Tarybos metinis pranešimas Europos Parlamentui dėl ... - Europa

consilium.europa.eu

Tarybos metinis pranešimas Europos Parlamentui dėl ... - Europa

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA

GENERALINIS SEKRETORIATAS

LT

2007

Tarybos metinis

pranešimas

Europos Parlamentui

dėl pagrindinių BUSP

aspektų ir esminių pasirinkimų

BUSP

1831-1156


Tarybos metinis

pranešimas Europos Parlamentui

dėl pagrindinių BUSP

aspektų ir esminių pasirinkimų

2007

BUSP


Daugiau papildomos informacijos apie Europos Sąjungą galima rasti Europos serveryje

internete (http://www.europa.eu).

Kataloginius duomenis galima rasti šio leidinio pabaigoje.

ISBN 978-92-824-2363-9

ISSN 1831-1156

DOI 10.2860/22452

© Europos Bendrijos, 2008

Perspausdinti leidžiama tik pateikus nuorodą į šį leidinį.

Printed in Belgium


TARYBOS DOKUMENTAS DĖL PAGRINDINIŲ BENDROSIOS UŽSIENIO IR

SAUGUMO POLITIKOS (BUSP) ASPEKTŲ IR ESMINIŲ PASIRINKIMŲ,

PATEIKTAS PARLAMENTUI TAIKANT

2006 M. GEGUŽĖS 17 D. TARPINSTITUCINIO SUSITARIMO

G PUNKTĄ (43 DALIS)

- 2007 m. -

3


Turinys

Įvadas 9

Įvadinės pastabos 11

I dalis – BUSP ir ESGP – PRIORITETAI GEOGRAFINĖSE

TERITORIJOSE

14

1 SKYRIUS – VAKARŲ BALKANAI 14

1. Horizontalieji aspektai 14

2. Kroatija 16

3. Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija 16

4. Bosnija ir Hercegovina 17

5. Serbija 19

6. Kosovas 1 20

7. Albanija 23

8. Juodkalnija 23

2 SKYRIUS – RYTŲ EUROPA IR VIDURINĖ AZIJA 23

1. Horizontalieji aspektai 23

2. Rusija 24

3. Ukraina 25

4. Baltarusija 26

5. Moldovos Respublika 27

6. Pietų Kaukazas 28

7. Vidurinė Azija 30

3 SKYRIUS – VIDURŽEMIO JŪROS REGIONAS IR TURKIJA 31

1. Horizontalieji aspektai 31

2. ES ir Turkija 33

4 SKYRIUS – ARTIMIEJI RYTAI IR PERSIJOS ĮLANKA 34

1. Horizontalieji aspektai 34

2. Artimųjų Rytų taikos procesas 34

3. Libanas 36

4. Sirija 37

5. Izraelis 38

6. Iranas 38

7. Irakas 39

8. Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba 40

9. Jemenas 41

5 SKYRIUS – AFRIKA 41

1. Dvišalis regionų bendradarbiavimas 41

2. Didžiųjų ežerų regionas ir Kongo Demokratinė Respublika 43

3. Sudanas (Darfūras) 44

1 Pagal 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliuciją 1244.

5


6

4. Čadas ir Centrinės Afrikos Respublika (EUFOR TCHAD/RCA) 46

5. Somalis 47

6. Pietų Afrika 47

7. Vakarų Afrika ir Bisau Gvinėja 48

8. Ribojančios priemonės Dramblio Kaulo Krantui, Liberijai,

Somaliui, Kongo Demokratinei Respublikai ir Zimbabvei

48

6 SKYRIUS – TRANSATLANTINIAI SANTYKIAI 49

1. ES ir JAV 49

2. ES ir Kanada 50

7 SKYRIUS – AZIJA IR OKEANIJA 51

1. Regioninis požiūris (Rytų Azijos politikos gairės, ASEM, ASEAN,

ARF)

51

2. Šiaurės Rytų Azija 52

- Kinija 52

- Japonija 53

- Korėjos pusiasalis 53

3. Pietryčių Azija

54

− Birma (Mianmaras)

4. Pietų Azija

- Afganistanas

- Pakistanas 56

- Indija 57

- Padėtis Nepale, Šri Lankoje ir Bangladeše 57

8 SKYRIUS – LOTYNŲ AMERIKA IR KARIBŲ JŪROS REGIONAS 58

1. Regioniniai sprendimai 58

2. Kuba 59

3. Brazilija 60

II dalis – BUSP ir ESGP – HORIZONTALIEJI PRIORITETAI 61

1 SKYRIUS – KOVA SU TERORIZMU 61

1. ES kovos su terorizmu strategijos įgyvendinimas 61

2. Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių

62

taikymo kovojant su terorizmu įgyvendinimo darbo grupė

3. Pagalba trečiosioms šalims ir politinis dialogas su jomis 63

4. ES ir JT bendradarbiavimas 63

2 SKYRIUS – GINKLŲ NEPLATINIMAS / NUSIGINKLAVIMAS /

PREKYBA GINKLAIS

64

1. ES strategijos dėl masinio naikinimo ginklų įgyvendinimas 64

2. ES veikla lengvųjų ir šaulių ginklų bei jų šaudmenų, įprastinės

ginkluotės ir ginklų eksporto srityse

69

55

55


3 SKYRIUS – IŠANKSTINIS ĮSPĖJIMAS IR KONFLIKTŲ PREVENCIJA 72

1. Išankstinis įspėjimas 72

2. Metinis pranešimas dėl konfliktų prevencijos 73

4 SKYRIUS – ŽMOGAUS TEISIŲ PROPAGAVIMAS 74

1. Prioritetai 74

2. ES veikla JT Žmogaus teisių taryboje ir trečiajame komitete 76

5 SKYRIUS – ENERGIJOS TIEKIMO PATIKIMUMAS IR KLIMATO

KAITA

77

1. Energijos tiekimo patikimumas 77

2. Klimato kaita ir saugumas 77

III dalis – BUSP ir ESGP – INSTITUCIJŲ PRIORITETAI 79

1 SKYRIUS – BUSP ir ESGP – PRIEMONĖS IR KITI INSTITUCINIAI

ASPEKTAI

79

1. Bendradarbiavimas su Europos Parlamentu 79

2. Krizių valdymas 80

- Civiliniai aspektai 80

- Kariniai aspektai 85

3. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis 88

4. ES veikla tarptautiniuose forumuose 90

5. ESGP institucinis įtvirtinimas: EGA, SSI, SATCEN bei Europos 92

saugumo ir gynybos koledžas

6. Europos Sąjungos specialieji įgaliotiniai 93

7. ES savarankiškos / ribojančios priemonės 95

2 SKYRIUS – BUSP / ESGP FINANSAVIMAS 96

1. Bendra padėtis – svarbūs išorės santykių teisinės ir finansinės

sistemos pokyčiai

96

2. 2007 m. pagal BUSP skirtą biudžeto eilutę finansuojama veikla 96

3. 2008 m. planuojami veiksmai 97

PRIEDAS I – 2007 m. BUSP teisės aktai

PRIEDAS II – ESSĮ pranešimai EP 2007 m.

98

105

7


ĮVADAS

2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime numatoma, kad „kiekvienais metais Tarybai

pirmininkaujanti valstybė narė konsultuosis su Europos Parlamentu dėl į ateitį orientuoto Tarybos

dokumento, kuris bus persiunčiamas iki svarstomų metų birželio 15 d. ir kuriame išdėstomi pagrindiniai

BUSP aspektai ir esminiai pasirinkimai, įskaitant finansines pasekmes Europos Sąjungos bendram biudžetui

bei n-1 metais pradėtų priemonių įvertinimą“.

1998 m. kovo 30 d. Taryba priėmė pirmą tokio pobūdžio pranešimą 2 ir nuo to laiko pranešimus teikia

kasmet. Europos Parlamentas kiekvienais metais priima rezoliuciją dėl naujausio metinio pranešimo,

pateikdamas bendras pastabas ir konkrečias rekomendacijas dėl jo turinio 3 .

Šis pranešimas apima 2007 m. laikotarpį ir, laikantis nuo 1999 m. pranešimo taikomos praktikos, jame taip

pat apžvelgiamos būsimų veiksmų perspektyvos. 2007 m. pranešime laikomasi toliau nurodytų kriterijų.

Jame apibūdinamos tik BUSP veiklos kryptys, pavyzdžiui, bendrosios pozicijos, bendrieji veiksmai ir

įgyvendinimo sprendimai. Tam tikrais atvejais ir jei būtina siekiant pateikti išsamų veiklos apibūdinimą,

daroma nuoroda į veiksmus, nepatenkančius į ES sutarties V antraštinės dalies taikymo sritį.

Jis papildo metinio pranešimo apie Europos Sąjungos padarytą pažangą, teikiamo Parlamentui taikant ES

sutarties 4 straipsnį, skyrių dėl išorės santykių; todėl į pranešimą pagal 4 straipsnį įtraukiami platūs Sąjungos

išorės santykių prioritetai, kurie buvo nustatyti, pavyzdžiui, Europos Vadovų Tarybos išvadose.

Glausti BUSP priemonių sąrašai (pavyzdžiui, deklaracijų, demaršų, politinio dialogo susitikimų sąrašai)

kartą per metus skelbiami atskirame dokumente. Informacija apie 2007 m. pateikiama dokumente 6084/08.

2 7087/98 PESC 66 PE 23.

3 EP rezoliucija dėl 2005 m. Tarybos metinio pranešimo dėl BUSP buvo priimta 2007 m. gegužės 23 d. ir pateikta

dokumente P6_TA(2007)0205.

9


Tarybos interneto tinklavietėje (http://consilium.europa.eu) pateikiama ši informacija, susijusi su BUSP

reikalais: BUSP teisės aktų sąrašas, deklaracijos, informacija apie ES specialiuosius įgaliotinius (ESSĮ),

BUSP veiklos tvarkaraštis, įskaitant politinio dialogo susitikimus su trečiosiomis šalimis, taip pat

pagrindiniai tekstai apie ES karines struktūras.

Su BUSP bendraisiais veiksmais susijusias finansines ataskaitas, kurios paprastai pridedamos prie Nuolatinių

atstovų komitetui / Tarybai skirtų pranešimų dėl I/A punkto, Tarybos sekretoriatas reguliariai perduoda

Europos Parlamentui. Tarybai priėmus bendruosius veiksmus, su šiais dokumentais iš karto galima

susipažinti Tarybos tinklavietės Tarybos dokumentų viešajame registre.

Galiausiai, nurodoma Komisijos tinklavietė, susijusi su BUSP finansavimu

(http://europa.eu.int/comm/external_relations/cfsp/fin/index.htm) 4 , ir su BUSP ribojančiomis priemonėmis

susijusi tinklavietė (http://ec.europa.eu/comm/external_relations/cfsp/sanctions/index.htm), kurioje,

inter alia, apžvelgiamos galiojančios ribojančios priemonės bei pateikiamas konsoliduotas asmenų ir

subjektų, kuriems taikomos finansinės sankcijos, sąrašas.

4 Pirma tinklavietės dalis yra skirta Tarybos pagal bendrą užsienio ir saugumo politiką priimtų bendrųjų veiksmų

institucinei struktūrai ir finansavimo biudžetinei procedūrai. Joje paaiškinama, kaip Komisijos dalyvavimas

skiriasi nuo EB programų finansavimo ir įgyvendinimo. Antra dalis yra skirta įvairiems su BUSP biudžetu

susijusiems klausimams. Trečioje, didžiausioje, dalyje pateikiama iš BUSP biudžeto finansuojamų šiuo metu

vykdomų bendrųjų veiksmų apžvalga, kuri nuolat atnaujinama. Tinklavietėje stengiamasi patenkinti Europos

Parlamento reikalavimą užtikrinti skaidrumą BUSP srityje.

10


ĮVADINĖS PASTABOS

2007 m. prasidėjo dviejų naujų valstybių narių įstojimu į Europos Sąjungą, po kurio netrukus buvo paminėta

Romos sutarčių penkiasdešimties metų sukaktis, ir baigėsi Lisabonos sutarties pasirašymu. ES ir jos BUSP

tai buvo dar vieneri svarbūs metai. ES toliau aktyviai dalyvavo užsienio ir saugumo politikoje, be kita ko,

atlikdama aktyvų vaidmenį valdant krizes ir vykdant konfliktų prevenciją, taip suteikdama pridėtinės vertės,

darnos ir veiksmingumo daugiašalėms pastangoms skatinant stabilumą, saugumą ir taiką pasaulyje. Toliau

plėtojant ir įgyvendinant BUSP, Europos saugumo strategija tebebuvo vertingas šaltinis, kuriuo buvo

vadovaujamasi. 2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė generalinio sekretoriausvyriausiojo

įgaliotinio išnagrinėti strategijos įgyvendinimą, visiškai įtraukiant į šį darbą Komisiją ir glaudžiai

bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kad būtų galima pasiūlyti nuostatų, kaip geriau ją įgyvendinti, ir

prireikus ją papildančių nuostatų Europos Vadovų Tarybai priimti 2008 m. gruodžio mėn.

2007 m. trijuose žemynuose vykdant devynias skirtingas ESGP misijas, buvo kuriamos pagrindinės sąlygos,

reikalingos taikai, stabilumui ir saugumui, pradedant Kongo Demokratine Respublika ir baigiant

palestiniečių teritorijomis bei Bosnija ir Hercegovina. ES dalyvavimas Vakarų Balkanuose, Pietų Kaukaze,

Artimuosiuose Rytuose, Sudane ir Afganistane pademonstravo ES pasiryžimą spręsti konfliktus visame

pasaulyje ir užkirsti jiems kelią.

ES toliau siekė savo tikslų, visų pirma pasitelkdama veiksmingą daugiašališkumą, glaudžiai

bendradarbiaudama su įvairiomis daugiašalėmis organizacijomis, pirmiausia su JT, NATO, ESBO, Europos

Taryba, Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir kitomis. Ji taip pat stiprino bendradarbiavimą su įvairiomis

regioninėmis organizacijomis, visų pirma su Afrikos Sąjunga, taip pat su ASEAN, Arabų valstybių lyga,

Islamo konferencijos organizacija, Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba, Vakarų Afrikos valstybių

ekonomine bendrija (ECOWAS), Amerikos valstybių organizacija ir Pietų Amerikos bendrosios rinkos

valstybių organizacija (MERCOSUR) bei su daugeliu kitų partnerių ir nevalstybinių veikėjų.

2007 m. ES toliau stiprino bendradarbiavimą su savo partneriais. ES ir JAV bendradarbiavimas apėmė visą

tarptautinių klausimų spektrą, įskaitant Artimųjų Rytų, Afrikos ir Vakarų Balkanų, įskaitant Kosovą, masinio

naikinimo ginklų neplatinimo ir kovos su terorizmu klausimus, patvirtindamas, kad transatlantinė partnerystė

tebėra labai svarbi.

ES taip pat tęsė glaudų bendradarbiavimą su kitomis pagrindinėmis strateginėmis partnerėmis – Kanada,

Indija, Japonija, Kinija ir Rusija. Jos ryšiai su rytų ir pietų kaimynėmis buvo toliau stiprinami. 2007 m.

priimtos bendra ES ir Afrikos strategija bei ES strategija dėl Vidurinės Azijos jau suteikė papildomos darnos

ir matomumo ES iniciatyvoms bei programoms šiuose regionuose.

2007 m. gruodžio mėn. ES ir Afrikos aukščiausio lygio susitikime Lisabonoje priimtoje bendroje ES ir

Afrikos strategijoje ir jos veiksmų plane buvo nustatytas naujas požiūris, kurį sudaro lygiavertė politinė

partnerystė, ir pasiūlyti bendri pasaulinių problemų, kurios turi įtakos abiem žemynams, sprendimo būdai.

Stiprindama taikos palaikymo Afrikoje pajėgumus, ES padeda kurti Afrikos žemyno taikos ir saugumo

struktūrą, įskaitant Afrikos nuolatinės parengties pajėgų kūrimą.

11


Priėmus JTST Rezoliuciją 1778, ES nusprendė imtis veiksmų toliau planuodama karinę perėjimą

užtikrinančią operaciją rytinėje Čado dalyje ir šiaurrytinėje Centrinės Afrikos Respublikos dalyje (EUFOR

Tchad/RCA 5 ) pagal ESGP. Ši neutrali, daugianacionalinė ir nepriklausoma operacija bus vykdoma veiklą

visapusiškai derinant su JT bei konsultuojantis su Afrikos partneriais. Jos dislokavimą palankiai įvertino

Čado ir Centrinės Afrikos Respublikos Vyriausybės.

Baigus pradinę bendrą Tarybos ir Komisijos informacijos rinkimo misiją Bisau Gvinėjoje (2007 m. gegužės

mėn.), buvo apsvarstyta galimybė remiant nacionalinį saugumo sektoriaus reformos procesą vykdyti ESGP

misiją, skirtą teikti konsultacijas ir pagalbą. Pagal dabartinį planą misija turėtų būti dislokuota 2008 m.

pirmajame pusmetyje 6 .

2007 m. ES tęsė parengiamąjį darbą, susijusį su civiline ESGP misija Kosove teisinės valstybės srityje.

Taryba iš dalies pakeitė ES planavimo grupės Kosove įgaliojimus ir juos pratęsė iki 2008 m. birželio 14 d. 7

2006 m. Tarybai priėmus ESGP misijos Kosove krizių valdymo koncepciją, planavimas pasistūmėjo į priekį

parengus ES iki šiol didžiausios civilinės ESGP misijos operacijos koncepcijos projektą. EULEX KOSOVO

misija buvo pradėta 2008 m. vasario 15 d.

2007 m. toliau buvo tobulinamas civilinio ir karinio ES krizių valdymo koordinavimas. Buvo pradėtas

darbas, susijęs su ES karinio greitojo reagavimo koncepcijos patikslinimu iki 2008 m., atsižvelgiant į ES

užmojo mastą, nustatytą „Pagrindinio tikslo 2010“ proceso metu.

Atliekant šį darbą, bus tinkamai atsižvelgta į kovinių grupių koncepciją, kuri nuo 2007 m. sausio 1 d.

įgyvendinama kiekvieną pusmetį dviem kovinėms grupėms esant nuolatinėje parengtyje, ir į vykdomą darbą,

susijusį su jūrų greitojo reagavimo pajėgų ir oro greitojo reagavimo pajėgų koncepcijomis, dėl kurių buvo

susitarta 2007 m.

Galutinę ataskaitą dėl Pagrindinio tikslo civilinėje srityje iki 2008 m., į ateitį orientuotą Pagrindinį tikslą

civilinėje srityje iki 2010 m. ir civilinių ESGP pajėgumų planavimo procesą ES ministrai priėmė 2007 m.

lapkričio 19 d. įvykusioje konferencijoje civilinių pajėgumų tobulinimo klausimais.

2007 m. ES taip pat toliau vykdė savo įsipareigojimus spręsdama pasaulinės svarbos saugumo problemas. ES

ir jos piliečių interesus aiškiai atitinka padidintas ES įnašas masinio naikinimo ginklų neplatinimo, kovos su

terorizmu ir radikalizmo skatinimu bei verbavimu terorizmui srityse, žmogaus teisių padėties ir gero

valdymo gerinimo visame pasaulyje, kovos su neteisėta migracija ir prekyba žmonėmis bei organizuoto

nusikalstamumo prevencijos srityse.

5 2007 m. spalio 15 d. Bendrieji veiksmai 2007/677/BUSP.

6 2008 m. vasario 12 d. Bendrieji veiksmai 2008/112/BUSP.

7 2008 m. kovo 17 d. Bendrieji veiksmai 2008/228/BUSP.

12


Energijos tiekimo patikimumo, klimato kaitos ir gamtinių išteklių stokos aspektų svarba BUSP toliau augs.

Klausimai, susiję su valdymu, stabilumu ir daug energijos išteklių turinčių valstybių gerais kaimyniniais

santykiais turi įtaką energijos tiekimo patikimumui; ES toliau nagrinės šiuos klausimus ir problemas, kurias

kelia augantis netradicinių energijos šaltinių, įskaitant biokurą, bei branduolinės energijos naudojimas.

Tikimasi, kad 2008 m. pavasarį generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis ir Komisija pateiks bendrą

ataskaitą dėl klimato kaitos poveikio energijos tiekimo patikimumui tarptautiniu mastu.

ES remia Civilizacijų aljanso principus ir pripažįsta JT vyriausiojo įgaliotinio Civilizacijų aljansui pastangas

atsižvelgiant į Civilizacijų aljanso aukšto lygio grupės ataskaitoje pateiktas rekomendacijas vykdyti

įgyvendinimo planą. 2008 m., kurie paskelbti Europos kultūrų dialogo metais, geresnis kultūrų dialogas ir

supratimas taip pat tebebus pagrindinis ES prioritetas.

Išankstinis įspėjimas ir tolesni išankstiniai veiksmai yra ES vykdomos konfliktų prevencijos pagrindas. 2007

m. ES stiprino įvairius ramsčius apimantį požiūrį į konfliktų prevenciją:

- spręsdama saugumo ir vystymosi sąsajos bei silpnų valstybių problemas;

- gerindama išankstinio įspėjimo ir išankstinių veiksmų tarpusavio ryšį;

- stiprindama gebėjimų kūrimo veiklą valstybėse narėse ir

- gerindama bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, įskaitant nevalstybinius subjektus;

- pasitelkdama Komisijos naudojamą stabilumo priemonę BUSP tikslams remti.

2008 m. propaguojant konfliktų prevencijos holistinę kultūrą, ES turi toliau dėti pastangas stiprinti jos įnašą

prisidedant prie taikos, stabilumo, saugumo ir klestėjimo vis labiau globalizuotame ir sudėtingame pasaulyje.

ES veikla vykdant tarptautinius įsipareigojimus pagal BUSP turėtų būti grindžiama glaudžiu jos institucijų ir

valstybių narių bendradarbiavimu, tuo pat metu išlaikant jos platų mastą, veiksmingumą ir rezultatyvumą.

13


I dalis – BUSP ir ESGP – PRIORITETAI GEOGRAFINĖSE TERITORIJOSE

1 SKYRIUS – VAKARŲ BALKANAI

1. Horizontalieji aspektai

1. 2007 m. ES toliau stiprino Stabilizacijos ir asociacijos procesą ir veiklą pagal 2003 m. Salonikų

darbotvarkę, kurioje buvo patvirtinta europinė Vakarų Balkanų regiono šalių perspektyva 8 . 2007 m.

gruodžio mėn. ES dar kartą patvirtino, kad Vakarų Balkanų ateitis yra Europos Sąjungoje.

2. 2007 m. vasario 12 d. ES ir Vakarų Balkanų forume užsienio reikalų ministrų lygiu buvo patvirtinta

regiono Europos perspektyva ir remiantis 2006 m. Komisijos komunikatu „Vakarų Balkanų valstybių

kelias į ES: siekiant didesnio stabilumo ir klestėjimo“ įvertinti ES ir Vakarų Balkanų valstybių

santykiai. 2007 m. spalio 4–5 d. ES ir Vakarų Balkanų vidaus reikalų ir teisingumo ministrai susitiko

Brdo, Slovėnijoje, aptarti bendrą susirūpinimą keliančius klausimus, pavyzdžiui, teisminį

bendradarbiavimą, integruotą sienų valdymą ir tarpvalstybinį nusikalstamumą.

3. 2007 m. rugsėjo 18 d. Briuselyje Vakarų Balkanų ministrai pasirašė susitarimus dėl vizų režimo

supaprastinimo ir readmisijos 9 ; tai buvo svarbus žingsnis skatinant tiesioginius žmonių tarpusavio

ryšius. Nuodugnus šių susitarimų, kuriuos Europos bendrijos vardu Taryba sudarė lapkričio pabaigoje,

įgyvendinimas yra svarbus veiksnys, į kurį turėtų būti atsižvelgta vedant dialogą dėl laipsniško vizų

režimo liberalizavimo.

4. Gruodžio mėn. Taryba palankiai įvertino Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų šalių (Buvusiosios

Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Serbijos, Juodkalnijos, Bosnijos ir Hercegovinos) sudarytus

susitarimus dėl vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos bei susitarimą dėl vizų režimo

supaprastinimo su Albanija.

14

Vizų režimo supaprastinimo srityje Taryba paprašė Komisijos toliau nagrinėti tiesioginių žmonių

tarpusavio ryšių skatinimo galimybes. Taryba taip pat nurodė esanti pasirengusi 2008 m. pirmąjį

pusmetį surengti diskusijas šiais klausimais remdamasi Komisijos komunikatu ir valstybių narių

pasiūlymais.

5. Vakarų Balkanuose buvo tęsiamas reformų procesas, kuriuo buvo sudarytos sąlygos 2007 m. spalio 15

d. pasirašyti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS) su Juodkalnija. Taigi Juodkalnija po

Kroatijos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ir Albanijos tapo ketvirtąja šalimi,

pasirašiusia tokį susitarimą su ES. Be to, 2007 m. lapkričio 7 d. buvo parafuotas SAS su Serbija, o

gruodžio 4 d. – su Bosnija ir Hercegovina; tolesnės pažangos baigiant pasirašyti susitarimus tikimasi

2008 m., jei bus įvykdytos reikiamos sąlygos.

8

Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija (BJRM), Kosovas

pagal JTSTR 1244, Juodkalnija, Serbija.

9

Jie įsigaliojo 2008 m. sausio 1 d., išskyrus susitarimą dėl readmisijos su Albanija, kuris galioja nuo 2006 m.

gegužės 1 d.


6. 2007 m. lapkričio 6 d. pateiktame plėtros dokumentų pakete Komisija priminė teigiamus bendrus

pastarųjų metų rezultatus, tačiau pastebėjo, kad 2007 m. padaryta pažanga buvo netolygi. Komisija

taip pat priminė likusias neišspręstas problemas. 2007 m. gruodžio 10 d. Europos Sąjungos Taryba

padarė išvadą, kad dabar reikia remtis šiais rezultatais, kad stabilizacijos ir asociacijos procesas būtų

negrįžtamas. Atsižvelgdama į plėtros strategiją, dėl kurios 2006 m. gruodžio mėn. susitarė Europos

Vadovų Taryba, Taryba taip pat palankiai įvertino Komisijos komunikatą dėl plėtros strategijos ir

pagrindinių uždavinių 2007–2008 m. ir atkreipė atidų dėmesį į jame pateiktą analizę ir

rekomendacijas. Tarybos manymu, dėl uždavinių, iškilusių regiono šalims, reikalinga labiau sutelkti

dėmesį į pagrindines reformas, susijusias su valstybės stiprinimu, teisine valstybe, susitaikymu,

administracine ir teismų reforma, taip pat su kova su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu. Didelė

pažanga šiais klausimais, kartu su tvariu ekonominiu ir socialiniu vystymusi, sudarys sąlygas regiono

šalims žengti pirmyn.

7. Taryba priminė regioninio bendradarbiavimo ir gerų kaimyninių santykių svarbą bei būtinybę surasti

abipusiškai priimtinus sprendimus dėl neišspręstų klausimų su kaimyninėmis šalimis.

8. 2007 m. sausio 22 d. Taryba priėmė Europos partnerystę su Juodkalnija. 2007 m. gruodžio 20 d. buvo

susitarta dėl Europos partnerysčių su Albanija, Bosnija ir Hercegovina bei Serbija, įskaitant Kosovą

pagal JTST Rezoliuciją 1244, dokumentų tekstų ir dėl stojimo partnerystės su Buvusiąja Jugoslavijos

Respublika Makedonija. Partnerystėse nustatomi Vakarų Balkanų šalių trumpalaikiai ir vidutinės

trukmės laikotarpio prioritetai.

9. Pietryčių Europos stabilumo pakto klausimu Taryba pratęsė Stabilumo pakto koordinatoriaus

įgaliojimus iki 2008 m. birželio mėn. Iki to laiko pakto galiojimas baigsis, o jį pakeis Regioninio

bendradarbiavimo taryba (RBT) 10 , tokiu būdu padidinant regioninį savarankiškumą, tačiau toliau

tęsiant daugelį iniciatyvų ir darbo grupių veiklą pagal stabilumo paktą.

10. Pereinamuoju laikotarpiu padaryta didelė pažanga, įskaitant patvirtintas darbo tvarkos taisykles ir

parengtą susitarimo memorandumą. 2007 m. gegužės 11 d. Zagrebe įvykusiame regioninės grupės

posėdyje buvo patvirtinta nauja taryba ir jos generaliniu sekretoriumi paskirtas Hido Bišćević.

Regioninio bendradarbiavimo tarybos sekretoriatas įsikurs Sarajeve, o mažas ryšių palaikymo biuras –

Briuselyje.

11. Viena ryškiausių iniciatyvų pagal Stabilumo paktą – 2006 m. gruodžio 19 d. Bukarešte pasirašytas ir

2007 m. rugpjūčio 23 d. įsigaliojęs Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas (CEFTA).

Susitarimas yra vienas svarbiausių žingsnių regioninio bendradarbiavimo bei susitaikymo link ir gali

padėti stiprinti tarpusavio ekonominius ryšius.

10 2007 m. Regioninio bendradarbiavimo taryba susitiko du kartus. 2008 m. vasario mėn. Sofijoje įvyks pirmasis

visos sudėties RBT posėdis ir regioninės grupės posėdžio inauguracija.

15


12. 2007 m. ES toliau rėmė Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) darbą

sprendžiant žmogaus teisių pažeidimų praeityje klausimus. Taryba pratęsė savo ribojančių priemonių,

kuriomis remiamas veiksmingas TBTBJ įgaliojimų vykdymas (šiomis priemonėmis siekiama įšaldyti

besislapstančių kaltinamųjų lėšas ir uždrausti keliauti asmenims, kurie padeda TBTBJ kaltinamiesiems

išvengti teisingumo) galiojimą. Bendradarbiavimo su TBTBJ sąlyga tebėra vienas svarbiausių ES

politikos, susijusios su regiono šalimis, aspektų.

13. Tarybai priėmus sprendimą, kad ESSM nutrauks veiklą iki 2007 m. pabaigos, 2007 m. buvo uždaryti

įvairūs ES stebėjimo misijos (ESSM) biurai.

Kroatija

14. ES toliau gerai vertino toliau daromą bendrą Kroatijos pažangą, kuri sudarė sąlygas šaliai pradėti

daugiau pastangų reikalaujantį etapą, ir atkreipė dėmesį, kad stojimo derybos vyksta teisinga linkme.

ES toliau akcentavo Kroatijai, kad stojimo derybų pažanga priklausys nuo sąlygų pagal Stabilizacijos

ir asociacijos susitarimą, įskaitant skyrių atidarymo ir uždarymo gaires, vykdymo ir nuo stojimo

partnerystės įgyvendinimo. Vis daugiau dėmesio turi būti skirta tolesniam acquis perkėlimui į

nacionalinę teisę ir veiksmingam jos įgyvendinimui siekiant laiku įvykdyti narystės įsipareigojimus,

visų pirma teismų ir administracinės reformų, kovos su korupcija, mažumų teisių ir pabėgėlių grįžimo

srityse. Turi būti tęsiamas visapusiškas bendradarbiavimas su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu

buvusiajai Jugoslavijai (TBTBJ) ir toliau gerinamas pačioje Kroatijoje atliekamas patraukimas

baudžiamojon atsakomybėn ir karo nusikaltimų bylų nagrinėjimas.

15. Be to, taip pat nepaprastai svarbu, kad Kroatija tęstų savo pastangas siekdama gerų santykių su

kaimyninėmis šalimis, įskaitant patenkinamą neišspęstų dvišalių klausimų, ypač susijusių su sienomis,

sprendimą. Todėl 2007 m. gruodžio mėn. Taryba paragino Kroatiją visapusiškai laikytis 2004 m.

birželio mėn. Europos Vadovų Tarybos išvadose ir bendrosiose derybų nuostatose nurodyto 2004 m.

birželio 4 d. susitarimo dėl Ekologinės ir žuvininkystės apsaugos zonos ir netaikyti nė vieno su šia

zona susijusio aspekto ES valstybėms narėms tol, kol bus pasiektas bendras ES susitarimas 11 .

Buvusioji Jugoslavijos Respublika Makedonija

16. Vasario mėn. Taryba pratęsė Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio (ESSĮ) Buvusioje Jugoslavijos

Respublikoje Makedonijoje Erwan Fouéré įgaliojimus iki 2008 m. vasario 29 d. 12 Nuo 2005 m.

lapkričio 1 d. Erwan Fouéré eina ESSĮ ir Komisijos delegacijos vadovo pareigas.

11

2007 m. liepos 25 d. Europos Parlamentas, remdamasis Užsienio reikalų komiteto pranešimu, priėmė rezoliuciją

dėl 2006 m. Kroatijos pažangos ataskaitos.

12

Bendrieji veiksmai 2007/109/BUSP (OL L 46, 2007 2 16, p. 68)

16


17. 2007 m. ESSĮ daugiausia dėmesio buvo skiriama konsultacijų teikimui ir politinio proceso

supaprastinimui. ESSĮ Erwan Fouéré taip pat toliau skatino Ohrido pagrindų susitarimo įgyvendinimą

prisidedant prie bendro politinio stabilumo ir etninių grupių dialogo. Taryba taip pat pratęsė savo

priemonių, skirtų Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos ekstremistams, trukdantiems

įgyvendinti Ohrido pagrindų susitarimą, galiojimą.

18. Remiantis 2007 m. atliktu darbu, 2008 m. pagrindinės ESSĮ užduotys bus parama šalies integravimosi

pastangoms, konsultacijos ir politinio proceso supaprastinimas. Ministro Pirmininko ir Prezidento

dialogui pagerėjus, ESSĮ toliau stiprins konstruktyvų politinių partijų dialogą, kad būtų pagerintas

atitinkamų ES teisės aktų priėmimas ir įgyvendinimas. ESSĮ taip pat skatins visapusišką ir veiksmingą

Ohrido pagrindų susitarimo įgyvendinimą. Be to, jis toliau užtikrins visišką ESSĮ ir EK vadovaujamų

veiksmų šalyje darną 13 .

19. 2007 m. gruodžio 10 d. posėdyje Taryba (Bendrieji reikalai ir išorės santykiai) paragino visas politines

partijas gilinti politinį dialogą ir bendradarbiavimą, inter alia, tarpetninių santykių srityje, siekiant

toliau vystyti stojimo procesą. Ji paragino spartinti reformas svarbiausiose srityse, pavyzdžiui, teismų

ir viešojo administravimo reformos, policijos reformos įgyvendinimo ir kovos su korupcija srityse,

taip pat sprendžiant nedarbo problemą ir gerinant bendrą verslo aplinką.

Tačiau Taryba atkreipė dėmesį į tai, kad vis dar neišspręstas pavadinimo klausimas. Ji paragino

Vyriausybę atnaujinti konstruktyvias pastangas, kad, remiant JT, su Graikija būtų rastas suderintas ir

abiems pusėms priimtinas sprendimas dėl pavadinimo klausimo, taip prisidedant prie regioninio

bendradarbiavimo ir gerų kaimyninių santykių.

Bosnija ir Hercegovina

ESSĮ Bosnijoje ir Hercegovinoje

20. Taryba pratęsė ESSĮ Bosnijoje ir Hercegovinoje Christian Schwarz-Schilling įgaliojimus iki 2007 m.

birželio 30 d. 14

21. Vykdydamas įsipareigojimus pagal Bendrųjų veiksmų 2007/87/BUSP 2 ir 3 straipsnius ESSĮ toliau

skatino įgyvendinti Bendrojo pamatinio susitarimo dėl taikos Bosnijoje ir Hercegovinoje bei

Stabilizacijos ir asociacijos proceso prioritetus siekiant stabilios, perspektyvios, taikios ir daugiatautės

Bosnijos ir Hercegovinos, taikiai bendradarbiaujančios su savo kaimynais ir negrįžtamai einančios link

narystės ES. ESSĮ toliau koordinavo Europos Sąjungos dalyvavimą Bosnijoje ir Hercegovinoje bei

užtikrino jo darną, vykdė Europos Sąjungos policijos misijos (ESPM) politinę priežiūrą, atlikdamas

savo pareigas pagal pavaldumo tvarką, ir teikė ES pajėgų vadui rekomendacijas vietos politikos

klausimais.

13 2007 m. rugsėjo 12 d. Europos Parlamentas, remdamasis Užsienio reikalų komiteto pranešimu, priėmė

rezoliuciją dėl 2006 m. Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos pažangos ataskaitos.

14 2007 m. vasario 7 d. Bendrieji veiksmai 2007/87/BUSP.

17


22. 2007 m. liepos 18 d. Taryba paskyrė Miroslav Lajčak nauju ESSĮ Bosnijoje ir Hercegovinoje 15 . 2007

m. lapkričio 19 d. Taryba iš dalies pakeitė ESSĮ Bosnijoje ir Hercegovinoje įgaliojimus, kad jie atitiktų

naujas rekomendacijas, kuriomis siekiama optimalaus koordinavimo vietoje (visų pirma laikantis

vadovavimo ir kontrolės struktūros) 16 .

EUFOR ALTHEA

23. Nepaisant sudėtingų politinių sąlygų, saugumo padėtis Bosnijoje ir Hercegovinoje išliko stabili. Prie to

prisidėjo operacija ALTHEA, nuramindama gyventojus ir tebebūdama pasirengusi reaguoti į galimas

saugumo problemas visoje šalyje. 2007 m. gruodžio 10 d. Taryba peržiūrėjo operaciją ir pabrėžė, kad

ES toliau aktyviai vykdė savo įsipareigojimus Bosnijoje ir Hercegovinoje, be kita ko, vykdydama

operaciją ALTHEA. Taryba taip pat susitarė, kad užtikrindamos bendrą ES dalyvavimą šalyje ES

vadovaujamos karinės pajėgos šalyje bus tol, kol tai bus reikalinga.

ESPM

24. Iki 2007 m. gruodžio 31 d. misija veikė su perorientuotais įgaliojimais 17 , daugiausia dėmesio

skirdama operatyvinei paramai vietos institucijų vykdomai kovai su organizuotu nusikalstamumu ir

pagalbai policijos reformai. Finansinė orientacinė suma, skirta su įgaliojimų vykdymu susijusioms

išlaidoms padengti, buvo 12 150 000 EUR. 2007 m. misijoje dalyvavo visos 27 ES valstybės narės ir

šešios ES nepriklausančios prisidedančios valstybės, t y. apie 414 darbuotojų (166 tarptautiniai

policijos pareigūnai, 29 tarptautiniai civiliai ekspertai ir 219 šalies darbuotojų).

25. ESPM rėmė policijos pertvarkymo procesą Bosnijoje ir Hercegovinoje misijos vadovui esant Policijos

restruktūrizavimo įgyvendinimo Bosnijoje ir Hercegovinoje direktorato (DIPR) vykdančiosios

valdybos nariu. 2007 m. gruodžio mėn. priėmus Moštaro deklaraciją ir Sarajevo veiksmų planą, buvo

sudarytos sąlygos policijos reformos būsimam įgyvendinimui valstybės lygiu, o policijos tarnybų

restruktūrizavimui toliau taikomas bendras susitarimas dėl konstitucinių reformų.

26. ESPM toliau vadovavosi bendros vietos metodika, kuri buvo peržiūrėta ir pertvarkyta. Nuo 2006 m.

spalio mėn. ESPM visapusiškai ėmėsi pagrindinio vaidmens koordinuojant ESGP pastangų kovojant

su organizuotu nusikalstamumu viešosios tvarkos palaikymo policijos pajėgomis aspektus. Ji padėjo

vietos valdžios institucijoms planuoti ir vykdyti svarbių nusikaltimų bei organizuoto nusikalstamumo

tyrimus.

18

Todėl ESPM ryšių palaikymo baudžiamojo teisingumo srityje padalinys taip pat nustatė ir nagrinėjo

trūkumus policijos bei prokuratūros bendradarbiavimo srityje; jis daugiausia dėmesio skiria bendro ir

su konkrečia byla susijusio bendradarbiavimo stiprinimui, tokiu būdu prisidėdamas prie baudžiamojo

teisingumo sistemos stiprinimo Bosnijoje ir Hercegovinoje.

27. ESPM įgaliojimai buvo pratęsti dvejų metų tolesniam misijos laikotarpiui iki 2009 m. gruodžio 31 d.

15 2007 m. birželio 18 d. Tarybos sprendimas 2007/427/BUSP.

16 2007 m. lapkričio 19 d. Bendrieji veiksmai 2007/748/BUSP.

17 OL L 307, 2005 11 25, p. 55.


Suaktyvintas ES dalyvavimas Bosnijoje ir Hercegovinoje

28. 2007 m. vasario mėn. Taikos įgyvendinimo tarybos vykdančiosios valdybos politiniai vadovai

peržiūrėjo vyriausiojo įgaliotinio biuro (VĮB) uždarymo planą. Atsižvelgdama į bendrą padėtį

Bosnijoje ir Hercegovinoje bei regione Taikos įgyvendinimo taryba nusprendė atidėti šį sprendimą

vieneriems metams (t. y. iki 2008 m. vasario mėn. vyksiančio Taikos įgyvendinimo tarybos posėdžio).

Dėl šios priežasties tolesnis ES dalyvavimo Bosnijoje ir Hercegovinoje stiprinimas, visų pirma ESSĮ

biuro plėtra, buvo atidėtas ir bus nagrinėjamas atsižvelgiant į tolesnius pokyčius, susijusius su VĮB.

Politinė padėtis ir ateities perspektyva

29. 2006 m. spalio mėn. įvyko visuotiniai rinkimai, bet vyriausybė nebuvo sudaryta iki 2007 m. vasario

mėn. Tą patį mėnesį Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT), priimdamas sprendimą byloje, kurią

1993 m. Bosnija ir Hercegovina iškėlė prieš buvusiąją Serbiją ir Juodkalniją, pradėjo vietos politikos

nustatymo procesą. 2007 m. reformų darbotvarkės įgyvendinimas akivaizdžiai sulėtėjo, o politinė

atmosfera pablogėjo, joje vyravo nacionalistinė retorika.

30. Rugsėjo mėn. nepavykus susitarti dėl policijos reformos ir sulaukus neigiamos vietos reakcijos dėl

priemonių, kurių ėmėsi vyriausiasis įgaliotinis (spalio 19 d. priemonės, skirtos pagerinti Bosnijos ir

Hercegovinos valdžios institucijų funkcionavimą), šešiems pagrindiniams politiniams vadovams

pavyko rasti išeitį iš rimtos politinės aklavietės priėmus vadinamąją Moštaro deklaraciją (spalio 28 d.),

o vėliau – Sarajevo veiksmų planą ir Laktasi susitarimą (aktyviai padedant tarptautinei bendruomenei).

Gruodžio 4 d. Komisija parafavo Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą (SAS).

Tačiau siekiant pasirašyti Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą su ES tebėra būtina didelė pažanga

keturiose pagrindinėse, t. y. policijos reformos, visuomeninės transliacijos reformos, viešojo

administravimo reformos ir visapusiško bendradarbiavimo su TBTBJ srityse.

31. Taip pat raginama daryti pažangą įgyvendinant konstitucinę reformą, kad būtų sukurtos sklandžiau

funkcionuojančios valstybinės struktūros, kurios geriau atitiktų Europos standartus. Bosnijai ir

Hercegovinai tai tebėra būtinybė dėl politinių ir funkcinių priežasčių.

Serbija

32. Po to, kai suskilus Serbijos ir Juodkalnijos valstybių sąjungai buvo priimta nauja Konstitucija, 2007 m.

sausio 21 d. Serbijoje buvo surengti visuotiniai rinkimai. Rinkimų rezultatai parodė, kad aiški

dauguma pasisakė už ES palaikančias ir į reformas orientuotas politines partijas. Iš karto po rinkimų

Taryba paragino skubiai sudaryti vyriausybę, pasirengusią kurti europietišką Serbijos perspektyvą ir

spręsti ateities uždavinius, įskaitant bendradarbiavimą su TBTBJ ir vykstantį Kosovo statuso

nustatymo procesą. Po rinkimų ES trejetas (pirmininkaujanti valstybė narė, generalinis sekretoriusvyriausiasis

įgaliotinis ir Komisijos narys, atsakingas už plėtrą, drauge su pirmininkausiančia valstybe

nare) dalyvavo ministrų ir politinių vadovų lygio politinio dialogo susitikimuose su Serbija.

19


33. Sausio 26 d. politinių vadovų trejetas išvyko į Belgradą parengti ministrų trejeto susitikimą Belgrade

vasario 7 d. Trejetas paragino Serbijos politinius lyderius greitai suformuoti vyriausybę, pasirengusią

vykdyti reformas ir kursiančią ateitį Europoje. Vasario mėn. Taryba palankiai įvertino Komisijos

pasirengimą atnaujinti derybas dėl Stabilizacijos ir asociacijos susitarimo (SAS) su nauja vyriausybe

Belgrade, jeigu ji aiškiai įsipareigos visapusiškai bendradarbiauti su TBTBJ ir šioje srityje imsis

konkrečių bei veiksmingų priemonių. Visą pavasarį ES toliau ragino Belgradą imtis priemonių toj

srityje. Kai gegužės 15 d. galiausiai buvo sudaryta vyriausybė, ji nedelsdama konkrečių veiksmų šioje

srityje bendradarbiavimo su TBTBJ srityje. Tai sudarė sąlygas Komisijai atnaujinti derybas dėl SAS

su Serbija. Birželio mėn. išvadose Taryba palankiai įvertino šiuos faktus.

20

Taryba priminė, kad derybų dėl SAS teksto sparta ir pabaiga visų pirma priklausys nuo Serbijos

pažangos plėtojant įsipareigojimams pagal Susitarimą vykdyti būtiną teisinę sistemą ir

administracinius gebėjimus bei nuo visapusiško bendradarbiavimo su TBTBJ. Lapkričio mėn.

Komisija parafavo SAS tekstą ir pasiūlė Tarybai jį pasirašyti ir sudaryti susitarimą su sąlyga, kad

Serbija visapusiškai bendradarbiaus su TBTBJ. 2007 m. gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba

pareiškė mananti, kad turinti tvirtų administracinių gebėjimų Serbija galėtų paspartinti pažangą

siekdama narystės ES, inter alia, kandidatės statuso siekimą, jei būtų įvykdytos sąlygos. 2008 m.

sausio mėn. Taryba (Bendrieji reikalai ir išorės santykiai) pasiūlė Serbijai pasirašyti laikinąjį politinį

bendradarbiavimo susitarimą, aiškiai parodydama, kad ES yra įsipareigojusi dėl Serbijos perspektyvos

ES. Taryba taip pat nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri išnagrinėtų, kaip Serbija galėtų padaryti

sparčią pažangą siekdama narystės ES 18 .

34. Taryba toliau remia TBTBJ įgaliojimų vykdymą savo dviem bendrosiomis pozicijomis dėl asmenų,

kuriems draudžiama išduoti vizas, sąrašo ir dėl asmenų, remiančių laisvėje esančius kaltinamuosius,

lėšų įšaldymo.

35. 2007 m. Taryba taip pat prisidėjo tarpininkaujant Belgrado ir Prištinos derybose dėl Kosovo statuso

nustatymo, visų pirma kaip ES, JAV ir Rusijos trejeto narė.

Kosovas 19

36. 2007 m. Taryba toliau stiprino ES vaidmenį Kosove 20 .

37. Vasario mėn. Taryba pakartojo visiškai remianti JT specialųjį pasiuntinį Martti Ahtisaari ir jo

pastangas. Tarybos manymu, abiems šalim pateiktuose jo pasiūlymuose numatytos išsamios nuostatos,

skirtos skatinti Kosove kurti teisine valstybe grindžiamą daugiatautę ir demokratinę visuomenę.

18 2007 m. spalio 25 d. Europos Parlamentas, remdamasis Užsienio reikalų komiteto pranešimu, priėmė rezoliuciją

dėl ES ir Serbijos santykių.

19 Pagal 1999 m. birželio 10 d. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliuciją 1244.

20 2007 m. kovo 29 d. Europos Parlamentas, remdamasis Užsienio reikalų komiteto pranešimu, priėmė rezoliuciją

dėl Kosovo ateities ir ES vaidmens.


Taryba palankiai įvertino M. Ahtisaari ketinimą įtraukti Šalis į intensyvias konsultacijas bei

primygtinai paragino Belgradą ir Prištiną aktyviai bei konstruktyviai dalyvauti. Taryba taip pat

pakartojo, kad ES yra pasirengusi atlikti reikšmingą vaidmenį įgyvendinant statuso nustatymą, ir

nusprendė intensyviau rengtis būsimam ES bei tarptautinės bendruomenės vaidmeniui Kosove.

38. 2007 m. kovo 31 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2007/203/BUSP, kuriais TCM/ESSĮ

parengiamosios grupės įgaliojimai pratęsiami iki 2007 m. liepos 31 d.

39. Gegužės 14 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2007/334/BUSP iš dalies keičiančius ir

pratęsiančius ES planavimo grupės (EUPT Kosovo) įgaliojimus galimai ES krizių valdymo operacijai

Kosove teisinės valstybės srityje ir galimose kitose srityse, kurias Taryba gali nustatyti toliau vystantis

procesui. Įgaliojimai buvo iš esmės pratęsti iki rugsėjo 1 d., Tarybai juos peržiūrint iki liepos 15 d.

40. Birželio mėn. Taryba patvirtino remianti JT specialųjį pasiuntinį Martti Ahtisaari ir dar kartą patvirtino

mananti, kad jo išsamus pasiūlymas, kurį kovo 26 d. JT Generalinis Sekretorius pateikė JT Saugumo

Tarybai, suteikė pagrindą išspręsti Kosovo klausimą priimant naują Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos

Rezoliuciją. Taryba taip pat pabrėžė būtinybę skubiai rasti sprendimą dėl Kosovo statuso nustatymo ir

dar kartą patvirtino esanti įsitikinusi, kad Kosovo statuso nustatymo klausimo sprendimas yra sui

generis atvejis, kuris nesukūrė precedento.

41. Liepos 16 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus, iš dalies keičiančius Bendruosius veiksmus dėl

TCM/ESSĮ parengiamosios grupės įsteigimo. Grupė buvo pervadinta TCB/ESSĮ parengiamąja grupe.

42. Parengiamosios grupės įgaliojimai buvo iš dalies pakeisti, įtraukiant įgaliojimą „dirbti kartu su

Kosovo valdžios institucijomis, Jungtinių Tautų laikinosios administracijos misija Kosove (UNMIK)

ir kitais tarptautiniais partneriais planuojant UNMIK valdžios perdavimą ir pasirengiant statuso

nustatymo įgyvendinimui.“ Parengiamosios grupės įgaliojimai buvo pratęsti iki lapkričio 30 d. arba iki

tol, kol praeis trisdešimt dienų nuo naujos JTST Rezoliucijos, pakeičiančios JTSTR 1244, priėmimo,

jei tokia rezoliucija turėtų būti priimta iki lapkričio 1 d.

43. Liepos 17 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2007/520/BUSP, iš dalies keičiančius ir

pratęsiančius Bendruosius veiksmus dėl EUPT įsteigimo. Taryba pratęsė EUPT įgaliojimus iki

lapkričio 30 d. ir pritarė, kad prireikus toliau būtų samdomas ir apmokomas personalas.

44. Rugsėjo mėn. Taryba neoficialiame (Gymnich) susitikime įgaliojo pareigūnus rengtis situacijai, kuri

susidarytų, jei serbai ir kosoviečiai nepasiektų susitarimo dėl statuso nustatymo. Taryba palankiai

įvertino ES, JAV ir Rusijos trejeto dedamas pastangas, visų pirma ambasadoriaus W. Ischinger, ES

atstovo trejete, įnašą.

21


45. Spalio mėn. Taryba pareiškė visiškai remianti trejeto procesą ir jame dalyvaujantį ES atstovą. Ji

palankiai įvertino intensyvią veiklą ir konstruktyvią pirmo derybų raundo atmosferą. Taryba paragino

abi Šalis dalyvauti tolesnėse derybose siekiant kompromiso ir dėti visas pastangas, kad būtų

užtikrintas derybų metu sutartas Kosovo statuso nustatymas.

46. Lapkričio mėn. Taryba palankiai įvertino tai, kad rinkimai Kosove vyko deramai ir taikiai. Ji

apgailestavo dėl mažo Kosovo serbų bendruomenės aktyvumo ir dalyvavimo bei raginimo boikotuoti.

Atsižvelgdama į ambasadoriaus W. Ischinger pranešimą, Taryba dar kartą patvirtino visiškai remianti

trejetą siekiant užbaigti trejeto procesą gruodžio 10 d. Taryba dar kartą patvirtino, kad ES yra

pasirengusi imtis svarbaus vaidmens Kosove ateityje ir atitinkamai tam rengiasi.

47. Lapkričio 19 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2007/744/BUSP, iš dalies keičiančius

Bendruosius veiksmus 2006/623/BUSP dėl TCM/ESSĮ parengiamosios grupės įsteigimo ir

pratęsiančius jų galiojimą. Parengiamosios grupės įgaliojimai buvo pratęsti iki 2008 m. kovo 30 d.

arba iki tol, kol praeis trisdešimt dienų nuo TBĮ/ESSĮ paskyrimo, jei tai įvyktų iki kovo 1 d.

48. Lapkričio 29 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2007/778/BUSP, iš dalies keičiančius ir

pratęsiančius Bendruosius veiksmus 2006/304/BUSP dėl ES planavimo grupės įsteigimo. Taryba

pritarė nustatytiems galimos būsimos ES krizių valdymo operacijos poreikiams ir pasiūlymų dėl

reikiamos įrangos, paslaugų ir patalpų viešųjų pirkimų teikimui. Ji taip pat pritarė, kad būtų pradėtos

konkurso procedūros ir sudarytos sutartys dėl pirmiau minėtų dalykų. EUPT įgaliojimai buvo pratęsti

iki 2008 m. kovo 31 d.

49. Gruodžio mėn. Europos Vadovų Taryba atkreipė dėmesį į trejeto proceso užbaigimą ir galutinę

ataskaitą. Ji pabrėžė, kad visos derybų, vedamų padedant trejetui, proceso galimybės buvo išnaudotos,

ir atsižvelgdama į tai labai apgailestavo dėl to, kad abi šalys negalėjo pasiekti abiem pusėms priimtino

susitarimo. Taryba pabrėžė, kad būtina siekti išspręsti Kosovo statuso nustatymo klausimą, kuris yra

svarbus regiono stabilumui. Ji pabrėžė, kad ES yra pasirengusi atlikti pagrindinį vaidmenį stiprinant

stabilumą regione ir įgyvendinant sprendimą, apibrėžiantį Kosovo ateities statusą. Taryba taip pat

pareiškė, kad ES yra pasirengusi padėti Kosovui siekti tvaraus stabilumo, inter alia, pasinaudojant

ESGP misija ir įnašu, skirtu tarptautiniam civiliniam biurui, kuris yra tarptautinių pajėgų dalis.

50. Remiantis Europos Vadovų Tarybos išvadomis, 2008 m. sausio mėn. buvo intensyviau rengiamasi ES

ESGP misijos ir tarptautinės civilinės misijos dislokavimui. 2008 m. vasario 4 d. Taryba priėmė

Bendruosius veiksmus dėl Europos Sąjungos teisinės valstybės misijos Kosove (EULEX KOSOVO) ir

Bendruosius veiksmus, kuriais Pieter Feith buvo paskirtas ESSĮ Kosove. Be to, vasario 15 d. buvo

priimtas EULEX KOSOVO veiksmų planas, kuris reiškė ESGP misijos pradžią.

22


Albanija

51. 2006 m. ES ir Albanijai pasirašius Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą ir prie jo pridedamą

Laikinąjį susitarimą, iki 2007 m. pabaigos keturiolika valstybių narių baigė nacionalines ratifikavimo

procedūras.

52. Liepos mėn. Taryba priėmė išvadas, kuriose palankiai įvertino tai, kad Prezidento rinkimų procesas

Albanijos Parlamente buvo užbaigtas laikantis Konstitucijos ir kad Bamir Topi buvo išrinktas naujuoju

Prezidentu. Taryba pakartojo remianti Albanijos europinę perspektyvą, jeigu bus įvykdyti ES

kriterijai, ir paragino visas politines jėgas dirbti kartu vykdant reikiamas reformas. Be to, Taryba

pabrėžė, kad svarbu, jog Albanija ir toliau atliktų konstruktyvų vaidmenį regione.

53. 2008 m. Taryba toliau stebės įvykius šalyje ir jos kaimynystėje. Šalyje pasirengimas visuotiniams

rinkimams 2009 m. visais požiūriais, remiantis konstruktyviu dialogu politinėje srityje (rinkimų

kodekso reforma, civiliniai registrai, ID kortelės, pasai su biometriniais duomenimis), bus vienas iš

keleto svarbių elementų, kuriuos Taryba įvertins rudenį, remdamasi Komisijos pažangos ataskaita,

atsižvelgdama į pažangą ES sąlygų siekiant tolesnės pažangos kelyje į ES vykdymo srityje.

Juodkalnija

54. Sausio 22 d. Briuselyje buvo surengtas metinis ES ir Juodkalnijos politinio dialogo trejeto ministrų

lygio susitikimas.

55. Spalio 15 d. ES pasirašė Stabilizacijos ir asociacijos susitarimą su Juodkalnija. Taryba palankiai

įvertino šio susitarimo pasirašymą, kuris buvo svarbus žingsnis šaliai siekiant narystės ES, ir paragino

Juodkalniją tvariai bei veiksmingai įgyvendinti susitarimą, stiprinti administracinius pajėgumus ir

ryžtingai vykdyti reformas, inter alia, valstybės stiprinimo, teisinės valstybės, susitaikymo,

administracinės ir teismų reformos bei kovos su korupcija ir organizuotu nusikalstamumu srityse. Be

to, Juodkalnijai taip pat bus svarbu įgyvendinti naują Konstituciją, priimtą 2007 m. spalio mėn.

laikantis Europos standartų ir tęsti pastangas didinant sutarimą dėl pagrindinių valstybės stiprinimo

aspektų 21 .

2 SKYRIUS – RYTŲ EUROPA IR VIDURINĖ AZIJA

Horizontalieji aspektai

56. Toliau buvo įgyvendinama Europos kaimynystės politika (EKP); Taryba išnagrinėjo 2006 m. gruodžio

mėn. Komisijos komunikate pateiktus pasiūlymus, kuriais siekiama stiprinti EKP. Remdamasi šiais

pasiūlymais 2007 m. birželio mėn. pirmininkaujanti valstybė narė pateikė Tarybai (Bendrieji reikalai ir

išorės santykiai) pažangos ataskaitą 22 . Taryba palankiai įvertino padarytą pažangą 23 . 2007 m.

gruodžio mėn. Komisija pateikė kitą komunikatą „Ryžtinga Europos kaimynystės politika“ 24 , kuriame

apibendrintos pastangos, kurios buvo dedamos po ankstesnio komunikato. 2007 m. gruodžio mėn.

Europos Vadovų Taryba paprašė pirmininkausiančių valstybių narių tęsti šį darbą, kad būtų

plėtojamos ir rytinė, ir pietinė dimensijos dvišaliuose ir daugiašaliuose santykiuose, remiantis

atitinkamais Komisijos komunikatais ir pasiūlymais 25 .

21 2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamentas, remdamasis Užsienio reikalų komiteto pranešimu, priėmė

rezoliuciją dėl Juodkalnijos.

22 Žr. dok. 10874/07.

23 2007 m. birželio 18 d. Tarybos išvados.

24 Žr. dok. 16493/07.

25 2007 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos pirmininkaujančios valstybės narės išvados, 72 dalis.

23


Rusija

57. Visus metus ES ir Rusija palaikė itin intensyvų politinį dialogą politiniu ir ekspertų lygiu.

Bendradarbiavimo sritys apėmė ne tik įvairius geografinius regionus (ypač Artimųjų Rytų ir Balkanų),

bet ir įvairius horizontaliuosius aspektus, pavyzdžiui, energetika ir klimato kaita, masinio naikinimo

ginklų neplatinimas, krizių valdymas ir terorizmas, visų pirma pasitelkiant Pasaulinę kovos su

branduoliniu terorizmu iniciatyvą, taip pat bendradarbiavimas įvairiose tarptautinėse organizacijose

(ypač JT ir ESBO). ES ypatingą prioritetą teikė šalims, kurios yra bendros Rusijos ir išplėstos ES

kaimynės. Buvo tęsiamos konsultacijos šiais klausimais. Tačiau šioje srityje galima daryti tolesnę

pažangą. Ne kartą su Rusijos valdžios institucijomis buvo susitikę ESSĮ Moldovoje, Pietų Kaukaze ir

Vidurinėje Azijoje.

58. 2007 m. birželio mėn. įsigaliojo ES ir Rusijos susitarimai dėl vizų režimo supaprastinimo ir

readmisijos. Buvo padaryta pažanga įgyvendinant abu susitarimus, tačiau liko neišspręstų klausimų,

susijusių su susitarimais dėl readmisijos. 2007 m. gruodžio 12–13 d. Maskvoje buvo pradėtas ES ir

Rusijos dialogas, kuriuo ilgalaikėje perspektyvoje siekiama išnagrinėti bevizio režimo sąlygas.

59. 2007 m. įvyko du aukščiausiojo lygio susitikimai. Gegužės 18 d. Samaroje (Rusija) įvykusiame

devynioliktame ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime 26 ir spalio 26 d. Mafroje (Portugalija)

įvykusiame dvidešimtame ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikime buvo peržiūrėtas vykdomas

praktinis keturių bendrų erdvių įgyvendinimas bei ES ir Rusijos santykių ateities perspektyvos, visų

pirma Rusijos stojimas į PPO ir derybos dėl naujo ES ir Rusijos susitarimo. Šiuo susitarimu bus toliau

stiprinami ir skatinami strateginiai abiejų šalių santykiai visose srityse, įskaitant energetiką. Visų

pirma ES ir Rusija susitarė sukurti išankstinio įspėjimo mechanizmą, kuris būtų aktyvuotas esant

esminiams tiekimo ar paklausos sutrikimams.

Abiejuose aukščiausiojo lygio susitikimuose taip pat buvo aptarti svarbiausi tarptautiniai klausimai,

pavyzdžiui, Kosovas, Artimieji Rytai ir Iranas.

60. 2007 m. taip pat įvyko keli ministrų lygio susitikimai. BUSP srityje atitinkamai vasario 5 d. Maskvoje

ir balandžio 23 d. Liuksemburge įvyko du užsienio reikalų ministrų trejeto susitikimai. Rugsėjo 27 d.

Niujorke JT Generalinės Asamblėjos metu įvyko visų 27 valstybių narių užsienio reikalų ministrų

susitikimas su Rusija. Gruodžio 10 d. Briuselyje taip pat įvyko ES ir Rusijos nuolatinės partnerystės

tarybos ministrų lygio posėdis.

61. 2007 m. gegužės 3 d. Berlyne ir spalio 5 d. Briuselyje buvo surengti šeštas ir septintas ES ir Rusijos

konsultacijų žmogaus teisių klausimais raundai. ES iškėlė konkrečius jai susirūpinimą keliančius

klausimus dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje, visų pirma dėl padėties Čečėnijoje, laisvės reikšti

nuomonę ir susirinkimų laisvės (visų pirma rengiantis parlamento rinkimams 2007 m. gruodžio mėn.

ir prezidento rinkimams 2008 m. kovo mėn.), dėl žiniasklaidos laisvės, NVO ir pilietinės visuomenės

padėties bei pagarbos teisinei valstybei.

24

Spalio mėn. abi šalys taip pat išsamiau aptarė kovos su kankinimais ir netinkamu elgesiu bei moterų

teisių klausimus.

26

2007 m. gegužės 10 d. ir lapkričio 14 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES ir Rusijos aukščiausiojo

lygio susitikimų.


62. 2007 m. ES pirmininkaujanti valstybė narė paskelbė keletą BUSP pareiškimų dėl Rusijos, visų pirma

dėl A. Litvinenko nužudymo bylos, parlamento rinkimų gruodžio 2 d. ir Britų tarybos regioninių biurų

uždarymo Rusijoje.

Ukraina

63. Buvo padaryta didelė pažanga plėtojant ES ir Ukrainos santykius. 2007 m. kovo 5 d. buvo pradėtos

derybos dėl naujo išsamesnio susitarimo, o iki 2008 m. sausio mėn. pabaigos įvyko šeši tolesni derybų

raundai. Derybos buvo vedamos vyraujant konstruktyviai ir pozityviai atmosferai, abiem šalims

demonstruojant pasiryžimą siekti sparčios pažangos. Naujas išsamesnis susitarimas iš esmės priartins

Ukrainą prie ES, visų pirma pasitelkiant glaudesnį politinį ir sektorių bendradarbiavimą bei nustatant

tvirtą ir visapusę laisvą prekybos zoną (LPS), kuri bus vienas iš pagrindinių elementų 27 .

64. 2007 m. birželio mėn. pasirašytas ir 2007 m. lapkričio mėn. po konsultacijos su EP sudarytas Ukrainos

ir Europos Sąjungos susitarimas dėl readmisijos ir vizų režimo supaprastinimo buvo dar vienas

svarbus įvykis ES ir Ukrainos santykiuose.

65. Ukrainos įstojimas į PPO buvo sąlyga deryboms dėl LPS pradėti.

66. 2007 m. buvo netvirtos demokratijos Ukrainoje išbandymas. Dėl pagrindinių politinių vadovų kovos

dėl valdžios ir neaiškaus įgaliojimų pasidalijimo Konstitucijoje balandžio mėn. buvo paleistas

parlamentas. Rugsėjo mėn. buvo surengti pirmalaikiai parlamento rinkimai. ESBO nuomone, surengti

rinkimai „iš esmės atitiko tarptautinius įsipareigojimus ir demokratinių rinkimų standartus“. Dėl

rinkimų rezultatų iš esmės pasikeitė parlamento sudėtis, dėl to ir naujos koalicinės vyriausybės

struktūra, o tai buvo ženklas, kad Ukrainoje galima įgyvendinti demokratiją.

Gruodžio mėn. pradėjo eiti pareigas Ministrės Pirmininkės Julijos Tymošenko vadovaujama

vyriausybė, remiama mažiausios įmanomos parlamento daugumos. Apskritai pirmalaikiai rinkimai

buvo teigiamas postūmis siekiant stiprinti demokratiją Ukrainoje.

67. Nepaisant nestabilumo šalyje, Ukraina toliau darė didelę pažangą įgyvendindama 2005 m. vasario

mėn. priimtą ES ir Ukrainos bendrą veiksmų planą, nors reformų proceso tempas sulėtėjo. Jai būtina

toliau stiprinti demokratines institucijas ir įtvirtinti teisinę valstybę, užtikrinti teismų

nepriklausomumą, kovoti su korupcija ir vykdyti būtinas ekonomines bei administracines reformas

siekiant gerinti sąlygas investicijoms.

68. Pagrindiniai ES ir Ukrainos santykių prioritetai 2008 m. – tęsti bendro veiksmų plano įgyvendinimą ir

derybas dėl naujo išsamesnio susitarimo.

27 2007 m. liepos 12 d. Europos Parlamentas, remdamasis Užsienio reikalų komiteto pranešimu, priėmė rezoliuciją

dėl derybinių įgaliojimų dėl išsamesnio EB ir Ukrainos susitarimo.

25


69. Šalyje pagrindinė Ukrainos užduotis yra pataisyti Konstituciją, kad būtų nustatytas aiškus įgaliojimų ir

atsakomybės bei pareigų paskirstymas. Tai svarbu siekiant užtikrinti politinį stabilumą, kadangi

aiškumo trūkumas dabartinėje Konstitucijoje yra daugelio krizių, su kuriomis susidūrė Ukraina,

pagrindinė priežastis. Dėl atnaujintos konstitucijos turi susitarti visos pagrindinės politinės jėgos,

atsižvelgdamos į Europos Tarybos Venecijos komisijos rekomendacijas.

70. ES aktyviai skatino Juodosios jūros sinergijos iniciatyvą. Siekiant pradėti vykdyti šią iniciatyvą 2008

m. vasario mėn. Kijeve buvo surengtas ministrų susitikimas dėl Juodosios jūros sinergijos, kuriame

dalyvavo ES 28 .

Baltarusija

71. ES politika Baltarusijos atžvilgiu tebėra dvejopa: griežta asmenims, atsakingiems už pažeidimus

rinkimų metu ir demokratijos suvaržymus, tačiau remianti šalies pastangas kurti sąlygas

demokratizacijai.

26

Buvo pratęstas ribojančių priemonių (draudimo išduoti vizą ir lėšų įšaldymo) taikymas asmenims,

atsakingiems už pažeidimus ir netinkamą elgesį prezidento rinkimų metu bei po jų ir asmenims,

atsakingiems už keturių gerai žinomų asmenų dingimą Baltarusijoje

1999–2000 m. bei tiems, kurie prieštaravo nepriklausomam šių nusikaltimų tyrimui 29 .

Iki 2008 m. balandžio mėn. planuojama atlikti tolesnę peržiūrą.

72. Ribojančios priemonės buvo subalansuotos vykdant aktyvią dalyvavimo politiką, kuria visų pirma

buvo siekiama kurti demokratizavimo prielaidas. 2007 m. vyresnieji pareigūnai daug kartų lankėsi

Minske, įskaitant Tarybos generalinio sekretoriato politikos skyriaus vadovę Helgą Schmid, kurios

vizitas 2007 m. kovo mėn. buvo aukščiausio lygio ES vizitas šioje šalyje per daugelį metų. Ji susitiko

su pagrindinių NVO atstovais, opozicijos atstovais, užsienio reikalų ministro pavaduotoju V.

Voronetskiu ir užsienio reikalų ministru S. Martynovu; ji pabrėžė, kad ES yra pasiryžusi

bendradarbiauti su Baltarusija, tačiau taip pat aiškiai nurodė, kad ES nesileis į jokius kompromisus dėl

jos pagrindinių vertybių ir paragino paleisti visus politinius kalinius. 2007 m. lapkričio mėn. vizito į

Minską metu ji pareiškė tą patį, tačiau pripažino, kad per metus valdžios institucijos ėmėsi nedrąsių

teigiamų veiksmų: paleisti kai kurie kaliniai, leista įsteigti Europos Komisijos delegaciją Minske

(2007 m. gruodžio 5 d. buvo parafuota sutartis dėl įsteigimo), o gegužės mėn. leista rengti opozicijos

kongresą.

73. 2007 m. birželio 21 d. įsigaliojo 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas, laikinai panaikinantis

bendrųjų tarifų lengvatų taikymą Baltarusijos Respublikai 30 dėl įsipareigojimų TDO nesilaikymo,

kadangi padėtis Baltarusijoje nepagerėjo.

28 2008 m. sausio 17 d. Europos Parlamentas, remdamasis Užsienio reikalų komiteto 2007 m. pranešimu, priėmė

rezoliuciją dėl Juodosios jūros regioninės politikos požiūrio.

29 Tarybos bendroji pozicija 2007/173/BUSP (OL L 79, 2007 3 20, p. 40).

30 Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1933/2006 (OJ L 405, 2006 12 30, p. 35).


74. Baltarusijoje įvykdyta daugybė areštų ir vyko daug teismo procesų, vis dažniau nukreiptų prieš jaunus

aktyvistus, jiems dažniausiai būdavo paskirtos baudos ar kelios dienos nelaisvėje. Nors valdžios

institucijos leido opozicijai organizuoti tam tikrus dėmesio nestokojusius renginius (spalio 14 d.

Europos maršą“, lapkričio 4 d. „Socialinį maršą“), po šių renginių vėl sekė aktyvistų areštų, kuriuos

ES atvirai pasmerkė, banga.

75. 2008 m. Baltarusijoje įvyks parlamento rinkimai. Pagal įstatymą balsavimas turi įvykti iki spalio mėn.

Belieka laukti, ar bus padaryti pažadėti rinkimų kodekso pakeitimai. Taip pat reikia paraginti

Baltarusiją pakviesti visos sudėties ESBO/ODIHR vadovaujamą rinkimų stebėjimo misiją.

76. Vizų išdavimo klausimai vis dar užima svarbią vietą ES ir Baltarusijos santykių darbotvarkėje. 2007

m. birželio mėn. išvadose dėl visuotinio požiūrio į migraciją taikymo rytų ir pietryčių regionams

Taryba (Bendrieji reikalai ir išorės santykiai) patvirtino prioritetinius veiksmus, įskaitant ES ir

Baltarusijos ekspertų lygio dialogą migracijos klausimu.

Moldovos Respublika

77. ES ir Moldovos Respublikos santykiams buvo būdingas bendras teigiamas dinamiškumas. Moldovos

Respublika toliau įgyvendino EKP veiksmų planą, kuris buvo priimtas 2005 m. vasario mėn. Siekiant

pasinaudoti visomis veiksmų plane numatytos reformos teikiamomis galimybėmis ES ir Moldovos

Respublika susitarė, kad juo bus naudojamasi po 2008 m. vasario mėn. kaip priemone reformoms bei

ES ir Moldovos santykiams stiprinti. Kiti svarbūs postūmiai ES ir Moldovos santykių srityje buvo

2007 m. balandžio mėn. bendro prašymų išduoti vizą centro atidarymas Kišiniove, 2008 m. sausio 1 d.

įsigalioję vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimai bei autonominių lengvatinių prekybos

tarifų Moldovos importui į ES, kurie įsigaliojo 2008 m. kovo 1 d., priėmimas.

78. Vasario mėn. Taryba priėmė bendrąją poziciją, atnaujinančią ir iš dalies keičiančią sankcijas prieš

Moldovos Respublikos Padnestrės regiono vadovybės narius, kurie trukdė siekti pažangos sprendžiant

Padnestrės konfliktą, bei prieš asmenis, atsakingus už įbauginimo kampanijos parengimą ir vykdymą

bei už lotyniškus rašmenis naudojančių mokyklų uždarymą Moldovos Respublikos Padnestrės

regione 31 .

79. Kovo 1 d. pradėjo eiti pareigas ESSĮ Kálman Mizsei. ESSĮ atliko labai aktyvų vaidmenį regione, daug

prisidėdamas prie ES ir Moldovos Respublikos santykių bei ypač prie pastangų taikiai išspręsti

Padnestrės konfliktą.

Jis surengė konsultacijas su visais pagrindiniais subjektais, įskaitant Moldovos Respublikos ir

Padnestrės regiono valdžios institucijas, konflikto sprendimo tarpininkes Rusiją, Ukrainą ir ESBO bei

JAV, kurios yra konflikto sprendimo proceso stebėtojos. Viena iš pagrindinių šių konsultacijų temų

buvo spalio pradžioje Moldovos prezidento V. Voronino pasiūlytų pasitikėjimo stiprinimo iniciatyvų

įgyvendinimas. Spalio pabaigoje Odesoje vykstant vadinamosioms 5+2 deryboms buvo surengtas

neoficialus susitikimas, kuriame ESSĮ atstovavo ES drauge su Komisija.

31 2007 m. vasario 19 d. Tarybos bendroji pozicija 2007/121/BUSP, OL L 51, p. 31.

27


80. Rugsėjo mėn. ESSĮ kreipėsi į Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetą. Jis taip pat glaudžiai

bendradarbiavo su Moldovos delegacijos vadovu ir surengė susitikimus su keletu Europos parlamento

narių.

81. ESSĮ dalyvavo trijuose Komisijos surengtos ir EB finansuotos ES pasienio pagalbos misijos

Moldovoje ir Ukrainoje (ESPPM), kuri veikia nuo 2005 m. gruodžio mėn., patariamosios valdybos

posėdžiuose. ESPPM įgaliojimai nuo 2007 m. gruodžio 1 d. buvo pratęsti dvejiems metams. ESSĮ

palaikė glaudžius ryšius su ESPPM vadovu generolu F. Banfi, kuris turi dvigubas pareigas ir tuo pat

metu yra ESSĮ vyriausias politikos patarėjas. Vienas ESSĮ komandos narys dirba ESPPM štabe

Odesoje.

82. ESSĮ taip pat padeda du politiniai patarėjai, dirbantys Kišiniove ir vienas patarėjas, dirbantis Kijeve,

visi komandiruoti valstybių narių.

83. ESPPM ir ESSĮ toliau stebėjo 2005 m. gruodžio mėn. Moldovos ir Ukrainos ministrų pirmininkų

pasirašytos bendros deklaracijos dėl muitinės įgyvendinimą. Remiantis šia deklaracija Moldovos ir

Ukrainos pasienyje buvo nustatytas bendras muitų režimas. Visos pagrindinės Padnestrės įmonės

registruotos Kišiniove (2007 m. pabaigoje jų buvo 382), o tai suteikia joms galimybę naudotis

lengvatiniu prekybos su ES režimu

84. Gruodžio mėn. prezidentas V. Voroninas lankėsi Briuselyje, kur dalyvavo konsultacijose dėl ES ir

Moldovos santykių bei Padnestrės konflikto sprendimo. Įvyko konstruktyvus jo susitikimas su

generaliniu sekretoriumi-vyriausiuoju įgaliotiniu J. Solana, kuriame taip pat dalyvavo ESSĮ.

Ateities perspektyvos

85. Moldovos Respublika toliau įgyvendins reformas šalyje, remdamasi veiksmų planu. Ypatingą dėmesį

ji turi skirti teisinės valstybės, žiniasklaidos laisvės, žmogaus teisių padėties ir kovos su korupcija

gerinimui. Kadangi ES ir Moldovos Respublikos partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo pradinis

dešimties metų laikotarpis baigsis 2008 m., Moldovos Respublika pageidauja pradėti derybas dėl

naujo susitarimo (partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas galios tol, kol kuri nors Šalis jį

atšauks). ES pasirengimas pradėti svarstyti naują susitarimu grindžiamą priemonę priklausys nuo

Moldovos pažangos įgyvendinant veiksmų planą.

86. ESSĮ toliau dės pastangas atnaujinti 5+2 derybas dėl Padnestrės konflikto sprendimo. Pastaruoju metu

įvyko keletas vilčių teikiančių pokyčių, kurie leidžia daryti prielaidą, kad Rusija galbūt yra pasirengusi

žengti konflikto sprendimo proceso atnaujinimo link. ES taip pat ieškos būdų remti Moldovos

iniciatyvą dėl pasitikėjimo stiprinimo priemonių Padnestrės atžvilgiu.

Pietų Kaukazas

87. ESSĮ Pietų Kaukaze, ambasadorius Peter Semneby, turi politinius įgaliojimus prisidėti vykdant

konfliktų prevenciją ir padėti sprendžiant konfliktus (2007 m. vasario 15 d. Bendrieji veiksmai

2007/111/BUSP 32 ). 2007 m. ESSĮ reguliariai lankėsi Armėnijoje, Azerbaidžane ir Gruzijoje.

Šiais vizitais buvo prisidėta prie ES politinio dialogo su tomis šalimis kokybės ir kiekybės, o Europos

Sąjungos veikla tapo labiau matoma regione.

32 OL L 46, 2007 2 16, p. 75.

28


88. ESSĮ P. Semneby ypač daug dėmesio skyrė konfliktui dėl Kalnų Karabacho ir padėčiai Gruzijoje,

įskaitant vidaus konfliktus Pietų Osetijoje ir Abchazijoje, taip pat Rusijos ir Gruzijos santykiams.

Ambasadorius P. Semneby reguliariai susitikdavo su politiniais Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos

vadovais bei su Europos Tarybos, ESBO, Rusijos, Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atstovais.

ESSĮ taip pat atidžiai stebėjo Gruzijos vidaus krizę nuo 2007 m. lapkričio mėn., susitikdamas su

visomis Šalimis ir skatindamas dialogą bei sudarydamas palankesnes sąlygas šalies ir tarptautinėms

pastangoms raginti visiškai normalizuoti padėtį. Jo intensyvios pastangos padidino ES svorį Gruzijoje.

89. 2007 m. Europos Sąjunga toliau prisidėjo prie konflikto sprendimo proceso Gruzijoje / Pietų

Osetijoje 33 .

90. 2007 m. buvo gerokai pasistūmėta vystant ES ir trijų Pietų Kaukazo šalių santykius 34 . Be to, 2007 m.

buvo pirmieji trijų Europos kaimynystės politikos veiksmų planų įgyvendinimo metai. Nuo 2007 m.

birželio 1 d. trys Pietų Kaukazo šalys buvo nuolat kviečiamos prisijungti prie ES pareiškimų

regioniniais ir tarptautiniais klausimais. 2007 m. rugsėjo mėn. regione Bendradarbiavimo komitetai

susitiko su trimis Pietų Kaukazo šalimis, o 2007 m. spalio 16 d. Liuksemburge įvyko trys

Bendradarbiavimo tarybos posėdžiai. 2007 m. vasario mėn. Briuselyje lankėsi Gruzijos prezidentas M.

Saakashvili, o 2007 m. spalio mėn. – Armėnijos prezidentas R. Kocharyan.

91. Parlamento rinkimai Armėnijoje (2007 m. gegužės mėn.) – pirmieji rinkimai regione po Europos

kaimynystės veiksmų planų priėmimo – parodė, kad buvo padaryta nemaža pažanga, palyginti su

ankstesniais rinkimais šalyje. Tai buvo teigiamas veiksnys, kuris turės įtakos 2008 m. rinkimų ciklui

regione: Armėnijoje (2008 m. vasario 19 d. prezidento rinkimai), Gruzijoje (2008 m. sausio 5 d.

prezidento, o 2008 m. gegužės mėn. parlamento rinkimai) ir Azerbaidžane (2008 m. rudenį prezidento

rinkimai).

92. Žiniasklaidos laisvė Azerbaidžane tebekelia rimtą susirūpinimą. 2007 m. liepos mėn. įvyko bendras

ESSĮ ir generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio asmeninės atstovės žmogaus teisių klausimais

R. Kionka vizitas į Baku, siekiant tęsti dialogą dėl žiniasklaidos.

93. Atsižvelgiant į Europos kaimynystės politikos veiksmų plano Gruzijai 4 prioritetinę sritį, buvo

bendradarbiaujama sienų valdymo klausimais nuolat dalyvaujant ESSĮ pasienio pagalbos grupei

Gruzijoje. 2007 m. Gruzijos valdžios institucijos išnagrinėjo ir priėmė ESSĮ pasienio pagalbos grupės

parengtą sienų valdymo strategiją.

94. 2008 m. ambasadorius ESSĮ P. Semneby toliau teiks paramą Armėnijai, Azerbaidžanui ir Gruzijai

vykdant būtinas reformas, visų pirma teisinės valstybės, demokratijos, žmogaus teisių, gero valdymo ir

skurdo mažinimo srityse.

95. Remdamasis esamais mechanizmais, ESSĮ P. Semneby taip pat prisidės vykdant konfliktų prevenciją

ir padės sudaryti sąlygas siekti pažangos sprendžiant konfliktus.

33 OL L 174, 2006 6 28, p. 9, ir OL L 181, 2007 7 11, p. 14.

34 2008 m. sausio 17 d. Europos Parlamentas, remdamasis Užsienio reikalų komiteto 2007 m. pranešimu, priėmė

rezoliuciją dėl veiksmingesnės ES politikos Pietų Kaukaze.

29


96. ESSĮ toliau įgyvendins sutartas pasitikėjimo stiprinimo priemones, kuriomis padedama spręsti

konfliktus Gruzijoje. Dviejų ES policijos ryšių palaikymo pareigūnų dislokavimas konflikto zonose su

JT stebėjimo misija Gruzijoje ir ESBO yra iki šiol konkrečiausi pavyzdžiai.

97. ESSĮ toliau rems tarptautines tarpininkavimo pastangas dėl Kalnų Karabacho. ESSĮ taip pat toliau

nagrinės galimybes padėti gerinti Armėnijos ir Turkijos santykius.

98. Galiausiai ESSĮ P. Semneby glaudžiai bendradarbiaus su Komisija, kartu su trimis Pietų Kaukazo

šalimis toliau įgyvendinant EKP veiksmų planus.

Vidurinė Azija

99. Birželio mėn. Europos Vadovų Tarybai priėmus ES strategiją dėl Vidurinės Azijos, 2007 m. buvo

padaryta didelė pažanga ES ir Vidurinės Azijos santykiuose. Strategijoje siekiama suteikti ES

prioritetus šešioms pagrindinėms temoms (žmogaus teisėms, geram valdymui ir demokratijos

stiprinimui, jaunimui ir švietimui, ekonominiam vystymuisi, energetikai ir transporto jungtims,

saugumui ir stabilumui bei aplinkai).

30

Strategijoje numatomos priemonės ir finansavimas projektams šioje srityje nustatyti bei taip pat

padaryti ES veiklą ten matomesnę ir veiksmingesnę 35 .

100. Siekdama stiprinti savarankišką strategijos vykdymą regione, pirmininkaujanti Vokietija surengė du

ministrų lygio ES trejeto susitikimus su Vidurinės Azijos užsienio reikalų ministrais: kovo 28 d.

Astanoje ir birželio 30 d. Berlyne. Pirmininkaujant Portugalijai ES trejetas lankėsi keturiose iš penkių

Vidurinės Azijos šalių, siekdamas su vietos valdžios institucijomis aptarti strategijos įgyvendinimą ir

prioritetinių projektų atskiroms šalims rengimą.

101. Spalio 8–10 d. regione (Kazachstane, Kirgizijos Respublikoje ir Turkmėnijoje) lankėsi generalinis

sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis J. Solana, siekdamas aukščiausiu lygiu stiprinti politinį dialogą ir

paremti strategijos įgyvendinimą.

102. Įgyvendinant strategiją, gruodžio 13 d. Briuselyje įvyko neoficialus donorų koordinacinis posėdis

siekiant nustatyti galimą Europos bendrijos ir valstybių narių veiklos regione sinergiją.

103. Vykdant ES ir Vidurinės Azijos šalių susitarimus per metus įvyko keletas aukšto lygio vizitų ir

susitikimų. Vasario mėn. įvyko metiniai Bendradarbiavimo tarybos su Kazachstanu ir Kirgizijos

Respublika posėdžiai. Rugsėjo mėn. Briuselyje įvyko Jungtinio komiteto posėdis su Turkmėnijoje,

įskaitant ad hoc dialogą žmogaus teisių klausimais, o gruodžio mėn. taip pat Briuselyje buvo surengtas

Jungtinio komiteto posėdis su Tadžikistanu ir Bendradarbiavimo komiteto posėdis su Kazachstanu.

2007 m. lapkričio mėn. Briuselyje lankėsi Turkmėnijos Prezidentas, siekdamas stiprinti ES ir

Turkmėnijos santykius.

104. ES aktyviai dalyvavo ESBO veikloje, siekdama, kad Madride ESBO ministrų lygio susitikime būtų

priimtas sprendimas dėl Kazachstano pirmininkavimo ESBO, o dabar ketina pasinaudoti priimtu

sprendimu (Kazachstanas pirmininkaus 2010 m.) kaip galimybe tolesnėms politinėms reformoms

šalyje.

35 2008 m. vasario 20 d. Europos Parlamentas, remdamasis Užsienio reikalų komiteto 2007 m. pranešimu, priėmė

rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Vidurinės Azijos.


105. ESSĮ Vidurinėje Azijoje, ambasadorius Pierre Morel aktyviai bendradarbiavo su regioniniais ir

tarptautiniais partneriais bei daug keliavo po regioną ir už jo ribų. Jo pastangos buvo ypač vertingos

rengiant strategiją, laipsniškai gerinant ES santykius su Uzbekistanu ir plėtojant glaudesnius ryšius su

Turkmėnija pasikeitus šalies vadovybei.

ESSĮ įgaliojimai buvo iš dalies pakeisti ir atnaujinti du kartus 36 siekiant įtraukti tokius gebėjimus,

kuriais būtų prisidėta prie BUSP energijos tiekimo patikimumo ir kovos su narkotikais aspektų,

susijusių su Vidurine Azija, formulavimo.

106. 2007 m. taip pat buvo palaipsniui stiprinami ES ryšiai su Uzbekistanu ir pagerinti santykiai, kad yra

sveikintina, nors visos ES santykių su Uzbekistanu galimybės tebėra neišnaudotos dėl neišspręstų

rimtų problemų, susijusių su žmogaus teisių padėtimi šalyje. 2007 m. balandžio mėn. Taškente įvyko

antras ekspertų posėdis įvykių Andižane klausimu. Pirmas dialogo žmogaus teisių klausimais su

Uzbekistanu posėdis įvyko 2007 m. gegužės 9 d. Taškente.

107. Gegužės 14 d. Taryba dar šešiems mėnesiams pratęsė vizų režimo apribojimus aštuoniems

asmenims 37 . Spalio 15 d. Taryba nusprendė dvylikai mėnesių pratęsi ginklų embargą ir vizų režimo

apribojimus 38 . Tačiau pripažindama, kad Uzbekistanas padarė tam sveikintiną pažangą tokiose srityse,

kaip mirties bausmės panaikinimas ir habeas corpus teisės aktų pakeitimai, ir siekdama skatinti

Uzbekistano valdžios institucijas imtis tolesnių teigiamų veiksmų gerinant žmogaus teisių padėtį ir

konstruktyviau bendradarbiauti su tarptautinėmis institucijomis, pavyzdžiui, JT, vykdant tarptautinius

įsipareigojimus, Taryba nusprendė, kad vizų režimo apribojimai nebus taikomi šešis mėnesius, o tada

Taryba įvertins, ar Uzbekistano valdžios institucijos padarė pažangą siekdamos konkrečių tikslų

žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių bei teisinės valstybės srityse.

3 SKYRIUS – VIDURŽEMIO JŪROS REGIONAS IR TURKIJA

Horizontalieji aspektai

108. Praėjusiais metais buvo toliau įgyvendinama Penkerių metų darbo programa ir Kovos su terorizmu

elgesio kodeksas; abu dokumentai buvo priimti 2005 m. lapkričio 27–28 d. Barselonoje aukščiausiojo

lygio susitikime, o dėl plataus užmojo tikslų siekiant politinių ir ekonominių reformų bei tikslingo

metinės darbo programos įgyvendinimo buvo susitarta 2006 m. lapkričio 27–28 d. Tamperėje

įvykusiame 8-ame Europos ir Viduržemio regiono šalių užsienio reikalų ministrų susitikime. Vėliau ši

metinė programa buvo peržiūrėta lapkričio 5–6 d. Lisabonoje įvykusiame 9-ame Europos ir

Viduržemio regiono šalių užsienio reikalų ministrų susitikime 39 , kuriame taip pat buvo šiltai sutiktos

dvi naujos narės Albanija ir Mauritanija.

36 2007 m. vasario 15 d. Tarybos bendrieji veiksmai 2007/113/BUSP, OL l 46, p. 83, ir 2007 m. spalio 1 d. Tarybos

bendrieji veiksmai 2007/634/BUSP, OL L 256, p. 28.

37 2007 m. gegužės 14 d. Tarybos bendroji pozicija 2007/338/BUSP, OL L 128, p. 50.

38 2007 m. lapkričio 13 d. Tarybos bendroji pozicija 2007/734/BUSP, OL L 295, p. 34.

39 Euromed 1/07.

31


109. Aukščiausiojo lygio susitikime Barselonoje priimtoje Penkerių metų darbo programoje (2006–

2009 m.) išdėstyti politikos prioritetai susiję su keturiomis sritimis: politiniu bendradarbiavimu ir

bendradarbiavimu saugumo srityje, švietimu ir kultūra, tvariu socialiniu ir ekonominiu

bendradarbiavimu bei migracija, socialine integracija, teisingumu ir saugumu. Darbo programa bus

finansuojama pagal regioninę preliminarią programą remiantis EKPP (Europos kaimynystės ir

partnerystės politikos priemonė) 2007–2010 m., o tai sudarys 343,3 mln. EUR iš bendro 11 181 mln.

EUR biudžeto, skirto 2007–2013 m. laikotarpiui 40 .

110. Nepaisant tebesitęsiančio konflikto Artimuosiuose Rytuose, toliau buvo vedamas visų Europos ir

Viduržemio jūros regiono partnerių dialogas. Dėl Artimųjų Rytų taikos proceso paeiliui vykusiuose

ministrų susitikimuose buvo pabrėžta, kad Barselonos procesu neketinama pakeisti vykdomų

iniciatyvų, bet siekiama pagerinti bendras sąlygas, kad būtų prisidėta prie jų sėkmės; taigi arabų ir

izraeliečių konfliktas nuolat buvo Europos ir Viduržemio jūros regiono vyresniųjų pareigūnų

susitikimuose vedamo politinio dialogo dėmesio centre.

111. Kovos su terorizmu srityje daugiausia pastangų buvo dedama siekiant įgyvendinti Europos ir

Viduržemio jūros regiono šalių kovos su terorizmu elgesio kodeksą; Europos ir Viduržemio jūros

regiono šalių susitikimuose daugiausia dėmesio buvo skirta galimybėms ir perspektyvoms teikti JT ir

ES techninę pagalbą kovojant su terorizmu, JT Civilizacijų aljanso iniciatyvos įnašui bei terorizmo ir

radikalizmo skatinimo prevencijai.

112. Prie partnerystės stiprinimo ir visų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerių dialogo ypač

prisidėjo ministrų gerai įvertinta Slovėnijos iniciatyva dėl Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių

universiteto įsteigimo, kuriam Slovėnija pasiūlė būstinę.

113. 2007 m. lapkričio 18–19 d. Albufeiroje, Portugalijoje įvyko pirmasis Europos ir Viduržemio jūros

regiono šalių ministrų susitikimas. Albufeiroje patvirtintos deklaracijos labiau politinio pobūdžio

pirmoje dalyje išdėstytas visų Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių partnerių įsipareigojimas

užmegzti bei stiprinti bendradarbiavimą migracijos ir su migracija susijusių klausimų srityje. Antroje,

labiau su veikla susijusioje dalyje, aptariamos trys sritys, kuriose nustatyti konkretūs projektai: teisėta

migracija, migracija ir vystymasis bei neteisėta migracija.

114. Regioninė partnerystė ir pasitikėjimo stiprinimas buvo toliau plėtojami Europos ir Viduržemio jūros

regiono tyrimų komisijos užsienio politikos tinklo iniciatyvomis, kuriose daugiausia dėmesio buvo

skirta pilietinei visuomenei, žmogaus teisėms ir demokratijai regione; buvo surengti du subregioniniai

seminarai, t. y. 2006 m. rugsėjo 21–23 d. Meknese, o 2007 m. balandžio 26–27 d. Aleksandrijoje, ir

seminaras valdymo, reformų ir žmogaus teisių Europos ir Viduržemio jūros regione tema, kuris įvyko

2007 m. gegužės 31 d. Berlyne. Taip pat buvo tęsiamas bendradarbiavimas kuriant Europos ir

Viduržemio jūros regiono civilinės apsaugos sistemą po to, regionui tapus labiau pažeidžiamam dėl

stichinių ir žmogaus sukeltų nelaimių. Buvo užmegztas bendradarbiavimas keičiantis geriausios

praktikos pavyzdžiais ir technine patirtimi rinkimų srityje; taip pat bus toliau bendradarbiaujama

ekspertų lygiu.

40 2006 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1638/2006, išdėstantis bendrąsias

nuostatas, kurios nustato Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę.

32


115. Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių dialogas ESGP ir saugumo klausimais buvo tęsiamas 2007

m. birželio ir lapkričio mėn. surengus Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių ad hoc susitikimus,

kuriuose buvo aptarti civiliniai ir kariniai veiksmai, t. y. Europos saugumo ir gynybos koledžo

globojami orientavimo kursai ir ES krizių valdymo pratybos.

116. Toliau buvo įgyvendinama Europos kaimynystės politika (EKP) Viduržemio jūros regiono šalyse;

Taryba išnagrinėjo 2006 m. gruodžio mėn. Komisijos komunikate pateiktus pasiūlymus, kuriais

siekiama stiprinti EKP; remdamasi šiais pasiūlymais birželio mėn. pirmininkaujanti valstybė narė

pateikė Tarybai pažangos ataskaitą 41 . Taryba palankiai įvertino šią pažangą 42 .

117. Toliau buvo stiprinamas Europos ir Viduržemio jūros regiono partnerystės parlamentinis aspektas;

2007 m. kovo 16–17 d. Tunise įvyko Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių Parlamentinės

Asamblėjos plenarinė sesija, kurios metu vykusiuose debatuose daugiausia dėmesio buvo skirta

pagrindiniams regionui svarbiems klausimams, pavyzdžiui, Europos ir Viduržemio jūros regiono

laisvos prekybos zonai ir migracijai.

118. Kaip buvo susitarta lapkričio 5–6 d. Lisabonoje įvykusiame 9-ame Europos ir Viduržemio jūros

regiono šalių užsienio reikalų ministrų susitikime, 2008 m. Europos ir Viduržemio jūros regiono

partnerystėje daugiausia dėmesio bus skiriama ekonominio ir socialinio vystymosi, energetikos,

klimato kaitos, civilinės saugos, kovos su terorizmu ir ekstremizmu, Europos kaimynystės politikos ir

kultūrų dialogo skatinimo klausimams. 2008 m. buvo paskelbti Europos ir Viduržemio jūros regiono

kultūrų dialogo metais.

ES ir Turkija

119. Pagal Asociacijos susitarimą ir 2007 m. vykusį aktyvesnį politinį dialogą bei visapusiškai laikantis

atitinkamų Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos išvadų, derybų su Turkija programos ir patikslintos

stojimo partnerystės, Turkija buvo raginama atnaujinti ir suintensyvinti reformų procesą bei dėti

daugiau pastangų užtikrinant pagrindines laisves ir žmogaus teises (visų pirma pagrindinėse žodžio

laisvės ir religijos laisvės srityse), aktyviai remti pastangas įgyvendinti sutartą liepos 8 d. procesą,

kuris sudarytų sąlygas išsamiai ir perspektyviai spręsti Kipro problemą JT sistemoje ir laikantis

principų, kuriais grindžiama ES, imtis veiksmų normalizuojant dvišalius santykius su visomis ES

valstybėmis narėmis, įskaitant Kipro Respubliką, bei visapusiškai ir nediskriminuojant įgyvendinti

Ankaros protokolą, vienareikšmiškai įsipareigoti palaikyti gerus kaimyninius santykius ir taikiai

spręsti nesutarimus bei susilaikyti nuo bet kokių grasinimų ar veiksmų, kurie galėtų turėti neigiamą

poveikį taikiam ginčių sprendimo procesui. Atsižvelgiant į visų šių klausimų įtaką derybų proceso

pažangai, jie bus toliau įdėmiai stebimi ir aptariami panašiuose susitikimuose, numatytuose 2008 m., į

kurių rezultatus atsižvelgiama derybų procese. Abipusio intereso tarptautiniai klausimai taip pat

svarstomi, atsižvelgiant į būtinybę keistis nuomonėmis ir koordinuoti veiksmus.

41 Žr. dok. 10874.

42 2007 m. birželio 18 d. Tarybos išvados.

33


Bendradarbiavimas ESGP srityje

120. 2007 m. Turkija kelis kartus pareiškė nepasitenkinimą dėl savo dalyvavimo ESGP. ES bendrai sprendė

šiuos susirūpinimą keliančius klausimus, be kita ko, suaktyvindama dialogą rengiantis ES operacijai

Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje.

121. Turkija toliau dalyvavo šiose ESGP operacijose ir misijose: ALTHEA Bosnijoje ir Hercegovinoje,

ESPM Bosnijoje ir Hercegovinoje bei EUPOL Kinshasa Kongo Demokratinėje Respublikoje. Turkija

buvo pakviesta dalyvauti EUFOR Tchad/RCA, bet nusprendė neprisidėti. 2007 m. rugpjūčio 1 d.

įsigaliojo Europos Sąjungos ir Turkijos Respublikos susitarimas, nustatantis Turkijos Respublikos

dalyvavimo ES krizių valdymo operacijose pagrindus.

122. Turkijos pagalbos Europos pajėgumams klausimu: Turkija atšaukė savo karinius pajėgumus iš

2007 m. pajėgų katalogo priedo pagal Pagrindinio tikslo 2010 procesą, tačiau toliau teikė papildomą

pagalbą ES civilinio krizių valdymo pajėgumams. Turkija dalyvauja vienoje kovinėje grupėje (IT–

RO–TU, vadovauja IT).

4 SKYRIUS – ARTIMIEJI RYTAI IR PERSIJOS ĮLANKA

Horizontalieji aspektai

123. Lisabonoje vykusio Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo

metu, 2007 m. lapkričio 5 d. įvyko neoficialus ES trejeto ir penkių Magrebo arabų sąjungos narių

(Alžyro, Libijos, Mauritanijos, Maroko ir Tuniso) susitikimas. Šiame susitikime buvo atnaujintas

dialogas, skirtas stiprinti Magrebo arabų sąjungos tarpusavio bendradarbiavimą pragmatišku būdu ir

labai konkrečių projektų srityje siekiant padėti įveikti tam tikrus Magrebo arabų sąjungos trūkumus.

Susitikime buvo atsižvelgta į 2007 m. balandžio mėn. Magrebo arabų sąjungos generalinio

sekretoriaus Ben Yahia išsakytą prašymą skatinti santykius su ES.

124. 2007 m. rugsėjo 27 d. vykstant JT Generalinei Asamblėjai ES trejetas susitiko su Islamo konferencijos

organizacijos trejetu. Buvo aptarti ES ir Islamo konferencijos organizacijos santykių, Artimųjų Rytų

taikos proceso ir Civilizacijų aljanso klausimai. 2007 m. rugsėjo 25 d. 43 Niujorke generalinis

sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis J. Solana taip pat dalyvavo dvišaliame susitikime su Islamo

konferencijos organizacijos generaliniu sekretoriumi Dr. Ekmelledin Ihsanoglu.

Artimųjų Rytų taikos procesas

125. Taryba toliau rėmė bendrą tikslą – dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą: sukurta

nepriklausoma, demokratiška ir gyvybinga Palestinos valstybė, taikiai ir saugiai sugyvenanti su

Izraeliu ir kitomis kaimynėmis 44 .

34

ES toliau akcentavo Artimųjų Rytų taikos proceso visapusišką pobūdį, įskaitant Libano ir Sirijos

aspektus. Šis principas buvo dar kartą patvirtintas Anapolio konferencijos, kurią parėmė ES,

darbotvarkėje ir diskusijose.

43 2007 m. gegužės 10 d. Europos Parlamentas, remdamasis Užsienio reikalų komiteto pranešimu, priėmė

rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Arabų pasaulio valstybių reformos.

44 2007 m. liepos 12 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Artimųjų Rytų.


126. 2007 m. buvo paženklinti šių pagrindinių įvykių: trumpalaikis mėginimas, kurį parėmė Persijos

bendradarbiavimo tarybos šalys, prisidėti prie palestiniečių susitaikymo įsteigiant palestiniečių

nacionalinės vienybės vyriausybę, kuris žlugo birželio mėn. smurtinio perversmo metu Hamas

grupuotėms užėmus Gazą. ES pritarė vėlesniam ministro pirmininko S. Fayyad vadovaujamos

nepaprastosios padėties vyriausybės, kurią prisaikdino Prezidentas M. Abbas, sudarymui bei Ministro

Pirmininko E. Olmert ir Prezidento M. Abbas dvišalio dialogo atnaujinimui, kuriuo buvo sudarytos

sąlygos vėliau lapkričio mėn. surengti Anapolio konferenciją.

127. 2007 m. buvo paženklinti aktyvesniu arabų šalių dalyvavimu Artimųjų Rytų taikos procese. 2007 m.

gegužės 14 d. pirmą kartą vykstant Tarybos (Bendrieji reikalai ir užsienio santykiai) posėdžiui ES

užsienio reikalų ministrai neoficialiai susitiko su Arabų lygos delegacija, kurią sudarė Arabų lygos

generalinis sekretorius, Saudo Arabijos, Jordanijos, Libano, Sirijos, Palestiniečių vadovybės ir Kataro

užsienio reikalų ministrai bei Egipto atstovas. Arabų delegacija ES užsienio reikalų ministrams

pristatė Arabų valstybių taikos iniciatyvą. Abi šalys susitarė toliau bendradarbiauti siekiant paremti

pastangas taikiai išspręsti Izraelio ir Palestinos konfliktą bei stiprinti ES ir Arabų lygos

bendradarbiavimą. Todėl buvo susitarta, kad 2008 m. vasario 11–12 d. Maltoje ES užsienio reikalų

ministrai ir Arabų lyga susitiks aptarti galimas bendradarbiavimo sritis 45 . Ši iniciatyva buvo dar kartą

patvirtinta kovo 29 d. Rijade įvykusio Arabų valstybių lygos aukščiausiojo lygio susitikimo

deklaracijoje.

128. Lapkričio 27 d. arabų valstybių partneriai aktyviai ir rezultatyviai dalyvavo Anapolio konferencijoje,

kurioje Ministras Pirmininkas E. Olmert ir Prezidentas M. Abbas bendrai sutarė nedelsiant pradėti

gera valia grindžiamas dvišales derybas siekiant iki 2008 m. pabaigos sudaryti taikos susitarimą. Šiam

bendram sutarimui pritarė Prezidentas G. Bush, kuris pats aktyviai dalyvavo šiame procese.

Vėliau gruodžio 17 d. Paryžiuje įvykusioje Tarptautinėje donorų konferencijoje buvo įsipareigota

skirti 7,4 milijardo USD paremiant pastangas sukurti būsimą Palestinos valstybę pagal Reformų ir

vystymosi planą, kurį pateikė Ministras Pirmininkas S. Fayyad. ES toliau buvo pasiryžusi reikšmingai

prisidėti prie šių pastangų, kaip išdėstyta lapkričio mėn. Tarybos (Bendrieji reikalai ir išorės santykiai)

patvirtintoje veiksmų strategijoje „Valstybės kūrimas siekiant užtikrinti taiką Artimuosiuose Rytuose“,

kurioje aptariamas platus jos pagalbos teikimo veiklos spektras. Buvo pasiektas susitarimas dėl ES

policijos misijos palestiniečių teritorijose (EUPOL COPPS) akreditacijos procedūros, vykdomos

Izraelio valdžios institucijų, kuri suteiks ES galimybę remti palestiniečių civilinę policiją, kad būtų

stiprinami saugumas ir teisėtvarka.

129. Praėjusiais metais ES toliau glaudžiai bendradarbiavo su Ketverto partneriais. Ketverto įsipareigojimai

buvo pabrėžti paskiriant buvusį Jungtinės Karalystės Ministrą Pirmininką Tony Blair Ketverto atstovu.

2007 m. reguliariai lankydamasis regione ir aktyviai dalyvaudamas kvarteto pastangose generalinis

sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis visą dėmesį skyrė įvykiams, susijusiems su šiuo klausimu.

45 2007 m. gegužės 10 d. Europos Parlamentas, remdamasis Užsienio reikalų komiteto pranešimu, priėmė

rezoliuciją dėl ES strategijos dėl Arabų pasaulio valstybių reformos.

35


130. Visus metus įvykiai veiksmų vietoje kėlė susirūpinimą: susidarius kritinei humanitarinei padėčiai

Gazoje, ES drauge su kitais tarptautiniais partneriais dėjo visas pastangas užtikrinti neatidėliotinos ir

humanitarinės pagalbos teikimą. Ilgą laiką trukęs perėjimo punktų į Gazos ruožą ir iš jo uždarymas

prisidėjo prie tolesnio padėties blogėjimo ir trukdė veiksmingai teikti pagalbą. Taryba taip pat

paragino visas šalis bendradarbiauti, kad humanitariniams ir prekybos srautams būtų atverti perėjimo

punktai į Gazos ruožą ir iš jo. Be to, Izraelio teritorija toliau buvo apšaudoma Qassam raketomis, o

Izraelis tęsė karinius veiksmus Gazos ruože. Ypač didelį susirūpinimą kelė apgyvendinimo veikla

Rytų Jeruzalėje bei jos apylinkėse ir likusioje Vakarų Kranto dalyje. ES pakartojo nepripažinsianti

jokių iki 1967 m. nustatytų sienų pakeitimų, išskyrus šalių sutartus pakeitimus. Ne kartą buvo

raginama nedelsiant paleisti Palestinos įstatymų leidėjus ir pagrobtus Izraelio kareivius. Gazoje buvo

pagrobtas BBC reporteris Alan Johnston ir paleistas iš nelaisvės praėjus keturiems mėnesiams. ES taip

pat daug kartų ragino atnaujinti sulaikytų Palestinos mokesčių ir pajamų ir muitų pervedimą. Tai

akivaizdžiai priminė, kad būtina nedelsiant siekti Izraelio ir palestiniečių konflikto politinio

sprendimo.

36

ES aiškiai parodė esanti pasirengusi svarstyti stebėjimo misijos Rafah atnaujinimo klausimą pagal

2005 m. lapkričio mėn. sudarytų atitinkamų tarptautinių susitarimų dėl prieigos ir judėjimo nuostatas.

Libanas

131. 2007 m. Libanui buvo dar vieneri neramūs metai. 2007 m. nebuvo išspręsta institucijų krizės, kuri

prasidėjo 2006 m. lapkričio mėn., problema. Parlamento sesija, skirta prezidento rinkimams, buvo vis

atidedama, paliekant šalį be vadovo.

132. Buvo pasmerkti keli teroro aktai, įskaitant dviejų parlamento daugumos narių nužudymą – birželio 13

d. Walid Eido, o rugsėjo 19 d. – Antoine Ghanem. Libano ginkluotosios pajėgos kelis mėnesius

apšaudė Nahr al Bared palestiniečių pabėgėlių stovykloje esančius sukilėlius; žuvo šimtai žmonių.

133. Šiais sunkiais metais ES dar kartą pademonstravo savo tvirtą įsipareigojimą dėl Libano suverenumo,

nepriklausomybės, vienybės ir stabilumo bei solidarumą su Libano tauta. Jos veiksmai atitinka tam

tikras JTST rezoliucijas dėl Libano, visų pirma Rezoliucijas 1559, 1680, 1701 ir 1757. Keleto

valstybių narių užsienio reikalų ministrai ir generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis daug kartų

lankėsi Libane.

134. ES patvirtino savo, kaip pagrindinio finansinės paramos donoro Libanui, vaidmenį 2007 m.

sausio mėn. įvykusioje Paryžiaus III paramos teikėjų konferencijoje, kurioje paaiškėjo, kad ES

valstybių narių ir institucijų suteikta parama sudaro beveik 40 % lėšų iš 5,8 milijardų EUR paramos,

kurią tarptautinė bendruomenė suteikė mainais už Libano Vyriausybės įsipareigojimą įgyvendinti

veiksmingas ekonomines ir socialines reformas.

135. Daugiausia pajėgų sustiprintoms JT laikinosioms pajėgoms Libane, kurios dislokuotos kartu su Libano

ginkluotosiomis pajėgomis, suteikė ES valstybės narės. Nepaisant keleto išpuolių, vieno iš kurių metu

žuvo šeši Ispanijos padalinio taikdariai, misiją galima laikyti sėkminga. 2007 m. rugpjūčio mėn. ji

buvo pratęsta dar vieneriems metams. ES valstybės narės taip pat atliko vieną iš svarbiausių vaidmenų

teikdamos saugumo sektoriaus pagalbą Libano Vyriausybei, įskaitant pagalbą užtikrinant sienų

saugumą.


136. ES valstybės narės aktyviai pritarė tam, kad būtų įsteigtas JT specialusis tribunolas Libanui, suteikė

lėšų ir sudarė palankias sąlygas jį įsteigti; tribunolas bus įkurtas Nyderlanduose.

137. ES ir valstybės narės vykdė intensyvią diplomatinę veiklą, siekdamos padėti išeiti iš politinės

aklavietės, kuri tęsiasi nuo 2006 m. lapkričio mėn. Kiti paminėtini tos veiklos pavyzdžiai: 2007 m.

kovo mėn. generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio J. Solanos vizitas į Beirutą, Rijadą ir

Damaską, liepos 14–15 d. Celle St-Cloud padedant Prancūzijai, kuri aktyviai tarpininkavo Libane ir

regione, surengtas įvairių Libano politinių jėgų posėdis. ES taip pat aktyviai rėmė atitinkamas JT,

Saudo Arabijos ir Arabų valstybių lygos tarpininkavimo pastangas. 2008 m. šios pastangos bus

tęsiamos.

138. Institucinėje srityje 2007 m. sausio mėn. įsigaliojus ES ir Libano EKP veiksmų planui, pagėrėjo

dabartinis pagal Asociacijos susitarimą ir Barselonos procesą vykdomas bendradarbiavimas.

Balandžio mėn. Liuksemburge vyko antras ES ir Libano asociacijos tarybos posėdis, o lapkričio 14 d.

– pirmas Asociacijos komiteto posėdis. 2007 m. taip pat įvyko ES ir Libano ekonominis dialogas bei

keli pakomitečio posėdžiai.

Sirija

139. 2007 m. ES laikėsi tvirtos pozicijos Sirijos atžvilgiu. ES ir jos valstybės narės ne kartą ragino Siriją

veikti konstruktyviai ir prisidėti prie pastangų stabilizuoti padėtį regione. Tikimasi, kad bus gerbiama

Libano nepriklausomybė ir veiksmingai prisidėta siekiant Libano politinio stabilumo, be kita ko,

užmezgant diplomatinius santykius, nutraukta parama radikalioms Artimųjų Rytų taikos procesui

nepritariančioms grupėms Libane, nustatytas ginklų embargas ir bendradarbiaujama su specialiuoju

tribunolu, įsteigtu siekiant išaiškinti Rafiq Hariri nužudymą ir vėliau įvykdytas politines žmogžudystes

Libane.

140. 2007 m. kovo 14 d. Damaske generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis susitiko su Prezidentu

Bashar al-Assad pranešti šią vieningą ES nuomonę. Taip pat jis pažymėjo, kad Sirija yra svarbi

Europos ir Viduržemio jūros regiono šalių šeimos Arabų valstybių pasaulio narė, bei paragino šalį dar

kartą pasinaudoti galimybe plėtoti normalius santykius su tarptautine bendruomene ir ES.

141. ES išreiškė susirūpinimą ne tik dėl padėties regione, bet ir dėl nuolat blogėjančios žmogaus teisių

padėties Sirijoje. ES ambasados Damaske toliau dirbo labai aktyviai, reguliariai stebėdamos valstybės

saugumo teismuose, karo teisme ir baudžiamajame teisme nagrinėjamas bylas.

142. Lapkričio mėn. pabaigoje ES įvykdė kelis demaršus ir padarė kelis viešus pareiškimus dėl atnaujintų

viešų mirties bausmės vykdymų, o gruodžio 31 d. – dėl kelių „Damasko deklaracijos dėl demokratinių

nacionalinių pokyčių“ rėmėjų arešto.

143. 2008 m. ES toliau primygtinai reikalaus, kad būtų toliau stabilizuojama padėtis Libane. ES visada

laikėsi nuomonės, kad konflikto Artimuosiuose Rytuose sprendimas turi būti išsamus bei apimti

Libaną ir Siriją. Šiuo klausimu buvo kreiptasi į Siriją. Sirijos atsakymas bus vienas svarbiausių

veiksnių toliau plėtojant dvišalius santykius, įskaitant ES ir Sirijos asociacijos susitarimo pasirašymą.

37


Izraelis

144. 2007 m. politinė padėtis Artimuosiuose Rytuose buvo vienas svarbiausių ES ir Izraelio dvišalių

santykių darbotvarkės klausimų, svarstomas įvairiuose susitikimuose, pavyzdžiui, septintame ES ir

Izraelio Asociacijos tarybos posėdyje 2007 m. kovo 5 d. Briuselyje, šeštame Asociacijos komiteto

posėdyje 2007 m. birželio 4 d. Jeruzalėje ir trečiame Politinio dialogo ir bendradarbiavimo

pakomitečio posėdyje 2007 m. spalio 22 d.

145. Laikydamosi tikslų ir siekių, dėl kurių buvo susitarta ES ir Izraelio veiksmų plane, sudarytame pagal

Europos kaimynystės politiką, abi šalys toliau stiprino ir įvairino savo dialogą bei bendradarbiavimą

tam tikrais politiniais klausimais. Be Asociacijos tarybos ir Asociacijos komiteto, šiuo tikslu buvo

įsteigti pakomitečiai, kurių posėdžiai vyko 2007 m., pavyzdžiui, Mokslinių tyrimų, inovacijų,

informacinės visuomenės, švietimo ir kultūros, Socialinių ir migracijos reikalų, Teisingumo ir teisės

reikalų, Aplinkos apsaugos ir energetikos, Muitinių bendradarbiavimo ir mokesčių, Žemės ūkio ir

žuvininkystės bei Transporto pakomitečiai.

38

Čia ypač paminėtina politinio dialogo ir bendradarbiavimo pakomitečio įsteigta neoficiali žmogaus

teisių grupė, kurios antras posėdis įvyko 2007 m. vasario 20 d. Briuselyje. Šis posėdis suteikė

galimybę aptarti, inter alia, mažumų, pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant pagarbą religijos ir tikėjimo

laisvei, Izraelio gyvenviečių plėtimo, administracinio sulaikymo, įskaitant individualius atvejus,

tarptautinės humanitarinės teisės klausimus bei klausimus, susijusius su JT Žmogaus teisių taryba, ir

tokiu būdu užmegzti glaudesnį dvišalį dialogą šiais klausimais. Ypatingas dėmesys buvo skirtas ES

susirūpinimui dėl Izraelio politikos riboti ES piliečių atvykimą į okupuotas palestiniečių teritorijas.

2007 m. sausio 21 d. kitame neoficialiame darbo grupės posėdyje buvo pasikeista nuomonėmis apie

bendradarbiavimo tarptautinėse organizacijose būdus.

146. 2007 m. kovo 5 d. 7-ame ES ir Izraelio Asociacijos tarybos posėdyje Izraelis pareiškė suinteresuotumą

reikšmingai pagerinti santykius su Europos Sąjunga. Asociacijos tarybos posėdžio metu buvo įsteigta

ES ir Izraelio svarstymų grupė siekiant apsvarstyti šių santykių gerinimo būdus. Nuo to laiko buvo

surengti du ES ir Izraelio svarstymų grupės posėdžiai: pirmas – 2007 m. birželio 3 d. Jeruzalėje, o

antras – 2007 m. spalio 9 d. Briuselyje. Abiejuose posėdžiuose ES pabrėžė, kad Europos kaimynystės

politika yra pagrįsta diferencijavimo principu ir taip pat įsipareigojimu siekti glaudesnio

bendradarbiavimo bei dialogo remiantis bendromis vertybėmis, įskaitant taikos ir stabilumo

Artimuosiuose Rytuose skatinimą.

Iranas

147. Taryba tebėra pasirengusi kurti ilgalaikius, pasitikėjimu ir bendradarbiavimu pagrįstus santykius su

Iranu, tačiau yra aiškiai pareiškusi, kad tai priklausys nuo pažangos visais rūpimais klausimais, visų

pirma su branduoline programa susijusiu klausimu, terorizmo klausimu bei Irano požiūrio į Artimųjų

Rytų taikos procesą, žmogaus teises ir regiono problemas klausimu 46 .

46 2007 m. spalio 25 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Irano.


148. Žmogaus teisių padėtis Irane tebėra svarbiausias ES prioritetas. 2007 m. per pirmininkaujančią

valstybę narę ES toliau reiškė apgailestavimą dėl blogėjančios žmogaus teisų padėties Irane ir ragino

Iraną užtikrinti savo įsipareigojimų žmogaus teisių srityje vykdymą.

Be to, ES viešai ir tiesiogiai Irano valdžios institucijoms iškėlė klausimų dėl kelių žmogaus teisių

pažeidimo atvejų. ES prisidėjo prie JTGA rezoliucijos dėl žmogaus teisių padėties Irane, kurią pasiūlė

Kanada ir kuri 2007 m. gruodžio mėn. buvo priimta balsuojant. Nepaisant to, kad Iranas atšaukė ES ir

Irano žmogaus teisių dialogą, kuris turėjo įvykti 2006 m. gruodžio mėn., ES tebėra pasiryžusi vesti

dialogą ir toliau viešai bei tiesiogiai Irano valdžios institucijoms kels neatidėliotino sprendimo

reikalaujančius žmogaus teisių klausimus.

149. Kitose srityse pasiekta pažanga buvo ribota. ES dar kartą pasiūlė Iranui surengti ES ir Irano kovos su

narkotikais horizontaliosios grupės posėdį, tačiau atsakymo nesulaukė. ES vis labiau domisi Irano

vaidmeniu regione. Tačiau per pirmininkaujančią valstybę narę ES toliau reiškė susirūpinimą dėl

neigiamo Irano vykdomos politikos poveikio Artimųjų Rytų stabilumui ir saugumui bei paragino Iraną

imtis atsakingo vaidmens regione.

150. Taryba priėmė JTSTR 1737 ir 1747 įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Ji taip pat taikė įleidimo ir

lėšų įšaldymo apribojimus kitiems asmenims ir subjektams, kuriuos nustatė Taryba pasitelkdama tuos

pačius kriterijus, kuriuos taiko Saugumo Taryba.

151. 2008 m. darbotvarkėje išliks branduolinės programos klausimas. ES tebėra rimtai susirūpinusi Irano

veikla, susijusia su padidinta platinimo rizika, ir toliau pasirengusi dėti pastangas, kad derybų keliu

būtų rastas ilgalaikis sprendimas, kuris atvertų galimybes užmegzti naujus santykius su Iranu. ES ir

toliau nuolat peržiūrės visus su Iranu susijusius klausimus bei politiką.

Irakas

152. ES toliau stiprino santykius su Iraku lapkričio 19–20 d. Bendrųjų reikalų tarybos posėdyje užsienio

reikalų ministrams susitarus nustatyti tolesnę paramą Irakui, įskaitant paramą JT atliekant savo

vaidmenį, nurodytą JTSTR 1770, nustatyti tolesnius įnašus, kurie padėtų pagerinti humanitarinę

situaciją Irake, nustatyti tolesnės paramos žmogaus teisėms galimybes bei jomis pasinaudoti ir padėti

Irako valdžios institucijoms vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinį susitarimą su Iraku 47 .

153. 2007 m. ES aktyviai dalyvavo kaimyninėse šalyse vykstančiame procese ir toliau rems procesą

pasitelkdama Išplėstas kaimyninių šalių ministrų konferencijas. ES ryžtingai skatina kaimynines šalis

konstruktyviai prisidėti prie Irako politinio stabilizavimo. Ji tęsė politinį dialogą su Iraku visais lygiais

pagal ES ir Irako bendrą deklaraciją dėl politinio dialogo, pasirašytą 2005 m. rugsėjo 21 d. Niujorke.

47 2007 m. spalio 25 d. Europos Parlamentas, remdamasis Užsienio reikalų komiteto 2007 m. pranešimu, priėmė

rezoliuciją dėl 2007 m. specialios priemonės Irakui, o 2008 m. kovo 13 d. – dėl Europos Sąjungos vaidmens

Irake.

39


154. 2007 m. ES toliau teikė didelę pagalbą Irako atstatymui ir humanitarinę pagalbą, kuri sudarė 110

mln. 48 EUR Bendrijos lėšų. Mažiau nei pusė (40 mln. EUR) buvo suteikta finansuojant Tarptautinio

rekonstrukcijos fondo priemonę Irake (IRFFI), o likusi lėšų dalis buvo skirta padėti pabėgėliams ir

šalies viduje perkeltiems asmenims (17 mln. EUR humanitarinės pagalbos iš Europos bendrijos

humanitarinės pagalbos tarnybos (ECHO) ir 39 mln. EUR, skirti padėti Sirijos ir Jordanijos sveikatos

ir švietimo sektoriams spręsti Irako pabėgėlių srauto problemą). Komisija pasirengė naujo įvairialypio

teisinės valstybės projekto (14 mln. EUR) vykdymui, o ES toliau siekė padėti patenkinti skubius Irako

baudžiamosios teisės sistemos poreikius vykdydama jungtinę teisinės valstybės misiją Irake (EUJUST

LEX). Ši ESGP misija padeda organizuoti Irako baudžiamojo teisingumo sektoriaus, visų pirma,

policijos, teismų ir pataisos įstaigų (kalėjimų), vyresniųjų pareigūnų profesionalų mokymą.

155. Misijos koordinavimo biuras įsikūręs Briuselyje, o ryšių palaikymo biuras – Bagdade. Mokymą, kuris

vyksta Europoje, organizuoja valstybės narės.

156. Antras pratęstas misijos laikotarpis baigėsi 2007 m. gruodžio 31 d., o iki to laiko misija sėkmingai

padėjo surengti iš viso 59 EUJUST LEX profesinio mokymo kursus ir 10 komandiruočių darbo

patirčiai įgyti. Iki šiol projekte dalyvavo 1431 irakietis, iš kurių 812 vyresniųjų policijos pareigūnų,

424 teisėjai ir prokurorai bei 195 vyresnieji įkalinimo įstaigų darbuotojai.

157. Aštuoniolika mėnesių apimantis trečiasis misijos etapas prasidėjo 2008 m. sausio 1 d. 2007 m.

lapkričio 22 d. buvo priimti atitinkami Bendrieji veiksmai (2007/760/BUSP). Misija toliau sieks savo

tikslų, pasitelkdama mokymo kursus ir komandiruotes darbo patirčiai įgyti. Rengdama mokymo

programą 2008–2009 m. EUJUST LEX atsižvelgs į 2007 m. rudenį misijos atlikto įvertinimo

rezultatus.

158. Be to, 2006 m. lapkričio 20 d. ES ir Irakas pradėjo derybas dėl prekybos ir bendradarbiavimo

susitarimo. 2007 m. įvyko du derybų raundai. Susitarimas bus pirmasis ES ir Irako sutartinių santykių

pagrindas. Susitarimu siekiama suteikti bendrą pagrindą bendradarbiavimo plėtrai ir paremti Irako

reintegravimąsi į tarptautinę ekonomikos sistemą.

Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba

159. 2007 m. gegužės 8 d. Rijade įvyko 17-as ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos jungtinės

tarybos bei ministrų posėdis, kurį surengė Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai pirmininkaujanti

Saudo Arabija. Posėdyje dalyvavo daugelis iš 27 ES užsienio reikalų ministrų ir ES Komisijos nariai,

atsakingi už išorės santykius ir prekybą, o tai atspindėjo ES norą žengti į priekį ir teigiamai užbaigti

ilgalaikes derybas dėl laisvosios prekybos. Diskusijose ministrų posėdžio metu buvo nagrinėjami

įvairūs klausimai, įskaitant Artimųjų Rytų taikos procesą, padėtį Irane ir Irake, žmogaus teises, kovą su

terorizmu ir masinio naikinimo ginklų neplatinimą. 2007 m. vasario 12 d. ir 27 d., rengdamiesi

jungtinės tarybos bei ministrų posėdžiui, Briuselyje susitiko ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo

tarybos pareigūnai. Rugsėjo mėn. vykstant Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai surengto politinio

dialogo susitikimo metu taip pat įvyko ES užsienio ministrų trejeto susitikimas su atitinkamais Persijos

įlankos bendradarbiavimo tarybos pareigūnais.

48

Ši suma apima visas Bendrijos lėšas, neatsižvelgiant į tai, ar jos skirtos pagal DCI, ECHO, IfS ar AENEAS

programą.

40


160. 2007 m. tęsiant derybas dėl laisvosios prekybos susitarimo įvyko daugiau derybų raundų nei

ankstesniais metais. Buvo padaryta didelė pažanga ir tik keli klausimai liko neišspręsti. Susitarta dėl

nuostatų, susijusių su žmogaus teisėmis, kova su terorizmu ir bendradarbiavimu masinio naikinimo

ginklų neplatinimo srityje. Siekiama baigti derybas 2008 m., kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos

tolesniam ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos santykių plėtojimui atsižvelgiant į ES norą

stiprinti santykius su Persijos įlankos arabų valstybėmis.

Jemenas

161. Nuo Jemeno susivienijimo 1990 m. jo santykiai su ES buvo plėtojami stabiliai. 2003 m. dvišaliai

santykiai prekybos ir bendradarbiavimo klausimais buvo dar sustiprinti užmezgus politinį dialogą.

Taigi 2007 m. birželio 26 d. Briuselyje įvyko 14-as Europos bendrijos ir Jemeno bendradarbiavimo

komiteto posėdis, o 2007 m. spalio 25 d. taip pat Briuselyje įvyko 4-as ES ir Jemeno politinio dialogo

susitikimas. Tarp aptartų klausimų buvo demokratizacija ir reformos, žmogaus teisės, žiniasklaidos

laisvė, kova su terorizmu, Irakas, Iranas, Artimųjų Rytų taikos procesas, padėtis nestabilioje šiaurinėje

Jemeno dalyje ir Afrikos Kyšulys. 2008 m. pirmajame pusmetyje EB programą numatoma perkelti iš

Amano į Saną.

162. Dėl Jemeno geografinės padėties pietinėje Arabijos pusiasalio dalyje jam tenka labai svarbus tilto tarp

Arabų valstybių pasaulio ir Afrikos vaidmuo. Tuo pat metu dėl šios priežasties ši valstybė taip pat yra

pažeidžiama pirmoji paskirties vieta, į kurią vyksta pabėgėliai iš Somalio ir kitų nestabilių Afrikos

šalių. 2007 m. ES teikė humanitarinę pagalbą Afrikos Kyšulio pabėgėliams Jemene.

163. Saugumas Jemene, įskaitant teroro aktų pavojų, tebėra problema. 2008 m. sausio mėn. Jemene buvo

nužudyti du Belgijos turistai, o 2007 m. – užpulti ir nužudyti penki turistai iš Europos. Diskutuodama

su Jemenu ES palankiai įvertino Jemeno Vyriausybės aktyvų dėmesį kovai su terorizmu.

5 SKYRIUS – AFRIKA

Dvišalis regionų bendradarbiavimas

164. 2007 m. gruodžio 8–9 d. Lisabonoje įvyko antras ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikimas,

pirmasis nuo 2000 m. susitikimo Kaire. Aukščiausiojo lygio susitikimas buvo sėkmingas ir tapo

svarbiu įvykiu toliau stiprinant ES ir Afrikos santykius. Jis tapo kulminacija atliekant ilgalaikės ES ir

Afrikos partnerystės peržiūrą, patikslinimą ir atnaujinimą ir taip reaguojant į realijas, naujus sunkumus

ir naujas galimybes, t. y. Afrikos Sąjungos (AS) atsiradimą, 2002 m. pradėtą įgyvendinti Afrikos

vystymuisi skirtą naują partnerystę ir 2005 m. priimtą ES strategiją dėl Afrikos. 49 .

49

2007 m. spalio 25 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES ir Afrikos santykių, o 2007 m. gegužės 10 d.

dėl ES partnerystės Afrikos Kyšulyje.

41


165. Aukščiausiojo lygio susitikime buvo pabrėžti pastarųjų metų teigiami pokyčiai Afrikoje – spartus

ekonomikos augimas, geresnis valdymas ir pagarba žmogaus teisėms daugelyje šalių, Afrikos žemyno

nauja geostrateginė svarba ir vis aktyvesnis kitų partnerių dalyvavimas Afrikoje. Dėl šių pokyčių tapo

įmanoma ir būtina suteikti ES ir Afrikos santykiams lygesnėmis galimybėmis grindžiamą politinį

pagrindą ir sukurti strateginę partnerystę.

166. Aukščiausiojo lygio susitikime taip pat buvo pabrėžta, kad už strateginę partnerystę atsakingi ne tik

vyriausybiniai subjektai ir vykdomosios agentūros, bet taip pat parlamentai ir nevyriausybiniai

subjektai, daugeliu atveju turintys ilgalaikių kultūrinių, socialinių ir ekonominių ryšių, kuriais reikėtų

geriau pasinaudoti. Europos Parlamentas ir Visos Afrikos Parlamentas reikšmingai prisidėjo rengiantis

aukščiausiojo lygio susitikimui, o jų pirmininkai padarė svarbius pareiškimus atidarymo posėdyje.

167. Naujos strateginės partnerystės pagrindas yra Lisabonos deklaracija, bendra ES ir Afrikos strategija ir

jos įgyvendinimo pirmasis veiksmų planas (2008-2009 m.). Bendra strategija ir veiksmų planas yra

intensyvaus bendro projekto rengimo ir derybų proceso rezultatas. Procesas buvo praturtintas

išsamiomis konsultacijomis su Europos Parlamentu, pilietinės visuomenės organizacijomis ir abiejų

šalių plačiąja visuomene. Pagrindiniai bendros strategijos ypatumai yra tai, kad joje dėmesys skiriamas

ne vien Afrikai – joje partnerės įpareigojamos drauge spręsti abipusės ir visuotinės svarbos klausimus,

taip pat joje numatomas bei skatinamas plataus institucinių ir pilietinės visuomenės veikėjų rato

dalyvavimas.

168. Bendrą strategiją papildo veiksmų planas, kuriame nustatyti aiškūs ir reikšmingi prioritetai bei

konkretūs tikslai 2008–2010 m. laikotarpiui taikos ir saugumo, demokratinio valdymo ir žmogaus

teisių, prekybos, regioninės integracijos ir infrastruktūros, Tūkstantmečio vystymosi planų,

energetikos, klimato kaitos, migracijos, mobilumo ir užimtumo, mokslo, informacinės visuomenės ir

kosmoso srityse.

169. Bendrai strategijai ir jos plataus užmojo veiksmų planui įgyvendinti reikės bendrų ES valstybių narių

ir Afrikos šalių bei atitinkamų jų bendrų organų ir institucijų pastangų. Tikimasi, kad parlamentai ir

nevyriausybiniai veikėjai aktyviai prisidės prie veiksmų plano įgyvendinimo ir stebėsenos.

170. Strateginės partnerystės ir veiksmų plano svarbus prioritetas yra toliau stiprinti Afrikos institucijų

pajėgumus jiems atliekant vaidmenį konfliktų ir krizių situacijų prevencijos, valdymo ir sprendimo

srityse. ES ir AS gali remtis sėkmingu bendradarbiavimu per pastaruosius kelis metus, kai Bendrijos

priemonėmis, EPF ir ES krizių valdymo priemonėmis bei valstybių narių individualiais įnašais buvo

remiamas Afrikos taikos ir saugumo struktūros kūrimas. Buvo padaryta pažanga žemyno išankstinio

perspėjimo sistemos kūrimo, Afrikos nuolatinės parengties pajėgų ir gerai veikiančios AS taikos ir

saugumo tarybos srityse.

171. Koen Vervaeke paskyrimas ESSĮ ir Komisijos delegacijos AS vadovu gruodžio 6 d. parodo, kad ES

svarbūs santykiai su AS. ESSĮ paskyrimas padidins ES matomumą ir padės toliau intensyvinti dialogą

bei keitimąsi nuomonėmis su AS ir visų pirma sudarys palankesnes sąlygas bendrai strategijai ir

pirmajam veiksmų planui įgyvendinti.

42


Didžiųjų ežerų regionas ir Kongo Demokratinė Respublika

172. Didžiųjų ežerų regionas tebebuvo ES dėmesio centre, visų pirma ESSĮ vykdant veiklą Didžiųjų ežerų

regione. ESSĮ Roeland van de Geer ypač daug dėmesio skyrė konflikto Didžiųjų ežerų regione

sprendimui, visų pirma KDR rytinėje dalyje, siekdamas suderinti ES ir kitų tarptautinių veikėjų

veiksmus atsižvelgiant į regiono saugumo struktūrą.

173. Tripartite Plus, Tarptautinės ryšių palaikymo su Kongo Demokratine Respublika grupės posėdžiai,

Tarptautinė konferencija Didžiųjų ežerų regiono klausimu ir dvišaliai susitikimai 2007 m. davė

teigiamų rezultatų.

2007 m. lapkričio 9 d. KDR ir Ruanda paskelbė bendrą komunikatą, kuriame pripažįstamas neigiamas

Demokratinių išlaisvinimo pajėgų vaidmuo, susijęs su nestabilia padėtimi KDR rytinėje dalyje. Deja,

principai, dėl kurių buvo susitarta Nairobio komunikate, nebuvo pradėti nedelsiant įgyvendinti, nes

KDR ginkluotosioms pajėgos pradėjo nušalinto generolo L. Nkunda vadovaujamų sukilėlių pajėgų

puolimą. 2007 m. ES tebebuvo susirūpinusi dėl humanitarinės padėties KDR; 2007 m. pabaigoje 800

000 žmonių paliko namus, o aukų ir sužeistųjų skaičius pasiekė nepriimtinai aukštą lygį. Lapkričio

mėn. generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio atstovė žmogaus teisių klausimais R. Kionka

lankėsi rytinėje KDR dalyje ir išreiškė didelį ES susirūpinimą dėl vykdomų žmogaus teisių pažeidimų.

KDR saugumo sektoriaus reformos srityje ESGP misijos aktyviai dirbo teikdamos konsultacijas

policijos, gynybos ir (baudžiamojo) teisingumo sričių pertvarkymo klausimais.

174. 2007 m. liepos 1 d. buvo pradėta EUPOL RD Congo misija, kurios pradinė trukmė – vieneri metai.

EUPOL RD Congo misijoje dalyvauja trisdešimt devyni tarptautiniai ekspertai (iš kurių trys yra

moterys) iš devynių ES valstybių narių ir dviejų pakviestų trečiųjų šalių (t. y. Šveicarijos ir Angolos).

Misijai vadovauja vyresnysis inspektorius iš Portugalijos Adilio Ruivo Custodio.

175. Šios misijos tikslas – remti Kongo Vyriausybės pastangas vykdyti policijos sektoriaus reformą teikiant

konsultacijas būsimam Comité de Suivi de la Réforme de la Police (CSRP), kurio paskirtis – tapti

tinkamu forumu, kuriame visi tarptautiniai ir vietos veikėjai bendradarbiaus remdami policijos

reformą. EUPOL RD Congo padeda Police Nationale Congolaise (PNC) dedant pastangas gerinti

Police Judiciaire veiksmingumą Kinšasoje ir įsteigti nacionalinį operacijų centrą, skirtą viešosios

tvarkos valdymui sostinėje. Misija mokė Kongo policiją užtikrinti, kad jos veiksmai atitiktų geriausius

tarptautinės policijos praktikos pavyzdžius ir nebūtų pažeidžiamos žmogaus teisės, bei per misijos

ryšių palaikymo teisingumo srityje padalinį šiuo metu remia policijos ir teisingumo sektorių sąsają.

176. EUPOL RD Congo taip pat padeda bendrai koordinuoti nacionalinę saugumo sektoriaus reformą, kuri

apima policijos, teisingumo ir gynybos ramsčius.

43


177. EUPOL RD Congo glaudžiai bendradarbiauja su kita ESGP misija KDR EUSEC RD Congo, ypač per

bendrus pajėgumus (visų pirma saugumo, žmogaus teisių ir (arba) vaikų dalyvavimo ginkluotuose

konfliktuose, lyčių aspekto, spaudos bei visuomenės informavimo srityse).

178. EUSEC RD Congo toliau konsultavo saugumo sektoriaus reformos klausimu, atsižvelgdama į tai, kad

2007 m. kovo mėn. buvo suformuota nauja Kongo Vyriausybė. Nuo to laiko Kongo valdžios

institucijos aiškų prioritetą teikia karinio nestabilumo šalies rytinėje dalyje problemos, kuri pakenkė

ilgalaikėms gynybos reformoms, sprendimui.

179. Šiuo laikotarpiu EUPOL RD Congo ir EUSEC RD Congo tęsė konsultacinį darbą, tačiau, visų pirma

gynybos klausimais dėl keleto skirtingų nuomonių Kongo Demokratinėje Respublikoje, susijusių su

būsimos kariuomenės struktūra, šioje srityje kilo tam tikrų sunkumų. Iš dalies dėl padėties rytinėje

šalies dalyje 2007 m. atitinkamas Kongo subjektas nesurengė SSR apskritojo stalo diskusijos

teisingumo, policijos ir gynybos reformos ateičiai aptarti, kaip buvo iš pradžių planuota. 2008 m.

vasario 25–26 d. Kinšasoje galiausiai įvyko apskritojo stalo diskusija. Šiuo metu vyksta diskusijos,

kaip įgyvendinti strateginę viziją, kurią Kongo valdžios atstovai pateikė apskritojo stalo diskusijos

metu.

180. Lapkričio mėn. pabaigoje ES pirmininkaujanti valstybė narė palankiai įvertino naujos vyriausybės

suformavimą Burundyje, dar kartą patvirtindama savo paramą regioninei iniciatyvai ir pabrėždama,

kaip svarbu įgyvendinti 2006 m. susitarimus. ESSĮ reguliariai lankėsi Ruandoje ir Ugandoje.

Konflikto Šiaurės Ugandos klausimu ES toliau dėjo pastangas atnaujinti Jubos taikos derybas per

Juboje reziduojantį ESSĮ Sudane atstovą Jubos taikos derybose.

Sudanas (Darfūras)

181. ES toliau aktyviai reagavo į politines, saugumo ir humanitarines problemas Sudane, visų pirma į rimtą

konfliktą Darfūre, vykdydama daugialypę veiklą.

182. Atsižvelgdama į besitęsiančius smurtinius išpuolius prieš Darfūre dirbančias civilines ir humanitarines

organizacijas, Taryba ne kartą reikalavo, kad visos šalys susilaikytų nuo bet kokio smurto. Ji paragino

Sudano valdžios institucijas vykdyti savo pareigas ir apsaugoti visus piliečius bei panaikinti

nebaudžiamumą Darfūre. Keletą kartų ir be sankcijų pagal JTSTR 1591 taikymo, Taryba pakartojo

pritarianti tolesnių priemonių prieš tuos, kurie kenkia taikai ir saugumui regione, visų pirma prieš

subjektus, kurie kliudo teikti humanitarinę pagalbą, svarstymui, visų pirma JT. Taryba paragino

Sudano Vyriausybę besąlygiškai bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju teismu ir išduoti du

asmenis, dėl kurių Tarptautinis baudžiamasis teismas 2007 m. balandžio 27 d. išdavė arešto orderius

dėl kaltinimų nusikaltimais žmoniškumui ir karo nusikaltimais Darfūre.

183. ES toliau dėjo pastangas konsoliduoti Darfūro taikos susitarimą, visų pirma ragindama susitarimo

nepasirašiusius sukilėlių judėjimus prisijungti prie susitarimo.

44


184. Tačiau tolesnio sukilėlių grupių skilimo tendencija ir daugybės naujų atskilusių grupių susiformavimas

apsunkino pastangas sudaryti vienodas sąlygas. Dėl besitęsiančio smurto Darfūre buvo vis

akivaizdžiau matyti, kad būtina tuo pačiu metu gerinti saugumo padėtį kaimyniniame Čade ir

Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR).

185. ES aktyviai dirbo darydama spaudimą visoms konflikto Šalims, kad jos įsitrauktų į politinį procesą ir

derybų keliu sureguliuotų konfliktą. Taigi ES atitinkamai aktyviai rėmė Afrikos Sąjungos (AS) ir

Jungtinių Tautų (JT) bendrai plėtojamą tarpininkavimo procesą dėl Darfūro, ryžtingai dalyvaudama

taikos derybose ir glaudžiai bendradarbiaudama su pagrindiniais tarptautiniais veikėjais, visų pirma

per ESSĮ, bei teikdama finansinę paramą.

186. Sudano Vyriausybės ir Darfūro sukilėlių grupių Sirte taikos derybomis (2007 m. spalio 27 d.) po ilgo

neveikimo laikotarpio prasidėjo ilgas politinis procesas. Deja, jos neatitiko pradinių lūkesčių, nes

nedalyvavo tam tikros svarbios sukilėlių opozicijos grupės. Nepaisant to, ES toliau rėmė įvairias

iniciatyvas AS ir JT siekiant suburti visas šalis draugėn, kad procesas būtų tęsiamas.

187. 2007 m. ES bendru civilinių ir karinių priemonių paketu toliau rėmė AMIS, atsiliepdama į Afrikos

Sąjungos prašymą. Tai apėmė pagalbą planavimo ir įrangos srityje bei techninę ir finansinę paramą.

188. ES drauge su tarptautine bendruomene nuolat darant spaudimą, Sudano Vyriausybė sutiko (2007 m.

liepos mėn.), kad Darfūre būtų dislokuota JT ir AS mišri misija (UNAMID). Niujorke (rugsėjo 21 d.)

įvyko antroji aukšto lygio konsultacija dėl Darfūro, kurioje aktyviai dalyvavo ES. Siekdama

reorganizuoti AS misiją (AMIS) į UNAMID, ES nusprendė iki 2007 m. pabaigos nutraukti šios

paramos akcijos civilinio ir karinio komponento veiklą. Reorganizavimas įvyko 2007 m. gruodžio 31

d.

189. Tuo pat metu buvo dedamos pastangos, visų pirma per ES specialųjį įgaliotinį Sudane (ESSĮ), stebėti

šiaurinės ir pietinės dalies santykius bei Visapusio taikos susitarimo (VTS) įgyvendinimo padėtį. 2007

m. spalio 11 d. Sudano liaudies išlaisvinimo judėjimo sprendimas sustabdyti savo dalyvavimą

Nacionalinės vienybės vyriausybėje patvirtino strategijos, kuria skatinamas visa apimantis požiūris

sprendžiant krizės Sudane problemą, aktualumą: sėkmingas VTS įgyvendinimas yra nepaprastai

svarbus taikiam krizės Darfūre ir kituose Sudano regionuose sureguliavimui. Dėl neabejotinai

sudėtingo ir ypač dinamiško Darfūro konflikto pobūdžio ESSĮ tuo pat metu didelę dalį savo laiko taip

pat skyrė šiai krizei.

190. Jis reguliariai susitikdavo su Sudano valdžios institucijų atstovais ir regioniniais bei tarptautiniais

dalyviais aptarti ES požiūrį į įvairius su Sudanu susijusius klausimus (Darfūro krizė, VTS

įgyvendinimas, AMIS reorganizavimas į JT misiją ir t. t.). ESSĮ glaudžiai bendradarbiavo su AS ir JT,

o jo personalas Adis Abeboje daug prisidėjo koordinuojant ES paramą taikos palaikymo operacijoms

Darfūre.

45


191. Visapusiškai remdama AS ir JT tarpininkavimą, kad būtų atnaujintas politinis procesas, ES toliau rems

pastangas siekti pažangos taikiai sprendžiant Darfūro konfliktą. Pagrindinis sunkumas bus suburti

draugėn įvairias sukilėlių grupuotes.

46

Be to, tolesnė parama bus teikiama UNAMID siekiant stabilizuoti ir gerinti saugumo padėtį Darfūre.

Siekdama spręsti problemas, susijusias su Darfūro konflikto regioniniais aspektais, visų pirma su

destabilizuojančiu poveikiu Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje (CAR) ir poreikiu apsaugoti šalies

viduje perkeltuosius asmenis, ES nusprendė dislokuoti karinę grupę (EUFOR Tchad/RCA) šiose

šalyse.

192. Galiausiai vienas svarbiausių ES prioritetų tebebus Visapusiško taikos susitarimo (VTS)

įgyvendinimas. Ji toliau ragins abi Nacionalinės vienybės vyriausybės šalis bendradarbiauti gera valia,

kad būtų įgyvendintos likusios nuostatos. Šiomis labai sudėtingomis ir sunkiomis aplinkybėmis ES

toliau atliks vadovaujantį vaidmenį kuriant koordinavimo grandinę tarp pagrindinių tarptautinių

veikėjų svarbiausiems klausimams spręsti.

Čadas ir Centrinės Afrikos Respublika (EUFOR TCHAD/RCA)

193. 2007 m. spalio 15 d., priimdama Bendruosius veiksmus 2007/677/BUSP, Taryba nusprendė vykdyti

karinę perėjimą užtikrinančią operaciją Čado Respublikoje ir Centrinės Afrikos Respublikoje,

pavadintą EUFOR Tchad/RCA, laikydamasi įgaliojimų, nustatytų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos

Rezoliucijoje (JTSTR) 1778 (2007). Šiuo sprendimu ES sustiprino savo ilgalaikius veiksmus remiant

pastangas sureguliuoti krizę Darfūre ir išspręsti dėl jos kylančias problemas regione, visų pirma Rytų

Čade ir Centrinės Afrikos Respublikos šiaurės rytų dalyje.

194. 2007 m. Europos Parlamentas priėmė dvi svarbias rezoliucijas dėl Čado, išreikšdamas savo

susirūpinimą dėl smurto proveržio Čade ir platesniame regione bei paramą EUFOR TCHAD/RCA

dislokavimui 50 .

195. 2008 m. sausio 28 d. ES nusprendė pradėti karinę operaciją Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje,

įgaliodama ES operacijos vadą nedelsiant pradėti dislokuoti daugiašales pajėgas ir vykdyti operaciją.

196. EUFOR Tchad /RCA dislokavimas yra konkretus žingsnis, bylojantis apie ES įsipareigojimą aktyviai

dirbti siekiant pagerinti saugumo padėtį Čado rytinėje dalyje ir Centrinės Afrikos Respublikos šiaurės

rytų dalyje. Šiuo žingsniu siekiama prisidėti prie pabėgėlių ir šalies viduje perkeltųjų asmenų

apsaugos, sudarant palankesnes sąlygas humanitarinei pagalbai teikti, padedant sukurti sąlygas šalies

viduje perkeltiesiems asmenims savanoriškai sugrįžti į savo kilmės vietą, bei atlikti tam tikrą vaidmenį

užtikrinant JT misijos saugumą ir veikimo laisvę.

197. Ši operacija gali būti laikoma tvirto ES įsipareigojimo spręsti krizę regione išsamaus paketo,

daugiausia dėmesio skiriant Darfūrui, dalimi. Visos ES priemonės – diplomatinės, politinės ir

finansinės – bus mobilizuotos šiam įsipareigojimui remti. EUFOR Tchad /RCA dislokavimą palankiai

įvertino Čado ir Centrinės Afrikos Respublikos Vyriausybės. ES karinė operacija bus vykdoma

konsultuojantis su atitinkamų šalių vadovybėmis.

50 2007 m. rugsėjo 27 d. EP rezoliucija dėl ESGP operacijos Čade ir Centrinės Afrikos Respublikoje ir 2007 m.

gruodžio 13 d. EP rezoliucija dėl Rytų Čado Respublikos.


198. 2007 m. Centrinės Afrikos Respublikoje ES toliau teikė finansinę paramą FOMUC (Force

Multinationale en Centrafrique de la CEMAC) pagal Afrikos taikos priemonę ir tęs šią veiklą 2008 m.

pagal FOMUC IV. FOMUC III buvo įgaliotos prisidėti prie saugumo Centrinės Afrikos Respublikoje

ir ginkluotų pajėgų pertvarkymo vykdant nacionalinį susitaikymo procesą ir ekonomikos atgaivinimą.

2008 m. FOMUC IV bus įgaliotos „prisidėti prie aplinkos apsaugos priemonių, susijusių su saugumo

sektoriaus reforma, prie nacionalinio susitaikymo proceso ir Europos Sąjungos vystymosi grupių

projekto“.

Somalis

199. ES toliau laikėsi įsipareigojimo gerinti politinį saugumą bei humanitarinę ir žmogaus teisių padėtį

Somalyje. Būta teigiamų politinių pokyčių – 2007 m. vasarą įvyko Nacionalinis susitaikymo

kongresas, o 2007 m. pabaigoje paskirtas naujas Ministras Pirmininkas Nur Hassan Hussein. Ministras

Pirmininkas pademonstravo norą pradėti dialogą su opozicijos Šalimis Somalio viduje ir už jo ribų. ES

palankiai įvertino naujo Ministro Pirmininko paskyrimą ir paragino jį parengti gaires likusiai

pereinamojo laikotarpio daliai. Remdama tai, kaip pagrindinė donorė ES suteikia 4,5 mln. EUR

pradinį šešių mėnesių paketą Somalio pereinamojo laikotarpio federalinei vyriausybei remti, kuris bus

administruojamas pagal JT vystymo programą.

200. JT koordinuoja tarptautinę paramą Somaliui per JT Generalinio Sekretoriaus specialųjį atstovą

Somaliui Ould-Abdallah. Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis J. Solana susitiko su Ould-

Abdallah ir patikino jį, kad ES visapusiškai remia JT pastangas Somalyje. ES taip pat dalyvavo

Tarptautinėje ryšių palaikymo su Somaliu grupėje, kurioje tarptautiniai partneriai keičiasi padėties

Somalyje analizės rezultatais.

201. ES pritarė AS misijai Somalyje AMISOM ir paragino ją sustiprinti. Stipresnė AMISOM būtina tam,

kad Etiopijos pajėgos galėtų pasitraukti. ES taip pat pareiškė esanti labai susirūpinusi dėl

humanitarinės ir žmogaus teisių padėties bei kelis kartus paragino gerinti galimybes teikti

humanitarinę pagalbą ir geriau stebėti bei apsaugoti žmogaus teises.

202. ES remia Afrikos Sąjungos taikos palaikymo pajėgas Somalyje (AMISOM), pagal Afrikos taikos

priemonę teikdama 15 mln. EUR paramą Ugandos karių dislokavimui ir 5 mln. EUR paramą pagal

Stabilumo priemonę Afrikos Sąjungos strateginiam ir valdymo padaliniui remti.

Pietų Afrika

203. Pagal Pietų Afrikos ir Europos Sąjungos strateginę partnerystę gegužės 14 d. Briuselyje įvyko

pirmasis ministrų trejeto susitikimas. Ministrai priėmė bendrą veiksmų planą dėl strateginės

partnerystės įgyvendinimo. Buvo susitarta sukurti naują pamatinę struktūrą visiems esamiems

bendradarbiavimo forumams ir intensyvinti šuo metu vedama dialogą visuose bendradarbiavimo

lygiuose. Intensyvesnis politinis dialogas ir glaudesnis politinis bendradarbiavimas yra 2006 m.

lapkričio mėn. priimtos strateginės partnerystės kertinis akmuo. Todėl veiksmų plane numatyta, kad

ministrų susitikimai vyksta du kartus per metus, o aukščiausiojo lygio dialogo susitikimai

organizuojami reguliariais intervalais.

47


204. Buvo nuspręsta stiprinti ir plėsti bendradarbiavimą visose srityse, įskaitant taiką ir saugumą visame

pasaulyje, vystymąsi, aplinkos apsaugą ir klimato kaitą, mokslą ir technologiją bei kitas sritis.

Partnerystėje taip pat pripažįstama reguliarios ir įtvirtintos parlamentų sąveikos svarba.

205. Spalio 10 d. Tsvanėje, Pietų Afrikoje, įvyko antrasis trejeto susitikimas, po kurio sekė ES ir Pietų

Afrikos bendradarbiavimo tarybos posėdis. Ministrai aptarė taikos ir saugumo, muitinių ir energetikos

srityse vykdomą bendradarbiavimą ir prekybos, plėtros bei bendradarbiavimo susitarimo patikslinimą.

Jie išreiškė norą kuo greičiau surengti Pietų Afrikos ir ES aukščiausiojo lygio susitikimą.

206. ES pagalba konfliktų prevencijos srityje skirta pajėgumų stiprinimui pasitelkiant teisingumo padalinį

bei teikiant paramą policijai ir parlamentui. Teikiant paramą pilietinei visuomenei daugiausia dėmesio

skiriama galimybių pasinaudoti teisine pagalba gerinimui bei informuotumo didinimui ir konstitucinių

teisių propagavimui (15 mln. EUR).

Vakarų Afrika ir Bisau Gvinėja

207. Politinė situacija šiame subregione pagerėjo, demokratiniams pokyčiams po rinkimų įvykus keliose

šalyse, pavyzdžiui, Toge ir Siera Leonėje. Toge ES baigė konsultacijas pagal Kotonu susitarimo 96

straipsnį ir atnaujino įprastą politinį dialogą su šalimi. Nigerijoje buvo užginčyti rinkimų rezultatai; ES

šioje šalyje siekia gilinti dialogą su naujomis valdžios institucijomis dėl tolesnės veiklos pagal ES

rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas. Dramblio Kaulo Krante pažanga įgyvendinant konflikto

Šalių Ouagadougou susitarimą buvo lėta. ES reikšmingai prisideda prie rinkimų organizavimo, kurie

dabar numatyti 2008 m. viduryje. ES tęsia konsultacijas su Gvinėja (Konakri), kur prezidento ir

profesinių sąjungų susitarimas paskirti ministrą pirmininką bendru sutarimu po 2007 m. vasario mėn.

sukilimų tebėra nepatikimas.

208. Gvinėjoje Bisau ES, pasinaudodama visomis turimomis priemonėmis, deda reikšmingas pastangas

remti vyriausybės planus dėl saugumo sektoriaus reformos. Dabartinį finansavimą iš Europos plėtros

fondo ir paramą pagal Stabilumo priemonę greitai papildys ESGP konsultacinė paramos saugumo

sektoriaus reformai misija (EU SSR Guinea- Bissau).

209. 2007 m. gruodžio 10 d. Taryba patvirtino ESGP misijos Bisau Gvinėjos saugumo sektoriaus reformai

remti bendrąją koncepciją. 2008 m. vasario 12 d. Taryba priėmė bendruosius veiksmus Europos

Sąjungos misijos saugumo sektoriaus reformai Bisau Gvinėjos Respublikoje remti.

Ribojančios priemonės Dramblio Kaulo Krantui, Liberijai, Somaliui, Kongo Demokratinei

Respublikai ir Zimbabvei

210. 2007 m. Taryba tęsė JT sankcijų Dramblio Kaulo Krantui, Liberijai ir Kongo Demokratinei

Respublikai visapusišką įgyvendinimą.

211. 2007 m. lapkričio 22 d. Taryba įgyvendino Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos Rezoliuciją 1782

(2007), atnaujindama ribojančias priemones Dramblio Kaulo Krantui iki 2008 m. spalio 31 d. 51

51 OL L 305, 2007 11 23, p. 61.

48


212. Liberijoje Taryba pratęsė ribojančių priemonių, nustatytų JTSTR 1521 (2003), galiojimą iki 2007 m.

gruodžio 22 d. 52 pagal JTSTR 1731 (2006). Tačiau JT Saugumo Tarybai priėmus JTSTR 1753 (2007),

2007 m. birželio 11 d. Taryba nusprendė nutraukti draudimą iš Liberijos į Bendriją importuoti

neapdorotus deimantus.

213. 2007 m. Taryba įgyvendino JTSTR 1725 (2006) ir JTSTR 1744 (2007), kuriose, inter alia, numatytos

papildomos išimtys ginklų embargui, 2007 m. vasario 12 d. priimdama Bendrąją poziciją

2007/94/BUSP dėl ribojančių priemonių Somaliui 53 , o 2007 m. birželio 7 d. – Bendrąją poziciją

2002/391/BUSP 54 , iš dalies keičiančią Bendrąją poziciją 2002/960/BUSP dėl ribojančių priemonių

Somaliui.

214. 2007 m. rugpjūčio 10 d. JT Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 1771 (2007), kuria ribojančių

priemonių Kongo Demokratinei Respublikai galiojimas pratęsiamas iki 2008 m. vasario 15 d. ir

kurioje numatomos naujos išimtys. Taryba įgyvendino šią JTSTR priimdama Bendrąją poziciją

2007/654/BUSP 55 .

215. 2007 m. vasario 19 d. Taryba pratęsė Bendrąja poziciją 2004/235/BUSP nustatytų ribojančių

priemonių Zimbabvei galiojimą iki 2008 m. vasario 20 d. 56 Dėl šios priežasties vėliau, 2007 m.

balandžio 16 d. ir birželio 25 d., Taryba taip pat atnaujino ir patikslino asmenų, kuriems taikoma

Bendroji pozicija 2004/161/BUSP, sąrašą.

216. Taryba reguliariai peržiūri ribojančias priemones, siekdama nustatyti, ar jos atitinka konkrečius

tikslus. Jei taip nėra, Taryba gali nuspręsti, kad priemonės turėtų būti toliau taikomos, prireikus jas

papildant ar iš dalies pakeičiant. 2008 m. Taryba persvarstys visus sankcijų režimus, kurie turi būti

persvarstyti, ypatingą dėmesį skirdama toms priemonės, kurias ES nustatė autonomiškai. Be to,

Taryba toliau deda pastangas teikti kuo konkretesnę tapatybės nustatymo informaciją, kad būtų galima

nedviprasmiškai identifikuoti tam tikrus asmenis ir subjektus siekiant pagerinti ribojančių priemonių,

kurias ji nustato, veiksmingumą.

6 SKYRIUS – TRANSATLANTINIAI SANTYKIAI

ES ir JAV

217. 2007 m. balandžio 30 d. Vašingtone buvo surengtas ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimas.

Diskusijose daugiausia dėmesio buvo skirta transatlantinės ekonominės integracijos skatinimui, vizų

režimo netaikymo klausimui, Dohai, energetikai ir klimato kaitai, Kosovui, Iranui, Libanui, Lotynų

Amerikai ir Ukrainai. Priimtoje deklaracijoje buvo parodytas atnaujintas įsipareigojimas gilinti

bendradarbiavimą trijose pagrindinėse srityse, t. y. pažangos ES ir JAV transatlantinės ekonominės

integracijos, visų pirma įsteigiant Transatlantinę ekonominę tarybą, taikos, žmogaus teisių ir

demokratijos visame pasaulyje propagavimo ir energijos tiekimo patikimumo, veiksmingumo bei

klimato kaitos srityse.

52 OL L 41, 2007 2 13, p. 17.

53 OL L 41, 2007 2 13, p. 19.

54 OL L 146, 2007 6 8, p. 23.

55 OL L 264, 2007 10 10, p. 11.

56 OL L 51, 2007 2 20, p. 25; OL L 101, 2007 4 18, p. 14; OL L 172, 2007 6 30, p. 89.

49


218. Šioje deklaracijoje pateikta išsami darbo minėtose srityse programa. Buvo pasirašyti du susitarimai, t.

y. pirmojo etapo oro transporto susitarimas ir susitarimas dėl saugaus keitimosi įslaptinta informacija.

219. 2007 m. konsultacijos buvo suintensyvintos ir padaryta pažanga keliose srityse, įskaitant daugelį tų,

kurias ES nustatė kaip prioritetines, pavyzdžiui, klimato kaita, vizų režimo netaikymo programos

išplėtimas, bendradarbiavimas reglamentavimo srityje, dialogas dėl investavimo, oro transporto

susitarimas, bendradarbiavimas krizių valdymo srityje ir dialogas kovos su terorizmu bei tarptautinės

teisės klausimais, taip pat dėl daugelio regioninių klausimų, pavyzdžiui, Kosovas, Artimųjų Rytų

taikos procesas, Iranas ir Sudanas.

220. Rengdamasi 2008 m. ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimui Slovėnijoje, ES laikysis aktyvios

pozicijos, sieks laikytis vieningos nuomonės ir sieks konkrečių rezultatų. Prioritetiniai aukščiausiojo

lygio susitikimo klausimai galėtų būti: Transatlantinės ekonominės tarybos darbo rezultatai (šioje

srityje EP vaidmuo tapo svarbesnis, jam dalyvaujant Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialoge),

klimato kaita ir energetika, Doha, vizų režimo netaikymo klausimas, susitarimas dėl duomenų

apsaugos principų rinkinio, antrojo etapo oro transporto susitarimas, galimas susitarimo dėl aviacijos

saugos ir dėl 100 % į JAV vežamų konteinerių skanavimo pasirašymas, JAV įsipareigojimas dėl

daugiašalės nusiginklavimo ir masinio naikinimo ginklų neplatinimo sistemos, JAV dalyvavimas JT

Žmogaus teisių taryboje, tolesnis bendradarbiavimas krizių valdymo srityje, tolesnės konsultacijos dėl

kovos su terorizmu ir tarptautinės humanitarinės teisės, tolesnis veiksmų koordinavimas demokratijos

propagavimo srityje. Bus tęsiamos intensyvios konsultacijos daugeliu regioninių klausimų,

pavyzdžiui, dėl Kosovo, įšaldyto Padnestrės konflikto, Artimųjų Rytų taikos proceso, Sirijos ir

Libano, Irano, Sudano (Darfūro), Afganistano. ES sieks dalyvauti labiau strateginio pobūdžio

diskusijoje santykių su Rusija tema.

ES ir Kanada

221. 2007 m. birželio 4 d. galiausiai įvyko ES ir Kanados aukščiausiojo lygio susitikimas. Tai buvo

produktyvus susitikimas, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta trims pagrindinėms sritims: užsienio

politikai ir tarptautiniam saugumui (visų pirma Afganistano ir Kanados dalyvavimui EUPOL, ES

bendradarbiavimui su Kanados mokymo tarnybos metu priemone), klimato kaitai ir energijos tiekimo

patikimumui (buvo pabrėžta būtinybė iki 2050 m. mažiausiai perpus pasaulyje sumažinti išmetamų

šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį) ir ekonominei partnerystei (glaudesnės ekonominės

partnerystės išlaidų ir teikiamos naudos tyrimo parengimas). Buvo priimtas aukščiausiojo lygio

susitikimo pareiškimas ir bendradarbiavimo reglamentavimo srityje veiksmų planas. Susitarta pradėti

derybas dėl oro susisiekimo paslaugų susitarimo.

222. Tyrimas, skirtas išanalizuoti ir įvertinti ES ir Kanados glaudesnės ekonominės partnerystės išlaidas ir

teikiamą naudą, inicijuotas aukščiausiojo lygio susitikime 2007 m., turi būti baigtas 2008 m. birželio

mėn. Jo rezultatai turi būti pateikti ir aptarti 2008 m. spalio mėn. įvyksiančiame kitame aukščiausiojo

lygio susitikime.

50


223. Kanada, viena svarbiausių partnerių vykdant ESGP operacijas, buvo pakviesta dalyvauti daugumoje

operacijų, kuriose dalyvauja trečiosios valstybės. 2007 m. aukščiausiojo lygio susitikime buvo

susitarta gilinti ES ir Kanados bendradarbiavimą krizių valdymo srityje. Šiuo metu Kanada dalyvauja

šiose civilinėse misijose: ES misija Bosnijoje ir Hercegovinoje (ESPM II) ir EUPOL Afghanistan.

Kaip susitarta aukščiausiojo lygio susitikime, užmegzti ES ir Kanados stabilizacijos ir atkūrimo biuro

prie Užsienio reikalų departamento santykiai. Kanada prisidėjo prie karinės ESGP operacijos

ALTHEA Bosnijoje ir Hercegovinoje (nuo 2004 m. iki 2007 m.) ir prie ES veiksmų, skirtų AMIS

(Afrikos Sąjungos misija Sudane) remti.

7 SKYRIUS – AZIJA IR OKEANIJA

Regioniniai sprendimai

Rytų Azijos politikos gairės

224. 2007 m. pabaigoje Taryba paskelbė „ES užsienio ir saugumo politikos Rytų Azijoje gaires“, kuriose

pateikiami pagrindiniai ES politikos šiame regione principai.

ASEAN

225. 2007 m. praėjusių metų pastangos stiprinti ES ir ASEAN partnerystę davė rezultatų. ES ir ASEAN

santykių spektras taip pat buvo praplėstas; užsienio politikos ir saugumo klausimai dabar nuolat

įtraukiami į dvišalius politinius dokumentus kaip visapusiško bendradarbiavimo sritys. 2007 m. kovo

mėn. įvykusiame kas dvejus metus vykstančiame ministrų susitikime buvo priimta Niurnbergo

deklaracija dėl sustiprintos ES ir ASEAN partnerystės. Iškilmingame aukščiausio lygio susitikime

(2007 m. lapkričio mėn., Singapūras) buvo paminėta ES ir ASEAN santykių 30-ies metų sukaktis,

patvirtinti bendradarbiavimo ateityje tikslai, nustatyti Niurnberge, ir priimtas jų įgyvendinimo veiksmų

planas. Projektus pagal šį planą finansuos ES valstybės narės, Europos Komisija ir Tarybos generalinis

sekretoriatas.

Parodydama politinį įsipareigojimą regionui ES nusprendė prisijungti prie ASEAN draugystės ir

bendradarbiavimo sutarties ir įdėmiai sekė įvykius regione, įskaitant ASEAN chartiją, galimybę

ASEAN įsteigti žmogaus teisių organą, įvykius, susijusius su ASEAN + 3 santykiais ir Rytų Azijos

aukščiausiojo lygio susitikimo pažangą.

ASEM (Azijos ir Europos susitikimas)

226. 2007 m. gegužės 28–29 d. Hamburge įvykusiame ASEM užsienio reikalų ministrų susitikime, kuriame

pirmą kartą dalyvavo naujieji Azijos partneriai Indija, Pakistanas ir Mongolija, buvo įtvirtintas ASEM

procesas, užtikrinta su Helsinkio aukščiausiojo lygio susitikimu susijusi tolesnė veikla, pasirengta

kitam 2008 m. Kinijoje įvyksiančiam ASEM VII aukščiausio lygio susitikimui ir suteikta proga

užsienio reikalų ministrams aptarti strateginius ir saugumo politikos Azijos ir Ramiojo vandenyno

regione klausimus.

51


ARF (ASEAN regioninis forumas)

227. ES toliau atliko aktyvų vaidmenį ARF, vieninteliame Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono forume,

kuriame vyksta dialogas politiniais ir saugumo klausimais. Rugpjūčio 2 d. Maniloje vykusiame

ministrų susitikime ES delegacijai vadovavo generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis J. Solana;

šio susitikimo metu jis dalyvavo daugelyje dvišalių susitikimų. Suomijos ir Vokietijos dėka ES,

bendradarbiaudama su Indonezija, surengė du ARF susitikimus Europoje, o Kambodžoje surengtame

susitikime dėl ES veiksmų prioritetinių sričių, pavyzdžiui, šaulių ir lengvieji ginklai, buvo viena iš

pirmininkių.

Šiaurės Rytų Azija

Kinija

228. 2006 m. Tarybai priėmus išvadas dėl ES ir Kinijos strateginės partnerystės, 2007 m. pradžioje buvo

pradėtos derybos dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo su Kinija. 2007 m. jos buvo

tęsiamos, o 2008 m. bus suintensyvintos.

229. ES susitarė su Kinija dėl strateginės partnerystės 2003 m. 2007 m. buvo toliau plėtojama partnerystė,

visų pirma 10-ame ES ir Kinijos aukščiausio lygio susitikime lapkričio mėn. 57 Esant sudėtingiems

santykiams, tebesiskiria nuomonės dėl daugelio svarbių klausimų, pavyzdžiui, dėl žmogaus teisių

klausimo ES ir Kinija veda konkretų dialogą.

52

ES vertina Kinijos konstruktyvų vaidmenį regioninio saugumo ir dialogo organizacijose, taip pat jos

didinamus įsipareigojimus JT taikos palaikymo operacijose. 2007 m. suintensyvintos dvišalės

konsultacijos daugeliu temų, įskaitant pagrindinius tarptautinės svarbos klausimus (pavyzdžiui, Iranas

ir Artimieji Rytai bei Birma (Mianmaras), Korėjos pusiasalis ir Kosovas) ir pasaulinės svarbos

problemas, pavyzdžiui, klimato kaita ir tvarus vystymasis bei Afrika. Generalinis sekretoriusvyriausiasis

įgaliotinis J. Solana palaikė labai glaudžius ryšius su atitinkamas pareigas užimančiu

Kinijos pareigūnu ir toliau tai darys 2008 m.

230. 10-as ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimas buvo surengtas 2007 m. lapkričio 28 d. Pekine.

Jame buvo parengtas labai aiškiai suformuluotas sudėtingas bendras pareiškimas, kuriame aptariama

daug ir įvairių tarptautinės ir pasaulinės reikšmės klausimų. Aukščiausiojo lygio susitikime taip pat

buvo nuspręsta iki 2008 m. kovo mėn. pabaigos tarp Europos Komisijos ir Kinijos valstybės tarybos

užmegzti aukšto lygio dialogą ekonomikos ir prekybos klausimais ministro pirmininko pavaduotojų

lygiu, siekiant aptarti klausimus, susijusius su prekybos deficitu.

231. 2007 m. daug dėmesio buvo skirta žemyninės Kinijos ir Taivano santykiams; ši tendencija bus tęsiama

2008 m. ES pozicija grindžiama dviem principais: tvirtu įsipareigojimu laikytis „vienos Kinijos

politikos“ ir įsitikinimu, kad žemyninės Kinijos ir Taivano problemos turėtų būti sprendžiamos

dialogu ir taikiomis priemonėmis.

57

2007 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo

bei ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogo.


232. ES visada aiškiai pareikšdavo, kad palankiai vertina Taivano viešai pakartojamą įsipareigojimą

nekeisti status quo, ir toliau ragino abi šalis susilaikyti nuo pareiškimų ir veiksmų, kurie galėtų

išprovokuoti kitą šalį ar sukelti įtampą. Vadovaudamasi „vienos Kinijos“ politika, ES toliau skatins

abi puses ieškoti pragmatinių sprendimų dėl Taivano pozicijos specialiuosiuose daugiašaliuose

forumuose, ypač tais atvejais, kai dėl ES ir globalinių interesų Taivano praktinis dalyvavimas yra

svarbus.

Japonija

233. 2007 m. buvo tęsiamas glaudus ES ir Japonijos bendradarbiavimas, kurį vainikavo birželio 5 d.

Berlyne surengtas dvišalis aukščiausiojo lygio susitikimas. Susitikime bendraminčiai partneriai

susitarė plėsti bendradarbiavimą daugelyje sričių, pavyzdžiui, energetikos ir klimato kaitos srityse, bei

tvirtai ir teigiamai pasisakyti šiais klausimais G8 aukščiausio lygio susitikime Heiligendame.

Partneriai taip pat aptarė daugelį regioninių klausimų (Iranas, Afganistanas, Korėjos pusiasalis ir t. t.).

ES pakartojo savo norą aktyviau dalyvauti regioninės integracijos procese Rytų Azijoje ir visų pirma

Rytų Azijos aukščiausiojo lygio susitikime.

234. Buvo padaryta pažanga plėtojant ES ir Japonijos strateginę partnerystę, kurią kurti buvo paraginta

2003 m. ES saugumo strategijoje. Konsultacijos ir dialogas bendrą susirūpinimą keliančiais

tarptautinės ir pasaulinės svarbos klausimais tapo gilesni, be kita ko, pasitelkiant strateginius dialogus

Rytų Azijos ir Vidurinės Azijos klausimais.

235. Be to, 2007 m. su Japonija buvo pirmą kartą strategiškai pasikeista nuomonėmis apie Pietų ir Pietryčių

Aziją.

236. Į kito, 2008 m. įvyksiančio, ES ir Japonijos aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę bus įtraukta

daug svarbių klausimų: klimato kaita, energijos efektyvumas ir tiekimo patikimumas, vystymo politika

ir Afrika, regioniniai bei saugumo klausimai, taip pat daugelis kitų dvišalio bendradarbiavimo

klausimų.

237. ES ir Japonija toliau svarstys daug tarptautinių ir regioninių klausimų: Korėjos pusiasalis

(branduolinio ginklo atsisakymo procesas), Afganistanas (Japonijos kuro papildymo misija), Kinija bei

žemyninės Kinijos ir Taivano santykiai (padėtis rengiantis Olimpinėms žaidynėms ir prezidento

rinkimų Taivane rezultatai), Iranas, Artimieji Rytai, Vidurinė Azija (ten ES sieks glaudesnio

bendradarbiavimo pagal ES strategiją), Pakistanas ir Birma.

Korėjos pusiasalis

238. ES toliau siekė savo tikslo prisidėti prie taikos ir stabilumo išsaugojimo Korėjos pusiasalyje; jai atrodė

ypač svarbu, kad būtų padaryta pažanga regioninio stabilumo ir ginklų neplatinimo, visų pirma

branduolinio ginklo atsisakymo, srityje. ES ne kartą pareiškė tvirtai remianti Šešių šalių derybų

procesą. Todėl 2007 m. lapkričio mėn. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus dėl paramos TATENA

stebėsenos ir patikros veiklai Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR), skiriant

maždaug 1,7 mln. EUR finansinį įnašą.

53


239. ES taip pat įgyvendino sankcijas, nukreiptas prieš KLDR, įskaitant konkretų draudimą eksportuoti

dvejopo naudojimo prekes ir technologijas, kurios galėtų būti panaudojamos MNG programų tikslais,

– šis draudimas yra konkreti priemonė, kuria remiamos tarptautinės bendruomenės pastangos masinio

naikinimo ginklų neplatinimo srityje.

240. ES ne kartą pareiškė tvirtai remianti Šešių šalių derybų procesą ir palankiai įvertino pastarąjį abiejų

Korėjų aukščiausiojo lygio susitikimą bei veiksmus, kurių imtasi siekiant Korėjos susitaikymo.

241. 2007 m. Pchenjane ES trejetas (regionų direktorių lygiu) dalyvavo dviejuose derybų raunduose, kurių

metu buvo aptarti šie klausimai: branduolinio ginklo atsisakymas ir masinio naikinimo ginklai,

regioninis stabilumas, žmogaus teisės, ekonominė ir socialinė padėtis ir tolesnės ES bei KLDR

bendradarbiavimo perspektyvos. ES trejetas labai ragino KLDR pasinaudoti teigiamu postūmiu, kurį

suteikė pastarosios Šešių šalių derybos, primygtinai reikalavo, kad KLDR įsipareigotų laikytis JT

Saugumo Tarybos Rezoliucijos 1718, ir ragino Pchenjaną gerbti žmogaus teises bei pagrindines

laisves bei bendradarbiauti su JT mechanizmais.

242. ES ne kartą tarptautiniuose forumuose pareiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties KLDR,

ragindama šalį ją pagerinti. Pastarajame JTGA III komiteto posėdyje nemaža balsų persvara buvo

priimta speciali rezoliucija, kurią pasiūlė ES kartu su kitomis šalimis.

243. Kadangi ekonominis ir politinis bendravimas, palyginti su izoliavimu, turbūt yra veiksmingesnė

priemonė siekiant ilgalaikių pokyčių, ES bus pasirengusi intensyviau, tačiau atsargiai ir keldama

sąlygas, bendrauti su KLDR, atsižvelgdama į pažangą, padarytą branduolinio ginklo ir žmogaus teisių

klausimais, taip pat kitais tarptautinį susirūpinimą keliančiais klausimais.

244. Branduolinio ginklo klausimais KLDR padarius tokią pažangą, kokios tikimasi, ir KLDR teigiamai

sprendžiant žmogaus teisių klausimus, ES turėtų aptarti galimybes nuo humanitarinės pagalbos pereiti

prie pagalbos vystymuisi ir tokios pagalbos mastą.

Pietryčių Azija

Birma (Mianmaras)

245. Birmai (Mianmarui) ypač daug dėmesio buvo skirta 2007 m., kai rugpjūčio ir rugsėjo mėn. buvo žiauriai

numalšintos taikios demonstracijos. ES paskelbė Tarybos išvadas, kuriose smerkiamos žiaurios

represijos, o valdžios institucijos raginamos pradėti visas Šalis įtraukiantį išsamų nacionalinio

susitaikymo ir politinių reformų procesą.

246. ES taip pat pareiškė paramą JT specialiajam patarėjui I. Gambari, kuris po minėtų įvykių du kartus lankėsi

Mianmare. Be to, ES paragino panaikinti visus apribojimus, nustatytus Daw Aung San Suu Kyi, sudaryti

geresnes sąlygas tarptautinėms agentūroms atvykti į šalį, o Birmos valdžios institucijoms daugiau

bendradarbiauti humanitariniais ir vystymosi klausimais su tarptautiniais veikėjais.

247. ES pritarė konsultacijoms JT Saugumo Taryboje ir spalio 11 d. paskelbtam Prezidento pareiškimui. ES

dalyvauja JT „Draugų grupėje“, pradėjusioje veiklą gruodžio 19 d. Klausimas buvo keliamas visuose

dvišaliuose susitikimuose su Azijos partneriais, visų pirma aukščiausiojo lygio susitikimuose su ASEAN,

Kinija ir Indija.

54


248. 2007 m. lapkričio mėn. ES paskyrė Piero Fassino specialiuoju pasiuntiniu Birmai (Mianmarui), kad būtų

užtikrinta parama JT. Pirmaisiais savo kadencijos mėnesiais specialusis pasiuntinys P. Fassino susitiko su

Azijos partneriais ir lankėsi regione. Jis taip pat palaiko ryšius su pilietine visuomene ir ekspertų

grupėmis.

249. Valstybės narės ir Europos Komisija padidino šaliai skirtą humanitarinę pagalbą ir įnašus, skirtus

sveikatos ir švietimo programoms. Tačiau gali būti teikiama tik labai ribota pagalba, nes Birmos valdžios

institucijos atsisako atvirai ir visapusiškai bendradarbiauti.

250. 2007 m. lapkričio 19 d. ES, priėmusi Bendrąją poziciją 2007/750/BUSP 58 , nustatė griežtesnes sankcijas,

aiškiai nukreiptas į gamtos išteklių eksploatavimą, kuris teikia naudą valdžios institucijoms, kariškiams ir

susijusiems asmenims, kurie buvo atsakingi už rugsėjo mėn. įvykius ir šalyje susidariusią aklavietę. ES

nagrinės tolesnes ribojančias priemones.

Pietų Azija

Afganistanas

251. Pradėjus vykdyti ESGP policijos misiją (EUPOL Afghanistan), ją siejant su bendresniais teisinės

valstybės principais, ES vaidmuo Afganistane labai išsiplėtė.

2007 m. birželio viduryje pradėta vykdyti misija kūrimosi laikotarpiu susidūrė su nemažais sunkumais

logistikos ir viešųjų pirkimų srityje; iki 2008 m. pavasario galutinai suformuota misija turės 200

darbuotojų, įskaitant patarėjus policijos, teisingumo ir teisinės valstybės klausimais.

252. EUPOL Afghanistan dislokuota visame Afganistane: mentoriai ir patarėjai dirbs centro, regionų ir

provincijų lygiu siekdami ženkliai prisidėti kuriant Afganistano valdomas tvarias ir veiksmingas

civilinio viešosios tvarkos palaikymo priemones, kad būtų užtikrinta tinkama sąveika su platesne

baudžiamosios teisenos sistema.

253. Be to, EUPOL taip pat remia reformų procesą siekiant sukurti policijos tarnybą, kuria būtų pasitikima,

kuri būtų veiksminga ir kuri savo darbe laikytųsi teisinės valstybės principų ir gerbtų žmogaus teises

pagal tarptautinius standartus. Misija taip pat siekiama pagerinti tarptautinės bendruomenės veiksmų

koordinavimą ir jos sanglaudą policijos reformos srityje ir padėti Afganistanui kuo savarankiškiau

vykdyti reformas. EUPOL apsvarstys galimybę toliau aktyvinti savo dalyvavimą, ypač policijos ir

platesnio teisinės valstybės principo įgyvendinimo srityse.

254. Be EUPOL, ES toliau vykdė savo įsipareigojimus Afganistane. 2007 m. sausio 29 d. Berlyne buvo

surengtas ES trejeto ir Afganistano užsienio reikalų ministrų susitikimas. 2008 m. vasario 21 d.

Liublianoje buvo surengtas ES trejeto ir Afganistano užsienio reikalų ministrų susitikimas. Šiuose

susitikimuose ES dar kartą patvirtino savo ilgalaikę paramą Afganistano Vyriausybei ir žmonėms, taip

pat pabrėžė savo įsipareigojimą užtikrinti šalyje stabilumą ir demokratiją. ES ir toliau laikosi

įsipareigojimo dirbti kartu su Afganistano Vyriausybe tam, kad būtų užtikrinti laisvi ir sąžiningi

rinkimai 2009–2010 m. Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis buvo susitikęs su Afganistano

pareigūnais kelis kartus, daugiausia G8 užsienio reikalų ministrų susitikime ir vykstant JT Generalinei

58 OL L 308, 2007 11 24, p. 1

55


56

Asamblėjai. Afganistanas taip pat buvo įtrauktas kaip svarbus punktas į generalinio sekretoriausvyriausiojo

įgaliotinio darbotvarkę jo vizito į Vidurinę Aziją metu praėjusių metų spalio mėn. Šių

susitikimų metu buvo patvirtinta parama Afganistano Vyriausybei ir žmonėms, pabrėžiant ilgalaikį ES

įsipareigojimą siekiant stabilumo ir demokratijos šalyje, kartu pripažįstant ateityje laukiančius

uždavinius, visų pirma kovojant su terorizmu ir narkotikais.

255. 2008 m. ši parama ir uždaviniai nepasikeitė. Didesni ES įsipareigojimais vykdant EUPOL Afghanistan

misiją bus suderinti su šiuo metu vykdomais politiniais įsipareigojimais. Žmogaus teisių padėtis

Afganistane ir toliau bus svarbus mūsų diskusijų klausimas.

Atskiri klausimai, pavyzdžiui, kova su terorizmu ir narkotikais, toliau bus nagrinėjami atitinkamuose

Tarybos organuose, įskaitant susitikimus su atitinkamais Afganistano pareigūnais. Afganistanas taip

pat bus įtrauktas kaip svarbus punktas į ES susitikimų su atitinkamomis trečiosiomis šalimis, visų

pirma būsimame užsienio reikalų ministrų trejeto susitikime su Pakistanu. Be to, Afganistanas tebėra

visiems svarbus klausimas vedant dialogą su mūsų strateginiais partneriais.

Pakistanas

256. 2007 m. sausio 29 d. Berlyne buvo surengtas pirmasis iš numatytų reguliariai rengti ES trejeto ir

Pakistano užsienio reikalų ministrų susitikimų. Ta proga buvo priimta Bendra deklaracija dėl ES ir

Pakistano santykių, kurioje raginama intensyvinti ryšius keliose srityse, įskaitant kovą su terorizmu,

masinio naikinimo ginklų neplatinimą ir kovą su narkotikais. Pagal trečiosios kartos bendradarbiavimo

susitarimą gegužės 24 d. Islamabade įvyko pirmasis bendros su Pakistanu komisijos posėdis.

Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis susitiko su Pakistano Ministru Pirmininku jo vizito

Briuselyje metu sausio mėn.; taip pat įvyko jo ir Pakistano užsienio reikalų ministro dvišalis

susitikimas vykstant ASEAN regioniniam forumui liepos mėn. Kovo pradžioje Pakistane lankėsi

politikos direktorių trejetas 59 .

257. Taryba, palaikydama ryšius aukštu lygiu su Pakistano valdžios institucijomis, skelbdama pareiškimus

ir deklaracijas, atidžiai sekė įvykius Pakistane, visų pirma vis gilėjančią politinę krizę ir nepaprastąją

padėtį, kurios kulminacija tapo buvusios Ministrės Pirmininkės Benazir Bhutto nužudymas. Žuvus B.

Bhutto, generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis nusiuntė Prezidentui P. Musharraf laišką,

ragindamas tęsti politinio susitaikymo procesą Afganistane.

258. Nepaisant didelių problemų, 2008 m. vasario 18 d. surengti visuotiniai rinkimai buvo konkurencingi.

Nusiuntus ES rinkimų stebėjimo misiją buvo užtikrintas svarbus ES vaidmuo vietoje ir didelis jos

matomumas; misija atliko svarbų vaidmenį pagerinant rinkimų proceso skaidrumą. Prezidento P.

Musharrafo vizito Briuselyje metu 2008 m. sausio mėn. generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis

kalbėjo apie būtinybę surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus. Kito ES trejeto ir Pakistano užsienio

reikalų ministrų susitikimo metu bus galimybė aptarti tolesnius ES ir Pakistano santykius atsižvelgiant

į įvykius po rinkimų.

59 2007 m. gegužės 24 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl padėties Kašmyre ir ateities perspektyvų,

remdamasis Užsienio reikalų komiteto pranešimu.


Indija

259. 2007 m. buvo minimos 60-osios Indijos nepriklausomybės ir 50-osios Romos sutarties metinės, taigi

buvo tinkamas metas abiem pusėms įvertinti tarpusavio santykius po kelerių turiningų ir esminių

įvykių kupinų metų. Paskelbus apie svarbius dokumentus 2004 m. (Strateginė partnerystė), 2005 m.

(Bendras veiksmų planas) ir 2006 m. (sprendimas pereiti prie derybų dėl plataus prekybos ir

investicijų susitarimo), 2007 m. svarbiausia buvo įgyvendinti galiojančius įsipareigojimus.

260. Kaip ir ankstesniais metais, santykiai buvo toliau plėtojami reguliariai rengiant susitikimus visais

lygiais. 2007 m. gegužės 2 d. Berlyne buvo surengtas ES ir Indijos dialogas saugumo klausimais; 2007

m. gegužės 31 d. Berlyne buvo surengtas ministrų trejeto susitikimas, o lapkričio 30 d. Naujajame

Delyje – aukščiausiojo lygio susitikimas. Visuose šiuose susitikimuose buvo produktyviai

bendraujama, ypač paminėtina aukščiausiojo lygio susitikime vyravusi puiki atmosfera, dėl kurios

tikėtina nuolatinė pažanga ateityje.

261. ES ir Indijos dialogo metu formuojasi tarpusavio supratimas, dėl kurio galima darniau veikti

tarptautiniuose ir dvišaliuose forumuose. Šiam procesui buvo suteiktas ypač didelis impulsas, kai Pietų

Azijos regioninio bendradarbiavimo asociacija (SAARC) suteikė ES stebėtojos statusą, taigi ES turės

galimybę dalyvauti 2007 m. balandžio 3–4 d Naujajame Delyje vyksiančiame aukščiausiojo lygio

susitikime, kuriam pirmininkaus Indija. Abi pusės tikisi, kad taip jų bendradarbiavimas taps

glaudesnis.

262. 2008 m. ES ir Indija turės atlikti bendrą jų bendro veiksmų plano įvertinimą, kaip buvo numatyta jį

priėmus 2005 m. Ta proga ES ir Indija įvertins būdus ir priemones toliau tobulinti bendrą tarpusavio

santykių sistemą. Visų pirma ES tikisi tęsti diskusijas su Indija bendrą susirūpinimą keliančiais

klausimais, įskaitant klimato kaitą, energetiką, žmogaus teises, taikos stiprinimą, masinio naikinimo

ginklų neplatinimą ir kovą su terorizmu.

Padėtis Nepale, Šri Lankoje ir Bangladeše

263. 2007 m. sausio 11 d. Bangladeše paskelbus nepaprastąją padėtį, ES ypač atidžiai stebėjo įvykius

šalyje. 2007 m. birželio mėn. Taryba nusiuntė į Daką antrąjį ES regionų direktorių trejetą.

Esminis to vizito tikslas buvo pareikšti didelę ES paramą pastangoms atlikti politines ir rinkimų

reformas Bangladeše. ES palankiai vertina laikinosios vyriausybės ir Bangladešo rinkimų komisijos

pastangas sukurti tinkamas sąlygas laisviems ir sąžiningiems rinkimams surengti 2008 m., taip pat yra

pasirengusi nusiųsti rinkimų stebėjimo misiją, sudarius tam sąlygas.

57


264. ES jau ilgą laiką domina padėtis Nepale. Pastaruoju metu tai pasireiškė tuo, kad Taryba 2007 m.

gruodžio mėn. į Katmandu nusiuntė ketvirtąjį ES regionų direktorių trejetą. Šiuo vizitu buvo siekiama

pasiūlyti nuolatinę paramą Nepalo žmonėms po ne vienerius metus trukusio konflikto. Palankiai

vertinama tai, kad jau yra nustatyta rinkimų į steigiamąjį susirinkimą data (2008 m. balandžio 10 d.).

ES nusiuntė rinkimų stebėjimo misiją tam procesui paremti. ES ir toliau ragins visas Šalis užtikrinti

sąlygas, kad visame Nepale, įskaitant Terai regioną, būtų surengti visuotiniai patikimi, laisvi ir

sąžiningi rinkimai, kuriuose nesibaimindami galėtų dalyvauti visi.

265. 2007 m. ES su vis didesniu susidomėjimu stebėjo blogėjančią padėtį Šri Lankoje. Kaip ir ankstesniais

metais, ES pasiūlė visapusišką paramą Norvegijai (taikos proceso tarpininkei), tačiau 2007 m.

pabaigoje tapo aišku, kad perspektyvos įgyvendinant tas pastangas vis nepalankesnės.

266. Vyriausybei sulaužius 2002 m. paliaubų susitarimą, Stebėjimo misija Šri Lankoje turėjo nutraukti

veiklą. ES susirūpinimą kėlė tai, kad ir Šri Lankos Vyriausybė, ir Tamil Elamo išlaisvinimo tigrai

(LTTE) vis dažniau griebiasi smurto. ES kreipėsi į abi konflikto puses ragindama 2008 m. užbaigti

priešiškus veiksmus.

8 SKYRIUS – LOTYNŲ AMERIKA IR KARIBŲ JŪROS REGIONAS

Regioniniai sprendimai

267. Abi pusės pradėjo rengtis penktajam ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono (ES–LAK)

aukščiausiojo lygio susitikimui, kuris įvyks 2008 m. gegužės mėn. Limoje ir kuriame bus svarstomi

šie klausimai:

- skurdas, nelygybė ir įtrauktis;

- tvarus vystymasis: aplinka, klimato kaita, energetika.

Šalys taip pat susitarė dėl kelių parengiamųjų, lygiagrečiai vykstančių renginių ir juos palankiai

įvertino, tai pat pabrėžė Europos ir Lotynų Amerikos parlamentinės asamblėjos svarbą.

268. Tryliktojo ministrų susitikimo metu 2007 m. balandžio mėn. Santo Dominge, Dominikos

Respublikoje, ES ir Rio grupės valstybių užsienio reikalų ministrai aptarė galimybes intensyvinti

bendradarbiavimą energetikos ir aplinkos klausimais bei sprendžiant tam tikras vidutines pajamas

gaunančių šalių problemas. Jie pradėjo diskusiją dėl galimybių, kaip ES ir Rio grupės susitikimus,

inter alia, ministrų pavaduotojų lygiu, padaryti veiksmingesnius derinant su ES–LAK procesu.

269. 2007 m. balandžio mėn. Taryba priėmė derybinius nurodymus dėl Asociacijos susitarimo su Andų

bendrija ir jos šalimis narėmis; tokius susitarimus ES jau sudarė su Meksika ir Čile, taip pat deramasi

su MERCOSUR.

270. Pagrindiniai šio susitarimo tikslai:

− plėtoti santykius ir siekti abipusės naudos suteikiant išsamią, subalansuotą ir į ateitį žvelgiančią

perspektyvą;

− plėtoti privilegijuotą politinę partnerystę, pagrįstą pagarba žmogaus teisėms, demokratijai bei gero

valdymo principams ir skatinimu jų laikytis, taip pat šių bendrų vertybių gynimu pasaulyje, tokiu

būdu prisidedant prie daugiašališkumo plėtojimo;

− skatinti ryšius regione, intensyvinti bendradarbiavimą, kad būtų sustiprintas ekonominis

stabilumas Andų bendrijos šalyse, gilinti regioninę integraciją, padėti sukurti sąlygas skurdui

sumažinti, skatinti tinkamą darbą ir suteikti labiau lygiavertes galimybes pasinaudoti socialinėmis

paslaugomis, taip pat prisidėti prie tvaraus vystymosi;

58


− skatinti gerus kaimyninius santykius ir laikytis taikaus ginčų sprendimo principų;

− prireikus atsižvelgti į skirtumus, tačiau kuo mažiau diferencijuojant Andų bendrijos šalių

įsipareigojimus.

271. Remiantis šiais nurodymais 2007 m. jau buvo surengti pirmieji du derybų raundai – rugsėjo 17–20 d.

Bogotoje ir gruodžio 10–14 d. Briuselyje. Trečiąjį raundą planuojama surengti 2008 m. balandžio

mėn. Kite. Derybų raundai vyko konstruktyviai; kai kurių Andų šalių pradžioje pareikštas

susirūpinimas atlėgo. Didelė pažanga buvo padaryta derantis dėl bendrųjų ir institucinių nuostatų bei

politinio dialogo aspektų, remiantis 2003 m. susitarimu.

272. 2007 m. balandžio mėn. Taryba priėmė Derybų dėl Europos bendrijos bei jos valstybių narių ir

Centrinės Amerikos šalių asociacijos susitarimo nurodymus. Numatyta, kad Asociacijos susitarimas

bus išsamus susitarimas, apimantis visus ES santykių su Centrine Amerika aspektus. Jo tikslas –

skatinti politinį abiejų regionų dialogą, intensyvinti ir gerinti jų bendradarbiavimą įvairiose srityse,

taip pat skatinti abiejų regionų ekonominius ryšius, įskaitant prekybos ir investicijų srityse, taip pat

sudaryti jiems palankesnes sąlygas. Remiantis šiais derybiniais nurodymais, 2007 m. spalio 22–26 d.

San Chosė (Kosta Rikoje) buvo surengtas pirmasis derybų raundas. Antrasis raundas įvyks vasario 25–

29 d. Briuselyje.

Kuba

273. 2007 m. birželio 18 d. išvadose (dok. 10657/07, p. 7) Taryba pabrėžė, kad siekiant pagerinti kasdienį

Kubos žmonių gyvenimą, būtinos politinės ir ekonominės reformos.

Politinių kalinių sumažėjo ir rečiau pasitaiko persekiojimo faktų, tačiau Kubos Vyriausybė, taip pat

kaip Žmogaus Teisių Tarybos narė, turėtų besąlygiškai išlaisvinti visus politinius kalinius. Šis

klausimas tebėra vienas pagrindinių ES politikos dėl Kubos prioritetų. ES taip pat pakartoja raginimą

suteikti laisvę gauti informaciją ir reikšti savo nuomonę.

274. ES toliau palaikys dialogą su Kubos pilietine visuomene ir rems visus, nesmurtiniu būdu siekiančius

laisvės, demokratijos ir pagarbos visuotinėms žmogaus teisėms. Visi 1996 m. Bendrojoje pozicijoje

nurodyti tikslai ir priemonės tebegalioja. ES pripažįsta kubiečių teisę savarankiškai priimti sprendimą

dėl savo ateities ir tebėra pasirengusi pozityviai prisidėti prie būsimų pokyčių visuose Kubos

visuomenės sektoriuose, inter alia, vystomojo bendradarbiavimo būdu.

275. ES yra pasirengusi atnaujinti išsamų ir atvirą dialogą su Kubos valdžios institucijomis visais

klausimais, įskaitant visą potencialių bendradarbiavimo sričių spektrą, ir politinę, žmogaus teisių,

ekonominę, mokslo bei kultūros sritis. ES pateiks Kubos Vyriausybei savo požiūrį į demokratiją,

visuotines žmogaus teises ir pagrindines laisves. Siekiant ištirti galimybę atnaujinti dialogą, Kubos

delegacija buvo pakviesta į Briuselį. Rugsėjo mėn. pabaigoje JTGA metu įvyko neoficialus ES trejeto

ir Kubos užsienio reikalų ministro susitikimas. ES priminė savo poziciją ir paragino Kubą taip pat

siekti išsamaus dialogo be jokių išlygų ar sąlygų. Santykiai su Kuba ir padėtis toje šalyje buvo taip pat

aptariami susitikimuose su svarbiausiais ES partneriais Amerikos žemyne.

59


Brazilija

276. Pastaraisiais metais Brazilijos vaidmuo pasaulyje didėja. Brazilija – politiškai ir ekonomiškai svarbi

valstybė – atlieka reikšmingą vaidmenį Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regione, taip pat plėtojant

regioninės integracijos procesą. ES yra labai suinteresuota intensyvinti dialogą su Brazilija. Anksčiau

susitikimai aukščiausiu lygiu vykdavo daugiausia pasinaudojant MERCOSUR regioniniu forumu –

kas dvejus metus vykstančio ES ir Lotynų Amerikos bei Karibų jūros regiono aukščiausiojo lygio

susitikimo metu. Tačiau pastaruoju metu dvišaliams ES ir Brazilijos santykiams tapus intensyvesniems

ir įvairesniems (dirbant Brazilijos jungtiniams komitetams ir suaktyvėjus politinėms konsultacijoms

pagal 1992 m. Europos ekonominės bendrijos ir Brazilijos Federacines Respublikos bendrąjį

bendradarbiavimo susitarimą) iškilo poreikis sukurti visuotinę, nuoseklią ir suderintą sistemą jiems

plėtoti. Šiuo tikslu pirmajame ES ir Brazilijos aukščiausiojo lygio susitikime, įvykusiame 2007 m.

liepos 4 d. Lisabonoje, buvo pradėta įgyvendinti strateginė partnerystė, kurią pasitelkus visapusiškai

sprendžiami dvišaliai, regioniniai ir pasaulinės svarbos klausimai.

60

Ją sudaro įsipareigojimai, skirti tarpusavio supratimui pagilinti, bendram pagrindui išplėsti ir

bendradarbiavimui bei dialogui suintensyvinti bendro intereso srityse. Taip pat tikimasi, kad ja bus

suteiktas impulsas ES ir Lotynų Amerikos santykiams, ypač deryboms su MERCOSUR.

277. Siekdamos įgyvendinti partnerystės tikslus, ES ir Brazilija turėtų kartu parengti Veiksmų planą.


II dalis – BUSP ir ESGP – HORIZONTALIEJI PRIORITETAI

1 SKYRIUS – KOVA SU TERORIZMU

ES kovos su terorizmu strategijos įgyvendinimas

278. Pirmasis ES kovos su terorizmu strategijos tikslas – užkirsti kelią žmonėms tapti teroristais, šalinant

veiksnius, padedančius skatinti radikalizmą ir verbuoti teroristinei veiklai. Tuo tikslu 2005 m.

gruodžio mėn. ES priėmė Strategiją dėl kovos su radikalizmo skatinimu ir verbavimu. 2007 m. ES tęsė

strategijos įgyvendinimą 60 .

279. ES toliau teikė daugiakryptę techninę pagalbą kovos su terorizmu srityje Marokui ir Alžyrui. Ši

programa visų pirma apima radikalizmo skatinimo tarp kalinių prevenciją ir kovos su radikalizmo

skatinimu bei verbavimu teroristinei veiklai internetu priemones. Be to, viena iš svarbių 2007 m.

rugsėjo 4–5 d. ES ir Indonezijos seminaro temų buvo nuteistųjų teroristų reabilitacija kalėjimuose; šio

seminaro tikslas – padėti nustatyti būsimos techninės pagalbos kryptis.

280. Tarybos spaudos tarnyba aktyviai pasinaudojo svarbiais sumanymais, parengtais siekiant veiksmingai

informuoti apie politikos kryptis, susijusias radikalizmo skatinimu. Dauguma valstybių narių ir

Komisija praneša, kad jos perdavė pagrindinius sumanymus atitinkamų vyriausybės tarnybų atstovams

spaudai.

281. Stiprindama tarptautinę kovos su terorizmu teisinę sistemą, Sąjunga toliau siekė suintensyvinti savo

pastangas kovojant su terorizmu. ES taip pat toliau ragino partneres ratifikuoti ir įgyvendinti JT

konvencijas bei protokolus, susijusius su kova su terorizmu, ir vykdyti JT visuotinės kovos su

terorizmu strategijos nuostatas. ES pirmininkaujanti valstybė narė ėmėsi pirmojo įvertinimo, kaip ES

įgyvendina Visuotinės kovos su terorizmu strategiją, siekdama pasirengti pirmajai neoficialiai

apžvalgai, kuri įvyks Niujorke (numatyta 2007 m. gruodžio mėn.).

282. 2007 m. rugsėjo 11 d. buvo surengtas dviejų Tarybos kovos su terorizmu darbo grupių seminaras,

kurio tema – jaunimo radikalizmo skatinimo prevencija švietimo sistemoje. Šiuo metu darbo grupės

svarstymų objektas – tolesnė susijusi veikla, įskaitant nuosaikiųjų musulmonų balsų tinklo kaip

priešpriešos ekstremistinei propagandai kūrimą.

283. Per pastaruosius dvylika mėnesių Taryba padarė pažangą įgyvendindama kovos su radikalizmo

skatinimu ir verbavimu strategiją. 2008 m. Taryba užtikrins tolesnę veiklą, susijusią su visais pirmiau

išvardytais veiksmais. ES planuoja išnagrinėti papildomas bendradarbiavimo su atitinkamomis JT

agentūromis galimybes ir pasidalyti su partnerėmis patirtimi bei geriausia praktika. ES aktyviai

apsvarstys galimybę į išorės pagalbos programas įtraukti projektus, skirtus kovai su radikalizmo

skatinimu. Taip pat ES toliau svarstys tai, kokiu būdu ji informuoja apie vertybes ir politikos kryptis,

kurios gali turėti tiesioginės įtakos radikalizmo skatinimo procesams.

60 2007 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl kovos su terorizmu.

61


284. Todėl turėtų būti paminėta, kad Europos Parlamentas ir Taryba nusprendė 2008 m. paskelbti Europos

kultūrų dialogo metais. Pastaraisiais mėnesiais ES jau suintensyvino pastangas sudaryti sąlygas

kultūrų dialogui įvairiuose forumuose.

Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių taikymo kovojant su terorizmu

įgyvendinimo darbo grupė

285. Pirmąjį 2007 m. pusmetį Taryba išsamiai peržiūrėjo ir konsolidavo procedūras, kurių laikantis

asmenys, grupės ir subjektai įtraukiami į sąrašą ir išbraukiami iš jo pagal Tarybos reglamentą (EB)

Nr. 2580/2001.

286. Atlikus šią peržiūrą buvo susitarta dėl konkrečių patobulinimų siekiant nustatyti aiškesnę ir skaidresnę

procedūrą. Į šiuos patobulinimus įtraukti motyvų pareiškimai dėl asmenų, grupių ir subjektų, kuriems

pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 taikomos ribojančios priemonės, ir laiškai, kuriais, jei

įmanoma, jiems pranešama apie tas priemones.

287. Buvo įsteigta nauja darbo grupė – Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP dėl konkrečių priemonių

taikymo kovojant su terorizmu įgyvendinimo darbo grupė (Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP

įgyvendinimo darbo grupė), kuriai pavesta nagrinėti pasiūlymus dėl asmenų, grupių ir subjektų

įtraukimo į sąrašą bei išbraukimo iš jo ir organizuoti pasirengimą reguliarioms Tarybos atliekamoms

sąrašo peržiūroms, kaip numatyta Bendrosios pozicijos 2001/931/BUSP 1 straipsnio 6 dalyje.

288. Patobulinta procedūra, kurios laikantis įtraukiama į sąrašą ar iš jo išbraukiama, yra svarbus žingsnis

užtikrinant teisingumą ir skaidrumą. Pirmą kartą patobulintos procedūros buvo taikomos 2007 m. –

atlikus reguliarią peržiūrą, birželio mėn. buvo paskelbtas atnaujintas sąrašas. Balandžio mėn. Taryba

išsiuntė laiškus atitinkamiems asmenims, grupėms ir subjektams, o Oficialiajame leidinyje buvo

paskelbtas pranešimas, skirtas asmenims, grupėms ir subjektams, kurių pašto adresas nėra žinomas.

289. Keli asmenys ir grupės pateikė pastabas ir dokumentus, kuriuos Taryba šios peržiūros metu tinkamai

apsvarstė. Taryba pranešė atitinkamiems asmenims ir grupėms apie peržiūros rezultatus atskirais

laiškais, kai tai buvo įmanoma, ir paskelbdama pranešimą Oficialiajame leidinyje, paskelbus atnaujintą

sąrašą 2007 m. birželio mėn.

290. Vėliau 2007 m. Taryba vykdė tolesnę peržiūrą, kuriai pasibaigus 2007 m. gruodžio mėn. buvo

paskelbtas sąrašas. Šios peržiūros metu ji taikė tokią pačią, kaip ankstesnės peržiūros metu, procedūrą

ir atsižvelgė į susijusių asmenų, grupių ir subjektų pateiktas pastabas.

291. Tikimasi, kad naujas sąrašas bus paskelbtas 2008 m. birželio mėn., atlikus kitą reguliarią peržiūrą.

292. ES taip pat įgyvendina ribojančias priemones, nukreiptas prieš terorizmą ir jo finansavimą, siekdama

įgyvendinti JT Saugumo Tarybos Rezoliuciją 1297 (1999) ir susijusias rezoliucijas. Šios „prieš Al

Qaida ir Talibaną nukreiptos sankcijos“ skirtos asmenims ir subjektams, susijusiems su Al Qaida,

Usama Ben Laden ir Talibanu, nurodytiems JT Sankcijų komiteto sąraše.

62


Pagalba trečiosioms šalims ir politinis dialogas su jomis

293. 2007 m. Taryba tęsė pastangas įgyvendinti ES kovos su terorizmu strategiją. Strategijos BUSP aspektu

ES daugiausia dėmesio skyrė techninės pagalbos teikimui, dialogui ir nuostatų dėl kovos su terorizmu

įtraukimui į susitarimus su trečiosiomis šalimis. Taryba tęsė dviejų techninės pagalbos programų

įgyvendinimą ir žengė pirmuosius žingsnius pradėdama įgyvendinti trečią programą. ES darbiniu ir

politiniu lygiu tęsė dialogą kovos su terorizmu klausimu su pagrindiniais partneriais, pavyzdžiui, su

Rusija, Australija ir Indija, ir įgyvendindama Europos ir Viduržemio jūros regiono valstybių

partnerystę. Europos Sąjunga tęsė glaudų bendradarbiavimą ir dialogą kovos su terorizmu klausimais

su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. ES dalyvavo susitikimuose kovos su terorizmu klausimais

regioninėse organizacijose, pavyzdžiui, Persijos įlankos bendradarbiavimo taryboje (GCC), ASEAN

regioniniame forume (ARF), Azijos ir Europos susitikime (ASEM).

294. Kovos su terorizmu srityje vykdomos techninės pagalbos programos yra vienas iš pagrindinių ES

kovos su terorizmu politikos tikslų. Svarbūs žingsniai buvo padaryti siekiant išplėsti ES techninę

pagalbą kovos su terorizmu srityje, teikiant ją taip pat bent vienam kitam pagrindiniam partneriui ir

Afrikos Sąjungai. Politiniu lygiu ES tęsė vaisingą bendradarbiavimą su daugeliu pagrindinių partnerių,

įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas.

295. ES dialogas su daugeliu trečiųjų šalių kovos su terorizmu klausimu tebėra svarbi priemonė keičiantis

nuomonėmis ir patirtimi, stiprinant bendradarbiavimą ir didinant tarptautinį sutarimą dėl kovos su

terorizmu. Taryba toliau daugiausia dėmesio skirs techninės pagalbos trečiosioms šalims ir

regioniniams kovos su terorizmu centrams didinimui. Taryba ketina toliau nagrinėti galimybes

panaudoti BUSP biudžetą techninės pagalbos projektams kovos su terorizmu srityje. Be to, Komisija

užtikrins, kad lėšos pagal naują Stabilumo priemonę būtų naudojamos suderinant su ES kovos su

terorizmu prioritetais.

ES ir JT bendradarbiavimas

296. ES toliau propagavo pagrindinį JT vaidmenį mobilizuojant tarptautinę bendruomenę kovai su

terorizmu. ES aktyviai prisidėjo įgyvendinant JT kovos su terorizmu strategiją, kuri atspindi pačios ES

strategijos prioritetus.

ES tebėra įsipareigojusi kuo greičiau susitarti dėl Bendrosios konvencijos dėl tarptautinio terorizmo

tam, kad būtų papildyti galiojantys JT kovos su terorizmu susitarimai ir jais remiamasi bei prisidėta

prie tvirtesnio tarptautinio bendro sutarimo dėl kovos su terorizmu norminės bazės. Europos Sąjunga

dėjo pastangas, kad 2007 m. būtų pasiektas tarptautinis sutarimas dėl bendrosios konvencijos, ir toliau

sieks, kad derybos būtų greitai užbaigtos.

297. Dvišaliuose ir daugiašaliuose susitikimuose su trečiosiomis šalimis ES aktyviai skatino ratifikuoti ir

visapusiškai be neteisėtų išlygų įgyvendinti visas šešiolika tarptautinių kovos su terorizmu konvencijų

ir protokolų.

298. Bendru sutarimu priimta Pasaulinė kovos su terorizmu strategija yra didelė sėkmė kovojant su

terorizmu. JT kovos su terorizmu strategijos įgyvendinimas ES lygiu tebebus Sąjungos prioritetas; bus

atsižvelgta į pirmąją oficialią strategijos peržiūrą, kuri bus atlikta antrame 2008 m. pusmetyje.

63


299. ES ketina pasitelkti dialogą su išorės partneriais siekdama skatinti visapusišką strategijos

įgyvendinimą ir pasikeisti nuomonėmis dėl to, kaip galima būtų pasiekti šį tikslą.

2 SKYRIUS – GINKLŲ NEPLATINIMAS / NUSIGINKLAVIMAS / PREKYBA GINKLAIS

ES strategijos dėl masinio naikinimo ginklų įgyvendinimas

Parama veiksmingam daugiašališkumui

300. Veiksmingas daugiašališkumas yra viena iš pagrindinių gairių įgyvendinant ES strategiją dėl masinio

naikinimo ginklų (MNG).

Branduolinis ginklas:

301. 2007 m. birželio 28 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2007/468/BUSP 61 dėl paramos

Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacijos (CTBTO) parengiamosios

komisijos veiklai jos stebėsenos bei tikrinimo gebėjimams stiprinti.

64

2007 m. lapkričio mėn. pradėta įgyvendinti projektus (inertinių dujų stebėsenos ir patikrinimų vietoje

pratybų rengimas).

302. Įgyvendinami Tarybos bendrieji veiksmai 2006/418/BUSP 62 dėl ES paramos Tarptautinės atominės

energijos agentūros (TATENA) veiklai, kuriais siekiama pagerinti padidintos rizikos medžiagų

apsaugą, neteisėtos prekybos atvejų išaiškinimą ir atsakomuosius veiksmus bei teisinę pagalbą

įgyvendinant papildomą protokolą. Naudos gavėjos yra Balkanų regiono, Vidurinės Azijos, Kaukazo,

Viduržemio jūros regiono ir Afrikos šalys. 2008 m. bus įgyvendinami papildomi, jau nustatyt

prioritetai atitinkamuose regionuose. ES yra pagrindinė įnašų į TATENA branduolinio saugumo fondą

teikėja.

303. 2007 m. lapkričio 19 d. Taryba priėmė naujus Bendruosius veiksmus 2007/753/BUSP 63 dėl paramos

TATENA stebėsenos ir patikros veiklai Korėjos Liaudies Demokratinėje Respublikoje (KLDR).

304. Tais bendraisiais veiksmais siekiama suteikti finansinę paramą, kuri leistų TATENA tęsti KLDR

branduolinių objektų sustabdymo stebėseną.

305. ES valstybės narės, kurios visos yra Konvencijos dėl branduolinių medžiagų fizinės apsaugos

(CPPNM) Šalys, toliau dėjo pastangas, kad būtų padaryta ratifikavimo proceso pažanga ir būtų imtasi

įgyvendinti iš dalies pakeistą CPPNM.

306. Įgyvendinami 2004 m. lapkričio 22 d. Tarybos priimti Bendrieji veiksmai 2004/796/BUSP, kuriais

siekiama pagerinti Rusijos federalinės atominės energetikos agentūros Bočvaro instituto Maskvoje

fizinę apsaugą.

61 OL L 176, 2007 7 6.

62 OL L 165, 2006 6 17.

63 OL L 304, 2007 11 22.


Biologinis ginklas:

307. ES deda pastangas praktiškai pasinaudoti sėkmingais 2006 m. Biologinių ir toksinių ginklų

konvencijos (BTGK) peržiūros konferencijos rezultatais ir diplomatinėmis priemonėmis bei

konkrečiais pagalbos projektais remti tarpininkavimo dėl BTGK procesą. Pasiremdama patirtimi,

susijusia su pirmaisiais bendraisiais veiksmais dėl paramos BTGK, ES ieškos naujų ir kūrybingų būdų

išplėsti BTGK narystę, pagerinti BTGK įgyvendinimą nacionaliniu lygiu (ypač įgyvendinimą

teisėkūros, pasitikėjimo priemonių stiprinimo (PSP), biologinės saugos ir biologinio saugumo srityse)

ir suaktyvinti tarpininkavimo procesą, inter alia, remiant BTGK pirmininko, BTGK įgyvendinimo

paramos padalinio ir PSO darbą.

308. Vidaus lygiu ES valstybės narės toliau įgyvendins ES veiksmų planą dėl BTGK, kuriuo prisidedama

prie skaidresnio BTGK įgyvendinimo, reguliariai teikdamos ataskaitas dėl pasitikėjimo stiprinimo

priemonių, taip pat rems JT Generalinio Sekretoriaus mechanizmą, skirtą tirti įtariamų BTG

panaudojimų atvejus.

309. Nėra tarptautinės organizacijos, kuri rūpintųsi BTGK propagavimu, todėl ES, pasiremdama Tarybos

bendraisiais veiksmais dėl BTGK rėmimo, suteikė Peru teisėkūros pagalbą nacionaliniu lygiu

įgyvendinant BTGK ir surengė regioninius visuotinio taikymo seminarus Lotynų Amerikos ir Karibų

jūros regione bei Vakarų ir Centrinėje Afrikoje. Be to, 2007 m. buvo parengti Bendrieji veiksmai,

kuriais remiama PSO veikla biologinės saugos ir biologinio saugumo srityje laikantis ES strategijos

dėl masinio naikinimo ginklų, siekiant juos priimti 2008 m. Ketinama prisidėti prie sėkmingo

tarpininkavimo dėl BTGK proceso ir prie BTGK įgyvendinimo nacionaliniu lygiu.

Cheminiai ginklai:

310. 2007 m. lapkričio pabaigoje buvo užbaigti įgyvendinti Bendrieji veiksmai 2005/913/BUSP dėl

paramos Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) veiklai, priimti 2005 m. gruodžio mėn.

2007 m. teikiant ES paramą, birželio mėn. Alžyre buvo surengtas seminaras siekiant valstybėms

Afrikoje suteikti daugiau informacijos apie konvenciją.

Pagal šį projektą taip pat buvo suteiktos galimybės įgyvendinti pajėgumų kūrimo projektus, kuriuos

pateikė Azerbaidžano, Benino, Bangladešo, Burkina Faso, Kambodžos, Gabono, Liberijos, Malavio,

Nepalo, Šri Lankos Ugandos ir Urugvajaus nacionalinės valdžios institucijos. Be to, pagal šių Tarybos

bendrųjų veiksmų tarptautinio bendradarbiavimo pagalbos laboratorijoms komponentą atrinktoms

laboratorijoms Eritrėjoje, Bangladeše, Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje, Peru ir

Ganoje buvo suteikta specialios įrangos.

311. Pagal Tarybos bendruosius veiksmus 2007/185/BUSP bus teikiama ilgalaikė techninė pagalba

valstybėms Susitariančiosioms Šalims, kurios paprašys ją skirti nacionalinių valdžios institucijų

steigimui ir veiksmingam funkcionavimui, taip pat vietos parlamentams informavimo veiklai vykdyti.

Be to, šiais veiksmais, inter alia, bus stiprinami valstybių Susitariančiųjų Šalių pajėgumai, kad jos

galėtų imtis atsakomųjų veiksmų bei kurti paramos ir apsaugos nuo cheminių ginklų programas.

65


312. 2007 m. minėdamos Cheminių ginklų uždraudimo konvencijos įsigaliojimo 10 metų sukaktį Europos

Sąjungos valstybės narės dalyvavo antrąjį pusmetį organizuojant sukakčiai paminėti skirtus renginius.

OPCW veiklai suteikta ES parama buvo akcentuota pasisakant ES pirmininkaujančios valstybės narės

atstovams ir generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio asmeninei atstovei masinio naikinimo

ginklų neplatinimo klausimais.

313. 2007 m. birželio 28 d. Taryba priėmė ES bendrąją poziciją dėl Konvencijos dėl cheminio ginklo

kūrimo, gamybos, kaupimo ir panaudojimo uždraudimo bei jo sunaikinimo (CWC) 2008 m. peržiūros

konferencijos (2007/469/BUSP) 64 .

Parama JT:

314. 2006 m. birželio 16 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus, kuriais remiamas Jungtinių Tautų

Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr. 1540 (2004) įgyvendinimas. Pagal šiuos bendruosius veiksmus

bendrai finansuojami regioniniai informuotumo didinimo seminarai, skirti Azijos ir Ramiojo

vandenyno, Afrikos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regionams 2006 m. Šie regionai labiausiai

atsilieka įsipareigojimų pagal JTST Rezoliuciją 1540 (2004) vykdymo srityje.

Hagos elgesio kodeksas (HCOC):

315. HCOC tikslas – skaidrumas ir pasitikėjimo stiprinimo priemonės, susijusios su balistinėmis raketomis.

316. ES pirmininkaujanti valstybė narė pateikė demaršus Rusijai ir JAV, skatindama veiksmingą Hagos

elgesio kodekso įgyvendinimą nacionaliniu lygiu.

Kosminės erdvės klausimai:

317. ES iniciavo darbą prie Elgesio kodekso dėl pasitikėjimo stiprinimo priemonėms kosminėje erdvėje,

kuris bus pateiktas diskusijų Nusiginklavimo konferencijoje kosminės erdvės klausimais metu. Šiame

procese dalyvauja visi pagrindiniai partneriai (Rusija, Kinija, JAV).

Parama nusiginklavimo projektams

318. 2007 m., rugpjūčio mėn. Jungtinei Karalystei ir Europos Komisijai sudarius finansinį susitarimą,

pradėta įgyvendinti Tarybos bendruosius veiksmus dėl paramos naikinant cheminius ginklus Rusijos

Federacijoje 65 , kuriais numatyta finansuoti elektros tiekimo infrastruktūros Ščučje cheminių ginklų

sunaikinimo įrenginyje kūrimo užbaigimą. Projektu bus prisidėta sunaikinant 1,9 mln. artilerijos ir

raketų amunicijos vienetų, kurių sudėtyje yra 5 500 tonų paralyžiuojamosios nuodingosios medžiagos

ir kurie iki sunaikinimo saugomi Ščučje, Rusijos Federacijoje.

319. Šie bendrieji veiksmai yra ES įsipareigojimo pagal visuotinę partnerystę dalis ir papildys bei sustiprins

ankstesnio ES finansuoto projekto Ščučje vertę. Orientacinė finansinė suma yra 3 145 000 EUR.

64 OL L 176, 2006 7 6.

65 Bendrieji veiksmai 2007/178/BUSP.

66


Veikla eksporto kontrolės srityje

320. ES toliau stengėsi užtikrinti, kad visoms jos naujoms valstybėms narėms būtų taikomas eksporto

kontrolės režimas. Tačiau 2007 m. lapkričio mėn. vykusiame Raketų technologijų kontrolės režimo

(MTCR) plenariniame posėdyje nebuvo pasiekta susitarimo dėl režimo taikymo septynioms naujoms

valstybėms narėms, nepriklausančioms MTCR. ES toliau reikalaus pradėti taikyti režimą naujoms

valstybėms narėms, teikdama naujus demaršus atitinkamoms trečiosioms šalims. MTCR plenariniame

posėdyje buvo pritarta ES pasiūlymui dėl MTCR Irano stebėjimo sąrašo, kuriuo siekiama budriai

stebėti į sąrašą įtrauktų prekių eksportą laikantis nacionalinės teisės aktų ir tarptautinės teisės.

321. 2007 m. Tarybos dvejopo naudojimo prekių darbo grupė, vadovaujant pirmininkaujančioms Vokietijai

ir Portugalijai, išnagrinėjo Komisijos pasiūlymą atnaujinta redakcija išdėstyti Tarybos reglamentą,

nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių ir technologijos eksporto kontrolės režimą (dok.

16989/06), atsižvelgiant į tarpusavio peržiūros rekomendacijas ir poveikio įvertinimą, taip pat į ES

įsipareigojimus pagal JTSTR 1540. Darbo grupės pogrupis taip pat aptarė galimybę sukurti

papildomus bendruosius Bendrijos eksporto leidimus, kad būtų toliau kuriamos palankesnės sąlygos

prekybai tam tikromis į sąrašą įtrauktomis dvejopo naudojimo prekėmis tam tikromis kryptimis.

Diskusijos bus tęsiamos Slovėnijos pirmininkavimo laikotarpiu ir galbūt vėliau.

322. 2007 m. ES (per Vokietijos eksporto kontrolės tarnybą BAFA) surengė Albanijos, Bosnijos ir

Hercegovinos, Kinijos, Kroatijos, Buvusiosios Jugoslavijos Respublikos Makedonijos, Juodkalnijos,

Maroko, Serbijos, Ukrainos ir Jungtinių Arabų Emyratų pareigūnams eksporto kontrolės seminarus,

kurie vyko Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Pagrindiniai su projektais susijusio darbo elementai

yra pirminės teisės aktų ir įgyvendinimo reglamentų peržiūra bei rengimas, licencijavimo mokymas,

skirtas pareigūnams, atsakingiems už įstatymų ir reglamentų įgyvendinimą, muitinės pareigūnų

mokymas, pramonės atstovų informavimas, informuotumo gerinimas ir bendradarbiavimas su teismų

sektoriumi.

MNG aspekto įtraukimas į susitarimus su trečiosiomis šalimis ir į bendrus su jomis veiksmų planus

323. Derybos dėl MNG sąlygos įtraukimo į susitarimus buvo sėkmingai užbaigtos su beveik 90 šalių

(pastaruoju metu užbaigtos derybos su Pietų Afrika, Serbija bei Bosnija ir Hercegovina). Vyksta

derybos su Tailandu, Kinija, Vietnamu, Andų bendrija ir Centrinės Amerikos šalimis. Buvo pasiektas

susitarimas su Ukraina ir Iraku dėl standartinės MNG sąlygos, tačiau kitais klausimais dar deramasi;

2008 m. tikimasi pradėti derybas su Filipinais, Brunėjumi, MERCOSUR ir Malaizija; netrukus

Tarybai bus pateikti įgaliojimų pradėti derybas su Libija ir Pietų Korėja projektai.

324. MNG komponentas buvo įtrauktas į veiksmų planus, parengtus kartu su Ukraina, Moldovos

Respublika, Jordanija, Maroku, Tunisu, Palestiniečių Vadovybe, Izraeliu, Egiptu, Libanu, Armėnija,

Azerbaidžanu ir Gruzija.

67


MNG stebėsenos centras

325. 2006 m. gruodžio 11–12 d. Taryba patvirtino koncepcijos dokumentą dėl „ES kovos su masinio

naikinimo ginklų platinimu strategijos stebėsenos ir nuoseklaus įgyvendinimo stiprinimo“. MNG

stebėsenos centras siūlo Tarybos sekretoriato, valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimu

grindžiamą darbo metodą, kaip reikalaujama MNG strategijoje. Centro ryšių centras yra Tarybos

sekretoriatas (asmeninio atstovo masinio naikinimo ginklų neplatinimo klausimais biuras).

Iranas

326. 2007 m. toliau buvo dedamos pastangos siekiant diplomatinėmis priemonėmis išspręsti Irano

branduolinės veiklos klausimą. Iranui atsisakius laikytis reikalavimo, pateikto JTST Rezoliucijoje

1737, visų pirma sustabdyti visą susijusią su sodrinimu ir perdirbimo veiklą, 2007 m. kovo 24 d. JTST

priėmė Rezoliuciją 1747, kurioje pateiktos sankcijos, nukreiptos prieš veiklą, susijusią su branduolinio

ginklo platinimo rizika, branduolinėje ir raketų srityje.

68

Deja, nepaisant daugkartinių ES generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio diplomatinių

pastangų, Iranas nepakeitė savo pasirinkto kelio ir toliau plėtė sodrinimo veiklą. Iranas suaktyvino

bendradarbiavimą su TATENA, kuriuo siekiama išspręsti likusius neišspręstus apsaugos priemonių

klausimus, tačiau dar gerokai trūksta pasitikėjimo Irano branduolinės programos pobūdžio klausimu.

Iranas ir toliau nesilaiko JTST rezoliucijų 1737 ir 1747.

327. ES taip pat nustatė sankcijas, konkrečiai nukreiptas prieš Irano branduolinę ir balistinę programas,

laikydamasi atitinkamų JT rezoliucijų, taip prisidėdama prie tarptautinės bendruomenės pastangų

daryti Iranui spaudimą, kad jis laikytųsi įsipareigojimų dėl masinio naikinimo ginklų neplatinimo.

328. ES tebesilaiko savo įsipareigojimo dėl pasiūlymų branduolinėje, ekonominėje ir politinėje srityse

paketo, kurį parengė Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė, remiamos ES generalinio

sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio, Kinijos, Rusijos bei JAV, ir kurį 2006 m. birželio mėn. ES

generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis pateikė Iranui. Šis pasiūlymas tebegalioja. ES tikslas –

kurti ilgalaikius, pasitikėjimu ir bendradarbiavimu pagrįstus santykius su Iranu, tačiau tai priklauso

nuo pažangos visais rūpimais klausimais, visų pirma branduolinės veiklos klausimu, taip pat žmogaus

teisių ir terorizmo klausimais, bei nuo Irano požiūrio į Artimųjų Rytų taikos procesą bei regiono

problemas.

Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika (KLDR)

329. 2007 m. lapkričio 19 d. Taryba priėmė Bendruosius veiksmus 2007/753/BUSP, kuriais siekiama remti

TATENA stebėsenos ir patikros veiklą KLDR (maždaug 1,7 mln. EUR finansinis įnašas). ES aiškiai

pareiškė (paskutinį kartą gruodžio mėn. regionų direktorių trejeto vizito Pchenjane metu), kad ES ir

KLDR santykių pagerėjimas priklauso nuo platesnio pobūdžio politinės pažangos ir visų pirma nuo

teigiamų poslinkių branduolinės veiklos klausimu.


330. ES įgyvendina JTST Rezoliuciją 1718, kurią JTSR priėmė reaguodama į 2006 m. spalio 9 d. KLDR

atliktą branduolinį bandymą. Pagal Tarybos bendrąją poziciją 2007/762/BUSP, priimtą 2007 m.

lapkričio 22 d., ES toliau dalyvavo Korėjos pusiasalio energetikos vystymo organizacijos (KEDO)

veikloje; ji tebebus KEDO narė, kad apsaugotų savo interesus likviduojant organizaciją.

Dialogas su Europos Parlamentu

331. Be pirmininkaujančios valstybės narės ir generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio J. Solana

pasisakymų, asmeninė atstovė ne kartą informavo Saugumo bei gynybos pakomitetį (SEDE) apie

MNG strategijos įgyvendinimą, diplomatines pastangas santykiuose su Iranu, taip pat KLDR

klausimu.

ES VEIKLA LENGVŲJŲ IR ŠAULIŲ GINKLŲ, ĮPRASTINIŲ GINKLŲ IR GINKLŲ EKSPORTO

SRITYJE

Strategijos dėl lengvųjų ir šaulių ginklų įgyvendinimas

332. 2007 m. ES toliau didino savo veiksmų darną lengvųjų ir šaulių ginklų bei jų šaudmenų srityje. ES

dalyvavo daugiašaliuose forumuose svarstant pagrindinius lengvųjų ir šaulių ginklų darbotvarkės

klausimus; taip ji tapo labiau pastebima daugiašaliuose procesuose, įskaitant JT veiksmų programą dėl

neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais visais aspektais prevencijos, kovos su ja ir jos

panaikinimo.

333. ES atkreipė dėmesį į tai, kad siekiant veiksmingai kovoti su neteisėtu šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų

šaudmenų platinimu, labai svarbu užtikrinti atsargų valdymą ir saugumą, taip pat iškėlė šaudmenų

klausimą rengiant integruotą atsaką į ginkluoto konflikto eskalavimą ir plintant organizuotam

nusikalstamumui.

334. ES įtraukė regioninio bendradarbiavimo šaulių ir lengvųjų ginklų klausimą į ASEAN regioninio

forumo ir Afrikos Sąjungos darbotvarkę, taip pat į savo dialogą su Lotynų Amerikos ir Karibų jūros

regionu, siekdama pasaulinės diskusijos šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų klausimu pažangos

plėtojant konkretesnę regioninę veiklą.

335. 2007 m. balandžio 24 d. Liuksemburge vykusiame Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos

(ECOWAS) ir ES ministrų trejeto susitikime buvo priimta bendra deklaracija dėl šaulių ir lengvųjų

ginklų platinimo, kurioje abi šalys pripažino, kad šaulių ir lengvųjų ginklų bei jų šaudmenų platinimas

yra rimta problema, ir susitarė konkrečiomis priemonėmis suintensyvinti bendradarbiavimą vykdant

platinimo prevenciją, kovojant su šiuo reiškiniu ir jį panaikinant.

69


336. 62-osios JT Generalinės Asamblėjos 1-ojo komiteto posėdžio metu visos ES valstybės narės bendrai

parėmė rezoliuciją dėl pagalbos, skirtos valstybėms neteisėtai prekybai šaulių ir lengvaisiais ginklais

pažaboti ir jiems surinkti, kurią pateikė Malis / ECOWAS ir kuri buvo priimta bendru sutarimu.

Rezoliuciją dėl neteisėtos prekybos šaulių ir lengvaisiais ginklais visų aspektų, kurią pasiūlė

Kolumbija ir bendrai parėmė septyniolika ES valstybių narių, taip pat priėmė 62-osios JT Generalinės

Asamblėjos 1-asis komitetas tik vienai valstybei balsuojant prieš ir niekam nesusilaikius.

337. Ukrainoje Europos Sąjunga toliau teikė savo 1 mln. EUR paramą NATO techninio aprūpinimo ir

tiekimo agentūros (NAMSA) vykdomam projektui dėl šaulių ir lengvųjų ginklų sunaikinimo 66 .

Vykdant šį projektą buvo sunaikinta 17 710 šaulių ir lengvųjų ginklų; sumažinus tiesiogines išlaidas,

iš pradžių numatytas sunaikinti kiekis – 20 000 šaulių ir lengvųjų ginklų – buvo padidintas iki 27 760.

338. Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regione buvo toliau vykdomas paskutinis instruktorių mokymo ir

duomenų bazės projekto etapas 67 . Šiuo vienerių metų trukmės projektu prisidedama kovojant su

šaulių ir lengvųjų ginklų destabilizuojančiu kaupimu Lotynų Amerikoje ir Karibų jūros regione.

Įgyvendinant projektą jau daugiau kaip 1 340 teisėsaugos pareigūnų surengti tyrimo metodų mokymai,

o iki projekto pabaigos planuojama apmokyti iš viso 2 300 pareigūnų, taip pat 180 parlamento narių.

Be to, keletas mokymo kursų buvo surengti daugiau kaip 180 parlamentarų ir jų patarėjų, ir siekiant

geriau koordinuoti bendrą veiklą yra statomi bei atnaujinami įrenginiai ir objektai. ES įnašas sudarys

700 000 EUR.

339. Europos Sąjunga dalyvavo NATO Partnerystės taikos labui programos patikos fondo projekto, skirto

šaulių ir lengviesiems ginklams demilitarizuoti Albanijoje, uždarymo ceremonijoje, kuri įvyko

2007 m. spalio 4 d. Mjekese / Elbasane. ES šiam projektui skyrė 1 320 000 EUR, iš kurių buvo išleista

1 308 423 EUR 68 .

340. 2007 m. Taryba dirbo rengdama Bendruosius veiksmus dėl paramos Tarptautiniam dokumentui,

įgalinančiam valstybes laiku ir patikimai identifikuoti ir susekti neteisėtus šaulių ir lengvuosius

ginklus.

70

Pagal šiuos bendruosius veiksmus 2008 m. ES galės paremti tris regioninius seminarus Afrikoje,

Lotynų Amerikoje ir Azijoje, kuriuose bus propaguojamas tarptautinis žymėjimo ir susekimo

dokumentas ir kuriuos surengs JT nusiginklavimo reikalų biuras. Tikimasi, kad ES įnašas sudarys

300 000 EUR.

66 Tarybos sprendimas 2005/852/BUSP.

67 Tarybos sprendimas 2006/1000/BUSP.

68 Tarybos sprendimai 2003/276/BUSP ir 2004/790/BUSP.


341. Galiausiai ES valstybės narės, intensyviau derindamos veiklą su Tarybos struktūromis, toliau dirbo

kovodamos su neteisėta prekyba šaulių ir lengvaisiais ginklais naudojantis oro transportu.

Kita veikla įprastinių ginklų srityje (pagal Europos saugumo strategiją)

342. 2007 m. liepos mėn. Taryba priėmė bendruosius veiksmus, kuriais siekiama skatinti, kad būtų

visuotinai laikomasi Konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų (CCW) ir prie jos pridėtų protokolų 69 .

Pagal šiuos bendruosius veiksmus nuo 2008 m. pradžios bus surengti šeši seminarai įvairiuose

pasaulio regionuose: Afrikoje, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regione, Azijoje ir Artimuosiuose

Rytuose. Šiuos bendruosius veiksmus įgyvendinti patikėta Jungtinių Tautų nusiginklavimo reikalų

biurui. Pagrindinis seminarų tikslas bus skatinti visuotinai laikytis CCW ir geriau ją įgyvendinti

prisijungiant prie Konvencijos ir jos protokolų. Seminarai taip pat taps regioniniais forumais, kuriuose

bus dalijamasi sumanymais ir įgyta patirtimi sprendžiant susijusius nusiginklavimo klausimus. Visas

ES įnašas sudaro 828 000 EUR.

343. 2007 m. Taryba atliko parengiamąjį darbą siekiant priimti bendruosius veiksmus, kuriais remiamas

Konvencijos dėl priešpėstinių minų naudojimo, kaupimo, gamybos ir perdavimo uždraudimo ir dėl

sunaikinimo įgyvendinimas. Šių bendrųjų veiksmų projektu siekiama skatinti, kad Konvencijos būtų

visuotinai laikomasi ir ji būtų visapusiškai įgyvendinama, taip pat teikti pagalbą ir paramą rengiantis

antrajai peržiūros konferencijai 2009 m.

Ginklų eksportas

344. Devintais Europos elgesio kodekso funkcionavimo metais metinė ataskaita tapo dar kokybiškesnė ir

skaidresnė, o Tarybos įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupė (COARM) suaktyvino savo veiklą,

kuria siekiama suderinti kodeksu grindžiamas nacionalines procedūras ir politiką. Buvo tęsiamas

darbas, inter alia, šiose srityse:

345. Vėl buvo papildytas Naudojimosi vadovas, pagrindinis dokumentas, kuriame apibendrinamos sutartos

galiojančių kodekso nuostatų įgyvendinimo gairės ir kuris visų pirma skirtas eksporto licencijas

teikiantiems pareigūnams. Vadove yra nustatyta metodika, pagal kurią valstybės narės, naudodamosi

saugia elektronine sistema, keičiasi informacija, susijusia su pranešimais apie atsisakymą suteikti

eksporto licencijas, ir ieško tokios informacijos; jame taip pat, inter alia, nurodyta geriausia praktika

galutinių vartotojų pažymėjimų srityje ir visų aštuonių kodekso kriterijų aiškinimo geriausia praktika

nustatant veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta vertinant paraiškas eksporto licencijoms gauti.

346. 2007 m. (pagal 2004 m. sutartą mechanizmą) pirmininkaujanti valstybė narė surengė Vakarų Balkanų

šalims informacinius seminarus apie įprastinių ginklų eksporto kontrolę: gegužės mėn. (Zagrebe) ir

gruodžio mėn. (Belgrade).

69 Tarybos bendrieji veiksmai 2007/528/BUSP, OL L 194, 2007 7 26, p. 110.

71


347. 2007 m. kovo mėn. buvo paskelbtas Europos Sąjungos bendrasis karinės įrangos sąrašas 70 , atnaujintas

atsižvelgiant į Vasenaro susitarimo amunicijos sąrašo pakeitimus, dėl kurių buvo susitarta 2006 m.

gruodžio mėn.

348. Atlikusios aktyvų vaidmenį užtikrinant, kad 2006 m. gruodžio 6 d. JT Generalinė Asamblėja priimtų

rezoliuciją „Siekiant sudaryti Sutartį dėl prekybos ginklais: įprastinės ginkluotės importo, eksporto ir

perdavimo bendrų tarptautinių standartų nustatymas“, Europos Sąjunga ir jos valstybės narės toliau

skatino siekti susitarimo dėl būsimos sutarties (plg. 2007 m. birželio 17 d. ir 2007 m. gruodžio 10 d.

Tarybos išvadas).

349. Įprastinės ginkluotės eksporto darbo grupė (COARM) toliau atidžiai stebėjo, kaip plėtojama Komisijos

iniciatyva palengvinti su gynyba susijusių produktų perdavimus Bendrijos viduje, atkreipdama dėmesį

į tai, kad karinės prekės negali būti traktuojamos kaip daugelis komercinių prekių, ir atsižvelgiant į

galimą pakartotinį eksportą į trečiąsias šalis. 2007 m. gruodžio 5 d. Komisija pateikė pasiūlymą šiuo

klausimu.

350. Pagal 2005 m. gruodžio mėn. COARM posėdyje pasiektą susitarimą, kad kiekviena pirmininkaujanti

valstybė narė turėtų stengtis palaikyti dialogą su Europos Parlamento saugumo ir gynybos pakomitečiu

ir informuoti jį apie COARM veiklą, 2007 m. COARM pirmininkas du kartus lankėsi Europos

Parlamente pasikeitimo nuomonėmis tikslu. Lygiai taip pat COARM pirmininkas pakvietė Europos

Parlamento narį Raoul Romeva, Septintosios ir aštuntosios metinių ataskaitų dėl ES elgesio kodekso

ginklų eksporto srityje pranešėją, neoficialiai susitikti su COARM atstovais.

3 SKYRIUS – IŠANKSTINIS ĮSPĖJIMAS IR KONFLIKTŲ PREVENCIJA

Išankstinis įspėjimas

351. Išankstinis įspėjimas ir tolesni išankstiniai veiksmai yra Europos Sąjungos vykdomos konfliktų

prevencijos pagrindas. ES vykdo šalių, regionų ir (arba) konfliktų stebėseną, kad galėtų laiku reaguoti

ir suteikti pagalbą. Europos Sąjungos konfidencialus išankstinio įspėjimo dokumentas – stebėjimo

sąrašas – reguliariai du kartus per metus atnaujinamas atsižvelgiant į politinius ir saugumo pokyčius.

Juo užtikrinamas geras Tarybos, Komisijos ir valstybių narių bendradarbiavimas ir veiklos

koordinavimas; dokumento vertę padidina keitimasis išsamia informacija. Toliau buvo dedamos

pastangos tobulinti išankstinio įspėjimo metodiką ir rizikos įvertinimą, kuriais grindžiamas politinių

sprendimų priėmimo procesas. Rengiant rizikos įvertinimus, vis plačiau naudojamasi žvalgybine

informacija iš viešų šaltinių.

352. Tarybos sekretoriatas ir valstybės narės teikė informaciją Komisijai rengiant naujas strategijas dėl

šalių ir regionų 2007–2013 m. laikotarpiui. Daugelyje strategijų didelis prioritetas suteiktas konfliktų

prevencijai ir taikos stiprinimui. Pasiremiant pagrindinių priežasčių kontroliniu sąrašu, buvo nustatyti

tinkami prevenciniai veiksmai.

70 OL L 88, 2007 3 29, p. 58.

72


353. ES jungtinis situacijų centras (SITCEN) toliau padėjo Tarybai kurti išankstinio įspėjimo sistemas,

remdamas, inter alia, darbą konfliktų prevencijos srityje. Be stebėjimo ir išankstinio reagavimo

pajėgumų, centras atliko padėties ir rizikos vertinimus, pateikė Tarybos organams ir valstybėms

narėms per atstovus PSK daugiau nei 150 pranešimų svarbiausiais klausimais BUSP, ESGP ir

grėsmės, kurią Sąjungai kelia ginklų platinimas bei terorizmas, srityje. SITCEN padeda komandiruoti

nacionaliniai ekspertai, kurie kartu su Tarybos pareigūnais dirba kaip analitikai. Centras keičiasi

informacija su valstybėmis narėmis, įskaitant jų diplomatines, žvalgybos ir saugumo tarnybas. Nuo

2007 m. sausio mėn. įvertinimo darbą jis vykdo kartu su ES karinio štabo žvalgybos skyriumi pagal

susitarimą dėl žvalgybinės informacijos analizės pajėgumų (SIAC). SIAC darbo programa nustatoma

kas pusmetį susitarus su kiekviena pirmininkaujančia valstybe nare.

Metinis pranešimas dėl konfliktų prevencijos

354. 2007 m. konfliktų prevencija toliau buvo pagrindinis ES tikslas. 2007 m. birželio mėn. Europos

Vadovų Tarybos priimtame metiniame pranešime dėl ES veiksmų konfliktų prevencijos srityje

(„Geteborgo pranešimas“) išsamiai apibūdinamos pastangos, kurias Europos Sąjunga deda šioje

srityje.

355. Nuolatinės ES diplomatinės pastangos (pavyzdžiui, Artimuosiuose Rytuose, Vakarų Balkanuose, Rytų

ir Vidurinėje Azijoje, Pietų Kaukaze, Didžiųjų ežerų regione, KDR, Sudane, Birmoje (Mianmare)),

padidėjęs civilinio ir karinio krizių valdymo operacijų skaičius, projektai saugumo sektoriaus reformos

ir buvusiųjų kovotojų nusiginklavimo, demobilizacijos ir reintegracijos (naujausias projektas – Bisau

Gvinėjoje) srityse, naujoji stabilumo priemonė ir bendra ES bei Afrikos strategija, priimta praėjusių

metų gruodžio mėn., yra svarbios priemonės siekiant lanksčiau ir sparčiau reaguoti į situacijas dar

neįvykus krizei ar po jos.

356. Europos Sąjunga toliau aktyviai sprendė pasaulio mastu riziką keliančius klausimus, inter alia,

energetikos, klimato kaitos, terorizmo, organizuoto nusikalstamumo, masinio naikinimo ginklų

platinimo bei šaulių ir lengvųjų ginklų srityse.

357. Pranešime apžvelgiamu laikotarpiu buvo padaryta geroka pažanga nuoseklesnio ir veiksmingesnio ES

požiūrio į smurtinių konfliktų prevenciją link. Toliau buvo tęsiamas glaudus Tarybos / valstybių narių

ir Komisijos bendradarbiavimas remiant BUSP konflikto prevencijos tikslus, įskaitant ES pasienio

pagalbos misijas Rafah ir Moldovos Respublikoje, ES policijos misiją palestiniečių teritorijose

(EUPOL COPPS) ir pasirengimą misijai Kosove.

358. Buvo imtasi veiksmų, kad būtų toliau stiprinamas skirtingus ramsčius apimantį požiūris dėl konfliktų

prevencijos sprendžiant problemas, susijusias su saugumo ir vystymosi sąsaja bei pažeidžiamumo

situacijomis, atliekant bendras Tarybos ir Komisijos įvertinimo misijas, taip pat gerinant planavimo

veiklą sukuriant civilinio reagavimo grupes.

359. 2007 m. ES skyrė ypač daug dėmesio tam, kad būtų suintensyvintas bendradarbiavimas su kitais

pagrindiniais veikėjais konfliktų prevencijos srityje, pavyzdžiui, su tarptautinėmis organizacijomis,

visų pirma JT, NATO, ESBO, ASEAN ir Afrikos Sąjunga.

73


360. Buvo glaudžiau bendradarbiaujama su dvišaliais partneriais, pavyzdžiui, su Kanada, Kinija, Japonija,

Rusija ir JAV. Šis bendradarbiavimas apėmė daugelį sričių, įskaitant dalijimąsi informacija, tiesioginį

dialogą, bendradarbiavimą vietoje, pajėgumų kūrimo finansavimą ir taikos palaikymo operacijų

planavimą bei valdymą.

361. Ypač didelis dėmesys buvo skiriamas bendradarbiavimui su NVO (nevyriausybinėmis

organizacijomis) ir PVO (pilietinės visuomenės organizacijomis). Keliuose seminaruose ir

konferencijose buvo nagrinėjamos galimybės sustiprinti ES ir NVO / PVO bendradarbiavimą

keitimosi informacija, informuotumo didinimo, mokymo ir skatinimo bendradarbiauti su kitomis

tarptautinėmis organizacijomis bei pagrindiniais pasauliniais partneriais srityse.

362. 2008 m. būtina toliau skatinti prevencijos kultūrą, skatinti dalytis analizės rezultatais, pagerinti

išankstinio įspėjimo ir išankstinių veiksmų sąryšį, pagerinti pajėgumų stiprinimą valstybėse narėse ir

suintensyvinti bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais, įskaitant nevalstybinius subjektus.

4 SKYRIUS – ŽMOGAUS TEISIŲ PROPAGAVIMAS

Prioritetai

363. Europos Sąjunga toliau aktyviai skatino gerbti žmogaus teises ir sprendė klausimus, susijusius su

žmogaus teisių pažeidimais pasaulyje. ES vis labiau integruoja žmogaus teisių aspektą į savo

bendrąsias išorės politikos priemones. Prioritetų klausimu ES pradėjo gairių peržiūros procesą ir ėmėsi

priemonių, kad gairės būtų vis geriau įgyvendinamos. 2007 m. gruodžio 10 d. Taryba priėmė ES vaiko

teisių propagavimo ir apsaugos gaires. Pirmąjį 2007 m. pusmetį ES susitarė dėl 2007 m. veiksmų

plano, skirto ES gairėms dėl mirties bausmės įgyvendinti, ir jį vykdė. Be to, laikydamasi būtiniausių

reikalavimų, nurodytų ES gairėse dėl mirties bausmės, ES atliko demaršus dėl atskirų atvejų

trečiosiose šalyse. Antrąjį pusmetį buvo pradėta gairių dėl kankinimo ir kitokio žiauraus ar

žeminančios elgesio antroji peržiūra. Gairių dėl vaikų ir konfliktų srityje ES ir toliau didelę svarbą

teikė vaikų teisių propagavimui ir apsaugai apskritai, o ypač vaikų ir ginkluotų konfliktų atveju.

364. Pirmąjį 2007 m. pusmetį buvo parengtos įgyvendinimo vietoje strategijos, pagal kurias ES misijos

trečiosiose šalyse remia žmogaus teisių gynėjus. Šios strategijos vis labiau taikomos praktiškai.

365. Europos Sąjunga surengė maždaug trisdešimt žmogaus teisių dialogų, konsultacijų ir diskusijų tuo

klausimu su trečiosiomis šalimis 71 .

71 2007 m. balandžio 26 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl žmogaus teisių pasaulyje 2006 m. ir dėl ES

politikos šiuo klausimu, remdamasis Užsienio reikalų komiteto pranešimu, o 2007 m. rugsėjo 6 d. – rezoliuciją

dėl žmogaus teisių dialogų veikimo ir konsultacijų žmogaus teisių klausimais su trečiosiomis šalimis. 2007 m.

EP delegacija lankėsi JT Žmogaus Teisių Taryboje.

74


366. Nuo 2007 m. rugsėjo Taryba svarsto, kaip šiuos dialogus padaryti veiksmingesnius. Tarybos

sekretoriatas ir Komisija rengia dokumentą dėl ES žmogaus teisių dialogų su trečiosiomis šalimis.

2007 m. rugsėjo 19 d. Briuselyje Afrikos Sąjungos trejetas ir Žmogaus teisių darbo grupės trejetas

surengė pirmą vyresniųjų pareigūnų posėdį žmogaus teisių klausimais. ES ir AS žmogaus teisių

dialogas yra sudėtinė ES ir Afrikos strateginės partnerystės dalis. Tai buvo pirmasis žmogaus teisių

dialogas, kurį ES kaip vienas subjektas užmezgė su kitu subjektu, o ne valstybe.

367. Žmogaus teisių dialogo su Vidurine Azija srityje Europos Sąjunga ir toliau siekė, kad penkiose

Vidurinės Azijos respublikose konkrečiai pagėrėtų žmogaus teisių padėtis. Laikantis naujos

partnerystės su Vidurine Azija strategijos, kurioje numatoma užmegzti „nuolatinį, į rezultatus

orientuotą dialogą dėl žmogaus teisių su kiekviena Vidurinės Azijos valstybe“, buvo surengtas

pirmasis žmogaus teisių dialogo su Uzbekistanu raundas ir tęsiamos diskusijos dėl pilietinės

visuomenės seminaro. Europos Sąjunga toliau dėjo pastangas, kad žmogaus teisių ad hoc dialogas su

Turkmėnistanu būtų suderintas su kitų oficialių žmogaus teisių dialogų struktūra. Gegužės ir spalio

mėn. ES ir Kinijos žmogaus teisių dialogo raundų metu vyko išsamios diskusijos. Deja, teisės ekspertų

seminarai, kurie paprastai surengiami prieš tokias diskusijas, šiame pranešime apžvelgiamu laikotarpiu

neįvyko, kadangi Kinija nesutiko, kad juose dalyvautų dvi nevyriausybinės organizacijos. Gegužės ir

spalio mėn. įvykę du dialogo raundai buvo surengti vyraujant draugiškai atmosferai ir tapo pagrindu

esminiam ir nuoširdžiam Kinijos bei ES pasikeitimui nuomonėmis daugeliu žmogaus teisių klausimų,

įskaitant atskirus susirūpinimą keliančius atvejus.

368. Žmogaus teisės taip pat buvo įtrauktos į ES ir Kinijos aukščiausiojo lygio susitikimo, įvykusio

lapkričio 28 d. Pekine, darbotvarkę, o bendroje deklaracijoje aiškiai kalbama apie žmogaus teises.

2007 m. spalio mėn. Briuselyje vyko derybos su Rusija žmogaus teisių klausimais. ES trejetas iškėlė

keletą konkrečių susirūpinimą keliančių klausimų dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje, visų pirma dėl

laisvės reikšti savo nuomonę ir laisvės burtis į asociacijas, ypač rengiantis parlamento ir prezidento

rinkimams. Kaip ir ankstesniais metais, ES vedė konsultacijas žmogaus teisių klausimais su JAV,

Kanada, Japonija, Naująja Zelandija ir šalimis kandidatėmis, daugiausia dėmesio visų pirma skirdama

JT žmogaus teisių klausimams.

369. Sąjunga ir toliau didelę svarbą teikė ekonominėms, socialinėms ir kultūrinėms teisėms, taip pat

pilietinėms ir politinėms teisėms. Tai buvo akcentuota 9-ajame ES ir NVO forume „Ekonominės,

socialinės ir kultūrinės teisės Europos Sąjungos politikoje“, kuris vyko 2007 m. gruodžio 6–7 d.

Lisabonoje. 9-ajame forume dalyvavo daugiau nei šimtas žmogaus teisių NVO, ES valstybių narių ir

institucijų atstovų.

370. 2007 m. gruodžio 13 d. pasirašytoje Lisabonos sutartyje numatyta, kad Europos Sąjungos pagrindinių

teisių chartija turi tokią pat teisinę galią, kaip ir Sutartys (ES sutartis ir Sutartis dėl Europos Sąjungos

veikimo). Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje dar kartą įtvirtinamos Sąjungos pripažintos

teisės, laisvės ir principai, o tos teisės tampa labiau matomos.

75


ES veikla JT Žmogaus teisių taryboje ir trečiajame komitete

371. Apžvelgiamų metų viduryje Žmogaus teisių taryba (ŽTT) pradėjo įsitvirtinimo procesą, priimdama,

pavyzdžiui, institucijos stiprinimo paketą. ES valstybės narės aktyviai prisidėjo prie šios naujos

institucijos darbo, dalyvaudamos debatuose dėl institucijos stiprinimo ir svarbiose diskusijose. ES

suprato, kad šio naujo organo stiprinimas yra iššūkis, tačiau neabejoja, kad pasiektų rezultatų dėka

ŽTT taps patikimu ir veiksmingu organu, pajėgiu įvykdyti visus savo įgaliojimų aspektus. Šiuo metu

ypatingai svarbus darbotvarkės punktas yra sutartas visų JT valstybių narių reguliarios visuotinės

peržiūros mechanizmas, kuriuo, kaip tikisi ES, bus užtikrintas reguliarus žmogaus teisių padėties

kiekvienoje šalyje nagrinėjimas.

372. 2007 m. birželio 26 d. Tarptautinės paramos kankinimų aukoms dienos proga paskelbtoje deklaracijoje

ES pabrėžė, kad jos prioritetas yra kankinimų panaikinimas visame pasaulyje ir visapusiška kankinimų

aukų reabilitacija. Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį arba

baudimą (UNCAT) įsigaliojimo dvidešimtųjų metinių proga ES taip pat paragino valstybes, kurios dar

nėra šios konvencijos Šalys, nedelsiant prie jos prisijungti.

373. Šiais metais ES ypač aktyviai ir sėkmingai veikė 62-osios JTGA trečiajame komitete. 2007 m. birželio

mėn. Europos Sąjungos Taryba nusprendė, kad ES pateiks JT Generalinės Asamblėjos 62-ajai sesijai

rezoliuciją dėl mirties bausmės.

374. 2007 m. lapkričio 15 d. JTGA trečiasis komitetas priėmė rezoliuciją, raginančią įvesti mirties bausmės

vykdymo moratoriumą, remiant 87 valstybėms, atstovaujančioms plačiam tarpregioniniam aljansui.

375. Rezoliucijai dėl mirties bausmės buvo teikiamas prioritetas, tačiau ES trečiajame komitete palaikė ir

visas kitas tradicines iniciatyvas; šiais metais ji ėmėsi iniciatyvos dėl vaiko teisių rezoliucijos ir

pateikė dvi rezoliucijas dėl atskirų šalių – dėl žmogaus teisių padėties KLDR ir Birmoje (Mianmare).

Kartu su JAV ji pateikė pasiūlymą dėl rezoliucijos dėl žmogaus teisių padėties Baltarusijoje, taip pat

labai rėmė lobistinę veiklą dėl rezoliucijos dėl žmogaus teisių padėties Irane.

376. JTGA trečiajame komitete ES rėmė rezoliuciją dėl religijos ar tikėjimo laisvės. Rezoliucija buvo

priimta bendru sutarimu, pareiškiant tvirtą paramą subalansuotam ES požiūriui dėl žmogaus teisių. ES

toliau rėmė rezoliuciją šeštojoje ŽTT sesijoje. Šioje rezoliucijoje buvo pratęsti specialiojo pranešėjo

įgaliojimai. JT kontekste tai tebebus sudėtingas ir prieštaringas klausimas.

76


5 SKYRIUS – ENERGIJOS TIEKIMO PATIKIMUMAS IR KLIMATO KAITA

Energijos tiekimo patikimumas

377. 2007 m. įgyvendinant BUSP vis svarbesnis buvo energijos tiekimo patikimumas, Europos saugumo

strategijoje pripažintas vienu iš pagrindinių uždavinių. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad Europos Sąjunga

didžiausią dėmesį teikia gerai reguliuojamų rinkų vystymui Sąjungoje ir už jos ribų kaip geriausiam

būdui pasiekti, kad energijos tiekimas būtų patikimas 72 .

378. Institucijų lygiu svarbiausias įvykis buvo ES energijos tiekimo patikimumo korespondentų tinklo

sukūrimas; šio tinklo pagalba vykdoma nuolatinė stebėsena, visi ES energetikos srities dalyviai

keičiasi informacija ir glaudžiau bendradarbiauja – taip sustiprinamas ES energijos tiekimo

patikimumas. Taip pat svarbus įvykis – Jozias Van Aartsen paskyrimas pietinio dujų koridoriaus

koordinatoriumi. ES Saugumo studijų institutas (ESSSI) toliau atliko svarbų vaidmenį plėtojant

politiką, inter alia, savo metinės konferencijos metu 2007 m. lapkričio mėn. surengdamas energijos

tiekimo patikimumo seminarą.

379. Vykdant užsienio politiką energijos tiekimo patikimumas nuolat įtraukiamas į susitikimų su

trečiosiomis šalimis visais lygiais darbotvarkę. Šiuo požiūriu ypač svarbūs buvo susitikimai su

Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Afrika. Taip pat reikėtų paminėti tvirtą įsipareigojimą laikytis

visuotinio energijos tiekimo patikimumo principų, suformuluotų Heiligendamo G8 aukščiausiojo lygio

susitikime.

380. Priėmus strategiją dėl Vidurinės Azijos bei bendrą ES ir Afrikos strategiją, buvo konsoliduota ES

energijos tiekimo patikimumo strategija – abiejose strategijose buvo pripažinta, kad šie regionai

svarbūs Europos energijos tiekimo patikimumui, ir nustatyta bendradarbiavimo vystant jų energijos

išteklius, infrastruktūrą ir rinkas sistema.

381. Būsimu laikotarpiu dialogas su trečiosiomis šalimis bus gilinamas ir intensyvinamas. ES toliau spręs

klausimus, kurie daro poveikį energijos tiekimo patikimumui, įskaitant susijusius su valstybių, turinčių

daug energijos išteklių, valdymu, stabilumu ir gerais kaimyniniais santykiais.

ES taip pat toliau spręs problemas, kurios kyla vis daugiau naudojantis netradiciniais energijos

šaltiniais, įskaitant biologinį kurą ir branduolinę energiją.

Klimato kaita ir saugumas

382. 2007 m. pavasarį Europos Vadovų Taryba patvirtino plataus užmojo klimato ir energetikos paketą,

prisiimdama tvirtus įsipareigojimus ir duodama tarptautinei bendruomenei aiškų ženklą, kad esame

pasiryžę kovoti su neigiamais klimato kaitos padariniais ir pradėti derybas dėl susitarimo po 2012 m.

Antrąjį pusmetį, rengiantis Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Šalių konferencijai

Balyje 73 , šis klausimas tapo vis svarbesnis užsienio politikos susitikimuose. Europos pozicija buvo

pateikiama ir apsvarstoma dvišalių politinių dialogų ir politinių susitikimų su partneriais metu, taip pat

padarius didžiausią istorijoje skaičių demaršų vienu klausimu – 2007 m. antrąjį pusmetį šie demaršai per

Žaliosios diplomatijos tinklą buvo adresuoti daugiau nei keturiasdešimt šalių.

72

2007 m. rugsėjo 26 d. Europos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl Europos bendros užsienio politikos

energetikos klausimais.

73

2007 m. lapkričio 15 d. Europos parlamentas priėmė rezoliuciją dėl klimato kaitos konferencijos Balyje.

77


383. 2007 m., be poveikio pasaulio aplinkai ir ekonomikai, išryškėjo dar vienas svarstymų dėl klimato kaitos

aspektas, kurio svarba buvo vis labiau pripažįstama, t. y. jo poveikis tarptautiniam saugumui ir nerimą

keliančių padarinių galimybė. Dėl to 2007 m. birželio mėn. Europos Vadovų Taryba paprašė

generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio ir Europos Komisijos pateikti bendrą pranešimą 2008

m. pavasario Europos Vadovų Tarybai.

384. Siekiant padėti parengti pranešimą, rugsėjo 13 d. Briuselyje Komisija ir Tarybos sekretoriatas surengė

bendrą neoficialų seminarą. Tai buvo proga Komisijos ir Tarybos personalui apsvarstyti sumanymus

bendrai su tarptautinių organizacijų, NVO, akademinės visuomenės atstovais ir kitais klimato kaitos

ekspertais. Buvo pakviesti ir Europos Parlamento darbuotojai.

385. Bendrame generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pranešime 2008 m. pavasario

Europos Vadovų Tarybai 74 pabrėžiama, kad klimato kaita daro reikšmingą poveikį tarptautiniam

saugumui, ir atkreipiamas dėmesys į grėsmę, kurią tas poveikis kelia Europos užsienio ir saugumo

politikos interesams.

78

Šiame pranešime aptariama, kaip visos ES priemonės, įskaitant Bendrijos ir BUSP/ESGP veiksmus,

gali būti panaudotos kartu su poveikio švelninimo ir prisitaikymo politika, siekiant spręsti su saugumo

rizika susijusias problemas. Šiuo pranešimu ES pradeda aktyviau spręsti klimato kaitos ir saugumo

klausimus. Jis turėtų tapti impulsu formuoti geresnį supratimą apie klimato kaitos pasekmes Europos

užsienio ir saugumo politikos interesams. Tikimasi, kad pateikus šį pranešimą bus išsamiau

analizuojamos klimato kaitos pasekmės ES užsienio ir saugumo politikos interesams kiekviename

regione ir nagrinėjama, kaip integruoti klimato kaitos klausimą į užsienio politikos formavimą ir

planavimą.

74 „Klimato kaita ir tarptautinis saugumas“ (dok. 7249/08).


III dalis – BUSP ir ESGP – INSTITUCIJŲ PRIORITETAI

1 SKYRIUS – BUSP ir ESGP – PRIEMONĖS IR KITI INSTITUCINIAI ASPEKTAI

Bendradarbiavimas su Europos Parlamentu

386. Tarybos ir Europos Parlamento bendradarbiavimas bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP)

srityje yra grindžiamas Europos Sąjungos sutarties 21 straipsniu 75 , o jų bendradarbiavimas dėl BUSP

biudžeto – Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 76 , kuris

įsigaliojo 2007 m. sausio 1 d., 42 ir 43 straipsniais.

387. Tarybos ir Europos Parlamento santykiai, taip pat Tarybos ir nacionalinių parlamentų santykiai

užsienio reikalų, saugumo ir gynybos klausimais plėtojami stabiliai. Tokie santykiai grindžiami

demokratinės priežiūros ir kontrolės poreikiu, taip pat pageidavimu gauti visuomenės paramą, o šiuo

metu Europai ir tarptautinei bendruomenei iškylančių problemų sprendimus, kuriuos Europos Sąjunga

turi surasti, padaryti matomus.

388. 2007 m. Taryba toliau glaudžiai bendradarbiavimo ir plėtojo partnerystę su Europos Parlamentu

bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) bei Europos saugumo ir gynybos politikos (ESGP)

srityje. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė ir generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis Javier

Solana reguliariai kreipdavosi į Europos Parlamentą plenarinių posėdžių ar komitetų posėdžių metu.

Be to, ES specialieji įgaliotiniai, taip pat Tarybos vyresnieji pareigūnai dažnai darydavo pranešimus

Užsienio reikalų komitete, taip pat Žmogaus teisių ir Saugumo bei gynybos pakomitečiuose.

389. Siekdamas pabrėžti svarbą, kurią teikia santykiams su Europos Parlamentu ir nacionaliniams

parlamentams, generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis 2007 m. sausio 29 d. paskyrė Michael

Matthiessen asmeniniu atstovu parlamentiniams reikalams BUSP srityje.

390. 2007 m. Tarybos atstovai 197 kartus darė pranešimus Europos Parlamente įvairiais BUSP ir ESGP

klausimais 77 . Pirmininkavusių Vokietijos ir Portugalijos atstovai padarė 146 pranešimus BUSP/ESGP

srities klausimais, generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis – penkis, ES specialieji įgaliotiniai –

keturiolika, Tarybos sekretoriato vyresnieji pareigūnai – dvidešimt penkis, o kiti vyresnieji pareigūnai

– keturis pranešimus.

75 Europos Sąjungos sutarties 21 straipsnis: „Pirmininkaujančioji valstybė narė svarbiausiais bendros užsienio ir

saugumo politikos aspektais bei esminiais pasirinkimo klausimais konsultuojasi su Europos Parlamentu ir

užtikrina, kad į Europos Parlamento požiūrį būtų deramai atsižvelgiama. Pirmininkaujančioji valstybė narė ir

Komisija reguliariai informuoja Europos Parlamentą apie Sąjungos užsienio ir saugumo politikos raidą. Europos

Parlamentas gali teikti Tarybai paklausimus arba rekomendacijas. Jis kasmet svarsto pažangą, pasiektą

įgyvendinant bendrą užsienio ir saugumo politiką“.

76 Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl biudžetinės drausmės ir patikimo

finansų valdymo, 42 ir 43 straipsniai; OL C 139, 2006 14 6.

77 Žr. dok. 6112/08. Tarybos atstovų pranešimai BUSP/ESGP srityje Europos Parlamente 2007 m.

79


391. Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis ne tik dalyvavo plenariniuose ir komitetų posėdžiuose;

jis dalyvavo penkiuose dvišaliuose susitikimuose su Europos Parlamento Pirmininku ir dviejuose – su

Užsienio reikalų komiteto pirmininku. Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis ir Tarybos

vyresnieji pareigūnai, įskaitant generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio asmeninį atstovą

parlamentiniams reikalams, buvo daugelį kartų susitikę su politinių grupių atstovais ir parlamento

nariais. Tris kartus buvo surengti neoficialūs darbo pietūs, kuriuose dalyvavo Tarybos politinio ir

saugumo komiteto nariai ir Užsienio reikalų komiteto ir Saugumo bei gynybos ir Žmogaus teisių

pakomitečių pirmininkai.

392. Europos saugumo ir gynybos politikos srities klausimais generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis

du kartus atrinktiems Parlamento nariams suteikė informaciją apie naujausius įvykius, įskaitant

operacijas. Tai buvo padaryta pasinaudojant Specialiuoju įslaptintos informacijos ESGP srityje

komitetu, įsteigtu pagal 2002 m. Tarpinstitucinį susitarimą 78 . 2007 m. birželio 6 d. Užsienio reikalų

komiteto biuro nariai ir Saugumo bei gynybos pakomitečio ir Specialiojo komiteto nariai, o rugsėjo 11

d. ir Europos Parlamento Pirmininkas Hans-Gert Pöttering apsilankė ES operacijų centre, kuris

pradėjo veikti tų metų sausio 1 d. Europos Sąjungos karinio komiteto pirmininkas suteikė Saugumo ir

gynybos pakomitečiui informacijos klausimais, susijusiais su ESGP, ir dalyvavo dvišaliame susitikime

su Europos Parlamento Pirmininku ir Užsienio reikalų komiteto pirmininku.

393. BUSP biudžeto srityje Politinio ir saugumo komiteto pirmininkas penkis kartus susitiko su Užsienio

reikalų komiteto (AFET) ir Biudžetų komiteto (BUDG) biurų nariais, kad suteiktų jiems informacijos

apie poslinkius BUSP srityje, kaip numatyta Tarpinstituciniame susitarime dėl biudžeto. Šie

susitikimai padėjo pasiekti susitarimą dėl BUSP biudžeto 2008 m.

Krizių valdymas

Civiliniai aspektai

Bendros tendencijos

394. Pastaraisiais metais įvyko svarbūs poslinkiai civilinio krizių valdymo srityje. Padaugėjo misijų, jų

geografija išsiplėtė (misijos įsteigtos Azijoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose ir Vakarų Balkanuose).

Be to, civilinis krizių valdymas buvo diversifikuotas, pavyzdžiui, įtraukiant naujas sritis – sienų

valdymą arba paramą saugumo sektoriaus reformai (SSR); šios sritys vis dažniau įtraukiamos į ESGP

misijų užduotis. Galiausiai buvo kuriamos jungtinės misijos, kurios vykdo ne vienos, o kelių rūšių

civilinio krizių valdymo veiklą, pavyzdžiui, veiklą policijos, teisinės valstybės ir organizuoto

nusikalstamumo srityse.

395. Atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje tebėra daug neišspręstų konfliktų ir susidaro naujos (ar atsinaujina)

konfliktinės situacijos, galima numanyti, kad šios tendencijos išliks, o civilinio krizių valdymo

poreikis vis didės. Ateityje turbūt bus kuriamos įvairialypės misijos, kurias vykdant reikės labiau

derinti ir koordinuoti naudojimąsi įvairiomis ES priemonėmis vietoje. Taip pat galime tikėtis, kad ES

ir kitos tarptautinės organizacijos, įskaitant regionines organizacijas, sprendžiančias saugumo

klausimus (JT, NATO, ESBO, AS), glaudžiau bendradarbiaus.

78 TARPINSTITUCINIS SUSITARIMAS dėl galimybės Europos Parlamentui susipažinti su įslaptinta Tarybos

informacija saugumo ir gynybos politikos srityje; OL C 298, 2002 11 30.

80


396. Geriausias pavyzdys – neseniai Lisabonoje priimtoje ES ir Afrikos strategijoje nustatytas naujos ES ir

Afrikos partnerystės krizių valdymo srityje pagrindas.

Adis Abeboje buvo įsteigti bendrai veikiantys ES specialiojo įgaliotinio biuras ir Europos Komisijos

delegacija Afrikos Sąjungoje, siekiant suintensyvinti dialogą su šia organizacija ir padėti Afrikos

Sąjungai kurti savus karinio bei civilinio krizių valdymo pajėgumus. ES remia visą žemyną

apimančios Afrikos taikos ir saugumo struktūros kūrimą, įskaitant Afrikos nuolatinės parengties

pajėgų steigimą.

397. ES šiuo metu rengia mokymo kursų, kurie vyks dvejus metus, ciklą; jo kulminacija taps vadavietės

pratybos (angl. CPX exercise; jų metu vyksta planavimo ir vadavietės veiklos pratybos, tačiau

pajėgumai nėra dislokuojami). Ši ir kita įvairi veikla, numatyta pagal naują strategiją, sustiprins ES ir

Afrikos partnerystę.

398. Ateityje ES toliau plėtos dialogą su nevyriausybinėmis ir pilietinės visuomenės organizacijomis, taip

pat intensyvins bendradarbiavimą su regioniniais ir tarptautiniais partneriais.

399. Žmogaus teisių padėtis, lyčių klausimai ir vaikų apsauga ginkluotų konfliktų metu bus vis labiau

integruojami į visų rūšių ESGP veiklą, įskaitant koncepcijų rengimą, operacijų vykdymo planavimą ir

įgytos patirties nagrinėjimo procesą. Artimiausioje ateityje daugiausia dėmesio bus skiriama

pastarajam aspektui, taip pat mokymui civilinio krizių valdymo srityje.

400. Galiausiai teks atidžiau išnagrinėti, kokius išteklius (ir žmogiškuosius, ir finansinius išteklius) prireiks

skirti civiliniam krizių valdymui siekiant įgyvendinti pirmiau minėtus uždavinius.

401. 2007 m. įsteigus Civilinius planavimo ir vykdymo pajėgumus (CPVP), buvo patobulintos ES krizių

valdymo struktūros.

Pagrindinis tikslas civilinėje srityje

402. Atliekant užduotį, kurią 2007 m. birželio mėn. Taryba pavedė pirmininkaujančiai Portugalijai,

2007 m. lapkričio 19 d. Civilinių pajėgumų tobulinimo konferencijos metu vykusiame ES ministrų

sustikime buvo sėkmingai užbaigtas Pagrindinis tikslas civilinėje srityje 2007 m. Ministrai priėmė

deklaraciją, patvirtino galutinį pranešimą dėl Pagrindinio tikslo civilinėje srityje 2008 m., susitarė dėl

naujo Pagrindinio tikslo civilinėje srityje 2010 m. ir susitarė dėl ESGP pajėgumų planavimo proceso.

Įgyvendinant Pagrindinį tikslą civilinėje srityje 2008 m., buvo pasiekti nustatyti tikslai ir padėtas

tvirtas pagrindas tolesnėms pajėgumų vystymo pastangoms civilinio krizių valdymo pagal ESGP

srityje. Pasiekti šie tikslai: parengti scenarijai, atitinkantys galimus būsimus uždavinius ESGP

civilinėje srityje, atlikta išankstinė faktinių reikalavimų ESGP misijoms apžvalga, parengtas išsamus

orientacinis reikiamų civilinių pajėgumų sąrašas, sukurta priemonė, skirta misijų planavimui ir

personalo samdymui palengvinti, parengtos personalo samdymo rekomendacijos ir gairės bei

padidintas valstybių narių ir potencialių ESGP veiksmų rėmėjų informuotumas apie civilinį ESGP

aspektą. Pagrindinio tikslo civilinėje srityje vertinimo procese dalyvavo ir ekspertai iš valstybių,

nepriklausančių ES, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų; taip buvo parodyta, kad šių subjektų

indėlis yra svarbus.

81


403. Veikla pagal ESGP toliau plečiama ir imamasi įvairesnių užduočių bei misijų, todėl krizių valdymo

pajėgumų reikia vis daugiau, kad ES galėtų reaguoti iškilus įvairiausioms krizių valdymo užduotims,

nuosekliai ir darniai panaudodama visus turimus išteklius.

404. Pagrindiniu tikslu civilinėje srityje 2010 m. siekiama užtikrinti, kad ES, laiku dislokuodama

pakankamus civilinius pajėgumus, galėtų vykdyti krizių valdymo veiksmus pagal Europos saugumo

strategiją, kuri bus peržiūrėta. Svarbiausi šios priemonės tikslai yra šie: gerinti civilinių išteklių

kokybę, didinti galimybes jais pasinaudoti, pasiekti sinergiją su kariniais ESGP pajėgumais, Europos

bendrija ir trečiojo ramsčio subjektais, taip pat atitinkamai paskatinti arba sustiprinti veiklos derinimą

ir bendradarbiavimą su išorės subjektais.

405. 2007 m. balandžio mėn. Tarybos sekretoriatas surengė pirmą Pagrindinio tikslo civilinėje srityje

seminarą su ES nepriklausančių valstybių, tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų ekspertais, tuo

parodydamas, koks svarbus šioje srityje yra šių subjektų indėlis. Šio seminaro tikslas buvo pasikeisti

informacija apie civilinio krizių valdymo pajėgumų vystymą, įskaitant geriausią praktiką civilinio

krizių valdymo personalo parengimo, samdymo ir dislokavimo srityse, bei nustatyti glaudesnio

bendradarbiavimo sritis.

Mokymas

406. Daugėjant civilinio krizių valdymo operacijoms ir joms atitinkamai vystantis, daugiau dėmesio imta

skirti poreikiui parengti civilius personalo narius krizių valdymo operacijoms. Daug valstybių narių

aktyviai dalyvavo Europos bendrijos projekte dėl mokymo krizių valdymo civilinių aspektų srityje,

laikydamos tai ypač vertinga papildoma veikla, kadangi tokiu būdu buvo sukurtas Europos keitimosi

nuomonėmis ir geriausia praktika forumas ES civilinio krizių valdymo srityje. 2007 m. liepos mėn. šis

projektas buvo užbaigtas; šiuo metu Europos Komisija siekia užtikrinti, kad nuo 2008 m. būtų

vykdoma atitinkama susijusi veikla. Valstybės narės ir darbuotojai, atsakingi už ESGP misijas, buvo

pakviesti dalyvauti viešųjų pirkimų mokyme, kurį surengė Komisija.

407. Siekdamas pradėti naują ESGP misiją Kosove, Tarybos sekretoriatas tęsė darbą, skirtą koordinuoti

svarbiausio misijoje dalyvaujančio personalo mokymą prieš surengiant misiją. Europos Komisija

finansavo išsamų būsimos misijos personalo mokymo poreikių įvertinimą.

408. Siekiant padėti ES valstybėms narėms, 2007 m. spalio 10–11 d. Prištinoje buvo surengta mokymo

konferencija ES valstybių narių ir trečiųjų valstybių mokymo paslaugų teikėjams. Joje pagrindinis

dėmesys buvo skirtas mokymo veiklos rengiantis misijoms koordinavimui ir mokymo rengiantis

dislokavimui bei įvadinio mokymo misijos metu sąryšio užtikrinimui.

409. Pagrindinio misijos personalo mokymas prieš būsimą ESGP misiją Kosove vyko 2007 m. spalio 22–

24 d. Briuselyje. Mokymo kursuose dalyvavo vyresnieji personalo nariai, kurie turėjo būti artimiausi

ESGP misijos Kosove vadovo bendradarbiai. Mokymo tikslas buvo suteikti galimybes pagrindiniam

misijos personalui, vadovaujant paskirtam misijos vadovui Yves de Kermabon, atlikti užduotis,

nurodytas jų pareigų aprašyme, ir pasiekti būsimos ESGP misijos Kosove tikslus, kurie turėjo būti

nurodyti Bendruosiuose veiksmuose dėl ESGP misijos Kosove.

82


Keitimosi informacija reikalavimai

410. 2007 m. vasario mėn. Politinis ir saugumo komitetas susipažino su metodika, skirta keitimosi

informacija reikalavimams nustatyti. 2007 m. liepos mėn. PSK apsvarstė darbą, atliktą keitimosi

informacija reikalavimų (IER) nustatymo srityje, įskaitant veiksmų planą ir bendrą apžvalgą, kurių

tikslas – apibrėžti reikalavimus, pagal kuriuos siekiant visa apimančio požiūrio visi subjektai (ir

kariniai, ir civiliniai), galintys bendradarbiauti remiant ESGP operacijas, turėtų keistis informacija. Šis

darbas bus tęsiamas; jis turės būti derinamas su darbu ESGP pajėgumų tinklo (NEC) srityje. Nustačius

keitimosi informacija reikalavimus, jais galės būti grindžiama ES pajėgumų tinklo (NEC) veikla.

Viešieji pirkimai

411. 2007 m. birželio mėn. buvo susitarta dėl procedūros, kurios laikantis pasinaudojama BUSP biudžeto

parengiamųjų priemonių eilute, todėl bus žymiai palengvintas pasirengimas būsimoms civilinėms

ESGP misijoms – bus sparčiai suteikiamos lėšos, skirtos daugiausia svarbiausiai įrangai įsigyti ir laiku

dislokuoti pagrindinį personalą.

412. Buvo toliau dirbama rengiant bendrąsias sutartis viešųjų pirkimų srityje; taip siekiama užtikrinti, kad

misijoms pradedant veikti joms būtų suteiktas reikalingas turtas ir paslaugos. Buvo paskelbti skelbimai

apie šarvuotų ir nešarvuotų transporto priemonių pirkimus; greitai bus paskelbta apie kitus pirkimus,

visų pirma ryšių ir informacinių technologijų srityje.

413. Režimas, kurį taikant ESGP misijose įdarbinami tarptautiniai darbuotojai, buvo išsamiai peržiūrėtas

naujajame Komisijos komunikate dėl BUSP specialiųjų patarėjų ir susijusiuose įgyvendinimo

dokumentuose. Taikant naują darbo užmokesčio tarptautiniams samdomiems darbuotojams režimą,

ESGP misijos, kaip darbdavės, tapo patrauklesnės; taip užtikrinamos galimybės laiku pasamdyti

pagrindinį misijų personalą.

414. Taryba ir Komisija toliau plėtojo veiklą, susijusią su pirmine paramos misijoms koncepcija; visų pirma

buvo numatyta bendro pobūdžio pagalba misijoms gerinant įdarbinimo kanalus ir sudarant geresnes

galimybes apmokyti misijų administracinius darbuotojus. Europos personalo atrankos tarnybos

(EPSO) tinklalapyje Komisija paskelbė apie laisvas darbo vietas tarptautiniams samdomiems

darbuotojams.

Civilinio reagavimo grupės

415. Buvo toliau tęsiamas civilinio reagavimo grupių koncepcijos įgyvendinimo procesas, visų pirma

tobulinant dislokavimo procedūrą. Civilinio reagavimo grupės teikė paramą ESPM ir steigiant EUPOL

AFGHANISTAN. Apžvelgus bendrus civilinio reagavimo grupių pajėgumus, buvo susitarta papildyti

bendrus pajėgumus įtraukiant dar trisdešimt ekspertų, pasiekti tvarų šimto ekspertų tikslą ir sustiprinti

bendrus pajėgumus paramos misijoms srityje. Naujieji bendrų pajėgumų nariai bus apmokyti 2008 m.

83


Bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis

416. Taip pat buvo toliau plėtojami ES santykiai su nevyriausybinėmis organizacijomis ir pilietine

visuomene. Siekdama sustiprinti NVO ir Tarybos parengiamųjų organų narių dialogą,

pirmininkaujanti valstybė narė nuolat kvietė NVO atstovus informuoti Krizių valdymo civilinių

aspektų komiteto narius laikantis rekomendacijų dėl bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis ir

pilietinės visuomenės organizacijomis stiprinimo. Įvairių tarptautinių nevyriausybinių organizacijų

(pavyzdžiui, Swisspeace, Search for Common Ground, Amnesty International, Tarptautinio

pereinamojo laikotarpio teisingumo centro, Safeworld, Interpeace ir Nonviolent Peaceforce) nariai

suteikė informacijos apie Afganistaną, Kongo Demokratinę Respubliką, Gazą, Kosovą, Bosniją ir

Bisau Gvinėją bei apie civilių atliekamą taikos palaikymą. Ypač buvo siekiama užtikrinti, kad

nevyriausybinių organizacijų informacija būtų pateikiama ankstyvuose civilinių ESGP misijų

planavimo etapuose.

417. Birželio mėn. buvo surengta konferencija „Partneriai konfliktų prevencijos ir krizių valdymo srityje:

ES ir NVO bendradarbiavimas“. Į konferenciją susirinko 150 nevyriausybinių organizacijų ir ES

svarbiausių atstovų.

84

Rengiantis konferencijai, buvo surengtas politinis seminaras „Pilietinės visuomenės vaidmuo –

patirties įsisavinimas“, kuriame dalyvavo nevyriausybinių organizacijų, ES institucijų, valstybių narių

nuolatinių atstovybių ir akademinės visuomenės atstovai. Daugiausia dėmesio seminare buvo skirta

klausimui, kaip pasiekti, kad ES ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas vietoje ir

nagrinėjant konkrečius atvejus būtų veiksmingas, jo metu taip pat buvo pateikta centro ir padalinių

vietoje nuomonė dėl ESGP misijų ir Bendrijos programų.

Misijų sąrašas

418. 2007 m. buvo vykdomos šios civilinės misijos 79 (daugiau informacijos pateikiama atitinkamoje dalyje

su geografiniu pavadinimu):

Vakarų Balkanai

Europos Sąjungos policijos misija (ESPM) Bosnijoje ir Hercegovinoje

Europos Sąjungos planavimo grupė (EUPT) Kosove

Artimieji Rytai

− ES policijos misija palestiniečių teritorijose (EUPOL COPPS)

− ES pasienio pagalbos misija (ES PPM Rafah) Rafah perėjimo punkte palestiniečių teritorijose

− ES jungtinė teisinės valstybės misija Irake (EUJUST LEX).

Afrika

− ES policijos misija Kinšasoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje (EUPOL Kinšasa), baigta 2007

m. birželio 30 d.

− ES policijos misija Kongo Demokratinėje Respublikoje (EUPOL RD Congo), pradėta 2007 m.

liepos 1 d.

− ES civiliniai ir kariniai veiksmai, skirti AMIS II remti (Sudano Darfūro regionas), užbaigti 2007

m. gruodžio 31 d.

79 Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tam tikros ES misijos trečiosiose šalyse neturi BUSP teisinio pagrindo –

Komisija jas įsteigė ir vykdo kaip Bendrijos projektus. Pavyzdžiui: ES pasienio pagalbos misija Moldovos

Respublikoje ir Ukrainoje (ESPPM), į kurią valstybės narės komandiravo savo pareigūnus, ar Europos Bendrijos

pasienio pagalbos misija Albanijoje (PAMECA).


Azija

− ES policijos misija Afganistane (EUPOL AFGHANISTAN), pradėta 2007 m. birželio 15 d.

Kariniai aspektai

A. Bendros tendencijos

419. 2007 m. sausio mėn. ES operacijų centras jau galėjo veikti. Pirmą kartą juo buvo pasinaudota antrųjų

karinių pratybų pagal ESGP sistemą (MILEX 07), kurias ES sėkmingai atliko 2007 m. birželio mėn.,

metu. MILEX 07 metu daugiausia dėmesio skirta krizių valdymo kariniams aspektams, ypač ES

operacijų centro, kurį sudaro karinis ir civilinis elementai, Briuselyje ir ES pajėgų štabo, esančio

Švedijoje, sąveikai. MILEX 07 yra svarbus žingsnis ES, kadangi pirmą kartą veiksmus vykdė ES

operacijų centras.

420. Tarybos prašymu generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis, atsižvelgdamas į šių pratybų ir

EUFOR RD Congo metu įgytą patirtį, 2007 m. lapkričio mėn. pateikė pranešimą, kuriame išnagrinėjo

ES karinio štabo gebėjimo vykdyti ES vadovaujamų operacijų planavimą strateginiu lygiu spragas;

Taryba palankiai įvertino pranešimą ir patvirtino jame pateiktas rekomendacijas. 2008 m. Taryba

sugrįš prie šio klausimo, įskaitant papildomo personalo poreikį, pasiremdama patvirtintų

rekomendacijų įgyvendinimo veiksmingumo ir efektyvumo įvertinimu.

421. Rugsėjo mėn. Taryba susipažino su 2007 m. Pajėgų katalogu, kuriame nurodytas valstybių narių

įnašas formuojant reikiamus karinius pajėgumus, kurie nustatyti Europos saugumo strategijoje ir

Pagrindiniame tiksle 2010 m., ir informavimo tikslais nusiuntė jį NATO. ES nepriklausančių Europos

valstybių, kurios yra NATO narės, ir kitų šalių kandidačių tapti ES narėmis įnašai pateikiami Pajėgų

katalogo priede.

422. Lapkričio mėn. Taryba patvirtino 2007 m. Pažangos katalogą, kuris taip pat buvo pateiktas NATO.

Šiame kataloge išsamiai nurodyti kokybiniai ir kiekybiniai pajėgumų trūkumai, kurie suskirstyti pagal

susijusios rizikos lygį.

423. Birželio mėn. Europos gynybos agentūros valdančioji taryba susitarė dėl Pajėgumų plėtojimo plano

metodikos ir veiksmų plano.

424. Nuo 2007 m. sausio 1 d. dvi kovinės grupės yra nuolatinėje parengtyje. Pastarojoje, spalio mėn.

įvykusioje, pusmetinių kovinių grupių koordinavimo konferencijoje valstybės narės patvirtino, kad

įvykdyti reikalingi įsipareigojimai (dvi kovinės grupės nuolatinėje parengtyje kas pusmetį) iki 2011 m.

pirmojo pusmečio imtinai, trūkstant vienos grupės antrąjį 2010 m. pusmetį. Vyksta kovinių grupių

parengiamosios veiklos standartizavimas.

425. Lapkričio ir gruodžio mėn. buvo susitarta dėl atitinkamai jūrų greitojo reagavimo koncepcijos ir oro

greitojo reagavimo koncepcijos. Pirmininkavusios, pirmininkaujančios ir pirmininkausiančios

valstybių narių (DE–PT–SI) pasiūlymu ES karinis komitetas susitarė dėl įgaliojimų iki 2008 m.

pabaigos atlikti ES karinio greitojo reagavimo koncepcijos peržiūrą ir jos metodikos atsižvelgiant į

bendrą perspektyvą.

85


426. ES aktyviai dalyvauja stiprinant taikos palaikymo Afrikoje pajėgumus. Parama prisidedama prie

bendro proceso kuriant visą žemyną apimančią Afrikos taikos ir saugumo struktūrą, įskaitant Afrikos

nuolatinės parengties pajėgų steigimą. ES pasiūlymuose, kuriuos priėmė Taryba gegužės mėn.,

numatyta parama konfliktų prevencijai, mokymui ir pratyboms, operacijoms, atstatymui po konfliktų.

Afrikos Sąjunga, glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinėmis Tautomis ir regioninėmis

ekonominėmis organizacijomis, 2007 m. spalio mėn. nusprendė EURO RECAMP ciklą, kaip

pagrindinį elementą, įtraukti į Afrikos nuolatinės parengties pajėgų mokymo planą ateinantiems

dvejiem metams. Kitų pasiūlymų, pateiktų veiksmų plane, visų pirma ES paramos Afrikos

kompetencijos centrams ir Afrikos nuolatinės parengties pajėgų logistikos pajėgumams,

įgyvendinimas, bus kitas žingsnis įgyvendinant Afrikos ir ES partnerystę kuriant Afrikos taikos

palaikymo pajėgumus.

B. Operacijos ir misijos

427. Europos Sąjungos karinė operacija Bosnijoje ir Hercegovinoje ALTHEA buvo sėkmingai pertvarkyta

pagal 2006 m. gruodžio mėn. Tarybos sprendimą. Pajėgas sudaro maždaug 2500 kareivių, kurie

sutelkti Sarajeve; taip pat dislokuotos rezervinės pajėgos. Informuotumą apie padėtį užtikrina 45 ryšių

palaikymo ir stebėjimo grupės, dislokuotos visoje šalyje. ALTHEA ir toliau užtikrino stabilumą bei

tebebuvo pasirengusi reaguoti į saugumo problemas visoje šalyje. 2007 m. gruodžio 10 d. Taryba

atliko operacijos peržiūrą ir pabrėžė, kad ES toliau aktyviai vykdo įsipareigojimus Bosnijoje ir

Hercegovinoje, inter alia, vykdydama operaciją ALTHEA, o ES vadovaujamos karinės pajėgos bus

šalyje tol, kol reikės. Operacija toliau glaudžiai bendradarbiavo su kitais ES veikėjais Bosnijoje ir

Hercegovinoje. Taip pat buvo sėkmingai bendradarbiaujama su NATO pagal „Berlin Plus“

susitarimus.

428. Antrąjį 2007 m. pusmetį ES ėmėsi planuoti karinę perėjimą užtikrinančią operaciją rytinėje Čado

Respublikos dalyje ir Centrinės Afrikos Respublikos šiaurės vakaruose EUFOR Tchad / RCA, dėl

kurios sprendimas buvo priimtas 2007 m. spalio 15 d. ir kuri turėjo būti pradėta 2008 m. sausio 28 d.

Ši operacija, kurią vykdyti leidimas duotas JTGA Rezoliucijoje 1778 (2007) ir kuri sudaro įvairių

sričių pajėgų, į kurias įeina ir civilinė JT misija (MINURCAT), atliekamų veiksmų dalį, padės

apsaugoti civilius gyventojus, kuriems kyla pavojus, visų pirma perkeltuosius asmenis ir pabėgėlius,

sudaryti palankesnes sąlygas teikti humanitarinę pagalbą ir laisvam humanitarinę pagalbą teikiančio

personalo judėjimui bei apsaugoti JT personalą, infrastruktūrą, įrenginius ir įrangą. Vykdant operaciją

parama karinėje srityje derinama su svariu ES veiksmu humanitarinės pagalbos ir vystomojo

bendradarbiavimo srityje. Operacijai vadovauja generolas Patrick Nash (Airija) EUFOR Tchad/RCA

bus dislokuota vienerių metų laikotarpiui nuo dienos, kai bus paskelbta, kad jos pirmieji pajėgumai

gali veikti; ji bus vykdoma laikantis neutralumo ir bešališkumo. Nuo pat pradžių planavimas buvo

vykdomas veiksmus labai glaudžiai koordinuojant su JT veiksmais. Po šešių mėnesių kartu su JT

atlikus įgaliojimų vidurio laikotarpio peržiūrą, bus įvertinta, ar reikalingi galimi JT tolesni pajėgumai.

86


429. EUSEC RD Congo toliau teikė techninę pagalbą, skirtą Kongo gynybos ministerijos administracijai

modernizuoti. Vykdant šį svarbų projektą padaryta didelė pažanga. Gynybos reformos srityje pažanga

nebuvo padaryta, kadangi Kongo valdžios institucijos prioritetą suteikė tam, kad būtų išspręstas

nestabilumo židinio rytinėje šalies dalyje klausimas. Sėkmingai užbaigus operaciją EUFOR RD Congo

ir vėliau perkėlus visas EUFOR pajėgas iš operacijų zonos, 2007 m. vasario 27 d. Taryba priėmė

Bendruosius veiksmus 80 , panaikinančius Bendruosius veiksmus 2006/319/BUSP dėl Europos

Sąjungos karinės operacijos Jungtinių Tautų Organizacijos misijai Kongo Demokratinėje Respublikoje

(MONUC) remti rinkimų metu.

430. 2007 m. birželio 29 d. buvo susitarta Europos Sąjungos civilinius ir karinius veiksmus, skirtus Afrikos

Sąjungos (AS) misijai Sudano Darfūro regione (AMIS) remti, pratęsti ne ilgesniam kaip šešių mėnesių

laikotarpiui nuo 2007 m. liepos 1 d., atsižvelgiant į peržiūrą. Tai susiję su mokymu prieš dislokavimą,

karinių ekspertų paskyrimu į AS vadovavimo grandinę, taip pat su finansine ir logistine parama, inter

alia, strateginio oro transporto bendradarbiaujant su NATO srityje. ES taip pat paskyrė antrą Paliaubų

komisijos vicepirmininką, ES stebėtoją Paliaubų komisijoje ir karinius stebėtojus. 2007 m. liepos 31 d.

(JTSTR 1769) JT Saugumo Taryba leido Darfūre dislokuoti JT ir AS jungtinę operaciją (UNAMID).

Todėl 2008 m. sausio 1 d. UNAMID perėmė AMIS įgaliojimus (AMIS tapo UNAMID dalimi).

2007 m. gruodžio 31 d. panaikinus Bendruosius veiksmus 2005/557/BUSP 81 , ES civiliniai ir kariniai

veiksmai, skirti AMIS remti, buvo užbaigti.

431. 2007 m. gruodžio 10 d. Taryba susitarė dėl bendros koncepcijos, skirtos ESGP misijai saugumo

sektoriaus reformai Bisau Gvinėjoje remti. Joje buvo numatyta, kad atlikus likusį planavimo,

pasirengimo ir įdarbinimo darbą ESGP misija, kurią sudarytų maždaug penkiolika vyresniųjų patarėjų

ir pagalbinis personalas, galėtų būti dislokuota balandžio mėn. pradiniam ne ilgesniam kaip vienerių

metų laikotarpiui, Bisau Gvinėjos valdžios institucijoms oficialiai sutikus.

ES politinis tikslas yra pasiekti, kad būtų sukurtas tvarus saugumo sektorius, pajėgus reaguoti į

visuomenės saugumo poreikius, įskaitant kovą su neteisėta narkotikų prekyba, kuri pasiekia Europą. Iš

pradžių ESGP pobūdžio dalyvavimas bus ribotas tikslo, laiko ir išteklių požiūriu; bus prisidedama

kuriant sąlygas visapusiškam saugumo sektoriaus reformos įgyvendinimui. Viena iš šio proceso dalių

bus prisidėti prie išsamaus poreikių įvertinimo siekiant sudaryti palankesnes sąlygas reikalingai

donorų pagalbai teikti.

432. Po šešių mėnesių bus atlikta misijos peržiūra, kurios metu bus nustatyta, ar ESGP pobūdžio parama

bus reikalinga įgyvendinimo etape. Tačiau nepriklausomai nuo to, ar ESGP pobūdžio parama bus

teikiama įgyvendinimo etape, tarptautinė bendruomenė turės skirti nemažus išteklius, kad saugumo

sektoriaus reforma pasisektų.

80 OL L 64, 2007 3 2, p. 44.

81 OL L 346, 2007 12 29, p. 28.

87


Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

ES ir JT

433. ES ir JT bendradarbiavimas krizių valdymo srityje buvo tęsiamas operacijų lygiu, visų pirma

planuojant EUFOR Tchad/RCA operaciją, remiant AS misiją Darfūre, Sudane (AMIS), įskaitant JT

paramos paketo AMIS įgyvendinimą, ir rengiantis JT misiją Kosove (UNMIK) pakeisti ES

vadovaujama misija. ES ir JT taip pat bendradarbiavo įgyvendinant patirties, įgytos vykdant EUFOR

RD Congo operaciją, projektą.

434. ES ir JT toliau glaudžiai bendradarbiavo vykdydamos kitą su operacijomis susijusią veiklą, įskaitant

paramą Afrikos taikos ir saugumo struktūros kūrimui bei Afrikos nuolatinės parengties pajėgų (ASF)

steigimui, taip pat saugumo sektoriaus reformos srityje.

435. Toliau buvo rengiami ES ir JT darbuotojų susitikimai, inter alia, pasinaudojant ES ir JT iniciatyvinio

komiteto (įsteigtu 2003 m. bendra ES ir JT deklaracija dėl bendradarbiavimo krizių valdymo srityje)

konsultacijų mechanizmu. 2007 m. birželio mėn. abi organizacijos pasirašė bendrą pareiškimą dėl ES

ir JT bendradarbiavimo krizių valdymo srityje siekdamos toliau gilinti tarpusavio bendradarbiavimą ir

veiksmų koordinavimą. Šiuo metu įgyvendinamos kelios priemonės, priimtos siekiant šio tikslo.

ES ir NATO

436. ES ir NATO toliau plėtojo savo strateginę partnerystę krizių valdymo srityje. Bendradarbiavimui

palankesnės sąlygos buvo sudarytos rengiant generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio ir NATO

generalinio sekretoriaus susitikimus, palaikant nuolatinius ES ir NATO personalo ryšius, taip pat

pasinaudojant nuolatine ES grupe SHAPE ir nuolatine NATO ryšių palaikymo grupe ES kariniame

štabe. Lapkričio 19 d. ministrų susitikime taip pat aptarti ES ir NATO bendradarbiavimo aspektai ir

pragmatinio požiūrio būtinybė, visų pirma dėl bendradarbiavimo veiksmų vietoje Kosove ir

Afganistane.

437. Operacijų srityje toliau buvo sklandžiai ir patenkinamai vykdoma operacija ALTHEA pagal „Berlin

plius“ susitarimus, taip pat bendradarbiavimas su NATO baigiant vykdyti likusias užduotis Bosnijoje

ir Hercegovinoje. Be to, ES ir NATO tęsė bendradarbiavimą, taip pat ir pasitelkdamos jungtinę

transportavimo oru koordinavimo grupę Adis Abeboje, kad būtų užtikrinta veiksminga parama Afrikos

Sąjungos misijai Darfūre (AMIS). ES ir NATO bendradarbiauja vietoje vykdant ESGP policijos misiją

Afganistane. Tačiau dėl opių priežasčių, susijusių su viena iš NATO narių, nebuvo įmanoma sudaryti

reikalingų techninių EUPOL Afghanistan ir ISAF (Tarptautinių saugumo paramos pajėgų) susitarimų,

o tai yra nepatenkinama. Abiejų organizacijų personalo ryšiai toliau plėtojami rengiantis ESGP misijai

Kosove.

438. Pajėgumų srityje buvo užbaigtas darbas ieškant būdų patobulinti ES ir NATO pajėgumų grupės

funkcionavimo būdus. Tačiau galimą ES ir NATO bendravimą varžo apribojimai, susiję su dviejų ES

valstybių narių dalyvavimu grupėje ir įslaptintos NATO informacijos suteikimu.

88


ES ir AS

439. 2007 m. AS ir ES bendradarbiavimas, įskaitant saugumo aspektus, vyko iš esmės pagal ES ir Afrikos

strateginę partnerystę, kuri buvo sudaryta gruodžio mėn. Lisabonoje priėmus Bendrą ES ir Afrikos

strategiją. Šioje bendroje strategijoje nustatytas naujas lygiaverte politine partneryste ir bendrais

pasaulinių problemų, kurios turi įtakos abiem žemynams, sprendimo būdais grindžiamas požiūris.

Partnerystės taikos ir saugumo klausimais srityje ES remia Afrikos konfliktų prevencijos, valdymo ir

sprendimo pajėgumų stiprinimą, inter alia, pasinaudojant Afrikos taikos priemone.

440. Adis Abeboje įsteigus ES specialiojo įgaliotinio biurą ir Europos Komisijos delegaciją Afrikos

Sąjungoje, buvo žengtas svarbus žingsnis įgyvendinant šią partnerystę, visų pirma stiprinant Afrikos

pajėgumus prevencijos, valdymo ir konfliktų sprendimo srityse.

ES ir ESBO

441. 2007 m. ES pirmininkaujančios valstybės narės aktyviai rėmė ESBO pirmininkavusios Ispanijos

pastangas skatinti bendradarbiavimą įvairiais regioniniais klausimais, pavyzdžiui, dėl Vakarų Balkanų,

Moldovos Respublikos ir Pietų Kaukazo, taip pat toliau plėtoti ES ir ESBO partnerystę. Vienoje buvo

surengtos abiejų organizacijų personalo diskusijos, kurios padėjo sukurti glaudesnio bendradarbiavimo

atmosferą sprendžiant įvairias problemas. Tai buvo ypač naudinga, kadangi visuose susirinkimuose

buvo toliau reguliariai keičiamasi informacija ekspertų lygiu, ypač Kosovo klausimais.

442. Sausio 23 d. ES trejeto ir ESBO susitikime buvo susipažinta su ESBO pirmininkaujančios valstybės

narės prioritetais 2007 m.; pirmąjį 2007 m. pusmetį taip pat įvyko trejeto susitikimai su Rusija,

Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Ukraina ir ELPA/EEE, kuriuose buvo svarstomi ESBO reikalai.

443. Spalio 3 d. buvo surengtas PSK trejeto ES ir ESBO susitikimas siekiant pasikeisti nuomonėmis

įvairiais klausimais. ES dalyvavo keliuose ESBO renginiuose, pavyzdžiui 2007 m. rugsėjo 24 d.–

spalio 5 d. Varšuvoje įvykusiame susitikime, skirtame aptarti žmogiškosios dimensijos įgyvendinimą.

444. Rengiantis 2007 m. lapkričio 19 d. ES trejeto ir ESBO ministrų lygio susitikimui Briuselyje vyko

diskusija dėl deklaracijos dėl ES ir ESBO bendradarbiavimo projekto prieš metinį ESBO ministrų

lygio susitikimą (2007 m. lapkričio 29–30 d. Madride). Ministrų susitikimo rezultatai dar labiau

išryškino ES valstybių narių teikiamos finansinės ir politinės paramos, kuri sudarys sąlygas ESBO

artimiausiu metu pasiekti apčiuopiamų rezultatų, svarbą.

89


ES veikla tarptautiniuose forumuose

JUNGTINĖS TAUTOS

445. 2007 m. ES ir toliau daug dėmesio skyrė 2005 m. pasaulio aukščiausiojo lygio susitikimo išvadų

įgyvendinimui, dar kartą patvirtindama savo pasiryžimą užtikrinti, kad reformos, dėl kurių susitarta

aukščiausio lygio susitikime, būtų visapusiškai ir sparčiai įgyvendintos. ES ypač stengėsi remti

valdymo reformą ir įgaliojimų peržiūrą – pagrindinius elementus remiant JT veiksmus vystymosi,

kolektyvinio saugumo ir žmogaus teisių srityse. Vienas iš svarbiausių įvykių buvo Taikos stiprinimo

komisijos darbo konsolidavimas. 2007 m. buvo išspręsti instituciniai ES/EB atstovavimo klausimai;

šiuo metu ES/EB visapusiškai dalyvauja trijose šalyse sprendžiant atstatymo po konflikto klausimus,

kuriuos nagrinėja Taikos stiprinimo komisija. 2007 m. birželio mėn. Taryba priėmė ES prioritetus 82

62-ajai JT Generalinei Asamblėjai (JTGA) sesijoje. ES prioritetuose daugiausia dėmesio skiriama

veiksmingam daugiašališkumui ir poreikiui sustiprinti bei reformuoti JT. Kiti pagrindiniai prioritetai

yra JT taikos palaikymo sustiprinimas, visą sistemą apimantis derinimas, teisinės valstybės stiprinimas

nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais, tarptautinis teisingumas, vystymasis ir kova su skurdu, klimato

kaita ir visuotinis atšilimas.

446. 2007 m. gruodžio mėn. įvertindama 62-ąją JTGA, ES teigė, kad joje buvo mažiau konfrontacijų ir

daugiau orientuojamasi į tikslus nei ankstesnėje JTGA. ES pastangos buvo ypač sėkmingos dėl

mirties bausmės moratoriumo rezoliucijos (žr. skyrių apie žmogaus teises). Klimato kaita taip pat buvo

vienas iš svarbiausių klausimų; ES atlieka svarbų tarpininko vaidmenį, padėdama siekti konsensuso

tarp pagrindinių veikėjų.

447. 2008 m. vienas pagrindinių ES prioritetų bus pranešimo dėl visos sistemos darnos įgyvendinimas

laikantis įsipareigojimų dėl Tūkstantmečio vystymosi tikslų ir JT sistemos pertvarkymo.

90

ES laikė, kad sprendžiant klimato kaitos klausimą, kuris yra nepaprastai svarbus, būtina pasinaudoti JT

sistema. Veiksmingo daugiašališkumo skatinimas laikantis Europos strategijos tebėra vienas esminių

ES išorės veiksmų elementų; ES ir toliau dirbs kartu su JT valstybėmis narėmis ir kitais

suinteresuotais subjektais, kad jie galėtų prisidėti kuriant stipresnes ir veiksmingesnes JT.

ESBO

448. Pastaraisiais metais buvo palankiai plėtojami santykiai su ESBO. Iš 56 dalyvaujančių valstybių 27 yra

ES valstybės narės, dar dešimt kitų valstybių prisijungia prie ES pareiškimų bei remia jos iniciatyvas ir

politiką, todėl ES įtaka ESBO yra labai svari. ES toliau remia visišką Demokratinių institucijų ir

žmogaus teisių biuro (ODIHR) autonomiškumą visais aspektais, ypač didelį dėmesį skiriant rinkimų

stebėjimui. ES protestavo prieš mėginimus sumažinti reikalavimus ir dalyvaujančių valstybių

prisiimtus įsipareigojimus, taip pat prieš apribojimus, kuriuos Rusija nustatė ODIHR, sumažindama jo

pajėgumus užtikrinti nepriklausomą ir patikimą rinkimų stebėseną. ES siekia užtikrinti, kad ESBO

atliktų nuolatinį vaidmenį Kosove; rengdamasi savo operacijai ji remsis ESBO šioje srityje sukaupta

didele patirtimi. ES suteiks visapusišką paramą ESBO atliekant tarpininko vaidmenį sprendžiant

„įšaldytus konfliktus“; ji palankiai įvertino Suomijai atstovaujančio pirmininko planus pasinaudoti

galiojančiais derybų mechanizmais ir skatinti surasti politinį sprendimą, visų pirma sprendžiant

82 ES prioritetai 62-ajai Jungtinių Tautų Generalinei Asamblėjai (dok. 10184/07).


Padnestrės konfliktą Moldovos Respublikoje. Ministrų susitikime Madride ES parėmė sprendimų dėl

būsimo pirmininkavimo paketą, kuris susijęs ir su dviem ES atstovaujančiomis kandidatėmis (Graikija

2009 m. ir Lietuva 2011 m.) ir kuriuo ESBO pirmininkavimo pareigos 2010 m. buvo suteiktos

Kazachstanui po to, kai ši valstybė paskelbė politinę deklaraciją dėl savo įsipareigojimų vykdyti

demokratines reformas. 2008 m. ES turės glaudžiai bendradarbiauti su ESBO Vidurinėje Azijoje sienų

valdymo srityje, ypač atsižvelgiant į Ministrų tarybos sprendimą dėl ESBO bendradarbiavimo su

Afganistanu.

EUROPOS TARYBA

449. 2007 m. ES ir Europos Tarybos bendradarbiavimas toliau buvo plėtojamas bendro intereso srityse,

pavyzdžiui, demokratizavimo, žmogaus teisių, rinkimų stebėsenos ir kultūros srityse.

2007 m. svarbiausias įvykis buvo ES ir Europos Tarybos susitarimo memorandumo sudarymas ir

pasirašymas birželio mėn.; tai buvo padaryta atsižvelgiant į 2006 m. J. C. Juncker pranešimą, kuriame

buvo pateiktos rekomendacijos dėl abiejų organizacijų partnerystės stiprinimo. Europos Taryboje ir

atitinkamoje ES Tarybos darbo grupėje diskutuojama apie susitarimo memorandumo įgyvendinimą ir

J.C. Juncker pranešimo rekomendacijas.

450. Buvo susitarta dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros ir Europos Tarybos

bendradarbiavimo susitarimo, kuriame apibrėžiamas šios agentūros ir Europos Tarybos

bendradarbiavimas (pagal 2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantį

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą). 2008 m. vasario mėn. buvo priimtas ES Tarybos

sprendimas dėl šio susitarimo. Siekdama padidinti skaidrumą ir paskatinti geresnį bendradarbiavimą,

Pagrindinių teisių agentūros Vykdomoji valdyba Europos Tarybos Sekretoriato atstovus pakvies

dalyvauti agentūros Valdančiosios tarybos posėdžiuose stebėtojų teisėmis.

451. Plėtodama santykius su Europos Taryba, ES siekia užtikrinti veiksmų papildomumą ir pridėtinę vertę,

inter alia, pirmiau minėtomis priemonėmis.

TARPTAUTINIS BAUDŽIAMASIS TEISMAS

452. 2007 m. ES tęsė 2003 m. birželio 16 d. Tarybos bendrosios pozicijos dėl Tarptautinio baudžiamojo

teismo (TBT) 83 ir susijusio 2004 m. vasario mėn. veiksmų plano 84 įgyvendinimą. Ji pateikė maždaug

keturiasdešimt demaršų skirtingoms šalims ir regioninėms organizacijoms, visų pirma siekdama

skatinti Romos statuto visuotinį taikymą ir vientisumą. Be to, ES toliau siekia, kad į derybinius

įgaliojimus ir susitarimus su trečiosiomis šalimis būtų įtraukta nuostata dėl TBT. TBT klausimas buvo

keliamas trečiosioms šalims politinio dialogo ir aukščiausiojo lygio susitikimų metu. Buvo imtasi

iniciatyvų siekiant užtikrinti, kad TTB klausimas būtų integruotas į kitų darbo grupių darbą, susijusį su

regionais, kuriuose teismų sistema yra nepakankama (Vidurinėje Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose).

83

Tarybos bendroji pozicija 2003/444/BUSP, OL L 150/67, 2003 6 18, p. 67.

84

Dok. 5742/04.

91


453. ES padarė svarų pareiškimą 6-ojoje valstybių Romos statuto Šalių asamblėjos sesijoje (2007 m.

lapkričio 30–gruodžio 14 d., Niujorke), pabrėždama būtinybę bendradarbiauti su Teismu ir

išreikšdama gilų susirūpinimą dėl Sudano Vyriausybės nenoro bendradarbiauti sprendžiant Darfūro

padėties klausimą.

454. Tvirtą, kaip visada, ES paramą Teismui rodo naujausias Tarybos leidinys „Europos Sąjunga ir

Tarptautinis baudžiamasis teismas“ 85 (2007 m. lapkričio mėn.), kuriame atskleidžiamas ES veiksmų

remiant Teismą mastas ir ES strategija, pagal kurią jos pozicija ginant Teismo interesus integruojama į

jos politiką. ES strategija dėl Vidurinės Azijos 86 , kurią Europos Vadovų Taryba priėmė 2007 m.

liepos mėn., yra aiškus pavyzdys, kaip ES integruoja TBT klausimą į savo išorės politiką.

455. 2008 m. ES tęs šį darbą, visų pirmą veiksmų plano įgyvendinimą. 2006 m. sudarius Susitarimą dėl

bendradarbiavimo ir pagalbos teikimo 87 , 2008 m. bus pradėta įgyvendinti saugumo priemones,

taikomas TBT ir ES keičiantis įslaptinta informacija. Taip bus žengtas dar vienas žingsnis stiprinant

ES ir Teismo bendradarbiavimą.

ESGP institucinis įtvirtinimas: EGA, SSI, SATCEN bei Europos saugumo ir gynybos koledžas

EGA

456. Trečiaisiais veikimo metais Europos gynybos agentūra vėl pasiekė svarių rezultatų spręsdama

trumpalaikius ir ilgalaikius uždavinius.

457. Visų pirma agentūra pasiekė rezultatų plėtodama ilgalaikes strategijas: padaryta pažanga tobulinant

Pajėgumų plėtojimo planą, susitarus dėl metodikos ir veiksmų plano; pradėta įgyvendinti Europos

gynybos technologinės ir pramoninės bazės kūrimo strategija; priimtas pagrindas Europos gynybos

srities mokslinių tyrimų ir technologijos strategijai sukurti; susitarta dėl bendradarbiavimo gerinimo

sąlygų siekiant, kad ginkluotės strategiją būtų parengta 2008 m.

458. Be to, agentūra padarė pažangą daugelyje politikos sričių, programų, projektų ir iniciatyvų, pavyzdžiui:

apskritai efektyviai veikia viešųjų pirkimų gynybos srityje režimas; sėkmingai įgyvendinta pirmoji

investicijų į mokslinius tyrimus ir technologijas programa pajėgų apsaugos srityje; daroma nuolatinė

pažanga nustatant bendrus gynybos pajėgumų reikalavimus, visų pirma pajėgumų tinklo (NEC),

operatyvinės žvalgybos informacijos, „XXI amžiaus kareivio“ sistemos ir strateginio transporto srityse;

priimtas elgesio kodas, skirtas skatinti skaidrumą ir investicijų koordinavimą bandymų bei vertinimo

įrenginių srityje; dedamos pastangos siekiant karinių ir civilinių veiksmų sinergijos, konsultuojantis su

Europos Komisija, ypač programine įranga generuojamo radijo ryšio (SDR), nepilotuojamų orlaivių

(UAV) ir jūrų stebėjimo srityje.

85 http://consilium.europa.eu/icc

86 Dok. 10113/07.

87 OL L 115, 2006 4 28, p. 50.

92


ES saugumo studijų institutas (ESSSI)

459. ESSSI toliau atliko centro, kuriame keičiamasi moksline informacija, palaikomi ryšiai ir vykdoma

stebėsena, vaidmenį; institutas tebebuvo politiškai orientuotas analitikų centras, teikiantis Europos

politikos formuotojams tyrimų rezultatus ir konsultacijas. Nuo 2007 m. gegužės 1 d. direktoriumi

paskirtas Álvaro de Vasconcelos, kuris pakeitė Nicole Gnesotto, vadovavusią institutui nuo jo įsteigimo

2001 m. Institutas nuolat vystosi ir todėl yra pajėgus patenkinti vis didėjantį tyrimų ir studijų, susijusių

su BUSP ir ESGP, poreikį.

ES palydovų centras (ESPC)

460. ESPC toliau prisidėjo prie BUSP/ESGP sprendimų priėmimo, visų pirma rengiant ir vykdant

operacijas bei paramos veiksmus. Buvo labai rezultatyviai bendradarbiaujama su JT Kongo

Demokratinėje Respublikoje ir Libane. ESPC taip pat dalyvavo įgyvendinant Europos iniciatyvą dėl

Pasaulinės aplinkos ir saugumo stebėsenos sistemos. Vykdydamas šia įvairią veiklą, ESPC atlieka vis

svaresnį vaidmenį teikiant su saugumu susijusios geografinės ir kosminės erdvės informacijos tyrimus

BUSP/EGSP srityje.

Europos saugumo ir gynybos koledžas (ESGK)

461. Europos saugumo ir gynybos koledžas (ESGK) įvykdė didelius mokymo reikalavimus strateginiu lygiu

ir tapo pagrindiniu veikėju, suteikiančiu valstybėms narėms ir ES institucijoms kompetentingų

darbuotojų, galinčių veiksmingai dirbti sprendžiant visus ESGP klausimus. Glaudžiai susijęs su ES

institucijomis, ESGK turi ypač dideles galimybes gilinti Europos saugumo kultūrą ESGP srityje ir

plėtoti bendrą ESGP supratimą ir propaguoti jį civiliniam ir kariniam personalui.

462. Europos Parlamento sekretoriato nariai reguliariai mokosi koledžo rengiamuose kursuose.

463. 2007 m. gruodžio mėn. ESGK iniciatyvinis komitetas parengė galutinę ataskaitos (teikiamos pagal

13 straipsnį) dėl ESGK veiklos ir perspektyvų redakciją. Ataskaitoje apžvelgiama dabartinė ESGK

padėtis, pagrindinės perspektyvos, nurodomos svarbiausios problemos, apžvelgiami trūkumai ir

nustatomos praktinės priemonės jiems įveikti. Ataskaitoje taip pat pripažįstama, kad galima tobulėti tam

tikrose srityse, visų pirma įdiegiant internetinę nuotolinio mokymosi sistemą, taip pat reikėtų peržiūrėti

keletą organizacinių, administracinių ir finansinių aspektų atsižvelgiant į įgytą patirtį.

Europos Sąjungos specialieji įgaliotiniai

464. Europos Sąjungos specialieji įgaliotiniai (ESSĮ) yra akivaizdus vis dažnesnio ES dalyvavimo

sprendžiant konfliktus pasaulyje, vykdant konfliktų prevenciją ir valdant krizes pavyzdys. 2007 m.

devyni ESSĮ veikė ES atrinktose prioritetinėse šalyse ir regionuose, kuriuose reikalingas aukšto lygio

ES dalyvavimas ir bendra požiūrio darna: Afganistane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Vidurinėje

Azijoje, Buvusiojoje Jugoslavijos Respublikoje Makedonijoje (taip pat atliko Komisijos delegacijos

vadovo pareigas), Afrikos Didžiųjų ežerų regione, artimųjų Rytų taikos procese, Moldovos

Respublikoje, Pietų Kaukaze ir Sudane.

465. 2007 m. Taryba toliau plėtojo gaires dėl ES specialiųjų įgaliotinių: paprastai ES specialiojo įgaliotinio

kadencija neturėtų viršyti ketverių metų, bus sustiprintas įvertinimo procesas ir ES specialiojo

įgaliotinio koordinuojamasis vaidmuo vietoje, o valstybės narės bus paragintos pateikti daugiau

moterų kandidatūrų skirti ES specialiosiomis įgaliotinėmis.

93


466. 2007 m. buvo sukurta dešimta ESSĮ pareigybė: siekdama stiprinti santykius su Afrikos Sąjunga (AS),

ES priėmė sprendimą Adis Abeboje įkurti bendrai veikiančius ESSĮ biurą ir Europos Komisijos

delegaciją AS. 2007 m. gruodžio 6 d. Koen Vervaeke buvo paskirtas ES specialiuoju įgaliotiniu AS,

apie tai anksčiau paskelbus 2007 m. gruodžio mėn. ES ir Afrikos aukščiausiojo lygio susitikime

Lisabonoje. Tą pačią dieną Komisija paskyrė jį Europos Komisijos delegacijos Afrikos Sąjungoje

vadovu.

467. Be to (nors šis paskyrimas ir kitokio pobūdžio nei ESSĮ), ES sparčiai reagavo į 2007 m. gilėjančią

krizę Birmoje (Mianmare), inter alia, paskirdama generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio J.

Solana specialųjį pasiuntinį (Piero Fassino), kuriam pavesta koordinuoti ES dalyvavimą ir remti JT

specialiojo atstovo I. Gambari vadovaujamas JT pastangas sprendžiant konfliktą.

468. ESSĮ sąrašas atspindi ES bendros užsienio ir saugumo politikos prioritetus; ESSĮ veikia pasaulio

regionuose, kuriuose vyksta konfliktai, o ES interesams iškilęs didžiausias tiesioginis pavojus. ESSĮ

atstovauja Europos Sąjungai veiksmų vietoje.

469. Pagal ES sutarties 14 straipsnį, 18 straipsnio 5 dalį ir 23 straipsnio 2 dalį ESSĮ teisės aktu skiria

Taryba. Atitinkamu teisės aktu jiems suteikiami įgaliojimai, susiję su konkrečiais politiniais

klausimais. Daugeliu atveju jiems pavesta užduotis yra padėti surasti ilgalaikių ar „įšaldytų“ konfliktų

sprendimus.

470. ESSĮ vykdo savo pareigas pagal generalinio sekretoriaus-vyriausiojo įgaliotinio, kurio darbui jie teikia

vertingą paramą, įgaliojimus ir nurodymus. Jie yra glaudžiai susiję su atitinkamais BUSP organais,

visų pirma su Politiniu ir saugumo komitetu, kuris ESSĮ teikia strategines gaires ir politinę informaciją

pagal jų įgaliojimus.

94

Kai kurie ESSĮ nuolat gyvena šalyje ar regione, kurioje vykdo veiklą („vietos“ ESSĮ), o kiti keliauja į

darbo vietą iš Briuselio. Valstybės narės ir ES institucijos toliau reikšmingai prisideda prie ESSĮ ir jų

darbuotojų grupių veiksmingo darbo, vietiniu lygiu bendradarbiaudamos su ESSĮ šalyje arba regione,

visų pirma komandiruodamos ekspertus į ESSĮ darbuotojų grupes.

471. 2007 m. ESSĮ, kaip ir anksčiau, atliko reikšmingą vaidmenį įgyvendinant BUSP. Esminis šio darbo

veiksnys buvo spartus kokybiškos informacijos teikimas: ESSĮ užtikrino, kad generaliniam

sekretoriui-vyriausiajam įgaliotiniui ir kitiems BUSP subjektams Briuselyje būtų laiku teikiami

pranešimai ir įvykių analizė, ypač sparčiai gilėjančių krizių atvejais. Jie prisidėjo prie to, kad valstybės

narės ir ES institucijos turėtų geresnį bendrą supratimą apie probleminius klausimus šalyse ir

regionuose, kuriuose jie dirba. ESSĮ taip pat tiesiogiai prisidėjo formuojant politiką ir ją įgyvendinant

vietoje, dažnai aiškiai perteikdami, ko ES tikisi iš konflikto dalyvių. ESSĮ svarbiausių užduočių sąraše

taip pat figūruoja ESGP operacijų politinis konsultavimas ir politinių pasiūlymų rengimas svarstymui

Politiniame ir saugumo komitete. Be to, ESSĮ užtikrino politinių susitikimų su ES atstovais

organizavimą ir jų tęstinumą bei dirbo naudingą darbą tarpininkaudami ir skatindami konfliktų šalių

dialogą.


472. ESSĮ toliau atliko svarbų vaidmenį vietoje užtikrindami visos „ES šeimos“ darną, t.y. sutelkdami visas

– karinio, civilinio, diplomatinio ir ekonominio konfliktų valdymo – priemones bei padėdami

koordinuoti visų ES ir kitų svarbių veikėjų veiksmus. Siekiant sėkmingų ir tvarių visos ES veiksmų,

nepaprastai svarbu užtikrinti koordinavimą bei darną ir optimizuoti sinergijas. Atskirų ESSĮ darbas

išsamiai įvertinamas anksčiau pateiktuose skyriuose, skirtuose regionams ir šalims.

473. Generalinis sekretorius-vyriausiasis įgaliotinis J. Solana paragino ESSĮ reguliariai informuoti Europos

Parlamentą apie savo tikslus ir veiklą. 2007 m. visi devyni ESSĮ bent kartą darė pranešimus Europos

Parlamente. Iš viso jie keturiolika kartų suteikė informaciją atitinkamiems įvairių sudėčių EP

organams.

474. 2008 m. ESSĮ tebebus svarbus veiksnys priimant sprendimus ir įgyvendinant ES bendrą užsienio ir

saugumo politiką. Atsižvelgiant į kintančius reikalavimus, ESSĮ paskyrimas Kosove bus viena iš

priemonių nustačius statusą dalis; šia priemone buvo tikimasi pasinaudoti dar 2007 m.

ES savarankiškos / ribojančios priemonės

475. 2007 m. balandžio 18 d. Nuolatinių atstovų komitetas patvirtino kelias rekomendacijas dėl

konkrečioms šalims skirtų savarankiškų ES sankcijų ar sankcijų, kuriomis ES papildo JT nustatytas

sankcijas (žr. dok. 7697/07).

476. Šiose rekomendacijose atsižvelgiama į šiuos poreikius:

− išsamios informacijos, pagal kurią tinkamai nustatoma, kam skiriamos sankcijos, poreikį;

− poreikį kuo konkrečiau išdėstyti motyvus, dėl kurių Taryba, spręsdama savo nuožiūra, mano, kad

asmuo, grupė ar subjektas atitinka kriterijus, nurodytus pagrindiniame teisės akte;

− poreikį pranešti atitinkamai Šaliai faktines ir konkrečias priežastis, dėl kurių įtraukiama į sąrašą,

pasiremiant kriterijais ir motyvais, pateiktais pagrindiniame teisės akte;

− informuoti atitinkamus asmenis, grupes ir subjektus apie jų teisę veiksmingai pareikšti savo

požiūrį, paskelbiant savo pranešimą Oficialiojo leidinio C serijoje tą pačią dieną, kai bus

paskelbtas atitinkamas teisės aktas, arba savarankiškai paskelbus pranešimą;

− poreikį nustatyti procedūrą, skirtą individualiems prašymams išbraukti iš sąrašo tvarkyti.

477. Vėliau, 2007 m. birželio 27 d., Nuolatinių atstovų komitetas taip pat patvirtino keletą atitinkamoms

darbo grupėms skirtų praktinių rekomendacijų, kurių reikia laikytis konkrečioms šalims skirtų

savarankiškų ES sankcijų ar sankcijų, kuriomis ES papildo JT nustatytą sankcijų režimą, atvejais.

478. Peržiūrėdama galiojančius savo sankcijų režimus arba taikydama naujas sankcijas, Taryba tinkamai

atsižvelgia į poveikį, kurį šios priemonės padarys asmenims ir subjektams, kuriems jos taikomos. Tuo

tikslu buvo parengtos praktinės rekomendacijos priežasčių, kuriomis turi būti pagrindžiamos

atitinkamos ribojančios priemonės, dėl į sąrašą įtrauktų asmenų ir subjektų teisių bei dėl prašymų

išbraukti iš sąrašo tvarkymo.

95


479. Be to, kaip jau minėta anksčiau, buvo kuriamos gairės dėl finansinių sankcijų, nukreiptų prieš

terorizmo finansavimą (žr. III dalies 1 skyrių, dėl kovos su terorizmu).

2 SKYRIUS – BUSP/ESGP FINANSAVIMAS

Bendra padėtis – svarbūs išorės santykių teisinės ir finansinės sistemos pokyčiai

480. Pagal Europos Sąjungos sutarties 28 straipsnio 3 dalį einamosios išlaidos, susijusios su bendra

užsienio ir saugumo politika (BUSP), turi būti finansuojamos iš Europos Sąjungos biudžeto, išskyrus

tokias išlaidas, kurios atsiranda dėl karinio arba gynybinio pobūdžio operacijų, kurias finansuoja

„valstybės narės pagal bendrojo nacionalinio produkto dydį, jeigu Taryba nenusprendžia kitaip“.

481. ES aktyviau reiškiantis bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, reikalingi atitinkami finansiniai

ištekliai. Todėl didelį pasitenkinimą kelia tai, kad 2007 m. lapkričio mėn. abi biudžeto valdymo

institucijos susitarė dėl 284,85 mln. EUR BUSP biudžeto 2008 m., palyginus su 159,2 mln. EUR 2007

m. Toks biudžeto padidėjimas sudarys galimybę finansuoti suplanuotą BUSP veiklą, visų pirma misiją

Kosove – stambiausią iki šiol ES misiją.

482. 2007 m. gegužės 14 d. Taryba priėmė sprendimą 88 , kuriuo kodifikuojamas pirminis 2004 m. vasario

23 d. sprendimas, nustatantis Europos Sąjungos karinio ar gynybinio pobūdžio operacijų bendrųjų

sąnaudų finansavimo administravimo mechanizmą (ATHENA), visų pirma aiškumo ir racionalumo

sumetimais, atsižvelgdama į vėlesnius to sprendimo pakeitimus, dėl kurių susitarta 2004 m., 2005 m.

ir 2006 m. Artimiausia ATHENA mechanizmo peržiūra numatoma 2008 m. antroje pusėje.

483. 2007 m. birželio mėn. PSK susitarė dėl procedūros, kurios laikantis pasinaudojama BUSP biudžeto

parengiamųjų priemonių eilute; tai sudarys sąlygas sparčiai dislokuoti būsimas ESGP misijas. 2007 m.

liepos mėn. procedūros buvo išbandytos suteikiant finansus paskirtam ESGP misijos Kosove vadovui

Yves Kermabon.

Veikla, 2007 m. finansuota pagal BUSP skirtą biudžeto eilutę 89

484. 2007 m. BUSP biudžeto didžioji dalis (84 %) buvo skirta operacijoms ir veiksmams, susijusiems su

civiliniu krizių valdymu. Didžiausia šių išlaidų dalis buvo skirta ES misijai Kosove pasirengti ir ES

misijai Afganistane finansuoti.

485. Kita dalis (10,1 %) buvo skirta padengti išlaidas, susijusias su Europos Sąjungos specialiųjų įgaliotinių

įgaliojimais. 5,7 % BUSP biudžeto buvo skirta ES veiklai įgyvendinant ES kovos su masinio

naikinimo ginklų platinimu strategiją. Likusi dalis skirta parengiamosioms ir tolesnės susijusios

veiklos priemonėms.

486. Dėl daugelio priežasčių sunku per trumpą laikotarpį įvertinti, kiek sėkmingi veiksmai, kurių imtasi

BUSP/ESGP srityje, tačiau galima pastebėti, kad jie turėjo teigiamą poveikį stabilizuojant padėtį ir

mažinant konfliktų atitinkamuose regionuose. Jais taip pat prisidedama didinant ES įtaką ir reikšmę

pasaulyje.

88 OL L 152, 2007 6 13, p. 14.

89 BUSP einamosios išlaidos numatytos konkrečiame poskirsnyje (19 03 skyrius), kuris yra Bendrijos biudžeto 19

96

antraštinės dalies (Išorės santykiai) dalis.


2008 m. planuojami veiksmai

487. Didėjant ES krizių valdymo pajėgumams, pastaraisiais metais greitai didėjo civilinio krizių valdymo

operacijų skaičius. Galima tikėtis, kad ši ES krizių valdymo operacijų didėjimo ir atitinkamai augančių

išlaidų joms finansuoti tendencija tęsis ir 2008 m.

488. ES operacija Kosove bus iki šiol didžiausia civilinio krizių valdymo operacija ESGP srityje.

Numatoma, kad joje dirbs maždaug 2000 tarptautinių darbuotojų. Tai taip pat bus pirmoji ES misija

policijos ir teisingumo srityje, kuriai vadovaus vykdomosios valdžios institucijos.

489. Taip pat bus įsteigta politinė misija – Tarptautinis civilinis biuras (finansuojama ne BUSP lėšomis) ir

ESSĮ – siekiant padėti įgyvendinant susitarimo dėl Kosovo statuso rezultatus.

490. 2008 m. ES galbūt teks pratęsti šiuo metu atliekamus veiksmus: ES policijos misiją (Bosnijoje ir

Hercegovinoje), veiksmus remiant Palestiniečių Vadovybę, veiksmus Kongo Demokratinėje

Respublikoje, Afganistane, Irake, ESSĮ ir veiksmus masinio naikinimo ginklų ir šaulių bei lengvųjų

ginklų srityse. 2008 m. vasario mėn. buvo susitarta dėl naujos saugumo sektoriaus reformos misijos

Bisau Gvinėjoje, taip pat dėl naujų veiksmų masinio naikinimo ginklų neplatinimo srityje.

_____________________

97


PRIEDAS I

98

ACTES JURIDIQUES PESC 2007

DATE OBJET BASE

JURIDIQUE

I. MESURES RESTRICTIVES

I.1 BALKANS OCCIDENTAUX

01.10.2007 Prorogation de la position commune 2004/694/PESC concernant de

nouvelles mesures définies à l’appui d’une mise en oeuvre effective du

mandat du Tribunal pénal international pour l’ex-Yougoslavie (TPIY)

23.07.2007 Mise en oeuvre de la position commune 2004/293/PESC concernant le

renouvellement des mesures définies à l'appui d'une mise en oeuvre

effective du mandat du Tribunal pénal international pour l'ex-

Yougoslavie (TPIY)

28.06.2007 Mise en œuvre de la position commune 2004/694/PESC concernant de

nouvelles mesures définies à l'appui d'une mise en oeuvre effective du

mandat du Tribunal pénal international pour l'ex-Yougoslavie (TPIY)

18.06.2007 Mise en oeuvre de la position commune 2004/293/PESC concernant le

renouvellement des mesures définies à l'appui d'une mise en oeuvre

effective du mandat du Tribunal pénal international pour l'ex-

Yougoslavie (TPIY)

05.03.2007 Renouvellement des mesures définies à l'appui d'une mise en oeuvre

effective du mandat du Tribunal pénal international pour l'ex-

Yougoslavie (TPIY)

07.02.2007 Prorogation et modification de la position commune 2004/133/PESC

concernant des mesures restrictives à l'égard d'extrémistes dans

l'ancienne République yougoslave de Macédoine

I.2 AFRIQUE

CÔTE D'IVOIRE

Renouvellement des mesures restrictives instituées à l'encontre de la

22.11.2007

Côte d'Ivoire

Renouvellement des mesures restrictives instituées à l'encontre de la

12.02.2007

Côte d'Ivoire

REPUBLIQUE DÉMOCRATIQUE DU CONGO

09.10.20

07

11.06.20

07

12.02.20

07

07.06.20

07

12.02.20

07

Modification de la position commune 2005/440/PESC concernant

l’adoption de mesures restrictives à l’encontre de la République

démocratique du Congo

LIBERIA

Levée de certaines mesures restrictives instituées à l'encontre du

Liberia

Modification et renouvellement de la position commune

2004/137/PESC concernant certaines mesures restrictives instituées à

l'encontre du Liberia

SOMALIE

Modification de la position commune 2002/960/PESC concernant des

mesures restrictives à l'encontre de la Somalie

Modification de la position commune 2002/960/PESC concernant des

mesures restrictives à l'encontre de la Somalie

art. 15 2007/635/PESC

L 256 (02.10.2007)

art. 2 position

commune

2004/293/PESC;

art. 23(2)

art. 2 position

commune

2004/694/PESC;

art. 23(2)

art. 2 position

commune

2004/293/PESC;

art. 23(2)

RÉFÉRENCE J.O. MONTANT DE

RÉFÉRENCE

FINANCIÈRE

(EUR) 90

2007/521/PESC

L 192 (24.07.2007)

2007/449/PESC

L 169 (29.06.2007)

2007/426/PESC

L 157 (19.06.2007)

art. 15 2007/150/PESC

L 66 (06.03.2007)

art. 15 2007/86/CFSP

L 35 (08.02.2007)

art. 15 2007/761/PESC

L 305 (23.11.2007)

art. 15 2007/92/PESC

L 41 (13.02.2007)

art. 15 2007/654/PESC;

L 264 (10.10.2007)

art. 15 2007/400/PESC

L 150 (12.06.2007)

art. 15 2007/93/PESC

L 41 (13.02.2007)

art. 15 2007/391/PESC

L 146 (08.06.2007)

art. 15 2007/94/PESC

L 41 (13.02.2007)

_______

_______

_______

_______

_______

_______

_______

_______

_______

_______

_______

_______

_______

90 Un tiret dans cette colonne indique que l'acte juridique en question ne contient pas de montant de référence. Il

indique soit que l'acte juridique est une extension sans coût soit que par sa nature, cet acte ne nécessitait pas de

coût.


ZIMBABWE

25.06.2007 Mise en oeuvre de la position commune 2004/161/PESC renouvelant

les mesures restrictives à l'encontre du Zimbabwe

16.04.2007 Mise en oeuvre de la position commune 2004/161/PESC renouvelant

les mesures restrictives à l’encontre du Zimbabwe

19.02.20

07

position

commune

2004/161/PESC

art. 6;

art. 23(2)

position

commune

2004/161/PESC

art. 6;

art. 23(2)

2007/455/PESC

L 172 (30.06.2007)

2007/235/PESC

L 101 (18.04.2007)

Renouvellement des mesures restrictives

BIRMANIE / MYANMAR

art. 15 2007/120/PESC

L 51 (20.02.2007)

19.11.2007 Modification de la position commune 2006/318/PESC renouvelant les

mesures restrictives à l'encontre de la Birmanie/du Myanmar

23.04.2007 Renouvellement des mesures restrictives à l'encontre de la Birmanie/du

Myanmar

IRAN

23.04.2007 Modification de la position commune 2007/140/PESC concernant

l'adoption de mesures restrictives à l'encontre de l'Iran

23.04.2007 Mise en oeuvre de l'article 7, paragraphe 2, du règlement (CE) no

423/2007 concernant l'adoption de mesures restrictives à l'encontre de

l'Iran

art. 15 2007/750/PESC

L 308 (24.11.2007)

art. 15 2007/248/PESC

L 107 (25.04.2007)

art. 15 2007/246/PESC

L 106 (24.04.2007)

Règlement (CE)

No 423/2007:

art. 15(2)

2007/242/CE

L 106 (24.04.2007)

27.02.2007 Adoption de mesures restrictives à l'encontre de l'Iran art. 15 2007/140/PESC

L 61 (28.02.2007)

I.5 EUROPE ORIENTALE ET ASIE CENTRALE

BIÉLORUSSIE

19.03.2007 Renouvellement des mesures restrictives à l'encontre de certains

fonctionnaires du Belarus

RÉPUBLIQUE DE MOLDAVIE

19.02.2007 Prorogation et modification de la position commune 2004/179/PESC

concernant des mesures restrictives à l'encontre des dirigeants de la

région de Transnistrie de la République de Moldova

OUZBÉKISTAN

art. 15 2007/173/PESC

L 79 (20.03.2007)

art. 15 2007/121/PESC

L 51 (20.02.2007)

13.11.2007 Mesures restrictives à l’encontre de l’Ouzbékistan art. 15 2007/734/PESC

L 295 (14.11.2007)

14.05.2007 Renouvellement de certaines mesures restrictives à l'encontre de

l'Ouzbékistan

II. PESD

II.1 BALKANS OCCIDENTAUX

18.12.2007 Nomination du chef de l’équipe de planification de l’Union

européenne (EPUE Kosovo)

04.12.2007 Mise en oeuvre de l'action commune 2007/749/PESC concernant la

Mission de police de l'Union européenne (MPUE) en Bosnie-

Herzégovine

30.11.2007 Nomination du chef de mission/commissaire de police de la Mission

de police de l'Union européenne (MPUE) en Bosnie-et-Herzégovine

art. 15 2007/338/PESC

L 128 (16.05.2007)

art. 25, troisième

alinéa

action commune

2006/304/PESC

art. 6

action commune

2007/778/PESC

action commune

2007/749/PESC

art. 12(1)

art. 23(2) 2ième

tiret

art. 25(3),

action commune

2007/749/PESC

art. 17,

action commune

2005/824/PESC

art. 9(1)

2007/888/PESC

EPUE/2/2007

L 346 (29.12.2007)

2007/791/PESC

L 317 (05.12.2007)

EUPM/1/2007

L 329 (14.12.2007)

Rectificatif:

L 330 (15.12.2007)

_______

_______

_______

_______

_______

_______

_______

_______

_______

_______

_______

_______

_______

14.800.000

_______

99


29.11.2007 Modification et prorogation de l'action commune 2006/304/PESC sur

la mise en place d'une équipe de planification de l'UE (EPUE Kosovo)

en ce qui concerne l'opération de gestion de crise que l'UE pourrait

mener au Kosovo dans le domaine de l'État de droit et, éventuellement,

dans d'autres domaines

19.11.2007 Mission de police de l'Union européenne (MPUE) en Bosnie-

Herzégovine

19.11.2007 Modification et prorogation de l'action commune 2006/623/PESC

concernant la création d'une équipe de l'UE chargée de contribuer à la

préparation de la mise en place d'une éventuelle mission civile

internationale au Kosovo incluant un représentant spécial de l'Union

européenne (équipe de préparation de la MCI/RSUE)

08.11.2007 Modification de l’action commune 2004/570/PESC concernant

l’opération militaire de l’Union européenne en Bosnie-et-Herzégovine

25.09.2007 Nomination du chef de l’élément de commandement de l’Union

européenne à Naples, dans le cadre de l’opération militaire de l’Union

européenne en Bosnie-et-Herzégovine

25.09.2007 Nomination du commandant de l’opération militaire de l’Union

européenne en Bosnie-et-Herzégovine

25.09.2007 Nomination du commandant de la force de l’Union européenne pour

l’opération militaire de l’Union européenne en Bosnie-et-Herzégovine

23.07.2007 Modification et prorogation de l’action commune 2006/304/PESC sur

la mise en place d’une équipe de planification de l’UE (EPUE Kosovo)

en ce qui concerne l’opération de gestion de crise que l’UE pourrait

mener au Kosovo dans le domaine de l’État de droit et,

éventuellement, dans d’autres domaines

16.07.2007 Modification et prorogation de l'action commune 2006/623/PESC

concernant la création d'une équipe de l'UE chargée de contribuer à la

préparation de la mise en place d'une éventuelle mission civile

internationale au Kosovo incluant un représentant spécial de l'Union

européenne (équipe de préparation de la MCI/RSUE)

15.05.2007 Prorogation du mandat du chef de l'équipe de planification de l'UE

(EPUE Kosovo) en ce qui concerne l'opération de gestion de crise que

l'UE pourrait mener au Kosovo dans le domaine de l'État de droit et,

éventuellement, dans d'autres domaines

14.05.2007 Modification et prorogation de l’action commune 2006/304/PESC sur

la mise en place d’une équipe de planification de l’UE (EPUE Kosovo)

en ce qui concerne l’opération de gestion de crise que l’UE pourrait

mener au Kosovo dans le domaine de l’État de droit et,

éventuellement, dans d’autres domaines

27.03.2007 Prorogation du mandat de l’équipe de l’Union européenne chargée de

contribuer à la préparation de la mise en place d’une éventuelle

mission civile internationale au Kosovo incluant un représentant

spécial de l’Union européenne (équipe de préparation de la

MCI/RSUE)

22.01.2007 Modification de l'action commune 2002/921/PESC prorogeant le

mandat de la Mission de surveillance de l'Union européenne

II.2 AFRIQUE

20.12.2007 Modification de l’action commune 2007/405/PESC relative à la

mission de police de l’Union européenne menée dans le cadre de la

réforme du secteur de la sécurité (RSS) et son interface avec la justice

en République démocratique du Congo (EUPOL RD Congo)

20.12.2007 Abrogation de l’action commune 2005/557/PESC concernant l’action

de soutien civilo-militaire de l’Union européenne aux missions de

l’Union africaine dans la région soudanaise du Darfour et en Somalie

22.10.2007 Mise en oeuvre de l’action commune 2005/557/PESC concernant

l’action de soutien civilo-militaire de l’Union européenne aux missions

de l’Union africaine dans la région soudanaise du Darfour et en

Somalie

15.10.2007 Opération militaire de l’Union européenne en République du Tchad et

en République centrafricaine

100

art. 14 2007/778/PESC

L 312 (30.11.2007)

art. 14, art. 25(3) 2007/749/PESC

L 303 (21.11.2007)

art. 14 2007/744/PESC

L 301 (20.11.2007)

art. 14 2007/720/PESC

L 291 (09.11.2007)

art. 25(3) 2007/725/PESC

action commune

2004/570/PESC

art. 6

BiH/12/2007

L 293 (10.11.2007)

art. 25(3) 2007/724/PESC

action commune

2004/570/PESC

art. 6

BiH/10/2007

L 293 (10.11.2007)

art. 25

2007/711/PESC

action commune

2004/570/PESC

art. 6

BiH/11/2007

L 288 (06.11.2007)

art. 14 2007/520/PESC

L 192 (24.07.2007)

art. 14 2007/517/PESC

L 190 (21.07.2007)

art. 25;

2007/358/PESC

action commune L 133 (25.05.2007)

2006/304/PESC:

art. 6(2)

art. 14 2007/334/PESC

L 125 (15.05.2007)

art. 14, art. 25(3) 2007/203/PESC

L 90 (30.03.2007)

art. 14 2007/40/PESC

L 17 (24.01.2007)

art. 14 2008/38/PESC

L 9 (12.01.2008)

art. 14

action commune

2005/557/PESC

art. 16(2)

action commune

2005/557/PESC

art. 8(1)

deuxième alinéa;

art. 23(2)

art. 14, art. 25

troisième alinéa,

art. 28 § 3

2007/887/PESC

L 346 (29.12.2007)

2007/690/PESC

L 282 (26.10.2007)

2007/677/PESC

L 279 (23.10.2007)

22.000.000

_______

1.692.000

_______

_______

_______

_______

_______

1.875.000

_______

43.955.000

807.000

_______

_______

_______

_______

99.200.000


18.07.2007 Nomination d’un conseiller militaire du représentant spécial de

l’Union européenne pour le Soudan

12.06.2007 Mission de conseil et d'assistance de l'Union européenne en matière de

réforme du secteur de la sécurité en République démocratique du

Congo (EUSEC RD Congo)

12.06.2007 Mission de police de l'Union européenne menée dans le cadre de la

réforme du secteur de la sécurité (RSS) et son interface avec la justice

en République démocratique du Congo (EUPOL RD Congo)

23.04.2007 Modification de l’action commune 2005/557/PESC concernant l’action

de soutien civilo-militaire de l’Union européenne à la mission de

l’Union africaine dans la région soudanaise du Darfour pour ce qui est

de l’inclusion d’un élément de soutien militaire destiné à contribuer à

la mise en place de la mission de l’Union africaine en Somalie

(AMISOM)

23.04.2007 Mise en oeuvre de l'action commune 2005/557/PESC concernant

l'action de soutien civilo-militaire de l'Union européenne à la mission

de l'Union africaine dans la région soudanaise du Darfour

27.03.2007 Modification de l'action commune 2005/355/PESC relative à la

mission de conseil et d'assistance de l'Union européenne en matière de

réforme du secteur de la sécurité en République démocratique du

Congo (RDC)

27.02.2007 Abrogation de l'action commune 2006/319/PESC relative à l'opération

militaire de l'Union européenne d'appui à la mission de l'Organisation

des Nations unies en République démocratique du Congo (MONUC)

pendant le processus électoral

16.01.2007 Nomination d'un conseiller militaire du représentant spécial de l'Union

européenne pour le Soudan

II.3 ASIE / OCÉANIE

30.11.2007 Établissement du comité des contributeurs pour la Mission de police de

l’Union européenne en Afghanistan (EUPOL AFGHANISTAN)

13.11.2007 Modification de l'action commune 2007/369/PESC relative à

l'établissement de la Mission de police de l'Union européenne en

Afghanistan (EUPOL AFGHANISTAN)

art. 25(3)

action commune

2005/557/PESC

art. 4

art. 14, art. 25

troisième alinéa,

art. 28(3)

premier alinéa

art. 14, art. 25

troisième alinéa

2007/537/PESC

DARFUR/6/2007

L 196 (28.07.2007)

2007/406/PESC

L 151 (13.06.2007)

2007/405/PESC

L 151(13.06.2007)

art. 14 2007/245/PESC

L 106 (24.04.2007)

action commune

2005/557/PESC:

art. 8(1);

art. 23(2)

2007/244/PESC

L 106 (24.04.2007)

art. 14 2007/192/PESC

L 87 (28.03.2007)

art. 14 2007/147/PESC

L 64 (02.03.2007)

art. 25(3)

action commune

2005/557/PESC

art. 4

art. 25 troisième

alinéa;

action commune

2007/369/PESC

art. 10 § 1

16.10.2007 Nomination du chef de la mission EUPOL AFGHANISTAN art. 25 troisième

alinéa;

action commune

2007/369/PESC

art. 10 § 1

01.10.2007 Conclusion d’un accord entre l’Union européenne et la Nouvelle-

Zélande relatif à la participation de la Nouvelle-Zélande à la Mission

de police de l’Union européenne en Afghanistan (EUPOL

AFGHANISTAN)

28.09.2007 Conclusion de l’accord entre l’Union européenne et la République de

Croatie relatif à la participation de la République de Croatie à la

Mission de police de l’Union européenne en Afghanistan (EUPOL

AFGHANISTAN)

30.05.2007 Établissement de la Mission de police de l'Union européenne en

Afghanistan (EUPOL AFGHANISTAN)

2007/34/PESC

DARFUR/5/2007

L 13 (19.01.2007)

2007/886/PESC

EUPOL

AFGH/2/2007

art. 14 2007/733/PESC

L 295 (14.11.2007)

2007/685/PESC

EUPOL

AFGH/1/2007

L 281 (25.10.2007)

art. 24 2007/670/PESC

L 274 (18.10.2007)

+ Corrigendum L

290 (08.11.2007)

art. 24 2007/665/PESC

L 270 (13.10.2007)

art. 14, art. 25

troisième alinéa

2007/369/PESC

L 139 (31.05.2007)

_______

9.700.000

5.500.000

_______

2.125.000

_______

_______

_______

_______

_______

_______

_______

_______

43.6000.000

101


II.4 MOYEN-ORIENT / GOLFE

06.12.2007 Modification de la décision 2006/807/PESC concernant la mission de

police de l'Union européenne pour les territoires palestiniens

06.12.2007 Modification de l'action commune 2005/889/PESC établissant une

mission de l'Union européenne d'assistance à la frontière au point de

passage de Rafah (EU BAM Rafah)

06.12.2007 Modification de l'action commune 2005/797/PESC concernant la

mission de police de l'Union européenne pour les territoires

palestiniens

22.11.2007 Modification et prorogation de l’action commune 2005/190/PESC

relative à la mission intégrée «État de droit» de l’Union européenne

pour l’Iraq, EUJUST LEX

23.05.20

07

102

Modification et prorogation de l'action commune 2005/889/PESC

établissant une mission de l'Union européenne d'assistance à la

frontière au point de passage de Rafah (EU BAM Rafah)

action commune

2005/797/PESC

art. 14(2);

art. 23(2)

premier alinéa,

deuxième tiret

2007/808/PESC

L 323 (08.12.2007)

art. 14 2007/807/PESC

L 323 (08.12.2007)

art. 14 2007/806/PESC

L 323 (08.12.2007)

art. 14 2007/760/PESC

L 305 (23.11.2007)

art. 14 2007/359/PESC

L 133 (25.05.2007)

2.800.000

_______

_______

_______

7.000.000

II.5 EUROPE ORIENTALE ET ASIE CENTRALE

10.07.2007 Prorogation de l’action commune 2006/439/PESC concernant une art. 14 2007/484/PESC

_______

nouvelle contribution de l’Union européenne au processus de

règlement du conflit en Géorgie/Ossétie du Sud

L 181 (11.07.2007)

II.6 ATHENA

12.02.2007 Modification de la décision 2004/197/PESC créant un mécanisme de art. 13(3), art. 2007/91/PESC

_______

gestion du financement des coûts communs des opérations de l'Union

européenne ayant des implications militaires ou dans le domaine de la

défense (ATHENA)

28(3)

L 41 (13.02.2007)

III. INSTITUTIONNALISATION DE LA PESD: AGENCE EUROPÉENNE DE DÉFENSE, INSTITUT

D'ÉTUDES DE SÉCURITÉ, CENTRE SATELLITAIRE ET COLLÈGE EUROPÉEN DE SÉCURITÉ

ET DE DÉFENSE

18.09.2007 Décision du Conseil concernant le règlement financier de l'Agence

européenne de défense, les règles de passation de marchés et les règles

relatives aux contributions financières provenant du budget

opérationnel de l'Agence européenne de défense

IV. REPRÉSENTANTS SPÉCIAUX DE L'UNION EUROPÉENNE

IV.1 AFGHANISTAN

13.11.20

07

Modification de l'action commune 2007/106/PESC prorogeant le

mandat du Représentant spécial de l'Union européenne

IV.2 RÉGION DES GRANDS LACS AFRICAINS

15.02.20

07

Nomination de M. Roeland VAN DE GEER comme Représentant

spécial de l'UE

IV.3 BOSNIE-HERZÉGOVINE

19.11.20

07

18.06.20

07

07.02.20

07

Modification de l'action commune 2007/87/PESC modifiant et

prorogeant le mandat du représentant spécial de l'Union européenne en

Bosnie-Herzégovine

Nomination de M. Miroslav Lajčák comme représentant spécial de

l'Union européenne en Bosnie-et-Herzégovine

Modification et prorogation du mandat de M. Christian SCHWARZ-

SCHILLING comme Représentant spécial de l'Union européenne en

Bosnie-et-Herzégovine

art. 18 § 1

action commune

2004/551/PESC

art. 14, art.

18(5), art. 23(2)

art. 14, art. 18(5),

art. 23(2)

art. 14, art. 18(5),

art. 23(2)

art. 18(5), art.

23(2)

art. 14, art. 18(5),

art. 23(2)

IV.4 ASIE CENTRALE

01.10.2007 Modification de l'action commune 2007/113/PESC modifiant et art. 14, art. 18(5),

prorogeant le mandat de M. Pierre MOREL comme Représentant

spécial de l'Union européenne

art. 23(2)

15.02.2007 Modification et prorogation du mandat de M. Pierre MOREL comme art. 14, art. 18(5),

Représentant spécial de l'Union européenne

art. 23(2)

IV.6 ANCIENNE RÉPUBLIQUE YOUGOSLAVE DE MACÉDOINE (ARYM)

15.02.20

07

Modification et prorogation du mandat de M. Erwan FOUÉRÉ comme

Représentant spécial de l'Union européenne dans l'ARYM

IV.7 PROCESSUS DE PAIX AU MOYEN-ORIENT

art. 14, art.

18(5), art. 23(2)

2007/643/PESC

L 269 (12.10.2007)

2007/732/PESC

L 295 (14.11.2007

2007/112/PESC

L 46 (16.02.2007)

2007/748/PESC

L 303 (21.11.2007)

2007/427/PESC

L 159 (20.06.2007)

2007/87/CFSP

L 35 (08.02.2007)

2007/634/PESC

L 256 (02.10.2007)

2007/113/PESC

L 46 (16.02.2007)

2007/109/PESC

L 46 (16.02.2007)

_______

_______

1.025.000

_______

1.530.000

770.000

_______

1.000.000

725.000


15.02.20

07

Prorogation et modification du mandat de M. Marc OTTE comme

Représentant spécial de l'UE

IV.8 RÉPUBLIQUE DE MOLDAVIE

15.02.20

07

Nomination de M. Kálmán MIZSEI comme Représentant spécial de

l'Union européenne

IV.9 CAUCASE DU SUD

15.02.20

07

IV.10 SOUDAN

06.12.20

07

19.04.20

07

15.02.20

07

Modification et prorogation du mandat de M. Peter SEMNEBY

comme Représentant spécial de l'UE

Modification de l'action commune 2007/108/PESC prorogeant le

mandat du représentant spécial del'Union européenne pour le Soudan

Nomination de M. Torben BRYLLE comme représentant spécial de

l'Union européenne pour le Soudan

Prorogation du mandat de M. Pekka HAAVISTO comme Représentant

spécial de l'Union européenne

IV.11 UNION AFRICAINE

06.12.20

07

Nomination de M. Koen Vervaeke comme représentant spécial de

l'Union européenne

V. NON-PROLIFERATION

22.11.2007 Participation de l'Union européenne à l'Organisation pour le

développement de l'énergie dans la péninsule coréenne (KEDO)

19.11.2007 Soutien en faveur des activités de surveillance et de vérification

menées par l’AIEA en République populaire démocratique de Corée

dans le cadre de la mise en oeuvre de la stratégie de l’Union

européenne contre la prolifération des armes de destruction massive

23.07.2007 Soutien de la convention sur l’interdiction ou la limitation de l’emploi

de certaines armes classiques qui peuvent être considérées comme

produisant des effets traumatiques excessifs ou comme frappant sans

discrimination, dans le cadre de la stratégie européenne de sécurité

28.06.2007 Conférence d'examen de la convention sur l'interdiction de la mise au

point, de la fabrication, du stockage et de l'emploi des armes chimiques

et sur leur destruction (CAC) qui aura lieu en 2008

28.06.2007 Soutien aux activités de la commission préparatoire de l’Organisation

du traité d’interdiction complète des essais nucléaires (OTICE) afin de

renforcer ses capacités en matière de surveillance et de vérification et

dans le cadre de la mise en oeuvre de la stratégie de l’UE contre la

prolifération des armes de destruction massive

19.03.2007 Soutien aux activités de l'OIAC dans le cadre de la mise en oeuvre de

la stratégie de l'Union européenne contre la prolifération des armes de

destruction massive

19.03.2007 Destruction d’armes chimiques dans la Fédération de Russie dans le

cadre de la stratégie de l’Union européenne contre la prolifération des

armes de destruction massive

art. 14, art.

18(5), art. 23(2)

art. 14, art.

18(5), art. 23(2)

art. 14, art.

18(5), art. 23(2)

art. 14, art.

18(5),

art. 23(2)

art. 18(5), art.

23(2)

art. 14, art.

18(5),

art. 23(2)

art. 14, art.

18(5),

art. 23(2)

2007/110/PESC

L 46 (16.02.2007)

2007/107/PESC

L 46 (16.02.2007)

2007/111/PESC

L 46 (16.02.2007)

2007/809/PESC

L 323 (08.12.2007)

2007/238/PESC

L 103 (20.04.2007)

2007/108/PESC

L 46 (16.02.2007)

2007/805/PESC

L 323 (08.12.2007)

art. 15 2007/762/PESC

L 305 (23.11.2007)

art. 14 2007/753/PESC

L 304 (22.11.2007)

art. 14 et art.

2(1)

2007/528/PESC

L 194 (26.07.2007)

art. 15 2007-469-PESC

L 176 (06.07.2007)

art. 14 2007-468-PESC

L 176 (06.07.2007)

art. 14 2007/185/PESC

L 85 (27.03.2007)

art. 14 2007/178/PESC

L 81 (22.03.2007)

1.700.000

1.100.000

3.120.000

_______

1.700.000

_______

1.200.000

_______

1.780.000

828.000

_______

1.670.000

1.700.000

3.145.000

103


VI. LUTTE CONTRE LE TERRORISME

20.12.2007 Mise à jour de la position commune 2001/931/PESC relative à

l’application de mesures spécifiques en vue de lutter contre le

terrorisme et abrogeant la position commune 2007/448/PESC

20.12.2007 Mise en oeuvre de l’article 2, paragraphe 3, du règlement (CE) no

2580/2001 concernant l’adoption de mesures restrictives spécifiques à

l’encontre de certaines personnes et entités dans le cadre de la lutte

contre le terrorisme, et abrogeant la décision 2007/445/CE

16.07.2007 Coopération avec le Centre africain d'études et de recherches sur le

terrorisme, dans le cadre de la mise en oeuvre de la stratégie de l'Union

européenne de lutte contre le terrorisme

28.06.2007 Mise à jour de la position commune 2001/931/PESC relative à

l'application de mesures spécifiques en vue de lutter contre le

terrorisme et abrogeant les positions communes 2006/380/PESC et

2006/1011/PESC

28.06.2007 Mise en œuvre de l'article 2, paragraphe 3, du règlement (CE) no

2580/2001 concernant l'adoption de mesures restrictives spécifiques à

l'encontre de certaines personnes et entités dans le cadre de la lutte

contre le terrorisme, et abrogeant les décisions 2006/379/CE et

2006/1008/CE

VII. SECURITÉ

18.06.2007 Modification de la décision 2001/264/CE adoptant le règlement de

sécurité du Conseil

VIII. AUTRES ACTES JURIDIQUES

PROCESSUS DE PAIX AU MOYEN-ORIENT

30.10.2007 Accueil temporaire de certains Palestiniens par des États membres de

l’UE

104

art. 15 et 34 2007/871/PESC

L 340 (22.12.2007)

règl. CE

2580/2001,

art. 2(3)

2007/868/CE

L 340 (22.12.2007)

art. 14 2007/501/PESC

L 185 (17.07.2007)

art. 15 et 34 2007/448/PESC

L 169 (29.06.2007)

règl. CE

2580/2001,

art. 2(3)

art. 207 §3,

Déc.

2006/683/CE art.

24

2007/445/CE

L 169 (29.06.2007)

2007/438/CE

L 164 (26.06.2007)

art. 15 2007/705/PESC

L 285 (31.10.2007)

_______

_______

665.000

_______

_______

_______

_______


PRIEDAS II

Appearances of European Union Special Representatives in the European Parliament in 2007

No DATE PERSON/ SUBJECT PLACE

1 29.01 EUSR for FYROM Fouéré EU-FYROM JPC

2 30.01 EUSR for South Caucasus Semneby EU-Armenia PCC

3 20.02 EUSR for Central Asia Morel

EP Delegation for

Central Asia

4 27.02 EUSR for FYROM Fouéré AFET

5 08.05 EUSR for Central Asia Morel AFET

6 10.05 EUSR for the Middle East Otte Briefing for members

of the EP Delegation

for Palestinian

Territories

7 05.06 EUSR for Sudan Brylle (as an observer) Enlarged Conference of

presidents on

Sudan/Darfur

8 13.06 EUSR for Sudan Brylle DEVE (Briefing for

MEPs going to Sudan)

9 27.06 EUSR for Great Lakes region Van de Geer AFET

10 12.09 EUSR for Moldova Mizsei AFET

11 02.10 EUSR for South Caucasus Semneby AFET

12 03.10 EUSR for Sudan Brylle DEVE

13 19.11 EUSR for Afghanistan Vendrell AFET (in camera)

14 27.11 EUSR for Bosnia and Herzegovina Lajcak AFET

105


Europos Sąjungos Tarybos

Tarybos metinis pranešimas Europos Parlamentui dėl pagrindinių BUSP aspektų ir

esminių pasirinkimų (2007)

2008 — 105 p. — 21 x 29,7 cm

ISBN 978-92-824-2363-9

ISSN 1831-1156

DOI 10.2860/22452

QC-AG-08-001-LT-C


DGF - Création graphique — RS/15/2008

BUSP

http://consilium.europa.eu

QC-AG-08-001-LT-C

More magazines by this user
Similar magazines