Ir nederlingoje žemėje gali išaugti mokslo ąžuolas - MOKSLAS plius
06.01.2015 • Views
Share Embed Flag

Ir nederlingoje žemėje gali išaugti mokslo ąžuolas - MOKSLAS plius

Ir nederlingoje žemėje gali išaugti mokslo ąžuolas - MOKSLAS plius

Ir nederlingoje žemėje gali išaugti mokslo ąžuolas - MOKSLAS plius

SHOW MORE
SHOW LESS
ePAPER READ
DOWNLOAD ePAPER
mokslasplius.lt

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

START NOW

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

MOKSLO<br />

L IETUVA<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

2004 m. spalio 7–20 d. LIETUVOS MOKSLININKØ LAIKRAÐTIS Nr. 17 (307)<br />

1234567890123456789012345678901212<br />

Leidþiamas nuo 1989 m., du kartus per mënesá<br />

Kaina 2 Lt<br />

Profesorius Adolfas Jucys skaito paskaità<br />

<strong>Ir</strong> <strong>nederlingoje</strong><br />

þemëje <strong>gali</strong><br />

iðaugti <strong>mokslo</strong><br />

àþuolas<br />

Profesoriaus Adolfo Jucio (1904–<br />

1974) kelias á Lietuvos iðkiliausiø fizikø<br />

ir apskritai <strong>mokslo</strong> þmoniø gretas<br />

vedë per liaudies mokyklà Salantuose,<br />

senovëje Skilandþiais vadintø,<br />

Kretingos progimnazijà, Plungës<br />

Saulës realinæ gimnazijà ir, þinoma,<br />

Kauno Vytauto Didþiojo universitetà.<br />

Kad Salantai seniau Skilandþiais<br />

buvo vadinti ir tik nuo 1640 m. pradëti<br />

vadinti miestu, Adolfas Jucys su<br />

bendraautoriumi ir bièiuliu Juozu<br />

Mickevièiumi raðë Kretingos rajono<br />

laikraðtyje Ðvyturys. Raðë ir apie Kretingà,<br />

gana originaliai kildindamas tà<br />

vietovardá ið daiktavardþio kreida –<br />

kreda þemaitiðkai, creta lotyniðkai,<br />

krits latviðkai. XIII a. dokumentuose<br />

randama Cretyn, Kretene (Kreidynë,<br />

Kreidinë…). Ið tikrøjø apie Kretingà<br />

daug kalkiø. A. Jucys mini Minijos atkrantëse,<br />

netoli Kartenos, XIX ðimtmetyje<br />

buvus kasamas kalkes. Ten dabar<br />

esàs Kalkyèës kaimas.<br />

Fizikos profesorius raðë apie Plungës<br />

kraðto buvusius valsèius Lietuvos<br />

Didþiosios Kunigaikðtystës laikais bei<br />

kitas vietoves. Tuos straipsnius daþniausiai<br />

spausdino Plungës rajono laikraðtyje<br />

Kibirkðtis ir jau minëtame Kretingos<br />

rajono laikraðtyje Ðvyturys. Kà<br />

A. Jucys raðë ið savo gimtosios Þemaitijos<br />

praeities, kokias idëjas rutuliojo ne<br />

tik teorinës ir atomo fizikos, bet ir kalbotyros<br />

srityje, kokià pertvarkà siûlë<br />

<strong>mokslo</strong> organizaciniais klausimais, dabar<br />

vël <strong>gali</strong>me perskaityti, susipaþinti ar<br />

Nukelta á 10 p.<br />

Gedimino Zemlicko nuotrauka<br />

Gedimino Zemlicko nuotrauka<br />

Á Ðv. Jonø baþnyèià áneðama Vilniaus universiteto vëliava<br />

Teisës mokslai,<br />

ðirdies chirurgija<br />

ir majø paslaptys<br />

Minint profesoriaus Adolfo Jucio 100-àsias gimimo metines: akademikai Juras Poþëla ir Zenonas Rokus Rudzikas teigia<br />

per A. Jucio paskaitas supratæ, kas yra tikroji tikslioji fizika ir kokia ji graþi<br />

Rugsëjo 16 d. Vilniaus universiteto,<br />

mininèio savo gyvavimo<br />

425 metø sukaktá, garbës daktarø<br />

vardai suteikti dar dviems uþsienio<br />

mokslininkams – JAV Ðiaurës Karolinos<br />

Ðarlotës medicinos centro<br />

Ðirdies chirurgijos skyriaus vado-<br />

vui prof. Frensiui Robièekui (Francis<br />

Robicsek) ir Frankfurto prie<br />

Maino Johano Volfgango Gëtës<br />

universiteto (Johann Wolfgang<br />

Goethe Universität) Teisës fakulteto<br />

profesoriui dr. Peteriui Gilesui<br />

Nukelta á 2 p.<br />

3 p. 4, 15 p.<br />

7 p. 12-13 p. 18-19 p.<br />

Pradëjome<br />

<strong>mokslo</strong><br />

festivaliø<br />

erà<br />

Profesorë<br />

Ðarlotë<br />

Friozë Fiðer<br />

Vilniuje<br />

Lietuva ir<br />

AIDS tyrimai<br />

Japoniðka<br />

anagama<br />

Gojaus<br />

kaime<br />

Domeikø<br />

giminës<br />

takais

2 ALMA MATER<br />

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307)<br />

Atkelta ið 1 p.<br />

(Peter Gilles). Iðkilmingas Vilniaus<br />

universiteto Senato posëdis, kuriame<br />

buvo teikiami garbës daktarø vardai,<br />

kaip áprasta, vyko iðkilmingoje<br />

Ðv. Jonø baþnyèios aplinkoje, dalyvaujant<br />

á Vilniaus universiteto jubiliejines<br />

iðkilmes atvykusiems ðio universiteto<br />

garbës daktarams ið uþsienio.<br />

Likimas nubloðkë<br />

á Uþatlantæ<br />

Iðkilmiø ceremonijà pradëjæs<br />

Vilniaus universiteto Senato pirmininkas<br />

prof. Vygintas Bronius Pðibilskis<br />

priminë, kad 2004 m. vasario<br />

24 d. Universiteto Senato sprendimu<br />

Medicinos fakulteto teikimu garbës<br />

daktaro vardas suteiktas chirurgijos,<br />

biomedicininës inþinerijos ir archeologijos<br />

profesoriui Frensiui Robièekui,<br />

o Teisës fakulteto siûlymu –<br />

teisës profesoriui ið Vokietijos dr.<br />

Peteriui Gilesui. Senato pirmininkas<br />

pabrëþë didelá naujøjø garbës daktarø<br />

indëlá á mokslà, plëtojant tarptautiná<br />

akademiná bendradarbiavimà,<br />

jø pagalbà padedant modernizuoti Vilniaus<br />

universitetà ir integruoti já á plaèias<br />

pasaulines <strong>mokslo</strong> ir studijø erdves.<br />

Vilniaus universiteto Medicinos<br />

fakulteto dekanë prof. Zita Auðrelë<br />

Kuèinskienë pristatë prof. Frensio Robièeko<br />

mokslinæ veiklà.<br />

Jis gimë 1925 m. Miðkolce, Vengrijoje,<br />

studijavo medicinà Budapeðto<br />

universitete, kurá baigæs pradëjo praktiná<br />

darbà Budapeðto universiteto Chirurgijos<br />

klinikoje. Pirmasis Vengrijoje<br />

pradëjo operuoti ligonius, turëjusius<br />

kai kurias ágimtas ðirdies ydas.<br />

1956 m. spalá numalðinus Vengrijoje<br />

sukilimà, F. Robièekas buvo persekiojamas<br />

dël politiniø motyvø. Jam<br />

teko palikti savo ðalá. Ásikûrë JAV,<br />

Ðiaurës Karolinos valstijoje, Ðarlotës<br />

mieste. Ásigijæs mediko licencijà, pradëjo<br />

chirurgo ir mokslininko veiklà.<br />

Sukonstravo dirbtinës kraujo apytakos<br />

aparatà, pradëjo atviras ðirdies operacijas.<br />

Kad Ðarlotëje iðplëtota ðirdies<br />

chirurgija, o Ðiaurës Karolinos medicinos<br />

centre atsirado Krûtinës ir ðirdies<br />

kraujagysliø chirurgijos skyrius,<br />

ákurtas Karolinos ðirdies institutas, kuriam<br />

ir vadovauja pats ákûrëjas, yra didelis<br />

ir prof. F. Robièeko nuopelnas.<br />

Jis sukonstravo ir praktikoje panaudojo<br />

pirmuosius dirbtinës kraujo apytakos<br />

aparatus. Yra sukûræs ir uþpatentavæs<br />

12 naujø chirurginiø instrumentø,<br />

kurie taikomi sudëtingiausiose ðirdies<br />

operacijose. Sukûrë naujø operacijø<br />

metodus. Ákûrë laboratorijà, kurioje<br />

profesoriaus mokiniai ir pasekëjai<br />

tyrinëja ðirdies raumenø ir ðirdies<br />

voþtuvø patologijà.<br />

Antroji prof. F. Robièeko specialybë<br />

– archeologija. 1960 m. buvo nuvykæs<br />

á Hondûrà kaip krûtinës chirur-<br />

Teisës mokslai, ðirdies<br />

chirurgija ir majø paslaptys<br />

Prakalbos þodá taria profesorius Frensis Robièekas<br />

gas teikti pagalbos plauèiø tuberkulioze<br />

sunkiai sergantiems ligoniams, laisvalaikiu<br />

susidomëjo senovës majø kultûra.<br />

F. Robièekas ásitraukë á ten vykdytus<br />

archeologijos kasinëjimus, profesionaliai<br />

pradëjo gilintis á majø kultûros<br />

dalykus.<br />

Vëliau, dalyvaudamas specialiose<br />

ekspedicijose Gvatemaloje, pratæsë<br />

ðiuos tyrinëjimus. Negana to, prof.<br />

F. Robièekas sugebëjo iððifruoti Pietø<br />

Amerikos majø hieroglifus. Uþ visa<br />

tai pelnë ir archeologijos profesoriaus<br />

vardà.<br />

Kaip tvirtinama profesoriaus<br />

Curriculum vitae, internetiniame tinklapyje,<br />

ið medicinos, bioinþinerijos<br />

ir antropologijos srièiø profesorius<br />

paraðë septynias knygas ir daugiau<br />

kaip 600 straipsniø, perskaitë daugiau<br />

kaip 400 tiems dalykams skirtø<br />

paskaitø JAV ir kitose ðalys.<br />

Be to, Vilniaus universiteto Medicinos<br />

fakulteto dekanë teigë, kad jos<br />

pristatomas kolega, naujasis mûsø Alma<br />

mater garbës daktaras, laisvalaikiu<br />

tapo paveikslus, kuria eilëraðèius ir yra<br />

aistringas senø paveikslø kolekcininkas.<br />

Ar bereikia sakyti, kad ðis þmogus<br />

atviras kitoms kultûroms ir kaip nedidelës<br />

vengrø tautos atstovas gerai supranta<br />

kitø maþø tautø siekius. Ypaè<br />

akivaizdþios jo simpatijos nepriklausomybæ<br />

atgavusioms ir paþangos keliu<br />

siekianèioms þengti tautoms. Nieko<br />

stebëtino, kad profesorius daþnai lankosi<br />

savo gimtojoje Vengrijoje ir padeda<br />

ðios ðalies medicinos ástaigoms.<br />

1997 m. Berlyne vykusiame tarptautiniame<br />

kardiologø kongrese<br />

prof. F. Robièekas susipaþino su Vilniaus<br />

kardiologais. Abipusë simpatija<br />

iðaugo á tarpusavio draugystæ ir bendradarbiavimà.<br />

Svarbiausia, kad ið to<br />

laimi Lietuvos ligoniai.<br />

Kaip Lietuvos ðirdies chirurgø ir<br />

tarptautiniø mûsø ðalyje vykusiø konferencijø<br />

sveèias, prof. F. Robièekas<br />

jau penkis kartus lankësi Lietuvoje.<br />

Savo ruoþtu kvieèia ir mûsø kardiochirurgus<br />

á Ðarlotæ skaityti paskaitø, kelionei<br />

ir buvimui JAV surasdamas lëðø.<br />

Nieko stebëtino, kad prof. F. Robièekas<br />

buvo pakviestas tapti tæstinio<br />

<strong>mokslo</strong> darbø leidinio Acta medica Lituanica<br />

redakcinës kolegijos nariu.<br />

Profesorius maloniai sutiko. Galima<br />

neabejoti, kad jo kvalifikacija ir didþiulë<br />

medicininë patirtis pasitarnaus ir<br />

mûsø mokslinei medicinos literatûrai.<br />

F. Robièekas yra kitàmet Vilniuje<br />

vyksianèio Pasaulio ðirdies ir krû-<br />

Kalba prof. dr. Peteris Gilesas<br />

tinës chirurgø draugijos kongreso<br />

mokslinio komiteto narys. Profesorius<br />

taip pat skaitys paskaità. Galime<br />

neabejoti, kad Lietuvos ðirdies<br />

chirurgai dar ne vienà kartà galës<br />

pasisemti ið profesoriaus patirties<br />

naujø idëjø.<br />

Vilniaus universiteto garbës daktaras<br />

prof. F. Robièekas ir toliau dirba<br />

Ðiaurës Karolinos Ðirdies medicinos<br />

centro Ðirdies chirurgijos skyriaus<br />

vadovu ir Ðiaurës Karolinos Ðirdies<br />

instituto direktoriumi medicinai ir yra<br />

Ðiaurës Karolinos universiteto chirurgijos<br />

profesorius. Jo moksliniai darbai<br />

pripaþinti visame pasaulyje ir plaèiai<br />

cituojami. Galime neabejoti, kad bûdamas<br />

Vilniaus universiteto garbës<br />

daktaru, prof. F. Robièekas naujomis<br />

idëjomis praturtins Lietuvos ðirdies<br />

chirurgijos, o gal ir mûsø ðalies kultûriná<br />

gyvenimà.<br />

Aria gilià teisës<br />

mokslø vagà<br />

Teisës prof. Peterio Gileso asmená<br />

ir jo mokslinæ veiklà akademinei<br />

bendruomenei pristatë Vilniaus universiteto<br />

Teisës fakulteto dekanas<br />

doc. Vytautas Nekroðius.<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

Jis priminë, kad prof. P. Gilesas<br />

yra tarptautiniu mastu gerai þinomas<br />

mokslininkas, paraðæs daugiau kaip<br />

300 straipsniø, iðleidæs daug knygø ir<br />

vadovëliø. Pa<strong>gali</strong>au jis yra solidþiø teisës<br />

<strong>mokslo</strong> þurnalø redkolegijø narys,<br />

daug dirbæs ávairiose tarptautinëse<br />

organizacijose, teikdamas vertingø<br />

rekomendacijø, apibendrinimø jo kuruojamoje<br />

srityje.<br />

Peteris Gilesas gimë 1938 m.<br />

Frankfurte prie Maino, teisës mokslus<br />

studijavo Frankfurto universitete, kurá<br />

baigë 1962 metais. Po papildomø<br />

studijø 1964 m. gavo Socialiniø ir ekonomikos<br />

mokslø Europos koledþo Paryþiuje<br />

diplomà. Teisës mokslø daktaro<br />

laipsná ágijo 1965 m. Frankfurto universitete,<br />

habilitacijos darbà ðiame<br />

universitete apgynë 1971 metais.<br />

1972–1975 m. profesorius skaitë paskaitø<br />

kursus Kelno ir Freiburgo universitetuose,<br />

o 1975–1979 m. buvo civilinës<br />

teisës ir procedûrinës teisës<br />

profesoriaus pareigas uþëmë Hanoverio<br />

universitete. Atsakingas pareigas<br />

uþëmë ir Frankfurto universitete, paraðë<br />

daug moksliniø darbø. Nuo<br />

2003 m. – profesorius emeritas.<br />

Glaudûs ryðiai privatinës teisës,<br />

teisminio proceso ir lyginamosios<br />

teisës profesoriø dr. Peterá Gilesà<br />

sieja su Vilniaus universitetu. Su Vilniaus<br />

universitetu bendrauja nuo<br />

1987 m., ne vienerius metus koordinuoja<br />

bendradarbiavimà tarp Vilniaus<br />

ir J. V. Gëtës universiteto Teisës<br />

fakultetø. Profesorius yra Vilniaus<br />

universiteto Teisës fakulteto<br />

Vokietijos teisës centro lektorius ir<br />

magistrø bei dëstytojø mainø koordinatorius.<br />

Taip pat yra Vilniaus universiteto<br />

<strong>mokslo</strong> darbø Teisë redkolegijos<br />

narys, Tarptautinës pasaulinës<br />

civilinio pasaulio mokslininkø<br />

asociacijos narys, ne vieno universiteto<br />

garbës daktaras.<br />

Savo inauguracinëje prakalboje<br />

Vilniaus universiteto garbës daktaras<br />

P. Gilesas Vilniø pavadino tiltu, kuris<br />

ðiandien jungia Europos Rytus ir Europos<br />

Vakarus, ir tai esà labai svarbu.<br />

Kad taip yra – tam tikras ir naujojo<br />

garbës daktaro nuopelnas.<br />

Sveikindamas naujuosius garbës<br />

daktarus inauguracijos proga, Vilniaus<br />

universiteto rektorius Benediktas<br />

Juodka visus akademinës bendruomenës<br />

narius, iðkilmiø dalyvius<br />

ir sveèius pasveikino su svarbia Vilniaus<br />

universitetui data – 425-osiomis<br />

gyvavimo metinëmis ir pasidþiaugë,<br />

kad Universiteto akademinë<br />

bendruomenë padidëjo dar<br />

dviem iðkiliais mokslininkais – naujais<br />

garbës daktarais – medicinos<br />

profesoriumi Frensiu Robièeku ið<br />

JAV ir teisës profesoriumi Peteriu<br />

Gilesu ið Vokietijos. Vadinasi, Universiteto<br />

akademinë bendruomenë<br />

tapo dar stipresnë.<br />

Gediminas Zemlickas<br />

Vilniaus universiteto rektorius prof. Benediktas Juodka ir Senato pirmininkas<br />

prof. Vygintas Bronius Pðibilskis áteikia prof. Frensiui Robièekui garbës daktaro diplomà<br />

Naujàjá Vilniaus universiteto garbës daktarà Peterá Gilesà pristato Teisës fakulteto dekanas Vytautas Nekroðius

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) RENGINIAI 3<br />

Á pirmà kartà Lietuvoje, Vilniuje,<br />

surengtà <strong>mokslo</strong> festivalá Erdvëlaivis<br />

Þemë ið Vienos atvyko<br />

Europos <strong>mokslo</strong> renginiø asociacijos<br />

generalinis sekretorius<br />

dipl. inþ. Peteris REBERNIKAS<br />

(Peter Rebernik). Já kalbinome<br />

Britø tarybos patalpose, kur sveèias<br />

dalyvavo <strong>mokslo</strong> festivalio<br />

atidaryme.<br />

Kai amþius neturi<br />

lemiamos reikðmës<br />

Gerbiamasis Peteri Rebernikai, kokie<br />

keliai Jus atvedë á Vilniø<br />

Kadangi atstovauju Europos<br />

<strong>mokslo</strong> renginiø asociacijai, tai man<br />

ir rûpëjo susipaþinti, kaip lietuviai<br />

rengia <strong>mokslo</strong> festivalius. Jau 23 ðalys<br />

Europoje organizuoja tokius festivalius,<br />

kai kuriuos viename mieste,<br />

kitus – visoje ðalyje. Taigi vieniems ið<br />

kitø <strong>gali</strong>ma pasimokyti, todël esu<br />

Vilniuje.<br />

Aiðku, mums rûpi paskatinti á Europos<br />

Sàjungà ástojusias naujas ðalis<br />

rengti panaðius festivalius ir kitus<br />

<strong>mokslo</strong> renginius.<br />

Kalbamës pirmàjà <strong>mokslo</strong> festivalio<br />

dienà, tad tikriausiai áspûdþiø dar nedaug<br />

Labai patiko lietuviðkas alus Ðvyturys.<br />

(Juokiasi.) O jei rimtai, tai turiu<br />

pasakyti, kad <strong>mokslo</strong> festivaliai<br />

Europoje atsirado maþdaug prieð 15<br />

metø. Tai nauja <strong>mokslo</strong> populiarinimo<br />

forma. Mûsø asociacija rûpinasi<br />

tokio pobûdþio renginiais: <strong>mokslo</strong><br />

festivaliais, <strong>mokslo</strong> savaitëmis,<br />

<strong>mokslo</strong> dienomis. Jø esmë – populiarinti<br />

mokslà. Tokiø renginiø metu<br />

mokslininkai visuomenei pasakoja<br />

apie savo darbus.<br />

Tie <strong>mokslo</strong> renginiai Europos ðalyse<br />

orientuoti daugiausia á vaikus, moksleivius,<br />

jaunimà<br />

Geriausias pavyzdys – baþnyèia.<br />

Yra þmoniø, kurie lankosi baþnyèioje<br />

kiekvienà sekmadiená. Taèiau norime,<br />

kad á baþnyèià ateitø dar daugiau<br />

þmoniø. Todël ir mes norime<br />

pasiekti ne tiek tuos, kurie ir taip þino,<br />

kad mokslas yra ádomus, visuomenei<br />

naudingas ir bûtinas, bet ypaè<br />

tuos, kuriuos reikia paskatinti, kad<br />

jie susidomëtø ir patys taptø savotiðkais<br />

<strong>mokslo</strong> misionieriais. Èia amþius<br />

neturi didelës reikðmës, nes tai<br />

svarbu ir vyresnio amþiaus þmonëms.<br />

Taèiau ypaè svarbu jaunimui,<br />

kuriems bûtina suvokti, kas yra<br />

mokslas. Aiðku, tie renginiai vis dëlto<br />

orientuojami á kiek maþiau iðsimokslinusius<br />

þmones.<br />

Mokslo festivaliai – nauja<br />

<strong>mokslo</strong> populiarinimo forma<br />

Á Vilniuje surengtà <strong>mokslo</strong> festivalá „Erdvëlaivis – Þemë“ atvykæs Europos <strong>mokslo</strong> renginiø asociacijos generalinis sekretorius<br />

dipl. inþ. Peteris Rebernikas ir festivalio organizatoriai Nijolë Marija Staèiokienë bei dr. Rolandas Maskoliûnas<br />

Mokslo populiarinimas,<br />

kaip demokratijos iðraiðka<br />

Veikiausiai sutiksite, kad tai didelis<br />

skirtumas: stengtis sudominti ir pritraukti<br />

moksleivius, kurie ateityje, <strong>gali</strong>mas dalykas,<br />

pasirinks mokslà kaip savo gyvenimo<br />

kelià, ir visai kitas dalykas apie mokslà<br />

pasakoti garbiems emeritams, ið kuriø <strong>gali</strong>ma<br />

tikëtis nebent palankaus poþiûrio á<br />

mokslà ir mokslininkus.<br />

Gyvename demokratiðkoje sistemoje,<br />

þmonës moka universitetams, kad<br />

jie galëtø gyvuoti. Todël universitetai visuomenei<br />

bent jau turëtø pasakyti, kà jie<br />

su gautais pinigais nuveikë. Buvo laikai,<br />

kai mokslui pinigø reikëjo praðyti ið karaliaus,<br />

dabar tenka praðyti ið þmoniø,<br />

t. y. visuomenës. Todël jei <strong>mokslo</strong> ministerija<br />

nori gauti daugiau pinigø, tai<br />

bus geriau, jeigu þmonës supras ir pritars,<br />

kad mokslui iðties reikia skirti<br />

daugiau pinigø. Todël tokie <strong>mokslo</strong><br />

populiarinimo renginiai pagal savo esmæ<br />

yra demokratijos iðraiðka.<br />

Taèiau ðtai <strong>mokslo</strong> festivalio metu<br />

Britø taryboje vykstanèià parodà bei kai<br />

kuriuos kitus renginius finansuoja Didþiosios<br />

Britanijos uþsienio reikalø ministerija,<br />

o ne <strong>mokslo</strong> ministerija.<br />

Vis dëlto lietuviðkajai ðio festivalio<br />

daliai lëðø skiria Lietuvos Respublikos<br />

ðvietimo ir <strong>mokslo</strong> ministerija.<br />

Europos Sàjungoje yra daug ávairiø<br />

<strong>mokslo</strong> pasikeitimo programø tarp<br />

skirtingø ðaliø, pavyzdþiui, á Austrijà<br />

atvyksta gana daug mokslininkø ið<br />

Lenkijos, Anglijos, Prancûzijos ir kitø<br />

ðaliø. Kartais manoma, kad jei mokslininkai<br />

atvyksta ið kitos ðalies, tai yra<br />

svarbiau ir ádomiau.<br />

Mokslininkams pats<br />

laikas nusileisti ið<br />

dramblio kaulo bokðtø<br />

Vadinasi, <strong>gali</strong>ma sakyti, kad tokie<br />

<strong>mokslo</strong> renginiai ir yra vienas veikmingiausiø<br />

bûdø visuomenëje populiarinti<br />

mokslà<br />

Taip, visiðkai teisingai. Taèiau nereikëtø<br />

manyti, kad tokie festivaliai <strong>gali</strong><br />

iðmokyti <strong>mokslo</strong> dalykø – tai ne studijos.<br />

Taèiau mes <strong>gali</strong>me þmonëms<br />

perteikti entuziazmà, kuriuo pasiþymi<br />

ir gyvena mokslininkai, dirbantys ávairiose<br />

mokslinio paþinimo srityse. Jei<br />

þmonës mato, pajuntæ tà entuziazmà<br />

ir paþinimo dþiaugsmà, pradeda suvokti,<br />

kad tai svarbu ir, <strong>gali</strong>mas dalykas,<br />

patys tuo uþsikreèia.<br />

Kaip vertinate <strong>mokslo</strong> populiarinimo<br />

reikalus ðalyse, kuriose veikia Jûsø<br />

asociacija<br />

Daug maloniø áspûdþiø patyrë pirmojo <strong>mokslo</strong> festivalio Vilniuje dalyviai<br />

Daugiausia pinigø tam reikalui iðleidþia<br />

Didþioji Britanija ir Ðveicarija,<br />

taip pat gal bût ir Skandinavijos ðalys.<br />

Mokslo savaitës Vokietijoje nerengiamos<br />

nacionaliniu mastu, nebent tik atskiruose<br />

miestuose. Prancûzijoje tokie<br />

festivaliai rengiami mokyklose, beveik<br />

kiekvienoje mokykloje. Tai mokyklø<br />

renginiai. Italijoje tas judëjimas tik<br />

prasideda. Austrijoje jau keleri metai,<br />

kai vyksta ði veikla.<br />

Daugelio ðiø minëtø ðaliø mokslininkai<br />

vis dar tebesëdi savo „dramblio<br />

kaulo bokðtuose“, nors daugelis jau<br />

pradeda suprasti, kad turi ið tø bokðtø<br />

nusileisti ant þemës ir þmonëms paaiðkinti,<br />

kaip naudoja tø þmoniø pinigus.<br />

Ðios dienos renginyje daug kartø<br />

nuskambëjo sàvoka „mokslas“, bet tai<br />

daugiausia astronomijai, astrofizikai,<br />

robototechnikai, kompiuteriams skirtas<br />

mokslas. Humanitariniø mokslø<br />

lyg ir nepasigesta. Ar humanitariniai,<br />

socialiniai mokslai iðslysta ið Jûsø asociacijos<br />

akiraèio<br />

Ávairiose valstybëse bûna ávairiai.<br />

Didþiojoje Britanijoje, Airijoje, Olandijoje<br />

apie 90 proc. propagavimo tenka<br />

grieþtiesiems mokslams. Austrijoje tos<br />

proporcijos gerai iðlaikytos – ið 800 kasmetiniø<br />

renginiø apie 40 proc. skirta humanitariniams<br />

mokslams. Austrijoje yra<br />

gilios <strong>mokslo</strong> garsinimo tradicijos.<br />

Kaip Jums atrodo, ar Europoje nesama<br />

tam tikros prieðprieðos, nesusikalbëjimo<br />

tarp humanitariniø ir grieþtøjø bei<br />

gamtos mokslø atstovø Juk ar seniai<br />

<strong>mokslo</strong> filosofai kalbëjo apie dvi kultûras.<br />

Paprastai didþiausi nesutarimø kyla<br />

tada, kai tenka skirstyti pinigus ávairioms<br />

<strong>mokslo</strong> sritims. Ypaè eksperimentiniams<br />

mokslams reikia brangios<br />

aparatûros, tad ir konkurencija daugeliu<br />

atvejø tampa visai natûrali. Kartais<br />

ið pramonininkø ar verslininkø <strong>gali</strong>ma<br />

iðgirsti, esà kam reika vienà ar kità sritá<br />

finansuoti, turime galvoti ir apie tai,<br />

kaip iðsaugoti kultûrà.<br />

Antai pirmieji lazeriø kûrëjai patys<br />

manë, kad tai tëra ðviesos ðaltinis<br />

ir negalvojo, jog lazeriai galës bûti<br />

taip plaèiai panaudojami. Taigi tie<br />

mokslai visuomenei pasirodo esà labai<br />

naudingi, padeda plaèiau ávertinti<br />

techniniø laimëjimø <strong>gali</strong>mybes.<br />

Austrijos teatras, opera gauna labai<br />

didelá finansavimà ið valstybës, nors<br />

sudaro gal tik tam tikrà ir ne paèià<br />

didþiausià visos kultûros dalá.<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

Populiarinti mokslà –<br />

taip pat yra mokslas<br />

Kurti mokslà ir já propaguoti tai toli<br />

graþu ne ta pati veikla. Norint mokslà<br />

propaguoti, reikia ir tam tikrø specifiniø<br />

sugebëjimø. Todël á ðià veiklà pravartu<br />

átraukti ne tik mokslininkus.<br />

Kiekvienà sritá <strong>gali</strong>ma populiarinti,<br />

tik, deja, ne kiekvienas mokslininkas<br />

tà <strong>gali</strong> tinkamai padaryti. Buvo metas,<br />

kai mano paties kalba buvo pernelyg<br />

sudëtinga. Man buvo labai nelengva<br />

persiorientuoti. Taèiau kiekvienoje srityje<br />

visada atsiras vienas ar du þmonës,<br />

kurie tà sugebës daryti. Populiarinti<br />

mokslà – tai taip pat yra mokslas. Pavyzdþiui,<br />

Didþiojoje Britanijoje net yra<br />

<strong>mokslo</strong> populiarinimo studijos. Pa<strong>gali</strong>au<br />

yra komunikavimo, bendravimo<br />

menas, kurá reikia ásisavinti. Metams<br />

bëgant paprastai mokslininkai tà menà<br />

daugiau ar maþiau ásisavina.<br />

Kà <strong>gali</strong>te pasiûlyti Lietuvos þmonëms,<br />

kurie susirûpinæ <strong>mokslo</strong> populiarinimo<br />

reikalais Kà turëtume daryti, jei<br />

mûsø spauda uþimta visai kitø dalykø ir<br />

vertybiø propagavimu<br />

Reikëtø susitikinëti su mokslininkais<br />

ir patarti, kaip jie turëtø populiarinti,<br />

propaguoti savo sritá. Vieniems tai<br />

daryti patinka, kiti ðituo uþsiimti nemoka<br />

ir nenori. Geri mokytojai, þurnalistai<br />

paprastai ta veikla moka uþsiimti ir<br />

galëtø daug nuveikti. Per pastaruosius<br />

keletà metø Austrijoje labai pagerëjo<br />

santykiai tarp <strong>mokslo</strong> ir þiniasklaidos.<br />

Bet kad taip bûtø, reikia dirbti.<br />

Ar Austrijoje buvo pastebëta, kad pagerëjus<br />

tiems santykiams, pasikeitë ir<br />

mokslininkø padëtis<br />

10 metø man teko dirbti Vienos<br />

technikos universitete, ir <strong>gali</strong>u teigti,<br />

kad sàlygos mokslui Austrijoje pastaruoju<br />

metu labai pagerëjo, sustiprëjo<br />

ir pats mokslas. Daug daugiau atliekama<br />

tarptautiniø projektø, padaugëjo<br />

ryðiø su pasauliu. Apskritai Austrijoje<br />

mokslininko visuomeninis statusas yra<br />

labai aukðtas. O politikø ir þurnalistø<br />

statusas – prieðingai, labai þemas.<br />

Ar visose ðalyse panaði publika, t. y.<br />

auditorija, kuriai tenka perteikti þinias<br />

apie mokslà<br />

Ðio dalyko man neteko tyrinëti.<br />

Kaip austras atkreipiau dëmesá, kad<br />

Prancûzijoje man teko matyti lyg ir daugiau<br />

vaikø, kurie domisi technikos dalykais,<br />

bet gal tai ir ne visai tikslus áspûdis.<br />

Vilniuje mane nustebino, kad jûsø<br />

moksleiviai sëdëjo labai drausmingai ir<br />

klausë paskaitos Gyvenimas ne Þemëje,<br />

kurià skaitë ið Didþiosios Britanijos<br />

atvykusi meteoritikos specialistë dr.<br />

Monica M. Grady. Maèiau labai susidomëjusius<br />

klausytojus, kuriø daugumà<br />

sudarë Vilniaus mokyklø moksleiviai.<br />

Tik gaila, kad klausytojai lektorei<br />

uþdavë pernelyg maþai klausimø.<br />

Pabaigoje bûtø ádomu iðgirsti, kokia<br />

veikla uþsiiminëjote dirbdamas Vienos<br />

technikos universitete<br />

Esu elektronikas, diplomuotas inþinierius.<br />

Ko Jums galëtume palinkëti esant<br />

èia, Vilniuje<br />

Bûtø puiku, jei pavyktø pirmasis<br />

<strong>mokslo</strong> festivalis ir pirmàjá sektø kiti.<br />

To ir leiskite palinkëti ðio festivalio<br />

organizatoriams bei Jums, kaip Europos<br />

<strong>mokslo</strong> renginiø generaliniam sekretoriui.<br />

Taip pat linkiu, kad visos Europos<br />

Sàjungos ðalys bûtø aktyvios Jûsø vadovaujamos<br />

asociacijos narës.<br />

P. S. Mokslo Lietuvos redakcija<br />

reiðkia padëkà dr. Rolandui Maskoliûnui,<br />

padëjusiam bendrauti su Europos<br />

<strong>mokslo</strong> renginiø asociacijos<br />

generaliniu sekretoriumi dipl. inþ.<br />

Peteriu Reberniku.<br />

Kalbëjosi<br />

Gediminas Zemlickas

4 VIEÐNIA<br />

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307)<br />

Rugsëjo 6–11 d. Vilniuje, vykstant<br />

Europos fizikø draugijos remiamai<br />

12-ajai tarptautinei daugiakrûviø<br />

jonø fizikos konferencijai,<br />

skirtai teorinës fizikos Lietuvoje<br />

pradininko prof. Adolfo Jucio<br />

100-osioms gimimo metinëms,<br />

Lietuvos mokslø akademijos uþsienio<br />

narës diplomas buvo áteiktas<br />

þymiai atomo teorijos specialistei<br />

Vanderbilto universiteto<br />

(JAV) profesorei emeritei Ðarlotei<br />

Friozei FIÐER (Charlotte Froese<br />

Fischer). Ðià malonià pareigà atliko<br />

Lietuvos mokslø akademijos<br />

prezidentas akad. Zenonas Rokus<br />

Rudzikas, kuris buvo ir minëtos<br />

tarptautinës konferencijos organizacinio<br />

komiteto pirmininkas.<br />

Prof. Ð. F. Fiðer yra daugiakonfigûracinio<br />

artinio programø<br />

paketo, skirto dideliems atominiams<br />

skaièiavimams, autorë ir<br />

bendraautorë. Ðiomis programomis,<br />

naudojantis Hartrio-Foko<br />

metodu, gaunamos banginës<br />

funkcijos, kurios taikomos molekuliniams<br />

skaièiavimams. Daug<br />

metø jos programomis naudojosi<br />

ir tebesinaudoja ávairiø ðaliø<br />

mokslininkai, atliekantys skaièiavimus<br />

atomo teorijos srityje. Skaitytojams<br />

(ðiuo atveju mintyje turime<br />

ne fizikus) taip pat bus ádomu<br />

suþinoti, kad prof. Ð. F. Fiðer lygiai<br />

prieð 50 metø pradëjo tobulintis<br />

pas prof. Daglà Hartrá (Douglas<br />

Hartree) Kembridþe, taigi yra garsaus<br />

mokslininko mokinë. Taikydama<br />

savo mokytojo ir didelio<br />

atomo teorijos skaièiavimø autoriteto<br />

sukurtàjá metodà ir tradicine,<br />

ir apibendrinta forma, prof. Ð.<br />

F. Fiðer ir pagarsëjo pasaulyje.<br />

Prie ðios teorijos apibendrinimo<br />

labai nemaþai prisidëjo akad.<br />

Adolfas Jucys, kurio 100-àsias gimimo<br />

metines minime, taip pat ir<br />

jaunosios kartos Lietuvos teorinës<br />

fizikos atstovai, kurie tæsia A.<br />

Jucio pradëtus darbus.<br />

Ið karto po Lietuvos mokslø<br />

akademijos uþsienio narës diplomo<br />

áteikimo prof. Ð. F. Fiðer kalbino<br />

Mokslo Lietuvos atstovas.<br />

Prisimena susitikimà<br />

Kanadoje su<br />

prof. Adolfu Juciu<br />

Pirmiausia praðome priimti visø<br />

mûsø skaitytojø sveikinimus, Jums tapus<br />

Lietuvos <strong>mokslo</strong> akademijos uþsienio<br />

nare.<br />

Labai aèiû.<br />

Ðioje konferencijoje Jûs skaitëte praneðimà<br />

„Daugiakrûviø jonø reliatyvistiniai<br />

skaièiavimai variaciniais metodais“,<br />

vadinasi, á Lietuvà atvykote ne<br />

vien tam, kad atsiimtumëte Lietuvos<br />

mokslø akademijos uþsienio narës diplomà.<br />

Þinau, kad asmeninës paþinties ryðiais<br />

buvote susijusi su Lietuvos teorinës<br />

fizikos pradininku prof. Adolfu Juciu,<br />

kuris net buvo lankæsis kaip vizituojantis<br />

profesorius Kanadoje, Vaterlu universitete<br />

(Ontarijo provincija), kai Jûs tuo<br />

metu ten dirbote. Bûtø ádomu daugiau<br />

suþinoti apie tà A. Jucio kelionæ.<br />

Ið tikrøjø tø mano asmeniniø<br />

ryðiø su prof. A. Juciu bu-<br />

Matematikës nuopelnus mokslui<br />

vo nedaug, kadangi dauguma jo<br />

moksliniø straipsniø buvo iðspausdinti<br />

rusø kalba ir tik nedaugelis buvo iðversti<br />

á anglø kalbà. Taèiau prof. A.<br />

Jucys man siuntinëjo savo straipsnius<br />

ir knygas. Kai kuriuos tø straipsniø jis<br />

buvo iðspausdinæs, regis, ir JAV leidþiamame<br />

tarptautiniame kvantinës<br />

chemijos þurnale (International Journal<br />

of Quantum Chemistry), kurio patarëjø<br />

kolegijos narys ir buvo. Taigi ið<br />

literatûros A. Jucys man buvo paþástamas.<br />

A. Jucys á Kanadà atvyko 1973 m.<br />

gruodþio pabaigoje, tad Kalëdas sutiko<br />

ir visà mënesá praleido Kanadoje.<br />

Deja, gráþæs á Lietuvà labai greitai<br />

mirë. (Mokslinëje komandiruotëje á<br />

Vaterlu universitetà Kanadoje A. Jucys<br />

dalyvavo 1973 m. gruodþio 12 d.<br />

– 1974 m. sausio 20 d., mirë 1974 m.<br />

vasario 4 dienà – redakcijos pastaba.)<br />

Kelionë á Kanadà buvo paskutinë A.<br />

Jucio gyvenimo kelionë. Todël mums<br />

reikðminga kiekviena jo buvimo Kanadoje<br />

smulkmena. Jûs buvote viena ið<br />

paskutiniøjø jo kolegiø uþsienyje, kuriai<br />

teko bendrauti su mûsø profesoriumi.<br />

Ne tiek daug A. Jucio to vizito detaliø<br />

prisimenu. Pirmà kartà susitikome<br />

1971 m. IV Kanados simpoziume<br />

teorinës chemijos klausimais Vankuveryje.<br />

Kokiais tikslais A. Jucys buvo atvykæs<br />

á Kanadà 1973 m. gruodá Ar jam<br />

teko skaityti paskaitø Kanados universitetuose,<br />

su kokiais kolegomis bendravo<br />

Kiek prisimenu, A. Jucys á Kanadà<br />

buvo pakviestas dar prieð metus,<br />

taèiau negavo vizos. Labai nusiminiau,<br />

bet man pasisekë susisiekti su<br />

A. Juciu, o po metø jam pavyko atvykti<br />

á Kanadà. Tuo metu A. Juciui rûpëjo<br />

grafinë judëjimo kiekio momento<br />

technika, kuri naudojama rasti sudëtingø<br />

operatoriø matriciniams elementams<br />

atomo fizikos skaièiavimuose.<br />

Kokià to A. Jucio vizito svarbà matëte<br />

Juk labai rûpinotës, kad mûsø<br />

mokslininkas gautø Kanados vizà.<br />

Tiesà sakant, tai ne að asmeniðkai<br />

kvieèiau A. Jucá á Kanadà, bet mûsø<br />

Vaterlu universitetas. Ten dirbo mûsø<br />

trijø þmoniø grupë, kuri ir pasirûpino,<br />

kad A. Jucys bûtø pakviestas.<br />

pirmiausia ávertino fizikai<br />

Profesoriaus Adolfo Jucio komandiruotës á Vaterlu universitetà (Kanada) metu: profesoriai P. Fiðeris, Ð. Friozë Fiðer ir A. Jucys, 1973 m.<br />

Koks Jûsø atmintyje iðliko A. Jucys<br />

Ðiemet sukako lygiai 30 metø, kai jo nebëra.<br />

Be to, minime A. Jucio 100-øjø gimimo<br />

metiniø sukaktá. Todël mums<br />

svarbus kiekvienas liudijimas apie Lietuvos<br />

teorinës fizikos kûrëjà.<br />

Prisimenu já kaip labai draugiðkà<br />

þmogø. Jis buvo labai entuziastingas<br />

mokslininkas ir savo entuziazmu noriai<br />

dalijosi su kitais. To savo atvykimo<br />

metu jis man padovanojo gintariná<br />

medalionà, tiesa, ne ðá, kuriuo ir<br />

ðiandien esu pasipuoðusi.<br />

Manau, kad A. Jucys labai naudingai<br />

praleido laikà Kanadoje. Taèiau<br />

turëdamas Kanados vizà, negalëjo<br />

nuvykti á JAV, todël jo draugai ir<br />

paþástami ið Èikagos patys atvykdavo<br />

pas A. Jucá á Kanadà.<br />

Ar A. Jucys turëjo mokslinës naudos<br />

ið tos savo vieðnagës Kanadoje<br />

Mes tai tikrai turëjome naudos,<br />

kadangi A. Jucys gerai þinojo, kas vyko<br />

Tarybø Sàjungos moksle. O jis pats<br />

turëjo gerà <strong>gali</strong>mybæ susipaþinti su<br />

Kanada, pabendrauti su jos þmonëmis.<br />

Labai gaila, kad dël staigios<br />

A. Jucio mirties, ið karto po ðios kelionës,<br />

tie uþsimezgæ ryðiai nebegalëjo<br />

plëtotis.<br />

Ádomu, ar A. Jucys daugiau kalbëjo<br />

apie Lietuvos mokslà, o gal jautësi atstovaujàs<br />

pirmiausia Tarybø Sàjungos<br />

mokslui<br />

Su juo kalbëdavomës apie jo asmeniðkai<br />

plëtojamà mokslà, nes jis<br />

buvo tos srities vienas ið lyderiø. Vilniuje<br />

A. Jucys turëjo didelæ bendradarbiø<br />

grupæ, apie kurios darbus turëjo<br />

kà papasakoti. Þinojau já esant<br />

lietuvá akademikà, taèiau ðiandien nebeatsimenu,<br />

ar jis pabrëþdavo esàs<br />

Lietuvos mokslø akademijos uþsienio narë Ðarlotë Friozë Fiðer bei Teorinës fizikos<br />

ir astronomijos instituto <strong>mokslo</strong> darbuotoja dr. Alicija Kupliauskienë<br />

Gedimino Zemlicko nuotrauka<br />

Lietuvos mokslø akademijos akademikas.<br />

Þinoma, jis laikësi taisykliø,<br />

kuriø privalëjo laikytis ið Tarybø Sàjungos<br />

atvykæs pilietis. A. Jucys norëjo<br />

prasitæsti vizà ir kurá laikà dar pabûti<br />

Kanadoje, nes atvyko ne itin<br />

mokslininkui palankiu metu – prieð<br />

Kalëdø atostogas. Mokslui jam liko<br />

nedaug laiko, todël ir teko bendrauti<br />

daugiau ne mokslinëje plotmëje, bet<br />

neformalioje aplinkoje.<br />

Á Kanadà A. Jucys atveþë rusø<br />

kalba paraðytø knygø. Tai buvo jo kartu<br />

su Algimantu Savukynu paraðyta<br />

monografija Atomo teorijos matematiniai<br />

pagrindai, su Antanu Bandzaièiu<br />

Judëjimo kiekio momento teorija<br />

kvantinëje mechanikoje. Neseniai tas<br />

knygas nuneðiau á Vanderbilto universiteto<br />

bibliotekà (Neðvilis, Tenesio<br />

valstija, JAV) ir paklausiau, ar norëtø<br />

jas paimti. Iðgirdau atsakymà: Taip,<br />

mes ðias knygas paimsime.<br />

Kembridþe studijavo pas<br />

Daglà Hartrá<br />

Jûs tobulinotës Anglijoje, vadovaujama<br />

þymaus mokslininko Daglo Hartrio<br />

(Douglas Hartree). Bûtø ádomu<br />

daugiau apie tai iðgirsti.<br />

Jauèiuosi labai skolinga D. Hartriui,<br />

kuris labai daug nuveikë kompiuteriø<br />

mokslui. Tiesa, esu apie já paraðiusi<br />

ir 2003 m. iðspausdinusi atsiminimø<br />

knygà Daglas Raineris Hartris:<br />

jo gyvenimas moksle ir kompiuterijoje<br />

(Douglas Rayner Hartree: His life<br />

in science and computing).<br />

Á Anglijà, Kembridþo universitetà,<br />

atvykau baigusi matematikos fakultetà,<br />

kaip doktorantë (Ph. Dr. studentë).<br />

Labai gaila, bet D. Hartris tuo<br />

metu kaip tik metams iðvyko á JAV, taèiau<br />

að su juo susiraðinëjau, mes palaikëme<br />

mokslinius ryðius. Amerikoje<br />

D. Hartris paraðë knygà Atomo struktûros<br />

skaièiavimai (The Calculation of<br />

Atomic Structures), kuri buvo iðspausdinta<br />

1957 metais.<br />

Þinoma, jauèiau nuostolá, kad<br />

D. Hartrio tuo metu nebuvo Anglijoje,<br />

nes turëdama maþai lëðø, Kembridþe<br />

galëjau studijuoti tik dvejus metus.<br />

Pasakysiu, kad Kembridþe galëjau<br />

naudotis pirmuoju tame universitete<br />

esanèiu elektroniniu kompiuteriu.<br />

D. Hartris man pavedë spræsti vadinamàsias<br />

Hartrio lygtis su kvantinëmis<br />

pamainomis (dabar vadinamos<br />

Hartrio-Foko lygtimis). Paraðiau programà<br />

ir sprendþiau tas lygtis, suradau<br />

bangines funkcijas neono atomui<br />

ir natrio jonui.<br />

Savo disertacijà raðyti baigiau jau<br />

Toronto universitete, Kanadoje. Ten<br />

ir apsigyniau disertacijà, á kurios gynimà<br />

atvyko ir D. Hartris. Vis dëlto<br />

gavau ir Kembridþo universiteto baigimo<br />

diplomà, kadangi jame dvejus<br />

metus studijavau.<br />

Tuo metu Kembridþe, taip pat ir sugráþusi<br />

á Kanadà, á Torontà, apie A. Jucá<br />

dar nieko nebuvote girdëjusi<br />

Ið tiesø apie A. Jucio taikomus<br />

atomo spektro skaièiavimus iðgirdau<br />

vëliau. Galima tik apgailestauti, kad<br />

ðio mokslininko straipsniai ir knygos<br />

rusø kalba tuo metu nepasiekë Vakarø<br />

fizikø tiek, kiek to buvo vertos. Savo<br />

ruoþtu ir Vakarø mokslas nemaþai<br />

prarado, nes juk labai nedaug Vakarø<br />

mokslininkø buvo pasirengæ mokytis<br />

rusø kalbos.<br />

Nukelta á 15 p.

VILNIAUS UNIVERSITETUI – 425<br />

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) 5<br />

Laikas praeina, darbai iðlieka. Ðià gilià tiesà<br />

akivaizdþiai pajunti Vilniaus universiteto<br />

425-øjø jubiliejui skirtoje parodoje Senasis Vilniaus<br />

universitetas: <strong>mokslo</strong> ir meno vertybës. Paroda<br />

aprëpia 1579–1832 m. Vilniaus universiteto<br />

veiklos, t. y. Vilniaus jëzuitø akademijos ir<br />

universiteto (1579–1773 m.), Lietuvos Didþiosios<br />

Kunigaikðtystës vyriausiosios mokyklos<br />

(1773–1803 m.) ir Imperatoriðkojo Vilniaus<br />

universiteto (1803–1832 m.), laikotarpius.<br />

Paroda veiks iki lapkrièio 15 d. Lietuvos dailës<br />

muziejaus Vilniaus paveikslø galerijoje, kuri<br />

jau deðimt metø ásikûrusi istoriniuose grafø<br />

Chodkevièiø rûmuose Didþiojoje gatvëje. Ðie<br />

rûmai susijæ ir su Vilniaus universitetu, nes jie<br />

kurá laikà priklausë universitetui, taip pat Vilniaus<br />

ðvietimo apygardos kanceliarijai, pa<strong>gali</strong>au<br />

ðiuose rûmuose ávairiais istoriniais laikotarpiais<br />

yra gyvenæ Vilniaus universiteto profesoriai.<br />

Universiteto steigimas – aðtrios<br />

politinës kovos þaizdre<br />

Pagrindinis parodos meninis akcentas – monumentali<br />

didelio formato dailininko Vincento<br />

Smakausko drobë Steponas Batoras ásteigia<br />

Vilniaus universitetà. Tai daug minèiø kelianti<br />

drobë. V. Smakauskas buvo ðio Universiteto<br />

auklëtinis ir paveikslà nutapë savosios Alma<br />

mater uþsakymu, minint 250-àsias jos ásteigimo<br />

metines. Beje, jubiliejus tada buvo minimas<br />

1828 m., laikantis karaliaus Stepono Batoro privilegijos,<br />

iðduotos Lvove 1578 m. liepos 25 dienà.<br />

Ja karalius suteikë Vilniaus jëzuitø kolegijai<br />

visas teises, kuriomis naudojasi akademijos<br />

krikðèioniðkose ðalyse, taèiau iki tikrojo universiteto<br />

atidarymo nutekëjo dar daug vandens.<br />

Karalius savo privilegijà atsiuntë Vilniaus vyskupui<br />

Valerijonui Protasevièiui, kuris jau daugiau<br />

kaip deðimtá metø rûpinosi steigti universitetà Vilniuje.<br />

Mat kai vyskupas 1566 m. ið Lucko buvo perkeltas<br />

á Vilniø, já didþiai sujaudino tai, kad nors Vilniuje<br />

ir veikë 18 katalikiðkø baþnyèiø, keturi vienuolynai,<br />

o katedra buvo pilna kunigø, bet ið jø nebuvo<br />

në vieno, kuris sugebëtø sakyti pamokslus lietuviø<br />

kalba. Net dorai iðpaþinties þmonës negalëjo eiti,<br />

nes kunigai buvo lenkai ir lietuviðkai nesuprato. Taigi<br />

Dievo þodis nepasiekë liaudies, vadinasi, buvo<br />

palanki dirva tarpti pagoniðkiems paproèiams, nors<br />

Lietuva ir Þemaitija jau kadais buvo pakrikðtytos.<br />

Nieko nuostabaus, kad kraðte sparèiai dygo ir Baþnyèios<br />

reformatoriø mesta sëkla.<br />

Taigi siekdamas kraðtà iðvesti ið tamsumo ir<br />

paklydimø, vyskupas ryþosi pasikviesti á Lietuvà tëvus<br />

jëzuitus, kurie kituose kraðtuose jau buvo spëjæ<br />

pagarsëti kaip kolegijø ir akademijø steigëjai. Vyskupas<br />

V. Protasevièius skatino jëzuitus ðios veiklos<br />

imtis Vilniuje. Tam reikalui nupirko ir árengë<br />

bûsimajai mokyklai skirtus pastatus, kreipësi á jëzuitø<br />

ordino provinciolà Maggio priimti tà fundacijà<br />

ir kuo greièiau atsiøsti á Vilniø profesoriø, kurie<br />

imtøsi universitetinio darbo. Jëzuitai delsë, teisinosi<br />

neturá reikiamø jëgø. V. Protasevièiui juos<br />

pavyko ákalbëti labai stipriais argumentais: bûsimasis<br />

katalikiðkas universitetas ne tik sustiprinsiàs<br />

katalikybës pozicijas kovoje su reformacija Lietuvoje,<br />

bet turës didþiulës reikðmës Livonijai ir pravoslaviðkai<br />

Maskvai. Vilniaus vyskupas màstë strategiðkai<br />

ir átikino jëzuitø vadovybæ atsiøsti á Vilniø<br />

komisijà, kuri turëtø iðtirti padëtá. Buvo sutarta pradëti<br />

nuo kolegijos ásteigimo ir pamaþu jà pakelti iki<br />

akademijos ir universiteto lygmens. Pradþia padaryta<br />

1570 m., kai Vilniuje pradëjo veikti jëzuitø kolegija,<br />

ásteigta valdant Lietuvos didþiajam kunigaikðèiu<br />

ir Lenkijos karaliui Þygimantui Augustui.<br />

Turëjo praeiti dar devyneri metai, kol V. Pro-<br />

Ið saugyklø – á ðviesà<br />

Vincento Smakausko paveikslas „Steponas Batoras ásteigia Vilniaus universitetà“<br />

ir karaliaus Stepono Batoro Vilniaus universiteto steigimo dokumentas<br />

Motiejaus Pretorijaus veikalo „Prûsijos groþybës“ rankraðtis<br />

tasevièius sugebëjo pasiekti, kad Vilniuje kolegija<br />

bûtø pertvarkyta á universitetà. Vyskupas<br />

1578 m. sugebëjo iðsirûpinti karaliaus Stepono<br />

Batoro privilegijà, leidþianèià steigti Vilniuje akademijà,<br />

bet jos nepakako. Lietuvoje didelæ átakà<br />

turëjæ reformatai, vadovaujami didikø Mikalojaus<br />

Radvilos ir Eustachijaus Valavièiaus karaliaus<br />

duotajam aktui pasiprieðino, mat puoselëjo<br />

viltá ákurti reformatiðkos dvasios universitetà.<br />

Dël bûsimo universiteto vyko arði kova.<br />

Antràjà privilegijà, leidþianèià Vilniuje<br />

steigti akademijà, Steponas Batoras pasiraðë<br />

1579 m. balandþio 1 d., bet, prieð þygá á Polockà,<br />

vengë atviro konflikto su aukðtàja reformatiðkàja<br />

ponija. Tik atsiëmæs Polockà ir sugráþæs<br />

á Vilniø, karalius pasiekë, kad vicekancleris<br />

E. Valavièius prie pasiraðyto dokumento pridëtø<br />

Lietuvos valstybës antspaudà. Vicekancleris<br />

nesutiko. Pagrasinus atleisti ið pareigø, E. Valavièius<br />

nenorom pridëjo antspaudà, ir karaliaus<br />

privilegija Lietuvoje ágijo ástatymo <strong>gali</strong>à. Beliko<br />

gauti popieþiaus pritarimà. 1579 m. spalio<br />

29 m. popieþius Gri<strong>gali</strong>us XIII bule patvirtino<br />

Vilniaus akademijos ir universiteto steigimà.<br />

V. Smakausko drobëje <strong>gali</strong>ma rasti visus ðiø<br />

aðtriø ávykiø dalyvius. Nors joje atsispindi tik maþytë<br />

tø visø istoriniø peripetijø dalis, teisingiau,<br />

tik Lietuvos katalikø hierarchø triumfas, ið karaliaus<br />

Stepono Batoro rankø gaunant aktà, leidþiantá<br />

steigti universitetà. Neatsitiktinai greta<br />

V. Smakausko drobës, parodos ekspozicijoje,<br />

matome ir svarbiausius istorinius dokumentus,<br />

kurie átvirtino tà teisæ: LDK didþiojo kunigaikðèio<br />

ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro 1578 m.<br />

ir 1579 m. privilegijas bei popieþiaus Gri<strong>gali</strong>aus<br />

XIII 1579 m. bulæ. Eksponuojami ir kitø Lietuvos<br />

bei Lenkijos valdovø pergamentai, suteikiantys<br />

Vilniaus universitetui privilegijas ir karaliðkàjà<br />

globà: tai Þygimanto Vazos, Vladislovo Vazos<br />

ir Augusto III Vetino duotosios privilegijos.<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

Kai dovana skatino ir kitus dovanoti<br />

Ypatingà vertæ turi Lietuvos didþiojo kunigaikðèio<br />

ir Lenkijos karaliaus Þygimanto Augusto<br />

dovanotos knygos, kadaise puoðusios Vilniaus<br />

jëzuitø kolegijos ir Universiteto bibliotekos<br />

lentynas. Ið keturiø tûkstanèiø karaliaus dovanotø<br />

knygø Vilniuje iðliko 15 (21 veikalas).<br />

Karaliðkoji dovana paskatino ir kitus didikus<br />

dovanoti knygas kolegijai ir universitetui, todël<br />

eksponuojami kunigaikðèiø Leono ir Kazimiero<br />

Leono Sapiegø, vyskupø Valerijono Protasevièiaus<br />

ir Konstantino Kazimiero Bþostovskio<br />

universitetui dovanotos knygos. Parodoje iðvysime<br />

vyskupø Eustachijaus Valavièiaus, Jurgio<br />

Radvilos, Mikalojaus Paco teologines knygas,<br />

kurias ðie mecenatai dovanojo Vilniaus universiteto<br />

bibliotekai. Bibliofilijos gurmanams pasigardþiavimas<br />

– Motiejaus Pretorijaus knygos<br />

Prûsijos groþybës rankraðtis (XVII a. pabaiga).<br />

Verta palinkti ir prie eksponuojamo V. Protasevièiaus<br />

1572 m. autografo.<br />

Universiteto vaidmuo<br />

Lietuvos valstybëje<br />

Be Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomø<br />

vertybiø, parodoje reikðmingus eksponatus deponavo<br />

Lietuvos valstybinis istorijos archyvas (direktorë<br />

Laima Tautvaiðaitë), kelis darbus paskolino<br />

Lietuvos nacionalinis muziejus bei Lietuviø literatûros<br />

ir tautosakos institutas. Kaip teigë parodos koordinatorë<br />

Vilniaus universiteto bibliotekos direktorë<br />

Birutë Butkevièienë, rengëjai siekë parodyti<br />

kuriamàjà Universiteto vietà mûsø valstybës istorijoje,<br />

moksle bei kultûroje. Todël ekspozicijoje<br />

svarbi vieta tenka Universiteto kûrëjams, globëjams,<br />

mecenatams, þymiausiems rektoriams, profesoriams<br />

ir Universiteto auklëtiniams. Taigi<br />

nepaprastai svarbus pateiktas Vilniaus universiteto<br />

vaidmuo Lietuvos valstybës gyvenime.<br />

Pasak Vilniaus universiteto bibliotekos Retø<br />

spaudiniø skyriaus vedëjos Almos Braziûnienës,<br />

turint daug vertybiø, nëra paprasta jas atrinkti<br />

ir parodyti. Universiteto sukaktis suteikë<br />

gerà progà ið saugyklø á dienos ðviesà iðtraukti<br />

vertingiausias seniausias Lietuvoje bibliotekos<br />

knygas, pergamentus, aktus bei kitus dokumentus.<br />

Ðá kartà parodos rengëjai pasistengë, kad lankytojai<br />

iðvystø naujus eksponatus, kuriø nepamatysi<br />

kad ir nuolatinëje ekspozicijoje Universiteto<br />

bibliotekos P. Smuglevièiaus salëje. Kaip teigia<br />

A. Braziûnienë, parodoje orientuotasi á senàjà<br />

knygà ne tiek kaip á muziejinæ vertybæ, bet daugiau<br />

dëmesio siekiama telkti á knygà, kaip meninæ<br />

estetinæ vertybæ. Ðiuo atveju knyga pristato<br />

ir bibliotekos, ir paties Universiteto istorijà.<br />

Norintiems pamatyti,<br />

nebûtina keliauti á Florencijà<br />

Seniausi eksponatai – XIV a. Sienos (Italija)<br />

meistrø meniðkai iliuminuotø giesmynø lapai,<br />

tobulomis miniatiûromis iðpuoðti pergamentai.<br />

Pasak Lietuvos dailës muziejaus direktoriaus Romualdo<br />

Budrio, kuris yra ir parodos ekspozicijos<br />

autorius, tokius pergamentus <strong>gali</strong>ma iðvysti<br />

tik ðioje parodoje ir, þinoma, garsioje Florencijos<br />

Katedros koplyèioje, kur eksponuojami lygiai<br />

tokie pat iliuminuoti giesmynai. Ðalia XIV–<br />

Nukelta á 20 p.<br />

Senojo Vilniaus universiteto áþymybiø portretø galerija<br />

Pergamentinio giesmyno iliuminuotas<br />

lapas. Italija, XIV a.

6 ASMENYBË<br />

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307)<br />

Pabaiga, pradþia Nr. 8<br />

Baigiame paðnekesá su istoriku<br />

prof. Vytautu MERKIU, Lietuvos<br />

mokslø akademijos tikruoju nariu.<br />

Juozo Þiugþdos pamokos<br />

Profesoriau, pripaþinkite, gyvenimas<br />

Jums buvo dosnus, net ir nepalankiomis<br />

aplinkybëmis apdovanodamas<br />

Jus vertinga patirtimi.<br />

Prisimenu, J. Þiugþda mane pamokë<br />

dviejø svarbiø dalykø. Pradþioje jis<br />

dël mano charakteristikos buvo labai<br />

pabûgæs. Að iðkart supratau, kad man<br />

nereikia jo akyse painiotis ir kelti nepatogumø.<br />

Paskui, po kokiø dvejø metø<br />

mes labai nuoðirdþiai pasiðnekëdavome.<br />

Jis mane mokë: Paraðei sakiná ir þiûrëk,<br />

ar tà sakiná ið visumos iðtraukus <strong>gali</strong>ma<br />

kà nors bloga apie tave pasakyti.<br />

Paskui paëmæs pusæ sakinio þiûrëk, ar <strong>gali</strong>ma<br />

cituojant prieð tave kà nors pasakyti.<br />

Reikia save kontroliuoti.<br />

Taigi J. Þiugþda istorikui siûlë naudoti<br />

grieþtà savicenzûrà. Ta proga jis<br />

man net papasakojo anekdotà. Vienas<br />

musulmonas skaitë Koranà ir staiga<br />

rado naujienà: Nëra Dievo… Iðbëgo á<br />

gatvæ ir ðaukia: „Koranas“ raðo, kad nëra<br />

Dievo! Já kiti musulmonai gatvëje<br />

akmenimis uþmëtë. Pasirodo, jis nebaigë<br />

Korane sakinio skaityti iki pabaigos:<br />

Nëra Dievo, iðskyrus Alachà.<br />

Antras dalykas, kurio mane pamokë<br />

J. Þiugþda. Instituto mokslinë sekretorë<br />

Nina Eicher-Lorka iðëjo ilgø<br />

moteriðkø atostogø, tada bene keturiems<br />

mënesiams. J. Þiugþda man ir pasakë:<br />

Dabar pavaduok mokslinæ sekretoræ,<br />

pats sklandþiai raðai, nebus sunku<br />

raðtus parengti. Tada jau buvau neblogai<br />

pramokæs rusiðkai, o institute buvo<br />

nedaug gerai mokanèiø ðià kalbà.<br />

Ið stropumo á kiekvienà raðtà<br />

stengdavausi kuo greièiau atsakyti. Kai<br />

keblesnis reikalas, eidavau pas<br />

J. Þiugþdà ir tardavausi, kaip reikëtø<br />

atsakyti. Tais atvejais, jei raðtas bûdavo<br />

nemalonus, jis mokë mane taip elgtis:<br />

Pats nesikarðèiuok, raðtai mëgsta pagulëti.<br />

Tegul paguli, paþiûrësime, gal ateis<br />

kitas raðtas, ir á ðità nereiks atsakyti.<br />

Taip að ir dariau, ir ið tikrøjø maþdaug<br />

á pusæ gautø raðtø, kai jie pagulëdavo,<br />

nebereikëdavo atsakyti. Reikalai<br />

iðsispræsdavo, arba kitas raðtas kitaip<br />

nurodydavo.<br />

Velykos Jurginiø ðeimoje<br />

Tai pavieniai santykiø su J. Þiugþda<br />

fragmentëliai, kuriuos ðiandien <strong>gali</strong>me<br />

prisiminti. O J. Jurginis buvo kitokio<br />

„þanro“ asmenybë, su kuriuo<br />

bendrauti teko kasdien ir labai normaliai.<br />

Mûsø kurse studijavo ir Stasë Leknickaitë.<br />

Mes neþinojome, kad ji yra<br />

J. Jurginio þmona. Kartu klausydavomës<br />

paskaitø, tada ir J. Jurginis universitete<br />

pradëjo skaityti. Mergaitës kaip<br />

visada daugiausia pastebi. Jos pradëjo sakyti,<br />

kad kaþkas tarp jø yra. Paskui suþinojome,<br />

kad ji yra J. Jurginio þmona ir jau<br />

buvo spëjusi susilaukti sûnaus Juliaus.<br />

Kartà, buvo bene 1951 m. Velykos,<br />

ir mane pasikvietë Jurginiø ðeima, kuri<br />

tuo metu gyveno Vilniaus universiteto<br />

astronomijos observatorijai priklausiusiame<br />

name, Èiurlionio gatvëje. Labai<br />

graþiai atðventëme Velykas. Tarybiniais<br />

laikais að apskritai pirmà kartà<br />

lankiausi inteligentø ðeimoje. Buvo<br />

margintø kiauðiniø ir velykiniø patiekalø.<br />

Atsimenu, pabaigoje gërëme arbatà<br />

su citrina, ðnekëjomës ávairiausiomis<br />

temomis. Tokia buvo mano pirmoji artimesnë<br />

paþintis su J. Jurginiu, ir að apie<br />

visa tai kam nereikia nepasakodavau.<br />

Vytauto Merkio pamokos<br />

Apie Velykas Jurginiø ðeimoje Jûs<br />

kalbëjote ir Lietuvos mokslø akademijos<br />

salëje 1999 m., minint<br />

Pamokos: istorinës,<br />

kasdienës ir kitokios (10)<br />

J. Jurginio 90-àsias gimimo metines.<br />

Juk malonu tuos dalykus prisiminti<br />

Visa, kas buvo malonu anuomet,<br />

ir dabar malonu. Tiesa, dabar kartais<br />

visa tai prisimeni ir vertini kitame<br />

kontekste. Bet gyvenimas yra gyvenimas,<br />

ir to, ir ano esama – pusiausvyra.<br />

Ádomu, kad ir ið kelionës po Skandinavijos<br />

ðalis 1960 m. ðiandien prisimenu<br />

daugiau kuriozinius nuotykius,<br />

o ne labai rimtus ir reikðmingus dalykus,<br />

apie kuriuos <strong>gali</strong>ma pasiskaityti.<br />

Maèiau Elsinoro pilá prie Kopenhagos,<br />

kuri siejasi su V. Ðekspyro Hamletu,<br />

buvojau prie Edvardo Grygo (Edvard<br />

Grieg) kapo Norvegijoje. <strong>Ir</strong> kas<br />

ið to, kad <strong>gali</strong>u pasakyti – maèiau. Daugybë<br />

þmoniø tà patá matë, ðimtuose<br />

knygø apie tai paraðyta ir nieko naujo<br />

prie viso to negalëèiau pridëti. Taèiau<br />

spausdintas þodis vis dëlto neperduoda<br />

to, kà <strong>gali</strong> patirti kitais pojûèiais.<br />

Kai dar buvau Lietuvos istorijos<br />

instituto direktorius ir tik atsivërë durys<br />

á Vakarus, visada savo darbuotojams<br />

sakydavau: Vaþiuokite kuo daugiau,<br />

domëkitës. Kitas sako: Kà að ten<br />

Romoje rasiu, per mënesá ar du kà ten<br />

spësiu paimti – Vaþiuok, visvien kitoks<br />

sugráði. Jeigu net ir nepasieksi Romos archyvø,<br />

tai bent pamatysi knygas, muziejus,<br />

susitiksi su mums artimais Romoje<br />

þmonëmis. Jau vien ið to bus didelë nauda<br />

ir tavo laimëjimas.<br />

Kaip susijæs su premjeru<br />

Antanu Merkiu<br />

Beje, pats sau nedovanoèiau, jei nepaklausèiau<br />

dar vieno dalyko: ar niekam<br />

nëra uþkliuvusi Jûsø pavardë<br />

Visokiø nuotykiø yra buvæ ir su pavarde.<br />

Pirmà kartà pajutau, kad turiu<br />

„negerà“ pavardæ pirmajame universiteto<br />

kurse. Buvo karinio rengimo uþsiëmimai.<br />

Apie pëstininkø ginklus aiðkino<br />

leitenantas Nojus Feigelmanas<br />

(vëliau universiteto bibliotekos retø<br />

spaudiniø skyriaus darbuotojas). Ardëme<br />

ðautuvà ar kulkosvaidá. Staiga áëjo<br />

karinës katedros vedëjas generolas<br />

majoras Vladas Karvelis. Sustojo prie<br />

manæs. Atraportavau, kas að toks. Sukluso.<br />

Ëmë klausinëti spynos daliø pavadinimø.<br />

Greit uþsikirtau. Generolas<br />

paðaipiai tarë: Ar nebûsi Kauno burmistro<br />

Antano Merkio sûnelis Paskui<br />

dar paklausë, kiek man metø. Sakau:<br />

Septyniolika. Generolas: Tokiø metø<br />

Daug gyvenimo pamokø patyrë profesorius Vytautas Merkys<br />

Gedimino Zemlicko nuotrauka<br />

jau buvau su kareiviðkais batais ir ðaukðtu<br />

uþ aulo. Kaþkuris kolega pusgarsiu<br />

replikavo: Bet tokiø metø nebuvote studentas.<br />

Generolas „neiðgirdo“ ir tuoj<br />

iðëjo ið auditorijos.<br />

Þiûriu, N. Feigelmanas maloniai<br />

ðypsosi. Tai buvo geros mûsø paþinties<br />

pradþia. 1953 m., jau po J. Stalino mirties,<br />

kai buvau priimtas á Lietuvos istorijos<br />

institutà, dar tvyrojo didelio nepasitikëjimo<br />

laikai, tæsësi prieðø „medþioklë“.<br />

Su Antanu Merkiu, 1939–<br />

1940 m. buvusiu Lietuvos ministru pirmininku,<br />

esame kilæ ið tos paèios parapijos<br />

ir to paties valsèiaus. A. Merkio<br />

tëviðkë Bajorø kaimas, nuo Èivø<br />

gal kokie 4–5 km. Ðtai tokie dalykai kai<br />

kam vis uþkliûdavo.<br />

Kai parvaþiuodavau ið Vilniaus á<br />

Èivus, apylinkës sekretorius, jaunas<br />

vyrukas kartais atsineðdavo pneumatiná<br />

ðautuvà ir mes paðaudydavome á<br />

taikiná. Syká jis ir klausia: Tai turbût greitai<br />

vestuvës Lyg ir nesiruoðiau, todël labai<br />

nustebau. Prisipaþink, èia tokia pana<br />

ið Vilniaus buvo atvaþiavusi, vis manæs<br />

klausinëjo, ar ið gerø namø esi kilæs.<br />

Sakiau, kad tikrai ið gerø, bet panai, to negana,<br />

ji nori, kad bûtum kilæs ið premjero<br />

giminës. Dël giminystës su premjeru tai<br />

nieko negalëjau jai pasakyti.<br />

Kai ðis sekretorius man visa tai papasakojo,<br />

apibûdino tà panelæ, vienà<br />

mûsø aspirantæ, lengvai atpaþinau ir supratau<br />

jos uþduotá. Ne kartà vis bûdavau<br />

„patikimøjø“ klausinëjamas, kokiais<br />

ryðiais esu susijæs su buvusiu ministru<br />

pirmininku. Dar ir vëliau Istorijos<br />

instituto direktorius B. Vaitkevièius<br />

kelis kartus mane spirte spyrë: Tai pasakyk,<br />

ar tikrai tas premjeras yra tavo dëdë<br />

Jeigu ne dëdë, tai kokie jûs giminës<br />

Esi panaðus. Kai þiûriu á to premjero paveikslà<br />

ir tave, randu daug bendrø bruoþø.<br />

Að kantriai aiðkinau, jog tik ið buvusio<br />

direktoriaus J. Þiugþdos suþinojau,<br />

kad yra buvæs toks premjeras.<br />

Kartà buvo toks nuotykis. Vël prisimenu<br />

Sigità Noreikienæ-Paleckytæ.<br />

Ji norëjo raðyti disertacijà apie 1926 m.<br />

valstybës perversmà ir árodyti, kad ne<br />

A. Smetona buvo svarbiausias to perversmo<br />

organizatorius. Bet ði jos tema<br />

nebuvo patvirtinta. Nuëjau pas direktoriø<br />

tartis, kad tà disertacijà átrauktø<br />

á instituto planus. Kitaip disertacijos<br />

neparaðysi, nes darbo daug ir, be to,<br />

reikëjo gauti ávairiø leidimø naudotis<br />

bibliotekø specialiaisiais fondais ir archyvais.<br />

Visa tai vyko jau devintà<br />

XX a. deðimtmetá, bet prieð 1986 metus.<br />

Direktorius iðklausë manæs ir<br />

klausia: Tai kokia draugystë patá sieja su<br />

Noreikiene, kad èia man ákalbinëji visokias<br />

jos temas Kas tuo metu man ðovë<br />

á galvà, tà ir pasakiau: Kodël man su<br />

ja pyktis, jeigu mano dëdë jos tëvui Lie-<br />

Vytautas Merkys Kopenhagoje prie fontano, 1960 m.<br />

Nuotrauka ið asmeninio Vytauto Merkio archyvo<br />

tuvos valdþià perdavë<br />

Tuo pokalbis baigësi ir nuo to laiko<br />

kalbos apie mano „dëdæ“ premjerà<br />

nebebuvo.<br />

O nepriklausomoje Lietuvoje ar jau<br />

niekam nerûpëjo suþinoti apie Vytauto<br />

Merkio ir Antano Merkio „giminystæ“<br />

Dabar gal ir gerai bûtø tokia giminyste<br />

pasigirti, bet neturiu jokio pagrindo.<br />

Tiesa, Bajorø kaime, ið kur kilæs<br />

A. Merkys, giminiø turëjome. Vis<br />

dëlto, kad premjeras A. Merkys mums<br />

bûtø giminë, ið tëvø nesu girdëjæs. Kaþin<br />

ar tëvas apskritai þinojo, kad premjeras<br />

kilæs ið Bajorø.<br />

Kol eini, tol gyvas<br />

Prieð ðá pokalbá buvau parengæs krûvà<br />

klausimø, kuriuos tikëjausi Jums uþduoti,<br />

bet taip në vieno ið anksto numatyto<br />

ir nepavyko pateikti. Gal ir gerai, nes<br />

pokalbis pakrypo spontaniðka vaga, tad<br />

visi iðankstiniai geri sumanymai kaþkaip<br />

savaime iðgaravo. Sau galëèiau palinkëti,<br />

kad dar rastume progà susësti pasikalbëti<br />

ir galëèiau pateikti ðiai progai numatytus<br />

klausimus.<br />

Sau lengva palinkëti, man – sunkiau,<br />

kad turëèiau tokià <strong>gali</strong>mybæ pasiðnekëti.<br />

Toks jau amþius, kai visko<br />

bûna. Atsimenu literatûrologà Leonà<br />

Gineitá, daug raðiusá apie Kristijonà<br />

Donelaitá. Mes Savanoriø prospekte<br />

kurá laikà gyvenome beveik gretimuose<br />

namuose, vëliau, kai apsigyvenau<br />

Lazdynuose, já sutikdavau persësdamas<br />

troleibusø stotelëje. Gal prieð metus,<br />

ar kiek daugiau susitikome, L. Gineitis<br />

ir sako: Girdëjau, kad vis sirguliuoji<br />

Teko pritarti – nieko nepadarysi.<br />

Bet pats gerai atrodai, turbût dar nesi<br />

pas gydytojà buvæs – klausiu kolegos.<br />

Jis sakosi buvæs, nes ëmë dantá smarkiai<br />

gelti. Buvo stipruolis vyras, o ðiandien<br />

nebëra tarp mûsø.<br />

O kaip Jûsø sveikata Suprantu,<br />

kad interviu metu tai ne pats taktiðkiausias<br />

klausimas.<br />

Daug apie tai negalvoju, ieðkau uþsiëmimø,<br />

kad nereiktø galvoti apie sveikatà.<br />

Kai 1984 m. pirmà kartà patyriau<br />

infarktà, per ligoninës langà þiûrëjau á<br />

Neries ðlaitus. Vaikai vaþinëjasi su rogutëmis,<br />

o að galvojau, kad jau niekada<br />

á tà ðlaità nebeuþkopsiu. Dabar dar<br />

<strong>gali</strong>u uþkopti. Visko bûna su ta sveikata,<br />

tad á tuos ðlaitus jau nepabëgiosi. Bet<br />

kol eini, tol gyvas, linksmas ir laimingas.<br />

<strong>Ir</strong> vis dëlto kiekviena<br />

asmeninë patirtis yra turtas<br />

Leiskite Jums palinkëti, Profesoriau,<br />

sveikatos. <strong>Ir</strong> kad Jûsø mokiniai bûtø nuolatiniai<br />

istorijos <strong>mokslo</strong> kûrëjai, statytojai,<br />

o ne vien senø tradicijø griovëjai. Jûs pats<br />

savo istoriniais darbais rodote sektinà pavyzdá,<br />

kuriuo mes visi ir dþiaugiamës.<br />

Aèiû uþ graþius þodþius.<br />

Pokalbá pradëjome graþaus Jûsø jubiliejaus,<br />

75-meèio, proga, tad dar kartà<br />

leiskite pasveikinti su Jûsø jubiliejiniais<br />

metais.<br />

Didelio dþiaugsmo tie jubiliejai<br />

nesuteikia, bet kà padarysi Gyvenimas<br />

eina savo keliu ir tenka taikstytis<br />

su gamtos dësniais. Aèiû uþ<br />

sveikinimus.<br />

Jûs pats atëjote savo kamantinëtojui<br />

á pagalbà ir puikiai suformulavote, kur<br />

glûdi kiekvieno þmogaus asmeninës patirties<br />

prasmë. Uþ tai Jums ir dëkoju.<br />

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) 7<br />

Naujoji Arvydo Genio poezijos knyga<br />

Savo 50-àjá gimtadiená poetas,<br />

prozininkas, eseistas ir, drástame<br />

manyti, Mokslo Lietuvos bièiulis Arvydas<br />

Genys pasitiko treèiàja poezijos<br />

knyga Angelø grumtynës bei kûrybos<br />

vakaru Raðytojø klube. Gamtos<br />

jëgos, kurios, kaip þinome, poetams<br />

nëra abejingos, ðá kartà jubiliatà pasveikino<br />

þemës drebëjimu, kurio<br />

epicentras buvo Baltijos jûroje prie<br />

Karaliauèiaus. Iki Vilniaus atsiritusi<br />

4,8 balø pagal Richterio skalæ seisminë<br />

banga – pakankamas argumentas<br />

suvokti, kad poetø gimtadieniams<br />

bûdinga ir tam tikro visuotinumo<br />

prasmë.<br />

Visuotinumo poezijoje siekia ir<br />

Arvydas Genys, savo siekius grásdamas<br />

aukðtais moraliniais ir dvasi-<br />

Vilnius rugsëjo 16–18 d. buvo tapæs<br />

neoficialia Vakarø ir Rytø daugiakalbe<br />

sostine. Aptarti ÞIV/AIDS keliamø<br />

problemø èia susirinko Europos<br />

Sàjungos sveikatos apsaugos ministrai,<br />

daugelio NSV ðaliø atstovai, Europos<br />

Komisijos, PSO atsakingi darbuotojai,<br />

tarptautiniø ir visuomeniniø<br />

organizacijø delegatai, ekspertai.Tai jau<br />

antroji tokio pobûdþio konferencija<br />

Lietuvoje. Konferencijos metu veikë<br />

baltarusës Anastazijos Kamlyk paroda<br />

Durys. Joje ÞIV uþsikrëtusi mergina<br />

demonstravo savo nuotraukas, iðtraukas<br />

ið dienoraðèio. Ji dar svajoja susilaukti<br />

sveiko kûdikio, nes tokia medicinos<br />

pagalba jau yra ámanoma.<br />

Nuo AIDS pasaulyje mirë per<br />

25 milijonus þmoniø. Taigi aukø skaièiø<br />

<strong>gali</strong>me lyginti tik su Pirmuoju ir<br />

Antruoju pasauliniais karais. Teroristø<br />

aukø skaièius nepalyginamai maþesnis.<br />

Uþkratas kai kuriose Afrikos<br />

ðalyse jau pasiekë visuotinës epidemijos<br />

lygá. Nors tos problemos aptartos<br />

Dublino konferencijoje, didëjantis pavojus<br />

privertë vël skubiai susirinkti. Tokià<br />

iniciatyvà parodë Lietuva, ir tam<br />

pritarë Europos Komisija. Norà dalyvauti<br />

pareiðkë net tokiø tolimø ðaliø atstovai<br />

kaip Kirgizija, Kipras, JAV ir kitos.<br />

Dalyvauti darbe atvyko Europos<br />

Komisijos atstovas Pavelas Telièka, JT<br />

sekretoriaus á<strong>gali</strong>otinis Larsas Okalingas<br />

(Lars O Kallings), PSO direktoriaus pavaduotojas<br />

Dþekas Èo (Jack Chow).<br />

Vos uþfiksavus pirmuosius ligos<br />

atvejus, mûsø ðalyje ákurtas AIDS centras<br />

( 1989 m.). Po metø parengta pirmoji<br />

Nacionalinë AIDS profilaktikos<br />

ir kontrolës programa. Visuomenës<br />

sveikatos srityje ði programa yra prioritetinë.<br />

Ðiø metø rugsëjá Lietuvoje buvo<br />

uþregistruoti 928 ÞIV neðiotojai, ið<br />

kuriø net 80 proc. ÞIV uþsikrëtë vartodami<br />

injekcinius narkotikus. Visose<br />

kaimyninëse ðalyse ÞIV infekuotø asmenø<br />

kur kas daugiau: Baltarusijoje –<br />

per 14 tûkst., Latvijoje 2,5 tûkst., nedidelëse<br />

Estijoje ir Kaliningrado srityje<br />

– po 4 tûkst. ES ðalyse yra net 2 milijonai<br />

ÞIV neðiotojø (per du metus jø<br />

padaugëjo net 25 proc.). Dël AIDS<br />

Angelai vis dar grumiasi<br />

Sukaktuvininkas Arvydas Genys (deðinëje) klausosi emocionalaus jo sveikintojo raðytojo Rimanto Ðavelio þodþio;<br />

niais kriterijais. Krikðèioniðkos vertybës<br />

– tai jo kûrybos siekiamybë.<br />

Daugelyje A. Genio eilëraðèiø rasime<br />

Ðv. Evangelijos motyvø, Ðventojo<br />

Raðto tiesø. Lyg ir savotiðkas iððûkis<br />

mûsø vartotojiðkai tikrovei, kurioje<br />

pranyksta riba tarp etiniø, estetiniø<br />

ir kitø pamatiniø vertybiø. O<br />

Lietuva <strong>gali</strong> dalyvauti ES<br />

finansuojamuose AIDS tyrimuose<br />

Jungtiniø Tautø AIDS programos Europos regiono koordinatorius Heningas Mikelsonas, LR sveikatos apsaugos<br />

ministras Juozas Olekas, Europos Komisijos atstovas Matis Rajala ir AIDS centro direktorius Saulius Èaplinskas<br />

centro laiku organizuotø prevenciniø<br />

veiksmø pirmàsias ÞIV infekcijos<br />

bangas Lietuvoje pavyko sustabdyti.<br />

Tai pripaþino ir konferencijoje dalyvavæs<br />

Jungtiniø Tautø AIDS programos<br />

(UNAIDS) ekspertas Rytø Europos<br />

regionui Heningas Mikelsonas (Heninng<br />

Mikellson). Jis paþymëjo, kad<br />

Lietuvoje ypaè anksti pradëtas darbas<br />

su didelës rizikos uþsikrësti ÞIV grupiø<br />

atstovais. Tai ypaè svarbu norint<br />

sustabdyti ÞIV infekcijos plitimà.<br />

Kalbëdamas konferencijoje Sveikatos<br />

apsaugos ministras Juozas Olekas<br />

pabrëþë, kad Lietuva turi gerà<br />

ÞIV prevencijos ádirbá. Lietuva galëtø<br />

tapti tarpininke vienijant Vakarø ir<br />

Rytø ðaliø sukauptà patirtá ÞIV ir<br />

AIDS prevencijos srityje. Vienijantis<br />

Lietuvos vaidmuo <strong>gali</strong> padëti plëtoti<br />

partneriðkus santykius tarp klestinèiø<br />

Vakarø ir besivystanèiø Rytø, ypaè sveikatos<br />

ir AIDS problemø srityje. J. Olekas<br />

pabrëþë, kad palyginti su kitomis<br />

Gedimino Zemlicko nuotrauka<br />

Kazimiero Valiaus nuotrauka<br />

viduryje – „Nemuno“ vyriausiasis redaktorius Viktoras Rudþianskas<br />

juk ant jø laikosi mûsø krikðèioniðkoji<br />

kultûra.<br />

dinasi, A. Genio pasirinktas poetinis<br />

amþinøjø ar vienadieniø siekiø. Va-<br />

Remtis krikðèioniðkosiomis vertybëmis<br />

– tikriausiai ne labai daþnas labai sunkus kelias, reikalaujantis ty-<br />

kelias nëra ið lengvøjø. Ko gero, tai<br />

reiðkinys dabartiniame poetø pasaulyje.<br />

Juk jis taip pat pavaldus tiems padedanèio áveikti greitakalbæ ir palos<br />

ir didelio vidinio susikaupimo,<br />

patiems gamtos ir visuomenës dësniams.<br />

Neþinia ko jame daugiau – Buvo metas, kai A. Genio<br />

virðutiniðkumà.<br />

pavardë<br />

daþnai ðmëkðèiojo Mokslo Lietuvos<br />

puslapiuose, kuriuose jis sudaigino<br />

ir iðaugino visai nemenkà eseistikos<br />

kûrinëliø derliø. Svarbiausia,<br />

kad tie raðiniai skirti labai reikðmingiems<br />

kûrëjams, be kuriø neámanoma<br />

ásivaizduoti Lietuvos ir lietuviðkos<br />

kultûros. A. Genys laikraðèio<br />

puslapiuose yra gvildenæs Justino<br />

Marcinkevièiaus, Tomo Venclovos,<br />

Josifo Brodskio ir Jono Meko poezijà<br />

bei eseistikà, á jo akiratá pateko raðytojo<br />

Jono Mikelinsko, màstytojo<br />

kunigo Èeslovo Kavaliausko, tragiðkai<br />

þuvusio poeto Mindaugo Tomonio,<br />

literatûros kritiko Alberto Zalatoriaus,<br />

tautosakininko Donato<br />

Saukos, filosofo ir sociologo Vytauto<br />

Kavolio, kultûros istoriko Antano<br />

Andrijausko, istoriko Vinco Trumpos,<br />

raðytojo Vitolio Gombrovièiaus,<br />

filosofo ir kultûros istoriko Levo Karsavino<br />

kûrybà bei jø keliamas idëjas.<br />

Þinau, kad norëdamas perraðyti<br />

esë apie kone kiekvienà ið ðiø kûrëjø,<br />

A. Genys apsikrovæs knygomis ir<br />

straipsniais gerà savaitæ studijuodavo<br />

medþiagà, gilinosi á já þavinèiø autoriø<br />

màstymo bûdà, idëjø raiðkà, savitumà.<br />

Tik iðnagrinëjæs ir pajautæs temà,<br />

pats imdavo raðyti. Ðis uþsiëmimas<br />

teikia saldþios kûrybinës laisvës<br />

ir dþiaugsmo pojûtá. Tik grumtynëse<br />

su paèiu savimi <strong>gali</strong> paraðyti kà nors<br />

doro. A. Geniui ðia prasme kiek lengviau,<br />

nes jam padeda angelai, kurie,<br />

jei tikësime paskutine jo poezijos knyga,<br />

vis dar grumiasi. Tai ir kûrëjo kelià<br />

lydinti nuolatinë kova.<br />

Gediminas Zemlickas<br />

valstybëmis, Lietuva yra þemo ÞIV infekcijos<br />

paplitimo ðalis. Ðis rezultatas<br />

pasiektas anksti suvokus bûtinybæ suvienyti<br />

pajëgas darbui su didelës rizikos<br />

grupëmis, pasirinkus tinkamiausias<br />

strategijas. Pasak J. Oleko, ÞIV sparèiai<br />

plintant Rytø Europoje, kyla pavojus,<br />

kad infekcija, ðiuo metu labiau paplitusi<br />

rizikos grupëse, <strong>gali</strong> iðplisti á visas<br />

socialines gyventojø grupes ir turëti<br />

skaudþiø padariniø visai visuomenei.<br />

Savo kalboje Europos Komisijos<br />

atstovas Matis Rajala (Matti Rajala)<br />

pabrëþë, kad neseniai AIDS tema<br />

Dubline vykusi konferencija privertë<br />

Europà atsibusti, o Vilniaus – pradëti<br />

rimtai dirbti, koordinuoti pastangas ir<br />

resursus bei aktyviau bendradarbiauti,<br />

keistis geros praktikos pavyzdþiais.<br />

Bûtina ne tik naikinti prarajà tarp sveikøjø<br />

ir serganèiøjø, bet stengtis juos integruoti<br />

á visuomenæ, kitaip mes niekada<br />

neáveiksime ðios negandos.<br />

Pastaruoju metu ÞIV ligos specialistai<br />

nerimauja, kad ÞI virusas greit prisitaiko.<br />

Pakanka serganèiam 3 kartus pamirðti<br />

iðgerti vaistus ir ðis vaistas nebeveikia.<br />

Lenkø mokslininkai pateikë duomenis,<br />

kad ðioje ðalyje 9,9 proc. tirtø asmenø<br />

jau buvo uþsikrëtæ tokia viruso<br />

forma, kurios nebeveikë jokie vaistai.<br />

Ið diskusijø aiðkëjo, kad mûsø ðalies<br />

mokslininkai ir gydytojai turi aktyviau<br />

ieðkoti bûdø dalyvauti ávairiø fondø,<br />

ES programø ir moksliniø tyrimø<br />

veikloje. Mokslininkams <strong>gali</strong> bûti ádomu,<br />

kad Rytø Europa finansuojama pagal<br />

atskirà eilutæ. Finansuojami ne tik<br />

ÞIV/AIDS, bet ir TBC bei kitø uþkreèiamøjø<br />

ligø ar visuomenës sveikatos<br />

moksliniai tyrimai. Verta paminëti keletà<br />

konferencijoje nagrinëtø programø<br />

ir fondø: regioninis plëtros fondas,<br />

regioninio <strong>mokslo</strong> tyrimai, infekcinës ir<br />

tropinës ligos, AIDS ir klinikinë bendrija,<br />

AIDS ir mobilumas, AIDS aktyvistø<br />

grupë, prevencijos tarp migruojanèiø<br />

prostituèiø projektas, Europos ðaliø<br />

tyrimai ir pasiûlymai Rytø ir Centrinei<br />

Europai. Dalyviai iðklausë <strong>mokslo</strong><br />

þmonëms ir praktikams ádomias temas:<br />

ES vykdomos programos ir finansuojami<br />

<strong>mokslo</strong> tyrimai bei paramos tinklai,<br />

pagalbos narkotikø vartotojams<br />

programa, ÞIV gydymo naujovës Europoje,<br />

antros kartos ÞIV infekcijos<br />

stebësenos metodologija ir praktika.<br />

PSO Europos regiono patarëjas Kysas<br />

de Jonèiras savo praneðime prognozavo,<br />

kad per artimiausius penkerius metus<br />

Europoje labai padidës ÞIV gydymui<br />

reikalingø antiretrovirusiniø vaistø<br />

poreikis ir jø kainos turës bûti maþinamos.<br />

Pasak jo, Europos ðalys netrukus<br />

turës taikyti naujas strategijas, kad<br />

uþtikrintø specifinio ÞIV ligos gydymo<br />

prieinamumà visiems, kam jis reikalingas.<br />

Tiesioginëmis derybomis, ir pasinaudojus<br />

saugikliais, numatytais atitinkamose<br />

PSO sutartyse, skurdþiausioms<br />

ðalims jau pasisekë smarkiai sumaþinti<br />

ÞIV gydymui reikalingø vaistø kainas.<br />

Taèiau vidutiniðkai gyvenanèiose Vidurio<br />

Europos ðalyse padëtis tampa vis sudëtingesnë.<br />

Èia antivirusiniø vaistø kainos<br />

yra panaðaus lygio kaip Vakarø Europoje,<br />

o ðiais vaistais gydomø pacientø<br />

skaièius nuolat auga. Patarëjo manymu,<br />

ðià padëtá dar labiau komplikuoja<br />

patentavimo tvarka ir ES bendrosios<br />

rinkos reikalavimai, ribojantys<br />

kainø maþinimà. Kitas PSO visuomenës<br />

sveikatos ekspertas Martinas Donoghju<br />

konferencijoje paþymëjo, kad,<br />

pradëjus diegti specifiná ÞIV ligos gydymà<br />

nuo 1996 m. Vakarø Europoje,<br />

sparèiai sumaþëjo AIDS sergamumas<br />

ir mirtingumas.<br />

Konferencijoje priimtoje deklaracijoje<br />

konstatuota, kad bûtina gerinti<br />

prevencijà, gydymo prieinamumà,<br />

slaugà ir paramà ÞIV paveiktiems<br />

þmonëms. Pabrëþta bûtinybë kurti infrastruktûras,<br />

gerinti informavimà bei<br />

plësti visuomenës ðvietimo formas, toliau<br />

didinti pilietinës visuomenës supratingumà<br />

ir pajëgumà spræsti su<br />

ÞIV susijusius klausimus bendroje<br />

Europos erdvëje.<br />

Juozas Elekðis

8 ÐALTINIAI<br />

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307)<br />

Tæsinys, pradþia Nr. 11<br />

Rodyk iniciatyvà<br />

ir bûsi remiamas<br />

1992 m. ar 1993 m. Lenkijos lietuviø<br />

visuomeninës organizacijos<br />

buvo pasikvietusios Lietuvos lenkø<br />

organizacijø vadovus. Nemaþa grupë<br />

ið Lietuvos lankësi pas Lenkijos<br />

lietuvius, o po kurio laiko panaði<br />

Lenkijos lietuviø delegacija nuvyko<br />

á Lietuvà. Bet tuo ir baigësi – nutrûko,<br />

neiðsiplëtojo ryðiai.<br />

Eugenijaus Petruðkevièiaus nuomone,<br />

Lietuvos lenkø ir Lenkijos lietuviø<br />

padëtis gerokai skiriasi pirmiausia<br />

ekonomine þmoniø padëtimi. Vilniaus<br />

kraðto lenkai gyvena gana skurdþiai, nebent<br />

yra nedideliø iðimèiø. Lankantis<br />

Lenkijos lietuviðkuose kaimuose,<br />

ûkiuose, vienam kelionës dalyviø nejuèia<br />

iðsprûdo: Tai apie kà <strong>gali</strong>me kalbëti<br />

Jei mes beveik þagrëmis ariame þemæ, o<br />

kone kiekviename lenkø lietuviø kieme<br />

stovi kombainai… Ið tiesø, apie kà tada<br />

Turgeliø kraðto lenkas ûkininkas <strong>gali</strong><br />

ðnekëtis su Kampuoèiø, Kreivënø ar<br />

Oþkiniø kaimo ûkininkais.<br />

Tad gal Lenkijos valdþia labai palanki<br />

lietuviams Nereikëtø neigti, kad<br />

esama tokios paramos. Jei þmonës rodë<br />

iniciatyvà, valdþia rëmë. Paremtieji<br />

vël turëjo ið ko rodyti naujas iniciatyvas.<br />

Tai abipusis veikimas.<br />

E. Petruðkevièius prisimena, kaip<br />

juos Ðalèininkø rajone buvo nuveþæ á tokià<br />

bëdinà lenkiðkà mokyklëlæ, kur lenkiðkai<br />

nelabai buvo <strong>gali</strong>ma susiðnekëti<br />

su vietos „lenkais“. Vadinamojo Vilniaus<br />

kraðto „tuteiðiams“, mëginant susikalbëti<br />

lenkiðkai, iðkilo nemaþø sunkumø.<br />

Gerai, kad bent ðiek tiek rusiðkai<br />

susigaudë ið Lenkijos atvykæ lietuviai<br />

Pasak E. Petruðkevièiaus, „tuteiðiai“<br />

vartoja daug rusø kalbos konstrukcijø.<br />

O tarp Lenkijos lietuviø, ko gero,<br />

nerasi tokio, kuris nemokëtø tikros literatûrinës<br />

lenkø kalbos. Nëra ið ko imti<br />

blogø kalbos pavyzdþiø. Jie mokosi<br />

tikros lenkø kalbos ið Lenkijos spaudos,<br />

televizijos, knygø.<br />

Kodël teko keisti<br />

Auðros redaktoriø<br />

Kelionë á Seinus, Punskà ir<br />

senàjà jotvingiø þemæ (7)<br />

Vienas ið „Auðros“ leidinio virðeliø,<br />

liudijanèiø dëmesá Lietuvos istorijai<br />

Lenkijos lietuviø leidinys Auðra, seniau<br />

ëjæs Seinuose, dabar leidþiamas<br />

Punske gauna gana didelæ dotacijà ið<br />

Lenkijos kultûros ministerijos. Ðiuo<br />

metu jo tiraþas – 1,5 tûkst. egzemplioriø.<br />

Þinoma, lyginant su tais laikais, kai<br />

tiraþas buvo 3,5 tûkst., tai ne kaþin koks<br />

laimëjimas. E. Petruðkevièiui vadovaujant<br />

Auðrai, á Lietuvà ji patekdavo kaip<br />

vakarietiðkas leidinys, kuriame buvo<br />

spausdinama daug straipsniø ne tik<br />

apie Lenkijos lietuviø gyvenimo aktualijas,<br />

bet raðoma ir apie Seinø, Punsko,<br />

Suvalkø, apskritai lenkiðkosios Suvalkijos<br />

praeitá, nesibodëta ir Lietuvos<br />

istorijai bei istorinëms asmenybëms<br />

skirtø publikacijø. Laikais, kai dëmesys<br />

Lietuvos senøjø laikø istorijai paèioje<br />

Lietuvoje buvo grieþtai ribojamas,<br />

net slopinamas, Lenkijos lietuviai<br />

galëjo sau leisti nepalyginamai daugiau.<br />

Todël Auðra taip pat ir Lietuvoje<br />

turëjo nemaþai prenumeratoriø<br />

bei iðtikimø skaitytojø.<br />

14 metø E. Petruðkevièius buvo<br />

Auðros redaktorius (nuo jos ásteigimo<br />

1973 m. iki 1987 m.). Kuo neátiko valdþiai<br />

E. Petruðkevièius 1983 m. Auðroje<br />

labai iðkilmingai buvo paminëtas<br />

daktaro Jono Basanavièiaus Auðros<br />

100-metis. Viskas bûtø tuo ir baigæsi,<br />

bet vienu metu seiniðkiø Auðros publikacijomis<br />

susidomëjo LKP CK Propogandos<br />

ir agitacijos skyrius, kuriam tuo<br />

metu vadovavo Meèislovas Sadovskis.<br />

Kaþkokiu reikalu atvykæs á Lenkijà pasiskundë,<br />

kad Seinuose, girdi, lietuviðkai<br />

leidþiate nacionalistiná þurnalà, o<br />

blogiausia, kad jis patenka á Tarybø Lietuvà<br />

ir drumsèia nesubrendusius kai<br />

kuriø þmoniø protus.<br />

Tiesà sakant, ir M. Sadovskis gal<br />

bûtø apie Auðrà nieko në neþinojæs, nes<br />

ir apie J. Basanavièiaus Auðros 100-meèiui<br />

skirtas publikacijas suþinojo tik praëjus<br />

trejiems metams nuo iðspausdinimo.<br />

Bet ðtai kaip viskas ávyko. Laisvosios<br />

Europos radijas vienoje laidoje lenkø<br />

kalba labai iðgyrë seiniðkæ Auðrà –<br />

koks puikus þurnalas! Laisvoji Europa<br />

në neátarë, kokià meðkos paslaugà padarë<br />

Auðros redakcijai, jos redaktoriui<br />

bei visiems ðio leidinio skaitytojams<br />

Lietuvoje.<br />

Seinø partinei valdþiai teko nedelsiant<br />

imtis organizaciniø priemoniø.<br />

E. Petruðkevièiø pasikvietë pirmasis<br />

Zalcburgieèiai plûsta á Maþàjà Lietuvà<br />

Nuotrauka ið M. Brako knygos „Maþosios Lietuvos politinë ir diplomatinë istorija“<br />

Galdapës katedra<br />

partijos sekretorius ir pasakë: Eugenijau,<br />

klausyk. Dël manæs tai tu raðyk, kà<br />

tik nori ir kaip nori, man tikrai nerûpi. Bet<br />

skundësi tie „durniai“ ið Lietuvos. Suprask…<br />

Auðros redaktorius buvo pakeistas.<br />

E. Petruðkevièiui pasiûlyta dirbti Suvalkuose<br />

leisto lenkiðko savaitraðèio<br />

Krajobrazy vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju.<br />

Materialiai nuskriaustas nesijautë,<br />

bet nuoskauda ðirdyje tikriausiai liko.<br />

Tautinës maþumos<br />

ðlubuoja kaire koja<br />

Gedimino Zemlicko nuotrauka<br />

Apskritai ligi ðiol visos tautinës maþumos<br />

Lenkijoje rinkimuose remdavo<br />

daugiausia kairiàsias partijas. Jos iðreiðkia<br />

maþiausiai nacionalizmo, kuris tautinëms<br />

maþumoms kelia didþiausià pavojø.<br />

Ðtai kodël ant Solidarumo bangos iðkilæs<br />

Lechas Valensa (Lech Walæsa) taip<br />

pat nebuvo katutëmis sutiktas Lenkijos<br />

tautiniø maþumø, tarp jø ir lietuviø.<br />

Taigi internacionalizmas tautinëms<br />

maþumoms yra labiausiai priimtinas.<br />

Vis dëlto turime pripaþinti, kad<br />

L. Valensa savo politikoje buvo nuoseklus<br />

taip pat ir Lietuvos lenkø atþvilgiu.<br />

Nepalaikë nei „autonomininkø“,<br />

kurie vadinamame Vilniaus<br />

kraðte këlë sumaiðtá þmoniø galvose,<br />

nei tø lenkø, kurie këlë nepamatuotus<br />

reikalavimus. Gyvenantys Lietuvoje<br />

lenkai turi paklusti Lietuvos<br />

ástatymams. Ði L. Valensos nuostata<br />

gerokai atðaldë kai kuriø Lietuvoje<br />

gyvenanèiø „karðtø Lenkijos patriotø“,<br />

nors ir Lietuvos pilieèiø, galvas.<br />

Dar didesnæ pamokà Lietuvos lenkai<br />

gavo ið Romos popieþiaus Jono<br />

Pauliaus II, jo vizito á Lietuvà metu. Popieþius<br />

á Lietuvos lenkus kreipësi þodþiais:<br />

Lenkø kilmës lietuviai! Daugeliui<br />

Lietuvos lenkø toks kreipinys labai<br />

nepatiko, kaip tikriausiai nepatiktø ir<br />

Lenkijos lietuviams, jeigu juos pavadintø<br />

lietuviø kilmës lenkais. Tautiniø aistrø<br />

lava, nors ið pavirðiaus ir dengiama<br />

sukietëjusia ir atrodanèia stabilia pluta,<br />

vis dar tebeslepia gilias istoriniø patirèiø<br />

ir atminties aistras.<br />

Tikriausiai Lietuvos lenkai ir ateityje<br />

dar ilgai nagrinës popieþiaus jiems<br />

pasakytus þodþius, vieni pritars, kiti nepritars,<br />

taèiau svarbiausia tai, kad tautinëms<br />

aistroms nebuvo leista ásiliepsnoti.<br />

Sumaiðties këlëjams, demagogams,<br />

kurie norëjo Lietuvoje pasinaudoti<br />

„lenkø korta“, savo tikslø ágyvendinti<br />

nepavyko. Ið esmës popieþius uþëmë<br />

ir palaikë tà pozicijà, kurià ið Paryþiaus<br />

nuolat deklaravo Kultûros þurnalo<br />

ákûrëjas ir leidëjas Jurgis Giedraitis<br />

( Jerzy Giedrojc), o Lenkijoje ir<br />

JAV – poetas, Nobelio premijos laureatas<br />

Èeslovas Miloðas (Czesùaw Miùoú),<br />

ðiø metø rugpjûtá iðkeliavæs á protëviø<br />

ðalá. Lenkijos lietuviams faktiðkai buvo<br />

pritaikyta ta pati istorinë formulë gente<br />

lituanus, natione polonus, kuria savo<br />

tautinæ ir pilietinæ priklausomybæ apibrëþë<br />

Adomas Mickevièius, Ignotas<br />

Domeika, Tadas Vrublevskis ir daugybë<br />

kitø iðkiliø mûsø kraðto asmenybiø,<br />

kuriø gyslose dar gyva buvo Abiejø Tautø<br />

Respublikos pilieèio samprata, priklausomybës<br />

kelioms tautoms savivoka.<br />

Lietuvos lenkams popieþius, nors<br />

tiesiogiai ir neiðsakë þodþiais, taèiau<br />

perteikë tos istorinës formulës dvasià,<br />

sukeitæs jos dëmenis: gente polonus, natione<br />

lituanus.<br />

O kad kai kuriems Lietuvos lenkams<br />

tokia popieþiaus pozicija nepatiko,<br />

<strong>gali</strong> patvirtinti ir E. Petruðkevièius,<br />

kuriam yra skundæsis bei guodæsis ne<br />

vienas Lietuvos lenkas. Nesitikëjo ið<br />

lenko popieþiaus tokiø þodþiø. Kad popieþius<br />

yra perpus lietuvis, jo motina kilusi<br />

nuo Þieþmariø, Lietuvos lenkai tikriausiai<br />

taip pat nelabai prisimena.<br />

Ieðkoti, kas sieja,<br />

o ne skiria tautas<br />

Bûdami Europos Sàjungoje, vadinasi,<br />

vieningoje Europos erdvëje,<br />

aiðku, ið naujo turësime kurti ir tautinius<br />

santykius su kaimynais. Tie<br />

santykiai ðvelnëja, tarpusavio supratimo<br />

vis daugiau. Jei dar prieð penkerius<br />

ar ðeðerius metus net Seinuose<br />

lietuviðkos vëliavos bûdavo nuplëðiamos,<br />

dabar ðito nëra.<br />

Ne visada gerà vaidmená santykiø<br />

tarp tautø srityje vaidina abiejø valstybiø<br />

þiniasklaida. Sensacijø siekis ir vienadieniai<br />

interesai kartais uþgoþia tolesnës<br />

ateities perspektyvà. Kolega<br />

E. Petruðkevièius, jeigu tik jo kas norëtø<br />

klausti, tikriausiai daugeliui lenkø ir<br />

lietuviø þurnalistø patartø: prieð vieðai<br />

tariant ar spausdinant savo þodá, visada<br />

reikia gerai pagalvoti – kam tai bus<br />

naudinga, kokiu aidu sugráð. Kai mokyklëlëje<br />

lieka trys moksleiviai ir aðtuoni<br />

mokytojai, tai gal iðties verèiau tokià<br />

mokyklà uþdaryti Taèiau pamëginus<br />

uþdaryti, tuojau kyla nepaprastas<br />

triukðmas ir problema iðpuèiama kone<br />

iki valdþios atliekamo genocido tautiniø<br />

maþumø atþvilgiu. Uþdarë mokyklà!<br />

Aiðku, opi problema, daug kam labai<br />

skaudi, bet problemos juk tam ir<br />

yra, kad bûtø sprendþiamos. Protingai,<br />

santûriai ir, svarbiausia, teisingai.<br />

Jeigu mëgintume mintyse prisiminti<br />

lietuviø tautinës maþumos gyvenimo<br />

Lenkijoje bendràjá fonà, kuris<br />

mus pasiekia per spaudà, televizijà<br />

ir radijà, tai tas fonas bus gana<br />

problemiðkas: tai lietuviðkas mokyklas<br />

norima uþdaryti, tai pasienio uþkardà<br />

norima árengti lietuviams priklausanèiame<br />

kultûros centre ir t. t.<br />

Taigi bendrà tø praneðimø tonà ir visà<br />

fonà nebûtø lengva pavadinti palankiu<br />

lietuviams. Ðtai kad ir mûsø<br />

kelionës iðvakarëse pasakius, kad<br />

teks vaþiuoti á Seinø ir Punsko kraðtà,<br />

vienas kolega sako: Ko ten vaþiuoti,<br />

juk lenkai draudþia lietuviø moksleiviams<br />

per pertraukas kalbëtis lietuviðkai…<br />

Gal kur nors toks atvejis ar<br />

nesusipratimas ir yra buvæs, bet visai<br />

neátikëtina, kad patys lenkai toleruotø<br />

tokià nuostatà. Taèiau tenka ir tokiø<br />

dalykø iðgirsti. <strong>Ir</strong> neduok Dieve,<br />

jeigu pradëtume eskaluoti tokias<br />

nuostatas.

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) ÐALTINIAI 9<br />

Pasak E. Petruðkevièiaus, Lenkijos<br />

ðvietimo finansavimo sistema paprasta<br />

ir ið esmës teisinga: ið centro, aplenkiant<br />

visas instancijas, tiesiog á valsèiø,<br />

ateina pinigai skirti kiekvienam moksleiviui.<br />

Tautiniø maþumø mokiniams<br />

tas vadinamas „moksleivio krepðelis“<br />

yra 50 proc. didesnis nei moksleiviui<br />

lenkui. Taip yra dël to, kad jis papildomai<br />

mokosi gimtosios kalbos ir todël,<br />

kad tautiniø maþumø mokyklø klasëse<br />

maþiau moksleiviø. Jeigu ðioms mokykloms<br />

valstybës lëðø nepakanka, tai<br />

valsèius ið savo biudþeto mokyklai skiria<br />

papildomà finansavimà. Visai natûraliai<br />

<strong>gali</strong> kilti klausimas, kas svarbiau,<br />

uþdaryti maþà mokyklëlæ su keliais mokiniais<br />

ir juos veþioti á didesnæ mokyklà,<br />

ar iðlaikyti mokyklà su 5 moksleiviais<br />

ir 7 mokytojais<br />

Vargu, ar rasime bent jau Europoje<br />

valstybæ, kurios ávairiais bûdais mëgintø<br />

tik stiprinti tautines maþumas. Ko gero,<br />

tokiø vyriausybiø nëra. Taèiau jos <strong>gali</strong><br />

toleruoti tautines maþumas, remti jø teisëtas<br />

reikmes ir veikti pagal tarptautinëje<br />

praktikoje áprastus reikalavimus.<br />

Mûðis prie Romintos upës<br />

Vaþiuojame per Romintos<br />

upæ. 1947 m. gruodþio 23 d.,<br />

prieð pat Kûèias, ðioje vietoje,<br />

kur buvo nustatyta naujoji<br />

Lenkijos ir Rusijos siena.<br />

Lietuvos partizanas<br />

Juozas Lukða – Daumantas<br />

(rezistencijos vadovybës<br />

á<strong>gali</strong>ojimuose<br />

tuo metu buvo vadinamas<br />

J. Skrajûnu) su savo<br />

grupe, kurià sudarë ið viso<br />

ðeði asmenys, ið Karaliauèiaus<br />

srities mëgino<br />

prasiverþti á Lenkijà. Kelias<br />

dienas prieð tai, traukiant<br />

link Lenkijos sienos, nelengva<br />

buvo susiorientuoti, kur<br />

ta naujoji siena su Kaliningrado<br />

sritimi pravesta. Ëjo, kaip raðo pats<br />

Daumantas, per ðià mirusià þemæ, kuri<br />

anksèiau Rytprûsiais vadinosi.<br />

Susiðaudymo su rusø pasienieèiais<br />

ir MGB grupuotëmis metu, mëginant<br />

perbëgti tiltà per Romintà, trys partizanai<br />

þuvo, o trijulë su Daumantu prieðakyje<br />

ëjo iki artimiausio kaimelio, paskui<br />

po susiðaudymo su lenkø sargybomis<br />

pasuko á Suvalkus, kur susisiekë su<br />

saviðkiais. Dviese turëjo tikslà pasiekti<br />

Vakarus. Laukdami traukinio á Gdynæ,<br />

stotyje girdëjo, kaip lenkai dalijosi paskutiniø<br />

dienø ávykiais, susietais su paèiais<br />

tø pasakojimø klausytojais. Vienas<br />

pasakojo, kad per sienà perëjæ apie dvylika<br />

Lietuvos partizanø, ant sienos primuðæ<br />

krûvas rusø, Smolnikuose sudirbæ á ðipulius<br />

Rutkos, Vyþoniø kuopas, milicijos<br />

águlas ir ið Suvalkø prisiøstas UB pajëgas.<br />

Kautynëse þuvæs pats Suvalkø komendantas,<br />

o Rutkos milicijos virðininkas patekæs<br />

á nelaisvæ. Kitas dëjosi þinàs mûsø<br />

pasitraukimo kryptá. Girdi, visi nutraukæ<br />

á Seinø pusæ. Tai nedidelë iðtrauka ið<br />

knygos Partizanai.<br />

Beje, lenkai bandë savaip aiðkinti<br />

„litvinø“ partizanø grupës tikslus Lenkijoje.<br />

Girdi, lenkø kopai daug iðgaudë<br />

ir suðaudë „litvinø“, kurie pabëgæ nuo<br />

bolðevikø dirbo pas lenkø ûkininkus, tai<br />

dabar atëjæ anø draugai ir uþ visas<br />

skriaudas atkerðijæ.<br />

Daumantas ir jo bendraþygis Audronis<br />

klausësi tø „þinanèiøjø“ pasakojimø,<br />

sunkiai slëpdami ðypsenas, o kiðenëse<br />

laikë suspaudæ valterius. Atvaþiavo<br />

traukinys. Álipome á traukiná. Ðiais<br />

þodþiais baigiasi J. Lukðos-Daumanto-<br />

Skrajûno paraðytas pasakojimas. Ðiandien<br />

þinome, kad Daumantas ir Audronis<br />

laimingai pasiekë Gdynës uostà,<br />

ten sutarë su lenkø laivo kapitonu, kad<br />

jis juos paslëpæs triume perveð á Ðvedijà.<br />

Knygoje Partizanai J. Lukða – Daumantas<br />

smulkiai apraðo tuos dalykus.<br />

Filosofas Imanuelis Kantas<br />

(Leopoldo Liudviko Döblerio paveikslas)<br />

Galdapës auksas –<br />

apylinkiø gamtos groþis<br />

Lietuviø partizanø poilsis Romintos girioje 1947 m. gruodþio 21 d.<br />

Nuotrauka ið knygos „Mûsø Lietuva“ IV tomas<br />

Artëjame prie Galdapës (lenk.<br />

Goùdap, vok. Goldap) miesto. Nors vokieèiai<br />

ir labai norëtø, kad miesto vardas<br />

bûtø kildinamas ið vokieèiø þodþio<br />

Gold – auksas, kaip ir teigiama ne viename<br />

vokieèiø iðleistame kelioniø þinyne,<br />

taèiau su tikrove tai nieko bendro<br />

neturi. Neabejotina viena: miestui vardas<br />

teko nuo upës arba to paties pavadinimo<br />

eþero vardo. Galdapës upë<br />

(Geldupë) yra Angerapës (Prëgliaus)<br />

deðinysis intakas, iðteka ið Galdapo eþero.<br />

Èia prasideda seniau buvæs vienos<br />

ið prûsø genèiø – <strong>gali</strong>ndø – kraðtas, todël<br />

sunku pasakyti, kas paèiai upei ir<br />

eþerui davë vardà – jotvingiai ar <strong>gali</strong>ndai.<br />

Galda prûsiðkai – slënis, apë – upë.<br />

Ið tiesø upë teka slëniu.<br />

Pora kilometrø á pietus nuo Galdapës<br />

miesto dunkso Galdapës piliakalnis,<br />

kadaise ant jo stovëjo jotvingiø arba<br />

sûduviø pilis. Kovø su kryþiuoèiais<br />

metu ði pilis suvaidino svarbø vaidmená<br />

– 1260–1283 m. jotvingiams ir prûsams<br />

padëjo gintis nuo kryþiuoèiø. Dëlto<br />

kai kuriuose lenkiðkuose spaudiniuose<br />

Galdapës miesto pradþia visada siejama<br />

su Prûsijos kunigaikðèio Albrechto<br />

vardu. Esà 1565 m. jis ákûræs miestà, stiprindamas<br />

Rytø Prûsijos sienà su<br />

Lietuva. Prie Galdapës ëjo riba tarp<br />

Sambijos ir Notangijos, vëliau tarp<br />

baþnytiniø Sambijos ir Pomeranijos<br />

diecezijø. 1570 m. Galdapë gavo miesto<br />

teises. Miesto herbe vaizduojamas<br />

Hohencolernø skydas ir raudonas erelis<br />

su inicialu S – nuo Sigismundus, t.<br />

y. Þygimanto Augusto, kurio vasalas<br />

buvo kunigaikðtis Albrechtas.<br />

Neaplenkë miesto nei gaisrai, nei<br />

maro epidemijos, o 1656 m. já niokojo<br />

nuo lenkø kariuomenës atsiskyræs totoriø<br />

dalinys. 1709–1710 m. maras<br />

nuðlavë didþiàjà dalá vietiniø gyventojø,<br />

kuriuos vëliau pakeitë<br />

kolonistai zalcburgieèiai. Po<br />

1818 m. ávykdytos administracinës<br />

reformos, Galdapë tapo<br />

labiausiai á rytus nutolusiu<br />

Rytø Prûsijos apskrities<br />

miestu. Galdapës apskritis<br />

buvo pavaldi naujai ákurtai<br />

Gumbinës srièiai. XIX a. pabaigoje<br />

Romintos girios ir<br />

Galdapës apylinkiø groþis<br />

pradëtas vertinti kaip iðskirtinë<br />

vertybë poilsiui.<br />

Romintos girioje<br />

Romintos girioje nuo seno medþiodavo<br />

didieji Kryþiuoèiø ordino<br />

magistrai ir jø sveèiai ið kitø Europos<br />

valstybiø. Ten buvo statomi vasarnamiai,<br />

kuriuose poilsiaudavo karaliai,<br />

aukðèiausi ðalies pareigûnai. XIX a. pabaigoje<br />

giria tapo draustiniu ir kaizerio<br />

Vilhelmo II medþioklës vieta. 1891 m.<br />

girioje buvo pastatyti kaizerio medþioklës<br />

rûmai. Sumedþiojæ elnià, Vilhelmas<br />

II liepdavo pastatyti akmená ir iðkalti<br />

proginá áraðà. Prieð Antràjá pasauliná karà<br />

èia medþiodavo aukðèiausio rango<br />

naciø vadeivos.<br />

Romintos girià sudaro 37 tûkst.<br />

hektarø, taèiau tik treèdalis priklauso<br />

Lenkijai. Tai vienas graþiausiø gamtiniø<br />

kompleksø Lenkijoje. 1998 m. jis paskelbtas<br />

Romintos girios kraðtovaizdþio<br />

parku. Èia gryniausias Lenkijoje<br />

oras, maþiausiai paþeista gamta. Kraðtovaizdþio<br />

parko pietinë riba driekiasi<br />

geleþinkelio linija, einanèia nuo Galdapës<br />

iki Þytkeimio (Ýytkiejmy). Beje, ir<br />

Rusijai priklausanèioje Romintos girios<br />

dalyje kartu su Viðtyèio eþero dalimi<br />

1994 m. áteisintas 32 tûkst. hektarø<br />

draustinis (zakaznik), kuris vadinamas<br />

Viðtineco draustiniu.<br />

Èia buvodavo<br />

Kristijonas Donelaitis<br />

Brutalios skulptûros pavyzdys Galdapëje primena sudëtingà ðio miesto istorijà<br />

Áspûdingiausias Galdapës statinys<br />

– parapinë katalikø Ðv. Marijos<br />

baþnyèia. Tiesa, statyta 1567 m. kaip<br />

evangelikø baþnyèia. 1694 m. nukentëjo<br />

nuo gaisro. Dar labiau nukentëjo<br />

Antrojo pasaulinio karo metais. Atstatyta<br />

1981 m. Gyventojai rinko aukas<br />

baþnyèiai atstatyti, vargonams ir varpams<br />

ásigyti. Ið naujo baþnyèia paðventinta<br />

1984 m., jau kaip parapinë katalikø<br />

Ðv. Marijos baþnyèia.<br />

Ið Galdapës buvo kilusi Kristijono<br />

Donelaièio þmona Ana Regina Olefant<br />

(Ohlefant). Ji buvo Galdapës miesto<br />

teisëjo duktë, Stalupënø pradinës mokyklos<br />

vedëjo naðlë. K. Donelaitis labai<br />

daþnai lankydavosi Galdapëje, nes iki<br />

Tolminkiemio per girià tebuvo kokiø<br />

15 ar 16 kilometrø. Lankydavosi pas<br />

uoðvius ir, <strong>gali</strong>mas dalykas, retsykiais<br />

pamokslaudavo Galdapës katedroje.<br />

Bet tai tik spëjimas.<br />

Per Septyneriø metø karà (1756–<br />

1763 m.), kai Rusijos kariuomenë uþëmë<br />

Rytø Prûsijà, K. Donelaitis su<br />

þmona Ana Regina pasitraukë á Romintos<br />

girià, uþ keliø kilometrø nuo<br />

Tolminkiemio. Girioje Donelaièiai ásikûrë<br />

pas vyriausiàjá girios priþiûrëtojà<br />

Bertoldà, gyvenusá medþiotojø namelyje.<br />

Suþinojæ apie savo klebono buveinæ<br />

parapijieèiai susirinko girioje, kur<br />

1757 m. rugpjûèio 10 d. medþiotojø namelyje<br />

Donelaitis laikë pamaldas,<br />

krikðtijo kûdikius.<br />

Paminklinis akmuo Imanuelio<br />

Kanto kelionei áamþinti<br />

Galdapëje stovëjo Prûsijos kariuomenës<br />

lietuviø ulonø pulkas, kuriame<br />

tarnavo lietuvininkai, tad mieste ir apylinkëse<br />

skardëdavo ir lietuviðkos dainos.<br />

Jokio paminklo tiems lietuvininkams<br />

Galdapëje nëra pastatyta, nors<br />

buvusiame Ásrutyje (vok. Insterburg, dabar<br />

Èerniachovskas Karaliauèiaus kraðte)<br />

ligi ðiø dienø tebestovi paminklas ten<br />

tarnavusiems lietuviams ulonams.<br />

Tikriausiai tie mûsø tautieèiai buvo<br />

pavaldûs pulkininkui, vëliau generolui<br />

Danieliui Frydrichui fon Losovui<br />

(Daniel Friedrich von Lossow, 1722–<br />

1783 m.), vadovavusiam Galdapës garnizonui<br />

1763–1768 m., ir kurá prisiminëme<br />

ne dël potraukio militaristiniams<br />

dalykams, bet visai dël kitos prieþasties.<br />

Galdapëje pastatytas paminklinis akmuo<br />

toliausiai Imanuelio Kanto (1724–<br />

1804 m.) kelionei atminti. Karaliauèiuje<br />

gyvenæs filosofas garsëjo neiðpasakytu<br />

pedantiðkumu, punktualumu ir sëslumu.<br />

Vis dëlto kartà ryþosi ið Karaliauèiaus<br />

atkakti á Galdapæ, kur gyveno ir<br />

vietos garnizonui vadovavo jo geras<br />

draugas D. F. fon Losovas. Tai ávyko<br />

1765–1766 m. þiemà. Á turistinius þinynus<br />

ði data pateko kaip pati ilgiausia ir<br />

didþiausia didþiojo filosofo kelionë, kurià<br />

jam pavyko per savo 80 nugyventø<br />

metø atlikti. Ðia savo kelione I. Kantas<br />

nusipelnë Galdapës miesto gyventojø<br />

ypatingos pagarbos, kuri pasireiðkë ir<br />

tam apsilankymui paþymëti áprasmintame<br />

paminkliniame akmenyje.<br />

Gediminas Zemlickas<br />

LIETUVOS VETERINARIJOS AKADEMIJOS<br />

GYVULININKYSTËS INSTITUTAS<br />

skelbia vieðà konkursà <strong>mokslo</strong> darbuotojø vietoms uþimti:<br />

1. Gyvûnø veisimo ir genetikos skyriuje:<br />

vyresniojo <strong>mokslo</strong> darbuotojo – 1 vieta;<br />

<strong>mokslo</strong> darbuotojo – 1 vieta.<br />

2. Zoohigienos ir ekologijos skyriuje:<br />

vyresniojo <strong>mokslo</strong> darbuotojo – 1 vieta.<br />

3. Gyvûnø reprodukcijos skyriuje:<br />

vyresniojo <strong>mokslo</strong> darbuotojo – 1 vieta.<br />

Pretendentai pateikia: praðymà direktoriaus vardu, moksliniø publikacijø<br />

sàraðà ir kopijas, gyvenimo ir mokslinës veiklos apraðymà, <strong>mokslo</strong><br />

cenzà ar mokslinæ kvalifikacijà patvirtinanèius dokumentus (diplomus),<br />

uþpildytà <strong>mokslo</strong> darbuotojo atestacinæ anketà.<br />

Informacija teikiama ir dokumentai priimami mënesá nuo paskelbimo<br />

datos adresu: LVA Gyvulininkystës institutas, R. Þebenkos g. 12, LT-<br />

82317 Baisogala, Radviliðkio raj., tel. (8 ~ 422) 65383.<br />

Direktorius<br />

Gedimino Zemlicko nuotrauka

10 SUKAKTIS<br />

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307)<br />

Adolfui Juciui skirtos knygos virðelis<br />

Atkelta ið 1 p.<br />

atgaivinti atmintyje. Ðá rudená minint<br />

akademiko A. Jucio 100-øjø gimimo<br />

metiniø sukaktá, surinkti ir vienan daiktan<br />

sudëti jo raðiniai, kai kurie laiðkai,<br />

taip pat ir jo kolegø, mokiniø ir bendraminèiø<br />

atsiminimai. Visa tai iðleista<br />

kaip knyga Akademikas Adolfas Jucys.<br />

Tai 47-oji serijos Lietuvos mokslas knyga,<br />

iðleista Lietuvos Respublikos Vyriausybës<br />

lëðomis. 400 puslapiø knygoje pateiktas<br />

mokslininko gyvenimas, darbai ir<br />

bibliografija. Knygos parengimo ir iðleidimo<br />

redakcinës komisijos pirmininkas<br />

– Zenonas Rokus Rudzikas, sudarytojas<br />

– Romualdas Karazija, vyriausiasis<br />

redaktorius – Algimantas Liekis.<br />

Paþymësime, kad ðia vertinga knyga<br />

buvo apdovanoti visi iðkilmingo renginio<br />

dalyviai, kurie rugsëjo 14 d. atëjo<br />

á akad. A. Jucio 100-osioms gimimo<br />

metinëms skirtà renginá Lietuvos<br />

mokslø akademijos salëje. Prieð tai Lietuvos<br />

mokslø akademijos bibliotekoje<br />

buvo atidaryta Lietuvos teorinës fizikos<br />

pradininko gyvenimui, mokslinei veiklai<br />

bei ávairiapusiams A. Jucio interesams<br />

skirta paroda. Atidaryme dalyvavo<br />

gausus bûrys Lietuvos fizikø, Profesoriaus<br />

mokiniø ir bendraþygiø.<br />

Poilsiu laikë vieno darbo<br />

keitimà kitu<br />

Gabumais, ypaè fizikai ir matematikai,<br />

A. Jucys iðsiskyrë dar mokydamasis<br />

gimnazijoje. Keturioliktasis,<br />

prieðpaskutinis, vaikas ðeimoje ið<br />

Klausgalvø Medsëdþiø kaimo, mokësi<br />

penketais, matematikos uþdavinius<br />

spræsdavo pusiau mintinai, be juodraðèio,<br />

tiesiai á ðvarraðtá, per pusvalandá iðspræsdavo<br />

uþdavinius, kuriems bûdavo<br />

skiriamos dvi valandos. Kauno universitete,<br />

Matematikos-gamtos fakultete,<br />

studijuodamas fizikos ir matematikos<br />

mokslus, stipendijos negavo, nes<br />

motina valdë 40 ha ûká. Kai mirë tëvas,<br />

Adolfui buvo tik 17 metø. Vis dëlto<br />

motina ástengë kasmet sûnui duoti<br />

po 1500 litø, kuriø vaikinas neðvaistë,<br />

<strong>Ir</strong> <strong>nederlingoje</strong> þemëje <strong>gali</strong><br />

iðaugti <strong>mokslo</strong> àþuolas<br />

Akademiko Adolfo Jucio 100-øjø gimimo metiniø minëjimà pradeda Lietuvos MA prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas;<br />

ðalia jo – A. Jucio sûnus Gediminas<br />

visà laikà ir jëgas jis skyrë studijoms.<br />

Á kinus retai vaikðèiojo, retkarèiais á<br />

teatrà, daþniau – á operà. Studentø korporacijoms<br />

nepriklausë. Bet ðtai kraðto<br />

praeitimi, ypaè þemaièiø, labai domëjosi.<br />

Mëgo senus þemaièiø paproèius, kalbà,<br />

dainas ir buitá. Asmeniniame gyvenime<br />

su þemaièiais ðnekëdavosi þemaitiðkai.<br />

Skaitë daug lietuviø kalbos, istorijos,<br />

geografijos, gamtos mokslø knygø.<br />

Mëgo ekskursijas, noriai su bendraminèiais<br />

keliaudavo. Studijuodamas universitete<br />

buvo bene tik Studentø þemaièiø<br />

Simono Daukanto draugijos narys. Ji<br />

populiarino senøjø þemaièiø kalbà ir tarmæ,<br />

tradicijas, buitá.<br />

Regis, kraðtotyra, gimtojo kraðto<br />

paþinimas jam buvo atokvëpis, poilsis<br />

nuo ypaè átempto darbo. Pa<strong>gali</strong>au juk<br />

ir poilsá A. Jucys laikë vieno darbo pakeitimu<br />

kitu. Istorijos paþinimo darbas<br />

jam atrodë lengvas, kai reikëdavo atsitraukti<br />

nuo fiziko lygèiø.Ypaè mylëjo<br />

Kretingos ir Plungës rajonus, mat<br />

Kretingos rajone, Salantø apylinkëje,<br />

ir buvo jo gimtieji Klausgalvø Medsëdþiai.<br />

Plungëje jis baigë gimnazijà.<br />

Pradëjæs beveik<br />

tuðèioje vietoje<br />

A. Jucys yra teorinës fizikos mokyklos<br />

Lietuvoje kûrëjas, tikrasis pradininkas,<br />

todël prisiminkime, nuo ko<br />

jam teko pradëti.<br />

1931 m. baigæs Kauno universitetà,<br />

A. Jucys buvo paðauktas atlikti karinæ<br />

tarnybà ryðiø batalione, radijo kuopoje.<br />

Tarnybos nekeiksnojo, tvirtino ir<br />

ten ágijæs naudingø þiniø. Gráþæs ið kariuomenës,<br />

A. Jucys pradëjo darbà Vytauto<br />

Didþiojo universiteto Fizikos katedroje<br />

jaunesniuoju laborantu. Polinkis<br />

á teoriná darbà lëmë, kad jis pasirinko<br />

teorinæ fizikà. Tiesa, turëjo, kas paskatino.<br />

Antanas Puodþiukynas nors<br />

savo vaidmens A. Jucio pasirinkime ir<br />

nesureikðmino, bet gundë já pasirinkti<br />

bûtent teorinës fizikos barà. Mat tai buvo<br />

silpnoji Vytauto Didþiojo universiteto<br />

Fizikos katedros vieta. 1932 m., mirus<br />

prof. Kæstuèiui Ðliûpui, teorinës fizikos<br />

dëstymas universitete labai suprastëjo,<br />

nors ir anksèiau nebuvo pavyzdingas.<br />

Kai kurie oficialiai skelbiami<br />

teorinës fizikos kursai nebuvo skaitomi.<br />

Tad ir A. Jucys studijuodamas neágijo<br />

bent kiek tvirtesniø teorinës fizikos<br />

pagrindø. Ko negavo studijuodamas,<br />

pasiekë savarankiðku darbu. Buvo<br />

pratæs dirbti su knyga, tikslingas darbas<br />

ir didelis uþsispyrimas davë gerø<br />

vaisiø. Tai, kad A. Jucys tarpukariu tapo<br />

pirmuoju ir vieninteliu Vytauto Didþiojo<br />

universiteto fiziku teoretiku, tai<br />

ne palankios akademinës terpës rezultatas,<br />

bet sugebëjimas asmeninëmis pastangomis<br />

ir dideliais gabumais uþpildyti<br />

buvusià ðios srities spragà universitete.<br />

Regis, asmeninës A. Jucio savybës<br />

tokiam individualiam darbui ir saviraiðkai<br />

labai tiko.<br />

Jis niekada nesitenkino tuo, kà<br />

jam duodavo mokytojai ir dëstytojai.<br />

Gimnazijoje A. Juciui per maþa buvo<br />

teikiamø fizikos þiniø, tad jis naudojosi<br />

Vinco Èepinskio paskaitø knygomis,<br />

skirtomis studentams. Universitete<br />

jam taip pat nepakako to, kas buvo<br />

dëstoma, ypaè stigo naujausiø fizikos<br />

laimëjimø – atomistikos, kvantinës teorijos<br />

ir kita. Tiesa, kvantinë teorija<br />

tuo metu dar nebuvo dëstoma ir kituose<br />

Europos universitetuose. Taèiau<br />

studentui A. Juciui tai nesutrukdë dar<br />

1931 m. savarankiðkai pradëti domëtis<br />

kvantine teorija. Norëdamas geriau<br />

susipaþinti su atomistika, lankë V. Èepinskio<br />

fizinës chemijos paskaitas, kurios<br />

jam, kaip fizikui, nebuvo privalomos.<br />

Anksti pradëjo domëtis daugelio<br />

daleliø sàveikos klausimais.<br />

Priminsime, kad kvantinë teorija<br />

sietina su Makso Planko (Max Plank),<br />

Nilso Boro (Niels Bohr) vardais, o<br />

grieþtà matematiná pavidalà jai 1926 m.<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

suteikë Ervinas Ðrëdingeris (Erwin<br />

Schrödinger), plëtojo Polis Adrienas<br />

Morisas Dirakas (Paul Adrien Moris<br />

Dirac), Verneris Karlas Heizenbergas<br />

(Werner Karl Heisenberg) ir kiti fizikai.<br />

1930 m. kvantinë atomo teorija áþengë<br />

á antràjá savo raidos etapà, kuriame<br />

J. Sleteris (J. Sleter), Eugenijus Vigneris<br />

(Eugene Wigner), Duglas Reineris<br />

Hartris (Douglas Rayner Hartree),<br />

Vladimiras Fokas ir kiti sukûrë atomo<br />

su keliais elektronais teorijos pagrindus.<br />

Jø metodus reikëjo tobulinti, pritaikyti<br />

daugiaelektroniniams atomams.<br />

Pagrindinis darbo árankis –<br />

logaritminë liniuotë<br />

Ðtai ðiø dalykø ëmësi A. Jucys, paprastas<br />

Fizikos katedros jaunesnysis,<br />

vëliau – vyresnysis laborantas. Neturëjo<br />

nei tokio darbo vadovo, nei bent<br />

kiek solidesnës teorinës fizikos mokyklos<br />

paspirties universitete. Jau vien<br />

tai, kad A. Jucys sugebëjo tuo metu tapti<br />

fiziku teoretiku yra nuostabos vertas<br />

dalykas, gal net mokslinis þygdarbis.<br />

Bent jau taip jaunojo kolegos pastangas<br />

ávertino toje paèioje katedroje<br />

1928 m. asistento pareigas pradëjæs eiti<br />

Vienos universiteto absolventas<br />

Antanas Puodþiukynas, apie kurá jau buvome<br />

uþsiminæ. 1940 m. jis tapo docentu,<br />

o nuo 1942 m. – profesoriumi Vilniaus<br />

universitete, pokario metais buvo Kauno<br />

politechnikos instituto profesorius.<br />

Neturint skaièiavimo maðinø,<br />

A. Jucio pagrindinë skaièiavimo priemonë<br />

buvo logaritminë liniuotë. Jà<br />

naudodamas savaitëmis skaièiuodavo<br />

artutiniais metodais sàveikaujanèiø<br />

daleliø parametrus. Tiesa, pirmas<br />

A. Jucio paraðytas straipsnis ið teorinës<br />

fizikos dar tarsi tæsia diplominiame<br />

darbe, skirtame triodo charakteristikø<br />

tikrinimui, pradëtus tyrimus.<br />

Straipsnyje nagrinëta termoelektroninë<br />

emisija, elektrono iðlaisvinimo darbas<br />

ir ryðys su metalø konstantomis bei<br />

sandara. Straipsnis paskelbtas Vytauto<br />

Didþiojo universiteto Matematikosgamtos<br />

fakulteto darbuose. Iðvada: norint<br />

toliau gilintis á atomo fizikos problematikà,<br />

bûtina tobulinti kvantinës<br />

mechanikos metodus ir nustatyti metaluose<br />

elektronø bangines funkcijas.<br />

Taigi tyrëjo kelias vedë á Hartrio,<br />

taip pat Hartrio-Foko lygèiø sprendinius.<br />

1936–1938 m. tirdamas metaliðkàjá<br />

kalá A. Jucys Hartrio-Foko lygtimis<br />

atomui artutiniu artëjimo metodu<br />

integravo iki treèiojo artutinumo, kalio<br />

jonui taikë Hartrio laikà. Straipsná<br />

apie tai 1938 m. paskelbë Matematikos-gamtos<br />

fakulteto darbuose.<br />

Tyrëjo kelias veda<br />

á Anglijà<br />

Lietuvio tyrinëjimai pasiekë ir<br />

prof. D. R. Hartrá. Savo iniciatyva<br />

Akademikas Adolfas Jucys dokumentinio filmo medþiagoje, kurià minëjimo metu rodë akademiko sûnus Gediminas Jucys

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) SUKAKTIS 11<br />

A. Jucys vasaros atostogø metu vyko á<br />

Manèesterio universitetà ir konsultavosi<br />

su skaièiavimø srities autoritetu.<br />

Tai truko nuo 1938 m. birþelio 18 d. iki<br />

liepos 29 dienos. D. R. Hartris pasiûlë<br />

A. Juciui imtis teorinio anglies jonø<br />

ir anglies atomo tyrimo. Ðá darbà<br />

A. Jucys parengë jau kitos savo kelionës<br />

á Anglijà metu, kai nuo 1939 m.<br />

spalio 7 d. iki 1940 m. geguþës 10 d. staþavosi<br />

Kembridþo universitete. Ðioje<br />

staþuotëje jam vadovavo prof. R. Fauleris<br />

(Fowler), þymus statistinës fizikos<br />

ir kietojo kûno teorijos specialistas.<br />

Laiðke kolegai A. Puodþiukynui á Kaunà<br />

A. Jucys dþiaugiasi be galo geru fizikos<br />

lygiu Kembridþe ir paþymi, kad<br />

Oksfordo fizika daug þemesnio lygio.<br />

Deja, pleèiantis Antrajam pasauliniam<br />

karui, A. Juciui teko nutraukti<br />

staþuotæ Anglijoje. Jis kurá laikà gyveno<br />

Belgijoje, buvo internuotas Prancûzijoje.<br />

Gráþo á Lietuvà, kuri jau buvo<br />

okupuota Sovietø Sàjungos. Laimei, ið<br />

Anglijos atsiveþë savo mokslinio darbo<br />

rezultatus. Beje, jie 1939 m. pagarsinti<br />

viename ið prestiþiniø to meto fizikos<br />

þurnalø Proceedings of the Royal<br />

Society of London.<br />

Anglijoje ágytas þinias A. Jucys sugebëjo<br />

panaudoti ir 1941 m. Vilniaus<br />

universiteto Matematikos-gamtos<br />

mokslø fakulteto tarybos posëdyje apgintoje<br />

mokslø daktaro disertacijoje<br />

Teorinis jonø C 4+ ir C ++ ir neutralaus<br />

C tyrimas ávertinimu magna cum laude.<br />

Disertacijoje A. Jucys paties patobulintu<br />

nuosekliøjø artëjimø metodu<br />

Hartrio ir Foko lygtis anglies atomo bei<br />

anglies jonø lygtis. Tas darbas 1941 m.<br />

buvo iðleistas ir atskiru leidinuku lietuviø<br />

kalba, tapo D. R. Hartrio pagarsëjusio<br />

veikalo Atominiø struktûrø skaièiavimai<br />

pirmtaku. Lietuva ágijo jau ir<br />

tarptautiniu mastu þinomà bei vertinamà<br />

teorinës fizikos atstovà. Tolesni<br />

A. Jucio darbai ir jo pastangos á ðiø tyrinëjimø<br />

barà atves visà bûrá jaunø fizikø,<br />

bet tai bus jau pokarinëje Lietuvoje,<br />

kitoje santvarkoje.<br />

Nejau kelià perbëgo<br />

juoda katë<br />

Net ir norint, sunku bûtø nepaminëti<br />

jaunojo fiziko A. Jucio santykiø su<br />

tarpukario Kauno universiteto Fizikos<br />

katedros vedëju prof. Ignu Konèiumi.<br />

Ðiø eiluèiø autoriui atrodë labai keista,<br />

kad 400 puslapiø A. Juciui skirtoje<br />

knygoje I. Konèius paminëtas tik dviejose<br />

A. Jucio bibliografijos asmenvardþiø<br />

rodyklës pozicijose – ir abi ið<br />

Mokslo Lietuvos publikacijø, skirtø<br />

I. Konèiui. Knygos asmenvardþiø rodyklëje<br />

I. Konèius minimas tik Antano<br />

Puodþiukyno prisiminimuose Teorinës<br />

fizikos pradþia Kauno universitete.<br />

Regis, kur dar galëjo geresnæ dirvà<br />

rasti I. Konèiaus mesta sëkla, jei ne<br />

þemaièio ir taip pat savo tautos bei<br />

kraðto praeièiai neabejingo studento,<br />

Minëjimo dalyviai susidomëjæ naujàja knyga „Akademikas Adolfas Jucys“<br />

vëliau ir tos paèios Fizikos katedros laboranto,<br />

asistento A. Jucio sieloje Ne<br />

paslaptis, kad I. Konèiaus paskaitos<br />

buvo labai vaizdingos, patrauklios, nes<br />

docentas, o vëliau profesorius I. Konèius<br />

buvo þinomas kaip puikus paskaitininkas,<br />

mokantis sudominti ir patraukti<br />

studentus.<br />

Ðtai kodël atrodë tiesiog bûtina iðsamiau<br />

panagrinëti sàsajas, kurios turëjo<br />

sieti du fizikus, þemaièius, ypaè þemaièiø<br />

praeièiai, þmonëms ir kalbai<br />

neabejingus mûsø <strong>mokslo</strong> bei kultûros<br />

atstovus. Atrodytø, A. Jucio asmenyje<br />

I. Konèius turëjo matyti savo paties<br />

veidrodiná atspindá – tik gerokai jaunesná.<br />

Taèiau ar matë, tai jau visai kitas<br />

klausimas.<br />

A. Jucio gyvenimo ir veiklos datos<br />

verèia abejoti, kad tarp ðiø dviejø asmenybiø<br />

bûtø uþsimezgæs kiek gilesnis<br />

mokslinis bei dvasinis ryðys. Prisiminkime<br />

kai kurias A. Jucio veiklos<br />

Vytauto Didþiojo universitete Fizikos<br />

katedroje datas.<br />

Gráþæs ið kariuomenës 1933 m. kovo<br />

20 d. priimamas á Fizikos katedrà<br />

jaunesniuoju laborantu ir ðitoje „pozicijoje“<br />

iðlieka kone dvejus metus – iki<br />

1935 m. sausio 15 d., kai buvo pakeltas<br />

á vyresniuosius laborantus. Per tà<br />

laikà A. Jucys spëjo vesti Sofijà Nezabitauskaitæ.<br />

Jaunai ðeimai Kaune ið<br />

jaunesniojo laboranto algos verstis tikriausiai<br />

nebuvo lengva. Tuo metu<br />

A. Jucio atlyginimas sudarë tik 300 litø,<br />

prilygo pradinës mokyklos mokytojo<br />

atlyginimui. Universiteto baigimo<br />

diplomà turinèiam A. Juciui buvo <strong>gali</strong>ma<br />

susirasti ir geriau apmokamà darbà,<br />

vargu ar daug buvo tokios aukðtos<br />

kvalifikacijos laborantø Vytauto Didþiojo<br />

universitete, bet ðá þemaitá traukë<br />

bûtent fizikos mokslas.<br />

Daug kà paaiðkina jau minëtas<br />

A. Puodþiukyno prisiminimas. Jis tvirtina<br />

buvus tokià katedros vedëjo<br />

I. Konèiaus taktikà: jauniems þmonëms<br />

nesà kur skubëti, ir jie privalo<br />

pereiti visas tarnybos pakopas. Todël<br />

ir ið vyresniojo laboranto pareigø<br />

A. Jucys jaunesniuoju asistentu buvo<br />

pakeltas tik nuo 1937 m. sausio 1 d.,<br />

nors ir ligi tol ið esmës atliko asistento<br />

pareigas. Jau buvo gimæs pirmas jo sûnus<br />

Algis, tad jaunesniajam asistentui<br />

su padidëjusia ðeima suktis turëjo bûti<br />

gana striuka. Nepaisant to, pusantrø<br />

metø teks vadintis jaunesniuoju asistentu,<br />

nors A. Juciui tuo metu buvo 33–<br />

34 metai. Ta proga A. Puodþiukynas<br />

randa reikalo priminti, kad Izaokui Niutonui<br />

jo profesorius uþleido katedros vedëjo<br />

këdæ, kai ðiam gabiam jaunam vyrui<br />

tebuvo 24 metai, o Kaune buvo prieðingas<br />

atvejis: katedros vedëjas nenorëjo,<br />

kad kas nors iðsiverþtø á prieká.<br />

Tik kai A. Jucys nuvyko – savo<br />

iniciatyva – á Manèesterá pas prof.<br />

D. R. Hartrá (1938 06 18 – 1938 07 29),<br />

buvo pakeltas á aukðtesnes pareigas.<br />

Sunku pasakyti, ar èia bûta tiesioginio<br />

ryðio, bet faktas, kad tik nuo 1938 m.<br />

liepos 1 d. A. Jucys keliamas á vyresniuosius<br />

asistentus, kai su D. R. Hartriu<br />

Manèesteryje aptarinëjo kalio atomo<br />

valentinio elektrono judëjimà laisvame<br />

ir metalo bûvyje.<br />

Pasak A. Puodþiukyno, A. Jucys gyveno<br />

tvarkingai, nerûkë, negërë ir materialiniais<br />

nepritekliais nesiskundë, taèiau<br />

jam padarytos skriaudos nepamirðo.<br />

Kartà, pokalbyje apie I. Konèiø, jis<br />

prasitarë: Jo að nemëgstu – daugiau kaip<br />

trejus metus jis pralaikë mane laborantu.<br />

Tarp eksperimentatoriø<br />

teoretikui – ne pyragai<br />

Ar ið tiesø I. Konèius buvo toks<br />

monstras jaunøjø atþvilgiu, kaip galëtø<br />

atrodyti ið ðio pasakojimo Veikiausiai<br />

ne visai taip. Ko gero, vienas uþsispyræs<br />

þemaitis suëjo su kitu ne maþiau<br />

„kietu“. Veikiausiai katedros vedëjas<br />

neskubëjo kelti laboranto á aukðtesnes<br />

pareigas, o tas turëjo tiek ambicijø,<br />

kad ir nesipraðë paaukðtinamas. Pa<strong>gali</strong>au<br />

nepamirðkime, kad I. Konèius buvo<br />

tipiðkas eksperimentinës fizikos atstovas,<br />

kuris savo dalykà dëstë taip,<br />

kaip buvo iðmokæs Peterburgo universitete.<br />

Á fizikà þvelgë kaip á „eksperimentiná“<br />

mokslà. Naujosios teorinës<br />

fizikos dalykai, pavyzdþiui, bangø<br />

mechanika Vytauto Didþiojo universitete<br />

net nebuvo pradëta dëstyti. Jokiø<br />

paskaitø nebuvo rengta teorinës<br />

fizikos specialistams. Greta pedagoginio<br />

darbo I. Konèius daug dëmesio<br />

kreipë á katedros laboratorijø<br />

árengimà, pats vadovavo visiems fizikos<br />

laboratoriniams darbams, vedë<br />

fizikos seminarà, iðleido paskaitø<br />

konspektà, o turëdamas gerà<br />

technikà bandymø demonstratoriø<br />

Adolfà Glodená ir pakankamai oratoriniø<br />

sugebëjimø, I. Konèius pasiekë<br />

visai gerà dëstymo lygá.<br />

Taèiau tuo metu gimstanèios modernios<br />

fizikos jis nesuprato, kaip, beje,<br />

ir daugybë kitø visame pasaulyje<br />

dirbusiø fizikø. Be to, I. Konèius buvo<br />

linkæs á humanitarinæ veiklà, daug<br />

laiko skyrë lietuviðkai fizikos terminijai,<br />

kraðtotyros ir etnografijos dalykams,<br />

moksleiviø rengimui gimnazijose<br />

gerinti ir panaðiai. Gal todël ir nesiverþë<br />

á staþuotes Vakarø Europos<br />

universitetuose, kadangi jam pakako<br />

ir kelioniø po gimtàjà Þemaitijà, kurià<br />

su fotoaparatu rankose iðmalë<br />

skersai ir iðilgai.<br />

Galime daryti prielaidà, kad ir<br />

keistuolio A. Jucio skaièiavimø su logaritmine<br />

liniuote I. Konèius nelabai<br />

suprato, teorinës fizikos ir Hartrio-<br />

Foko lygèiø pasaulis jo neviliojo.<br />

A. Jucys atstovavo jau visai kitai fizikai.<br />

Tenka tik stebëtis, kaip eksperimentinës<br />

fizikos atstovø apsuptyje<br />

galëjo iðaugti toks unikumas, kuris<br />

daugeliu atþvilgiø gerokai pranoko<br />

savo kolegas. Jeigu net ir nepavydëtinoje<br />

teorinei fizikai terpëje iðaugo<br />

toks <strong>mokslo</strong> àþuolas, kai jam nebuvo<br />

sudaromos iðskirtinës, net bent<br />

kiek palankesnës sàlygos, tai, vadinasi,<br />

pati to meto atmosfera Fizikos<br />

katedroje mokslui tarpti nebuvo labai<br />

prasta. Nepamirðkime, kad Europoje<br />

treèiojo deðimtmeèio pradþioje<br />

prasidëjo didelë ekonominë<br />

krizë, kuri neleido ir Lietuvai bent<br />

kiek daugiau lëðø skirti universiteto<br />

laboratorijø árangai, buvo labai ribojami<br />

profesûros, dëstytojø ir personalo<br />

atlyginimai.<br />

Vis dëlto stiprûs daigai sugebëjo<br />

prasikalti kietoje dirvoje ir iðbujoti iki<br />

àþuolø. Gabiausi jaunuoliai – eksperimentininkai<br />

Kazimieras Barðauskas,<br />

Povilas Brazdþiûnas, Antanas<br />

Þvironas, Antanas Puodþiukynas,<br />

astronomas Paulius Slavënas ir teoretikas<br />

Adolfas Jucys vis dëlto sugebëjo<br />

prasimuðti á <strong>mokslo</strong> aukðtumas. O<br />

A. Jucio eitasis kelias ir nuveikti darbai,<br />

suformuota teorinës fizikos Lietuvoje<br />

mokykla – iðties unikalus ir<br />

nuostabos vertas reiðkinys.<br />

Taip ir neparaðë<br />

Skilandþiø istorijos<br />

Visà gyvenimà A. Jucys svajojo ir<br />

kitus skatino paraðyti Salantø, senovëje<br />

vadintø Skilandþiais, istorijà. Likus<br />

pusei metø iki jo mirties, 1973 m.<br />

vasarà, A. Jucio pakviesta istorinæ ir<br />

etnografinæ medþiagà Salantuose,<br />

Grûðlaukëje, Darbënuose su savo<br />

studentais rinko Vilniaus universiteto<br />

Istorijos fakulteto etnografë prof.<br />

Pranë Dundulienë. Dabar ta medþiaga<br />

saugoma Vilniaus universiteto<br />

bibliotekos rankraðèiø skyriuje.<br />

Bet paèiam A. Juciui rimèiau prisësti<br />

prie Salantø istorijos taip ir neteko.<br />

Gal pusiau juokais, o gal ir labai rimtai<br />

laiðke ið Maskvos prieð iðskrisdamas<br />

á Kanadà 1973 m. gruodþio 11 d.<br />

savo bièiuliui Kretingos muziejininkui<br />

Juozui Mickevièiui jis raðë: Að vis<br />

svajoju, kada mudu pradësiva rimèiau<br />

uþsiimti Salantø istorija. Vis neprieinu<br />

ir að kaip tamsta. Að uþsiëmæs fizika,<br />

tamsta muziejumi. Geriausia eiti<br />

á pensijà vienam ir antram ir tirti Salantø<br />

praeitá.<br />

A. Jucys taip ir neiðëjo á pensijà,<br />

nespëjo atsidëti ir Salantø istorijai.<br />

Mirë netrukus, praëjus vos dviem savaitëms<br />

po komandiruotës á Kanadà<br />

– 1974 m. vasario 4 dienà. Taip ir<br />

liko neparaðyta Salantø, dar seniau<br />

Skilandþiø, istorija.<br />

Vis dëlto daug teisingiau mums<br />

ðiandien prisiminti ne tai, ko þmogus<br />

per savo gyvenimà nepadarë, tuo labiau,<br />

jei tam skyrë tik savo laisvalaiká<br />

ir laikë pomëgiu, o svarbiausius,<br />

esminius mokslininko darbus.<br />

Bus daugiau<br />

Gediminas Zemlickas<br />

Lietuvos MA bibliotekoje parodos, skirtos A. Jucio 100-osioms gimimo metinëms, eksponatai

12 INICIATYVA<br />

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307)<br />

Lietuviðkuose þodynuose ir<br />

enciklopedijose tokio þodþio –<br />

anagama – nerasime, uþtat ji yra<br />

tarp miðkø pasislëpusiame Gojaus<br />

kaime, Trakø rajone. Tiesa,<br />

kaime reikëtø ieðkoti ne paties þodþio,<br />

kuris vietiniø gyventojø lûpose<br />

taip pat <strong>gali</strong> bûti dar labai retas<br />

ir neáprastas, bet ðiuo þodþiu<br />

ávardytos japoniðkos krosnies,<br />

skirtos keramikiniams kûriniams<br />

iðdegti. Anagama japonø kalba ir<br />

reiðkia – krosnis kalne. Tokià<br />

krosná ðalia Gojaus kaimo plytinèiame<br />

lauke per 40 dienø pastatë<br />

japonai Rikijo Hakudo Haðimoto<br />

(Rikio Hakudo Hashimoto) ir Juièis<br />

Niðida (Yuichi Nishida).<br />

Tradicija ið gilios senovës<br />

Ðalia anagamos kalbindamas Rikijo<br />

suþinojau, kad japonai nuo seno<br />

stato anagamas – krosnis, kuriose<br />

iðdegami tradiciniai japoniðki keramikiniai<br />

gaminiai ar meno kûriniai.<br />

Sunku pasakyti, ko statant tokià<br />

krosná yra daugiau – inþinerijos ir<br />

technologijos ar meno, nes juk esama<br />

ir tokios meno rûðies kaip krosniø<br />

statyba. Anagamos krosnyje susidaro<br />

tam tikri ákaitusio oro srautai,<br />

kurie sudegintos medienos pelenais<br />

padengia iðdeginamà keramikà, o<br />

dël aukðtos temperatûros poveikio<br />

pelenai ant iðdegamo molio virsta<br />

glazûra, kuri japoniðkà keramikà ir<br />

daro unikalia, pasaulyje pripaþinta<br />

vertybe.<br />

Beje, Rikijo pripaþino, kad ne<br />

patys japonai iðrado anagamos krosnis.<br />

Ði tradicija gilioje senovëje gimë<br />

Azijos þemyne, nuo seno buvo þinoma<br />

Kinijoje, Vietname ir kitose Azijos<br />

ðalyse. Vëliau buvo perimta ir Japonijoje,<br />

kur ágavo ir vietinës tradicijos<br />

poþymiø.<br />

Ta beprotiðka<br />

beprotiðka idëja<br />

Rikijo nebûtø pastatæs jokios<br />

krosnies Lietuvoje ir apskritai nieko<br />

neþinotø, kad yra toks þaliø miðkø supamas<br />

Gojaus kaimas, jei ne dailininkë<br />

keramikë Dormantë Steponavièienë.<br />

Gojaus kaime ji nupirko miðko<br />

supamà smëlingos þemës rëþá, svajodama<br />

èia sëti visai ne grikius, nors<br />

ði tradicinë Dzûkijos pamiðkiø kultûra<br />

þydëdama ir papuoðtø laukà bei<br />

Gojaus kaimà. Kaip sakyta, svajojo<br />

Japoniðka anagama Gojaus kaime<br />

Lietuviðkos anagamos statytojas Rikijo Hakudo Haðimoto (deðinëje), Juièis Niðida ir Dormantë Steponavièienë dþiaugiasi<br />

baigtu darbu Gojaus kaime<br />

pastatyti japoniðkà anagamos krosná.<br />

Tvirtina syká susapnavusi ðá savo neátikëtiniausià<br />

sumanymà.<br />

Kai Dormantë uþsidegë ta naujos<br />

ir niekur Lietuvoje negirdëtos<br />

statybos idëja, ne vienas jos bièiulis<br />

pagalvojo – ji skraido padebesiais,<br />

ádomu, ar nekris ið aukðtai. Kaimynai<br />

pradëjo skaièiuoti, kiek tokiai<br />

krosniai reikëtø plytø ir kiek tai galëtø<br />

kainuoti, jei vienos ðamotinës<br />

plytos kaina – trys litai.<br />

Dormantës draugø ratas labai<br />

platus, bet net ir geriausi draugai<br />

skraidymu padangëmis nelabai tikëjo.<br />

Ar lengva pa<strong>gali</strong>au praktiðkiems<br />

mëtytiems ir vëtytiems lietuviams<br />

patikëti tamsiø kaip èigonës plaukø,<br />

ðelmiðkø akiø þvilgsnio moterimi!<br />

Uþkerëtas, átrauktas á vylingø akiø<br />

spàstus – taip, <strong>gali</strong> bûti, bet patikëti<br />

– to ið paprasto mirtingojo reikalauti<br />

bûtø pernelyg daug. Juk ir vardas<br />

paslaptingas, mistiðkas – Dormantë.<br />

Kai artimiausi draugai taria<br />

trumpiniu – Dorma, skamba taip pat<br />

máslingai, tarsi Norma.<br />

Kad skaitytojas geriau ásivaizduotø,<br />

kokiø vardø sàskambyje gyvenama,<br />

ásiklausykime á penkiø D. Steponavièienës<br />

dukterø vardus. Pradëkime<br />

nuo jauniausios ir eikime link<br />

vyriausios: Lauksminë, Gaudilë,<br />

Deima, Aurëja ir Indrë.<br />

Vis dëlto kaip kad tokiais atvejais<br />

kartais pasitaiko, atsirado ir kas<br />

palaiko nutrûktgalviðkiausià idëjà.<br />

Vieni tokiø buvo Vitalija ir Vitalius<br />

Stepuliai, kurie buvo tikri: iðeis, reikia<br />

daryti, nes idëja gera. Visuomenei<br />

gerai þinomi asmenys, taèiau raðinyje<br />

vis dëlto dera priminti, kad architektë<br />

Vitalija Stepulienë daug<br />

metø dirbo Paminklø restauravimo<br />

institute, daugybës restauruotø ir rekonstruotø<br />

architektûros paminklø<br />

bei kitø statiniø projektø autorë. Vitalius<br />

Stepulis – inþinierius, Lietuvos<br />

tautinio atgimimo àþuolyno sukûrimo<br />

Oþkabaliuose, daktaro Jono Basanavièiaus<br />

gimtinëje, idëjos autorius<br />

bei àþuolø sodinimo pradininkas.<br />

Apie Tautinio atgimimo àþuolynà<br />

praëjusá pavasará raðëme ir Mokslo<br />

Lietuvoje. Taigi meniðkos prigimties<br />

þmonës, nuolat kupini ávairiausiø<br />

sumanymø. Nieko nuostabaus,<br />

kad ir D. Steponavièienei vieni pirmøjø<br />

atëjo á talkà.<br />

Padëjo anapusinës jëgos<br />

Þvelgiant ið laiko perspektyvos,<br />

dabar <strong>gali</strong> atrodyti, kad dangiðkos ir<br />

Rûdiðkiø klebonas Tadas Ðvedavièius su Gojaus kaimo parapijieèiais bei ðiuo projektu susidomëjusiais þmonëmis<br />

anagamos ðventinimo iðkilmëse<br />

þemiðkos jëgos ðá kartà laimingai susimokë<br />

padëti Dormantei. Visai netikëtai<br />

atsirado þemës sklypas ðalia<br />

Gojaus kaimo ir minimalios tokiam<br />

dideliam projektui bûtinos lëðos. Pa<strong>gali</strong>au<br />

– lyg paties dangaus siøsti japonai.<br />

Joks valstybinis ar oficialus<br />

fondas Rikijo Hakudo Haðimoto nerëmë,<br />

bet ið savo draugø aplinkos jis<br />

pats sugebëjo surinkti ðiek tiek pinigø.<br />

Mat Rikijo yra sukûræs kelis filmus<br />

apie Lietuvà, kuriuos parodë savo<br />

paþástamiems ir draugams, o ðie<br />

atsidëkodami paaukojo geriems darbams<br />

ir bûsimiems naujiems projektams.<br />

Nedaug, bet krosnies statybos<br />

pradþiai pakako. Vëliau iniciatyvà<br />

parëmë ir Kaune gyvenantis Rikijo<br />

tautietis Fuminoris Noba (Fuminori<br />

Noba), japoniðkø kardø kolekcionierus,<br />

kurio parodà <strong>gali</strong>ma pamatyti<br />

Vytauto Didþiojo karo muziejuje<br />

Kaune. Pa<strong>gali</strong>au net ir ðamotiniø plytø,<br />

atlaikanèiø aukðtà temperatûrà,<br />

pavyko gauti trigubai pigiau, nei<br />

lenkdami pirðtus skaièiavo skeptikai.<br />

Kaip susikalbëti su Rytais<br />

Kai kalbëjomës su Rikijo, áþvalgesnis<br />

klausytojas ið ðalies tikriausiai<br />

pastebëjo, kad tai Rytø ir Vakarø<br />

pasauliø, labai skirtingø ir ne visur<br />

susieinanèiø, atstovø paðnekesys.<br />

Rikijo atsakymai nedaugiaþodþiai,<br />

kartais nelengvai suprantami,<br />

nes iracionalûs, ðiek tiek mistifikuoti,<br />

atëjæ visai ið kitø vaizdiniø ir kitos<br />

savivokos pasaulio. Klausëjui<br />

svarbu suprasti prieþastá, tikslus ir<br />

veikianèias jëgas – tada bus suprantamas<br />

ir padarinys. Supratus, kokie<br />

fizikiniai ir cheminiai procesai veikia<br />

anagamos krosnyje, suvoksime,<br />

kokiu bûdu ákaitæ pelenai ant keraminio<br />

pavirðiaus virsta ypatinga glazûra.<br />

Deja, esmë Rytams ir Vakarams,<br />

matyt, nëra ten pat, todël<br />

kiekvienas Rikijo atsakymas iððaukia<br />

vis naujø klausimø.<br />

Japonui, atrodo, svarbu visai<br />

kas kita, nei klausinëtojui. Jis kalba<br />

apie orà, aplinkos nematomà átakà<br />

visam tam, kas vyksta krosnies viduje,<br />

o tai pajusti ir perprasti <strong>gali</strong> tik<br />

áþvalgus ir su ta aplinka bendrà beþodæ<br />

kalbà sugebantis rasti kûrëjas.<br />

Kuo daugiau klausinëju Rikijo, tuo<br />

maþiau suprantu, kas vyksta toje paslaptingoje<br />

anagamoje ir visoje mûsø<br />

aplinkoje, kurioje, man iki ðiol<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

atrodë, buvo daugmaþ viskas suprantama,<br />

bent jau þmogaus protu<br />

paaiðkinama. Pasirodo, ne.<br />

Rikijo kantrus paðnekovas, regis,<br />

jo iðmuðti ið vëþiø ne<strong>gali</strong> nei ákyrûs<br />

klausimai, nei bereikalingas noras<br />

mëginti suprasti tai, kas turi bûti<br />

ið aukðèiau duota ar bent per motinos<br />

pienà gauta ið maþens.<br />

Atrodo, kai kas rimtai pasiryþæs<br />

iðgelbëti Rikijo nuo þurnalistinio teroro.<br />

Viena ponia pasisako esanti<br />

keramikë ið Vilniaus, ir jau kelis<br />

kartus demonstratyviai dëkoja Rikijo<br />

uþ atsakymus ir taip já nori iðvaduoti<br />

ið ákyraus klausinëtojo gniauþtø.<br />

Bet ðis vis nesiliauja, jam vis dar<br />

negana, nors jau ir didþiausiam<br />

nesusipratëliui viskas turëtø bûti<br />

aiðku kaip du kart du – keturi. Gailestingajai<br />

poniai atrodo, kad klausimai<br />

niekada nesibaigs, ir ji ryþtasi<br />

þûtbût iðvaduoti niekuo nenusidëjusá<br />

japonà Rikijo.<br />

Paðventinta pagal<br />

katalikiðkas apeigas<br />

Vos prieð metus Gojaus kaime<br />

pasklido anagamos kvapas, o ðá rugpjûtá<br />

jau vyko ðventinimo iðkilmës ir<br />

statinio pristatymas visuomenei.<br />

Gojaus kaime yra graþi klasicistinio<br />

stiliaus koplyèia, kurioje sekmadieniais<br />

Rûdiðkiø klebonas Tadas<br />

Ðvedavièius laiko katalikiðkas pamaldas.<br />

Jos vyksta lenkø kalba, kadangi<br />

lenkiðkai kalba dauguma kaimo gyventojø.<br />

Tai labai nuoðirdûs þmonës,<br />

kurie pakviesti á anagamos krosnies<br />

paðventinimo bei atidarymo iðkilmes,<br />

suskato mokytis lietuviðkø giesmiø,<br />

nes, jø manymu, bûtent jos labiausiai<br />

tinkanèios tokia proga.<br />

Kunigas T. Ðvedavièius paðventino<br />

anagamos krosná, Dormantë<br />

dëkojo á iðkilmes atëjusiems kaimo<br />

gyventojams ir ypaè artimiausiems<br />

kaimynams, ið kuriø ðulinio gauna<br />

pasisemti vandens, kurie leido<br />

naudotis jø elektra ir net krosniai<br />

parûpino malkø. Visiems kaimo<br />

gyventojams dëkojo uþ tai, kad jie<br />

neburnodami pakenèia naujøjø ásiverþëliø<br />

triukðmà, kurio èia ateityje<br />

<strong>gali</strong> bûti ir daugiau, nes numatomi<br />

tarptautiniai renginiai, dailininkø<br />

seminarai, vasaros stovyklos ir<br />

aibë kitø dalykø. O dar kai pradës<br />

rûkti krosnis! Taigi Dormantë pasidþiaugë<br />

kitø þmoniø artumu,<br />

draugyste ir nuoðirdumu.<br />

Jaudinanèiai skambëjo giesmë<br />

Marija, Marija, kurià Gojaus kaimo<br />

moterys giedojo lietuviðkai. Ðià giesmæ<br />

iðmoko tokiai iðkilmiø progai. Visai<br />

be reikalo atsipraðinëjo Dormantës,<br />

kad nelabai gerai moka lietuviðkai.<br />

Nauji sumanymai, kuriais ir ðiandien<br />

pramuðta Dormantës galva, <strong>gali</strong>ma<br />

neabejoti, gerokai sujudins ligi<br />

ðiol tyliai snaudusá Gojaus kaimà. Gal<br />

ateityje ir Mokslo Lietuvai bus proga<br />

Gojaus kaimo pavyzdþiu panarplioti<br />

temà, kaip kûrybinë inteligentija <strong>gali</strong><br />

paveikti nuoðalaus kaimo gyvenimà,<br />

pa<strong>gali</strong>au ir kokiø kûrybiniø impulsø<br />

bei sumanymø kûrëjams, menininkams<br />

<strong>gali</strong> teikti kaimo aplinka. Jei<br />

vyks judëjimas, visiems bus geriau.<br />

Sveika inteligentijos invazija á vadinamojo<br />

Vilniaus kraðto kaimà bûtø labai<br />

sveikas reiðkinys, padëtø kaimo ir<br />

miesto þmonëms vieniems kitus geriau<br />

suprasti. Gojaus kaimo þmonës<br />

rodo geranoriðkumo pavyzdá. Iðties<br />

teisus V. Stepulis, kai pastebi, kad paprasti<br />

þmonës, jeigu tik toli nuo politikos,<br />

visada yra geranoriðki ir teisingi,<br />

su jais malonu bendrauti.

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) INICIATYVA 13<br />

Vertinant statybininko<br />

þvilgsniu<br />

Vertinant krosná statybininko<br />

þvilgsniu, statybininkas inþinierius<br />

Vitalius Stepulis pripaþino, kad tai<br />

nepaprastai gerai atliktas darbas. Ið<br />

skliauto matyti, kaip milimetro tikslumu<br />

susieina siûlës: mat ðamotinës<br />

plytos laiko karðtá, o siûlë – silpnoji<br />

vieta. Ðtai kodël siûliø turi bûti kuo<br />

maþiau. V. Stepulis neslepia naiviai<br />

manæs, kad ir patys galëtume pasistatyti<br />

tokià krosná. Ið tikrøjø – ne.<br />

Nepaprastai kruopðtus japono darbas.<br />

Ðtai kad ir krosnies apmûrijimas<br />

dar viena sienute: nuo karðèio krosnis<br />

pleèiasi ir, kad neiðvirstø atraminë<br />

sienutë, ji apdairiai sustiprinta.<br />

Kaminas apskritas, kad bûtø maþesnis<br />

pasiprieðinimas dûmø judëjimui.<br />

Dabar visas kaminas aptaisytas metalu,<br />

kad neatsirastø plyðiø, nes ið kamino<br />

sklis dviejø metrø liepsnos lieþuviai.<br />

Krosná kûrenant visà savaitæ,<br />

vis keliant temperatûrà, karðtis bus<br />

labai didelis.<br />

Krosnies viduje yra trys pakopos,<br />

liepsna ir ákaitusio oro judëjimas turëtø<br />

vis labiau kelti temperatûrà.<br />

Anagamos statytojui keliami labai<br />

aukðti reikalavimai, V. Stepulis abejoja,<br />

ar mûsø meistrams pakaktø<br />

kruopðtumo ir sumanumo sumûryti<br />

tokià krosná.<br />

Pati ugnis yra kûrëja<br />

Mëginant suvokti, kur yra anagamos<br />

krosnies esmë, á pokalbá ásitraukia<br />

Dormantë. Ji tvirtina, kad<br />

esmë – tai labai stiprus ryðys su<br />

gamta, aplinka. Taip tvirtino ir krosnies<br />

statytojas Rikijo. Pradþià meno<br />

kûriniui suteikia þmogus, menininkas,<br />

o kita proceso dalis – meno<br />

kûrinio tapsmas jau priklauso nuo<br />

ugnies stichijos. <strong>Ir</strong> ðtai kuo skiriasi<br />

japonø ir europieèiø ar amerikieèiø<br />

poþiûris á tà paèià anagamos krosná.<br />

Vakarø civilizacijos þmonës anagamos<br />

krosnyje vykstantá procesà<br />

mëgina suvaldyti, o japonai visà laikà<br />

iðlieka stebëtojai, leidþia ugniai<br />

paèiai atlikti jai skirtà darbà. Þmogus<br />

<strong>gali</strong> tik padëti ugniai, bet ne jà<br />

veikti. Ðtai kodël ugnies atliekamas<br />

darbas yra toks ilgas.<br />

Tai, kas Rikijo lûpose mums kartais<br />

<strong>gali</strong> skambëti kaip neiðsakyti, neapibrëþti<br />

mistiniai dalykai, Dormantë<br />

iðaiðkina pakankamai racionaliai.<br />

Daug, jei ne viskas, priklauso nuo<br />

oro sàlygø, ypaè atmosferos slëgio.<br />

Kiekvienai molio rûðiai iðdegti reikalinga<br />

kita temperatûra, kuri, net deginant<br />

tas paèias malkas, esant tokioms<br />

paèioms degimo sàlygoms,<br />

priklauso nuo atmosferos slëgio, gal<br />

ir kitø sàlygø. Vienai molio rûðiai<br />

temperatûrà tenka kelti, kitai – maþinti,<br />

ilginti procesà. Jau sakëme,<br />

kad pelenai krosnyje padengia keraminá<br />

pavirðiø ir aukðtoje temperatûroje<br />

virsta glazûra. Pasirodo, kad pelenai<br />

„mëgsta“ ne tiek aukðtà temperatûrà,<br />

kuri juk puikiausiai pasiekiama<br />

ir elektrinëse krosnyse, bet vykstanèià<br />

reakcijà, kuri nuolat kinta,<br />

priklausomai nuo daugybës veiksniø.<br />

Norint prisiderinti prie krosnyje<br />

vykstanèio vyksmo protingai ir sumaniai,<br />

reikia didelio patyrimo,<br />

meistriðkumo ir intuicijos.<br />

Pamaldos Gojaus kaimo koplyèioje<br />

Lietuvos tautinio atgimimo àþuolyno kûrëjas inþinierius Vitalius Stepulis<br />

sveikindamas Dormantæ Steponavièienæ áteikia simbolinæ duonelæ<br />

Ðis oksidacijos ir redukcijos<br />

procesas vyksta nuolat. Ið tikrøjø tai<br />

savotiðki tarpusavio mainai: kuo<br />

aukðtesnë temperatûra, tuo labiau<br />

tenka jà maþinti, atidaryti specialias<br />

orkaites. Pelenuose yra silicio, aliuminio,<br />

daug kitø medþiagø, kurios<br />

jungdamosi su moliu aukðtoje temperatûroje<br />

virsta glazûra. Anagamos<br />

krosnyje deginamos malkos,<br />

teikianèios ilgà liepsnà. Tam tinka<br />

puðis, <strong>gali</strong>ma jà maiðyti ir kitø medþiø<br />

malkomis. Vargu ar kas <strong>gali</strong> pasakyti,<br />

koks ávairiø ðalutiniø medþiagø<br />

– dûmø, pelenø ir visos aplinkos<br />

poveikis, tad labai daug erdvës<br />

lieka improvizacijai. Taèiau bûdami<br />

europieèiai, Vakarø civilizacijos<br />

þmonës, viskà mëginame suvokti<br />

protu, paèiupinëti ir suprasti racionaliai.<br />

Japonui Rikijo atrodo,<br />

kad tai mûsø, europieèiø, bëda.<br />

Sapnà verèia tikrove<br />

Smalsumas bûdingas ir keramikams.<br />

Dormantë mëgino iðkvosti Rikijo,<br />

kodël jis ryþosi imtis tokio sunkaus<br />

darbo – statyti anagamos krosná<br />

atokiame Gojaus kaime. Ðá very crazy<br />

dream – labai beprotiðkà sapnà, pasirodo,<br />

ir Rikijo susapnavo, panaðiai kaip<br />

Dormantë. Sapnà paversti tikrove dabar<br />

jam paprasèiausiai labai ádomu.<br />

Kam priklausys anagama Ásteigta<br />

vieðoji ástaiga Þemës fragmentai,<br />

jos steigëjai yra keturi asmenys.<br />

Tai dailininkai keramikai Gytis Talmantas<br />

ir Dormantë Steponavièienë<br />

bei jos duktë Aurëja su savo draugu<br />

Giedriumi Zygmantu.<br />

Dormantës nuostata – kad kuo<br />

daugiau þmoniø galëtø pasinaudoti<br />

krosnimi, ir ne vien dailininkai keramikai.<br />

Jau ðiais metais projekte dalyvavo<br />

apie 30 menininkø. Kad ði vieta<br />

Gojaus kaime taptø ir savotiðka<br />

atsipalaidavimo vieta, kur vyktø kûrybinës<br />

stovyklos, seminarai. Gal pavyktø<br />

susisiekti ir su kitø kraðtø<br />

„anagamistais“, kuriems ádomûs ðie<br />

dalykai. Juk ne kiekvienam keramikui<br />

ádomus bûtent ðis procesas ir bûtent<br />

tokia keramika.<br />

Tad gal atsiras ir naujas terminas<br />

– „anagaminë keramika“ Kodël<br />

gi ne. Statydami ðià krosná, dailininkai<br />

iðëjo didelæ Rikijo mokyklà,<br />

kur daug kartø teko ardyti blogai sumûrytas<br />

sienas. Tekdavo perdaryti<br />

kartais net ir neþinia kodël blogai<br />

nusisekusià krosnies dalá.<br />

Tai penktoji anagamos krosnis,<br />

kurià pastatë Rikijo. Lietuvoje – pirmoji.<br />

Baltijos ðalyse estai skelbiasi<br />

turá anagamà. Dormantë aiðkina,<br />

kodël taip svarbu Lietuvoje turëti ðià<br />

japoniðkà krosná ir pasisemti tai tolimai<br />

ðaliai bûdingos keramikos degimo<br />

technologijos. Dailininkë teigia,<br />

kad mûsø nepasiekë tikrasis senosios<br />

keramikos amatas. Net ir juodoji<br />

keramika, kuria mes didþiuojamës,<br />

tëra atkurta, panaðiai kaip<br />

Stakliðkëse gaminamas midus. <strong>Ir</strong> ne<br />

tiek pati degimo technologija D. Steponavièienei<br />

atrodo ádomi, kiek<br />

puodø sukûrimo, þiedimo, lipdymo<br />

subtilumai. Tas darbas su moliu pamirðtas,<br />

nors, sprendþiant ið mus pasiekianèiø<br />

archeologiniø radiniø,<br />

puodø ðukiø, keramikos menà mûsø<br />

protëviai buvo labai iðplëtojæ.<br />

Senasis amatas buvo prarastas,<br />

prasidëjus fabrikinei gamybai, o sovietmeèiu<br />

lietuviðkoji keramika,<br />

bent jau taip grieþtai linkusi vertinti<br />

D. Steponavièienë, uþsivërë savyje,<br />

tapo provinciali. Vadinasi, esame savamoksliai,<br />

kuriems labai praverstø<br />

ne tik technologinë kitø kraðtø patirtis,<br />

bet ir auklëjamoji, dvasinë ðio kûrybinio<br />

proceso dalis. Sàveika su Japonijos<br />

ðios srities kultûra, þinant<br />

subtilø tos tautos þmoniø santyká su<br />

gamta, aplinka, kelia bent jau maþiausia<br />

pavojø, kad tai peraugs á masinës<br />

kultûros lygmená.<br />

Paðnekovë mums primena Anglijos<br />

pavyzdá. Tos ðalies manufaktûros<br />

sunaikino rankø darbà, o kartu<br />

iðnyko ir senieji amatai. Atsirado<br />

toks Bernardas Lièas (Bernard<br />

Lich), kuris iðvyko á Japonijà mokytis<br />

grafikos meno. Susiþavëjo keramika,<br />

pasikvietë á Anglijà keletà japonø<br />

keramikø ir ne tik Anglijoje,<br />

bet ir Europoje sugebëjo atgaivinti<br />

didþiulá dëmesá ir susiþavëjimà rankø<br />

darbo kûriniais.<br />

Tai ðtai D. Steponavièienës suburtoji<br />

keramikø grupë Lietuvoje ir<br />

nori labai aukðtos kokybës keramikos.<br />

Tikriausiai to tikslo <strong>gali</strong>ma siekti<br />

ávairiais bûdais, bet Rikijo siûlo bene<br />

natûraliausià kelià: lietuviðkà keramikà<br />

reikia kurti ið vietiniø medþiagø.<br />

Taèiau kà daryti, jei Lietuvoje<br />

nëra aukðtai temperatûrai atspariø<br />

molio rûðiø Rikijo siûlo neskubëti<br />

daryti iðvadø, nes juk <strong>gali</strong>ma rasti<br />

ir kitø sprendimø. Gal pavyks molá<br />

komponuoti su smëliu<br />

Ukmergës karjere pavyko aptikti<br />

gal ið pirmo þvilgsnio ir maþai átikëtinà<br />

keramikai þaliavà – pusiau molá<br />

su smëliu. Ði þalsvos spalvos medþiaga,<br />

iki ðiol buvusi keramikos atlieka,<br />

pasirodo iðlaiko aukðtà temperatûrà.<br />

Veikiausiai ðis þalsvas molis<br />

ir bus nauja lietuviðka þaliava anagamos<br />

deginiams. Tai labai svarbu – surasti<br />

tinkamà lietuviðkà molá, kuris<br />

suteiktø savitumà lietuviðkai keramikai.<br />

Pridursime, kad ir japonø „anagamistai“<br />

siekia savitumo, kûrëjo individualumo.<br />

Þaliavos savitumas<br />

ðiame procese Rikijo atrodo labai<br />

esmingas dalykas.<br />

Galimas dalykas, bus nauja medþiaga<br />

keramikams. Tokios tvirtos<br />

ir kokybiðkos medþiagos labai reikia.<br />

Tik su þemas temperatûras atlaikanèiu<br />

moliu mûsø keramikams<br />

sunku iðplaukti á bent kiek platesnius<br />

tarptautinio pripaþinimo vandenis.<br />

Bûna graudu, kai puikûs mûsø<br />

keramikai dar nespëja savo sukurtø<br />

darbø atveþti á parodà, o jie<br />

jau trupa, skylinëja. Ið prastos medþiagos<br />

nesukursi ilgaamþio ir kokybiðko<br />

meno kûrinio, atsparaus<br />

oro pokyèiams, mechaniniams smûgiams<br />

ir t. t. Á kûrybà ádëtoji energija<br />

neturi dingti veltui.<br />

Bus daugiau<br />

Gediminas Zemlickas<br />

Ðventës dalyviai prie pasodinto àþuoliuko Gojaus kaime

14 JAV LIETUVIAI<br />

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307)<br />

Pabaiga, pradþia Nr. 15<br />

Baigiame paðnekesá su Kolumbijos<br />

universiteto (Columbia<br />

University, New York, JAV) profesoriumi<br />

Rimu VAIÈAIÈIU, Lietuvos<br />

mokslø akademijos uþsienio<br />

nariu, technikos mokslø atstovu,<br />

kuris vasarà lankësi Lietuvoje,<br />

savo tëvø þemëje.<br />

Lietuviðkumà Amerikoje<br />

galës palaikyti tik nauji<br />

atvykëliai<br />

Kai ið aktyvios mokslinës veiklos<br />

iðeis Romualdas Viskanta, Arvydas<br />

Kliorë ir kai kurie kiti, ar bus kam ið<br />

lietuviø juos pakeisti Ar Amerikos<br />

moksle lietuviai neiðtirps<br />

Ið tiesø baigiasi elitinë lietuviø,<br />

kurie su tëvais atvyko ið Lietuvos á<br />

Amerikà ir ið visø jëgø siekë prasimuðti<br />

á mokslus, generacija. Ið tos<br />

kartos atëjo daug gydytojø, advokatø<br />

ir <strong>mokslo</strong> þmoniø. Jokiø palikimø<br />

niekas neturëjo ir tik per mokslà galëjo<br />

prasimuðti gyvenime. Dabar padëtis<br />

kita. Tëvai turi verslà ir turto,<br />

visai kitus materialinius pagrindus.<br />

Lietuviðkumo perspektyvà Amerikoje<br />

sieèiau tik su naujai ið Lietuvos<br />

atvykusiaisiais. Treèioji lietuviø<br />

karta Amerikoje su lietuviais jau nebendrauja<br />

– nutautëjæ, gerai, jei vienà<br />

kità lietuviðkà þodá þino. Kas<br />

mums rûpëjo, jiems jau neberûpi.<br />

Taigi tik nauji atvykëliai ið Lietuvos,<br />

jei organizuosis, dar galës palaikyti<br />

lietuviðkumà.<br />

Gal vyresnioji karta, ugdydama<br />

pabrëþtinà tautiðkumà ir kartais gal<br />

pernelyg karðtà meilæ tëvynei, atstûmë<br />

dalá jaunosios kartos, kuri tokiø jausmø<br />

nepaþintai tëvynei Lietuvai nepatyrë,<br />

todël ir nejautë Gal reikëjo ugdyti<br />

ne tiek muziejinæ meilæ Lietuvai,<br />

kiek veikti kitais ir modernesniais bûdais<br />

Apie tëvynës meilæ garsiai kalbëti<br />

gal ne visada ir reikia, nes tikroji meilë<br />

reiðkiama ne þodþiais.<br />

Kaþkà viduje þmogui reikia turëti.<br />

Dabartinë jaunoji mûsø vaikø karta<br />

jau yra visiðkai amerikietiðko gyvenimo<br />

bûdo atstovë. Tie þmonës<br />

dar atvyksta á Lietuvà, ðiek tiek pabûna,<br />

kartais pasisako esà lietuviai<br />

ar lietuviø kilmës, bet lietuviðkoje<br />

veikloje dalyvauja tik maþuma. Kai<br />

jie brendo, Lietuva dar buvo sovietinë,<br />

atvaþiuoti á Lietuvà buvo beveik<br />

neámanoma, tad ávyko vyresniosios<br />

ir jaunesniosios kartos atotrûkis.<br />

Dabar atvykusiøjø á Amerikà<br />

vaikai taip pat kartais jau nebenori<br />

lietuviðkai kalbëti, akivaizdþiai nutautëja.<br />

Steigiamos ðeðtadieninës<br />

mokyklos, kad ið Lietuvos atvykusiøjø<br />

vaikai galëtø bent kiek tobulinti<br />

savo gimtàjà kalbà. Vaikai taip greitai<br />

persiima amerikoniðkumu – per<br />

kaimynus, kitus vaikus, draugus, kad<br />

mums net sunku suprasti. Nëra sàlygø<br />

lietuviams kartu sutelktai gyventi,<br />

visi kaimynai – amerikoniukai.<br />

Mokykloje tas vaikas vienas lietuviukas,<br />

neturi su kuo lietuviðkai bendrauti.<br />

Uþsiima sportu ar kita veikla<br />

ir dar labiau nutautëja. Vakare gráþæs<br />

tik tëvus girdi lietuviðkai ðnekant.<br />

Problema.<br />

Didelis smûgis lietuviðkumui buvo<br />

lietuviø kolonijos Èikagoje, Market<br />

Parke, netektis.<br />

Kas treèiame name Market Parke<br />

gyveno lietuviai, mergaièiø gimnazija<br />

buvo visai lietuviðka, bet viso<br />

to nebeliko. Laikui bëgant, atsitiks<br />

tas pats, kas nutiko ið Lietuvos iðvykusiesiems<br />

prieð Pirmàjá pasauliná<br />

karà. Jau jø palikuoniø pavardës pakeistos<br />

ir jie nebekalba lietuviðkai.<br />

Taigi niekam dar nepavyko<br />

sudaryti modelio, pagal kurá<br />

Intelektas – svarbiausia, kà Lietuva<br />

veikiant, bûtø <strong>gali</strong>ma sutvarkyti tautos<br />

iðlikimo reikalus kitatauèiø terpëje.<br />

Deja, nutautëjimas – tai natûralus<br />

procesas, kurio stabdyti ar veikti neámanoma.<br />

Amerikos lietuviø bendruomenë,<br />

ávairios organizacijos dar<br />

kaþkiek padeda palaikyti lietuviðkumà,<br />

bet paþiûrëkime, kas tose organizacijose<br />

dirba – visi ið vyresnës kartos.<br />

Taèiau atvykëliai ið Lietuvos moko<br />

ðokiø ar dalyvauja lietuviðkø laikraðèiø<br />

leidyboje.<br />

Teisybë, Drauge ir kituose laikraðèiuose<br />

iðkart pagerëjo kalbos reikalai.<br />

Kokie santykiai klostosi tarp naujai<br />

atvykusiø ir Amerikos lietuviø senbuviø<br />

Klostosi ávairiai. Vieni atvykëliai<br />

yra puikûs þmonës, jø vaikai á mokslus<br />

prasimuða, ir jie nori dalyvauti<br />

lietuviðkoje veikloje. Kiti iðvis nenori<br />

su niekuo bendrauti, nori tik uþsidirbti,<br />

todël apie tuos þmones nieko<br />

neþinome. Girdþiu tvirtinant, kad<br />

<strong>gali</strong> pasiûlyti pasauliui (3)<br />

Rimas Vaièaitis Vilniaus senamiestyje po paðnekesio su „Mokslo Lietuvos“ atstovu<br />

vien Èikagoje yra apie 50 tûkst. naujai<br />

atvykusiø lietuviø. O lietuviðkoje<br />

veikloje dalyvauja tik gal kokie 2 procentai.<br />

Á Niujorkà atvykusiø gal<br />

15 tûkst., bet kai vyksta lietuviðki renginiai,<br />

tai salëje matai apie 30 naujø<br />

veidø ir apie 100 ar daugiau senbuviø.<br />

Daugiau dalyvauja tada, jeigu ið Lietuvos<br />

atvyksta kokia nors þinoma populiarios<br />

muzikos atlikëjø grupë. Jaunoji<br />

karta prie tos muzikos ápratusi.<br />

Auksinës lietuviø rankos<br />

vertinamos Amerikoje<br />

Jono Basanavièiaus gatvëje su jaunaisiais mokslininkais<br />

Naujai atvykusiems gal kartais nedràsu<br />

dalyvauti toje lietuviðkoje veikloje,<br />

nes ið atëjusiøjø renkamos aukos. Ne<br />

kiekvienas <strong>gali</strong> sau leisti plaèius mostus.<br />

Materialinë atvykusiøjø bûklë, aiðku,<br />

turi átakos, nes jie dirba paprastus<br />

ir sunkius darbus. Tad 20–30 doleriø,<br />

kuriuos tenka lietuviðkuose renginiuose<br />

palikti, tiems þmonëms <strong>gali</strong><br />

bûti nemaþi pinigai. Bet dalis naujai<br />

atvykusiø lietuviø verèiasi jau visai neblogai.<br />

Ið Lietuvos atvykæ gydytojai<br />

jau, þiûrëk, iðsilaikæ egzaminus, vienur<br />

kitur dirba. Lietuviai turi nepaprastai<br />

geras rankas. Paþástu toká Ramûnà<br />

Gaubà, kuris tvarko namø remonto<br />

bendrovæ, vadovauja gal kokiems<br />

aðtuoniems darbininkams. Jis<br />

nepaprastai populiarus tarp amerikieèiø,<br />

kuriems tenka metus laukti,<br />

kol jiems ði bendrovë atliks remontà.<br />

Nepaprastai kruopðèiai ir atsakingai<br />

dirba, todël tvarko daugiausia Amerikos<br />

milijonieriø namus. Europos<br />

stiliaus darbininkai graibstyte graibstomi,<br />

jiems darbo nepristinga. Jie geri<br />

darbuotojai, dalyvauja ir lietuviðkoje<br />

veikloje, yra aktyvûs ir jø vaikai. Malonu,<br />

kad jau yra tokiø ðeimø, o ateityje<br />

jø turëtø daugëti.<br />

Didelës ðalies – didelës<br />

problemos<br />

Pakalbëkime apie Amerikos problemas.<br />

Didþiausia Amerikos problema –<br />

infrastruktûra. Per maþai iðleidþiama<br />

lëðø keliams, tuneliams, tiltams. Paprastai<br />

klesti privatus verslas, bankai,<br />

kuriø ir pastatai puikiai árengiami. O<br />

federalinës ar valstijø valdþios statiniai<br />

gerokai atsilieka. Specialistams<br />

atlikus vertinimà, ir ði tendencija buvo<br />

pastebëta. Nepaprastai daug iðlaidø<br />

tenka kariniams reikalams: JAV<br />

ðiems tikslams skiria daugiau negu visas<br />

likæs pasaulis. Aiðku, taip atimamos<br />

lëðos ið kitø srièiø, taip pat ið ðalies<br />

infrastruktûros.<br />

Kita problema – pernelyg didelë<br />

nele<strong>gali</strong> imigracija á JAV. Milijonai asmenø<br />

be jokio iðsilavinimo prasiskverbia<br />

á ðalá ir te<strong>gali</strong> atlikti tik nekvalifikuotà<br />

darbà. Kai praleidþia tam tikrà metø<br />

skaièiø Amerikoje, gauna pilietybæ,<br />

jiems tenka mokëti socialines paðalpas,<br />

teikti medicinines paslaugas ir t. t. Milijonai<br />

þmoniø, kurie maþai kà padaro<br />

stiprinant Amerikos ekonomikà, ðaliai<br />

yra didelë naðta.<br />

Treèia problema – ðalyje vis daugiau<br />

pensininkø. Valstybë sensta. Ateityje<br />

vienam dirbanèiajam teks iðlaikyti<br />

du pensininkus. Tiesa, Europoje<br />

dar liûdnesnë padëtis, nes labai<br />

menkas gimstamumas. Dël karo <strong>Ir</strong>ake<br />

amerikieèiø visuomenë pasisako<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

uþ ir prieð, dauguma vis dëlto yra<br />

prieð karà, nes iðlaidos baisios, mokesèiø<br />

mokëtojams tenka apmokëti<br />

karo iðlaidas.<br />

Kà galvojate apie JAV diplomatijà<br />

Ar neatrodo, jog tai, kà kita valstybë<br />

laimi diplomatijos bûdais, Amerikai<br />

tenka spræsti ginklu Taigi ar visada<br />

toliaregiðka JAV uþsienio politika<br />

Amerikos diplomatija ir þvalgyba<br />

buvo labai susilpninta Bilo Klintono<br />

laikais. Pasirodo, kad <strong>Ir</strong>ake<br />

JAV neturëjo gerø slaptø agentø. Teko<br />

remtis duomenimis, gautais ið kitø<br />

ðaliø, o jie pasirodë ne visai patikimi.<br />

Vien dirbtiniø Þemës palydovø<br />

teikiama informacija, pasirodo,<br />

taip pat ne<strong>gali</strong>ma kliautis. Valstybës<br />

prezidentas <strong>gali</strong> daryti patikimus<br />

sprendimus tik turëdamas patikimà<br />

informacijà. Paaiðkëjo, kad ne visa<br />

informacija patikima.<br />

Naudojant nepatikimà informacijà,<br />

pasirodo, <strong>gali</strong>ma net manipuliuoti<br />

supervalstybës prezidentu.<br />

Manipuliavimas akivaizdus,<br />

daug priklauso ir nuo prezidento patarëjø<br />

bei þvalgybos teikiamø duomenø.<br />

Jaunimà pritraukti prie<br />

tiksliøjø mokslø<br />

Kaip apibûdintumëte, kurlink juda<br />

JAV mokslas<br />

Nepasakyèiau, kad padëtis bûtø<br />

prasta, stigtø lëðø ar dëmesio Amerikos<br />

mokslui. Bet vienà problemà<br />

matau: patys amerikieèiai nenoriai<br />

renkasi tiksliuosius ir inþinerijos<br />

mokslus. Sunku mokytis, be to, darbo<br />

uþmokestis daug didesnis tø, kurie<br />

dirba versle, teisëje, medicinoje.<br />

Á tas sritis nepaprastai verþiamasi.<br />

Inþinerijà ir tiksliuosius mokslus<br />

Amerikoje renkasi uþsienieèiai.<br />

Kaip Amerika suvokdama ðià problemà,<br />

jà bando spræsti<br />

Dabar Amerikoje labai daug lëðø<br />

pradeda skirti tam, kad vaikai, net<br />

darþelinukø amþiaus, bûtø sudominti<br />

tiksliaisiais mokslais. Siekiama,<br />

kad gimnazijos bendrautø su universitetais,<br />

jau laboratorijose rengiamos<br />

moksleiviams paskaitos, teikiama<br />

informacija, kuriami filmai apie<br />

tø laboratorijø veiklà. Taip norime<br />

kuo daugiau vaikø ir jaunimo pritraukti<br />

prie tiksliøjø mokslø.<br />

Mokydama jaunuolius ið viso pasaulio,<br />

ar Amerika nemoko ir bûsimøjø<br />

teroristø<br />

Pavojaus esama. Taèiau Amerika<br />

siekia, kad jei ilgainiui visas pasaulis<br />

taptø demokratiðkas, tai ir terorizmo<br />

pavojus sumaþëtø. Antai didesniø<br />

problemø nematau santykiuose su<br />

Kinija, kuri vis labiau krypsta á kapitalizmà.<br />

Taèiau kinai, suvokæ, kad senoji<br />

komunistinë sistema neturi ateities,<br />

savo pokyèius daro palengva, atsargiai.<br />

Taip ir reikia daryti.<br />

Didesná pavojø ateityje <strong>gali</strong> kelti<br />

tokios ðalys kaip Pakistanas, Indija,<br />

Indonezija, kuriø gyventojø skaièius<br />

labai greitai padvigubës per artimiausius<br />

50 metø. Ypaè sudëtinga<br />

padëtis, kai tokios valstybës ágyja<br />

branduoliná ginklà.<br />

Kà gi, buvo malonu su Jumis bendrauti.<br />

Dëkoju uþ ádomius atsakymus.<br />

Tikiuosi dar ne kartà Jus iðvysti ir<br />

pakalbinti tëvø þemëje.<br />

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) 15<br />

Matematikës nuopelnus mokslui<br />

pirmiausia ávertino fizikai<br />

Atkelta ið 4 p.<br />

Kalbëdami apie atomo fizikos<br />

kvantmechaniniø skaièiavimø metodus,<br />

Daglo Hartrio, Vladimiro Foko ir<br />

Adolfo Jucio pavardës neretai tariamos<br />

kartu. O Jums ar yra tekæ susitikti<br />

su V. Foku ið Leningrado (dabar<br />

Sankt Peterburgas)<br />

Neteko susitikti, taèiau mano<br />

draugë ið JAV, dalyvavusi vienoje<br />

Paryþiuje vykusioje konferencijoje,<br />

prisimenu, buvo nusifotografavusi<br />

su V. Foku.<br />

Netiki, kad programavimas<br />

yra moteriðkas uþsiëmimas<br />

Daug savo mokslinës veiklos metø<br />

atidavëte sudëtingiausiems skaièiavimams,<br />

kompiuteriniø programø kûrimui<br />

ir panaðiems dalykams. Ar atomo<br />

skaièiavimai, apskritai teorinë fizika<br />

yra moteriðkas uþsiëmimas O gal vis<br />

dëlto labiau vyriðkas<br />

Apie tai niekada nebuvau susimàsèiusi.<br />

Prieð daugelá metø, prisimenu,<br />

buvo sakoma, kad programavimas<br />

– tai moteriðkas darbas. Bet að<br />

tuo netikiu.<br />

Vis dëlto tenka pripaþinti, kad á teorinæ<br />

fizikà moterø ateina daug maþiau<br />

nei vyrø. O gal moterims tiesiog<br />

sunkiau pavyksta ásitvirtinti teorinës<br />

fizikos srityje<br />

Kodël sakote – teorinëje Tai bûdinga<br />

visai fizikai. Apskritai moterø<br />

mokslininkiø gyvenimas yra labai<br />

sunkus. Pakaktø prisiminti Marijà<br />

Sklodovskà-Kiuri (Maria Sklodowska-Curie)<br />

arba Gobard Meyer (ðios<br />

pavardës redakcijai patikslinti nepavyko,<br />

– redakcijos pastaba), kuri net<br />

neturëjo nuolatinës savo vietos, o jos<br />

vyras turëjo. Tiesa, dabar daug kas<br />

keièiasi moksle.<br />

Taèiau ar moterø diskriminacija<br />

moksle galutinai iðgyvendinta<br />

Kai þiûriu á Amerikos universitetø<br />

inþinerijos fakultetus, tai matau,<br />

kad ten merginø daug daugiau nei fizikos<br />

fakultetuose. Galbût tai nesusijæ<br />

su màstymu ir gabumais. Beje,<br />

mano duktë, kuriai 25 m., pasirinkusi<br />

ekonomikos mokslus, o vyras –<br />

matematikas.<br />

Fizikai nuopelnus ávertino<br />

greièiau nei matematikai<br />

Kaip klostësi Jûsø mokslinë biografija<br />

Kanadoje<br />

Buvau nuvykusi á Kembridþà, á<br />

Anglijà, kad ágyèiau darbo kompiuteriais<br />

patirties.Taip pat ir viena prieþasèiø,<br />

dël ko atvykau á Torontà, buvo<br />

ta, kad norëjau kuo daugiau ir geriau<br />

iðmokti dirbti kompiuteriu. Jei<br />

Toronto universitete kompiuteriai<br />

jau buvo pradëti naudoti, tai Britø<br />

Kolumbijos universitete jø dar iðvis<br />

neturëta. Taigi apsigynusi disertacijà,<br />

padaviau dokumentus pereiti á<br />

Britø Kolumbijos universitetà. Ten<br />

nuo 1957 m. pradëjau dirbti kaip lektorë,<br />

skaièiau pirmàsias paskaitas<br />

apie kompiuterius, mokiau studentus<br />

jais naudotis. Ið tikrøjø tai buvo<br />

skaièiavimø matematikos paskaitos,<br />

nes tokio kompiuteriø <strong>mokslo</strong> dar<br />

nebuvo. Pa<strong>gali</strong>au tapau matematikos<br />

profesore.<br />

Padëjau daug pastangø, kad<br />

Britø Kolumbijos universitete bûtø<br />

ásteigta kompiuteriø <strong>mokslo</strong> katedra,<br />

ðis mokslas iðsirutuliojo iki<br />

dirbtinio intelekto kûrimo problematikos.<br />

Taèiau man niekada taip<br />

ir neteko tai katedrai vadovauti.<br />

Bet kaip <strong>mokslo</strong> þmogus, iðaugau<br />

bûtent Britø Kolumbijos universitete.<br />

Kaip mums reikëtø Jus vadinti –<br />

kompiuteriø <strong>mokslo</strong>, matematiniø<br />

skaièiavimo metodø specialiste, o gal<br />

teorinës fizikos, atominës fizikos atstove<br />

Vis dëlto save priskiriu prie skaièiavimø<br />

matematikos srityje dirbanèiø<br />

þmoniø. Pirmiausia, esu kompiuteriø<br />

<strong>mokslo</strong> specialistë. Labai daug<br />

teko iðmokti ir teorinës fizikos dalykø,<br />

nors niekas manæs to nemokë, fizika<br />

specialiai nesidomëjau. Tiesa,<br />

bûtent Amerikos fizikø draugija priëmë<br />

mane savo nare.<br />

Kodël Amerikos fizikai, o ne matematikai,<br />

ávertino Jûsø nuopelnus<br />

Taip jau atsitiko. Man paèiai sunku<br />

vertinti.<br />

Ar fizikai „neuþstrigo“<br />

skaièiavimuose<br />

Atomo, apskritai teorinë fizika,<br />

glaudþiai susijusi su ávairiais skaièiavimo<br />

metodais, Hartrio-Foko ir<br />

kitomis lygtimis. Ar tai pats tiesiausias<br />

ðios srities paþinimo kelias<br />

Galbût atomo fizikai reikia naujø<br />

ávaizdþiø, naujø modeliø, net visai<br />

naujø paradigmø, tada reikës maþiau<br />

skaièiavimø.<br />

Apie tai man sunku samprotauti...<br />

Taèiau paprastesnës fizikinës<br />

koncepcijos reikalauja labai daug ir<br />

sudëtingø skaièiavimø.<br />

Kaip jauèiasi skaièiavimo metodø,<br />

kompiuteriø <strong>mokslo</strong> specialistai: ar<br />

jiems nuolat tenka vykdyti fizikø uþgaidas<br />

ir spræsti jø formuluojamas uþduotis<br />

O gal jie patys veda fizikus, nukreipia<br />

ten, kur skaièiavimo specialistams<br />

atrodo ádomu<br />

Teorija yra svarbiau uþ bet kokius<br />

skaièiavimus. Nematau didelio<br />

skirtumo tarp skaièiavimø ir teorinës<br />

fizikos, taèiau pagrindà vis dëlto sudaro<br />

teorija.<br />

Kuo dabar uþsiimate <strong>mokslo</strong> srityje<br />

Noriu baigti tuos dalykus, kuriuos<br />

esu pradëjusi anksèiau. Ðiuo<br />

metu raðau moksliná straipsná. O<br />

apskritai esu paraðiusi keletà knygø,<br />

taip pat atnaujinusi ir pakartotinai<br />

iðleidusi seniau paraðytas. Esu<br />

paraðiusi atomo struktûros skaièiavimø<br />

monografijà Computational<br />

Atomic Structure (Ch. F. Fiðer,<br />

T. Brage, P. Törsson), á kurià ádëjau<br />

labai daug darbo. Ði knyga iðëjo<br />

1997 metais. Jau minëjau ir prisiminimams<br />

apie D. Hartrá skirtà savo<br />

knygà.<br />

Ar dar tebedirbate universitete, o<br />

gal esate laisvas þmogus<br />

Esu kompiuteriø <strong>mokslo</strong> profesorë<br />

emeritë Vanderbilto universitete.<br />

Taèiau Jûsø mokytojas D. Hartris<br />

tikriausiai juk nelaikomas tik kompiuteriø<br />

<strong>mokslo</strong> atstovu. Kiek atsimenu,<br />

jis susiejo á visumà elektrono krûvá<br />

ir masæ, skaièiavo vandenilio atomo<br />

elektrono pirmosios orbitos Boro radiusà<br />

ir Planko konstantà, atliko ávairiø<br />

spektrø skaièiavimus, o tai jau fizikos<br />

sritis. Tad kuo jis vis dëlto labiau<br />

laikytinas: matematiku ar fiziku<br />

Jis buvo profesorius, taikomosios<br />

matematikos katedros vedëjas<br />

Manèesterio universitete. Tiesa, turëjo<br />

Kevendiðo laboratorijoje vadovaujamas<br />

Rezerfordo raðyti disertacijà<br />

ið eksperimentinës fizikos, bet<br />

labai greitai pats ásitikino, kad eksperimentai<br />

nëra stiprioji jo pusë.<br />

Todël stengësi dirbti daugiau su Nilso<br />

Boro modeliu, gana daug laiko<br />

sprendë ðio modelio lygtis, kol pa<strong>gali</strong>au<br />

ëmësi tø lygèiø, kurias ðiandien<br />

vadiname Hartrio lygtimis. Tai<br />

antros eilës diferencialinës lygtys,<br />

apraðanèios elektrono judëjimà<br />

atome.<br />

Tikisi darbus tæsti su<br />

Lietuvos mokslininkais<br />

Kokius ryðius palaikote su Lietuvos<br />

fizikais<br />

Nemaþai teko dirbti su Gediminu<br />

Gaigalu, kuris Vanderbilto universitete<br />

dirbo mûsø katedroje, kûrë<br />

skaièiavimø programas. <strong>Ir</strong> dabar<br />

bendradarbiaujame. Gana seniai paþástu<br />

Zenonà Rokø Rudzikà, su kuriuo<br />

tekdavo susitikti ávairiose mokslinëse<br />

konferencijose.<br />

Þinoma, pabaigoje bûtø ádomu suþinoti<br />

daugiau faktø ið Jûsø gyvenimo.<br />

Kur gimëte, ið kur kilæ Jûsø tëvai<br />

Gimiau Ukrainoje, bet man tebuvo<br />

ðeði mënesiai, kai tëvai mane<br />

per Vokietijà iðsiveþë á Kanadà. Tai<br />

buvo 1929 m. gruodá. Turëjome pabëgëliø<br />

statusà.<br />

Kokià paskaità skaitëte ðioje Vilniaus<br />

konferencijoje, kuri buvo skirta<br />

daugiakrûviø jonø fizikos subtilybëms<br />

Kalbëjau apie problemas, kurios<br />

turi bûti iðspræstos atomo teorijos<br />

skaièiavimuose.<br />

Pabaigoje norëèiau atsipraðyti uþ<br />

ákyrius klausimus ir palinkëti geros<br />

sveikatos, nesilpstanèiø kûrybiniø jëgø<br />

ir, þinoma, tolesniø vaisingø ryðiø su<br />

Lietuvos mokslininkais.<br />

Aèiû uþ gerus linkëjimus. Tikiuosi,<br />

kad kità vasarà G. Gaigalas<br />

vël atvyks á Vanderbilto universitetà<br />

ir mes su Lietuvos <strong>mokslo</strong> atstovu toliau<br />

tæsime pradëtus darbus.<br />

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas<br />

P. S. Redakcija dëkoja Teorinës<br />

fizikos ir astronomijos instituto<br />

mokslinei bendradarbei Alicijai<br />

Kupliauskienei, padëjusiai bendrauti<br />

su prof. Ðarlote Frioze Fiðer.<br />

GEOLOGIJOS IR GEOGRAFIJOS INSTITUTAS<br />

skelbia priëmimo konkursà á geologijos krypties (05 P) stratigrafijos (paleozoologijos)<br />

ðakos ir geografijos krypties (06 P) dieninæ doktorantûrà.<br />

Praðymai stoti á doktorantûrà pateikiami direktoriaus vardu mënesá<br />

nuo konkurso paskelbimo dienos, pridedant gyvenimo apraðymà, magistro<br />

arba vienpakopio aukðtojo <strong>mokslo</strong> baigimo diplomà su priedu prie diplomo<br />

(originalus ir kopijas, originalai ið karto gràþinami), dviejø mokslininkø<br />

rekomendacijas, savo <strong>mokslo</strong> darbø sàraðà ir jø kopijas, o jei tokiø nëra –<br />

moksliná referatà numatomos disertacijos tema.<br />

Geologijos ir geografijos instituto adresas: T. Ðevèenkos g. 13, LT-<br />

03223, Vilnius, tel. (8 ~ 5) 210 46 92.<br />

Daþnesnës disertacijø<br />

kalbos klaidos (4)<br />

Edita Karbauskienë. Sliekø biohumoso savybës ir jo naudojimas<br />

darþoviø auginimui (Lietuvos þemës ûkio universitetas, 2000).<br />

Taisytina disertacijos antraðtë: Sliekø biohumoso ypatybës ir jo<br />

vartojimas darþovëms auginti.<br />

Padalyvio vartojimo klaidos<br />

Todël moksliniai tyrimai, susijæ su<br />

ekologiniø problemø sprendimu maþinant<br />

aplinkos tarðà ir gaunant ûkinæ<br />

naudà [...] (= todël <strong>mokslo</strong> tyrimai,<br />

susijæ su ekologiniø problemø<br />

sprendimu maþinti aplinkos tarðà ir<br />

gauti ûkio naudà), 5 p. Tarðos maþinimas<br />

ir naudos gavimas atsietas nuo<br />

problemø sprendimo. Juk norëta pasakyti,<br />

kad tarðos maþinimas, ûkio<br />

naudos gavimas ir sudaro tà problemà.<br />

Padalyviai maþinant ir gaunant<br />

keistini veiksmaþodþio bendratimis<br />

mokëti ir gauti.<br />

Agurkø derlius iðaugintas træðiant<br />

2t/ha biohumusu, prilygo derliui, iðaugintam<br />

træðiant 10 t/ha vermikompostu<br />

(= Agurkø derlius, iðaugintas patræðus<br />

2t/ha biohumusu, prilygo derliui,<br />

iðaugintam patræðus 10 t/ha vermikompostu),<br />

10 p. Padalyviu reiðkiamas<br />

veiksmas turi sutapti su tarinio<br />

veiksmu, t.y. træðimas su iðauginimu.<br />

Juk neámanoma iðauginti træðiant.<br />

Pirma reikia dirvà patræðti,<br />

paskui iðauga.<br />

Palyginus (= palyginti) su netræðtais<br />

[...], 10 p. Vietoj bûtojo laiko padalyvio<br />

(palyginus) reikia vartoti<br />

bendratá (palyginti). Pvz.: Jis palyginti<br />

(ne palyginus) dar jaunas.<br />

Painiojama þodþiø reikðmë<br />

[...] ir jo naudojimas (= vartojimas),<br />

disertacijos antraðtë. Kaip<br />

daugelá daiktø, taip ir biohumusà ne<br />

naudojame, o vartojame. Palyginkite:<br />

Maistui reikia vartoti (ne naudoti)<br />

daug darþoviø (Lietuviø kalbos<br />

þodynas).<br />

[...] maþiau (= ne taip greit) uþsikemða<br />

(= uþanka) [...], 18 p. Prieveiksmis<br />

maþiau nevartotinas reikðme<br />

ne taip greit. Pvz.: Ðaltas pienas ne<br />

taip greit (ne maþiau) rûgsta.<br />

[...] sijojimo (sijojamuosius) tinklelius<br />

(= sietelius). Tinklelis keistinas<br />

sieteliu. Juk sijojama sietais, sieteliais,<br />

ne tinklais ar tinkleliais. Uþsikemða<br />

keistinas þodþiu uþanka.<br />

Kimðti reiðkia kiðti, grûsti, sprausti.<br />

Pvz.: Prikimðk maiðà ðiaudø. Akt –<br />

trauktis kuo pavirðiumi. Palyginkite:<br />

Uþako (ne uþsikimðo) eketë.<br />

[...] ðiuo laikotarpiu þenkliai (=<br />

gerokai) padidëjo [...], 18 p. Þenkliai<br />

reiðkia lengvai atpaþástamas, gerai<br />

matomas. Pvz: Jûsø lagaminas þenkliai<br />

paþymëtas. Þenkliai nevartotinas<br />

reikðme gerokai.<br />

Linksniø vartojimo klaidos<br />

[...] ir jo naudojimas (= vartojimas)<br />

darþoviø auginimui (= darþovëms<br />

auginti), disertacijos antraðtë.<br />

Netinka kilmininkas (darþoviø) su<br />

naudininku (auginimui). Jis keistinas<br />

naudininku (darþovëms) su bendratimi<br />

(auginti). Palyginkite: Tràðos organinës<br />

ir mineralinës medþiagos,<br />

vartojamos (ne naudojamos) augalams<br />

maitinti (ne augalø maitinimui),<br />

dirvoþemio fizikinëms, cheminëms<br />

ir biologinëms ypatybëms gerinti<br />

(ne biologiniø ypatybiø gerinimui),<br />

Akademinis lietuviø kalbos þodynas,<br />

XVI, p. 583.<br />

[...] yra geras baltyminis priedas<br />

paðarams (þuvims, paukðèiams)<br />

(=...yra geras baltyminis paðarø ir lesalø<br />

priedas þuvims ir paukðèiams),<br />

5 p. Priedas ne kam O kieno Palyginkite:<br />

Algos (ne algai) priedas. Buto<br />

(ne butui) priedas. Þuvø – mita-<br />

las, paukðèiø – lesalas.<br />

Skaitlingesni (= gausesni) rûðimis<br />

(= pagal rûðis) buvo [...], 18 p.<br />

Ne vietoje ánagininkas (rûðimis). Jis<br />

keistinas.<br />

Þodþiø perteklius<br />

Remiantis atliktais tyrimais daromos<br />

tokios iðvados [...] (= remiantis<br />

tyrimais...), 18 p. Nereikia þodþio atliktais.<br />

Jei tyrimais remiamasi, jie ne<strong>gali</strong><br />

bûti neatlikti.<br />

[...] nes lengviausiai sijojasi ir maþiau<br />

uþkemða sijojimo tinklelius (= ...nes<br />

lengviausiai sijojami ir ne taip greit uþanka<br />

sieteliai), 18 p. Tinklelis keistinas<br />

„sieteliu“. Juk sijojame ne tinkleliais,<br />

o sietais ar sieteliais. Nereikia<br />

þodþio sijojimo (sijojamieji). Uþtenka<br />

„uþanka sieteliai“. Juk niekas nesakë<br />

ir nesako sijojamasis rëtis ar kretilas.<br />

Uþtenka rëtis, kretilas.<br />

Þodþiø darybos klaidos<br />

Darþovës sëtos mikrolaukeliuose<br />

[...]. (= Darþovës sëtos laukeliuose),<br />

7 p. Mikrolaukeliuose – hibridas.<br />

Mikro – tarptautinis, laukeliuose lietuviðkas.<br />

Mikro nereikia: maþumà<br />

rodo priesaga -el-. Palyginkite: laukelis,<br />

griovelis, kalnelis... Keistai atrodytø<br />

pasakymas: Dideliuose laukeliuose<br />

(= Dideliuose, plaèiuose<br />

laukuose).<br />

[...] moksliniai (= <strong>mokslo</strong>) tyrimai<br />

[...], 5 p. Ypatybei þymëti netinka<br />

priesaga -inis- daryti bûdvardþiams.<br />

Vartotinas nusakomasis kilmininkas.<br />

Pvz.: Mokslo (ne mokslinis)<br />

darbuotojas. Ûkio (ne ûkinis)<br />

vadovas.<br />

Prieveiksmiø vartojimo klaidos<br />

[...] o kalcio neþymiai (= ðiek<br />

tiek) maþiau [...], 9 p. Daugiui ar<br />

maþumai þymëti netinka prieveiksmis<br />

(ne)þymiai. Jis keistinas kitais<br />

prieveiksmiais: ðiek tiek, daug, daugiau,<br />

gerokai, kur kas… Palyginkite:<br />

Jis ðiek tiek (ne þymiai) daugiau<br />

uþdirba.<br />

Sangràþiniø veiksmaþodþiø vartojimo<br />

klaidos<br />

[...] nes lengviausiai sijojasi (= sijojami),<br />

18 p. Juk kompostas (pûdinys)<br />

ne pats sijojasi, já reikia sijoti.<br />

Palyginkite: Straipsná lengva skaityti<br />

(ne straipsnis lengvai skaitosi).<br />

Neveikiamosios rûðies dalyviø<br />

ávardþiuotiniø formø vartojimo klaidos<br />

[...] sijojimo (= sijojamuosius)<br />

tinklelius (= sietelius), 18 p. Paskirèiai<br />

þymëti vartojama neveikiamosios<br />

rûðies dalyviø ávardþiuotinës formos.<br />

Pvz.: sëjamoji, pjaunamoji, siuvamoji...<br />

Nevartotini þodþiai<br />

Skaitlingiausia rûðimis buvo [...]<br />

(= pagal rûðis gausiausia buvo…),<br />

18 p. Neturime þodþio skaitlius, ne<strong>gali</strong><br />

bûti ir skaitlingiausio. Palyginkite:<br />

Mokiniø skaièius (ne skaitlius)<br />

klasëje.<br />

Vartokime lietuviðkus þodþius<br />

efektyvios (= veiksmingos),<br />

identifikuoti (= nustatyti),<br />

lokalinis (= vietinis),<br />

optimalus (= geriausias),<br />

problema (= reikalas, dalykas,<br />

bëda),<br />

racionaliai (= tinkamai),<br />

utilizavimas (= vartojimas).<br />

Juozas Kundrotas<br />

Vytautas<br />

Pranciðkus Bûda

16 MOKSLO POPULIARINIMAS<br />

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307)<br />

Pabaiga, pradþia Nr. 15<br />

Apie tai kalbamës su dr. Algimantu<br />

JAKIMAVIÈIUMI, neseniai<br />

pasirodþiusios knygos, skirtos þymaus<br />

zoologo Pranciðkaus Ðivickio<br />

gyvenimui ir mokslinei veiklai, autoriumi.<br />

Gera proga pasvarstyti, kaip<br />

apskritai sugebame visuomenei pristatyti,<br />

populiarinti mûsø þymiausiø<br />

mokslininkø veiklà. Priminsime, kad<br />

dr. Algimantas Jakimavièius yra<br />

Ekologijos instituto mokslinis darbuotojas,<br />

jau daug metø domisi Lietuvos<br />

<strong>mokslo</strong> istorija, aktyviai dalyvauja<br />

<strong>mokslo</strong>tyrininkø, <strong>mokslo</strong> istorikø<br />

veikloje, yra þinomas zoologinës<br />

literatûros bibliografas.<br />

Kaip vaþiavo á akademiko<br />

Konstantino Skriabino vilà<br />

Gerbiamasis Algimantai Jakimavièiau,<br />

tikriausiai sutiksite, kad kiekvienas<br />

<strong>mokslo</strong> institutas platesnei visuomenei galëtø<br />

pristatyti ne po vienà garsesná savo<br />

mokslininkà panaðia á Jûsø paraðytà bei<br />

sudarytà apie prof. Pranciðkø Ðivická ar<br />

net dar didesne knyga. Ekologijos institute<br />

yra ne viena to verta asmenybë. Kad ir<br />

akademikas Vytautas Kontrimavièius.<br />

Jau nekalbu apie universitetus, kuriems<br />

net ir privalu savo darbus ir <strong>mokslo</strong> asmenybes<br />

propaguoti kuo plaèiau.<br />

Be abejo, tokiø knygø reikia, ir jas<br />

<strong>gali</strong>ma parengti. Tiesa, apie gyvus, dar<br />

aktyviai tebedirbanèius mokslininkus,<br />

gal ir nebûtø paprasta paraðyti objektyvias<br />

ir iðsamias knygas. Matyt, reikia,<br />

kad praeitø dar ðiek tiek laiko. Istorija<br />

ðias asmenybes buvo pastaèiusi á tam<br />

tikras aplinkybes ir rëmus, o tos asmenybës<br />

jau susiformavusios, nesiblaðkanèios<br />

á kraðtutinumus. Laikui bëgant atkris<br />

dabarties kasdieninës smulkmenos,<br />

ateities aplinkoje iðryðkës brandþiausi<br />

dalykai ir mintys. Todël laikas<br />

padës teisingiau jas ávertinti.<br />

Visa blogybë, kad laikas ne tik atskleidþia<br />

tikràsias vertybes, bet ir daug kà nusineða<br />

á nebûtá. Iðeina paèios asmenybës,<br />

jø artimos aplinkos þmonës. Taigi laiku<br />

gal ir <strong>gali</strong>me pasikliauti, bet blogiausia<br />

bûtø, jei tà laikà prasnaustume.<br />

Teisybë. Ðtai akad. V. Kontrimavièius,<br />

kurá prisiminëme, prieð labai daug<br />

metø Maskvoje buvo, <strong>gali</strong>ma pasakyti,<br />

pradininkas ir mano paties kelio á<br />

mokslà, bet jis apie tai pamirðo, neprisimena,<br />

jam tai nepaliko bent kiek didesnio<br />

áspûdþio. Að akademikui sakau:<br />

Jûs mane, dar visai jaunà mokslininkà,<br />

veþëte á garsiojo akademiko Konstantino<br />

Skriabino vilà Pamaskvëje, gelbëjote<br />

nuo sovietinës kariuomenës. Að tada<br />

buvau vos 25-uosius bebaigiàs, o pro V.<br />

Kontrimavièiaus akis praëjo daugybë<br />

þmoniø, tad nieko nuostabaus, jei jam<br />

tokie dalykai neástrigo.<br />

Kokia tai istorija, kada Jus reikëjo veþti<br />

á akad. K. Skriabino vilà Pamaskvëje<br />

Buvau nusiøstas á Maskvà staþuotis,<br />

o ið paskos mane pasiekë ðaukimas<br />

á kariuomenæ. Maskvos kolegos rusai,<br />

kurie visada labai paprastai sprendþia<br />

ávairius reikalus, man ir sako: Taigi èia<br />

dirba tavo kraðtietis lietuvis Vytautas Leonovièius<br />

Kontrimavièius. Að muistausi<br />

– nepatogu, kaip èia trukdysi. Jis tada buvo<br />

karjeros laiptais kylanti asmenybë, po<br />

metø kitø – SSRS MA Ðiaurës biologiniø<br />

problemø instituto ákûrëjas ir jo direktorius.<br />

Bet man maskvieèiai árodinëjo,<br />

kad su saviðkiu bûtinai reikia susipaþinti,<br />

gal kokià iðeitá padës rasti.<br />

Per SSRS MA biologijos skyriø ar<br />

kaþkaip kitaip V. Kontrimavièiui pavyko<br />

gauti Volgà, tais laikais ne juokas, nes<br />

Volgø dar buvo nedaug, ir mes vaþiavome<br />

pas pasaulinio masto mokslininkà<br />

K. Skriabinà á jo vilà. Svarstëme<br />

taip: jei ði garsenybë paraðytø<br />

Ar pakankamai populiariname<br />

SSRS Gynybos ministerijai raðtà, kad<br />

moksle yra þmoniø, kuriuos tiesiog bûtina<br />

palikti jø darbo vietoje, atidëti<br />

ðaukimà á kariuomenæ, tai, ko gero, á<br />

jo praðymà bûtø atsiþvelgta. Su ta viltimi<br />

ir vaþiavome susitikti su V. Kontrimavièiumi.<br />

Akademikas mus priëmë, o mes<br />

pateikëme K. Skriabinui pasiraðyti ið<br />

anksto mûsø parengtà raðtà. Þinoma,<br />

Gynybos ministerija á tà raðtà neatsiþvelgë,<br />

gal niekas jo në neskaitë. Mane<br />

iðsiuntë tarnauti á Uralà, ir tuo viskas<br />

baigësi. Bet tai buvo mano pirmas uþsimezgæs<br />

ryðys su bûsimuoju mûsø akademiku<br />

V. Kontrimavièiumi, su kuriuo<br />

ðiandien dirbame tame paèiame Ekologijos<br />

institute.Turëjome daug bendrø<br />

<strong>mokslo</strong>, ir ypaè organizaciniø, reikalø.<br />

Norëjau, kad 70-meèio jubiliejaus proga<br />

bûtø sudaryta jo darbø bibliografija<br />

– visada pirmas, bet iðsamus þiniø ðaltinis<br />

apie kûrybingà asmenybæ. Pagelbëjo<br />

Lietuvos MA biblioteka, tad man<br />

teko pasirûpinti tik iðleidimu. Malonu,<br />

kad jis po to kalbëjo: Nemaniau, kad að<br />

tiek paraðiau… Dabar apie akademikà<br />

ðiek tiek renku medþiagà, bûtø <strong>gali</strong>ma<br />

paraðyti ir apie kitus Ekologijos instituto<br />

mokslininkus.<br />

Tad kas gi verèia gerus sumanymus<br />

atidëti ateièiai<br />

Savo mokslinës srities duomenis<br />

paskelbti daþniausiai yra paprasèiau.<br />

Mokslininkø gyvenimø apraðymai<br />

– tai imlus, neparankus darbas. Gyvenimo<br />

faktø ir mokslinës produkcijos<br />

ðaltiniai labai ávairûs. Mums, ne istorikams,<br />

sunku ávertinti istoriná fonà. Iðlenda<br />

ir lëðø stygius. Knygelei apie P. Ðivická<br />

pavyko sutaupyti pinigø ið renginiø, skirtø<br />

mokslininko 120-øjø gimimo metiniø<br />

sukakèiai. Gerai, kad leidykla Petro ofsetas<br />

sutiko tas lëðas deponuoti ir panaudoti<br />

knygos leidybai. Dar vienam, kaip jûs sakote,<br />

„geram sumanymui“ prieð pora<br />

metø susikaupë medþiagos, o „laisvalaikiu“<br />

jà susisteminus ir suvienodinus, papildþius<br />

iliustracijomis ið archyvø, tik ið kelinto<br />

karto pasisekë, kad bûtø gauti tie keli<br />

tûkstanèiai spaudai…(Kalbama apie A.<br />

Jakimavièiaus sudarytà ir esantá spaudoje<br />

leidiná Biologas Ipolitas Gasiûnas – redakcijos<br />

pastaba).<br />

Kas atidþiausias pirmtakams<br />

Vis dëlto pripaþinkime, kad labai<br />

daug priklauso ir nuo konkreèiø <strong>mokslo</strong><br />

institucijø, juose vyraujanèiø nuostatø,<br />

supratimo, kaip svarbu propaguoti savo<br />

þymiuosius. O gal þinote, kas Lietuvoje þinomiausi<br />

Pastebëjau, kad biomedicinos<br />

moksluose „ðiltesnë aplinka“, apie kitus<br />

þmones geriausiai atsiliepia botanikai<br />

– juos uþ tai reikia pagirti. Buvo apgintos<br />

dvi disertacijos ið <strong>mokslo</strong> istorijos.<br />

Prisimenant botanikos profesorius<br />

Stanislovà Jundzilà, Jonà Dagá buvo<br />

suorganizuoti skaitymai. Didelá áspûdá<br />

padarë botanikø surengtas prof. Kazio<br />

Brundzos 100-øjø gimimo metiniø minëjimas,<br />

dalyvavo keli ðimtai þmoniø.<br />

Áspûdingas renginys. Ne maþiau puikûs<br />

yra miðkininkai, leidþiamos jø bibliografijos<br />

ir knygos, organizuojami renginiai.<br />

Pagarbiai prisimenami geografø,<br />

geologø pirmtakai. Raðo chemikai.<br />

Neseniai viena po kitos pasirodë fizikø<br />

knygos apie astronomus – akad. Pauliø<br />

Slavënà, Antanà Juðkà (sudarytoja<br />

doc. dr. Stasë Matulaitytë). Uoliai dirba<br />

dr. Aldona Vasiliauskienë.<br />

Galima pagirti Lietuvos þemës<br />

ûkio universitetà, ypaè <strong>mokslo</strong> istorijos<br />

savo geriausiuosius (2)<br />

Mokslo istorikas ir zoologinës literatûros bibliografas<br />

dr. Algimantas Jakimavièius ir <strong>mokslo</strong> istorikë doc. dr. Stasë Matulaitytë<br />

su anûke Vilniaus universiteto P. Smuglevièiaus retø spaudiniø salëje<br />

baruose plaèià vagà verèianèio ðio universiteto<br />

prof. Algirdo Motuzo parengtas<br />

knygas. Paskutinë – apie prof. Broniø<br />

Baginskà tikrai nusipelno ne tik gero<br />

þodþio, bet ir didelio dëmesio. Teko<br />

jà recenzuoti, knyga padarë gerà áspûdá.<br />

Gera proga èia paminëti prie ðios<br />

veiklos baro svariai prisidedanèià mûsø<br />

Lietuvos <strong>mokslo</strong> istorikø ir filosofø<br />

bendrijà, vadovaujamà prof. J. A.<br />

Krikðtopaièio bei prof. L. Klimkos.<br />

Kaip tik ðiemet bendrijos konferencijoje<br />

dr. Birutë Railienë papasakojo apie<br />

savo vertingà bandymà susumuoti, kiek<br />

leidiniø, skirtø mokslininkams, buvo iðleista<br />

Lietuvoje po Antrojo pasaulinio<br />

karo. Kolegos jà papildë, tad skaièiai ne<br />

galutiniai. Ádomu, kad daugiausia – per<br />

dvideðimt knygø iðleista apie fiziniø<br />

mokslø mokslininkus, maþiau dvideðimties<br />

– apie biomedicinos mokslø atstovus.<br />

Taigi arba ðiø mokslininkø gyvenimai<br />

buva ádomiausi, o gal jie daugiausia<br />

nusipelnë Lietuvos mokslui.<br />

Kuo <strong>gali</strong>te pasigirti Ekologijos institute<br />

Mûsø institute dar reikëtø „suðildyti“<br />

aplinkà. Kadaise institute bûta didelës<br />

internacionalinës átakos, gal ir tai paveikë.<br />

Labai reikëtø ádëmesnio þvilgsnio<br />

á zoologijos, gamtotyros praeitá, o<br />

turint nuostatas, atsiranda ir bûdø kaip<br />

jas ágyvendinti. Juk pirmiausia svarbu,<br />

gal net ir svarbiau – istorinæ asmenybæ,<br />

buvusá savo darbuotojà prisiminti,<br />

o knygos pasirodo jau paskui… Administracijoje<br />

bûtina, kad kas nors pasiþymëtø<br />

humanitariniu polinkiu ir humanitarine<br />

kultûra. Didþiausia sëkme laikau<br />

savo sumanymo ágyvendinimà institute,<br />

kai buvo iðleistas tikrai nemaþas<br />

þinynas apie Lietuvos zoologus.<br />

Vis dëlto gilesnës atminties turëjimas<br />

bûdingas toli graþu ne visoms ir kitoms<br />

<strong>mokslo</strong> ástaigoms. Þaviuosi Vilniaus<br />

Gedimino technikos universiteto<br />

prof. Algimantu Naku, kuris pastaraisiais<br />

metais labai iðjudino vertingø<br />

knygø apie technikos srities mokslininkus<br />

rengimà. Manau, A. Nakà gerokai<br />

palaikë ir skatino buvæs ilgametis ðio<br />

Universiteto rektorius, o dabar pirmasis<br />

prorektorius prof. Edmundas Kazimieras<br />

Zavadskas. Apskritai Gedimino<br />

universitetas tapo tikru technikos universitetu,<br />

kuriame tvyro ir humanitarinë<br />

dvasia. Tai puiku. Að to universiteto<br />

þmonëms pavydþiu, nes jie turi aðtrø ir<br />

brandø protà, sugeba atsigræþti ir atgal,<br />

paþiûrëti, kas buvo iki jø, ir iðkelti á vieðumà.<br />

Mums, kitø srièiø atstovams, daþnai<br />

kaip tik ðito ir pritrûksta.<br />

Tenka pripaþinti, kad daugybë labai<br />

reikalingø ar net sumanytø darbø taip ir<br />

lieka neágyvendinti. Tose institucijose, kur<br />

esama humanitarinës dvasios, palankus<br />

vadovø poþiûris á spausdinto þodþio vertæ,<br />

atminties reikðmæ, daugiausia ir padaroma.<br />

Ar ne tokia bûtø mûsø ðio improvizuoto<br />

paðnekesio iðvada<br />

Jei padaryta, bet ðiandien dar neiðspausdinta,<br />

tai liks archyve. Að pats<br />

esu sukaupæs tikrai didelá archyvà. Ðiais<br />

metais mirë <strong>mokslo</strong> istorikas prof. Stasys<br />

Biziulevièius (1919–2004 m.), kurio<br />

neoficialiu ir neakivaizdiniu mokiniu<br />

save ir laikau. Jis man yra padaræs gana<br />

didelæ átakà, nuveikæs daug vertingo.<br />

Dar bûdamas gyvas dalá savo rankraðèiø<br />

S. Biziulevièius atidavë á bibliotekà,<br />

ásteigë savo archyviná fondà. Manau,<br />

kad ir að savo rankraðèius nuneðiu<br />

á bibliotekos rankraðèiø skyriø, paskui<br />

kas nors galës pasinaudoti.<br />

Gedimino Zemlicko nuotrauka<br />

Laisvo laiko<br />

erdvë traukiasi<br />

Iðëjæs á tikrà uþtarnautà poilsá galësite<br />

ir pats pasinaudoti savo sukaupta medþiaga,<br />

uþteks laiko atsidëti <strong>mokslo</strong> istorijos<br />

veikalø raðymui.<br />

Su vienu kolega kadaise taip ir<br />

galvojome: dabar gamtoje rinksime<br />

duomenis, sukaupsime dideles kolekcijas,<br />

o iðëjæ á pensijà sësime prie<br />

binokuliaro ir darysime apibendrinimus,<br />

apibûdinimus, pateiksime didelius<br />

apraðus, kokiø Lietuvoje nëra…<br />

Ið dalies gamtininkai taip ir dirba:<br />

vasarà þiûri, kas vyksta gamtoje,<br />

renka duomenis ir tyrimø medþiagà,<br />

o þiemà sistemina, atlieka kamerinius<br />

darbus. Taèiau ðiandien, kai<br />

toks laikas priartëjo, matau, kad tie<br />

mûsø jaunystëje sakyti þodþiai buvo<br />

naivoki. Laikui bëgant darbø ne maþëja,<br />

o daugëja, ir to laisvo laiko erdviø,<br />

apie kurias svajojome, metams<br />

bëgant taip ir nepavyko sulaukti. Pa<strong>gali</strong>au<br />

regëjimas nebe toks aðtrus, o<br />

ir mostai lëtesni.<br />

Turësime Lietuvos <strong>mokslo</strong><br />

istorikø sàvadà<br />

Palaikant pokalbá praverstø ir viena<br />

kita optimistiðkesnë mintis. Kas ðiandien<br />

Jus dþiugina<br />

Ðtai dabar <strong>mokslo</strong> istorikës<br />

dr. Eglë Makariûnienë ir dr. Rasa Kivilðienë<br />

ëmë sudarinëti ávairiø srièiø<br />

Lietuvos <strong>mokslo</strong> istorikø sàraðà. Puoselëjau<br />

tokià ádëjà. Jos sako: darome<br />

kartu. Skatinau – áveiksite. Viena sudarytoja<br />

turi didelæ panaðios veiklos<br />

patirtá, o kitai pakanka jaunatviðkos<br />

energijos, darbo kompiuteriu ágûdþiø.<br />

Mielai talkinsiu patarimais, jei<br />

tik jie pravers sumanymui. Neteko<br />

girdëti, kad mûsø kaimynai turëtø sudaræ<br />

toká <strong>mokslo</strong> istorikø þinynà.<br />

Lenkai turi tik fragmentus, gal kiek<br />

daugiau yra padaræ vokieèiai.<br />

Jeigu pavyktø iðleisti toká þinynà,<br />

paaiðkëtø, kad labai daug þmoniø yra<br />

nemaþai nuveikæ populiarindami mûsø<br />

mokslà. Bûtø ádomu palyginti ávairias<br />

sritis, kurioms atstovauja tie<br />

<strong>mokslo</strong> istorikai. Daugelis þmoniø su<br />

<strong>mokslo</strong> istorija susijæ gal net nesàmoningai.<br />

Dabar praeities paieðka, palikimo<br />

rinkimas, tyrimas, brandinimas<br />

ir atskirø kûrinëliø raðymas tapo labiau<br />

ámanomas, nes atsivërë archyvai,<br />

nebeliko cenzûros gniauþtø. Kol<br />

kas ði veiklos sritis yra jauna, visai<br />

nauja ir todël dar pakankamai gyvybinga.<br />

Ilgainiui gal atvës tas dëmesys,<br />

bet kol kas visiems ádomu.<br />

Knygneðiai atvërë vartus<br />

á mokslà<br />

Ðtai kad ir toks visai ðvieþias faktas.<br />

Gediminas Ilgûnas Signatarø namuose<br />

Vilniuje pristatinëjo savo paskutinæ<br />

knygà Sàjûdis Jonavoje. Pats G. Ilgûnas<br />

buvo aktyvus Sàjûdþio Jonavoje dalyvis.<br />

Ið auditorijos jo paklausë, kà dabar autorius<br />

raðo. Pasirodo, apie Antanà<br />

Mackevièiø, 1863 m. sukilimo vienà ið<br />

vadovø. Jau daug metø renka medþiagà,<br />

iðvaþinëjo visais A. Mackevièiaus<br />

keliais. Rado vienà dar gyvà moteriðkutæ,<br />

kuri Ðunkepiø kaime vos ne þeminëje<br />

gyvena. G. Ilgûnui ji nemaþai ádomaus<br />

papasakojo.<br />

Pertraukëlës metu priëjau prie

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) 17<br />

Mirus inþinieriui, daktarui Vaidotui Peèkiui (1933–2004) gimines<br />

ir artimuosius nuoðirdþiai uþjauèia ir kartu liûdi buvæ bendradarbiai.<br />

G. Ilgûno ir sakau: Jûs paminëjote Ðunkepiø<br />

kaimà. Labai ádomu, nes ten gyveno<br />

knygneðys Juozas Karabinas. Labai<br />

gaila, bet istorikas Vytautas Merkys, kuris<br />

sudarë knygneðiø sàvadà, J. Karabino<br />

neapraðë. G. Ilgûnas iðklausæs ir sako:<br />

Iðties ádomu, juk moteris, pas kurià vaþiavau<br />

á Ðunkepiø kaimà, kaip tik ir buvo<br />

Karabinaitë.<br />

Rengdamas knygelæ apie prof.<br />

P. Ðivická, surinkau nemaþai medþiagos.<br />

Samprotaudamas apie savo kelià á<br />

mokslà, P. Ðivickis pripaþásta, jog <strong>mokslo</strong><br />

pradus jam suteikë ne kunigai, ne<br />

skaitytos maldaknygës, bet knygneðiai.<br />

Gerai paþinojo Jurgá Bieliná, o ypaè artimas<br />

jam buvo Juozas Karabinas. Tai<br />

knygneðiai ir per juos gautos knygos suteikë<br />

P. Ðivickiui norà siekti gilesnës<br />

minties, kultûros, <strong>mokslo</strong>. Knygneðys<br />

J. Karabinas jam nurodë kelià, kaip iðvykti<br />

á Amerikà. Pirmà kartà spaudoje,<br />

mano sudarytoje knygelëje, buvo ádëta<br />

J. Karabino nuotrauka. Mat ið Amerikos<br />

á Kaunà gráþæs prof. P. Ðivickis iðkart<br />

apsilankë savo gimtajame kaime, kur já<br />

nufotografavo. Jautë tokià pareigà ir didelæ<br />

padëkà paprastam kaimo knygneðiui,<br />

paprastam valstieèiui, bet raðtingam,<br />

iðmananèiam apie visas ið Prûsijos<br />

á Lietuvà perneðtas knygas.<br />

Prisiminiau, etnologas prof. Vacys<br />

Milius didþiuojasi, kad taip pat turi reliktà<br />

– J. Karabino antkapio uþraðà.<br />

Kà tiesiog<br />

bûtina iðleisti<br />

Neátikëtinos sàsajos: 1863 m. sukilimo<br />

vienas ið vadø kunigas A. Mackevièius,<br />

knygneðys J. Karabinas, gaudytas<br />

þandarø, bet taip ir neákliuvæs, todël ir nepatekæs<br />

á V. Merkio sudarytà knygneðiø sàvadà,<br />

ir pa<strong>gali</strong>au prof. P. Ðivickis.<br />

Ðtai kodël labai naudinga dalyvauti<br />

tokiuose renginiuose kaip knygø pristatymas,<br />

ypaè <strong>mokslo</strong> istorikø renginiuose.<br />

Prie tavæs prieina þmogus, tu<br />

prieini, uþsimezga pokalbis – atsiranda<br />

ryðiai, kartais vos ne giminystës. Ádomûs<br />

ir istoriniø aplinkybiø ryðiai. Tuos þmones,<br />

kurie jauèia poreiká ir pomëgá, tie<br />

suvokti ryðiai tarsi „maitintø“. Sutinku,<br />

kad tokie literatø ir, kaip sakiau, meno<br />

þmoniø ryðiai susiklosto lyg ir paprasèiau,<br />

o <strong>mokslo</strong> þmonëms ne ið karto pavyksta<br />

uþmegzti gerà paþintá, ir tø progø<br />

ne tiek daug.<br />

Mokslo þmonëms skirtø leidiniø,<br />

kaip sakëme, yra, bet rengdamas skirtàjá<br />

P. Ðivickiui, norëjau, kad tai bûtø albumëlis.<br />

Todël jo forma gerokai skiriasi<br />

nuo áprastø albumø.<br />

Aiðku, turite ir ateities planø, kokie<br />

jie Kà bûtina ilgai neatidëliojant<br />

iðleisti<br />

Kalbant greitosiomis – ðtai kelios<br />

gamtininkø pavardës, jø nesuabsoliutinu.<br />

Reikëtø iðleisti Tado Ivanausko<br />

knygà apie kelionæ po Brazilijà.<br />

Ji buvo iðleista prieð Antràjá<br />

pasauliná karà, nes tà kelionæ finansavo<br />

Kaune leistas laikraðtis. Bûtø<br />

<strong>gali</strong>ma tà knygà labai gerai iliustruoti,<br />

bet kol kas nerandama lëðø. Taip<br />

CHEMIJOS<br />

INSTITUTAS<br />

pat bûtø gerai iðleisti ir T. Ivanausko<br />

þmonos M. Natkevièaitës-Ivanauskienës<br />

atsiminimus. Nusipelnytø<br />

atskiro leidinio ir zoologas, buvæs<br />

Vilniaus universiteto prorektorius<br />

Steponas Jankauskas (1898–1984<br />

m.), tarptautiniu mastu pripaþintas,<br />

iki gyvenimo pabaigos mûsø institute<br />

dirbæs paleozoologas Algirdas<br />

Dagys, ar ádomi asmenybë – ið Þemaitijos<br />

kilæs Mykolas Girdvainis<br />

(1841–1925 m.), kurio ichtiologijos,<br />

bitininkystës srièiø knygos Europoje<br />

buvo verèiamos á prancûzø, lenkø<br />

kalbas. Rankraðtynuose yra vertingos<br />

medþiagos, kurià bûtø pravartu<br />

parengti ir iðleisti. Gal kada ir bus iðleista.<br />

Sudëtinga tuos þmones surikiuoti á<br />

kokià nors eilæ pagal reikðmæ. Pastaruoju<br />

metu ásitvirtina naujas poþiûris,<br />

kuris yra gana svarbus. Pasirodo, kad<br />

mokslà veiksmingai kûrë ne tik talentingos,<br />

bet pirmiausia – energingos asmenybës.<br />

Juk ir á tolimas ekspedicijas<br />

daþnai iðvaþiuoja ne patys gabiausi, bet<br />

energingiausi, aktyviausi. Tà patá <strong>gali</strong>u<br />

pasakyti ir apie Lietuvà paliekanèius ir<br />

á kitas ðalis iðvykstanèius studentus – iðvyksta<br />

gal ir ne gabiausi, bet aktyviausi,<br />

energingiausi. Ði aplinkybë taip pat<br />

man kelia didelá nerimà.<br />

Knyga dar negreit nueis á istorijos<br />

archyvà. Bus iðleista labai gerø leidiniø<br />

ir apie lietuviø ar ið Lietuvos kilusias<br />

asmenybes. Svajonë, bet kodël gi nereali<br />

– turëti po atskirà enciklopedijà,<br />

skirtà, pavyzdþiui dr. Jonui Basanavièiui<br />

ar Mikalojui Konstantinui Èiurlioniui.<br />

Tokio þanro Lietuvoje dar nëra,<br />

bet kitose Europos valstybëse jis yra þinomas.<br />

Rasis ir <strong>mokslo</strong> istorijos biografistika,<br />

o paskui neiðvengiamai ji rutuliosis.<br />

Þiûrëkime, juk Vanda Sruogienë<br />

visà Lietuvos istorijà parodë per<br />

istoriniø asmenybiø – karaliø ir kunigaikðèiø<br />

istorijà, jø gyvenimø politinæ<br />

raidà. Lietuvos mokslui gerokai per<br />

400 metø, bet akademinio <strong>mokslo</strong> istorijos<br />

veikalo neturime. Gal dar anksti,<br />

ir tam nepribrendo reikalas, o gal<br />

pirmoji <strong>mokslo</strong> istorija ar Lietuvos<br />

mokslà populiarinanti mûsø kraðto<br />

<strong>mokslo</strong> istorijos apybraiþa bus sukurta,<br />

bûtent, pasirëmus leidiniais apie asmenybes,<br />

nulëmusias Lietuvos <strong>mokslo</strong><br />

plëtotæ.<br />

Todël planuose – ir toliau lieka<br />

pastangos registruoti dabarties,<br />

kaupti ir analizuoti archyvinæ medþiagà<br />

apie gyvosios gamtos tyrëjus, kai<br />

kuriuos kitus biomedicinos srièiø atstovus,<br />

apibendrinus – publikuoti<br />

straipsnius, gal ir platesnës apimties<br />

leidiná. Norëtøsi parengti bibliografiniø<br />

darbø, mano nuomone, juos<br />

bûtina turëti bent jau apie mûsø profesorius,<br />

habilituotus mokslø daktarus.<br />

<strong>Ir</strong> bene svarbiausia, bendraujant<br />

su bendraminèiais ir kolegomis, palaikyti<br />

juos, skatinti ir paremti jaunuosius,<br />

<strong>gali</strong>nèius prisidëti prie <strong>mokslo</strong><br />

istorijos puoselëjimo darbo.<br />

Kalbëjosi Gediminas Zemlickas<br />

skelbia konkursà <strong>mokslo</strong> darbuotojo pareigoms Medþiagotyros ir korozijos<br />

tyrimø skyriuje uþimti.<br />

Dokumentai – praðymas direktoriaus vardu, <strong>mokslo</strong> laipsná liudijanèio<br />

dokumento kopija, gyvenimo ir mokslinës veiklos apraðymas, patvirtintas<br />

<strong>mokslo</strong> darbø sàraðas per pastaruosius 5 metus – priimami 2 savaites<br />

nuo konkurso paskelbimo spaudoje A. Goðtauto g. 9, Vilnius, tel.<br />

(8 ~ 5) 266 12 94. Mokslo darbuotojø kvalifikaciniai reikalavimai bei<br />

atestavimo ir konkursø pareigoms eiti nuostatai pateikti http://www. chi.lt<br />

Direktorius<br />

Á Europos Sàjungos jaunøjø mokslininkø<br />

konkursà vyks trys Lietuvos atstovai<br />

Rugsëjo 25–29 d. Dubline (Airijoje)<br />

vyko 16-asis Europos Sàjungos<br />

jaunøjø mokslininkø konkursas, kuriame<br />

Lietuvai atstovavo trys mûsø jaunieji<br />

mokslininkai, ðiø metø Nacionalinio jaunøjø<br />

mokslininkø konkurso laureatai.<br />

Á Dublinà vyko du Vilniaus licëjaus<br />

mokiniai. Julius Bogomolovas<br />

pristatë savo darbà Viskotoksinø iðskyrimas<br />

ir citotoksiðkumo tyrimai (darbo<br />

vadovas – Aurelijus Zimkus). Laurynas<br />

Pliuðkys – Trakø eþerø hidrocheminiai<br />

tyrimai: esamos situacijos ávertinimas<br />

bei naujø tyrimo metodø paieðka<br />

(Respublikiniai moksleiviø techninës<br />

kûrybos rûmai, vadovë <strong>Ir</strong>ena Stankevièienë).<br />

Kristina Suriakaitë, buvusi<br />

Klaipëdos Vëtrungës gimnazijos abiturientë,<br />

konkurse rungësi su savo darbu<br />

Pajûrinës zundos (Eryngium mariti-<br />

Rugpjûèio 25–28 d. Stokholme vyko<br />

pirmasis Europos tarpdisciplininis<br />

mokslininkø susitikimas – EuroScience<br />

Open Forum 2004 (ESOF2004). Pagrindinis<br />

renginio tikslas buvo sukviesti<br />

ávairiø srièiø Europos mokslininkus<br />

ir þmones, besidominèius<br />

mokslu bei technologijomis, á atvirà<br />

diskusijà, pasikeisti informacija, pasidþiaugti<br />

pasiekimais, pasidalinti<br />

problemomis bei aptarti <strong>mokslo</strong> politikos<br />

aktualijas Europoje. Renginyje<br />

dalyvavo apie 2000 registruotø dalyviø,<br />

tarp kuriø buvo <strong>gali</strong>ma sutikti<br />

Nobelio premijos laureatø, akademikø,<br />

dëstytojø, politikø, pramonës<br />

magnatø, þurnalistø. Á ðá forumà taip<br />

pat buvo pakviesti du Lietuvos jaunøjø<br />

mokslininkø sàjungos atstovai, kuriø<br />

kelionæ finansavo EuroScience organizacija.<br />

ESOF2004 – ávairialypis renginys.<br />

Tai ir daugybë paskaitø, dvi didþiulës<br />

parodos, ekskursijos, filmø demonstracijos<br />

ir net spektakliai. Forumo metu<br />

buvo <strong>gali</strong>ma paklausyti praneðimø<br />

paèiomis ávairiausiomis temomis: nanotechnologijos,<br />

þmonijos smegenys,<br />

chaosas ir nuspëjamumas, þinios visuomenëje,<br />

<strong>mokslo</strong> politika Europoje,<br />

mokslininkø mobilumas, karjera<br />

bei ðeima ir t.t. Po kiekvieno praneðimo<br />

vykdavo neformalûs pokalbiai tarp<br />

dalyviø ir praneðëjø. Atstovus ið Lietuvos<br />

nustebino praneðëjø atvirumas<br />

ir sugebëjimas ádomiai iðdëstyti temà.<br />

Netikëta buvo ir tai, kad mokslininkai<br />

stengiasi savo darbus pristatyti paprastai<br />

ir suprantamai kiekvienam þmogui.<br />

Taip pat vyko didþiulë ávairiø organizacijø<br />

paroda, kurioje buvo <strong>gali</strong>ma susipaþinti<br />

su <strong>mokslo</strong> pasiekimais, uþmegzti<br />

naudingas paþintis bei pasidomëti<br />

<strong>gali</strong>mybëmis siekti <strong>mokslo</strong> aukðtumø<br />

svetur.<br />

Visos konferencijos metu Stokholmo<br />

mieste veikë atvira paroda Mokslas<br />

mieste, kurioje galëjo dalyvauti ne<br />

tik forumo dalyviai, bet ir miesto gyventojai<br />

bei sveèiai. Parodoje buvo pristatyta<br />

metodinë medþiaga mokytojams<br />

ir mokiniams apie mokslà ir eksperimentus<br />

mokykloje, taip pat netrûko<br />

populiariø paskaitø apie ávairias<br />

<strong>mokslo</strong> ðakas. Didelio susidomëjimo<br />

sulaukë filmai ir parodos apie menø ir<br />

<strong>mokslo</strong> sàsajas, pokalbiai prie kavos<br />

(Science Cafe), paroda Nobelio muziejuje<br />

Mokslas + fikcija ir daugelis kitø<br />

renginiø. Pavyzdþiui, buvo parodytas<br />

naujas filmas apie S. Dali Dali dimensija<br />

(The Dali dimension). Jame<br />

mum L.) populiacijos ir ekologijos tyrimas<br />

Kurðiø Nerijos nacionaliniame parke<br />

(vadovës – Raimonda Kybranèienë,<br />

Ingrida Rimkienë).<br />

Visi ðie darbai per Nacionaliná jaunøjø<br />

mokslininkø konkursà, vykusá kovo<br />

mënesá Vilniuje, buvo ávertinti Ðvietimo<br />

ir <strong>mokslo</strong> ministerijos pirmojo<br />

laipsnio diplomais. Balandá Seime vyko<br />

nugalëtojø darbø paroda, moksleiviai<br />

buvo apdovanoti.<br />

Lietuvos mokiniai Europos Sàjungos<br />

jaunøjø mokslininkø konkurse dalyvauja<br />

nuo 1996 m. Europos Komisija,<br />

siekdama atkreipti visuomenës dëmesá<br />

á <strong>mokslo</strong> svarbà, <strong>mokslo</strong> bendruomenæ<br />

priartinti prie visos visuomenës,<br />

skatinti jaunø þmoniø domëjimàsi<br />

mokslu, konkursà organizuoja<br />

nuo 1989 m. Ðiame kasmetiniame<br />

Lietuvos jaunieji mokslininkai dalyvavo<br />

pirmajame Europos <strong>mokslo</strong> forume<br />

VILNIAUS UNIVERSITETO ONKOLOGIJOS INSTITUTAS<br />

skelbia konkursà ðioms pareigoms uþimti:<br />

konkurse galëjo dalyvauti 15–20 metø<br />

amþiaus jaunieji mokslininkai. Ðiemet<br />

konkurse dalyvavo 105 jaunuoliai<br />

ið 34 ðaliø, pristatyti 74 projektai.<br />

Geriausieji apdovanojami solidþiais<br />

piniginiais prizais (ðiemet prizø<br />

fondas – 28 500 eurø). Vertinimo komisijà<br />

sudarë ávairiø ðaliø mokslininkai.<br />

Konkurse didelis dëmesys skiriamas<br />

naujoms technologijoms, inþinerijai,<br />

kosmoso tyrinëjimams, tiksliesiems<br />

mokslams ir kt. Vertinant atsiþvelgiama<br />

á pateikto projekto originalumà,<br />

kûrybiðkumà, praktiná idëjø realizavimà,<br />

vizualiná stendo apiforminimà,<br />

gerà dalyvio pasirengimà diskusijai,<br />

savo darbo pristatymà vertinimo<br />

komisijai ir kita.<br />

Alma Vijeikytë<br />

pasakojama apie genijaus aistrà mokslui<br />

ir kvieèiama paþvelgti á jo kûrybà<br />

per <strong>mokslo</strong> prizmæ: menininko ðedevruose<br />

nesunkiai atsiskleidþia pagrindiniai<br />

XX a. <strong>mokslo</strong> iðradimai.<br />

Daug dëmesio skirta moters vietai<br />

moksle. Susidarë áspûdis, kad palankiausios<br />

sàlygos moteriai siekti<br />

mokslininkës karjeros yra Ðvedijoje.<br />

Uþdarydamas forumà, Euro-<br />

Science prezidentas Jean-Patrick<br />

Connerade pasidþiaugë renginio sëkme<br />

ir pasiektu pagrindiniu tikslu – sukurti<br />

tvirtà pagrindà ávairiø <strong>mokslo</strong><br />

srièiø ir visuomenës dialogui Europoje.<br />

Organizatoriai nesiilsi ant laurø –<br />

jau planuoja kitus forumus, kurie<br />

vyks 2006 m. Vokietijoje, Miunchene,<br />

o 2008 m. – Ispanijoje. Daugiau informacijos<br />

apie renginá ir atsiliepimus<br />

<strong>gali</strong>te rasti http://www.esof2004.org ir<br />

http://www.euroscience.org.<br />

Daina Kliaugaitë, Linas Maþutis<br />

Lietuvos jaunøjø<br />

mokslininkø sàjunga<br />

– Bendrosios ir abdominalinës chirurgijos ir onkologijos skyrius – skyriaus<br />

vedëjo (onkologo abdominalinio chirurgo) – vyresniojo <strong>mokslo</strong> darbuotojo;<br />

– Eksperimentinës onkologijos laboratorija – vyresniojo <strong>mokslo</strong> darbuotojo;<br />

– Krûties ligø chirurgijos ir onkologijos skyrius – skyriaus vedëjo (onkologo<br />

chirurgo) – vyresniojo <strong>mokslo</strong> darbuotojo;<br />

– Onkoginekologijos skyrius – onkologo chirurgo akuðerio ginekologo<br />

– jaunesniojo <strong>mokslo</strong> darbuotojo;<br />

– Onkologinës radioterapijos skyrius – skyriaus vedëjo (onkologo radioterapeuto)<br />

– vyresniojo <strong>mokslo</strong> darbuotojo;<br />

– Operacinës ir reanimacijos skyrius – skyriaus vedëjo (anesteziologo<br />

reanimatologo) – vyresniojo <strong>mokslo</strong> darbuotojo;<br />

– Vëþio biologijos laboratorija – jaunesniojo <strong>mokslo</strong> darbuotojo.<br />

Konkurso reikalavimai:<br />

1. Asmenys, pretenduojantys dalyvauti konkurse, turi pateikti ðiuos<br />

dokumentus:<br />

1.1 praðymà dalyvauti konkurse;<br />

1.2 asmens tapatybæ ir amþiø árodantá dokumentà bei jo kopijà;<br />

1.3 iðsilavinimà ir profesinæ kvalifikacijà liudijanèius dokumentus<br />

(aukðtojo <strong>mokslo</strong> diplomo, mokslinio laipsnio diplomo, licencijø ir sertifikatø)<br />

ir jø kopijas;<br />

1.4 valstybinio socialinio draudimo paþymëjimà ir jo kopijà (jei turi);<br />

1.5 ðaukiamojo amþiaus asmenys – karo prievolininko statusà liudijantá<br />

dokumentà; kario arba ðauktinio liudijimà;<br />

1.6 asmeniniø privalumø sàraðà, kuriame pretendentas laisva forma<br />

nurodo savo mokslinæ ir praktinæ veiklà, savo ágûdþius ir dalykines savybes<br />

(pvz., mokëjimas naudotis kompiuteriu, uþsienio kalbø mokëjimas,<br />

atitinkamos srities kvalifikacijos këlimas ir pan.);<br />

1.7 sàraðà moksliniø straipsniø, paskelbtø recenzuojamuose leidiniuose,<br />

átrauktuose á Mokslinës informacijos instituto duomenø bazes ir Mokslo<br />

ir studijø departamento prie Ðvietimo ir <strong>mokslo</strong> ministerijos patvirtintà<br />

sàraðà, sudarytà atsiþvelgiant á Lietuvos <strong>mokslo</strong> tarybos rekomendacijas,<br />

arba tarptautiniø <strong>mokslo</strong> organizacijø leidiniuose;<br />

1.8 rekomendacijà-charakteristikà.<br />

2. Amþius – ne daugiau 65 metø.<br />

3. Darbo staþas – ne maþiau 5 metai, iðskyrus jaunesnájá <strong>mokslo</strong> darbuotojà.<br />

Praðymus ir nurodytus dokumentus pateikti per du mënesius po paskelbimo<br />

moksliniam sekretoriui adresu: Santariðkiø g. 1, LT– 08660 Vilnius,<br />

tel. (8 ~ 5) 278 67 81.<br />

Direktorius

18 PAÞINIMAS<br />

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307)<br />

Patá vidurvasará grupë Lietuvos<br />

Ignoto Domeikos draugijos nariø<br />

dalyvavo kultûrinëje paþintinëje iðvykoje<br />

á Baltarusijà, kur aplankë<br />

vietas, susijusias su Domeikø giminës<br />

paveldu. Pirmiausia tai pasakytina<br />

apie paskutiná Gervëèiø ir<br />

Sitcø dvarø savininkà Vaclovà<br />

Melchiorà Domeikà (1854–1935 m.)<br />

bei prieð já Sitcø dvarà valdþiusá Aleksandrà<br />

Domeikà (1804–1878 m.), Vilniaus<br />

gubernijos bajorø marðalkà.<br />

Kelionë teikë <strong>gali</strong>mybiø prisiminti<br />

ir daugelá kitø ðios plaèios giminës<br />

atstovø, taip pat moterø, kurios<br />

daþnai nepelnytai pamirðtamos,<br />

nes visas dëmesys paprastai<br />

sutelkiamas á vyrø nuopelnus. Aiðku,<br />

riðamoji grandis mums buvo<br />

geologo, kalnø inþinieriaus, keliautojo<br />

ir humanisto Ignoto Domeikos<br />

asmenybë, kuri ir veda draugijos<br />

narius á platesnio paþinimo erdves,<br />

tikimës, kad kartu ir platesnæ visuomenæ,<br />

nes draugija yra atviras<br />

darinys. Visi norintieji <strong>gali</strong> joje dalyvauti,<br />

o renginiuose patirtus áspûdþius<br />

bent jau Mokslo Lietuva<br />

stengiasi pavieðinti.<br />

Mûsø kelionës marðrutas:<br />

Astravas (Astravec), Varnionys<br />

(Varniany), Mikailiðkës (Michaliðki),<br />

Gervëèiai (Gierviaty), Rimdþiûnai<br />

(Rimdziuny), Svyriai (Svyr) ir<br />

Sitcai (Sitce).<br />

Kaip matyti, nebuvo pamirðtos<br />

ir lietuviðkos salos, pirmiausia<br />

Gervëèiai ir Rimdþiûnai, kur<br />

galëjome iðsamiau susipaþinti su<br />

lietuviø vidurine mokykla bei lietuviø<br />

bendruomenës veikla.<br />

Kelionei autobusà parûpino<br />

bei organizacinëje veikloje dalyvavo<br />

UNESCO Lietuvos nacionalinë<br />

komisija. Kelionëje dalyvavo<br />

ðios Komisijos generalinë sekretorë<br />

Asta Dirmaitë, Lietuvos Ignoto<br />

Domeikos draugijos prezidentas<br />

prof. Algimantas Grigelis,<br />

Gervëèiø klubo prezidentas Alfonsas<br />

Augulis, Domeikø giminës<br />

istorija bei kultûros paveldu<br />

besidomintis kraðtotyrininkas ið<br />

Domeikø giminës takais (1)<br />

Astrave Ðv. Kuzmos ir Domijono baþnyèios ðventoriuje Stanislovas Michno rodo Kostrovickiø ðeimos nariø antkapiná<br />

paminklà; greta prof. Kæstutis Makariûnas, prof. Algimantas Grigelis ir Gervëèiø klubo prezidentas Alfonsas Augulis<br />

Pabradës Stanislovas Michno bei<br />

grupë draugijos nariø. Gervëèiuose<br />

mus pasitiko, rûpinosi ir daug<br />

ádomaus papasakojo Rimdþiûnø<br />

vidurinës mokyklos direktorius istorikas<br />

Stanislovas Budraitis.<br />

Per statistikos akinius á<br />

Vilniaus apskritá<br />

Grupë kelionës Domeikø giminës takais dalyviø Astrave<br />

1474 m. ákurtas Astravas (Astravec)<br />

dabar yra Gardino srities rajono<br />

centras. Ne itin senuose þemëlapiuose<br />

– tai Vilniaus apskrities miestas.<br />

Ne kartà keitësi Vilniaus apskrities ribos,<br />

bet ne svarbiausi jos geografiniai<br />

atskaitos objektai – Neries vidurupis,<br />

Merkio aukðtupys ir Medininkø aukðtumos.<br />

Geografija pasirodo besanti<br />

pastovesnë dama uþ istorijà, bent jau<br />

uþ Lietuvos istorijà. Didþiosios Kunigaikðtijos<br />

laikais Vilniaus apskritis<br />

buvo Lietuvos etnografiniø þemiø viduryje,<br />

lietuviðkai kalbanèiø þmoniø<br />

gyventa 150 km á rytus ir tiek pat, jei<br />

ne daugiau, á pietus nuo Vilniaus<br />

miesto. Nuo XVII a. ðis kraðtas lenkëjo,<br />

pirmiausia per dvarus ir miestelius.<br />

Vilniaus apylinkëms lenkëjant<br />

ir gudëjant, lietuviðkos salos iðliko á<br />

rytus nuo Vilniaus net iki 80–100 km.<br />

Ðios salos ir „sudraskyta“ rytiniø lietuviø<br />

paplitimo linija toli nuo dabartinës<br />

Lietuvos ribø kaip tik ir rodo<br />

ðimtmeèius vykusià slavø ekspansijà<br />

á vakarus, á rytiniø baltø þemes. Vis<br />

dëlto XIX a. antrojoje pusëje lenkø<br />

bei gudø kalba ir ten ima virðø.<br />

Nieko nëra nepastovesnio ir vëjavaikiðkesnio<br />

uþ panelæ statistikà,<br />

politiniø vëjø ir uþgaidø tarnaitæ. Uþtektø<br />

palyginti 1897 m. rusø statistikos<br />

apie Vilniaus apskrities gyventojus<br />

duomenis su pateiktais lenkmeèiu<br />

(1920–1939 m.) ir visuotinio gyventojø<br />

suraðymo 1942 m. duomenimis,<br />

kad ásitikintume, kam visais laikais<br />

tarnavo statistika – jos didenybei politikai.<br />

Antai 1866 m. Vilniaus apskrityje,<br />

iðskyrus Vilniaus miestà, buvo<br />

rasta 61 proc. lietuviø, 34 proc. lenkø<br />

ir 3,5 proc. gudø, tai 1897 m. tas<br />

santykis visai kitoks: lietuviø –<br />

27,1 proc., lenkø – 25,9, uþtat rusø –<br />

net 47 proc. gyventojø. Kaip rusai uþraðyti<br />

visi gudai ir sugudëjæ lietuviai.<br />

Lenkmeèiu prie Vilniaus apskrities<br />

buvo prijungta rytinë Trakø apskrities<br />

dalis, kuri taip pat priklausë nuo Lenkijos<br />

valdþios. Tai ðtai toje gerokai padidëjusioje<br />

Vilniaus apskrityje<br />

1921 m. suskaièiuota 159 229 gyventojai,<br />

o 1931 m. – 214 tûkstanèiø. Deja,<br />

Lenkijos statistikai visoje toje apskrityje<br />

„terado“ 10 738 lietuvius. Paèiø<br />

lietuviø skaièiavimais turëjo bûti<br />

bent keturis kartus daugiau, nes vien<br />

lietuviðkoje veikloje reiðkësi per<br />

28 tûkstanèius.<br />

Lietuvai 1939 m., atgavus dalá<br />

Vilniaus kraðto, Vilniaus ir Trakø apskritys<br />

vël buvo atskirtos, tada Vilniaus<br />

apskrityje buvo suskaièiuota<br />

apie 150 tûkst. gyventojø. Lietuvos<br />

centrinio statistikos biuro demografijos<br />

skyriaus duomenimis, 1941 m.<br />

pradþioje Vilniaus apskrityje galëjo gyventi<br />

43,2 proc. nuolatiniø gyventojø.<br />

Per 1942 m. visuotiná gyventojø suraðymà<br />

lietuviø bûta 50,5 proc., lenkø –<br />

43,5 proc., gudø ir rusø – 5,5 proc.<br />

Sovietmeèiu Vilniaus apskritis<br />

buvo panaikinta, dalis apskrièiai priklausiusiø<br />

vietoviø atiteko Baltarusijos<br />

TSR, nors pagal V. Lenino pasiraðytà<br />

1920 m. liepos 12 d. sutartá<br />

tarp Sovietø Rusijos ir Lietuvos turëjo<br />

priklausyti Lietuvai. Á dabartinæ<br />

Vilniaus apskritá áeina, suprantama,<br />

tik po Antrojo pasaulinio karo Lietuvai<br />

tekusi teritorija.<br />

Astravas – kunigaikðèiø<br />

Goðtautø valda<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

Taigi jei ðià kelionæ bûtume<br />

rengæ iki 1939 m., tai Astravà, Varnionis,<br />

Mikailiðkes, Gervëèius ir<br />

Rimdþiûnus lankytume neiðsukæ ið<br />

to meto Vilniaus apskrities ribø.<br />

Dabar kita geopolitinë tikrovë: ið<br />

Europos Sàjungos valstybës vykome<br />

á etnines Lietuvos þemes, kurios<br />

pagal neatðauktà 1920 m. Lietuvos-Sovietø<br />

Rusijos sutartá turëtø<br />

bûti neatsiejama Lietuvos teritorijos<br />

dalis. Suprantama, yra politinës<br />

realijos, su kuriomis privalu<br />

skaitytis, nes Lietuvos Respublika<br />

kaimyninëms ðalims teritoriniø<br />

pretenzijø nereiðkia.<br />

Aluoðios ir Malkos upiø santakoje<br />

ásikûræs Astravas pavadinimà<br />

gavo nuo salos, slaviðkai ostrov.<br />

Miestas susijæs su garsia kunigaikðèiø<br />

Goðtautø gimine, nuo kurios ir<br />

prasideda jo istorija. Jei tiksliau, tai<br />

tà istorijà reikëtø pradëti nuo 1468 m.<br />

Jurgio Goðtauto savajame dvare<br />

pastatytos katalikø baþnyèios. Prabëgo<br />

ðeðeri metai ir èia jau buvo ásteigtas<br />

domininkonø vienuolynas, kurio<br />

rëmëjas buvo Kijevo vaivada Martynas<br />

Goðtautas. Priminsime ir treèià<br />

ðios giminës atstovà – Stanislovà<br />

Goðtautà. 1537 m. jis buvo Naugarduko<br />

vietininkas, kai karalius Þygimantas<br />

jam patvirtino teisæ á Astravo<br />

dvarà ir visus turtus. 1539 m.<br />

S. Goðtautas tapo Trakø vaivada, vëliau<br />

ir Vilniaus. 1538 m. vedë Barborà<br />

Radvilaitæ, bet ðeimyninio gyvenimo<br />

dþiaugsmais mëgautis galëjo tik<br />

ketverius metus, nes mirë palikæs<br />

jaunutæ þmonà, kurià nenuspëjamas<br />

likimas jau rengë Lietuvos ir Lenkijos<br />

karalienës lemèiai. Su S. Goðtauto<br />

mirtimi baigësi ir garsios giminës<br />

istorija.<br />

XVII–XVIII a. Astravo baþnyèia<br />

keletà kartø perstatoma, bet ateis<br />

ir griovimo laikai. Rusijos valdþia<br />

1866 m. domininkonø vienuolynà<br />

Astrave uþdarë, pastatà nugriovë, o<br />

baþnyèià pavertë staèiatikiø cerkve,<br />

tik 1918 m. gràþinta katalikams.<br />

Lenkmeèiu Astravas priklausë Varnioniø<br />

valsèiui, o sovietmeèiu priskirtas<br />

Baltarusijai, tapo rajono centru.<br />

Kur palaidoti<br />

Kostrovickiai<br />

Nuostabu, kad dabartinë Astravo<br />

katalikø baþnyèia vadinama Ðv. Kuzmos<br />

ir Damijono vardais. Daug daþniau<br />

ðiø ðventøjø vardais yra tekæ matyti<br />

pavadintas staèiatikiø cerkves.<br />

Stanislovas Michno mums priminë<br />

ir Astravo sàsajas su Domeikø gimine.<br />

Ðalia baþnyèios iðlikæ seni antkapiniai<br />

paminklai. Kaip tik gera proga<br />

prisiminti Ignoto Domeikos pusbrolá<br />

Aleksandrà Domeikà (1804–<br />

1878 m.). Jis buvo Vilniaus apskrities<br />

bajorø marðalka nuo 1832 m., o nuo<br />

1855 m. Vilniaus gubernijos bajorø<br />

vadas, kaip ir visi Domeikos turëjo<br />

Danguel herbà ir slaptojo patarëjo titulà.<br />

Buvo vedæs Sofijà Brochockà<br />

(Zofia Brochocka, 1814–1899 m.).<br />

Ðeima gyveno Vilniuje, Vokieèiø gatvëje,<br />

22 name, kuris po karo neiðliko.<br />

A. Domeika buvo didelio ir turtingo<br />

Sitcø dvaro Vilniaus gubernijoje (Sitce)<br />

savininkas. Kadangi palikuoniø<br />

nepaliko, tai po A. Domeikos ir<br />

S. Domeikienës-Brochockos mirties<br />

Sitcø dvaras atiteko vieninteliam paveldëtojui,<br />

jø sûnënui Vaclovui Melchiorui<br />

Domeikai (1854–1935 m.), kuris<br />

buvo ir Gervëèiø dvaro savininkas.<br />

Sitcø dvarà (tikriau, tai, kas ið to<br />

dvaro ir parko likæ) aplankysime,<br />

taip pat A. ir S. Domeikø palaidojimo<br />

vietà Parafionovo (Rachûnø,<br />

balt. Rachuny) kapinëse, o Astrave<br />

dera prisiminti ir kitus su Domeikomis<br />

susigiminiavusius asmenis. Stanislovui<br />

Michno <strong>gali</strong>me bûti dëkingi,<br />

kad jis mums tuos kapus parodë<br />

ir priminë su Domeikomis susigiminiavusias<br />

garsias gimines. Sofijos<br />

Brochockos brolis Aleksandras<br />

(1818–1869), kuris buvo Malo Moþeikovo<br />

teisëjas, 1849 m. vedë devyniolikmetæ<br />

Kazimierà Kostrovickà<br />

(1830–1852), kuri po dvejø metø mirë.<br />

Palaidota Astrave, Ðv. Kuzmos<br />

ir Damijono baþnyèios ðventoriuje.<br />

Stovi jaunai moteriai pastatytas paminklas,<br />

ant kurio lenkø kalba paraðyti<br />

mirusiai þmonai jos vyro<br />

A. Brochockio skirtieji þodþiai:<br />

Najsópliwszej ýone Kazimierze z<br />

Kostrowickich Brochockiej w domu<br />

niewygaslej milosãi, wdziæcznoúcy i<br />

uwielbienie przed wczesnym zgonem<br />

zbolaly màý Aleksander pamiætnik<br />

ten wystawil (Nepaprastai þmonai<br />

Kazimierai Brochockai ið Kostrovickiø,<br />

ið neuþgæsusios meilës namø su<br />

dëkingumu ir pagarba dël ankstyvos<br />

netekties kenèiantis vyras Aleksandras<br />

ðá paminklà pastatë).

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) PAÞINIMAS 19<br />

Lietuvos mokslininkø sàjungos tarybos nará prof.<br />

habil. dr. Jonà SKEIVALÀ nuoðirdþiai sveikiname<br />

garbingo 70-ies metø jubiliejaus proga.<br />

Lietuvos mokslininkø sàjungos taryba<br />

Mokslo Lietuvos redakcija<br />

Ðalia palaidoti Kazimieros Brochockos-Kostrovickos<br />

tëvai, kurie mirë<br />

ðiek tiek ankðèiau uþ dukterá. Uþraðai<br />

gana sunkiai áskaitomi, tad S. Michno<br />

teko gerokai pavargti – net du kartus<br />

vykti á Astravà, norint uþraðà perskaityti.<br />

Nugramdæs samanas galop<br />

sugebëjo uþraðà iððifruoti. S. Michno<br />

pasidalijo ir savo gudrybe, siekiant<br />

perskaityti senus ir nuo laiko jau spëjusius<br />

apnykti antkapiø uþraðus. Jis<br />

drëgna þeme ar moliu uþtepa senus<br />

uþraðus, aiðku, prieð tai nuvalæs samanas,<br />

ir tada raðmenys iðryðkëja.<br />

Uþraðas skelbia: Drogim zwùokam<br />

swiætej pamiæcy Hieronyma i Julii<br />

Szwykowskich-Kostrowickich wczesnym<br />

zgonem strapiona córka Kazimiera<br />

ta smótna pamiætka postawila<br />

1845 (Brangiems ðventos atminties Jeronimo<br />

Kostrovickio ir Julijos Kostrovickos–Ðvykovskos<br />

palaikams dël jø<br />

ankstyvos mirties nuliûdusi duktë Kazimiera<br />

tà liûdna paminklà pastatë).<br />

Tuo metu Kazimierai tebuvo<br />

15 metø. Po jos sutuoktuviø ir mirties<br />

tais paèiais 1852 m. Aleksandras<br />

Brochockis vedë antrà kartà, o iðrinktàja<br />

tapo Alina ið Mineikø ðeimos.<br />

Ðià pavardæ taip pat verta ásidëmëti,<br />

ir mes prie jos dar sugráðime.<br />

Devyniolikmetës kraitis<br />

atseikëtas sidabru<br />

Taigi perskaitæs uþraðus ant Kostrovickiø<br />

antkapiø, S. Michno tekstus<br />

nusiuntë á Prancûzijà, ten gyvenanèiam<br />

Marijuðui Hermanovièiui, tuo ðá<br />

Domeikø palikuoná didþiai nudþiugindamas.<br />

Mat Marijuðas renka visa,<br />

kas susijæ su jo protëviais, turi sukaupæs<br />

labai vertingø dokumentø, fotonuotraukø<br />

bei kitos medþiagos, bet<br />

kur palaidoti Kostrovickiai ligi tol neþinojo.<br />

Taigi S. Michno, aptikæs tuos<br />

kapus Astravo baþnyèios ðventoriuje,<br />

jam padarë didelæ paslaugà.<br />

M. Hermanovièius vëliau buvo<br />

atvykæs á Astravà su grupe menotyrininkø<br />

ið Prancûzijos. Aiðku, paminklai<br />

ðventoriuje, kaip ir pati baþnyèia,<br />

buvo fotografuojami, ir ateityje<br />

nuotraukas neabejotinai iðvysime<br />

bûsimuose leidiniuose bei knygose.<br />

Kad jø bus, nëra jokios abejonës.<br />

Ðalia antkapiø S. Michno buvo aptikæs<br />

aptrupëjusiø senos skardos liekanø,<br />

tad kaip pavyzdþius buvo padëjæs<br />

prie paminklø. Jeigu kam nors ið supratingø<br />

þmoniø kiltø noras tuos paminklø<br />

apvadus atkurti, tai galëtø pasiremti<br />

pavyzdþiais. <strong>Ir</strong> ið tiesø po<br />

Barokiniai Astravo baþnyèios bokðtai galëtø papuoðti ir didesná miestà<br />

Barokinis Astravo baþnyèios vidus<br />

M. Hermanovièiaus apsilankymo Astrave<br />

antkapiai baþnyèios ðventoriuje<br />

vietinio kunigo rûpesèiu buvo patvarkyti,<br />

ðiek tiek atnaujinti, pridengti<br />

skardos stogeliais. Dabar akivaizdu,<br />

jog antkapiai yra priþiûrimi. S. Michno<br />

abejoja, kad kas nors ið Astravo gyventojø<br />

suvoktø ðiø paminklø ir palaidojimø<br />

svarbà, taèiau kadangi tie asmenys<br />

palaidoti baþnyèios ðventoriuje,<br />

ir dar ið Prancûzijos buvo atvykæs èia<br />

palaidotø asmenø tolimas giminaitis,<br />

tai klebonas ir pasirûpino paminklais.<br />

Atsidëkodamas uþ radybas Astravo<br />

baþnyèios ðventoriuje, M. Hermanovièius<br />

S. Michno atsiuntë archyve<br />

atrastà labai ádomø dokumentà. Kai<br />

1850 m. buvo rengiamasi Aleksandro<br />

Brochockio ir Kazimieros Kostrovickos<br />

vestuvëms, tai susirûpinta jaunosios<br />

kraièiu, kuris smulkiai iðvardytas.<br />

Be kita ko minimi ir sidabriniai indai,<br />

kurie vedybø proga buvo uþsakyti pas<br />

þymø to meto Vilniaus juvelyrà J. Daniðevská.<br />

Skrupulingai iðvardyti visi indai<br />

bei stalo árankiai: peiliai, ðaukðtai,<br />

ðakutës, cukrinës, indai sriubai ir kitiems<br />

patiekalams. Pateikiama taip pat<br />

tø indø bei árankiø svoris, vertë, taip<br />

pat paauksavimø bei pagaminimo kaina.<br />

S. Michno suskaièiavo ar ne uþ 13<br />

tûkst. rubliø sumà pagamintø sidabriniø<br />

indø bei árankiø, svërusiø kone 20<br />

kg. Visa tai buvo devyniolikmetës Kazimieros<br />

Kostrovickos kraitis.<br />

Maþa to, specialiame raðte iðvardijami<br />

sveèiai, kurie buvo kviesti á vestuves<br />

ir kiek visko papildomai dar buvo<br />

ðiam reikðmingam ávykiui uþpirkta.<br />

Nepamirðtos ir kitos iðlaidos: patalpø<br />

parengimas, valymas ir ruoðos darbai.<br />

Sprendþiant ið visko, Domeikos ir<br />

kitos turtingos kraðto giminës daþnai<br />

naudojosi juvelyro ir sidabro gaminiø<br />

meistro J. Daniðevskio paslaugomis,<br />

ávairiomis progomis uþsakydavo pagaminti<br />

sidabriniø stalo indø bei árankiø.<br />

Antai Vaclovo Domeikos tëvo Kazimiero<br />

Pranciðkaus (Kazimierz Franciszek,<br />

1805–1883) ir Anelës Naruðevièiûtës<br />

(Aniela Naruszewicz, 1832–<br />

1916) vedybø proga 1850 m. taip pat<br />

J. Daniðevskiui buvo duotas didelis uþsakymas<br />

pagaminti daug sidabriniø<br />

stalo indø bei árankiø. Vëliau keli sidabriniai<br />

ðaukðtai ir ðaukðteliai ið to uþsakymo<br />

buvo padovanoti dvare tarnavusiems<br />

S. Michno giminëms, o ðie vëliau<br />

padovanojo savo sûnënui.<br />

Mineikø dvaras<br />

ir H. Senkevièius<br />

Netoli Varnioniø (Varniany), kur<br />

netrukus ves mûsø kelionës marðrutas,<br />

yra Dubnikai ir buvæs Mineikø dvaras,<br />

kuriame gyveno su Brochockiais, o per<br />

juos ir su Domeikomis, susigiminiavæ<br />

asmenys. Pasak S. Michno, Mineikos<br />

buvo ir vieno garsiausiø lenkø raðytojo<br />

Henriko Senkevièiaus (1846–1916)<br />

giminaièiai. Tvirtinama, jog raðytojas<br />

daþnai atvaþiuodavæs á Dubnikus, kur<br />

ligi ðiol yra iðlikæ Mineikø dvaro pastatai.<br />

S. Michno mums priminë, kad<br />

H. Senkevièius savo garsøjá romanà<br />

Tvanas yra raðæs taip pat ir Dubnikuose,<br />

Mineikø dvare. 1905 m. H. Senkevièius<br />

buvo paskelbtas Nobelio premijos<br />

laureatu uþ romanà Quo vadis. Dabar<br />

buvusiame Mineikø dvare ákurdinta<br />

psichoneurologiniø ligoniø gydykla.<br />

S. Michno liudijimu, ant Mineikø<br />

dvaro pastato sienos yra paþymëta<br />

jo statybos data – 1878 metai.<br />

Deja, nei S. Michno, nei kas kitas<br />

mums nesugebëjo iðsamiau paaiðkinti,<br />

koks giminystës ryðys sieja<br />

Mineikas ir H. Senkevièiø. Visa tai<br />

iðtirti – tai mûsø tyrinëtojø ambicijø<br />

verta uþduotis. Jeigu ði giminystës<br />

prielaida pasitvirtintø, atsirastø ir<br />

tam tikra sàsaja, kuri Domeikø giminæ<br />

susietø su H. Senkevièiaus asmeniu<br />

ir palikuonimis. Neabejotinai atsirastø<br />

naujø ir labai ádomiø istoriniø<br />

bei kultûriniø ryðiø.<br />

Moliø kaimas ir japonistika<br />

Keturi ar penki kilometrai nuo<br />

Astravo yra buvæs Moliø (Mali) kaimas<br />

ir dvaras. Kaip tikina Gervëèiø<br />

klubo prezidentas Alfonsas Augulis,<br />

ðio gatvinio tipo kaimo pavadinimas<br />

kildintinas nuo paprasèiausio molio,<br />

kurio ðiose vietose apstu. Nieko nuostabaus,<br />

kad ir upë pavasarinio polaidþio<br />

metu neðdavo labai drumstà<br />

vandená, nes tekëjo per molingà þemæ.<br />

Buvo metas, kai ið to molio buvo<br />

gaminamos plytos.<br />

Moliø apylinkës susijusios su Juozapo<br />

Haðkevièiaus (1814–1875 m.)<br />

vardu. Ðis <strong>mokslo</strong> vyras paraðë japonø<br />

kalbos gramatikà, tyrinëjo japonø<br />

kalbos iðtakas, iðspausdino taip pat<br />

pirmà Japonø-rusø kalbø þodynà. Japonijoje<br />

þinomas gal net geriau negu<br />

savoje tëvynëje.<br />

J. Haðkevièius kilæs nuo Minsko<br />

apylinkiø. Gyvenimo pabaigoje pirko<br />

Moliø dvarelá, kuriame praleido<br />

paskutines gyvenimo dienas, ten ir<br />

palaidotas. Deja, kapas neiðliko, ir<br />

niekas negalëtø pasakyti, kur jis buvo.<br />

Ðito neþino ne tik S. Michno, bet<br />

ir jo didelis autoritetas, kultûros istorikas<br />

Adomas Maldis (Adam Maldzis).<br />

Galima tik spëti, jog þymusis<br />

japonistas, kuris savo tëvynëje tebu-<br />

VILNIAUS UNIVERSITETO<br />

EKOLOGIJOS INSTITUTAS<br />

vo tik „kaþkoks dvarininkas“, buvo<br />

palaidotas tokioje vietoje, kuri sovietmeèiu<br />

parûpo kokio nors ûkinio<br />

ar panaðaus statinio statytojams. Tad<br />

kaþkokio dvarininko kapas negalëjo<br />

prislopinti ðviesaus rytojaus statytojø<br />

entuziazmo. Po visø istoriniø virsmø<br />

jau nebuvo kas bûtø uþstojæs ir<br />

apgynæs ðio savo kraðtà net Japonijoje<br />

iðgarsinusio þmogaus kapà bei antkapiná<br />

paminklà. Istorinës praeities neþinantiems<br />

ir kraðto praeièiai abejingiems<br />

þmonëms paminklai tëra tik<br />

beþadþiai ir nieko nesakantys stabai,<br />

nesukeliantys jokiø emocijø. Paþinimo<br />

þieþirbà <strong>gali</strong> iðskelti tik atmintis,<br />

þinojimas ir paþinimo troðkimas. Kai<br />

jo nëra, lieka tik dvasiniai tyrai.<br />

Kad atmintis neblëstø<br />

Viena tø asmenybiø, kuri Baltarusijoje<br />

labai daug padarë, kad bûtø atgaivinta<br />

þmoniø istorinë ir kultûrinë<br />

atmintis, yra Minske gyvenantis baltarusiø<br />

kultûros istorikas ir literatûrologijos<br />

profesorius A.Maldis. Jis tyrinëja<br />

ir mûsø prisimintas asmenybes, apie<br />

jas yra publikavæs nemaþà straipsniø,<br />

paraðæs knygø. A. Maldis kilæs ið Astravo<br />

rajono Rosolø kaimo, tarpukariu<br />

priklausiusio Ðvenèioniø apskrièiai. Jo<br />

likimas galëjo taip pasisukti, kad ðiandien<br />

A. Maldá vadintume vienu þymiausiu<br />

lietuviø kultûros istoriku. Beje,<br />

A. Maldþio pavardë pateikta ir Lietuvos<br />

raðytojø sàjungos internetinëje<br />

svetainëje. Apskritai tai asmenybë, kurià<br />

<strong>gali</strong>me pavadinti baltarusiø, lietuviø<br />

ir lenkø paribio þmogumi, kuri ðio<br />

paribio tyrinëjimams yra labai daug<br />

nusipelniusi. A. Maldþio nuopelnai<br />

aukðtai vertinami: jis yra Baltarusijos<br />

Jakubo Kolaso valstybinës premijos<br />

laureatas (1981 m.), nusipelnæs Lenkijos<br />

kultûros veikëjas (1982 m.), Baltarusijos<br />

PEN centro narys nuo 1989 m.,<br />

apdovanotas Pranciðkaus Skorinos<br />

medaliu, uþ nuopelnus Lenkijos kultûrologijai<br />

jam áteikti keturi garbës<br />

þenklai. Jis yra Baltarusijos nacionalinës<br />

mokslø akademijos narys. Viena<br />

A. Maldþio knyga (su bendraautore<br />

A. Lapinskiene) 1989 m. iðleista Vilniuje<br />

lietuviø kalba, tai Lietuviø – baltarusiø<br />

literatûriniai ryðiai.<br />

Mûsø kelionës metu ne kartà buvo<br />

prisimenami A. Maldþio tyrinëjimai<br />

ir pati jo asmenybë, tad jis buvo<br />

tarsi nematomas, bet nuolat jauèiamas<br />

kelionës dalyvis.<br />

Bus daugiau<br />

Gediminas Zemlickas<br />

skelbia priëmimà á Biomedicinos mokslø srities Ekologijos ir aplinkotyros<br />

<strong>mokslo</strong> krypties (03 B) dieninës studijø formos doktorantûrà.<br />

Stojantieji á doktorantûrà pateikia:<br />

1. Praðymà instituto direktoriaus vardu;<br />

2. Gyvenimo apraðymà;<br />

3. Kvalifikacinius magistro laipsnio arba jam prilygstanèio aukðtojo<br />

iðsilavinimo diplomo ir jo priedø kopijas;<br />

4. Dviejø mokslininkø rekomendacijas;<br />

5. Paskelbtø <strong>mokslo</strong> darbø sàraðà ir jø kopijas, o jeigu darbø nëra –<br />

doktorantûros srities moksliná referatà;<br />

6. Paso paskutinio lapo kopijà.<br />

Dokumentai priimami ir informacija teikiama iki ð. m. spalio 29 d. Vilniaus<br />

universiteto Ekologijos institute adresu: Akademijos g. 2, 213 kabinetas<br />

(mokslinis sekretorius), Vilniuje. Tel. (8 ~ 5) 272 98 98.<br />

Direktorius

20 VILNIAUS UNIVERSITETUI – 425<br />

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307)<br />

Atkelta ið 5 p.<br />

XV a. rankraðtinis daug maþesnio formato Ðvè.<br />

Mergelës Marijos giesmynas. Gera proga parodyti<br />

itin retas knygas: 1575 m. Vilniaus Mamonièiø<br />

spaustuvëje iðleistà pirmàjà knygà Kanoniðkosios<br />

Evangelijos, puoðnius XVI a. pab. – XVII a.<br />

pradþios italø leidëjø Dþiunti ir olandø Elzevyrø<br />

giminiø leidinius, taip pat Platenø, Aldø bei kitø<br />

geriausiø Europos spaustuviø leidinius, kurie patys<br />

savaime yra ir knygos meno kûriniai. Yra ir antikos<br />

autoritetø darbø, tarp kuriø iðsiskiria Vitruvijaus<br />

Poliono Architektûra (1758 m. leidimas), Senekos<br />

ir Tacito raðtai (1605 m. ir 1621 m. leidimai).<br />

Eksponuojamas Izaoko Niutono veikalas apie<br />

matematinius gamtos filosofijos pagrindus. Ið ðiø<br />

knygø studijavo Vilniaus universiteto auklëtiniai,<br />

kuriø veikalai taip pat stebina parodos lankytojà.<br />

Kad ir europinio garso poeto, retorikos, poetikos<br />

ir filosofijos profesoriaus Motiejaus Kazimiero<br />

Sarbievijaus veikalai, kanonø teisës profesoriaus<br />

Andriaus Kriugerio, matematiko ir filosofo Benedikto<br />

Dobðevièiaus, poeto ir istoriko Adomo<br />

Naruðevièiaus, matematiko, astronomo ir architekto<br />

Tomo Þebrausko darbai. Tai europinio masto<br />

vertybës, kurias <strong>gali</strong>ma iðvysti parodoje.<br />

Tvarkingumo pavyzdþius teikë<br />

senojo Universiteto profesoriai<br />

Saugomø dokumentø senumu ir apimtimi<br />

Vilniaus universiteto biblioteka ðalyje nusileidþia<br />

tik Lietuvos mokslø akademijos bibliotekai. Pasak<br />

Universiteto bibliotekos Rankraðèiø skyriaus<br />

vedëjos Nijolës Ðulgienës, seniausias turimas dokumentas<br />

datuojamas 1209 metais. Parodai siekta<br />

atrinkti tuos dokumentus, kurie akivaizdþiai<br />

rodytø, kad Vilniaus universitetas yra vienas seniausiø<br />

jei ne visoje Europoje, tai bent Rytø Europoje.<br />

N. Ðulgienë siûlo atkreipti dëmesá, kaip<br />

tvarkingai ir aiðkiai savo paskaitø konspektus raðë<br />

senieji profesoriai. Tiesa, eksponuojamas tik<br />

vienas kitas pavyzdys, nes vien filosofijos konspektø<br />

bibliotekoje saugoma kokie 600.<br />

Laimei, iðliko Akademijos laurai – knyga, á<br />

kurià 1650–1781 m. buvo registruojami Universitete<br />

ágytieji <strong>mokslo</strong> laipsniai. Originalà <strong>gali</strong> pa-<br />

Ið saugyklø – á ðviesà<br />

Atidarant parodà: Lietuvos dailës muziejaus P. Gudyno centro restauratorë Dalia Jonynaitë, VU bibliotekos<br />

direktorë Birutë Butkevièienë, Lietuvos dailës muziejaus direktorius Romualdas Budrys, VU bibliotekos<br />

Retø spaudiniø skyriaus vedëja Alma Braziûnienë ir Rankraðèiø skyriaus vedëja Nijolë Ðulgienë<br />

matyti parodos lankytojai.<br />

Yra prof. Joachimo Lelevelio senelio universiteto<br />

baigimo diplomas. Paties prof. J. Lelevelio<br />

perpieðti pasaulio IX–XV a. þemëlapiai<br />

– didelë mûsø Universiteto bibliotekos vertybë,<br />

kaip ir kiti ðio profesoriaus Vilniaus universitetui<br />

dovanoti atlasai bei þemëlapiai. Tarp<br />

vertingiausiø yra ir 1613 m. Lietuvos þemëlapis,<br />

kurio sudarymu rûpinosi ir já finansavo kunigaikðtis<br />

Mikalojus Kristupas Radvila, pramintas<br />

Naðlaitëliu. Prie þemëlapio sudarymo aktyviai<br />

prisidëjo Vilniaus universiteto auklëtiniai.<br />

Þinovo dëmesá prikaustys rankraðtinës ir<br />

spausdintos knygos, þymiø þmoniø laiðkai – Viktoro<br />

Hugo, Voltero, Napoleono Bonaparto,<br />

Adomo Mickevièiaus ir kitø, pa<strong>gali</strong>au ir su Vilniaus<br />

universitetu susijusiø asmenø portretai.<br />

Daugelis tø eksponatø darytø áspûdá bet kurioje<br />

pasaulinio masto parodoje.<br />

Kai Universitetas buvo<br />

Vyriausioji Lietuvos mokykla<br />

Savitas Vilniaus universiteto gyvavimo metas<br />

sietinas su Edukacinës komisijos veikla nuo 1773<br />

m., kai jëzuitø ordinas buvo uþdarytas ir Vilniaus<br />

universitetas tapo Vyriausiàja Lietuvos mokykla.<br />

Ðiam laikotarpiui skirta atskira ekspozicijos dalis.<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

Senieji pergamentai ir kiti dokumentai<br />

Pateikti Edukacinës komisijos pirmininko Vilniaus<br />

vyskupo Ignoto Jokûbo Masalskio bei tuometinio<br />

universiteto rektoriaus ekonomisto, teisininko<br />

ir teologo Jeronimo Stroinovskio portretai.<br />

Kaip teigia prof. Bronius Genzelis, pats laikas<br />

iðleisti garsøjá J. Stroinovskio veikalà Prigimtinës<br />

politinës teisës, politinës ekonomijos ir tarptautinës<br />

teisës mokslas (1785 m.), kuris reprezentuoja tarptautiná<br />

to meto Lietuvos <strong>mokslo</strong> lygá, buvo daug<br />

kartø iðleistas ávairiomis Europos kalbomis ir jo<br />

autoriui pelnë didelá tarptautiná autoritetà.<br />

Ekspozicijoje pateikiamos ir dël ðvietimo idëjø<br />

poveikio pertvarkyto universiteto naujovës, kai<br />

buvo ákurtos ir pradëjo veikti naujos katedros: Architektûros<br />

(1793 m.), Pieðimo ir tapybos (1797<br />

m.), Skulptûros (1803 m.) ir Raiþybos (1805 m.).<br />

Ðiø katedrø reikðmæ sunku pervertinti, nes jos iðugdë<br />

iðtisà plejadà meno áþymybiø, pradëjo naujà<br />

profesionaliosios dailës gyvavimo etapà kraðto<br />

gyvenime. Vëliau ðioms katedroms prigijo Vilniaus<br />

meno mokyklos pavadinimas. Pristatomi<br />

pirmieji Architektûros katedros bei Pieðimo ir<br />

tapybos katedros profesoriø Lauryno Gucevièiaus<br />

ir Pranciðkaus Smuglevièiaus portretai, jø sukurti<br />

kûriniai. Nepamirðtas P. Smuglevièiaus ápëdinis Pieðimo<br />

ir tapybos katedroje dailininkas Jonas Rustemas<br />

bei jo mokiniø – Kanuto Rusecko, Valentino<br />

Vankavièiaus, Vincento Smakausko, Vincento<br />

Dmachausko, Marijono Kulieðos, Vladislovo Neveravièiaus<br />

kûriniai – tai parodoje yra reikðmingo<br />

Lietuvos dailës gyvavimo tarpsnio atspindys.<br />

Priminsime, kad parodos dailës kûriniø skyriø<br />

rengë Lietuvos dailës muziejaus senosios dailës<br />

rinkinio saugotoja menotyrininkë Dalia Tarandaitë,<br />

o kuratorë buvo muziejaus direktoriaus<br />

pavaduotoja mokslui Laima Bialopetravièienë.<br />

Lankytojui<br />

Pabaigoje paþymësime, kad informacija apie<br />

Vilniaus universiteto jubiliejinæ parodà pateikta<br />

internete, Lietuvos muziejø portale www.muziejai.lt<br />

(autorë Danutë Mukienë). Lankytojams<br />

siûlomos ne tik ekskursijos po parodà, bet ir edukaciniai<br />

uþsiëmimai moksleiviams bei studentams<br />

(edukacinës programos koordinatorë Nideta<br />

Jarockienë, tel. (8 ~ 5) 212 14 77). Parodos<br />

organizatoriø garbei pasakytina, kad jie parengë<br />

gana iðsamø informaciná praneðimà apie parodà.<br />

Kai kuriomis jame pateiktomis þiniomis<br />

galëjome pasinaudoti rengdami ðià publikacijà.<br />

Gediminas Zemlickas<br />

MOKSLO LIETUVÀ REMIA:<br />

Ekspozicijos fragmentai: Retø spaudiniø skyriaus senosios knygos ir prof. Joachimo Lelevelio rankraðtiniai þemëlapiai<br />

Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas<br />

Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë<br />

Stilistë Jûratë Veniûtë<br />

Dizaineris Valdas Balciukevièius<br />

„Mokslo Lietuvà“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas<br />

Patarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas,<br />

D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas.<br />

Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius<br />

El. paðtas: <strong>mokslo</strong>lietuva@takas.lt, tel. (8~5) 212 12 35, faks. 261 47 29<br />

Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt<br />

Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja<br />

ISSN 1392-7191<br />

Leidþia<br />

UAB „Mokslininkø laikraðtis“<br />

SL Nr. 169<br />

Spausdino<br />

UAB „Sapnø sala“<br />

S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius

logo

products

Resources

Company

Terms of service
Privacy policy
Cookie policy
Cookie settings
Imprint
Change language
Made with love in Switzerland
© 2024 Yumpu.com all rights reserved

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!