KT report Econimics and Pricing - PORTAL - Promotion of results in ...
KT report Econimics and Pricing - PORTAL - Promotion of results in ...
KT report Econimics and Pricing - PORTAL - Promotion of results in ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
4 pav. matyti TRENEN siūlomas ka<strong>in</strong>ų did<strong>in</strong>imas keturiuose projekte dalyvavusiuose<br />
miestuose. “Nieko nedaryti” atvejis rodo dabart<strong>in</strong>ę situaciją, kai transporto naudotojai nemoka<br />
išor<strong>in</strong>ių sąnaudų, kurias sukelia jų transport<strong>in</strong>ė veikla. “Ką nors daryti” atveju yra įtrauktos<br />
rib<strong>in</strong>ės išor<strong>in</strong>ės sąnaudos. 5 pav. matyti atit<strong>in</strong>kami paklausos pasikeitimai, kuriuos sukelia ka<strong>in</strong>ų<br />
padidėjimas.<br />
Apimčių skirtumas tarp "nieko nedaryti" ir "ką nors daryti", %<br />
100<br />
80<br />
60<br />
40<br />
20<br />
0<br />
-20<br />
-40<br />
-60<br />
Piko val<strong>and</strong>os -<br />
automobilis<br />
Nepiko val<strong>and</strong>os -<br />
automobilis<br />
Amsterdamas<br />
Briuselis<br />
Dubl<strong>in</strong>as<br />
Londonas<br />
Piko val<strong>and</strong>os -<br />
autobusas<br />
Nepiko val<strong>and</strong>os -<br />
autobusas<br />
5 pav.: Procent<strong>in</strong>is transporto paklausos skirtumas, susijęs su skirt<strong>in</strong>gomis ka<strong>in</strong>omis “nieko nedaryti” ir<br />
“ką nors daryti” atvejais (Proost et al, 1998)<br />
TRENEN rezultatai rodo, kad rib<strong>in</strong>ių sąnaudų ka<strong>in</strong>odaros įgyvend<strong>in</strong>imas būtų naud<strong>in</strong>gas<br />
visuomenei. Social<strong>in</strong>ė nauda gyventojams svyruoja tarp 0.5 iki 1.3 proc.nuo visų regiono<br />
įplaukų. Optimali ka<strong>in</strong>odara skat<strong>in</strong>a bendrų transporto srautų mažėjimą miestuose 7 – 14 proc.,<br />
o tarpmiest<strong>in</strong>iuose maršrutuose vidut<strong>in</strong>iškai 2 – 3 proc. Piko val<strong>and</strong>omis greitis padidėja 32 – 70<br />
proc. miestuose ir 5 – 12 proc. tarpmiest<strong>in</strong>iuose maršrutuose. Išor<strong>in</strong>ės transporto sąnaudos<br />
sumažėja 13 – 35 proc. miestuose ir 3 – 5 proc. tarpmiest<strong>in</strong>iuose maršrutuose.<br />
Esant dabart<strong>in</strong>ei apmokest<strong>in</strong>imo ir ka<strong>in</strong>odaros tvarkai, 2005 m. Amsterdame kelionės privačiais<br />
automobiliais sudarys maždaug 68 proc. visų kelionių piko val<strong>and</strong>omis, o visuomen<strong>in</strong>io<br />
transporto dalis sieks 32 proc. Dėl didžiulių grūsčių vidut<strong>in</strong>is greitis keliuose bus 13 km/h, o tai<br />
tik šiek tiek greičiau nei vidut<strong>in</strong>is greitis važiuojant dviračiu. Grūsčių ka<strong>in</strong>odara leistų<br />
subalansuoti transporto rūšis: privačių automobilių dalis sumažėtų iki 53 proc. kelionių, o<br />
visuomen<strong>in</strong>io transporto dalis išaugtų iki 47 proc. Vidut<strong>in</strong>is greitis keliuose padidės iki 20 km/h.<br />
Tarpmiest<strong>in</strong>io transporto ka<strong>in</strong>odara paprastai yra mažiau efektyvi. Automobilių ir sunkvežimių<br />
naudojimo ka<strong>in</strong>os piko val<strong>and</strong>omis nepadengia grūsčių sąnaudų. Autobusų transportas paprastai<br />
yra gausiai subsidijuojamas ir jo ka<strong>in</strong>os yra per mažos. Krov<strong>in</strong><strong>in</strong>is gelež<strong>in</strong>kelio ir vidaus<br />
v<strong>and</strong>enų transporto ka<strong>in</strong>os pagrįstai atit<strong>in</strong>ka social<strong>in</strong>es sąnaudas.<br />
Ka<strong>in</strong>odara 18<br />
<strong>PORTAL</strong> Rašyt<strong>in</strong>ė medžiaga www.eu-portal.net
Change language