Ir nederlingoje Å¾emÄje gali iÅ¡augti mokslo ÄÅ¾uolas - MOKSLAS plius

More documents

Recommendations

Info

10 SUKAKTIS 2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) Adolfui Juciui skirtos knygos virðelis Atkelta ið 1 p. atgaivinti atmintyje. Ðá rudená minint akademiko A. Jucio 100-øjø gimimo metiniø sukaktá, surinkti ir vienan daiktan sudëti jo raðiniai, kai kurie laiðkai, taip pat ir jo kolegø, mokiniø ir bendraminèiø atsiminimai. Visa tai iðleista kaip knyga Akademikas Adolfas Jucys. Tai 47-oji serijos Lietuvos mokslas knyga, iðleista Lietuvos Respublikos Vyriausybës lëðomis. 400 puslapiø knygoje pateiktas mokslininko gyvenimas, darbai ir bibliografija. Knygos parengimo ir iðleidimo redakcinës komisijos pirmininkas – Zenonas Rokus Rudzikas, sudarytojas – Romualdas Karazija, vyriausiasis redaktorius – Algimantas Liekis. Paþymësime, kad ðia vertinga knyga buvo apdovanoti visi iðkilmingo renginio dalyviai, kurie rugsëjo 14 d. atëjo á akad. A. Jucio 100-osioms gimimo metinëms skirtà renginá Lietuvos mokslø akademijos salëje. Prieð tai Lietuvos mokslø akademijos bibliotekoje buvo atidaryta Lietuvos teorinës fizikos pradininko gyvenimui, mokslinei veiklai bei ávairiapusiams A. Jucio interesams skirta paroda. Atidaryme dalyvavo gausus bûrys Lietuvos fizikø, Profesoriaus mokiniø ir bendraþygiø. Poilsiu laikë vieno darbo keitimà kitu Gabumais, ypaè fizikai ir matematikai, A. Jucys iðsiskyrë dar mokydamasis gimnazijoje. Keturioliktasis, prieðpaskutinis, vaikas ðeimoje ið Klausgalvø Medsëdþiø kaimo, mokësi penketais, matematikos uþdavinius spræsdavo pusiau mintinai, be juodraðèio, tiesiai á ðvarraðtá, per pusvalandá iðspræsdavo uþdavinius, kuriems bûdavo skiriamos dvi valandos. Kauno universitete, Matematikos-gamtos fakultete, studijuodamas fizikos ir matematikos mokslus, stipendijos negavo, nes motina valdë 40 ha ûká. Kai mirë tëvas, Adolfui buvo tik 17 metø. Vis dëlto motina ástengë kasmet sûnui duoti po 1500 litø, kuriø vaikinas neðvaistë, Ir nederlingoje þemëje gali iðaugti mokslo àþuolas Akademiko Adolfo Jucio 100-øjø gimimo metiniø minëjimà pradeda Lietuvos MA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas; ðalia jo – A. Jucio sûnus Gediminas visà laikà ir jëgas jis skyrë studijoms. Á kinus retai vaikðèiojo, retkarèiais á teatrà, daþniau – á operà. Studentø korporacijoms nepriklausë. Bet ðtai kraðto praeitimi, ypaè þemaièiø, labai domëjosi. Mëgo senus þemaièiø paproèius, kalbà, dainas ir buitá. Asmeniniame gyvenime su þemaièiais ðnekëdavosi þemaitiðkai. Skaitë daug lietuviø kalbos, istorijos, geografijos, gamtos mokslø knygø. Mëgo ekskursijas, noriai su bendraminèiais keliaudavo. Studijuodamas universitete buvo bene tik Studentø þemaièiø Simono Daukanto draugijos narys. Ji populiarino senøjø þemaièiø kalbà ir tarmæ, tradicijas, buitá. Regis, kraðtotyra, gimtojo kraðto paþinimas jam buvo atokvëpis, poilsis nuo ypaè átempto darbo. Pagaliau juk ir poilsá A. Jucys laikë vieno darbo pakeitimu kitu. Istorijos paþinimo darbas jam atrodë lengvas, kai reikëdavo atsitraukti nuo fiziko lygèiø.Ypaè mylëjo Kretingos ir Plungës rajonus, mat Kretingos rajone, Salantø apylinkëje, ir buvo jo gimtieji Klausgalvø Medsëdþiai. Plungëje jis baigë gimnazijà. Pradëjæs beveik tuðèioje vietoje A. Jucys yra teorinës fizikos mokyklos Lietuvoje kûrëjas, tikrasis pradininkas, todël prisiminkime, nuo ko jam teko pradëti. 1931 m. baigæs Kauno universitetà, A. Jucys buvo paðauktas atlikti karinæ tarnybà ryðiø batalione, radijo kuopoje. Tarnybos nekeiksnojo, tvirtino ir ten ágijæs naudingø þiniø. Gráþæs ið kariuomenës, A. Jucys pradëjo darbà Vytauto Didþiojo universiteto Fizikos katedroje jaunesniuoju laborantu. Polinkis á teoriná darbà lëmë, kad jis pasirinko teorinæ fizikà. Tiesa, turëjo, kas paskatino. Antanas Puodþiukynas nors savo vaidmens A. Jucio pasirinkime ir nesureikðmino, bet gundë já pasirinkti bûtent teorinës fizikos barà. Mat tai buvo silpnoji Vytauto Didþiojo universiteto Fizikos katedros vieta. 1932 m., mirus prof. Kæstuèiui Ðliûpui, teorinës fizikos dëstymas universitete labai suprastëjo, nors ir anksèiau nebuvo pavyzdingas. Kai kurie oficialiai skelbiami teorinës fizikos kursai nebuvo skaitomi. Tad ir A. Jucys studijuodamas neágijo bent kiek tvirtesniø teorinës fizikos pagrindø. Ko negavo studijuodamas, pasiekë savarankiðku darbu. Buvo pratæs dirbti su knyga, tikslingas darbas ir didelis uþsispyrimas davë gerø vaisiø. Tai, kad A. Jucys tarpukariu tapo pirmuoju ir vieninteliu Vytauto Didþiojo universiteto fiziku teoretiku, tai ne palankios akademinës terpës rezultatas, bet sugebëjimas asmeninëmis pastangomis ir dideliais gabumais uþpildyti buvusià ðios srities spragà universitete. Regis, asmeninës A. Jucio savybës tokiam individualiam darbui ir saviraiðkai labai tiko. Jis niekada nesitenkino tuo, kà jam duodavo mokytojai ir dëstytojai. Gimnazijoje A. Juciui per maþa buvo teikiamø fizikos þiniø, tad jis naudojosi Vinco Èepinskio paskaitø knygomis, skirtomis studentams. Universitete jam taip pat nepakako to, kas buvo dëstoma, ypaè stigo naujausiø fizikos laimëjimø – atomistikos, kvantinës teorijos ir kita. Tiesa, kvantinë teorija tuo metu dar nebuvo dëstoma ir kituose Europos universitetuose. Taèiau studentui A. Juciui tai nesutrukdë dar 1931 m. savarankiðkai pradëti domëtis kvantine teorija. Norëdamas geriau susipaþinti su atomistika, lankë V. Èepinskio fizinës chemijos paskaitas, kurios jam, kaip fizikui, nebuvo privalomos. Anksti pradëjo domëtis daugelio daleliø sàveikos klausimais. Priminsime, kad kvantinë teorija sietina su Makso Planko (Max Plank), Nilso Boro (Niels Bohr) vardais, o grieþtà matematiná pavidalà jai 1926 m. Gedimino Zemlicko nuotraukos suteikë Ervinas Ðrëdingeris (Erwin Schrödinger), plëtojo Polis Adrienas Morisas Dirakas (Paul Adrien Moris Dirac), Verneris Karlas Heizenbergas (Werner Karl Heisenberg) ir kiti fizikai. 1930 m. kvantinë atomo teorija áþengë á antràjá savo raidos etapà, kuriame J. Sleteris (J. Sleter), Eugenijus Vigneris (Eugene Wigner), Duglas Reineris Hartris (Douglas Rayner Hartree), Vladimiras Fokas ir kiti sukûrë atomo su keliais elektronais teorijos pagrindus. Jø metodus reikëjo tobulinti, pritaikyti daugiaelektroniniams atomams. Pagrindinis darbo árankis – logaritminë liniuotë Ðtai ðiø dalykø ëmësi A. Jucys, paprastas Fizikos katedros jaunesnysis, vëliau – vyresnysis laborantas. Neturëjo nei tokio darbo vadovo, nei bent kiek solidesnës teorinës fizikos mokyklos paspirties universitete. Jau vien tai, kad A. Jucys sugebëjo tuo metu tapti fiziku teoretiku yra nuostabos vertas dalykas, gal net mokslinis þygdarbis. Bent jau taip jaunojo kolegos pastangas ávertino toje paèioje katedroje 1928 m. asistento pareigas pradëjæs eiti Vienos universiteto absolventas Antanas Puodþiukynas, apie kurá jau buvome uþsiminæ. 1940 m. jis tapo docentu, o nuo 1942 m. – profesoriumi Vilniaus universitete, pokario metais buvo Kauno politechnikos instituto profesorius. Neturint skaièiavimo maðinø, A. Jucio pagrindinë skaièiavimo priemonë buvo logaritminë liniuotë. Jà naudodamas savaitëmis skaièiuodavo artutiniais metodais sàveikaujanèiø daleliø parametrus. Tiesa, pirmas A. Jucio paraðytas straipsnis ið teorinës fizikos dar tarsi tæsia diplominiame darbe, skirtame triodo charakteristikø tikrinimui, pradëtus tyrimus. Straipsnyje nagrinëta termoelektroninë emisija, elektrono iðlaisvinimo darbas ir ryðys su metalø konstantomis bei sandara. Straipsnis paskelbtas Vytauto Didþiojo universiteto Matematikosgamtos fakulteto darbuose. Iðvada: norint toliau gilintis á atomo fizikos problematikà, bûtina tobulinti kvantinës mechanikos metodus ir nustatyti metaluose elektronø bangines funkcijas. Taigi tyrëjo kelias vedë á Hartrio, taip pat Hartrio-Foko lygèiø sprendinius. 1936–1938 m. tirdamas metaliðkàjá kalá A. Jucys Hartrio-Foko lygtimis atomui artutiniu artëjimo metodu integravo iki treèiojo artutinumo, kalio jonui taikë Hartrio laikà. Straipsná apie tai 1938 m. paskelbë Matematikos-gamtos fakulteto darbuose. Tyrëjo kelias veda á Anglijà Lietuvio tyrinëjimai pasiekë ir prof. D. R. Hartrá. Savo iniciatyva Akademikas Adolfas Jucys dokumentinio filmo medþiagoje, kurià minëjimo metu rodë akademiko sûnus Gediminas Jucys
2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) SUKAKTIS 11 A. Jucys vasaros atostogø metu vyko á Manèesterio universitetà ir konsultavosi su skaièiavimø srities autoritetu. Tai truko nuo 1938 m. birþelio 18 d. iki liepos 29 dienos. D. R. Hartris pasiûlë A. Juciui imtis teorinio anglies jonø ir anglies atomo tyrimo. Ðá darbà A. Jucys parengë jau kitos savo kelionës á Anglijà metu, kai nuo 1939 m. spalio 7 d. iki 1940 m. geguþës 10 d. staþavosi Kembridþo universitete. Ðioje staþuotëje jam vadovavo prof. R. Fauleris (Fowler), þymus statistinës fizikos ir kietojo kûno teorijos specialistas. Laiðke kolegai A. Puodþiukynui á Kaunà A. Jucys dþiaugiasi be galo geru fizikos lygiu Kembridþe ir paþymi, kad Oksfordo fizika daug þemesnio lygio. Deja, pleèiantis Antrajam pasauliniam karui, A. Juciui teko nutraukti staþuotæ Anglijoje. Jis kurá laikà gyveno Belgijoje, buvo internuotas Prancûzijoje. Gráþo á Lietuvà, kuri jau buvo okupuota Sovietø Sàjungos. Laimei, ið Anglijos atsiveþë savo mokslinio darbo rezultatus. Beje, jie 1939 m. pagarsinti viename ið prestiþiniø to meto fizikos þurnalø Proceedings of the Royal Society of London. Anglijoje ágytas þinias A. Jucys sugebëjo panaudoti ir 1941 m. Vilniaus universiteto Matematikos-gamtos mokslø fakulteto tarybos posëdyje apgintoje mokslø daktaro disertacijoje Teorinis jonø C 4+ ir C ++ ir neutralaus C tyrimas ávertinimu magna cum laude. Disertacijoje A. Jucys paties patobulintu nuosekliøjø artëjimø metodu Hartrio ir Foko lygtis anglies atomo bei anglies jonø lygtis. Tas darbas 1941 m. buvo iðleistas ir atskiru leidinuku lietuviø kalba, tapo D. R. Hartrio pagarsëjusio veikalo Atominiø struktûrø skaièiavimai pirmtaku. Lietuva ágijo jau ir tarptautiniu mastu þinomà bei vertinamà teorinës fizikos atstovà. Tolesni A. Jucio darbai ir jo pastangos á ðiø tyrinëjimø barà atves visà bûrá jaunø fizikø, bet tai bus jau pokarinëje Lietuvoje, kitoje santvarkoje. Nejau kelià perbëgo juoda katë Net ir norint, sunku bûtø nepaminëti jaunojo fiziko A. Jucio santykiø su tarpukario Kauno universiteto Fizikos katedros vedëju prof. Ignu Konèiumi. Ðiø eiluèiø autoriui atrodë labai keista, kad 400 puslapiø A. Juciui skirtoje knygoje I. Konèius paminëtas tik dviejose A. Jucio bibliografijos asmenvardþiø rodyklës pozicijose – ir abi ið Mokslo Lietuvos publikacijø, skirtø I. Konèiui. Knygos asmenvardþiø rodyklëje I. Konèius minimas tik Antano Puodþiukyno prisiminimuose Teorinës fizikos pradþia Kauno universitete. Regis, kur dar galëjo geresnæ dirvà rasti I. Konèiaus mesta sëkla, jei ne þemaièio ir taip pat savo tautos bei kraðto praeièiai neabejingo studento, Minëjimo dalyviai susidomëjæ naujàja knyga „Akademikas Adolfas Jucys“ vëliau ir tos paèios Fizikos katedros laboranto, asistento A. Jucio sieloje Ne paslaptis, kad I. Konèiaus paskaitos buvo labai vaizdingos, patrauklios, nes docentas, o vëliau profesorius I. Konèius buvo þinomas kaip puikus paskaitininkas, mokantis sudominti ir patraukti studentus. Ðtai kodël atrodë tiesiog bûtina iðsamiau panagrinëti sàsajas, kurios turëjo sieti du fizikus, þemaièius, ypaè þemaièiø praeièiai, þmonëms ir kalbai neabejingus mûsø mokslo bei kultûros atstovus. Atrodytø, A. Jucio asmenyje I. Konèius turëjo matyti savo paties veidrodiná atspindá – tik gerokai jaunesná. Taèiau ar matë, tai jau visai kitas klausimas. A. Jucio gyvenimo ir veiklos datos verèia abejoti, kad tarp ðiø dviejø asmenybiø bûtø uþsimezgæs kiek gilesnis mokslinis bei dvasinis ryðys. Prisiminkime kai kurias A. Jucio veiklos Vytauto Didþiojo universitete Fizikos katedroje datas. Gráþæs ið kariuomenës 1933 m. kovo 20 d. priimamas á Fizikos katedrà jaunesniuoju laborantu ir ðitoje „pozicijoje“ iðlieka kone dvejus metus – iki 1935 m. sausio 15 d., kai buvo pakeltas á vyresniuosius laborantus. Per tà laikà A. Jucys spëjo vesti Sofijà Nezabitauskaitæ. Jaunai ðeimai Kaune ið jaunesniojo laboranto algos verstis tikriausiai nebuvo lengva. Tuo metu A. Jucio atlyginimas sudarë tik 300 litø, prilygo pradinës mokyklos mokytojo atlyginimui. Universiteto baigimo diplomà turinèiam A. Juciui buvo galima susirasti ir geriau apmokamà darbà, vargu ar daug buvo tokios aukðtos kvalifikacijos laborantø Vytauto Didþiojo universitete, bet ðá þemaitá traukë bûtent fizikos mokslas. Daug kà paaiðkina jau minëtas A. Puodþiukyno prisiminimas. Jis tvirtina buvus tokià katedros vedëjo I. Konèiaus taktikà: jauniems þmonëms nesà kur skubëti, ir jie privalo pereiti visas tarnybos pakopas. Todël ir ið vyresniojo laboranto pareigø A. Jucys jaunesniuoju asistentu buvo pakeltas tik nuo 1937 m. sausio 1 d., nors ir ligi tol ið esmës atliko asistento pareigas. Jau buvo gimæs pirmas jo sûnus Algis, tad jaunesniajam asistentui su padidëjusia ðeima suktis turëjo bûti gana striuka. Nepaisant to, pusantrø metø teks vadintis jaunesniuoju asistentu, nors A. Juciui tuo metu buvo 33– 34 metai. Ta proga A. Puodþiukynas randa reikalo priminti, kad Izaokui Niutonui jo profesorius uþleido katedros vedëjo këdæ, kai ðiam gabiam jaunam vyrui tebuvo 24 metai, o Kaune buvo prieðingas atvejis: katedros vedëjas nenorëjo, kad kas nors iðsiverþtø á prieká. Tik kai A. Jucys nuvyko – savo iniciatyva – á Manèesterá pas prof. D. R. Hartrá (1938 06 18 – 1938 07 29), buvo pakeltas á aukðtesnes pareigas. Sunku pasakyti, ar èia bûta tiesioginio ryðio, bet faktas, kad tik nuo 1938 m. liepos 1 d. A. Jucys keliamas á vyresniuosius asistentus, kai su D. R. Hartriu Manèesteryje aptarinëjo kalio atomo valentinio elektrono judëjimà laisvame ir metalo bûvyje. Pasak A. Puodþiukyno, A. Jucys gyveno tvarkingai, nerûkë, negërë ir materialiniais nepritekliais nesiskundë, taèiau jam padarytos skriaudos nepamirðo. Kartà, pokalbyje apie I. Konèiø, jis prasitarë: Jo að nemëgstu – daugiau kaip trejus metus jis pralaikë mane laborantu. Tarp eksperimentatoriø teoretikui – ne pyragai Ar ið tiesø I. Konèius buvo toks monstras jaunøjø atþvilgiu, kaip galëtø atrodyti ið ðio pasakojimo Veikiausiai ne visai taip. Ko gero, vienas uþsispyræs þemaitis suëjo su kitu ne maþiau „kietu“. Veikiausiai katedros vedëjas neskubëjo kelti laboranto á aukðtesnes pareigas, o tas turëjo tiek ambicijø, kad ir nesipraðë paaukðtinamas. Pagaliau nepamirðkime, kad I. Konèius buvo tipiðkas eksperimentinës fizikos atstovas, kuris savo dalykà dëstë taip, kaip buvo iðmokæs Peterburgo universitete. Á fizikà þvelgë kaip á „eksperimentiná“ mokslà. Naujosios teorinës fizikos dalykai, pavyzdþiui, bangø mechanika Vytauto Didþiojo universitete net nebuvo pradëta dëstyti. Jokiø paskaitø nebuvo rengta teorinës fizikos specialistams. Greta pedagoginio darbo I. Konèius daug dëmesio kreipë á katedros laboratorijø árengimà, pats vadovavo visiems fizikos laboratoriniams darbams, vedë fizikos seminarà, iðleido paskaitø konspektà, o turëdamas gerà technikà bandymø demonstratoriø Adolfà Glodená ir pakankamai oratoriniø sugebëjimø, I. Konèius pasiekë visai gerà dëstymo lygá. Taèiau tuo metu gimstanèios modernios fizikos jis nesuprato, kaip, beje, ir daugybë kitø visame pasaulyje dirbusiø fizikø. Be to, I. Konèius buvo linkæs á humanitarinæ veiklà, daug laiko skyrë lietuviðkai fizikos terminijai, kraðtotyros ir etnografijos dalykams, moksleiviø rengimui gimnazijose gerinti ir panaðiai. Gal todël ir nesiverþë á staþuotes Vakarø Europos universitetuose, kadangi jam pakako ir kelioniø po gimtàjà Þemaitijà, kurià su fotoaparatu rankose iðmalë skersai ir iðilgai. Galime daryti prielaidà, kad ir keistuolio A. Jucio skaièiavimø su logaritmine liniuote I. Konèius nelabai suprato, teorinës fizikos ir Hartrio- Foko lygèiø pasaulis jo neviliojo. A. Jucys atstovavo jau visai kitai fizikai. Tenka tik stebëtis, kaip eksperimentinës fizikos atstovø apsuptyje galëjo iðaugti toks unikumas, kuris daugeliu atþvilgiø gerokai pranoko savo kolegas. Jeigu net ir nepavydëtinoje teorinei fizikai terpëje iðaugo toks mokslo àþuolas, kai jam nebuvo sudaromos iðskirtinës, net bent kiek palankesnës sàlygos, tai, vadinasi, pati to meto atmosfera Fizikos katedroje mokslui tarpti nebuvo labai prasta. Nepamirðkime, kad Europoje treèiojo deðimtmeèio pradþioje prasidëjo didelë ekonominë krizë, kuri neleido ir Lietuvai bent kiek daugiau lëðø skirti universiteto laboratorijø árangai, buvo labai ribojami profesûros, dëstytojø ir personalo atlyginimai. Vis dëlto stiprûs daigai sugebëjo prasikalti kietoje dirvoje ir iðbujoti iki àþuolø. Gabiausi jaunuoliai – eksperimentininkai Kazimieras Barðauskas, Povilas Brazdþiûnas, Antanas Þvironas, Antanas Puodþiukynas, astronomas Paulius Slavënas ir teoretikas Adolfas Jucys vis dëlto sugebëjo prasimuðti á mokslo aukðtumas. O A. Jucio eitasis kelias ir nuveikti darbai, suformuota teorinës fizikos Lietuvoje mokykla – iðties unikalus ir nuostabos vertas reiðkinys. Taip ir neparaðë Skilandþiø istorijos Visà gyvenimà A. Jucys svajojo ir kitus skatino paraðyti Salantø, senovëje vadintø Skilandþiais, istorijà. Likus pusei metø iki jo mirties, 1973 m. vasarà, A. Jucio pakviesta istorinæ ir etnografinæ medþiagà Salantuose, Grûðlaukëje, Darbënuose su savo studentais rinko Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto etnografë prof. Pranë Dundulienë. Dabar ta medþiaga saugoma Vilniaus universiteto bibliotekos rankraðèiø skyriuje. Bet paèiam A. Juciui rimèiau prisësti prie Salantø istorijos taip ir neteko. Gal pusiau juokais, o gal ir labai rimtai laiðke ið Maskvos prieð iðskrisdamas á Kanadà 1973 m. gruodþio 11 d. savo bièiuliui Kretingos muziejininkui Juozui Mickevièiui jis raðë: Að vis svajoju, kada mudu pradësiva rimèiau uþsiimti Salantø istorija. Vis neprieinu ir að kaip tamsta. Að uþsiëmæs fizika, tamsta muziejumi. Geriausia eiti á pensijà vienam ir antram ir tirti Salantø praeitá. A. Jucys taip ir neiðëjo á pensijà, nespëjo atsidëti ir Salantø istorijai. Mirë netrukus, praëjus vos dviem savaitëms po komandiruotës á Kanadà – 1974 m. vasario 4 dienà. Taip ir liko neparaðyta Salantø, dar seniau Skilandþiø, istorija. Vis dëlto daug teisingiau mums ðiandien prisiminti ne tai, ko þmogus per savo gyvenimà nepadarë, tuo labiau, jei tam skyrë tik savo laisvalaiká ir laikë pomëgiu, o svarbiausius, esminius mokslininko darbus. Bus daugiau Gediminas Zemlickas Lietuvos MA bibliotekoje parodos, skirtos A. Jucio 100-osioms gimimo metinëms, eksponatai
Page 1 and 2: 1234567890123456789012345678901212
Page 3 and 4: 2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) RE
Page 5 and 6: VILNIAUS UNIVERSITETUI - 425 2004 m
Page 7 and 8: 2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) 7
Page 9: 2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) Ð
Page 13 and 14: 2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) IN
Page 19 and 20: 2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) PA

Ir nederlingoje Å¾emÄje gali iÅ¡augti mokslo Ä Å¾uolas - MOKSLAS plius

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

Ir nederlingoje Å¾emÄje gali iÅ¡augti mokslo ÄÅ¾uolas - MOKSLAS plius