KT report Econimics and Pricing - PORTAL - Promotion of results in ...

nustatymu tarp išmetamųjų teršalų pokyčio ir dėl to susidarančios teršalų koncentracijos, todėl
jai yra reikalinga informacija iš sklaidos modelių. Antroji pakopoje koncentracijos lygio pokytis
yra siejamas su jo poveikiu sveikatai, augmenijai, medžiagoms, matomumui ir ekosistemoms.
EU DGVII ExternE projekte (Bickel et al, 1998) pateikiama šioje proceso pakopoje reikalingo
dozės ir reakcijos ryšio apžvalga. Galiausiai, reikia žinoti įvairaus oro taršos poveikio piniginę
vertę, kuri gaunama iš ExternE modelio (Bickel et al, 1998).
2.2 Visuomenės palankumo ir elgsenos aspektai
Viena iš kliūčių įgyvendinant ribinių sąnaudų kainodarą yra visuomenės palankumas. Vienas
pagrindinių AFFORD projekto tikslų buvo ištirti palankumo problemas. Projekte buvo
studijuojamas pagrindinių grupių, visuomenės, politikų ir verslo atstovų palankumas. Projekte
buvo:
• Identifikuotos pagrindinės problemos ir klausimai;
• Siekta gauti kiekybinių rezultatų, susijusių su palankumu esant įvairiems kontekstams;
• Svarstytos mažo palankumo ribinių sąnaudų kainodarai priežastys
• Nuspręsta ką reikėtų daryti norint padidinti palankumą.
AFFORD projekto metu Atėnuose, Como, Drezdene ir Osle buvo atlikta visuomenės apklausa
siekiant sužinoti visuomenės požiūrį. Buvo naudojami du kainodaros paketai – stiprusis arba
antras pagal geriausią praktiką paketas (A strategija) ir silpnasis arba priimtinas paketas (B
strategija). Anketoje buvo įtraukti įvairūs pagrindinio palankumo modelio kintamieji, o modelio
pagrindiniai elementai yra problematiškas sąmoningumas, suvokiamas efektyvumas ir
palankumas.
Bendras A ir B strategijų vertinimas miestuose pateikiamas žemiau (AFFORD galutinė
ataskaita, 2001). Abiejų strategijų atveju subjektyvumo lygis yra labai žemas. Tai nestebina,
kadangi strategijos yra naujos. Tačiau yra skirtumų tarp miestų. Drezdene ir Osle buvo labai
mažai žinoma, Atėnuose ir Como buvo daugiau supratimo. Toks skirtumas galėjo atsirasti dėl
to, kad a) Osle klausimas greičiausiais būtų interpretuojamas taip, kad būtų remiamasi
objektyviomis žiniomis apie jau egzistuojančią kainodaros sistemą (o ne subjektyviomis
žiniomis apie vyriausybės kainodarą, kaip bendrą koncepciją) ir kad b) Drezdene, kaip buvusios
socialistinės šalies mieste, žinios apie kainodaros instrumentus apskritai yra skurdžios.
Abiejų strategijų efektyvumo vertinimas eismo apimčių sumažinimo mieste atžvilgiu apima
daug daugiau nei tik informavimą. Taigi respondentams gali atrodyti, kad paklausos valdymas
gali tam tikru mastu sėkmingai išspręsti esamas transporto problemas ir, atitinkamai, kad
visuomenė yra pasirengusi pasikliauti šiomis priemonėmis, net jei jos yra naujos ir nežinomos.
Atėnuose ir Como suvokiamas B strategijos efektyvumas yra didesnis nei A strategijos,
Drezdene yra taip pat, o Osle – stipresnė strategija A suvokiama kaip efektyvesnė už B
strategiją (AFFORD galutinė ataskaita, 2001).
Kalbant apie asmeninius lūkesčius (susijusius su rezultatais), galima pasakyti, kad visoje imtyje
nėra žymių skirtumų tarp laukiamų asmeninių privalumų (trūkumų) abiejuose paketuose.
Paprastai dauguma respondentų labiau tikisi trūkumų po abiejų strategijų įdiegimo. Tačiau
skirtinguose miestuose buvo skirtumų (AFFORD galutinė ataskaita, 2001). Atėnuose, Como ir
Drezdene respondentai tikisi daugiau privalumų iš B strategijos nei iš A strategijos. Atėnuose
asmeniniai lūkesčiai yra gana teigiami, nes dauguma tikisi privalumų iš “priimtinos” strategijos.
Tik Oslo respondentai tikisi daugiau asmeninių privalumų iš A strategijos nei iš B strategijos ir
to dar negalima paaiškinti.
Kainodara 12
PORTAL Rašytinė medžiaga www.eu-portal.net