KT report Econimics and Pricing - PORTAL - Promotion of results in ...
KT report Econimics and Pricing - PORTAL - Promotion of results in ...
KT report Econimics and Pricing - PORTAL - Promotion of results in ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
2. Ka<strong>in</strong>odara<br />
2.1 Rib<strong>in</strong>ių social<strong>in</strong>ių sąnaudų ka<strong>in</strong>odara<br />
Supaprast<strong>in</strong>ta analogija<br />
Skirtumai susiję su tuo, kad transporto naudotojai nemoka visų su jų transporto veikla susijusių<br />
sąnaudų, yra pagr<strong>in</strong>das kuriuo remiantis nustatomas naudojimosi keliais ka<strong>in</strong>odaros pr<strong>in</strong>cipas.<br />
Šį pr<strong>in</strong>cipą stipriai palaiko ES Baltoji knyga apie sąž<strong>in</strong><strong>in</strong>gą ir efektyvią ka<strong>in</strong>odarą. Naudojimosi<br />
keliais ka<strong>in</strong>odara suprantama, kaip priemonė apriboti automobilių transportą, apmokest<strong>in</strong>ant<br />
naudojimąsi keliais, ypat<strong>in</strong>gai didesne ka<strong>in</strong>a piko val<strong>and</strong>omis. Ši analogija nesiskiria nuo turto<br />
ka<strong>in</strong>odaros. Jei gyvenamoji vieta yra didelės paklausos zonoje, ji gali būti gerokai brangiau<br />
apmokest<strong>in</strong>ama nei jei tai yra mažiau vert<strong>in</strong>ama vieta. Įdomus skirtumas tarp naudojimosi<br />
keliais ka<strong>in</strong>odaros ir turto ka<strong>in</strong>odaros yra tas, kad pirmasis nėra palankiai vert<strong>in</strong>amas, o antrasis<br />
yra laikomas įprasta norma daugelyje pasaulio miestų.<br />
Ekonom<strong>in</strong>ė teorija<br />
Ekonom<strong>in</strong>ę teoriją, kuria yra pagrįstas naudojimosi keliais ka<strong>in</strong>odaros pr<strong>in</strong>cipas, pirmasis 1920<br />
m. pasiūlė Pigou. Nuo tada buvo daug dirbama kuriant pagr<strong>in</strong>d<strong>in</strong>ę teoriją, įskaitant ir Vickrey<br />
(1969), Small (1992) ir Verhoef et al, (1997) darbus. Tačiau Pigou (1920) teorija vis dar<br />
laikoma kelių ka<strong>in</strong>odaros pr<strong>in</strong>cipo pagr<strong>in</strong>du ir kaip tokia yra įtraukta į šį skyrių.<br />
Apsvarstykime kelio atkarpą be susikirtimo taškų, kuria važiuojančios transporto priemonės<br />
laikomos vienodomis, iš techn<strong>in</strong>ės pusės. Laikoma, kad kelio naudotojai yra panašūs, išskyrus<br />
kai kalbama apie tai, kiek jie nori mokėti už važiavimą. Tai parodo paklausos kreivė (D) 1<br />
paveikslėlyje. Rib<strong>in</strong>ių privačių sąnaudų (MPC) kreivė paveikslėlyje rodo rib<strong>in</strong>es sąnaudas,<br />
kurias automobilio naudotojas moka kelionės metu. Jei paprastumo sumetimais laikysime, kad<br />
vien<strong>in</strong>telės išor<strong>in</strong>ės sąnaudos atsir<strong>and</strong>a dėl grūsčių, rib<strong>in</strong>ių social<strong>in</strong>ių sąnaudų (MSC) kreivė<br />
rodo rib<strong>in</strong>es grūsties sąnaudas, kurias patiria visuomenė dėl vienos kelionės automobiliu. Kitos<br />
išor<strong>in</strong>ės išlaidos apima taršą, eismo nelaimes ir triukšmą. Miestuose dažniausiai vyrauja grūstys,<br />
o tarpmiest<strong>in</strong>iuose koridoriuose labiau gali išryškėti kitos išor<strong>in</strong>ės sąnaudos.<br />
Pusiausvyra tarp D ir MPC yra dabart<strong>in</strong>ė pusiausvyra daugelyje miestų, kur kelių naudotojai<br />
moka tik rib<strong>in</strong>es privačias sąnaudas (taip pat vad<strong>in</strong>amas vidut<strong>in</strong>ėmis social<strong>in</strong>ėmis sąnaudomis).<br />
Social<strong>in</strong>ė optimali pusiausvyra, kurią atsp<strong>in</strong>di raidė B 1 paveikslėlyje pasiekiama, jei taikomas<br />
c Pigou mokestis, t.y. ka<strong>in</strong>a už naudojimąsi keliu. Tiesą sakant, mokestis už naudojimąsi keliais<br />
kompensuoja išor<strong>in</strong>es išlaidas, susijusias su kelione.<br />
Ka<strong>in</strong>odara 9<br />
<strong>PORTAL</strong> Rašyt<strong>in</strong>ė medžiaga www.eu-portal.net
Change language