûdingi tokie pat poþymiai 

kaip episleritui, bet skausmas 

bûna stipresnis. Pasirodo 

melsvai rausvas lokalus 

ar difuzinis plotas, vëliau 

gali iðsivystyti skleros nekrozë 

(scleromalacia perforans) 

ar periferinis opinis 

keratitas. 30-60% visø episleritø/skleritø 

susijæ su sisteminëmis 

ligomis, daþniausiai 

su reumatoidiniu artritu. 

Gydoma nesteroidiniais 

ar steroidiniais prieðuþdegiminiais 

laðais. 

IRITAS 

Ûmus iritas ar iridociklitas 

yra intraokulinis uþdegimas, 

apimantis akies priekines 

struktûras. Þmogus 

jauèia stiprø skausmà, ðviesos 

baimæ, akis paraudusi, 

matymas pablogëjæs. Palpuojant 

per uþmerktà vokà, 

pacientas jauèia skausmingumà. 

Vyzdys daþnai siauras. 

Þiûrint plyðine lempa 

ant ragenos bus precipitatai 

(leukocitai), priekinëje kameroje 

matysis skysèio cirkuliacija 

(iðsiskyræs proteinas); 

formuosis uþpakalinës 

rainelës sàaugos. Akispûdis 

daþnai þemas. Vaikams 

ûmaus iridociklito eiga gali 

bûti labai audringa. Svarbu 

anksti diagnozuoti ligà ir 

pradëti gydyti vyzdá pleèianèiais 

bei kortikosteroidø laðais, 

kad iðvengtume tolimesniø 

komplikacijø. 

ÛMUS UÞDARO 

KAMPO GLAUKOMOS 

PRIEPUOLIS 

Ûmø glaukomos priepuolá 

iðprovokuoti gali daug 

veiksniø: psichiniai iðgyvenimai, 

fizinis pervargimas, ilgai 

pabuvus tamsoje (nemiegant), 

midriatikai. Kartais 

prieþastis – neaiðki. Anato- 

KONJUNKTYVITAS KERATITAS PRIEKINIS UVEITAS GLAUKOMOS 

PRIEPUOLIS 

Etiologija Ávairi mikrobinë Ávairi mikrobinë infekcija Imuninës kilmës Ûmus priekinës 

infekcija, alergija, 

kameros kampo 

aplinkos veiksniai 

uþsidarymas 

Injekcijos Pavirðiniø kraujagysliø Gilioji injekcija aplink Gilioji injekcija aplink Stazinë injekcija 

tipas 

(konjunktyvalinë) 

injekcija 

ragenà (perikornealinë) ragenà (perikornealinë) 

Skausmas +(nieþtëjimas, 

++ +++ ++++! (pykinimas, 

perðtëjimas) 

vëmimas) 

Sekretas Pûlingas, serozinis, 

gleivingas; aðarojimas 

Pûlingas; aðarojimas Aðarojimas Aðarojimas 

Fotofobija 

(ðviesos 

baimë) 

+ ++ (+) +++ + (+) 

Ragena Be pakitimø Infiltratai, iðopëjimai, Precipitatai, gali bûti Paburkusi 

padrumstëjimai 

hipopionas 

Vyzdys Ba pakitimø Galima miozë Miozë ar netaisyklingas Platus, á ðviesà 

dël sàaugø 

nereaguoja, 

gali bûti netaisyklingas 

Rainelë Be pakitimø Be pakitimø Hiperemiðka Pilkai - þalsva 

Akispûdis Normalus Normalus Galima hipertenzija ++++ (!) 

Regëjimo Nepakitæs Jei centrinis keratitas - pablogëjæs Labai pablogëjæs 

aðtrumas 

pablogëjæs 

Lentelæ parengë gyd. L. Kuzmienë, KMU Akiø klinika

minë prielaida ûmiam glaukomos 

priepuoliui yra siauras 

priekinës kameros kampas. 

Kamera sekli, krumplynas 

sustorëjæs, læðiukas didelis. 

Kai skysèio padaugëja, 

dël siauro kampo jis kaupiasi 

uþpakalinëje kameroje. 

Didelis læðiukas labai prisiglaudþia 

prie rainelës. Taip 

susidaro funkcinis vyzdþio 

blokas. Skystis, susikaupæs 

uþpakalinëje akies kameroje, 

spaudþia ir pakelia rainelës 

ðakná, kuri uþdaro ir taip 

jau siaurà kameros kampà. 

Kameros skystis nepatenka 

á drenaþinæ sistemà. Tuomet 

greitai pakyla akispûdis 

(daugiau nei 60 mmHg), atsiranda 

labai stiprûs akies 

skausmai, akis parausta, vyzdys 

iðsipleèia, pasidaro pastiræs, 

á ðviesà nereaguoja; 

matymas pablogëja; pacientas 

pradeda matyti spalvotus 

ratilus apie ðviesos ðaltiná. 

Skausmas eina á smilkiná, apima 

pusæ galvos, þmogø pradeda 

pykinti, jis gali vemti, 

gali sutrikti ðirdies darbas. 

Kuo ilgiau tokia bûklë uþsitæs, 

tuo labiau bus paþeistas 

optinis nervas. Reikia skubiai 

pradëti gydyti akispûdá 

maþinanèiais vaistais (laðais 

ir diakarbo tabletëmis) ir 

siøsti pacientà lazerinei iridektomijai. 

INFEKCINIS 

KERATITAS 

Infekcinis ragenos uþdegimas 

gali atsirasti dël vokø 

ir junginës uþdegimo, daþniau 

dël traumø ar kontaktiniø 

læðiø. Prieþastis - bakterijos 

(Staphylococcus, 

Pseudomonas, Strep. pneumoniae) 

ar virusinë (Herpes 

simplex, Zoster) infekcija. 

Þmogus jauèia stiprø skaus- 

mà, akis paraudusi, yra iðskyrø, 

matymas pablogëjæs, 

ragenoje kartais ir plika akimi 

matoma opa. Plyðine 

lempa galima pastebëti ir 

smulkiausius ragenos paþeidimus, 

padaþius aká fluoresceinu. 

Gydymas prieðmikrobinis 

ar prieðvirusinis, kad 

sumaþintume ragenos ádrëskimus 

(2 lentelë). 

Suaugusiøjø ir vaikø, vyresniø 

kaip 2 metai, “raudonos 

akies” gydymo taktika 

Tai yra tik nurodymai 

bendrosios praktikos gydytojams. 

Átarus kità prieþastá, 

dël kurios yra bûtina skubi 

oftalmologo pagalba, 

siøsti pacientà akiø gydytojui. 

Naujagimiai visada turi 

bûti nukreipiami oftalmologo 

konsultacijai. 

Svarbu yra iðskirti 

ûmias akiø ligas (ragenos 

opa, ûmus uþdaro kampo 

glaukomos priepuolis, iritas, 

skleritas). 

Anamnezë: 1. Ar nebuvo 

akies traumos (krislas, 

chemikalai ar kt.)? 

2. Ar neneðioja kontaktiniø 

læðiø ? (Galima ragenos 

opa.) 

3. Ar skauda? Ar bijo akis 

ðviesos? (Galimas glaukomos 

priepuolis, ragenos opa, iritas, 

skleritas. Glaukoma serga 

daþniau pagyvenæ þmonës.) 

4. Ar pablogëjo matymas? 

(Galima glaukoma, 

kt.) 

5. Ar nebuvo ankstesniø 

akiø ligø (iritas, skleritas)? 

Pavojingi poþymiai: 1. Nenormalûs 

vyzdþiai (fiksuoti 

ar siauri, fiksuoti ar platûs, 

kt.). 

2. Akies obuolio ðvelnumas 

(palpuoti per uþmerktà 

vokà; skausmà gali sukelti iritas, 

skleritas ar glaukoma). 

3. Balkðva, neaiðkiai 

miglota ragena (su ar be 

fluoresceino sulaikymo). 

4. Padidëjæs intraokulinis 

spaudimas. (Jis laikomas 

padidëjusiu, jei yra didesnis 

nei 30 mmHg arba palpuojant 

pirðtais jauèiamas ryðkus 

skirtumas tarp abiejø 

akiø. Jei yra þemas akispûdis, 

tai nereiðkia, kad negali 

bûti poûmës ar lëtinës glaukomos.) 

Jei yra nors vienas ðiø 

poþymiø, o anamnezë leidþia 

átarti ûmià akies ligà, bûtina 

siøsti oftalmologo konsultacijai. 

Jei ðiø simptomø nëra, 

reikia ásitikinti, ar tai tikrai 

konjunktyvitas. 

Anamnezë: 1. Kaip ilgai 

paraudusi akis? 

2. Ar anksèiau nebuvo 

kvëpavimo takø ligø? 

3. Kaip pasireiðkia konjunktyvitas 

- ar yra rytais iðskyros 

ið akiø? 

4. Ar nebuvo kontakto 

su chemikalais, milteliais? 

Poþymiai: 1. Iðskyros. 

2. Vokø ir junginës edema. 

3. Junginës paraudimas. 

Jei konjunktyvito diagnozei 

patvirtinti duomenø 

nepakanka, pasiøsti pacientà 

oftalmologo kosultacijai. 

Jei galvojate, kad tai junginës 

uþdegimas, galite pradëti 

gydyti patys. 

1. Bakteriná konjunktyvità 

gydyti vietiðkai veikianèiais 

sulfanilamidø ir 

antibiotikø laðais (Sol. Sulfacetamidi 

20%, Fucithalmic, 

Sol. Laevomycetini 

0,25%, Sol. Tobrex 0,3%). 

Laðø sudëtyje neturi bûti 

kortikosteroidø (neskirti 

Tobradex, Sofradex, Maxitrol, 

Dexachlora, Dexona). 


Kategoriðkai draudþiama uþriðti 

aká, nes junginës maiðelyje 

susikaupia daug pûliø, 

ragenoje gali susidaryti opos. 

Svarbiausia – laikytis asmens 

higienos (neliesti akiø rankomis, 

nesinaudoti bendru 

rankðluosèiu, nosine; naikinti 

muses). Jei per 4-5 dienas 

bûklë negerëja, siøsti akiø 

gydytojui; jei pagerëja, tæsti 

terapijà 1 savaitæ. 

2. Alerginis konjunktyvitas 

gydomas antihistaminikø 

ir putliøjø làsteliø stabilizatoriø 

laðais (Alomide, 

Lecrolyn, Emadine); vengti 

kontakto su galimu alergenu; 

dëti ðaltus pavilgus ant 

uþmerktø vokø. Sunkesniais 

atvejais skiriami kortikosteroidai 

vietiðkai (Ung. Hydrocortisoni 

0,5%, Sol. Dexamethasoni 

0,1%). 

3.Jei yra vandeningos 

iðskyros, padidëjæ paausiniai 

limfmazgiai – reikia galvoti 

apie virusiná (adenovirusiná) 

konjunktyvità. Padeda ðalti 

pavilgai. Skirti leukocitiná 

interferonà 6-8 kartus per 

dienà 5 dienas (interferono 

sausus miltelius atskiesti 

izotoniniu vandens tirpalu). 

Vëliau naudoti prieðvirusiná 

tepalà (Ung. Virolex). Jei átariate 

Herpes simplex ar Zoster, 

jei yra pûslytës veide ar 

vokuose, siøskite pacientà 

akiø gydytojo konsultacijai. 

4. Jei vaikui kartu yra ir 

konjunktyvitas, ir otitas, bûtina 

oftalmologo konsultacija. 

5. Greitai atsinaujinantis 

akies paraudimas lytiðkai aktyviems 

pacientams leidþia 

galvoti apie chlamidijø sukeltà 

konjunktyvità. Bûtina akiø 

gydytojo konsultacija. ▼ 


25


Audiniø transplantacija oftalmologijoje 

RIMVYDAS AÐOKLIS 

LAURA BUTKIENË 

Dideliø moksliniø 

laimëjimø dëka XX 

amþiuje audiniø ir 

organø transplantacija 

tapo pakankamai 

daþnas ávairiø ligø 

gydymo bûdas. 

Bûtent vienas svarbiausiø 

akies pavirðiaus ir 

ragenos ligø chirurginio 

gydymo bûdø yra 

audiniø transplantacija. 

Med. dr. Rimvydas Aðoklis (g. 

1965 m.) 1992 m. baigë Vilniaus 

universiteto Medicinos fakultetà. 

Vilniaus universiteto lektorius. 

Vilniaus universiteto ligoninës 

Santariðkiø klinikos Akiø ligø centro 

direktorius. Jis yra Vilniaus kraðto 

akiø gydytojø draugijos pirmininkas, 

Lietuvos akiø gydytojø draugijos 

valdybos narys. Staþavosi JAV, 

Lenkijoje, Èekijoje. Domëjimosi 

sritis – audiniø transplantacija. 

Darbo tel. (8-5) 2365263. 

Laura Butkienë 1973 m. baigë 

Vilniaus universiteto Medicinos 

fakulteto gydomàjà specialybæ. 

1973-1974 metais gilino þinias 

internatûroje “Raudonojo kryþiaus” 

ligoninës akiø ligø skyriuje. 

Staþavosi Odesos akiø ligø institute, 

Maskvos, Sankt Peterburgo 

institutuose, taip pat Norvegijos ir 

Vokietijos akiø ligø klinikose. 

Nuo 1977 m. dirba gydytoja 

Vilniaus universiteto ligoninës 

Santariðkiø klinikos Akiø ligø 

skyriuje. 

Domëjimosi sritis – audiniø 

transplantacija, vokø plastinës 

operacijos. 

Þ 


monijos svajonës apie 

audiniø ir organø persodinimà 

siekia neatmenamus 

laikus.Nuo 

antikos iki dabar apie tai 

buvo sukurta daugybë pasakojimø 

ir legendø. Biblinë 

istorija apie stebuklingà regëjimo 

graþinimà ðv. Liucijai 

buvo daugelio meno kûriniø 

tema ir teikë vilties neregiams 

vël iðvysti saulës 

ðviesà. Ðiuolaikiniø raðytojø 

kûryba apie spekuliacijà donoriniais 

audiniais ir organais 

ir dabar kelia prieðtaringas 

diskusijas visuomenëje. 

Dideliø moksliniø laimëjimø 

dëka XX amþiuje 

audiniø ir organø transplantacija 

tapo pakankamai daþnas 

ávairiø ligø gydymo bûdas. 

Rimvydas Aðoklis. Laura Butkienë. 

Bûtent vienas svarbiausiø 

akies pavirðiaus ir ragenos 

ligø chirurginio gydymo 

bûdø yra audiniø transplantacija. 

Svarbu paminëti audinius, 

kurie gali bûti panaudoti 

ðiø sudëtingø operacijø 

metu, tai: ragena, odena ir 

amniono membrana – audinys, 

paruoðtas ið gimdyvës 

placentos. Kad ávertintume 

audiniø transplantacijos oftalmologijoje 

santyká su kitø 

audiniø ir organø transplantacijomis, 

pateiksime 

trumpà transplantologijos 

istorinæ retrospektyvà. 

RAGENOS 

TRANSPLANTACIJA 

Pirmàjà eksperimentinæ 

ragenos transplantacijà atliko 

S.Bigger 1835 m. Egipte (homotransplantacija 

antilopei). 

Pirmàjà ragenos transplantacijà 

ligoniui po nudegimo 

ðarmais atliko E. Zirm 

1905 m. Moravijoje. 

Lietuvoje pirmoji ragenos 

transplantacija atlikta 

1984 m. Kauno akiø ligø klinikoje. 

Vilniuje, Santariðkiø 

klinikose, Akiø ligø centre 

ðios operacijos pradëtos 

1991 metais. 

AMNIONO 

MEMBRANOS 


Pirmà kartà medicinos 

istorijoje 1910 metais Davis 

praneðë apie amniono 

membranos panaudojimà, 

kaip tvarstá po masyvaus 

odos nudegimo. 1940 metais 

buvo praneðta apie amniono 

membranos panaudojimà 

gydant akies pavirðiaus pa-

tologines bûkles. Lietuvoje 

amniono membrana pirmà 

kartà paruoðta transplantacijai 

ir konservuota 2001 

metais Vilniaus universiteto 

Ausø, nosies, gerklës ir 

akiø ligø klinikoje, Akiø ligø 

centre. Tais paèiais metais 

pradëtos ir amniono 

membranos transplantacijos 

operacijos. 

ÐIRDIES 


Pirmà eksperimentinæ 

ðirdies transplantacijà ðuniui 

atliko Carrel ir Guthrie 

1905 m. Èikagoje. 

1969 m. Pietø Afrikoje 

Barnard persodino ðirdá 

þmogui. 

Lietuvoje pirmoji ðirdies 

transplantacija atlikta 

1987 m. 

INKSTØ 


Eksperimentines inkstø 

transplantacijas pradëjo 

Carrel ir Guthrie 1902 m. 

Pirmàjà sëkmingà inksto 

transplantacijà (motinos – 

sûnui) 1953 m. atliko Michan 

Paryþiuje. 

Lietuvoje inkstas persodintas 

1970 m. 

Kitø audiniø transplantacija 

B.G.Tagliacozzi (1547- 

1599) pirmasis praneðë apie 

atliktà autotransplantacijà 

rinoplastikos metu. 

J.Hunter (1728-1793) ligoniui 

sëkmingai implantavo 

iðmuðtà dantá. 

G.Baronio ið Milano 

1804 m. publikavo straipsná 

apie eksperimentinæ odos 

transplantacijà avims. 

Taigi pastebime akivaizdø 

prieðtaravimà: ragenos 

transplantacijos pasaulyje 

pradëtos bene seniausiai, 

Lietuvoje jos pradëtos tik 

praëjusio amþiaus pabaigoje. 

Be jokios abejonës, tam 

turëjo reikðmës Lietuvos, 

kaip tolimos Rusijos gubernijos, 

statusas buvusioje Sovietø 

sàjungoje. Nepaisant 

to, pastaraisiais deðimtmeèiais 

Lietuvos oftalmologai 

sparèiai þengia á prieká ir kai 

kuriais savo pasiekimais gali 

lygiuotis á kolegas tiek vakaruose, 

tiek rytuose. 

Kokios indikacijos yra 

ragenos transplantacijos 

operacijoms? 

Ði operacija gali bûti atlikta, 

jei patologiniai pokyèiai 

ragenoje bûna dël ðiø 

prieþasèiø: 

1) nelygaus ragenos 

pavirðiaus dël epitelio paburkimo 

ar padrumstëjimo, 

kai kuriø ragenos epitelio 

distrofijø atvejais; 

2) netaisyklingo ragenos 

gaubtumo.Tai bûna vadinamosios 

ektazinës ragenos 

distrofijos atveju esant ragenos 

kûgiui (keratokonusui). 

Netaisyklingas ragenos 

gaubtumas gali iðsivystyti po 

stromos iðopëjimo ar kiaurinio 

ragenos suþeidimo; 

3) drumsèiø ragenos 

stromoje, kuriø atsiradimo 

prieþastys yra ávairios kilmës 

uþdegiminiai procesai, 

ragenos distrofijos ir degeneracijos, 

bûklës po akiø nudegimø, 

randai ragenoje po 

traumø; 

4) ragenos sustorëjimo 

dël stromos ir epitelio 

paburkimo, o tai daþniausiai 

bûna esant endotelio funkcijø 

nepakankamumui. 

Ne visø ragenos ligø atvejais 

ragenos transplantaci- 

ja yra efektyvi priemonë, be 

to, dël donoriniø ragenø stygiaus 

pakankamai ðiø operacijø 

Lietuvoje neámanoma 

atlikti. Viena paliatyviø 

priemoniø bei parengiamøjø 

operacijø ragenos transplantacijai 

ligoniams sergantiems 

akies pavirðiaus ir ragenos 

ligomis yra amniono 

membranos transplantacija. 

KAS TAI YRA 

AMNIONO 

MEMBRANA? 

Amniono membrana, 

prigludusi prie placentos, 

gaubia vaisiø. 

Þmogaus membranos, 

gaubianèios vaisiø, sudarytos 

ið 2 sluoksniø: 

- vidinio – amniono, 

kuris yra nuolatiniame kontakte 

su vaisiaus vandenimis 

(ðis sluoksnis ir panaudojamas 

akiø operacijø metu); 

- iðorinio – choriono, 

kuris yra kontakte su gimda. 

KAIP AMNIONO 

MEMBRANA PARUO- 

ÐIAMA TRANSPLAN- 

TACIJAI? 

Gimdyvei sutikus, jos 

placenta paimama steriliomis 

sàlygomis po cezario 

pjûvio operacijos. 

Atliekami gimdyvës 

kraujo tyrimai dël sifilio, 

AIDS, hepatitø B ir C bei citomegalo 

viruso, ir tik ásitikinus, 

kad gimdyvë nesirgusi 

ðiomis ligomis, jos placentos 

audiniai ruoðiami konservuoti. 

Tuomet amniono 

membrana steriliomis sàlygomis 

atidalijama nuo choriono, 

iðplaunama antibiotikø 

tirpaluose, sukarpoma á 

maþus gabalëlius ir laikoma 

-80°C temperatûroje iki 6 


mënesiø. Prieð operacijà atðildytas 

amniono membranos 

lopinëlis epiteliu á virðø 

persodinamas recipientui. 

Kokiomis akiø ligomis 

sergant galima atlikti amniono 

membranos transplantacijà? 

Recidyvuojantys ragenos 

epitelio ir stromos defektai. 

Ragenos perforacija ir tirpimas 

po infekcinio keratito, 

po cheminiø nudegimø, 

esant neurotrofiniam keratitui. 

Sunkiais sausojo keratokonjuktyvito 

atvejais. Ragenos 

perforacijos atvejais. 

Junginës rekonstrukcija po 

piktybiniø augliø paðalinimo. 

Junginës rekonstrukcija 

po nudegimø. Junginës rekonstrukcijos 

pemfigoidinio 

randëjimo ir Stivens-Johnson 

sindromo atvejais. Sergantiesiems 

sausos akies sindromu 

membrana galima 

uþkimðti aðarø taðkelius. Po 

antiglaukominiø operacijø, 

esant nesandariai filtracinei 

pagalvëlei, jà galima padengti 

amniono membrana. 

Nepaisant to, kad daugeliu 

atvejø amniono membranos 

operacijos yra sëkmingos, 

bûtina ásisàmoninti, kad 

gydant daugelá akies pavirðiaus 

ligø, ði operacija yra 

paliatyvi, parengiamoji chirurginë 

procedûra, atliekama, 

kai kitos gydymo priemonës 

neefektyvios arba neprieinamos. 

Kaip neprieinama gydymo 

priemonë ðiuo atveju bûtø 

taip trûkstama donorinë 

ragena. 

Ragenos donorø trûkumo 

prieþastys: 

Neigiamas visuomenës 

poþiûris á audiniø ir organø 

donorystæ. 


27


Neigiamas medicinos 

darbuotojø poþiûris á audiniø 

ir organø donorystæ. 

Donorystës ástatymo netobulumas. 

Neracionalus lëðø paskirstymas. 

Amniono membranos 

paëmimui, paruoðimui ir panaudojimui 

operacijø metu 

kliûèiø ðiomis dienomis 

praktiðkai nëra. Gimdyvës 

mielai sutinka, kad jø placentos 

audiniai bûtø panaudoti 

transplantacijos tikslu, 

o moderni áranga universitetinëse 

ligoninëse leidþia 

ðiuos audinius konservuoti 

ir saugoti. 

Apþvelgiant didelius 

mokslinius laimëjimus ir 

sunkø transplantologijos 

kelià amþiø raidoje, akivaizdu, 

kad audiniø ir organø 

persodinimas medicinoje 

uþima labai svarbià vietà. 

Tam tikrais atvejais klinikiniame 

darbe tai yra vienintelis 

bûdas padëti, atrodytø, 

beviltiðkai serganèiam 

ligoniui ir tik kompleksinis 

problemos sprendimas 

gali duoti teigiamø 

rezultatø. 

Transplantologijos klestëjimas 

ar merdëjimas atspindi 

ne tik ekonominæ, bet 

ir vidinæ – dvasinæ visuomenës 

bûklæ bei istoriðkai susiklosèiusias 

tradicijas ir 

þmogaus santyká su mirtimi. 

Padëkime savo artimui, 

nesineðkime dulkëmis po 

mirties virsianèiø savo kûno 

daleliø, dangus þino, kad jos 

reikalingos èia, þemëje, kenèiantiems 

nuo sunkiø ligø. ▼ 


Akiø nudegimai 

ir jø profilaktika 

RIMA BOGUÐEVIÈIENË 

Akiø nudegimai yra 

aktuali problema, nes 

sukelia ávairaus laipsnio 

regos paþeidimus. 

Nudegimai skirstomi á: 

1.Cheminius (rûgðtimis, 

ðarmais bei miðriomis 

cheminëmis medþiagomis). 

2.Terminius. 

3.Spindulinius (ultravioletiniai, 

saulës, infraraudonieji, 

rentgeno ir 

kt.). 

Rima Boguðevièienë, Kauno medicinos 

universiteto Akiø ligø klinikos gydytoja 

oftalmologë ir Akiø ligø klinikos 

administratorë. 1976-1982 m. mokësi 

Kauno medicinos instituto Gydomajame 

fakultete. 1982-1983 m. – internatûra 

Akiø ligø klinikoje Kaune, 1999-2000 m. 

– doktorantûra Kauno medicinos 

universitete. Iðtekëjusi. Vyras gydytojas 

chirurgas, dirba Kauno medicinos 

universiteto klinikø Chirurgijos skyriuje, 

habil. daktaras. Dukra Vilniaus 

universiteto studentë. Sûnus Stokholmo 

Ekonomikos kolegijos (SSE Ryga) 

studentas. R.Boguðevièienë tobulinosi 

eilëje Lietuvos ir uþsienio institutø, ágijo 

daugelio tarptautiniø ir Lietuvos 

oftalmologø suvaþiavimø ir seminarø 

sertifikatus. 

2000 m. apgynë daktaro disertacija 

tema “Kompleksinis akiø traumø baigèiø 

prognozavimas”. Dirba klinikiná darbà 

stacionare ir poliklinikoje, atlieka 

mikrochirurgines oftalmologines 

operacijas. Yra Europos akiø gydytojø 

draugijos, Lietuvos akiø gydytojø draugijos 

ir Lietuvos gydytojø sàjungos narë. 

C 

heminiai akiø nudegimai 

daþniausiai pasitaiko 

buityje sprogdinant 

petardas ar chemines 

medþiagas, naudojant 

ávairias rûgðtis ar ðarmines 

medþiagas, tokias kaip negesintos 

kalkës ir amoniakas, 

áeinanèias á ávairiø valikliø 

ar tràðø, naudojamø buityje, 

sudëtá. Taip pat cheminiø 

nudegimø bûna þemës ûkyje, 

daþniausiai pesticidais ir 

pramonëje nuo ávairiø tirpikliø. 

Sunkiausi nudegimai ðarmais, 

nes ðarmas, reaguodamas 

su làstelës membranos 

riebalinëmis rûgðtimis, jà 

suardo. Taip ðarmas, paþeidæs 

epitelá, patenka á priekinæ 

akies kamerà ir sukelia 

stiprø uþdegimà bei giliø audiniø 

pakenkimà, o labai 

sunkiø nudegimø atvejais 

net ir akies sunykimà. Prasiskverbus 

ðarmui á akies vidø, 

jis gali sukelti læðiuko sudrumstëjimà 

ir antrinæ glaukomà. 

Kiek lengvesni akiø 

nudegimai rûgðtimis, nes 

rûgðtys nesiskverbia á akies 

vidø, o paþeidimai bûna tik 

kontakto vietoje. 

Patekus ðioms medþiagoms 

á akis, pirmoji pagalba 

- kuo skubiau gausiai plauti 

akis ir vokus tekanèiu vandeniu 

5-10 minuèiø. Kuo ilgiau 

delsiama plauti, tuo didesni 

akies nudegimai. Nebûtina 

laukti, kol gausite sterilaus 

fiziologinio skysèio, 

tinka bet kuris ðvaraus vandens 

ðaltinis (vanduo ið krano, 

ðulinio). 

Gerai iðplovus akis, tolimesnis 

þingsnis bûtø – nedelsiant 

kreiptis á gydymo 

ástaigà, kur bus suteikta kvalifikuota 

medicinos pagalba. 

Gydytojas paskirs reikiamà 

gydymà. 

Bûna ir terminiø akiø 

nudegimø. Terminis nudegimas, 

tai akies paþeidimas 

esant aukðtai temperatûrai. 

Termiðkai nudegti galima 

net rûkant, kai degantis tabakas 

ar karðti pelenai patenka 

á aká. Sunkiais terminiais 

nudegimais laikomi 

nudegimai skystu stiklu ar 

geleþimi, nes ðiø medþiagø 

lydymosi temperatûra bûna 

iki 1000° C. 

Daþniausiai terminiø nudegimø 

metu nukenèia vokai, 

nes akies uþsimerkimo 

refleksas sumaþina akies nudegimo 

rizikà. Taèiau stipriai 

paþeisti vokai gydomi 

randëja, lieka nepridengtas 

akies obuolys. Pagrindinis 

gydymo tikslas – uþkirsti kelià 

infekcijai, slopinti uþdegimà, 

apsaugoti aká nuo perforacijos 

ir sustabdyti iðopëjimà. 

Labai svarbu kiek galima 

maþinti vokø randëjimà 

atliekant vokø plastines 

operacijas, odos transplantacijas, 

kad apsaugotume 

akies obuolá nuo perforacijos 

ir neleistume susiformuoti 

dideliems anatomi-

niams pakitimams. 

Stipriai veikiant ultravioletiniams 

spinduliams (be 

apsauginiø akiniø dirbant su 

suvirinimo aparatu ar naudojant 

kvarcinæ lempà) po 

4-6 valandø pradeda skaudëti 

akis. Jos bijo ðviesos, aðaroja, 

atsiranda svetimkûnio 

jausmas. Taip gali atsitikti ir 

saulëtà dienà kalnuose ar 

pajûryje, kai ultravioletiniai 

spinduliai atsispindi nuo 

ðviesaus pavirðiaus. Ilgai þiûrint 

á saulæ be ðviesos filtrø, 

pasitaiko nudegimø ryðkios 

ðviesos spinduliais, pavyzdþiui, 

þiûrint á saulës uþtemimà, 

ir dël to gali negráþtamai 

susilpnëti rega. 

Neþymø ir laikinà vokø 

paburkimà gali sukelti infraraudonøjø 

spinduliø poveikis. 

Jie labai neþymiai arba 

visai nepaveikia akies 

obuolio. Daþniausiai infraraudonøjø 

spinduliø paveikiami 

stiklo pûtëjai, metalo 

lydimo krosniø kûrikai, dirbantys 

su neefektyviais apsauginiais 

akiniais. Jiems po 

ilgø darbo metø gali iðsivystyti 

katarakta, t.y. sudrumstëti 

læðiukas. Veikiant rentgeno 

spinduliams taip pat 

gali iðsivystyti katarakta. 

Kvarco ar suvirinimo 

aparato spinduliø paveiktas 

akis reikia gydyti nuskausminanèiais 

ir ragenos epitelizacijà 

skatinanèiais laðais. 

Nudegimai yra keturiø 

laipsniø: 

I° – kai vokø oda ir junginës 

hiperemiðkos, ragenoje 

matomi pavirðiniai epitelio 

defektai. 

II° – odoje atsiranda pûslës, 

junginës tampa hiperemiðkos, 

o jø vientisumas sutrikæs, 

taip pat paþeisti ragenos 

pavirðiniai ir gilesni 

sluoksniai. 

III° – kai odoje, junginëje, 

ragenoje (ragena yra lyg 

matinis stiklas) susidaro ne- 

krozë. Taip pat nudegæ akies 

obuolio raumenys, odena, 

gyslainë. 

IV° – gili visø audiniø nekrozë. 

Ragena lyg porceliano 

plokðtelë. 

I-II° akiø nudegimai gali 

bûti gydomi ambulatoriðkai, 

o III-IV° – stacionare, èia 

sprendþiama individualiai, 

kaip gydyti ligoná, kad baigtis 

bûtø geriausia. Taèiau nudegimø 

baigèiai didelës 

reikðmës turi suteiktos pagalbos 

savalaikiðkumas. 

Esant I-II° nudegimui gali 

pakakti gydymo antibiotikø 

ir antiseptikø laðais ir tepalais, 

o esant didesnio laipsnio 

nudegimui reikia ligoná 

stacionarizuoti. Reikia atstatyti 

sutrikusià akies junginës 

kraujotakà, gerinti ragenos 

mitybà. 

Esant III-IV° akiø nudegimams, 

ragenose susidaro 

drumstys, opos, kurios trukdo 

matymui. Akys bûna 

skausmingos. Ragena gali 

net paburkti ir þmogus 

apakti. Tais atvejais gelbsti 

tik ragenos transplantacija 

ar jos padengimas amniono 

membrana. 

Ragenos transplantacijos 

Lietuvoje atliekamos nuo 

1984 metø KMUK Akiø ligø 

klinikoje. Remiantis Vakarø 

Europos ðaliø ir JAV 

patirtimi, tokiø operacijø 

poreikis Lietuvoje bûtø 300- 

500 per metus. 

2000 metø lapkrièio 17 

dienà Akiø ligø klinikoje 

ákurtas pirmasis ir vienintelis 

Akiø donorinës medþiagos 

bankas ne tik Lietuvoje, 

bet ir Pabaltijyje. Ragenos 

transplantuojamos Kauno 

medicinos universiteto klinikø 

Akiø ligø klinikoje ir 

Vilniaus universitetinëje 

Santariðkiø ligoninës Akiø 

ligø klinikoje. Akiø donorystë 

Lietuvoje tebelieka labai 

aktuali problema. ▼ 

Akiø suþeidimai 

RIMA BOGUÐEVIÈIENË 

Pasaulinës sveikatos 

apsaugos organizacijos 

duomenimis, per metus 

ávyksta 55 mln. akiø 

traumø, 750 tûkst. 

gydomi ligoninëse, apie 

1,6 mln. gyventojø dël 

akiø traumø yra akli 

(Negrel ir kt.). JAV 

kasmet uþregistruojama 

2,4 mln. akiø suþeidimo 

atvejø, o ekonominiai 

nuostoliai siekia apie 

500 mln.doleriø per 

metus. Akiø traumos 

sudaro 0,85-13,5% 

bendro traumatizmo. 

Akiø traumø skaièius 

Lietuvoje labai didelis ir 

siekia ~22 atvejus 100 

000 gyventojø, Ðkotijoje 

~ 8,14/100 000 gyventojø, 

Ðvedijoje ~3,3 100 

000 gyventojø. 


Rima Boguðevièienë. 

A 

kies suþeidimas – viena 

daþniausiø vienaakio 

aklumo ir regos 

invalidumo prieþasèiø. 

Spartëjant gyvenimo 

tempui, intensyvëjant pramonës 

ir þemës ûkio gamybai 

akiø traumø daugëja. Besivystanèiose 

ðalyse, augant 

nedarbui, þmonës, pamirðdami 

saugumà, dirba atsitiktinius 

darbus ir daþniau susiþeidþia. 

Tai ne tik medicininë, 

bet ir socialinë bei ekonominë 

problema, nes akiø 

traumos sukelia laikinà nedarbingumà 

ar net aklumà. 

Visam pasaulyje tobulinami 

akiø traumø diagnostikos 

bei gydymo metodai, kuriamos 

tobulesnës akiø apsaugos 

priemonës. 

Pasaulinës sveikatos apsaugos 

organizacijos duomenimis, 

per metus ávyksta 

55 mln. akiø traumø, 750 

tûkst. gydomi ligoninëse, 

apie 1,6 mln. gyventojø dël 

akiø traumø yra akli (Negrel 

ir kt.). JAV kasmet uþregistruojama 

2,4 mln. akiø 

suþeidimo atvejø, o ekonominiai 

nuostoliai siekia apie 

500 mln.doleriø per metus. 

Akiø traumos sudaro 0,85- 

13,5% bendro traumatizmo. 

Akiø traumø skaièius 

Lietuvoje labai didelis ir siekia 

~22 atvejus 100 000 gyventojø, 

Ðkotijoje ~ 8,14/ 

100 000 gyventojø, Ðvedijoje 

~3,3 100 000 gyventojø. 

Lietuvoje akiø ligø stacionarai, 

kuriuose gydomi 


29


traumas patyræ ligoniai, veikia 

5-iuose didþiuosiuose 

miestuose: Vilniuje, Kaune, 

Klaipëdoje, Panevëþyje, 

Ðiauliuose. Vilniaus universitetinës 

Santariðkiø ligoninës 

Akiø ligø klinikoje ir Vilniaus 

Misionieriø ligoninëje 

kasmet vidutiniðkai gydosi 

po 100 ligoniø, o Klaipëdos, 

Ðiauliø bei Panevëþio – 

po 50 ligoniø stacionarizuojama 

dël sunkiø akiø traumø. 

Didþiausia akiø traumas 

patyrusiø ligoniø dalis patenka 

á Kauno medicinos 

universiteto Akiø ligø klinikà 

– nuo 500 iki 800 ligoniø 

per metus. 

Invalidumas dël akiø 

traumø Lietuvoje 6-9,9% 

nuo visø akiø ligø, o tarp darbingo 

amþiaus þmoniø net 

iki 20%. 

Akies trauma – tai akies 

anatominio vientisumo ir 

funkcinës bûklës paþeidimas 

ávairiais iðoriniais veiksniais. 

Akiø traumos skirstomos: 

1. Pagal sunkumà – á 

lengvas ir sunkias; 

2. Pagal sukelianèius 

veiksnius ir veikianèios jëgos 

charakterá: 

a) mechanines (suþeidimai) 

– pjautos, durtos, kirstos, 

plëðtos, muðtos, traiðkytos, 

kàstinës, ðautinës ir kt.; 

b) chemines – veikiant 

rûgðtims, veikiant ðarmams 

ir ávairiø chemikalø miðiniui; 

c) termines – nudegimai, 

nuðalimai; 

d) spindulines – ultravioletiniai, 

infraraudonieji, saulës, 

rentgeno spinduliai. 

3. Pagal lokalizacijà – á 

akiduobës, akies obuolio ir 

akies priedø. 

4. Pagal traumos aplinkybes 

– á gamybines-pramonës, 


þemës ûkio, buitines, sportines, 

vaikø, kovines ir kt. 

5. Pagal akies obuolio ir 

jo priedø paþeidimo charakterá 

– á: 

a) akies priedø (vokø, 

aðarø aparato) suþeidimai; 

b) uþdarasis akies obuolio 

suþeidimas (sumuðimas, 

nekiaurinë þaizda); 

c) atvirasis akies obuolio 

suþeidimas (plyðimas, þaizda 

su intraokuliniu svetimkûniu, 

perforacinë ir penetracinë). 

Akies suþeidimas yra uþdaras, 

kai nëra akies kiaurinës 

ar viso storio akies obuolio 

sienos þaizdos (sumuðimas, 

nekiaurinë þaizda). 

Akies suþeidimas atviras, 

kai akies obuolio sienoje yra 

viso jos storio þaizda. Atviri 

suþeidimai yra: akies plyðimas 

ir kiaurinë þaizda (su 

intraokuliniu svetimkûniu 

ar be jo). Vokai yra akiø apsauginis 

aparatas. Kietu buku 

daiktu (kumðèiu, akmeniu 

ir kt.) uþgavus aká, vokuose 

matyti kraujosruvos, 

vokai sutinsta, paburksta. 

Gydymui skiriamas ðaltis 

sumuðimo vietoje, o praëjus 

kelioms dienoms rezorbcijà 

skatinantys tepalai. 

Didelë, lokali, maiðo formos, 

nesirezorbuojanti 

kraujosruva atveriama. 

Vokø þaizdos – tai jø audiniø 

vientisumo paþeidimas. 

Pavirðinës vokø þaizdos 

nepavojingos, jos susiuvamos 

laikantis bendrøjø chirurgijos 

reikalavimø. Vokø 

kraðtø þaizdos turi bûti 

adaptuojamos ypaè kruopðèiai, 

kad randai nebrûþintø 

ragenos ir joje neatsirastø 

þaizdeliø. Jei þaizda yra vidiniame 

vokø kampe, reikia 

ásitikinti, ar nesuþeistas aðarø 

aparatas. Daþniausiai 

traumos metu nutraukia- 

mas apatinis aðarø kanalëlis. 

Siuvant þaizdà, reikia atstatyti 

aðarø kanalëlio vientisumà 

ávedant á aðarø takus poliviniliná 

vamzdelá. Neatstaèius 

aðarø takø vientisumo ir 

praeinamumo, sutriks aðarø 

nutekëjimas á nosá ir þmogus 

nuolat aðaros. Aðarø maiðelis 

ir latakas suþeidþiami retai, 

daþniausiai lûþus veido 

kaulams. 

Dël bukos traumos po 

akies obuolio jungine gali iðsilieti 

kraujas – pojungininë 

kraujosruva. Ji rezorbuojasi 

per 1-2 savaites negydant. 

Medþio, metalo ar kitø 

medþiagø gabalëliai, patekæ 

á aká, prilimpa prie virðutinio 

ar apatinio voko. Vokai 

iðverèiami, krislai paðalinami 

drëgnu vatos tamponu. 

Junginës maiðe esantys laisvi 

krislai paðalinami plaunant 

aká. Paðalinus krislà 

skiriami dezinfekuojantys 

laðai ar tepalai. 

Akies obuolio ar vokø 

junginës þaizdos, jei nëra gilios 

ir ilgos, sugyja savaime 

taikant gydymà antibiotikø 

laðais ir tepalais. Didesnës 

nei 1,5-2 cm ilgio per visus 

junginës sluoksnius einanèios 

þaizdos susiuvamos. 

Dël uþdarojo suþeidimo 

ragenoje gali matytis ragenos 

epitelio defektas, “þaizdelë” 

– erozija. Taip atsitinka 

nestipriai uþgavus aká 

medþio ðakele, nagu ar kitokiu 

daiktu. Akyje erozijos 

atsiranda ir dël neteisingai 

parinktø (per stipriai ragenà 

gaubianèiø) kontaktiniø 

læðiø ar patekus svetimkûniui 

tarp læðio ir ragenos. 

Gydant erozijas skiriama 

antibiotikø laðø, tepalø. 

Á ragenà svetimkûniai 

daþniausiai ástringa dirbant 

metalo, medþio apdirbimo 

darbus, nedëvint apsauginiø 

akiniø. Ávairios formos, dydþio 

ir ávairiø medþiagø dalelytës 

daugiau ar maþiau 

ástringa á ragenos audinius. 

Ragenos erozijø ir svetimkûniø 

simptomai panaðûs: 

stiprus skausmas, aðarojimas, 

ðviesos baimë, svetimkûnio 

jausmas akyse, sunku 

mirksëti. 

Pavirðiniai ragenos svetimkûniai 

ðalinami vatos 

tamponu, giliau ástrigæ – sterilia 

adata. Aká prieð krislo 

ðalinimà reikia nuskausminti 

laðais. Gydymui á junginës 

maiðà laðinama antibiotikø 

tirpalø ir/ar tepama tepalu. 

Gydyti reikia tol, kol þaizdelë 

sugyja ir akies neskauda. 

Atvirasis akies obuolio 

suþeidimas (perforacinë 

þaizda) – tai akies obuolio 

sienos – ragenos ir odenos 

viso storio þaizda. Susiþeidus 

aká, joje gali bûti tik þaizda, 

bet gali bûti ir svetimkûnis, 

kuris gali likti akies viduje. 

Suþeidimo sunkumà lemia 

aðtraus daikto dydis, forma, 

jo medþiagos tankis, veikimo 

greitis, kryptis. Dël to 

net smulkûs, bet didele jëga 

lekiantys svetimkûniai kiaurai 

suþeidþia akies obuolá, gali 

net perskrosti ir uþpakalinæ 

jo sienelæ ið vidaus ir atsirasti 

uþ akies obuolio (penetracinë 

þaizda). 

Dideli (~3mm) svetimkûniai 

aká suþeidþia skrisdami 

dideliu greièiu ir ágavæ 

pakankamai kinetinës 

energijos. Akies viduje jie 

suþeidþia ir kitas akies 

obuolio terpes: rainelæ, 

krumplynà, læðiukà, stiklakûná, 

tinklainæ. Krislas á aká 

patenka padaræs þaizdà ragenoje 

ar odenoje. Priklausomai 

nuo þaizdos dydþio, 

vidinës akies terpës iðkrenta 

arba ne. Nuo to priklauso 

gydymo taktika, regëji-

mo atsistatymo prognozë. 

Ragenos, kaip ir odenos, 

nedideliø þaizdø, kai neiðkrenta 

vidinës akies terpës 

ir neiðsivysto pûlingos komplikacijos, 

prognozë palankesnë. 

Ligoniai dël kiauriniø ragenos, 

odenos, ragenos-odenos 

þaizdø su intraokuliniu 

svetimkûniu ar be jo gydomi 

akiø ligø stacionariniuose 

skyriuose. 

Reikia atstatyti akies 

anatominá vientisumà, paðalinti 

iðkritusá stiklakûná, 

drumstà læðiukà, kraujà. 

Esant intraokuliniam svetimkûniui, 

já reikia ðalinti 

skubos tvarka operacijos 

metu stacionare. 

Labai svarbu po operacijos 

skirti prieðuþdegiminá, 

rezorbciná gydymà. Medikamentinis 

gydymas turi bûti 

pradëtas ligoniui patekus 

pas gydytojà oftalmologà – 

t.y. dël stabligës profilaktikos 

áðvirkðti á venà ar raumenis 

plataus veikimo spektro 

antibiotikø. Á junginës maiðà 

laðinami plataus veikimo 

spektro antibiotikø tirpalai. 

Aká galima suþeisti ir kietu 

buku daiktu (kumðèiu, 

akmeniu ir kt.). Tai galima 

padaryti tiesiogiai, t.y. spaudþiant 

akies obuolá, ir netiesiogiai, 

kai akies obuolius 

veikia smûgio banga. Traumos 

sunkumà lemia buko 

daikto svoris, dydis, veikimo 

jëga. Kai smûgio jëga per didelë 

ir jos nepajëgia neutralizuoti 

kaulinë akiduobës 

siena ir akiduobës audiniai, 

akis plyðta. Jei akis neplyðta, 

gilesni akies audiniai paþeidþiami 

ávairiai: á priekinæ 

kamerà iðsilieja kraujas, rainelëje 

atsiranda vyzdinio 

kraðto defektai, vyzdys iðsipleèia, 

rainelë atplyðta nuo 

ðaknies, atsisluoksniuoja 

krumplynas, kraujas iðsilieja 

á stiklakûná, tinklainæ. 

Nuo smûgio sutrikus akies 

skysèio gaminimo ir nutekëjimo 

sistemos veiklai, pakinta 

akispûdis – gali iðsivystyti 

hipotonija, hipertenzija ar 

antrinë glaukoma. 

Á traumà læðiukas reaguoja 

drumstëjimu. Kai 

smûgio metu pakinta akies 

obuolio forma, plyðta læðiuko 

raiðèiai. Tada jis gali panirti 

ar visai iðnirti á priekinæ 

kamerà ar stiklakûná. 

Lûþus akiduobës kaulams, 

akiduobës turinys su 

raumenimis gali bûti áspaustas 

á veido daubas. Lûþus akiduobës 

kaulams, oras ið nosies 

arba veido daubø patenka 

á vokø ir akiduobës audinius. 

Palpuojant vokus, jauèiamas 

traðkëjimas. Lûþusios 

akiduobës kaulinës sienelës 

gali uþeiti viena ant kitos 

– pasidaro maþai vietos, 

dël to akies obuolys iðvirsta 

á prieká (egzoftalmas). Kartais 

lûþusios sienelës atitolsta 

viena nuo kitos, todël akiduobës 

apimtis padidëja, 

akis ákrinta (enoftalmas). 

Dël akiduobës paþeidimo gali 

nukentëti regos nervas, 

nes sieneliø skeveldros já suþeidþia. 

Tada nukenèia matymas. 

Visais akiø traumø atvejais 

reikia kreiptis á gydytojà 

oftalmologà, kad bûtø laiku 

suteikta kvalifikuota pagalba. 

Negalime uþmirðti ir nevertinti 

profilaktiniø priemoniø 

(apsauginiø akiniø, 

saugos darbe taisykliø laikymosi 

ir profilaktinio ðvietimo). 

Savo saugumu ir sveikata 

turime rûpintis pirmiausia 

patys, o atsitikus 

nelaimei nedelsiant kreiptis 

á specialistus. ▼ 

Argoninio lazerio 

panaudojimo akiø 

ligoms gydyti 

galimybës 

MILDA AUKÐTIKALNIENË 

Meyer-Schwickerath 

buvo pirmasis mokslininkas, 

kuris jau 1946 

metais pastebëjo, kad 

saulës ðviesa galima 

sukelti tinklainës 

nudeginimà. 1960 

metais Maiman pristatë 

pirmàjá lazerá, skirtà 

oftalmologijai. Jame 

buvo naudojamas rubino 

kristalas. Tikrà revoliucijà 

gydant akiø ligas 

sukëlë ðeðiasdeðimtøjø 

pabaigoje iðrastas 

argoninis mëlynai - 

þalios bangos lazeris. 

Milda Aukðtikalnienë 1998 m. 

baigë oftalmologijos rezidentûrà 


ligø klinikoje. Nuo 1999 m. dirba 

Vilniaus universitetinës ligoninës 

Santariðkiø klinikø Konsultacijø 

poliklinikos Akiø lazerinës chirurgijos 

kabinete. Staþavosi Suomijoje, 

Èekijoje. Darbo staþas 5 m. 


Milda Aukðtikalnienë. 


L 

azerinë akiø ligø chirurgija 

– tai preciziðkas, 

gerai kontroliuojamas 

ir saugus gydymo 

metodas. Svarbiausia, 

kad ji gali koreguoti kai kurias 

akiø problemas geriau ir 

daug saugiau uþ tradicinæ 

chirurgijà, pasiekti tokias 

akies dalis, kuriø kiti bûdai 

pasiekti negali. 

Meyer-Schwickerath buvo 

pirmasis mokslininkas, 

kuris jau 1946 metais pastebëjo, 

kad saulës ðviesa galima 

sukelti tinklainës nudeginimà. 

1960 metais Maiman 

pristatë pirmàjá lazerá, 


31


4 pav. 

5 pav. 

6 pav. 

7 pav. 


2 pav. 

3 pav. 

1 pav. 

skirtà oftalmologijai. Jame 

buvo naudojamas rubino 

kristalas. Tikrà revoliucijà 

gydant akiø ligas sukëlë ðeðiasdeðimtøjø 

pabaigoje iðrastas 

argoninis mëlynai - 

þalios bangos lazeris. 

Argoninio lazerio poveikis 

audiniams. 

Lazeriniam spinduliavimui, 

skirtingai nuo áprastos 

ðviesos, bûdingi trys svarbûs 

poþymiai: jis nediverguoja 

(yra paralelinis), monochrominis 

ir koherentinis (1 pav.). 

Argoninis lazeris audiniuose 

sukelia: 

1) fotocheminá efektà 

– tai yra keièia molekuliø 

chemines jungtis, o susidaræ 

laisvieji radikalai naikina 

làsteles; 

2) terminá efektà. Audiniø, 

sugërusiø lazerinæ 

energijà, temperatûra paky- 

la 10°-20°C ir ávyksta 

jø denatûracija. Kliniðkai 

tai pasireiðkia audiniø 

pabalimu. 

Kai kurie þmonës 

lazeriná spinduliavimà 

painioja su radiacija. 

Lazerio ðviesoje nëra Rentgeno, 

gama ar kitø kenksmingø 

spinduliø. Lazerio 

spinduliai yra normalios 

matomos ðviesos spektre arba 

ðalia jo. 

Chirurgija argoniniu lazeriu 

gali padëti iðsaugoti 

regëjimà kai kuriø akiø ligø 

atveju. Didþiausià dalá pacientø, 

kuriems bûtinas gydymas 

argoniniu lazeriu, sudaro 

sergantys diabetine retinopatija. 

Ðios ligos metu 

regëjimas nukenèia dël tinklainës 

kraujagysliø pakenkimo. 

Sergant diabetine retinopatija, 

tinklainëje vystosi 

naujadarinës kraujagyslës, 

kurios plyðdamos gali 

sukelti kraujo iðsiliejimus á 

stiklakûná, o augdamos á 

akies vidø – trakcinæ tinklainës 

atðokà. Taip pat diabetinë 

retinopatija pasireiðkia 

svarbiausios tinklainës srities 

– geltonosios dëmës – 

pakitimais: tai dël sutrikusios 

jos kraujotakos atsiradusiais 

kraujagysliø sieneliø 

iðsiplëtimais – mikroaneurizmomis, 

kraujosruvomis, 

bei dël padidëjusio kraujagysliø 

sieneliø pralaidumo 

atsiradusiais lipidiniais eksudatais. 

Visi ðie pakitimai 

ankstyvame periode gali bûti 

iðgydyti ar stabilizuoti argoniniu 

lazeriu (2 pav.). 

Koaguliacija argoniniu 

lazeriu yra vienas ið daþniausiai 

naudojamø ir prieinamiausiø 

tinklainës plyðiø bei 

periferiniø degeneracijø gydymo 

bûdø. Aplink atsiradusá 

tinklainës plyðá atlikus 

lazerfotokoaguliacijà, iðvengiama 

pagrindinës komplikacijos 

– tinklainës atðokos 

iðsivystymo. Tai greitas ir 

saugus gydymo bûdas (3 

pav.). 

Kai kuriais atvejais argoninis 

lazeris gali bûti naudojamas 

esant centrinës tinklainës 

venos ar jos ðakø trombozei. 

Centrinës tinklainës ve- 

nos trombozës atveju atliekant 

lazerfotokoaguliacijà, 

galima iðvengti naujadariø 

kraujagysliø vystymosi tinklainëje 

ar rainelëje, taigi ir 

tolimesniø komplikacijø. 

Centrinës tinklainës venos 

ðakos trombozës atveju kartais 

galima pagerinti ar stabilizuoti 

regëjimà lazerio 

pagalba sumaþinant tinklainës 

paburkimà (4, 5 pav.). 

Sëkmingai argoniniu lazeriu 

gydoma ir atviro kampo 

glaukoma, ypaè pseudoeksfoliacinë 

forma. Fotokoaguliacija 

taikoma, kai akispûdþio 

nebepavyksta kompensuoti 

medikamentais. 

Tuomet argoninio lazerio 

pagalba trabekulinëje zonoje 

padaromos „angelës“, pagerinaèios 

intraokulinio 

skysèio nutekëjimà, tai vadinama 

trabekuloplastika (6 

pav.). 

Gydymas visø ðiø ligø 

atveju atliekamas ambulatoriðkai, 

taikant vietiná nuskausminimà 

laðais. Lazerinis 

spindulys fokusuojamas 

specialiø linziø pagalba. Jei 

gydymui buvo pleèiami vyzdþiai, 

diskomfortas iðnyksta 

jau po keliø valandø jiems 

susitraukus (7 pav.). 

Taigi kai kuriø akiø ligø 

atveju argoninis lazeris gali 

atstatyti ar stabilizuoti regëjimà, 

taip pat apsaugoti nuo 

aklumo. Visa tai gali bûti 

atlikta trumpo ambulatorinio 

apsilankymo metu. Lazerinis 

gydymas turi daug 

privalumø: daþniausiai yra 

neskausmingas, praëjus kelioms 

valandoms po gydymo 

pacientas vël darbingas, saugiai 

galimà gydyti tiek kartø, 

kiek reikia. 

Reikia prisiminti svarbiausià 

dalykà – argoninis 

lazeris daþnai veiksmingiausias 

pradinëse ligos stadijose, 

todël labai svarbi ankstyva 

ligos diagnostika ir laiku 

pradëtas gydymas! ▼

Akiø protezavimo bûklë Lietuvoje 

GRAÞINA JONIKIENË 

DAINA RIMA SKRUPSKIENË 

Akies protezas atlieka ir 

gydomàjà profilaktinæ 

funkcijà: apsaugo nuo 

vokø skliautø seklëjimo, 

uþtikrina vokø raumenø 

veiklà, padeda palaikyti 

aðarø kanalëliø padëtá, 

apsaugo junginæ nuo 

traumø, padeda iðvengti 

veido asimetrijos. 

Graþina Jonikienë 1968 metais 

baigë Kauno medicinos institutà. 

1968-1976 metais dirbo gydytoja 

oftalmologe Klaipëdos respublikinëje 

ligoninëje, 1976-1979 metais 

Klaipëdos miesto ligoninëje. 1983- 

1987 metais – Kauno miesto I 

tarybinës ligoninës, o 1987-1990 

metais Kauno akademiniø klinikø 

vyr. gydytojo pavaduotoja gydymo 

reikalams. Nuo 1990 metø – 


klinikø Akiø ligø klinikos protezavimo 

kabineto gydytoja. 

Daina Rima Skrupskienë 1993 

metais baigë Kauno medicinos 

akademijà, 1995 m. – Akiø ligø 

rezidentûros specialybæ. 1994 

metais pradëjo dirbti ir ðiuo metu 

tebedirba gydytoja oftalmologe SPT 

prie Lietuvos Respublikos vidaus 

reikalø ministerijos Kauno 

poliklinikoje, nuo 1998 metø kartu 

su gydytoja G.Jonikiene ákûrë ir 

dirba privaèiame Akiø ligø gydytojo 

kabinete Ariogalos mieste, Raseiniø 

apskrityje. Nuo 2000-øjø metø 

vadovauja Akiø protezavimo 

centrui. 

A 

kiø protezavimas – 

svarbi medicininës socialinës 

reabilitacijos 

dalis. Tai ne tik kosmetinë, 

bet ir psichologinë pagalba. 

Jei akies protezu pavyksta 

iðtaisyti kosmetiná defektà, 

pacientai iðvengia sunkaus 

nepilnavertiðkumo 

komplekso, gráþta á aktyvià 

darbinæ ir visuomeninæ veiklà. 

Akies protezas atlieka ir 

gydomàjà profilaktinæ funkcijà: 

apsaugo nuo vokø 

skliautø seklëjimo, uþtikrina 

vokø raumenø veiklà, padeda 

palaikyti aðarø kanalëliø 

padëtá, apsaugo junginæ 

nuo traumø, padeda iðvengti 

veido asimetrijos. 

Akiø protezavimas atliekamas 

paðalinus akies obuolá 

po ávairiø ligø, traumø, 

esant ágimtoms anomalijoms 

(mikrophthalmus, 

anophthalmus), kosmetiniø 

trûkumø atvejais (po uþdegiminiø 

procesø), sumaþëjus 

akies obuoliui po intraokuliniø 

traumø, operacijø. 

Paðalinus akies obuolá 

vaiko amþiuje, ypaè ankstyvajame, 

sulëtëja orbitos, 

veido kaulø augimas ir, laiku 

nepritaikius tinkamo 

protezo, vystosi veido asimetrija. 

Rentgenologiðkai patvirtinta, 

kad akiduobë vys- 

tosi iki 12-13 metø amþiaus. 

Vaikai protezuojami 

nuo 6 mën. amþiaus. 

Akiø protezavimui naudojami 

plastmasiniai ir vienasieniai 

bei dvisieniai stikliniai 

protezai. Plastmasiniai 

protezai taikomi: maþiems 

vaikams, esant sekliam apatiniam 

skliautui, vyresnio 

amþiaus pacientams. Plastmasiniai 

protezai nelûþta, 

lengvi, galiojimo laikas iki 

3-jø metø. 

Vienasieniai stikliniai protezai 

taikomi esant sunykusiam 

ar pakitusiam akies 

obuoliui. Taip pat pirmà antrà 

parà po operacijos, esant 

junginës paburkimui arba implantuotam 

endoprotezui. 

Dvisieniai stikliniai protezai 

taikomi ir vaikams, ir suaugusiems 

pacientams. Tai daþniausiai 

naudojami protezai. 

Stikliniø protezø galiojimo 


Graþina Jonikienë. 


laikas – vieneri 

metai. 

Vaikams 

iki 12 metø 

patartina 

keisti protezà 

du kartus 

per metus. 

Bûtina 

paþymëti, 

kad protezogaliojimo 

laikas 

labai priklauso nuo prieþiûros, 

nuo naudojamø dezinfekuojamø 

laðø. 

Paprastai pirmasis protezas 

parenkamas antrà treèià 

dienà po akies obuolio paðalinimo. 

Po onkologiniø ligø 

– 5-6 dienà. Visi pacientai 

iðmokomi iðimti ir ádëti protezà, 

já plauti, laðinti laðus á 

akiduobæ. Patartina, esant 

sveikai junginei, vakare 

akies protezà iðimti, nuplauti, 

nusausinti ir vël ástatyti á 

akiduobæ, prieð tai sulaðinus 

dezinfekuojanèius laðus á 

akiduobæ. Nepatartina laðinti 

sol. sulfacyli Na laðø dël 

susidaranèiø protezo pavirðiuje 

apnaðø. 

Akiduobës audiniai toleruoja 

ankstyvà protezavimà. 

Kuo anksèiau pritaikomas 

protezas, tuo geresnis kosmetinis 

efektas. Geriausias 

kosmetinis efektas pasiekia- 


33


mas akies paðalinimo operacijos 

metu implantuojant 

endoprotezà, kuris ágalina 

sukurti akies protezo judesá. 

Akiø protezø kokybæ apsprendþia 

lygus ir blizgantis 

protezo pavirðius, natûralios 

spalvos ir struktûros rainelë, 

vyzdþio forma ir spalva. 

Akiø protezo dydá nurodo 

protezo ilgis, plotis, aukðtis. 

Protezai skirstomi á didelius, 

vidutinius, maþus ir mikroprotezus. 

Pagal formà – á apvalius 

ir elipsës formos. Labai 

svarbi skleros ir rainelës 

spalvinë gama. Akiø protezø 

kolekcijoje turi bûti 26 

atspalviø sklera ir 105 atspalviø 

rainelë. Taigi pilnavertëje 

kolekcijoje turi bûti 

10-15 tûkstanèiø protezø. 

Iki 2000-øjø metø Lietuvoje 

egzistavo vienintelis 

protezavimo kabinetas Kauno 

medicinos universiteto 

klinikø Akiø ligø klinikoje. 

Ðiame kabinete kasmet protezuojami 

400-500 pacientø, 

ið jø 80-90 parenkami protezai 

pirmà kartà. Iki 1991 

metø kabinetà protezais aprûpindavo 

Maskvos fabrikas. 

Kolekcija buvo papildoma 

3-4 kartus per metus. 

Nuo 1991 metø nepapildoma 

kolekcija sunyko ir ðiuo 

metu neturi 3-jø tûkstanèiø. 

Kabinetas egzistuoja, taèiau 

teikti kvalifikuotà pagalbà ir 

tenkinti pacientø poreikius 

sudëtinga. 

Bendrø pastangø dëka 

pavyko pasitelkti á pagalbà 

Rygos individualiø protezø 

laboratorijos gydytojus. 

Bendradarbiaujame nuo 

1996 metø, o 2000-aisiais 

Kaune atidarytas Akiø protezavimo 

centras. Centre 


parenkami standartiniai 

stikliniai Rygos laboratorijos 

protezai ið kolekcijos 

(kaina 120 Lt) ir gaminami 

individualûs stikliniai protezai 

(kaina 960 Lt). Individualius 

protezus gamina Rygos 

protezavimo laboratorijos 

specialistai. Mûsø tikslas 

pasiekti, kad visi respublikos 

pacientai bûtø aprûpinti 

individualiais protezais. Taèiau 

ði paslauga brangi ir ne 

visiems pacientams dël ðios 

prieþasties prieinama. 

2001 metais pasiekta, 

kad Valstybinë ligoniø kasa 

kompensuoja individualiø 

protezø gamybà asmenims 

iki 18 metø amþiaus. 

Taèiau individualûs protezai 

indikuotini ir esant 

akiduobës ertmës junginës 

randams, sekliems vokø 

skliautams, netolygiai akiduobës 

ertmei, deformuotai 

akiduobei po rentgenoterapijos, 

po akiduobës kaulø lûþiø, 

esant sunykusiam akies 

obuoliui su iðlikusia jautria 

ragena, ragenos stafilomoms. 

Mûsø nuomone, privalu 

kompensuoti individualiø 

protezø kainà ir suaugusiems 

pacientams, kuriems 

nepavyksta parinkti protezo 

ið kolekcijos. 

Lietuvoje akiø protezavimas 

– apleista oftalmologijos 

ir ortopedijos sritis. Valstybei 

neapsimoka ásigyti 

brangiø akiø protezø gamybos 

technologijø, nenaudinga 

iðlaikyti ir atnaujinti dideles 

protezø kolekcijas. Taèiau 

pigiau ir efektyviau kiekvienam 

pacientui pagaminti individualø 

protezà. ▼ 

Diabetinë retinopatija: 

atsiradimo prieþastys, 

tyrimo ir gydymo 

ypatumai 

VILMA JÛRATË 

BALÈIÛNIENË 

Kauno medicinos 

universiteto Akiø klinika 

Sergamumas cukriniu 

diabetu kasmet vis 

auga, 1999 m. pasaulyje 

buvo apie 120 mln. 

serganèiøjø cukriniu 

diabetu, o 2010 m. 

manoma, kad tokiø 

ligoniø bus apie 221 

mln. Ið 1 mln.diabetikø 

apakimas gresia 1500- 

2000. Labiausiai kelia 

nerimà þinia, kad beveik 

pusë visø diabetiniø 

akiø komplikacijø 

nediagnozuojamos. 

Daþnai þmonës neþino, 

kad jie serga diabetu, o 

sergantiesiems retinopatija 

progresuoja 

paèiam ligoniui nejuntant. 

Todël kreipusis á 

gydytojà tik pablogëjus 

regai, gali bûti per vëlu 

sustabdyt ligà. 

D 

iabetinë retinopatija 

yra daþniausia tiek iðsivysèiusiø 

Vakarø, 

tiek Vidurio ir Rytø 

Europos ðaliø aklumo prieþastis 

bei viena svarbiausiø 

diabeto komplikacijø. Pastarøjø 

metø moksliniai bei 

klinikiniai tyrimai árodë, 

kad ankstyva diabetinës retinopatijos 

diagnostika ir 

savalaikis gydymas, esant 

gerai cukrinio diabeto kontrolei, 

gali padëti iðvengti 

aklumo. Taèiau visose pasaulio 

ðalyse stebima aklumo 

dël diabetinës retinopatijos 

augimo tendencija, nes 

neþiûrint ðiuolaikiniø diagnostikos 

ir gydymo metodø, 

diabetinë retinopatija diagnozuojama 

pavëluotai. 

Sergamumas cukriniu 

diabetu kasmet vis auga, 

1999 m. pasaulyje buvo 

apie 120 mln. serganèiøjø 

cukriniu diabetu, o 2010 m. 

manoma, kad tokiø ligoniø 

bus apie 221 mln. Ið 1 

mln.diabetikø apakimas 

gresia 1500-2000. Labiausiai 

kelia nerimà þinia, kad 

beveik pusë visø diabetiniø 

akiø komplikacijø nediagnozuojamos. 

Daþnai þmo-

nës neþino, kad jie serga 

diabetu, o sergantiesiems 

retinopatija progresuoja 

paèiam ligoniui nejuntant. 

Todël kreipusis á gydytojà 

tik pablogëjus regai, gali 

bûti per vëlu sustabdyt ligà. 

Pagrindinës diabetinës 

retinopatijos atsiradimo ir 

vystymosi prieþastys yra diabeto 

kontrolës kokybë, 

trukmë ir ligos laikas. Susirgus 

cukriniu diabetu vaikø 

amþiuje arba jauniems asmenims, 

t.y. 1 tipo cukrinis 

diabetas, diabetinë retinopatija 

per pirmuosius 5-7 ligos 

metus nesivysto, nors pakitimai 

kraujagyslëse vyksta 

jau nuo ligos pradþios. Esant 

blogai diabeto kontrolei, 

diabetinë retinopatija gali 

pasireikðti ir anksèiau, jos 

atsiradimà gali paskatinti 

lytinis brendimas, nëðtumas. 

Susirgus vyresniame amþiuje, 

t.y. 2 tipo cukrinis diabetas, 

kai cukrinio diabeto klinika 

nëra tokia ûmi, pirmiausia 

gali pasireikðti diabetinë 

retinopatija su ryðkiu 

regos pablogëjimu ir tik tada, 

jau pavëluotai, diagnozuojamas 

diabetas ir pradedamas 

jo gydymas. 

Hiperglikemijos fone 

besivystantys sudëtingi 

kraujo biocheminiai bei 

kraujagysliø struktûriniai ir 

autoreguliacijos pokyèiai 

sukelia tinklainës ischemijà. 

Pradþioje diabetinë retinopatija 

pasireiðkia smulkiø 

kraujagysliø (kapiliarø) susiaurëjimu, 

jø sienelës sustorëja, 

tampa pralaidþios 

kraujo forminiams elementams, 

lipidams. Pakinta 

trombocitø kiekis, padidëja 

kraujo kreðumas. Vyksta 

daugybinë kapiliarø mikro- 

trombozë, sutrinka tinklainës 

mityba, atsiranda deguonies 

stoka ir atskiri tinklainës 

plotai þûsta. Tinklainëje 

pirmiausia pradeda plëstis 

venos, po to dël padidëjusio 

kraujagysliø pralaidumo 

atsiranda kraujo iðsiliejimai 

ir geltonø dëmeliø formos 

þidiniai, lipidø sankaupos. 

Tai pirmieji neproliferacinës 

(paprastos) diabetinës 

retinopatijos pasireiðkimo 

poþymiai. Pati savaime 

paprasta-neproliferacinë 

diabetinë retinopatija nesukelia 

regëjimo sutrikimo, 

bet gali ágauti dvi skirtingas 

klinikinës eigos formas, kurios 

gali bûti ir kartu, ir tai 

gresia jau ryðkiu regëjimo 

pakenkimu. Tai diabetinë 

makulopatija ir proliferacinë 

diabetinë retinopatija. 

Jei lipidø sankaupos, paburkimas 

ar ischemija atsiranda 

tinklainës centrinëje dalyje, 

vadinamojoje geltonojoje 

dëmëje, vystosi diabetinë 

makulopatija. Geltonoji 

dëmë yra atsakinga uþ ryðkø 

mûsø akiø centriná regëjimà, 

t.y. skaitymà, raðymà, 

smulkesniø daiktø formos 

vertinimà. Todël atsiradæ 

pokyèiai ðioje zonoje sukelia 

ryðkø regëjimo pablogëjimà. 

Svarbu ðiuos pakitimus 

diagnozuoti ir, esant 

reikalui, gydyti lazeriu. Laiku 

pradëtas gydymas gan ilgam 

gali iðsaugoti gerà regà. 

Pavëluotos diabetinës makulopatijos 

gydymas sukelia 

ryðkø matymo pablogëjimà. 

Ði diabetinës retinopatijos 

forma daþniau sutinkama 

vyresnio amþiaus þmonëms, 

sergantiems 2 tipo cukriniu 

diabetu, nors pasitaiko ir 

jauniems. 

Susirgusiems vaikystëje 

ir jauname amþiuje, t.y. 1 tipo 

diabetu, bûdinga proliferacinë 

diabetinë retinopatija. 

Ji pasireiðkia naujø, nepilnaverèiø 

kraujagysliø susidarymu 

tinklainëje, kurios 

yra kraujavimo ir randinio 

audinio susidarymo prieþastys. 

Randëdama tinklainë 

gali atðokti ir regëjimas prarandamas 

negráþtamai. 

Anksti diagnozavus naujadarines 

kraujagysles ir pradëjus 

lazerkoaguliaciná gydymà, 

jos iðnyksta. Taèiau 

reikia atsiminti, kad gydymas 

lazerkoaguliacija nëra 

vienkartinis procesas, nes 

cukrinis diabetas neiðgydomas 

ir tinklainëje tæsiasi 

kraujagysliø pokyèiai, todël 

lazerkoaguliacinis gydymas 

gali bût kartojamas. Kokie 

ðio gydymo rezultatai, ar 

daþnai já reikia kartoti, priklauso 

nuo diabeto kontrolës 

ir jo komplikacijø akyse 

diagnostikos. Akiø dugnas 

turi bûti tiriamas bûtinai iðplëtus 

vyzdá, ne reèiau kaip 

kartà per metus dar nesant 

retinopatijos pokyèiø, o 

jiems atsiradus kartais ir 

daþniau. Pats objektyviausias 

tinklainës kraujagysliø 

tyrimas – fluorescencinë angiografija. 

Tai kontrastinis 

tyrimas, kai á venà suleidus 

daþanèios medþiagos – fluoresceino 

specialia kamera 

fotografuojamas akies dugnas. 

Fluorescencinë angiografija 

ágalina aptikti kartais 

paprasta akimi nepastebimus 

tinklainës pokyèius, o ir 

juos gydyti daug tiksliau. 

Lazerkoaguliacija gali sumaþinti 

regëjimo praradimo 

rizikà net 90 procentø palyginus 

su negydytos retinopatijos 

eiga. Jei ir gydant lazeriu 

tinklainëje vystosi randë- 


jimas, galima sëkmingai taikyti 

chirurginá tinklainës gydymà 

– vitrektomijà. Ði sudëtinga 

operacija atliekama 

tik Kauno medicinos universiteto 

klinikø Akiø klinikoje. 

Ir netgi ðiek tiek pavëlavus 

gydyti lazeriu vitreoretinalinë 

chirurgija suteikia 

galimybæ iðsaugoti regëjimà. 

Norint iðvengti þymaus 

regëjimo netekimo ar net 

aklumo, reikia vienà kartà 

per metus tikrinti akiø dugnà 

iðplëtus vyzdá. Geras regëjimas 

negarantuoja, kad 

akyse nesivysto diabetinë 

retinopatija. Pradëjus blogëti 

regëjimui, gydymas daþnai 

jau bûna pavëluotas. Kada 

atsiras diabetinë retinopatija, 

kaip greitai ji vystysis, ar 

sëkmingas bus jos gydymas, 

priklausys nuo cukrinio diabeto 

kontrolës ir kitø jo 

komplikacijø, ypaè hipertenzijos, 

inkstø pakenkimo. 

Nors daug naujoviø diabetinës 

retinopatijos patogenezës 

tyrimuose (neseniai 

pasirodë straipsniai, keliantys 

hipotezæ, kad diabetinë 

retinopatija yra uþdegiminës 

kilmës liga), daug dëmesio 

skiriama naujø farmakologinio 

gydymo strategijø 

ieðkojimams, norint paveikti 

patogenetines ligos vystymosi 

grandis ir atitolinti jos 

klinikiná pasireiðkimà (atliekami 

klinikiniai tyrimai 

su antiagregantais, antioksidantais, 

aldozoreduktazës, 

proteinkinazës renino-angiotenzino 

inhibitoriais), 

kol kas nëra pakankamai 

duomenø, tvirtai árodanèiø 

ðias naujoves. Taèiau dþiugina 

tai, kad artimiausiu metu 

gali atsirasti dar efektyvesniø 

ðios klastingos ligos 

gydymo metodø. ▼ 


35


Groþis ir sveikata – 

tai klasikiniai laimës ðaltiniai 

MARIJA KUKANOVA 

Plastinë ir estetinë 

chirurgija tampa kasdienybe. 

Kiek moterø 

plastinë operacija galëtø 

padaryti graþias, pasitikinèias 

savimi ir galinèias 

ásigyti profesijà, 

apie kurià net nesvajojo. 

Daugelis uþsisklendusios 

savyje, prislëgtos savo 

nelaimës, net neátaria, 

kad paprasta plastinë ir 

estetinë operacija 

pakeistø gyvenimà. Bet 

moterys abejoja, bijo. 

Prieþastys ávairiausios: 

netikëjimas operacijos 

sëkme, gëda, baimë, kad 

aplinkiniai þmonës jas 

neteisingai supras, kad 

nebeteks savo veido, 

baimë paèios operacijos, 

o kartais kuklios finansinës 

galimybës. 

Marija Kukanova 1978 metais 

baigë Mordovijos universiteto 

Gydomàjá fakultetà. Nuo 1981 m. 

dirba Klaipëdos ligoninës gydytoja 

ordinatore. Ji taip pat dirba 

plastinës ir estetinës chirurgijos 

srityje. 

N 


eneigiame iðorinio 

þmogaus groþio reikðmës. 

Tai ypaè svarbu 

moterims, kurioms 

bûdinga siekti laimës ir pasisekimo. 

Ðiuolaikinis gyvenimas 

labai intensyvus, todël 

nebëra kada gilintis á daiktø 

ir reiðkiniø esmæ, þmoniø 

charakterio savybes. Privalome 

iðmokti ið pirmo 

þvilgsnio patikti. Taèiau tai 

neámanoma neturint tobulos 

iðvaizdos. 

Dirbanèios moterys þino, 

kaip svarbu palikti malonø 

áspûdá bendraujant net pirmà 

kartà. Malonus, besiðypsantis, 

jaunas veidas þmogø 

daro patrauklø ir simpatingà. 

Atrodyti kuo ilgiau jaunam 

ir patraukliam – tai mûsø 

laikmeèio bûtinybë. Todël 

suprantamas þmogaus 

noras atsikratyti esamø trûkumø 

ir kreiptis á plastiná ir 

estetiná chirurgà. 

Plastinë ir estetinë chirurgija 

tampa kasdienybe. 

Kiek moterø plastinë operacija 

galëtø padaryti graþias, 

pasitikinèias savimi ir galinèias 

ásigyti profesijà, apie 

kurià net nesvajojo. Daugelis 

uþsisklendusios savyje, 

prislëgtos savo nelaimës, net 

neátaria, kad paprasta plastinë 

ir estetinë operacija pakeistø 

gyvenimà. Bet mote- 

rys abejoja, bijo. Prieþastys 

ávairiausios: netikëjimas 

operacijos sëkme, gëda, 

baimë, kad aplinkiniai 

þmonës jas neteisingai supras, 

kad nebeteks savo 

veido, baimë paèios operacijos, 

o kartais kuklios 

finansinës galimybës. 

Antakiai suteikia veidui 

iðraiðkingumo. Kai 

antakiai nuleisti – veidas 

niûrus, nemalonus. Speciali 

antakiø pakëlimo 

operacija suteikia jiems 

graþesnæ formà; akys tampa 

iðraiðkingos. Kartu paðalinamos 

ir kaktos raukðlës. 

Áspûdis, kurá sukelia jûsø 

veidas kitiems, priklauso 

ir nuo vokø bûklës. Vokø 

oda labai plona, ðvelni, jautri. 

Pavargus ir senstant jø iðvaizda 

blogëja, atsiranda 

raukðliø, patinimø. Net ir 

jauniems þmonëms bûna vokø 

iðvarþa. Ðie defektai lengvai 

paðalinami specialia operacija, 

atlikta ambulatoriðkai. 

Operacijos trukmë – viena 

valanda. Siûlai iðimami po 

2-3 dienø. Savaitei praëjus, 

visi operacijos pëdsakai iðnyksta, 

randai tampa nepastebimi. 

Tokios operacijos 

rezultatai visada puikûs. 

Labai efektyvi ir smilkiniø, 

skruostø, kaklo raukð- 

liø naikinimo operacija, vadinama 

“patempimu”. Pacientø 

amþius – nuo 40 metø. 

Operacijos prieþastys – 

raukðlëta oda, minkðtø audiniø 

tonuso maþëjimas arba 

veido deformacija. Operacija 

ne tik iðlygins smilkiniø, 

skruostø, smakro, kaklo 

raukðles, bet ir pasitemps veido 

raumenø sluoksnis ir atsistatys 

veido ovalo forma. 

Dar viena galimybë – autolipoplastika 

(lipofilingas), 

kai á skruostø odà áleidþiama 

paties ligonio riebalø, kad 

veidas atrodytø jaunesnis. 

Kai kaklo srityje susikaupia 

daug riebalø ir deformuoja 

já, gali bûti padarytas 

paprastas atsiurbimas. 

Efektas akivaizdus ir labai 

geras. 

Visos operacijos atliekamos 

neskausmingai. Á ligoninæ 

guldoma vienai dienai, po 

to ambulatoriðkai gydoma. 

Po 8-10 dienø iðimami siûlai, 

o po dviejø savaièiø iðnyksta 

mëlynës ir pabrinkimai. 

Pageidaujant perriðimai 

gali bûti atliekami namuose. 

Dauguma pacientø á 

plastiná chirurgà kreipiasi 

dël nulëpusiø ausø. Labai 

daþnai pasitaiko atlëpusios 

arba negraþios formos ausys; 

tai lengvai pataisoma

ambulatorinës operacijos 

bûdu. Tokia operacija atliekama 

naudojant vietinæ 

anestezijà, visiðkai neskausminga, 

trunka vienà valandà, 

efektas bûna puikus. Elastinis 

tvarstis po operacijos apsaugo 

ausis. Per 10 dienø 

siûlës paèios iðnyksta. Be 

plastinës operacijos yra ir 

kitø alternatyvø. 

Daþnai pasitaiko, kad 

moters netenkina lûpø storis. 

Tai gali bûti taisoma ávairiais 

uþpildais. Mes daþniausiai 

naudojame preparatà 

Artecol, kuris susideda ið 

mikrogranuliø ir didina audiniø 

apimtá. Taip pat jis naudojamas 

raukðliø, randø, 

veido kontûrø korekcijai. 

Mezoterapija gali bûti 

taikoma, kai oda yra “nekokybiðka” 

– plona ir greitai 

senstanti. Á gilius odos 

sluoksnius áleidþiamos daugybë 

mikroinjekcijø ið vitaminø 

kokteiliø. Tai stimuliuoja 

natûralaus kolageno 

ir elastino gaminimàsi odoje 

ir veidas atjaunëja. 

Pastaruoju metu pasaulyje 

labai plaèiai naudojamas 

preparatas Dysport (Botox). 

Juo galima koreguoti ir 

net visiðkai naikinti raukðles. 

Akivaizdus efektas bûna 

po dviejø parø po procedûros 

ir iðsilaiko 4-6 mënesius. 

Po injekcijos mimikos 

raumenø funkcija susilpnëja, 

raukðlës iðsilygina ir oda 

atrodo daug jaunesnë. 

Nuo 1993 m. kovo mënesio 

Klaipëdos miesto ligoninëje 

atlikta daugiau nei pusantro 

tûkstanèio ðiø ir kitø 

plastiniø operacijø. 

Mes stengiamës Jums 

padëti bûti graþiems! ▼ 

Iðverstakumas ir jo prieþastys 

JURGIS JAPKINAS 

Neretai iðverstakumà 

lydi ir padeda já diagnozuoti 

ðie papildomi 

simptomai: 1) virðutinio 

voko nusileidimas 

(ptozë), 2) þvairumas 

(dël akies obuolio 

dislokacijos bet kuria 

kryptimi), 3) nusiskundimai 

vaizdo dvejinimusi 

(diplopija), 4) akies 

obuolio judesiø sutrikimas 

ávairiomis kryptimis, 

5) vienos ar abiejø 

akiø akiploèio iðkritimai, 

6) vokø plyðiø 

asimetrija. 

Jurgis Japkinas 1974 metais baigë 

Kauno medicinos institutà. Nuo 

tada pradëjo dirbti Kauno 

medicinos universiteto Akiø ligø 

klinikoje. 

P 

acientai su maþesnio ar 

didesnio laipsnio iðverstakumu(egzophthalmus) 

– neretas 

reiðkinys ávairiø specialybiø 

gydytojø praktikoje. Iðverstakumo 

prieþasèiø daug ir 

didþioji jø dalis gali bûti 

grësmingo ne tik regëjimui, 

bet ir gyvybei proceso tiek 

pradiniu, tiek toli paþengusios 

ligos simptomu. Ir taip 

gali bûti ir naujagimiui, ir 

senyvo amþiaus þmogui. 

Ankstyvas iðverstakumo pastebëjimas 

ir jo prieþasties 

ávertinimas gali uþkirsti kelià 

aklumui ir padëti sëkmingai 

iðgydyti sunkià ligà 

pradinëje jos stadijoje. Tai 

bûtina þinoti visiems gydytojams, 

tikslinga supaþindinti 

su ðia problema ir plaèiàjà 

visuomenæ. 

Svarbiausias vaidmuo 

ðioje veikloje, be abejo, tenka 

oftalmologui, kuris, nustatæs 

iðverstakumo prieþastá, 

gali laiku pasiøsti pacientà 

gydytis pas atitinkamà 

specialistà. Pagrindinës iðverstakumo 

prieþastys yra 

ðios: 

1) regos organo ir jo 

priedø toli paþengæ ávairios 

rûðies augliai, 2) akiduobiø 

ávairios rûðies augliai ir uþdegimai, 

traumos, 3) veido 

priediniø daubø uþdegimai 

ir augliai, 4) virðutinio þandikaulio 

uþdegimai ir augliai, 

5) endokrininë patologija 

(tireotoksikozë), 6) CNS 

ávairios rûðies augliai, 7) 


CNS kraujagyslinë patologija 

(arterioveniniai ðuntai, 

akytojo sinuso trombozë ir 

kt.), 8) ágimta galvos ir akiduobiø 

kaulø displazija, 9) 

autoimuninës kilmës akiduobiø 

uþdegimai (pseudotumorai), 

10) sisteminës ligos 

(hemoklartozës, retikuliozës, 

parazitozës). 

Neretai iðverstakumà lydi 

ir padeda já diagnozuoti 

ðie papildomi simptomai: 1) 

virðutinio voko nusileidimas 

(ptozë), 2) þvairumas (dël 

akies obuolio dislokacijos 

bet kuria kryptimi), 3) nusiskundimai 

vaizdo dvejinimusi 

(diplopija), 4) akies 

obuolio judesiø sutrikimas 

ávairiomis kryptimis, 5) vienos 

ar abiejø akiø akiploèio 

iðkritimai, 6) vokø plyðiø 

asimetrija. 

Kartais pasitaiko vadinamasis 

tariamas iðverstakumas(pseudoegzoftalmas), 

kuris simuliuoja ðio 

simptomo buvimà. Tai bûna 

esant vienos ar abiejø akiø 

aukðto laipsnio trumparegystei 

(pailgëjusi akies 

obuolio aðis), pradinei tireotoksikozei 

(virðutinio voko 

retrakcija dël simpatinës sistemos 

hipertonuso), ágimtai 

veido kaulø asimetrijai 

(plokðèios akiduobës) ir labai 

retai esant uþpakalinës 

kaukolës daubos smegenëliø 

augliui (dël kamieno simpatiniø 

takø hipertonuso). 

Daþniau bûna tikrasis iðverstakumas. 


37


Iðverstakumas bûna tiesus 

(aðinis) arba su akies 

obuolio dislokacija viena ar 

kita kryptimi, tai priklauso 

nuo patologinio proceso lokalizacijos 

(pvz., akiduobës 

regimojo nervo auglys stumia 

aká tiesiai á prieká, o etmoidaliniø 

celiø uþdegimas 

ar auglys – á lateralinæ pusæ). 

Nuo proceso kilmës ir lokalizacijos 

priklauso, ar iðverstakumas 

bûna vienpusis, 

ar kartais abipusis. Daþniausiai 

(iki 80%) pasitaiko 

vienpusis egzoftalmas esant 

visoms jau minëtoms jo 

prieþastims. Abipusis iðverstakumas 

daþniausiai bûna 

esant tireotoksikozei, 

akytojo galvos sinuso trombozei, 

iðplitusiai sisteminei 

ligai (mieliominë liga, neurofibromatozë 

ir gliomatozë, 

sarkoidozë, hemoklastozë). 

Darbinëje praktikoje 

gali pasitaikyti retos rûðies 

iðverstakumai, kurie rodo 

grësmingà patologijà. Tai 

“pulsuojantis egzoftalmas” 

(akies obuolys juda su ðirdies 

ar kietojo smegenø dangalo 

pulso banga) prie CNS 

arterioveninio ðunto ar virðutinës 

akiduobës sienelës 

defekto piktybinio auglio, 

dël venos fibromatozës. Tai 

“kramtymo egzoftalmas”, 

kada esant lateralinës akiduobës 

sienelës defektui 

(auglys), temporalinio raumens 

judesiai persiduoda 

akies obuoliui. 

Tikrasis iðverstakumas – 

ligos simptomas. Sëkmingai 

pagydþius pastaràjà, egzoftalmas 

iðnyksta ar ryðkiai 

sumaþëja. Nuo iðverstakumo 

prieþasties priklauso, ar 

jis gali recidyvuoti, todël po 

gydymo bûtina tokius ligonius 

stebëti ar ilgam dispanserizuoti. 

▼ 

ROBERTAS KUORAS 

Akiø centro “VISIO” 

gydytojas 


Akiø groþiui ir sveikatai 

Gydytojai pastebëjo, 

kad ðiuo metu daugelis 

akiø ligø, kurios bûdingos 

tik senyvo amþiaus 

þmonëms “atjaunëjo”, 

pvz., katarakta, ðviesos 

jutimo sutrikimai ir 

kitos akiø ligos. Jomis 

serga vis jaunesni 

þmonës, o ir vienintelis 

“jaunumo” aiðkinimas 

toks: suintensyvëjo 

þmogaus akiø veikla, vis 

daugiau varginanèiø ir 

þalingø spinduliø pasiekia 

mûsø akis. Todël jas 

reikia saugoti. Ir pradëti 

saugoti jau dabar, 

nelaukti, kol pradës 

rodytis pirmieji akiø 

negalavimo ar ligos 

poþymiai. Tad linkiu ne 

tik graþiai atrodyti, bet 

ir gerai matyti. 

P 

erkantiems akinius 

nuo saulës rekomenduoèiau 

pasiþiûrëti 

akiniø pasà, kuriame 

turi bûti nurodyta saulës 

akiniø læðiø apsaugos klasë. 

Verta þinoti, kad akiniai 

tarptautiniu susitarimu pagal 

tai, kaip praleidþia saulës 

spindulius, skirstomi á 

penkias apsaugos grupes. 

Nulinë apsaugos klasë, 

tai akiniai su skaidriais arba 

ávairiaspalviais akiniø 

læðiais, neðiojami kaip aksesuaras 

arba biþuterijos detalë, 

apie jø apsaugà nuo 

saulës spinduliø geriau ir 

nekalbëti. 

Pirma apsaugos klasë. 

tai klubiniai akiniai nuo saulës, 

nupieðtas debesëlis ir 

saulutë. Jie beveik skaidrûs 

arba spalvoti, ðvelniai dûminiai, 

“veidrodiniai”, padengti 

tik antirefleksine danga 

arba nuspalvinti (tonuoti) 

iki 20-30 procentø. Ðiai klasei 

priskiriami akiniai su 

pereinamuoju tonavimu nuo 

tamsaus virðuje iki skaidraus 

apaèioje. Nors Ðvedijos 

firmos “Prestiz” akiniai nuo 

saulës yra skaidrûs, jie turi 

visiðkà apsaugà nuo UVA ir 

UVB spinduliø, kurie þalin- 

giausi akims ir iðretëjus atmosferos 

ozono sluoksniui 

pasiekia þemës pavirðiø ir 

akis net ir pro debesis. Jie 

pagaminti ið specialaus optinio 

plastiko ar stiklo, absorbuojanèio 

UV spindulius. 

Akys puikiai apsaugotos 

tik nuo þalingiausiø saulës 

spinduliø ir dirbtinos 

ðviesos ðaltiniø spinduliø 

poveikio, todël, nors akiniai 

skaidrûs, jums nereikës 

markstytis net ir gana ryðkioje 

saulës ðviesoje, pavyzdþiui, 

mieste, kur ðeðëliai 

kaitaliojasi su saulës atokaita; 

be to, ðie akiniai puikiai 

saugo nuo nepalankiø oro 

sàlygø, paðalina ryðkius atspindþius, 

pavyzdþiui, neonines 

ðviesas ar lazerius klubuose. 

Tinkamai ir graþiai

parinkti akiniai puikiai dera 

kaip aksesuaras. Tai vairuojant 

ir dirbant su kompiuteriu 

tinkamiausi akiniai. 

Antra apsaugos klasë. 

Jai priskiriami geri kokybiðki 

saulës akiniø læðiai visiðkai 

apsaugantys nuo þalingo 

tiesioginio saulës spinduliø 

poveikio ir praleidþiantys tik 

40-50 procentø ryðkiø saulës 

spinduliø, jie paþymëti 

saulute. Tai gana tamsûs akiniai, 

juos mes vadiname 

“saulës akiniais”, skirti dëvëti 

saulës atokaitoje. Reikalavimai 

ðiø akiniø filtrams 

kur kas didesni, daugelis ið 

jø be patamsinimo turi papildomas 

dangas, pavyzdþiui, 

poliarizuojanèias, antirefleksines 

ar ðalinanèias 

tam tikrà saulës spinduliø 

spektrà, jiems priskiriami 

saulëje tamsëjantys – fotochrominiai 

akiniø læðiai. 

Svarbiausia, kad þiûrint pro 

juos iðlieka natûralios aplinkos 

spalvos. Ðie læðiai tonuoti 

iki 60 procentø. Daugelis 

neðiojanèiø korekcinius akinius 

neþino, kad optikose 

galima uþsisakyti tonuotus 

akiniø læðius su dioptrijomis. 

Vadinasi, optikoje, 

jums pageidaujant, gali 

tamsinti Jûsø akiniø læðius 

jûsø pageidaujama spalva 

ir intensyvumu. Su korekciniais 

saulës akiniais jûs 

puikiai matysite. Ir dar 

verta þinoti, kad akiniø læðius 

galima ne tik tamsinti, 

bet ir paðviesinti arba 

pakeisti jø spalvà. Ðie akiniai 

puikiai saugo nuo þalingo 

saulës spinduliø poveikio 

visà vasarà, tinka vairuoti, 

kai ðvieèia saulë, yra 

sniego. 

Treèia apsaugos klasë. 

Filtrus turintys akiniai skirti 

specialiems þmoniø poreikiams, 

akiniø pase nupieðta 

saulutë ir kalnai, jie skirti 

keliaujantiems á pietø krað- 

tus, vandenynais, bûnant 

ant vandens ar slidinëjant 

snieguotuose kalnuose, kur 

didesnis saulës intensyvumas 

nuo vandens ar sniego 

pavirðiø. Tinkami neðioti 

þmonëms, kurie turi ypaè 

jautrias saulës ðviesai akis 

ar gydymo tikslu, po akiø 

operacijø, kai paþeidþiama 

natûrali apsauga nuo UV 

spinduliø. 

Ketvirta klasë. Filtrus 

turintys akiniai skirti specialiems 

þmoniø poreikiams, 

pase nupieðta saulutë, kalnai 

ir perbrauktas automobilis, 

jie skirti tiems, kurie daug 

laiko praleidþia ryðkioje saulës 

ðviesoje ant vandens pavirðiaus, 

skraidant ore ar bûnant 

snieguotuose kalnuose, 

kur didesnis saulës intensyvumas 

ir jis sustiprëja atsispindëjæs 

nuo vandens ar 

sniego pavirðiø. Su ðiais akiniais 

galima dirbti suvirinimo 

darbus. Akiniø læðiai 

tamsinti iki 90 procentø, jie 

sudaro labai tamsø filtrà ir 

iðkreipia natûralias spalvas, 

todël netinkami vairuojant, 

nes didelis pritamsinimas 

trukdo orientuotis staiga patekus 

á ðeðëlá. 

Gydytojai pastebëjo, kad 

ðiuo metu daugelis akiø ligø, 

kurios bûdingos tik senyvo 

amþiaus þmonëms “atjaunëjo”, 

pvz., katarakta, ðviesos 

jutimo sutrikimai ir kitos 

akiø ligos. Jomis serga vis 

jaunesni þmonës, o ir vienintelis 

“jaunumo” aiðkinimas 

toks: suintensyvëjo þmogaus 

akiø veikla, vis daugiau varginanèiø 

ir þalingø spinduliø 

pasiekia mûsø akis. Todël jas 

reikia saugoti. Ir pradëti saugoti 

jau dabar, nelaukti, kol 

pradës rodytis pirmieji akiø 

negalavimo ar ligos poþymiai. 

Tad linkiu ne tik graþiai 

atrodyti, bet ir gerai matyti. 

▼ 


VIEÐOJI ÁSTAIGA KLAIPËDOS LIGONINË 

Vyriausiasis gydytojas: profesorius habilituotas daktaras 

Vinsas Januðonis, tel. 8-46-396501 

Adresas: Liepojos g. 41, LT-5808 Klaipëda, Lietuva, tel. 8-46- 

396502 

Informacija visà parà : + 370 46 396500, 396600 

Faksas : + 370-46-396625 

Elektroninis paðtas: bendras@klaipedosligonine.lt 

Interneto adresas: http://www.klaipedosligonine.lt 

Sveikatà reikia branginti, saugoti, nuolat ja rûpintis. O kam 

liga nepraðoma pasibeldë, tam atviros Klaipëdos ligoninës 

durys. Laukiami pacientai ne tik ið Klaipëdos ir aplinkiniø 

apskrièiø, bet ir ið kitø Lietuvos vietø. 

Pacientai turi teisæ rinktis ligoninæ, kurioje jie nori gydytis. 

VIEÐOJI ÁSTAIGA KLAIPËDOS LIGONINË 

Daugiaprofilinë ástaiga, kurioje teikiama aukðtos kokybës, kvalifikuota, specializuota 

ambulatorinë-konsultacinë ir stacionarinë medicinos pagalba visiems ir visada: 

sveikiems ir ligoniams, dienà ir naktá, stacionare ir ambulatoriðkai. 

LIGONINËS VIZIJA 

Akredituota, viena geriausiø ðalyje, Lietuvos ir Europos Sàjungos reikalavimus atitinkanti 

ligoninë, pranaðumo siekianti kokybës keliu ir sudarydama geriausias sàlygas 

pacientams ir personalui. 

LIGONINËS MISIJA 

Naudojantis turimais iðtekliais teikti pacientams mokslu ir paþangiausiomis technologijomis 

pagrástas, saugias, kokybiðkas, atitinkanèias pacientø poreikius ir interesus, 

virðijanèias jø lûkesèius sveikatos prieþiûros paslaugas, uþtikrinti pacientø privaèios 

informacijos saugumà, þmogiðkàjà pagarbà ir orumà, prisiimti visiðkà atsakomybæ 

uþ ligoninës þmonëms teikiamas paslaugas. 

Klaipëdos ligoninës veiklos pradþia Mus – 1976 rasite metai. internete: Ástaiga www.zinios.lt licencijuota asmens 39 sveikatos 

prieþiûros veiklai. Ðiemet ligoninë atðventë savo 27 metø veiklos sukaktá. Kiekvienais

Sveikata 2003 . metais gerëja ástaigos veiklos rodikliai. Tai padaryti padeda atsakingas poþiû- 

4 

ris á ástaigos perspektyvà, ágyta per 27 metus patirtis, profesionalus ir patyræs 

personalas bei ádiegtos ir ásisavintos naujausios diagnostikos, gydymo, slaugos 

ir reabilitacijos technologijos. 

2002 METAIS 

Klaipëdos ligoninëje gana sparèiai plëtësi ambulatorinës-konsultacinës 

paslaugos. Ambulatoriniame-konsultaciniame skyriuje ir jo poskyriuose apsilankë 

apie 210 tûkstanèiø pacientø. Palyginus su 2001 metais, ambulatoriniø 

apsilankymø skaièius padidëjo net 40%. Stacionarizuota iki 40 000 pacientø. 

Tais metais ákurti krûtinës chirurgijos bei ekstrinës chirurgijos skyriai. 

Centralizuotos patalpø valymo ir dezinfekcijos, maisto pristatymo á skyrius, 

medicininiø atliekø surinkimo ir dezinfekcijos, daugkartinio panaudojimo 

instrumentø dezinfekcijos ir sterilizacijos paslaugos. Minëti pokyèiai uþtikrino 

pacientø bei personalo saugumà, kvalifikuotà ligoninës higieninës bûklës 

prieþiûrà, mitybos sàlygø priartinimà prie pacientui áprastø namuose, saugø 

atliekø nukenksminimà. Be to, ligoninës gydytojai ir slaugytojos apdrausti 

asmens sveikatos prieþiûros bendrosios civilinës atsakomybës draudimu. 

SVEIKATOS PRIEÞIÛROS PASLAUGAS 

PACIENTAMS TEIKIA TAM GERAI PASIRUOÐÆS 

PERSONALAS 

Klaipëdos ligoninëje dirba apie 300 gydytojø (ið jø 12 medicinos mokslo 

dr. ir habil. dr.), 700 slaugos personalo darbuotojø. Gydytojai ir slaugos specialistai 

nuolat staþuojasi geriausiose Ðvedijos, Vokietijos, JAV, Izraelio, Prancûzijos 

ir kitø ðaliø klinikose. Praëjusiais metais praktiðkai visas slaugos personalas 

gavo licencijas. Be to, nemaþai slaugos personalo tæsia savo studijas aukðtosiose 

mokyklose bei universitetuose. 

Ligoninës personalo daugumà sudaro moterys (88%), jos daugelyje srièiø 

yra novatoriðkø pasiûlymø autorës. 7% personalo ligoninëje dirba nuo jos 

ákûrimo dienos. Vidutinis personalo amþius 42 metai. Tokia pakankamai jauna, 

bet kartu ir patyrusi, brandi, darni bei pastovi ligoninës personalo sudëtis rodo, 

jog personalui sudarytos sàlygos tobulëti ir jie èia jauèiasi saugûs. 

NAUJAUSIOS TECHNOLOGIJOS 

Klaipëdos ligoninëje didþiulis dëmesys skiriamas naujausioms technologijoms. 

2002 metais ásisavinta magnetinio rezonanso tomografija, nauja akiø 

ligø gydymo lazeriu technologija ir kt. 

Naujausiø technologijø dëka pastaruoju metu ypaè iðsiplëtë laboratoriniø 

(serologiniø, imunologiniø, mikrobiologiniø ir kt.) bei patologijos (histologiniø, 

citologiniø ir kt.) tyrimø spektras; didëja poreikis kompiuterinës tomografijos ir 

branduolinio magnetinio rezonanso tyrimams; pagerëjo ypaè sunkios bûklës 

pacientø monitoringas, iðsiplëtë galimybës teikti pagalbà sunkiausiems pacientams. 

Ligoninë, atnaujindama savo technologijas, aktyviai ruoðia investicines 

programas. Programos ilgalaikës, orientuotos á sveikatos prieþiûros reformà 

bei ligø ankstyvàjà profilaktikà, suderintos su ligoninës pagrindiniu tikslu – 

aukðta teikiamø paslaugø kokybe, numatanèios galimybæ gauti Europos Sà- 

40 jungos struktûriniø Mus rasite fondø internete: paramà. www.sam.lt/mokslas.htm 

PRIEINAMUMAS – SVARBIAUSIAS KOKYBËS 

ELEMENTAS 

Ligoninë teikia ambulatorines-konsultacines bei stacionarines specializuotas 

asmens sveikatos prieþiûros paslaugas profiliuotose: Hospitalizacijos, 

Diagnostikos, Vidaus ligø, Chirurgijos, Galvos ir kaklo chirurgijos, Akuðerijos ir 

ginekologijos, Onkologijos, Nervø ligø ir reabilitacijos, Infekciniø ligø padaliniuose-departamentuose. 

Apie paslaugø teikimo tvarkà galima pasiteirauti gydanèio 

gydytojo ligoninës informacijos telefonais 396500, 396600 (visà parà). 

Ligoninëje atliekamos pilvo bei krûtinës organø operacijos endoskopu, operacijos 

artroskopu, rekonstrukcinës klubo, kelio sànariø, plaðtakos operacijos su 

dirbtiniø sànariø implantacija, dirbtinio akies læðiuko ásodinimo operacijos, teikiama 

akuðerinë ir ginekologinë, onkologinë medicinos pagalba, gydomi pacientai, 

sergantys infekcinëmis, odos ir veneros, akiø, ausø, nosies, gerklës, 

nervø, kvëpavimo, virðkinimo organø, ðirdies ir kraujagysliø bei kitomis vidaus 

organø ligomis. 

Ambulatoriniame – konsultaciniame skyriuje stengiamasi, kad nebûtø didesniø 

kaip vienos savaitës eiliø, o pas daugelá specialistø galima patekti tà 

paèià dienà arba per 1-2 dienas. 

Ligoninëje – universali ir moderni diagnostikos tarnyba. Operatyviai, taupant 

pacientø laikà, atliekami visi reikalingi tyrimai. Pacientø paslaugoms klinikinë, 

biocheminë, mikrobiologijos, citologijos, patologijos laboratorijos, plataus 

spektro ultragarsiniai tyrimai, spiralinës kompiuterinës tomografijos ir branduolinio 

magnetinio rezonanso bei kiti tyrimai. 

PACIENTAI KLAIPËDOS LIGONINËJE GALI: 

Pasirinkti gydytojà; gauti informacijà apie savo sveikatos bûklæ, tyrimo 

rezultatus, gydymo prognozæ; rinktis siûlomø tyrimø, gydymo metodus; suþinoti 

kito specialisto nuomonæ apie sveikatos bûklës ir tyrimø vertinimus; uþ 

papildomà mokestá gydytis vienvietëje palatoje, papildomai uþsisakyti maitinimà 

ir pasirinkti pageidaujamus patiekalus ið pateikto meniu; naudotis biblioteka, 

spaudos kiosku, kirpykla, koplytële, bufetu, þiûrëti televizoriø, pasivaikðèioti 

ligoninës rekreacinëje zonoje; iðkilus problemoms, kreiptis á ligoninës vyriausiàjá 

gydytojà, jo pavaduotojus, departamentø vadovus. 

KREIPTIS : 

Á ambulatoriná-konsultaciná skyriø bei jo poskyrius su gydytojo siuntimu ir 

dël bûtinosios pagalbos (nemokamai), arba be siuntimo pas gydytojà – specialistà 

– sumokëjus 20 Lt. 

Atvykstant á ligoninæ gydytojo-specialisto konsultacijai bûtina pateikti pasà 

ar kità asmens liudijimo paþymëjimà ir vienà ið dokumentø, liudijanèiø apdraustumà. 

Siekiant sureguliuoti pacientø srautà, iðvengti eiliø bei pagreitinti 

iðtyrimà, pacientø patogumui vykdoma iðankstinë registracija telefonu. Bûtinosios 

pagalbos atvejais iðankstinë registracija nereikalinga. 

Planinë stacionarizacija vykdoma gydytojo paskirtà dienà nuo 10 iki 14 

valandos. Pacientai, atvykstantys planinei stacionarizacijai, privalo turëti siuntimà, 

aukðèiau paminëtus dokumentus, asmens higienos reikmenis bei kitus 

jam ligoninëje bûtinus daiktus. Su siuntimu á ligoninæ guldomi pacientai ið 

visø Lietuvos miestø ir kaimø. 

Hospitalizacija dël bûtinosios pagalbos vykdoma visà parà be jokiø apribojimø.


41


Ultravioletiniai spinduliai ir 

akiø apsauga 

Mus ið visø pusiø supa ávairiø rûðiø energija: ðviesos, 

ðiluminë, cheminë, mechaninë. Ðviesa taip pat 

bûtina gyvybei, kaip ir ðiluminë bei cheminë energija. 

Ðviesos savybiø dëka þmogus suvokia já supantá pasaulá. 

Taip yra todël, kad ðviesa – tai aukðto daþnio 

elektromagnetinës bangos. 

Regimosios ðviesos spektras yra tik maþa daug platesnio 

elektromagnetinio spinduliavimo spektro dalis. 

Uþ spektro mëlynojo kraðto yra daþniai, atitinkantys 

nematomus ultravioletinius, rentgeno ir gama spindulius. 

Infraraudonieji spinduliai ir radijo bangos yra uþ 

spektro raudonojo kraðto. Visos elektromagnetinës 

bangos ávairiu gyliu skverbiasi á medþiagà. Didesnio 

daþnio gama ir rentgeno spinduliai skverbiasi giliau. 

Ultravioletinæ ðviesà sudaro trijø rûðiø ultravioletiniai 

spinduliai: UV A tipo spinduliai, kuriø bangos ilgis 

nuo 400 iki 320 nm, UV B tipo spinduliai, kuriø bangos 

ilgis nuo 320 iki 280 nm, ir UV C tipo spinduliai, kuriø 

bangos ilgis maþesnis kaip 280 nm. Ozono sluoksnis 

virð þemës pavirðiaus sulaiko beveik visus UVC tipo 

spindulius, ateinanèius ið saulës. Þmogaus akis UVC 

spinduliai pasiekia ið ávairiø dirbtinai þmogaus sukurtø 

árengimø: suvirinimo aparatø, eksimeriniø lazeriø, baktericidiniø 

lempø. Ið viso pasiekianèio þemæ saulës radiacijos 

kiekio apie 5% sudaro ultravioletiniai spinduliai, 

kuriø 90% yra UVA ir 10% UVB. Ultravioletiniø spinduliø 

kiekis, pasiekiantis þemæ, priklauso nuo metø laiko 

(daugiausia ultravioletiniø spinduliø þemæ pasiekia 


vasarà), nuo þemës platumos (daugiausia ultravioletiniø 

spinduliø pasiekia þemæ ties ekvatoriumi), nuo dienos 

laiko (daugiausia ultravioletiniø spinduliø pasiekia 

þemæ vidurdiená), nuo aukðèio virð jûros lygio (daugiausia 

ultravioletiniø spinduliø pasiekia þemæ kalnuose). 

Ultravioletiniai spinduliai gali patekti á aká ir atsispindëdami 

nuo ávairiø pavirðiø. Sniegas atspindi apie 

60% - 80% ðviesos spinduliø, smëlis (paplûdimys, dykuma) 

atspindi apie 15% ðviesos spinduliø ir vanduo 

atspindi apie 5% ðviesos spinduliø. Ultravioletiniai spinduliai 

gerai praeina pro debesis, todël apsauga nuo jø 

reikalinga ir apsiniaukusià dienà. 

Laboratoriniais eksperimentais árodyta, kad ultravioletiniai 

spinduliai veikia gyvus audinius dviem bûdais. 

Pirma, veikia chemiðkai – baltymai, fermentai, nukleorûgðtys 

ir làstelës membranos komponentai absorbuoja 

ultravioletinæ ðviesà. Veikiant ultravioletinei ðviesai gali 

suirti tarpmolekuliniai ryðiai ir molekulës pasikeièia. Antru 

atveju, biocheminiai ryðiai gali sutrikti dël laisvø radikalø 

poveikio. Laisvieji radikalai atsiranda, kada yra 

deguonies ir ðviesai jautriø pigmentø, veikiant ultravioletiniams 

spinduliams. 

Kaip ultravioletiniai spinduliai veikia aká? Ávairûs akies 

audiniai skirtingai absorbuoja ávairaus ilgio ultravioletinius 

spindulius, todël ðiø spinduliø poveikis yra skirtingas 

ávairioms akies struktûroms. 

Ragena yra jautriausia UVC spinduliams, kurie daugumoje 

pasiekia aká ið suvirinimo aparatø ir maþiau

jautri UVB spinduliams. Ragenos jautrumas UV spinduliams 

ryðkiai sumaþëja, kai bangos ilgis didesnis nei 

290 nm. UVA spinduliai praeina per ragenà ir priekinæ 

akies kamerà ir yra absorbuojami akies læðiuko. Ðie 

spinduliai neskausmingi. Jie gali pakeisti akies læðiuko 

branduolio baltymus ir sukelti kataraktà (læðiuko drumstá). 

Ilgo bangos ilgio UV spinduliai gali praeiti pro læðiukà 

ir tada, patekæ á akies tinklainæ, gali paþeisti tinklainës 

audinius ir geltonàjà dëmæ. 

Apsaugoti nuo þalingø akiai ultravioletiniø spinduliø 

yra naudojami ávairûs apsauginiai akiniai nuo saulës. 

Saulës akiniai pagerina regëjimà tokiais bûdais: 

l Pagerina kontrasto jautrumà. Saulëtà dienà 

sklindanti ið saulës radiacija sugeriama akies tinklainës, 

dël to sumaþëja kontrasto jautrumas. Pagrindinë 

tamsiø akiniø læðiø (pilkos, rudos ir þalios spalvos) funkcija 

yra sugraþinti tinklainei kontrasto jautrumà á áprastiná 

lygá. Dauguma tamsiø akiniø læðiø absorbuoja 70% 

- 80% ðviesos ávairaus bangos ilgio. 

l Pagerina tamsinæ adaptacijà. Eksperimentais 

árodyta, kad bûnant saulëtà dienà paplûdimyje be saulës 

akiniø gali sumaþëti tamsinë adaptacija (akies prisitaikymas 

prie ávairaus ðviesos stiprumo vadinamas 

ðviesos adaptacija) kelioms dienoms. Todël tamsûs akiniai(absorbuojantys 

nuo 70% iki 80% áprastinës ðviesos) 

rekomenduojami bûnant ilgesná laikà saulëje. 

l Ryðkios akinanèios ðviesos sumaþinimas. Akiniai 

su poliarizuotais stiklais sumaþina atspindëtos ðviesos 

intensyvumà nuo keliø pavirðiaus, langø stiklø, 

upiø ir eþerø pavirðiaus ir nuo ávairiø metalø pavirðiø. 

Naudojant akinius su poliarizuotais stiklais sumaþinamas 

ryðkios ðviesos akinantis blizgesio intensyvumas. 

l Pagerina spalviná kontrastà. Geltonai oranþinës 

spalvos filtrai saulës akiniuose efektyviai absorbuoja 

violetinës spalvos bangas iki mëlynai þalio bangos ilgio 

diapazono. Todël ðios spalvos akiniø neðiotojui atrodo 

kaip ávairios formos pilkos spalvos. Ið kitos pusës, 

neðiotojas puikiai mato spalvø spektrà nuo þalios 

iki oranþinës ir raudonos. Nors spalvos atrodo ne visai 

natûralios, bet spalvinis kontrastingumas padidëja. Todël 

pacientai, kuriems diagnozuota katarakta ar ragenos 

edema, kuriø spalvinis kontrastingumas sumaþëjæs, 

su tokiais akiniais jauèia spalvinio kontrastingumo 

pagerëjimà. 

Apsaugai nuo ultravioletiniø spinduliø gali bûti naudojami: 

l Akiniai su fotochrominiais læðiais. Sàveikaujant 

trumpo bangos ilgio spinduliams su ðiais læðiais, jie 

patamsëja dël vykstanèios tuo metu cheminës reakcijos, 

kurios metu sidabro jonai konvertuojami á elementiná 

sidabrà. Ðis procesas panaðus á reakcijà, kuri vyksta 

fotografijos juostelëse, kai jas veikia ðviesos spinduliai. 

Prieðingai negu fotografijos juostelëse, ði reakcija 

fotochrominiuose læðiuose yra gráþtamo pobûdþio. Ilgai 

veikiant trumpo bangos ilgio ðviesai patamsëjæ akiniø 

læðiai gali absorbuoti iki 80% ðviesos. Apðvietimui 

sumaþëjus, ðie stiklai absorbuoja iki 20% ðviesos. Fo- 

tochrominiams læðiams paðviesëti reikia daugiau laiko 

negu tamsëti. Patamsëjæ fotochrominiai læðiai gerai absorbuoja 

ultravioletinius spindulius. Fotochrominiai læðiai 

nerekomenduojami naudoti vairuojant automobilá, 

nes automobilio stiklas sulaiko ultravioletinius spindulius 

ir ðie læðiai tamsëja nepakankamai. Fotochrominiø 

læðiø patamsëjimas priklauso nuo aplinkos temperatûros, 

kuo þemesnë oro temperatûra, tuo efektyviau “dirba” 

fotochrominiai læðiai. Fotochrominiai læðiai gaminami 

ið organiniø ir neorganiniø medþiagø. Organiniuose 

ESSILOR firmos læðiuose fotochrominës medþiagos 

tolygiai áterptos á 0,15-0,20 mm læðio gylá. Ðios firmos 

læðiai – vieninteliai, organiniai, kurie tamsëja tolygiai nepriklausomai 

nuo dioptrijø dydþio. Neorganiniuose arba 

stikliniuose fotochrominiuose læðiuose fotochrominës 

medþiagos áterptos per visà læðio tûrá, todël dideliø 

dioptrijø læðiuose gali bûti stebimas ne visai vienodo 

intensyvumo patamsëjimas læðyje: dideliø minusiniø 

dioptrijø læðiuose stebimas ðviesesnis plotas centrinëje 

læðio dalyje, dideliø pliusiniø dioptrijø læðiuose stebima 

ðviesesnë periferinë læðio dalis. 

l Akiniai su poliarizuotais læðiais, kurie praleidþia 

vertikalius ðviesos spindulius, o horizontalius nuo vandens, 

smëlio, sniego, metaliniø pavirðiø atsispindëjusius 

spindulius filtruoja. 

l Gradialinio daþymo læðiai. Tai reiðkia, kad akiniø 

læðiai nudaþyti pasirinkta spalva, kurios spalvinis 

intensyvumas yra didþiausias læðio virðutinëje dalyje ir 

tolygiai maþëja link apatinës læðio dalies. Ðio tipo læðiai 

geriausiai tinka automobiliø vairuotojams, nes per apatinæ 

ðviesiausià læðio dalá gerai matoma automobilio 

prietaisø skalë. 

l Akiniø læðiai padengti veidrodine danga. Ðio tipo 

læðiai sumaþina patenkanèios á aká ðviesos kieká, 

todël þmogus jauèia didesná komfortà saulëtà dienà. 

Pats saulës akiniø tamsumas nuo UV spinduliø þalingo 

poveikio dar neapsaugo. Reikalingi akiniai, kuriuose 

nurodyta, kad jie sulaiko UV spindulius. Ant akiniø 

daþniausiai raðomas ultravioletiniø spinduliø ilgis. 

Uþraðas UV 400 reiðkia, kad akiniai uþtikrina visiðkà 

akiø apsaugà nuo þalingo ultravioletinio spinduliø poveikio. 

Kartais sakoma, kad neðiojant tamsius akinius 

prasipleèia akies vyzdys ir á aká patenka daugiau ultravioletiniø 

spinduliø. Árodyta, kad dëvint saulës akinius 

vyzdys praplatëja labai maþai, todël ðio praplatëjimo 

þala nëra tokia didelë, kokia yra saulës akiniø apsauginio 

poveikio nauda. 

Kai kurie kontaktiniai læðiai yra su UV apsauga, taèiau 

jie apsaugo tik nedidelæ akies dalá, todël dëvint 

kontaktinius læðius su UV apsauga vis vien rekomenduojama 

neðioti akinius nuo saulës. 

MARGARITA SRIUBIENË, 

gydytoja oftalmologë, 

medicinos mokslø daktarë. 

Mobil. tel. 8699 80802. 


43


Sveikatos apsaugos 

ministras inicijuoja 

restruktûrizacijos 

planø pristatymà 

„Ne uþ kalnø birþelio pirmoji, 

kuomet visos apskritys 

Vyriausybei turës pateikti 

sveikatos prieþiûros ástaigø 

restruktûrizacijos planus,” - 

apskrièiø ir savivaldybiø gydytojø 

bei teritoriniø ligoniø 

kasø direktoriø pasitarime 

priminë sveikatos apsaugos 

ministras Juozas Olekas. 

Kiekvienà mënesá Vilniaus 

universiteto Santariðkiø 

klinikose rengiamame 

pasitarime ðá kartà kalbëta 

apie tai, kaip planuoti sveikatos 

prieþiûros ástaigø ateitá 

sekasi Ðiauliø apskrities 

medikams ir valdininkams. 

„Dþiaugiuosi, kad apskrityje 

jau baigtas diskusijø 

etapas ir daugelis ligoniniø, 

rengdamos restruktûrizacijos 

planus, jau linksta á 

pabaigà,” – susirinkusiems 

sakë Ðiauliø apskrities gydytojas 

Kazimieras Ðèeponavièius. 

Pasak jo, jau visiðkai 

parengtas VðÁ Ðiauliø ligoninës 

restruktûrizacijos planas, 

kuriam, be kita ko, pritarë 

ávairios gydytojø organizacijos. 

Ðiauliø teritorinës ligoniø 

kasos direktorius Remigijus 

Maþeika pristatë ðeðiø 

Ðiauliø apskrities ligoniniø – 

Akmenës, Kelmës, Radviliðkio, 

Pakruojo, Kurðënø, Joniðkio 

bei Ðiauliø – re- 


„Aktualios informacijos” skyrelá tvarko 

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovë spaudai 

GITANA LETUKIENË 

Tel. (8-5) 2661 415. 

El. paðtas: gitana.letukiene@sam.lt 

struktûrizavimo planø ávertinimus. 

Direktorius teigë, 

kad, vertinant projektus, atsiþvelgta 

á tai, jog teritorinei 

ligoniø kasai perkant paslaugas 

ið sveikatos prieþiûros 

ástaigø, turëtø didëti gydymo 

iðlaidos vienam gyventojui. 

Be to, siekiama, kad 

iki 20 proc. augtø medikø atlyginimai. 

Pasitarimo dalyviai domëjosi, 

kaip tai bus pasiekta, 

jei daugelyje ligoniniø 

numatyta atsisakyti tam tikrø 

sveikatos prieþiûros paslaugø, 

vadinasi, ir apmokëjimo 

uþ jas. R. Maþeika teigë, 

jog noras pakelti atlyginimus 

medikams yra ávykdomas, 

nes lëðø sutaupyti 

galima optimaliau panaudojant 

turimus materialinius 

bei þmogiðkuosius resursus. 

Be to, jo ásitikinimu, renovavus 

ligoninës ðiluminá ûká, 

smarkiai sumaþëja jo eksploatavimo 

iðlaidos. Tai dar 

viena galimybë pakelti algas 

darbuotojams. Pasitarime 

dalyvavæs VðÁ Kelmës ligoninës 

vyriausiasis gydytojas 

patvirtino, jog sutvarkius ligoninës 

ðildymo sistemà, 

nemaþai sutaupyta. Jis teigë, 

kad tuo turëtø susirûpinti 

visos ligoninës. 

„Matydami apskrièiø 


restruktûrizavimo planus ið 

dalies galësime ávertinti ir 

apskrièiø gydytojø darbà, - 

uþbaigdamas susitikimà sakë 

ministras J. Olekas. –Su 

Pasaulio Banko atstovais jau 

kalbëjomës apie galimybæ 

paskatinti pirmaujanèius 

persitvarkant.” 

GABRIELË APANAVIÈIENË 

Ryðiø su visuomene 

skyriaus vyriausioji 

specialistë 

Supaprastintas 

farmacijos praktikos 

licencijø iðdavimas 

Sveikatos apsaugos ministras 

Juozas Olekas patvirtino 

Europos Sàjungos nuostatas 

atitinkanèias Farmacijos 

praktikos licencijø iðdavimo 

fiziniams asmenims taisykles. 

Jos supaprastina farmacijos 

praktikos licencijø iðdavimà. 

Nustatyta, jog nuo ðiol, 

farmacijos specialistui, siekianèiam 

gauti farmacijos 

praktikos licencijà, pagrindiniai 

reikalavimai yra ágyta 

profesinë kvalifikacija bei nepertraukiamas 

profesiniø þiniø 

tobulinimas. Papildomai 

atestuotis nereikalaujama. 

Taisyklës numato, jog 

farmacijos praktikos licencijos 

bus iðduodamos neterminuotam 

laikotarpiui. Perregistruoti 

licencijas reikës 

kas penkerius metus - tai uþtikrins 

profesiniø þiniø tobulinimo 

kontrolæ. 

Áteisintos dviejø rûðiø 

farmacijos specialistø licencijos, 

kurios priklausys nuo 

ágytos kvalifikacijos: vaistininko 

savarankiðkos praktikos 

ir farmakotechniko savarankiðkos 

praktikos licenci- 

jos. Anksèiau vaistininkams 

buvo suteikiami dviejø rûðiø 

leidimai, priklausantys nuo 

profesinës patirties ir kvalifikacinës 

kategorijos. 

Patikslinta, kokie dokumentai 

turi bûti pateikiami 

tuo atveju, kai asmuo farmacijos 

srities iðsilavinimà ágijo 

uþsienyje ir nori verstis 

farmacijos praktika Lietuvoje. 

Norintis perregistruoti licencijà 

farmacijos specialistas 

turi tobulintis nustatytà 

valandø skaièiø bei ið 5 metø 

ne maþiau kaip 2 - verstis farmacijos 

praktika. 

Farmacijos praktikos 

licencija iðduodama neterminuotam 

laikotarpiui ir 

perregistruojama kas 5 

metai. Jei asmuo Lietuvoje 

gyvena ir dirba laikinai, 

jam, atsiþvelgiant á leidimo 

gyventi ir dirbti Lietuvoje 

galiojimo trukmæ, licencija 

gali bûti iðduota trumpesniam 

laikotarpiui. 

Farmacijos specialistai, 

iðklausæ Medicinos ir farmacijos 

specialistø tobulinimo 

kursus, tai liudijanèius paþymëjimus 

galës pateikti, norëdami 

gauti licencijà verstis 

farmacine praktika. 

Sveikatos apsaugos ministro 

ásakymas Nr. V-173 

Dël farmacijos praktikos licencijø 

iðdavimo fiziniams 

asmenims taisykliø patvirtinimo 

pasiraðytas 2003 m. 

kovo 27 d. Jis ásigalios praëjus 

30 dienø nuo paskelbimo 

„Valstybës þiniose”. 

GABRIELË APANAVIÈIENË

Daugiau dëmesio 

geriamojo vandens 

kokybei 

Rûpinamasi, kaip apsaugoti 

poþeminio geriamojo ir 

natûralaus mineralinio vandens 

ðaltinius nuo tarðos, uþtikrinti 

vartotojams tiekiamo 

geriamojo vandens kokybæ. 

Ðiuo tikslu sveikatos apsaugos 

ministras Juozas Olekas 

patvirtino Lietuvos higienos 

normà HN 44:2003 „Vandenvieèiø 

sanitariniø apsaugos 

zonø nustatymas ir prieþiûra”, 

kurioje numatyti reikalavimai 

vandenvietëms. 

Reikalavimus turës atitikti 

visos naudojamos ir 

naujai projektuojamos vandenvietës, 

vieðai tiekianèios 

daugiau kaip 10 kubiniø metrø 

vandens per parà. Taip pat 

iðþvalgytos poþeminio vandens 

telkiniø vandenvietës, 

kuriø iðtekliai aprobuoti, taèiau 

nenaudojami, bet gali 

bûti naudojami ateityje. Reikalavimai 

bus taikomi natûralaus 

mineralinio vandens 

vandenvietëms, nepriklausomai 

nuo to, kiek vandens á jas 

tiekiama ar iðgaunama bei 

kitø numatytø tipø vandenvietëms. 

Higienos normos 

reikalavimai galios ir versmëms 

(ðaltiniams), jeigu jos 

naudojamos vieðajam geriamojo 

vandens tiekimui. 

Higienos norma privaloma 

vandens tiekëjams, valstybës 

ir savivaldybiø institucijoms, 

kontrolæ atliekanèioms 

institucijoms, projektuotojams 

ir kt. 

Iki ðiol galiojusiuose teisës 

aktuose nebuvo numatytos 

vandenvieèiø sanitariniø 

apsaugos zonø nustatymo ir 

áteisinimo procedûros, nepakankamai 

apibrëþtas sanitarinëse 

apsaugos zonose 

esanèiø objektø ûkinës veiklos 

reguliavimas. 

Sveikatos apsaugos mi- 

nistro ásakymas Dël Lietuvos 

higienos normos HN 

44:2003 „Vandenvieèiø sanitariniø 

apsaugos zonø nustatymas 

ir prieþiûra” patvirtinimo 

Nr. V-201 pasiraðytas 

2003 m. balandþio 8 d. 

Jis ásigalios paskelbus „Valstybës 

þiniose”. 


Privalomojo sveikatos 

draudimo taryboje 

Ðiø metø balandþio 10 d. 

ávyko antrasis naujos sudëties 


draudimo tarybos posëdis. 

Taryba pritarë 2002 m. 

Privalomojo sveikatos draudimo 

fondo biudþeto vykdymo 

apyskaitai ir nutarë jà 

teikti svarstyti Vyriausybei. 

Konstatuota, kad po ilgokos 

pertraukos pernai pavyko 

uþtikrinti teigiamus sveikatos 

apsaugos sistemos finansinës 

veiklos rodiklius. 2002 

m. Privalomojo sveikatos 

draudimo fondo biudþeto pajamø 

gauta 19,2 mln. litø 

daugiau nei buvo planuota. 

Valstybinë ligoniø kasa ávykdë 

ir praëjusiøjø metø PSDF 

biudþeto iðlaidø planà. 

Valstybinë ligoniø kasa 

Tarybos nariams pristatë 

parengtà naujà pirminës ambulatorinës 

asmens sveikatos 

prieþiûros paslaugø papildomo 

apmokëjimo tvarkà. 

Ðiam tikslui 2003 m. 

PSDF biudþete numatyti 7 

mln. litø. Siûloma ðias lëðas 

iðdalinti ne lygiavos principu, 

bet skatinti gerai dirbanèius 

bendrosios praktikos 

gydytojus. Papildomai bûtø 

mokama uþ intensyvesná ir 

efektyvesná vaikø, senyvo 

amþiaus þmoniø bei serganèiø 

kai kuriomis lëtinëmis 

ligomis gydymà. Medikø 

darbas bûtø vertinamas ne 

tik pagal apsilankiusiøjø, bet 

ir pagal siunèiamø konsultuotis 

pas specialistus ar gydytis 

stacionare pacientø skaièiø. 

Taryba pritarë siûlymui 

papildyti sveikatos apsaugos 

ministro 2000 m. ásakymà 

„Dël ortopedijos traumatologijos 

stacionariniø vaikø ir suaugusiøjø 

paslaugø teikimo 

specialiøjø reikalavimø“, á já 

átraukiant stuburo krûtinës 

dalies lûþimo bei juosmens ir 

kitø tarpslanksteliniø diskø 

ligos su radikulopatija diagnostikos 

ir gydymo specialiuosius 

reikalavimus. Taip 

pat pritarta onkologijos radioterapijos 

paslaugø sàraðui 

ir jø teikimo specialiesiems 

reikalavimams. 

Taryba svarstë ir rekomendavo 

iki kito posëdþio 

patobulinti lëtinio virusinio 

hepatito C ir virusinës kepenø 

cirozës, taip pat augimo 

hormono nepakankamumo 

(hipopituitarizmas) ir þemaûgiðkumu 

pasireiðkianèio lytiniø 

chromosomø patologijos 

(Turner sindromas) 

diagnostikos bei ambulatorinio 

gydymo metodikø projektus. 

Jos papildys pernai 

patvirtintø ir jau taikomø gydymo 

praktikoje 10 brangiausiai 


draudimo fondo biudþetui 

kainuojanèiø ligø diagnostikos 

ir ambulatorinio gydymo 

metodikø skaièiø. 

Taryba svarstë siûlymà 

kaimo vietoviø vaistinëms 

skirti finansinæ paramà. Tarybos 

nuomone, tai turëtø 

bûti daroma ne ið Privalomojo 

sveikatos draudimo 

fondo biudþeto lëðø. 

Taryba pritarë diagnostinës 

endoskopinës retrogradinëscholangiopankreatografijos 

procedûros teikimo 

reikalavimams bei bazinei 

kainai, ásigaliosianèiai ne 

vëliau kaip nuo kitø metø 

sausio 1 dienos. Ji taikoma 

ligoniams, sergantiems kepenø, 

tulþies latakø, kasos 

AKTUALI INFORMACIJA 

ligomis ar ðiø organø traumø 

bei paþeidimø atvejais, 

suleidþiant rentgenokontrastinës 

medþiagos á organø 

latakus, naudojant duodenoskopà 

ir stebint vaizdà 

rentgeno aparato ekrane.. 

Taryba ið esmës pritarë 

kepenø transplantacijos reikalavimams 

bei galimai ðiø 

operacijø apmokëjimo tvarkai 

bei rekomendavo siekti 

kitø metø PSDF biudþete 

ðiam tikslui numatyti lëðø. 

KAZYS ÞILËNAS 

VLK patarëjas ryðiams su 

visuomene 

Kompensuojamøjø 

vaistø kainø maþinimas 

Sveikatos apsaugos ministerija 

ir toliau vykdo ásipareigojimus 

maþinti kompensuojamøjø 

vaistø kainas. 

Derybø su farmacijos 

kompanijomis rezultatas - 

sumaþintos per 200 vaistø 

kainos. 

Farmacijos departamentas 

prie Sveikatos apsaugos 

ministerijos perskaièiavo 

kompensuojamøjø vaistø 

maksimalias maþmenines 

bei bazines kainas. Taip, pavyzdþiui, 

kraujotakos sistemos 

ligø gydymui vaistø 

maþmeninës kainos sumaþëjo: 

Enahexal 20 mg tab. N30 

nuo 16,66 Lt iki 13,36 Lt 

(20%), Enahexal 10 mg tab. 

N30- nuo 9,16 Lt iki 7,31 Lt 

(20%), Agen 5 mg tab N30 

nuo 29,78 Lt iki 23,80 Lt 

(20%), Agen 5 mg tab N30 

nuo 48.01 Lt iki 44.40 Lt 

(8%), Captopril 50 mg 

tab.N20 nuo 9,81 Lt iki 6,87 

Lt (30 %), Captopril Alpharma 

Tablets 25 mg N30 

nuo 10.57 Lt iki 8.33 Lt (21 

%), Lacipil 4 mg tab. N56 

nuo 73.62 Lt iki 67,01 Lt 

(9%), Lacipil 6 mg plëvele 

dengtos tab N56 nuo 109,36 


45


Lt iki 98,43 Lt (10%), Vasilip 

plëvele dengtos tab. 40 mg 

N28 nuo 148,14 Lt iki 

102,50 Lt (31%). 

Kraujo ir kraujodaros 

organø ligoms gydyti skirtø 

vaistø Hemofil M 1000 IU 

maþmeninë kaina sumaþëjo 

nuo 950 Lt iki 783.20 Lt 

(166,80 Lt arba 18%), Hemofil 

M 500 IU nuo 485,06 

Lt iki 396,86 Lt (88,20 Lt 

arba 18%), Koate-DVI 1000 

IU nuo 901,92 Lt iki 783,20 

Lt (118,72 Lt arba 13%). 

Nervø sistemos ligoms 

gydyti vaisto Diazepeks 5 mg 

tab. N20 maþmeninë kaina 

sumaþëjo nuo 2,42 Lt iki 

1,21 Lt (50 %). 

Endokrininës, mitybos ir 

medþiagø apykaitos ligø gydymui 

vaisto Allopurinol – 

ratiopharm 100 mg tab N50 

kaina sumaþëjo nuo 8,43 Lt 

iki 6,30 Lt (25 %), 

Kvëpavimo sistemos ligoms 

gydyti vaistø maþmeninës 

kainos sumaþëjo: Klacid 

SR 500 mg modifiedrelease 

tab. N5 nuo 46,85 Lt 

iki 33,21 Lt (29 %), Klacid 

SR 500 mg modified-release 

tab. N7 nuo 64,33 Lt iki 

48,12 Lt (25%). 

Krûties ir prieðinës liaukos 

piktybiniø navikø gydymui 

skirto vaisto Lucrin Depot 

3,75 mg maþmeninë kaina 

sumaþëjo nuo 711,33 Lt 

iki 598,64 Lt (112,69 Lt arba 

16%). 

Dalis vaistø, gamintojø 

praðymu arba pasibaigus 

vaistø registracijos galiojimo 

laikui, ar netiekiant á 

Lietuvà, ið Kompensuojamøjø 

vaistø baziniø kainø 

kainyno iðbraukta. 


Juozas Olekas, vadovaudamasis 

Vaistø, vaistiniø 

medþiagø ir vaistinës 

asortimento prekiø kainø 

nustatymo ir taikymo tvarka, 

patvirtinta sveikatos 

apsaugos ministro 2000 m. 


rugpjûèio 12 d. ásakymu Nr. 

459, balandþio 15 d. patvirtino 

2002 m. Kompensuojamøjø 

vaistø baziniø kainø 

kainyno pakeitimà Nr. 

2002 – 9 ir pavedë vaistinëms 

perkainoti vaistø 

maþmenines kainas. 

Ásakymo vykdymo kontrolë 

pavesta Farmacijos departamento 

prie Sveikatos 

apsaugos ministerijos direktoriui. 

Ásakymas „Dël sveikatos 

apsaugos ministro 2002 m. 

geguþës 13 d. ásakymo Nr. 

209 „Dël 2002 m. kompensuojamøjø 

vaistø baziniø 

kainø kainyno patvirtinimo“ 

pakeitimo“ Nr. V – 221 ásigalios, 

praëjus 30 dienø nuo 

paskelbimo „Valstybës þiniose“. 

VIRGINIJUS KIZAS 

Ryðiø su visuomene 

skyriaus vedëjas 

Patvirtinta sveikatos 

sistemos kovos su 

korupcija strategija 


Juozas Olekas 2003 

metø balandþio 8 dienà patvirtino 

Sveikatos sistemos 

kovos su korupcija strategijà 

ir veiksmø planà. 

Jie patvirtinti, vadovaujantis 

Lietuvos Respublikos 

Seimo 2002 m. sausio 17 d. 

nutarimo Nr. IX – 711 „Dël 

Lietuvos Respublikos Nacionalinës 

kovos su korupcija 

programos patvirtinimo“ 

ágyvendinimo priemoniø 

plano 1.18 punktu. 

Sveikatos sistemos antikorupcine 

strategija siekiama 

uþtikrinti pacientø teises 

ir laisves bei paðalinti korupcijos 

atsiradimo galimybes 

sveikatos sistemoje, kad 

ðis reiðkinys netrukdytø 

teikti kokybiðkas sveikatos 

prieþiûros paslaugas. 

Kaip raðoma strategijoje, 

norint ágyvendinti radikalias 

korupcijos prevencijos 

priemones sveikatos sistemoje, 

kompleksiðkai ðalinti 

ðio neigiamo socialinio reiðkinio 

prieþastis, bûtina stiprinti 

sveikatos sistemos 

valstybës institucijas, skatinti 

glaudesná jø bendradarbiavimà 

su kitomis institucijomis, 

taip pat su visuomene 

ir nevyriausybinëmis organizacijomis, 

tobulinti 

sveikatos prieþiûros ir farmacijos 

ástaigø bei ámoniø 

veiklà, ugdyti visuomenës 

nariø pilietinæ sàmonæ. 

Korupcijos poþymiai 

sveikatinimo veiklos valstybinio 

valdymo institucijose, 

valstybës, savivaldybiø bei 

privaèiose sveikatos prieþiûros 

bei farmacijos ástaigose 

ir ámonëse paþeidþia pacientø 

teises, demokratijos principus, 

ekonomikos ir teisës 

sistemà, todël rengiamos antikorupcinës 

priemonës turi 

bûti nuoseklios, visapusiðkos 

ir ilgalaikës. Ypaè didelis 

dëmesys turi bûti skirtas 

korupcijos apraiðkø prevencijai 

ir neiðvengiamos 

atsakomybës uþ neteisëtus 

veiksmus principo ágyvendinimui. 

Bûtina ugdyti valstybës 

tarnautojø ir sveikatos 

prieþiûros bei farmacijos 

specialistø savimonæ bei visuomenës 

nepakantumà korupcijai. 

Sëkmingai kovoti su korupcijos 

apraiðkomis galima 

tik tada, kai ilgalaikë strategija 

pagrásta pasaulyje visuotinai 

pripaþástamomis priemonëmis: 

prevencija, teisës 

paþeidimø tyrimu, visuomenës 

ðvietimu ir jos parama. 

Tik taikant iðvardytas priemones, 

pasiekiama teigiamø 

rezultatø, - raðoma ðiame 

dokumente. 

Sveikatos apsaugos mi- 

nistro ásakymas „Dël sveikatos 

sistemos kovos su korupcija 

strategijos ir veiksmø 

plano patvirtinimo“ Nr. 

V- 207 ásigalios, já paskelbus 

„Valstybës þiniose“. 

VIRGINIJUS KIZAS 

Ministras ir pacientø 

atstovai susitarë 

aktyviai 

bendradarbiauti 

„Sveikatos apsaugos ministerijos 

vienas pagrindiniø 

tikslø – padëti pacientui“, - 

ðie Sveikatos apsaugos ministro 

Juozo Oleko þodþiai 

tapo jo ir Lietuvos pacientø 

organizacijø atstovø tarybos 

nariø susitikimo leitmotyvu. 

J. Olekas ministerijos 

sveèius pakvietë aktyviai 

bendradarbiauti, sprendþiant 

aktualias sveikatos 

prieþiûros problemas. Ministrui 

pritarë Lietuvos pacientø 

organizacijø atstovø 

tarybos pirmininkë Vida 

Augustinienë, kurios manymu, 

daugiau dëmesio reikëtø 

skirti ligø prevencijai, 

ankstyvajai diagnostikai ir 

ligoniø, serganèiø tam tikra 

liga, iðgyvenimo mokymui. 

Taip pat pacientø organizacijos, 

pasak V.Augustinienës, 

norëtø gauti daugiau informacijos 

apie valstybines 

sveikatos programas bei dalyvauti 

jø kûrime. Ministerija 

paskatinta kuo greièiau 

patvirtinti kaulø èiulpø registro 

nuostatus bei aktyviau 

propaguoti organø ir 

audiniø donorystæ. 

Pacientø organizacijø atstovø 

nuomone, dël kvotø 

sveikatos prieþiûros paslaugoms 

bei vaistams kenèia 

socialiai remtini þmonës. 

Pasak jø, tapo sunkiau patekti 

pas gydytojus specialistus, 

gauti reabilitacijos pa

slaugas. V.Augustinienë siûlë 

atkreipti dëmesá á stomatologiniø 

paslaugø kompensavimo 

problemà. Jos þodþiais, 

kai kurios stomatologinës 

paslaugos turëtø bûti kompensuojamos 

ir privaèiuose 

stomatologijos kabinetuose. 

Pacientø organizacijø atstovai 

pageidavo, kad jø atstovas 

bûtø átrauktas á Nacionalinæ 

sveikatos tarybà. 

Taip pat pasiûlyta Sveikatos 

apsaugos ministerijoje rengti 

apskritojo stalo susitikimus, 

skirtus konkreèia liga 

serganèiøjø problemoms 

aptarti. 

Ministras J. Olekas paskatino 

pacientø organizacijas 

aktyviau informuoti apie 

savo renginius, kad juose galëtø 

dalyvauti ir ministerijos 

atstovai. Taip pat pacientø 

organizacijø nariai pakviesti 

dalyvauti juos dominanèiuose 


ministerijos posëdþiuose bei 

kituose renginiuose. 



sistema ruoðiama veikti 

kriziø atvejais 

Patvirtinta koncepcija, 

pagal kurià Lietuvos nacionalinës 

sveikatos sistema 

veiks kriziø bei ekstremaliø 

situacijø atvejais. Ði koncepcija 

atitinka Pasaulio 

sveikatos organizacijos 

(PSO) programà „Sveikata 

visiems XXI amþiuje”, kurioje 

akcentuojama pasiruoðimo 

veikti ekstremaliomis 

sàlygomis svarba. 

Patariama tai reglamentuoti 

politiðkai, teisiðkai ir finansiðkai. 

Taip pat PSO programoje 

atkreipiamas dëmesys 

á veiksmø planavimo 

svarbà nacionaliniu, regioniniu 

ir teritoriniu lygiu. 

Kaip paaiðkino Ekstremaliø 

sveikatai situacijø 

centro direktorius Vytautas 

Gailius, ekstremalios situacijos 

gali susidaryti dël vidiniø 

ir iðoriniø rizikos veiksniø. 

Pirmuoju atveju, tai radiacinës, 

cheminës, biologinës, 

transporto avarijos, stichinës 

nelaimës, nelegaliø 

migrantø antplûdis, teroro 

aktai, antruoju – karo grësmë, 

ekonominis, socialinis 

nestabilumas kaimyninëse 

ðalyse ir kt. Ðie veiksniai gali 

turëti neigiamos átakos visuomenës 

sveikatai, sukelti 

pavienius ir masinius sveikatos 

sutrikimus, ligas, þmoniø 

þûtá. 

V. Gailius teigia, jog vienas 

ið civilinës saugos ir gelbëjimo 

sistemos uþdaviniø - 

asmens bei visuomenës sveikatos 

prieþiûros organizavimas 

ekstremaliø situacijø 

atvejais. Koncepcijoje nurodoma, 

jog koordinuojant 


veiklà kriziø bei ekstremaliø 

situacijø atvejais didesná 

vaidmená turi atlikti apskrièiø 

ir savivaldybiø gydytojai. 

Taip pat svarbu gerinti greitosios 

medicinos pagalbos 

tarnybos galimybes ávykio 

vietoje, teikti bûtinàjà medicinos 

pagalbà bei skubiai 

nugabenti pacientus á stacionarinæ 

asmens sveikatos 

prieþiûros ástaigà. Be to, numatoma 

formuoti ir tobulinti 

psichologinës pagalbos 

kriziø ir ekstremaliø situacijø 

atvejais sistemà. 

Ágyvendinat Koncepcijos 

tikslus ir uþdavinius, bus parengti 

reikiami teisës aktai, 

norminiai dokumentai, metodinës 

rekomendacijos. Pasak 

V. Gailiaus, jø taikymas 

pagerins sveikatos prieþiûros 

paslaugø kokybæ kriziø 

ir ekstremaliø situacijø atvejais, 

uþtikrins sveikatos 

prieþiûros ástaigø veiklos 

tæstinumà ir saugumà. 

Sveikatos apsaugos ministerija 

inicijuos tarpþinybinæ 

darbo grupæ, koordinuosianèià 

Koncepcijos ágyvendinimà 

bei parengsianèià 

svarbiausiø ágyvendinimo 

priemoniø planà. 

Sveikatos apsaugos ministro 

ásakymas Nr. V-157 

Dël Lietuvos nacionalinës 

sveikatos sistemos veiklos 

kriziø ir ekstremaliø situacijø 

atvejais tobulinimo pasiraðytas 

2003 m. kovo 6 d. 

Kartu patvirtintos Asmens 

sveikatos prieþiûros ástaigos 

pasirengimo veiklai ir veiklos 

ekstremaliomis situacijomis 

plano rengimo metodinës 

rekomendacijos. 

Dokumentas ásigalios já 

paskelbus „Valstybës þiniose”. 

Daugiau informacijos: 

Ekstremaliø sveikatai situacijø 

centro direktorius 

Vytautas Gailius, 

tel. 2 718567. 


Narystë Europos Sàjungoje 

uþtikrins geresnæ 

sveikatos apsaugà 

Lietuvoje 

„Ástojus á Europos Sàjungà, 

gerës mûsø þmoniø socialinë 

padëtis, vadinasi, gerës 

ir sveikata,” – Santariðkëse 

vykusiame apskrièiø ir 

savivaldybiø gydytojø bei 

teritoriniø ligoniø kasø direktoriø 

pasitarime sakë 

sveikatos apsaugos ministras 

Juozas Olekas. Pirmasis 

J.Oleko kaip sveikatos apsaugos 

ministro susitikimas 

su regionø atstovais buvo 

skirtas integracijos á ES 

klausimams. 

J. Oleko þodþiais, sveikatos 

apsaugos kokybë Lietu- 


voje priklausys ne tik nuo 

papildomø finansø, ateisianèiø 

ið ES fondø. Itin svarbu 

jau dabar skirti dëmesá gyventojø 

sveikatinimo programoms. 

Todël apskrièiø ir 

savivaldybiø funkcija yra ne 

tik organizuoti sveikatos 

prieþiûrà, bet ir rûpintis 

sveikatos profilaktika regionuose. 

J. Olekas priminë, jog 

vienas ið svarbiausiø tikslø 

ðiuo metu - sveikatos prieþiûros 

ástaigø restruktûrizavimas. 

Ðis procesas nereiðkia 

medicinos paslaugø tinklo 

sunaikinimo. Atvirkðèiai, 

restruktûrizacijos metu 

sutaupytas lëðas bus galima 

panaudoti ir didinant medikø 

atlyginimus. 

„Daug vaþinëju po Lietuvos 

ligonines ir matau, kad 

savo dydþiu ir profiliu panaðiø 

ástaigø medikai gauna labai 

skirtingus atlyginimus, - 

sakë J. Olekas. – Ministerijos, 

sveikatos prieþiûros 

ástaigø administratoriai turime 

susësti ir aptarti, kaip 

pagerinti medikø padëtá”. 

Pasak ministro, medikø atlyginimø 

tema bus surengtas 

atskiras apskrièiø ir savivaldybiø 

gydytojø bei teritoriniø 

ligoniø kasø direktoriø 

susirinkimas. 

Europos Komiteto direktoriaus 

pavaduotojas Artûras 

Kazlauskas kalbëjo 

apie tai, kad regionø sveikatos 

apsaugos specialistai 

taip pat kaip ir savivaldybiø, 

pramonës, amatø, transporto, 

ðvietimo bei kitø srièiø 

atstovai turës galimybæ pasinaudoti 

Europos regioninës 

plëtros fondo lëðomis. 

Taip pat medikai kvalifikacijos 

këlimo, naujø darbo 

vietø sukûrimo, profesinio 


47


orientavimo tikslais galës 

pasinaudoti Europos socialinio 

fondo lëðomis. 

A. Kazlauskas pakvietë 

sveikatos apsaugos specialistus 

aktyviai prisidëti prie 

agitacijos uþ stojimà á ES bei 

iðdalino ðiam tikslui skirtà 

informacinæ medþiagà. 

„Negali bûti Europos be 

sveikos Europos,”- ES Sveikatos 

komisaro Davido Bymo 

þodþius susirinkusiems 

citavo Visuomenës sveikatos 

prieþiûros tarnybos prie 

SAM direktorius Vytautas 

Kriauza. Jis iðsamiai supaþindino 

su pagrindiniais ES 

teisës aktais, lieèianèiais 

sveikatos apsaugos sritá. 

Taip pat pristatytos pagrindinës 

naujosios ES visuomenës 

sveikatos programos, ásigaliojusios 

ð.m. sausio 1 d. 

gairës. Dar syká pakartota, 

jog pagrindinis ES prioritetas 

sveikatos apsaugos srityje 

yra bûtent þmoniø sveikatinimas 

ir ligø prevencija. 

Sveikatos apsaugos ministerijos 

Uþsienio ryðiø ir 

Europos integracijos skyriaus 

vedëjas Viktoras Meiþis 

kalbëjo apie socialines 

garantijas ES pilieèiams, susijusias 

su sveikatos apsauga. 

Þmogiðkøjø iðtekliø ir 

informacijos valdymo skyriaus 

vedëjas Laimutis Paðkevièius 

pristatë praneðimà 

apie tai, kaip ES galiojantis 

laisvas asmenø judëjimas 

paveiks Lietuvos medikø visuomenæ. 

Apskrièiø ir savivaldybiø 

gydytojø bei teritoriniø ligoniø 

kasø direktoriø susitikimai 

su SAM vadovybe vyksta 

kiekvieno mënesio pirmà 

treèiadiená. 



AstraZeneca kvietë 

pasitikrinti vyrus 

Pasaulinës sveikatos dienos 

proga farmacinë kompanija 

AstraZeneca ð.m. balandþio 

7-18 d. skelbë prostatos 

vëþio ankstyvos diagnostikos 

akcijà. Akcijos tikslas – 

skatinti vyrø onkologiná budrumà. 

Akcijos metu visi vyrai 

nuo 45 metø amþiaus 

kvieèiami nemokamai iðsitirti 

PSA (prostatos specifinio 

antigeno) kieká kraujyje. 

Ðis tyrimas leidþia anksti 

átarti prostatos patologijà 

ir laiku pradëti gydymà. 

Prieðinës liaukos vëþys 

yra viena daþniausiø onkologiniø 

ligø Vakarø pasaulyje. 

Ji daþnëja ir Centrinëje bei 

Rytø Europoje. Europos Sàjungos 

ðalyse prostatos vëþys 

kasmet diagnozuojamas 

85 tûkst. vyrø. Ði vëþio forma 

lemia apie 9 proc. onkologiniø 

vyrø mirèiø. 

Prostatos vëþys 1997 

metais Lietuvoje, pagal 

diagnozuotø atvejø skaièiø 

(722 atvejai) pakilo á antràjà 

vietà, aplenkdamas skrandþio 

vëþá (626 atvejai). 1999 

metais Lietuvoje iðaiðkinti 

824 ligoniai, 2000 metais - 

963, o 2001 metais – 1007 

ligoniai, sergantys prostatos 

vëþiu. Kasmet sergamumas 

Lietuvoje didëja apie 10- 

15%. Onkologai prognozuoja, 

kad po 2-3 metø prostatos 

vëþys gali tapti pagrindine 

vyrø onkologine liga Lietuvoje. 

Pasak farmacinës kompanijos 

atstovybës Lietuvoje 

vadovo Sauliaus Ðabûno, tai 

jau treèioji AstraZeneca onkologiniø 

ligø prevencijos ir 

ankstyvos diagnostikos akcija. 

Praëjusiø metø vasario 

mënesá AstraZeneca pirmà 

kartà pradëjo krûties vëþio 

prevencijos ir savikontrolës 

programà, kurios metu pa- 

dovanojo virð 100 krûtø muliaþø 

Lietuvos gydymo ástaigoms. 

Birþelio pradþioje buvo 

organizuota pirmoji Lietuvoje 

prostatos vëþio ankstyvos 

diagnostikos akcija. 

“Dþiaugiamës, jog pernai 

mûsø akcija susilaukë ið tiesø 

didelio Lietuvos vyrø dëmesio. 

Pasitikrinti atëjo apie 

1500 vyrø, ið kuriø daugiau 

nei 100 buvo nustatytas padidëjæs 

prostatos specifinio 

antigeno kiekis, leidþiantis 

átarti prostatos patologijà. 

Tikimës, jog ðiemet vyrai 

bus dar aktyvesni, nes taip 

smarkiai didëjant sergamumui 

prostatos vëþiu, vyrai 

privalo labiau rûpintis savo 

sveikata ir laiku uþkirsti kelià 

ðiai klastingai ligai”, - sako 

Saulius Ðabûnas. 

Ankstyvose stadijose 

prostatos vëþys daþniausiai 

nesukelia jokiø simptomø, 

todël ligoniai kreipiasi pavëluotai. 

Ðtai 1999 m.- 72 

proc., 2000 m. – 74,5 proc., 

o 2001 m.- 73,7 proc. vyrø 

prostatos vëþys buvo nustatytas 

pavëluotai, t.y. III-IV 

stadijos. 

Pasitaiko, kad vëþys aptinkamas 

profilaktinio sveikatos 

tikrinimo metu ar tiriant 

vyrà dël kitokios ligos. 

Ankstyvø stadijø prostatos 

vëþio gydymo rezultatai 

taikant ðiuolaikinius gydymo 

metodus, yra þymiai geresni, 

nei vëlyvø stadijø. Ligos 

ankstyva diagnostika ir 

efektyvus gydymas prailgina 

iðgyvenamumo trukmæ bei 

pagerina gyvenimo kokybæ. 

AGNË GAIÞAUSKIENË 

Ministerijos 85 metø 

jubiliejø paminëjo ir 

buvæ sveikatos 

apsaugos ministrai 

Balandþio 25 d. Sveikatos 

apsaugos ministerijoje 

ministro Juozo Oleko kvietimu 

susitiko buvæ sveikatos 

apsaugos ministrai - Vytautas 

Kleiza, Jonas Platûkis, 

Vytautas Kriauza, Jurgis 

Brëdikis, Juozas Galdikas, 

Raimundas Alekna, Vinsas 

Januðonis ir Konstantinas 

Romualdas Dobrovolskis. 

Èia ávyko 85 metø Lietuvos 

sveikatos apsaugos jubiliejaus 

minëjimas. 

Sveikindamas ministerijos 

kolektyvà ir jos buvusius 

vadovus, ministras Juozas 

Olekas trumpai apþvelgë 

mûsø ðalies sveikatos apsaugos 

sistemos istorijà, menanèià 

dar 1918 m. Tuomet 

Lietuvos valstybës taryba 

sudarë Sveikatos komisijà, 

kurios nariais tapo Lietuvos 

patriarchas daktaras Jonas 

Basanavièius, inþinierius 

profesorius Steponas Kairys 

ir kunigas Justinas Staugaitis. 

Vëliau á jos veiklà ásijungë 

ið Rusijos sugráþæs daktaras 

Jurgis Alekna. 

1918 m. lapkrièio 11 d. 

Augustino Valdemaro sudaryta 

vyriausybë Sveikatos 

komisijà reorganizavo á Vidaus 

reikalø ministerijos 

Sveikatos departamentà. Pagrindinis 

departamento uþdavinys 

buvo parengti naujus 

ástatymus ir teisinius 

sveikatos sistemos pamatus, 

spræsti aktualias organizacines 

problemas. Paskirtas 

Sveikatos departamento direktorius 

bei Vidaus reikalø 

viceministras daktaras 

Jurgis Alekna vienà ið pirmøjø 

pasiraðë ásakymà dël 

20 apskrièiø gydytojø paskyrimo 

ir jø pareigø. 

Dabartinis sveikatos apsaugos 

ministras Juozas Olekas 

padëkos þodþius tarë 

kiekvienam, anot jo, gyvàjà 

istorijà atstovaujanèiam, buvusiam 

ministerijos vadovui.

Sveikatos apsaugos ministerijoje ministro Juozo Oleko kvietimu susitiko buvæ sveikatos apsaugos ministrai - 

Vytautas Kleiza, Jonas Platûkis, Vytautas Kriauza, Jurgis Brëdikis, Juozas Galdikas, Raimundas Alekna, Vinsas 

Januðonis ir Konstantinas Romualdas Dobrovolskis. 


„Prieð 40 metø medicina 

Lietuvoje buvo visiðkai sunaikinta, 

- prisimindamas 

savo dvideðimties metø vadovavimo 

sveikatos apsaugai 

pradþià sakë Vytautas Kleiza. 

– Gydymo ástaigas tuomet 

steigëme klebonijose, 

nes pokario laiku tai buvo 

geriausiai iðsilaikæ pastatai“. 

Ilgametis ministerijos 

vadovas (1960-1980 m.) pasakojo 

apie sudëtingà istoriná 

laikotarpá, kai ðalyje buvo 

kuriamas ligoniniø tinklas. 

„Tapau pusiau inþinierius, 

- sakë vienas þymiausiø 

Lietuvos chirurgø, transplantacijos 

pradininkas Lietuvoje. 

V. Kleiza kalbëjo 

taip pat ir apie nûdienos realijas. 

„Reikia labai stipriai 

kovoti uþ tinkamà sveikatos 

apsaugos finansavimà, - sakë 

buvæs ministras. - Jeigu 

gydymas yra nemokamas – 

jis ir turi bûti nemokamas, 

o jeigu jau reikia mokëti – 

visi turi þinoti, uþ kà ir kiek“. 

Jonas Platûkis, Sveikatos 

apsaugos ministerijai vado- 

vavæs 1980-1989 m., dþiaugësi 

Lietuvos medicinos paþanga: 

„Dabar medikai turi 

nepalyginamai daugiau medicininës 

aparatûros, galimybiø 

staþuotis uþsienyje.” 

Kita vertus, jis iðsakë savo 

nerimà dël maþø medikø atlyginimø. 

J. Platûkio nuomone, 

medikai uþdirba taip 

maþai, kad negali iðgyventi 

be papildomø pajamø, kuriomis 

neretai tampa pacientø 

dovanos. „Medikai 

yra priversti jas imti, o tai 

demoralizuoja juos kaip asmenybes, 

- kalbëjo J. Platûkis. 

– Visø pirmiausia, dabartiniams 

ministerijos vadovams 

reikia iðspræsti gydytojø 

algø problemà“. 

Vyriausybës kancleris 

Zenonas Kaminskas Sveikatos 

apsaugos ministerijos 

vadovams bei kolektyvui 

perdavë Ministro Pirmininko 

Algirdo Brazausko þodþius. 

„Vertiname Jûsø vykdomus 

darbus, kaip labai 

svarbius, saugant Lietuvos 

þmoniø sveikatà, skatinant 

sveikà gyvenimo bûdà, - sakoma 

sveikinime. – Tikiu, 

kad Sveikatos apsaugos ministerija, 

puoselëjusi ilgametes 

tradicijas, atlaikiusi 

ávairiausiø permainø iðbandymus, 

iðliks svarbia Lietuvos 

institucija, sëkmingai 

bendradarbiaus su uþsienio 

partneriais“. 

Ministras Juozas Olekas, 

nuoðirdþiai dëkodamas savo 

pirmtakams uþ nuveiktus 

darbus, Sveikatos apsaugos 

ministerijos vardu teikë 

jiems padëkos raðtus bei vardinius 

raðiklius. „Tikiuosi, 

jog tai paskatins mus á vienà 

knygà suraðyti savo vadovavimo 

sveikatos apsaugos sistemai 

patirtá, praversianèià 

ateinanèioms kartoms“, – 

sakë J. Olekas. 

85 metø jubiliejaus proga 

Sveikatos apsaugos ministerijoje 

taip pat atidaryta paroda 

„Sveikatos apsaugos 

ministerija 1918 –2003 m.“ 



Deðimt „Berlin – 

Chemie” Lietuvoje 

metø áprasmins naujas 

plëtros etapas 

Tarptautinei farmacijos 

kompanijai „Berlin–Chemie 

Menarini Group” priklausanti 

bendrovë „Berlin – Chemie Menarini 

Baltic” pradeda naujà 

plëtros etapà Lietuvoje. Per deðimt 

veiklos metø tapusi viena 

sëkmingiausiai ðalyje dirbanèiø 

ðios srities kompanijø, bendrovë 

pasirengusi pristatyti vis daugiau 

originaliø, naujausiomis 

technologijomis ir tyrimais pagrástø 

etiniø preparatø Baltijos 

ðalyse. 

„Naujasis plëtros etapas – 

tai ilgalaikio ir kruopðtaus „Menarini 

Group” specialistø darbo 

moksliniø tyrimø srityje rezultatas, 

jau ðiandien suteikiantis 

galimybæ iðnaudoti tarptautinæ 

patirtá Baltijos ðalyse”,- sakë 

„Berlin – Chemie Menarini 

Baltic” generalinis direktorius, 

dr. Algimantas Blaþys. Pasak jo, 

planuojama plëtra kartu áprasmins 

ir „Berlin – Chemie” deðimties 

metø Lietuvoje veiklos 

rezultatus. Artimiausiu metu 

ðalies rinkai bus pristatyti nauji, 

didþiausià pripaþinimà Lietuvoje 

spëjusiø pelnyti srièiø – 

kardiologijos, gastroenterologijos, 

reumatologijos ir endokrinologijos 

- vaistai. 

Paminëti „Berlin–Chemie 

Menarini Baltic” veiklos Baltijos 

ðalyse deðimtmeèio bei pasidalinti 

ateities planais á Lietuvà 

atvyko ir motininës kompanijos 

„Berlin-Chemie AG” vadovai – 

generalinis direktorius dr. Rainhardas 

Upenkampas (Reinhard 

Uppenkamp), finansø direktorius 

dr. Atilijas Sebastijo (Attilio 

Sebastio) ir kiti bendrovës 

valdybos nariai. Aukðèiausi 

kompanijos vadovai itin palankiai 

vertino „Berlin – Chemie 

Menarini Baltic” veiklos rezultatus 

ir pabrëþë, kad Baltijos ðalys 

ir toliau iðlieka strateginiu 

„Berlin–Chemie AG” regionu. 

Prieð deðimt metø pradëjusi 

savo veiklà Lietuvoje, Estijoje ir 

Latvijoje, „Berlin–Chemie Menarini 

Baltic” tapo pirmàjà ið didþiøjø 

tarptautiniø farmacijos 


49


“Berlin-Chemie Menarini Baltic” áteikë daugiau kaip ðimtà kompiuteriø 

ðalies gydymo ástaigoms. 

Nuotraukoje: sutarties pasiraðymo momentas. 

kompanijø 1998 metais ákûrusi 

atskirà ûkiná subjektà – uþdaràjà 

akcinæ bendrovæ. Ðiuo metu 

pagal uþimamos rinkos dalá Lietuvoje 

„Berlin – Chemie Menarini 

Baltic” Lietuvoje yra antra, 

Latvijoje – pirma, o Estijoje 

– septinta. 

Plësdama savo veiklà, „Berlin 

– Chemie Menarini Baltic” 

ketina dar glaudþiau bendradarbiauti 

su gydymo ástaigomis, 

moksliniø tyrimø laboratorijomis 

ir ðvietimo institucijomis. 

Ðiuo tikslu bendrovë áteikë per 

115 kompiuteriø ðalies gydymo 

ástaigoms. Bendra labdaros vertë 

– per ketvirtá milijono litø. 

„Tikimës, kad mûsø parama dar 

Pakviesti simboliniø 

pusryèiø kartu su ministru 

Juozu Oleku, jo patarëjais 

Nijole Maèiuliene, Pranu 

Ðerpyèiu bei atstove spaudai 

Gitana Letukiene, þurnalistai 

turëjo progos ið pirmø 

lûpø iðgirsti apie Sveikatos 

apsaugos ministerijos 

planus. Prie kavos puodelio 

aptartos ávairios sveikatos 

temos – nuo eiliø registratûrose 

iki narkomanijos 

prevencijos. 

Visø pirma J. Olekas akcentavo, 

jog vaikø ir jaunimo 

sveikatai bus skiriama 


labiau prisidës prie medikø darbo 

kokybës gerinimo, sudarys 

jiems geresnes sàlygas bei supaprastins 

daugelá veiklos procesø”,- 

sakë dr. A.Blaþys. 

Praëjusiais metais „Berlin – 

Chemie Menarini Baltic” apyvarta 

Lietuvoje virðijo 53 mln. 

litø, bendrovë uþëmë 5,5 proc. 

rinkos Lietuvoje. Bendri „Menarini 

Group“ pardavimai pasaulyje 

per praëjusius metus iðaugo 

iki 1,6 mlrd. Eurø. Lyginant 

su 2001 metais, pernai 

„Menarini Group“ pardavimai 

iðaugo net 7,4 procento. 

Mûsø inform. 

Ministras Juozas Olekas þurnalistus pakvietë 

dialogui 

þymiai daugiau dëmesio. Su 

Ðvietimo ir mokslo ministerijos 

specialistais jau tariamasi, 

kaip atgaivinti medicinos 

punktus mokyklose. Be 

to paminëta, jog susitikæ 

sveikatos apsaugos bei kraðto 

apsaugos ministrai diskutavo 

apie priemones, padësianèias 

uþtikrinti geresnæ 

jaunuoliø, ðaukiamø á tarnybà 

kariuomenëje, sveikatà. 

Nemaþai dëmesio skirta 

medikø atlyginimø temai. 

„Ðiuo metu aiðkinamës padëtá 

ávairiuose regionuose, 

bet jau dabar keistai atrodo, 

kai skirtingose vietose tos 

paèios specialybës gydytojø 

darbo apimtys vienodos, o 

atlyginimai – gerokai skiriasi,“ 

– teigë ministras. 

Jis uþsiminë, kad nuo liepos 

1 d. numatoma pakeisti 

pirminës sveikatos prieþiûros 

paslaugø ákainius. Be 

to, lëðø sutaupyti planuojama, 

renovuojant ligoniniø 

energetikos ûkius. Kaip sakë 

J. Olekas, maþiau kainuojant 

ðildymui, daugiau 

pinigø liks medikø algoms. 

Papildomas finansavimo 

ðaltinis atsiras ir restruktûrizavus 

ligonines. 

Ministro nuomone, pertvarkant 

ligoniniø tinklà, bûtø 

neracionalu bûtiniausias 

sveikatos prieþiûros paslaugas 

sutelkti tik stambiausiuose 

gydymo centruose. 

„Rajoninës ligoninës gali 

egzistuoti dar daugelá metø, 

jeigu jos turës pakankamà 

darbo krûvá, - kalbëjo J. 

Olekas. – Ðioms ligoninëms 

stengiamës padëti ásigyti 

transporto priemoniø, kad 

ligonius, prireikus, galima 

bûtø perveþti á kitas paslaugas 

teikianèias sveikatos 

prieþiûros ástaigas.” 

Susitikime kalbëta apie 


galimybæ ásisavinti Europos 

Sàjungos struktûriniø fondø 

lëðas. 

Þurnalistai J. Oleko teiravosi, 

kada poliklinikø registratûros 

pradës dirbti pacientø 

patogumui – nebeteks 

talono gydytojo konsultacijai 

eiti tik numatytomis dienomis 

ir valandomis, laukti 

didþiulëse eilëse. Ministras, 

savo ruoþtu, pasiûlë þurnalistams 

kartu pasivaikðèioti 

po pasirinktas poliklinikas 

ir pasiaiðkinti prieþastis, kodël 

jø registratûrose nesusitvarkoma. 


Zenonui Glaveckui – 60 

“Sveikatos” þurnalo vyriausiojo 

redaktoriaus pavaduotojui 

Zenonui Glaveckui 

ð.m. balandþio 13 d. sukako 

60 metø. 

Zenonas Glaveckas – 

þurnalistas, 1974 m. baigë 

Vilniaus universitetà, mokslø 

dar sëmësi ir tuometiniame 

Leningrade. Dirbo rajoniniuose, 

respublikiniuose 

laikraðèiuose, þurnaluose. 

Nuo 1990 m. þurnalo “Sveikatos 

apsauga” (vëliau 

“Sveikata”) atsakingasis 

sekretorius, o nuo 1992 metø 

ðio þurnalo vyriausiojo 

redaktoriaus pavaduotojas. 

Daug prisidëjo gerindamas 

þurnalo turiná ir poligrafinæ 

iðvaizdà. Kurá laikà “Sveikata” 

iðeidavo net... 33 tûkst. 

egzemplioriø tiraþu! 

“Sveikata” – ne vienintelis 

Zenono Glavecko rûpestis. 

Kelerius metus jis nuoðirdþiai 

triûsë leisdamas Lietuvos 

diabeto asociacijos 

laikraðtá “Diabetas”, tebedirba 

leisdamas Lietuvos 

Respublikos pagalbos sergantiesiems 

plauèiø ligomis 

fondo laikraðtá “Kvëpavimo 

dþiaugsmas”. 

Mokslo keliu pasukæ 

medikai jau trylikti metai 

skaito þurnalà “Sveikatos 

mokslai”. Ir ðiandien þurnalo 

baruose, ir prie jo iðtakø 

giliai áminti, þenklûs Zenono 

Glavecko pëdsakai. 

Uþ nuopelnus medicinos 

spaudai, sveikos gyvensenos 

propagavimà, sveikatos reformos 

nuðvietimà Zenonas 

Glaveckas apdovanotas 

Sveikatos apsaugos ministerijos 

Padëkos raðtu. 

Linkime Zenonui Glaveckui 

ir geros sveikatos ir 

iðtikimybës medicinos spaudai. 

Mûsø inform.

Sveikata

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?