Ir nederlingoje žemÄje gali iÅ¡augti mokslo Ä Å¾uolas - MOKSLAS plius
Ir nederlingoje žemÄje gali iÅ¡augti mokslo Ä Å¾uolas - MOKSLAS plius
Ir nederlingoje žemÄje gali iÅ¡augti mokslo Ä Å¾uolas - MOKSLAS plius
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
12 INICIATYVA<br />
2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307)<br />
Lietuviðkuose þodynuose ir<br />
enciklopedijose tokio þodþio –<br />
anagama – nerasime, uþtat ji yra<br />
tarp miðkø pasislëpusiame Gojaus<br />
kaime, Trakø rajone. Tiesa,<br />
kaime reikëtø ieðkoti ne paties þodþio,<br />
kuris vietiniø gyventojø lûpose<br />
taip pat <strong>gali</strong> bûti dar labai retas<br />
ir neáprastas, bet ðiuo þodþiu<br />
ávardytos japoniðkos krosnies,<br />
skirtos keramikiniams kûriniams<br />
iðdegti. Anagama japonø kalba ir<br />
reiðkia – krosnis kalne. Tokià<br />
krosná ðalia Gojaus kaimo plytinèiame<br />
lauke per 40 dienø pastatë<br />
japonai Rikijo Hakudo Haðimoto<br />
(Rikio Hakudo Hashimoto) ir Juièis<br />
Niðida (Yuichi Nishida).<br />
Tradicija ið gilios senovës<br />
Ðalia anagamos kalbindamas Rikijo<br />
suþinojau, kad japonai nuo seno<br />
stato anagamas – krosnis, kuriose<br />
iðdegami tradiciniai japoniðki keramikiniai<br />
gaminiai ar meno kûriniai.<br />
Sunku pasakyti, ko statant tokià<br />
krosná yra daugiau – inþinerijos ir<br />
technologijos ar meno, nes juk esama<br />
ir tokios meno rûðies kaip krosniø<br />
statyba. Anagamos krosnyje susidaro<br />
tam tikri ákaitusio oro srautai,<br />
kurie sudegintos medienos pelenais<br />
padengia iðdeginamà keramikà, o<br />
dël aukðtos temperatûros poveikio<br />
pelenai ant iðdegamo molio virsta<br />
glazûra, kuri japoniðkà keramikà ir<br />
daro unikalia, pasaulyje pripaþinta<br />
vertybe.<br />
Beje, Rikijo pripaþino, kad ne<br />
patys japonai iðrado anagamos krosnis.<br />
Ði tradicija gilioje senovëje gimë<br />
Azijos þemyne, nuo seno buvo þinoma<br />
Kinijoje, Vietname ir kitose Azijos<br />
ðalyse. Vëliau buvo perimta ir Japonijoje,<br />
kur ágavo ir vietinës tradicijos<br />
poþymiø.<br />
Ta beprotiðka<br />
beprotiðka idëja<br />
Rikijo nebûtø pastatæs jokios<br />
krosnies Lietuvoje ir apskritai nieko<br />
neþinotø, kad yra toks þaliø miðkø supamas<br />
Gojaus kaimas, jei ne dailininkë<br />
keramikë Dormantë Steponavièienë.<br />
Gojaus kaime ji nupirko miðko<br />
supamà smëlingos þemës rëþá, svajodama<br />
èia sëti visai ne grikius, nors<br />
ði tradicinë Dzûkijos pamiðkiø kultûra<br />
þydëdama ir papuoðtø laukà bei<br />
Gojaus kaimà. Kaip sakyta, svajojo<br />
Japoniðka anagama Gojaus kaime<br />
Lietuviðkos anagamos statytojas Rikijo Hakudo Haðimoto (deðinëje), Juièis Niðida ir Dormantë Steponavièienë dþiaugiasi<br />
baigtu darbu Gojaus kaime<br />
pastatyti japoniðkà anagamos krosná.<br />
Tvirtina syká susapnavusi ðá savo neátikëtiniausià<br />
sumanymà.<br />
Kai Dormantë uþsidegë ta naujos<br />
ir niekur Lietuvoje negirdëtos<br />
statybos idëja, ne vienas jos bièiulis<br />
pagalvojo – ji skraido padebesiais,<br />
ádomu, ar nekris ið aukðtai. Kaimynai<br />
pradëjo skaièiuoti, kiek tokiai<br />
krosniai reikëtø plytø ir kiek tai galëtø<br />
kainuoti, jei vienos ðamotinës<br />
plytos kaina – trys litai.<br />
Dormantës draugø ratas labai<br />
platus, bet net ir geriausi draugai<br />
skraidymu padangëmis nelabai tikëjo.<br />
Ar lengva pa<strong>gali</strong>au praktiðkiems<br />
mëtytiems ir vëtytiems lietuviams<br />
patikëti tamsiø kaip èigonës plaukø,<br />
ðelmiðkø akiø þvilgsnio moterimi!<br />
Uþkerëtas, átrauktas á vylingø akiø<br />
spàstus – taip, <strong>gali</strong> bûti, bet patikëti<br />
– to ið paprasto mirtingojo reikalauti<br />
bûtø pernelyg daug. Juk ir vardas<br />
paslaptingas, mistiðkas – Dormantë.<br />
Kai artimiausi draugai taria<br />
trumpiniu – Dorma, skamba taip pat<br />
máslingai, tarsi Norma.<br />
Kad skaitytojas geriau ásivaizduotø,<br />
kokiø vardø sàskambyje gyvenama,<br />
ásiklausykime á penkiø D. Steponavièienës<br />
dukterø vardus. Pradëkime<br />
nuo jauniausios ir eikime link<br />
vyriausios: Lauksminë, Gaudilë,<br />
Deima, Aurëja ir Indrë.<br />
Vis dëlto kaip kad tokiais atvejais<br />
kartais pasitaiko, atsirado ir kas<br />
palaiko nutrûktgalviðkiausià idëjà.<br />
Vieni tokiø buvo Vitalija ir Vitalius<br />
Stepuliai, kurie buvo tikri: iðeis, reikia<br />
daryti, nes idëja gera. Visuomenei<br />
gerai þinomi asmenys, taèiau raðinyje<br />
vis dëlto dera priminti, kad architektë<br />
Vitalija Stepulienë daug<br />
metø dirbo Paminklø restauravimo<br />
institute, daugybës restauruotø ir rekonstruotø<br />
architektûros paminklø<br />
bei kitø statiniø projektø autorë. Vitalius<br />
Stepulis – inþinierius, Lietuvos<br />
tautinio atgimimo àþuolyno sukûrimo<br />
Oþkabaliuose, daktaro Jono Basanavièiaus<br />
gimtinëje, idëjos autorius<br />
bei àþuolø sodinimo pradininkas.<br />
Apie Tautinio atgimimo àþuolynà<br />
praëjusá pavasará raðëme ir Mokslo<br />
Lietuvoje. Taigi meniðkos prigimties<br />
þmonës, nuolat kupini ávairiausiø<br />
sumanymø. Nieko nuostabaus,<br />
kad ir D. Steponavièienei vieni pirmøjø<br />
atëjo á talkà.<br />
Padëjo anapusinës jëgos<br />
Þvelgiant ið laiko perspektyvos,<br />
dabar <strong>gali</strong> atrodyti, kad dangiðkos ir<br />
Rûdiðkiø klebonas Tadas Ðvedavièius su Gojaus kaimo parapijieèiais bei ðiuo projektu susidomëjusiais þmonëmis<br />
anagamos ðventinimo iðkilmëse<br />
þemiðkos jëgos ðá kartà laimingai susimokë<br />
padëti Dormantei. Visai netikëtai<br />
atsirado þemës sklypas ðalia<br />
Gojaus kaimo ir minimalios tokiam<br />
dideliam projektui bûtinos lëðos. Pa<strong>gali</strong>au<br />
– lyg paties dangaus siøsti japonai.<br />
Joks valstybinis ar oficialus<br />
fondas Rikijo Hakudo Haðimoto nerëmë,<br />
bet ið savo draugø aplinkos jis<br />
pats sugebëjo surinkti ðiek tiek pinigø.<br />
Mat Rikijo yra sukûræs kelis filmus<br />
apie Lietuvà, kuriuos parodë savo<br />
paþástamiems ir draugams, o ðie<br />
atsidëkodami paaukojo geriems darbams<br />
ir bûsimiems naujiems projektams.<br />
Nedaug, bet krosnies statybos<br />
pradþiai pakako. Vëliau iniciatyvà<br />
parëmë ir Kaune gyvenantis Rikijo<br />
tautietis Fuminoris Noba (Fuminori<br />
Noba), japoniðkø kardø kolekcionierus,<br />
kurio parodà <strong>gali</strong>ma pamatyti<br />
Vytauto Didþiojo karo muziejuje<br />
Kaune. Pa<strong>gali</strong>au net ir ðamotiniø plytø,<br />
atlaikanèiø aukðtà temperatûrà,<br />
pavyko gauti trigubai pigiau, nei<br />
lenkdami pirðtus skaièiavo skeptikai.<br />
Kaip susikalbëti su Rytais<br />
Kai kalbëjomës su Rikijo, áþvalgesnis<br />
klausytojas ið ðalies tikriausiai<br />
pastebëjo, kad tai Rytø ir Vakarø<br />
pasauliø, labai skirtingø ir ne visur<br />
susieinanèiø, atstovø paðnekesys.<br />
Rikijo atsakymai nedaugiaþodþiai,<br />
kartais nelengvai suprantami,<br />
nes iracionalûs, ðiek tiek mistifikuoti,<br />
atëjæ visai ið kitø vaizdiniø ir kitos<br />
savivokos pasaulio. Klausëjui<br />
svarbu suprasti prieþastá, tikslus ir<br />
veikianèias jëgas – tada bus suprantamas<br />
ir padarinys. Supratus, kokie<br />
fizikiniai ir cheminiai procesai veikia<br />
anagamos krosnyje, suvoksime,<br />
kokiu bûdu ákaitæ pelenai ant keraminio<br />
pavirðiaus virsta ypatinga glazûra.<br />
Deja, esmë Rytams ir Vakarams,<br />
matyt, nëra ten pat, todël<br />
kiekvienas Rikijo atsakymas iððaukia<br />
vis naujø klausimø.<br />
Japonui, atrodo, svarbu visai<br />
kas kita, nei klausinëtojui. Jis kalba<br />
apie orà, aplinkos nematomà átakà<br />
visam tam, kas vyksta krosnies viduje,<br />
o tai pajusti ir perprasti <strong>gali</strong> tik<br />
áþvalgus ir su ta aplinka bendrà beþodæ<br />
kalbà sugebantis rasti kûrëjas.<br />
Kuo daugiau klausinëju Rikijo, tuo<br />
maþiau suprantu, kas vyksta toje paslaptingoje<br />
anagamoje ir visoje mûsø<br />
aplinkoje, kurioje, man iki ðiol<br />
Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />
atrodë, buvo daugmaþ viskas suprantama,<br />
bent jau þmogaus protu<br />
paaiðkinama. Pasirodo, ne.<br />
Rikijo kantrus paðnekovas, regis,<br />
jo iðmuðti ið vëþiø ne<strong>gali</strong> nei ákyrûs<br />
klausimai, nei bereikalingas noras<br />
mëginti suprasti tai, kas turi bûti<br />
ið aukðèiau duota ar bent per motinos<br />
pienà gauta ið maþens.<br />
Atrodo, kai kas rimtai pasiryþæs<br />
iðgelbëti Rikijo nuo þurnalistinio teroro.<br />
Viena ponia pasisako esanti<br />
keramikë ið Vilniaus, ir jau kelis<br />
kartus demonstratyviai dëkoja Rikijo<br />
uþ atsakymus ir taip já nori iðvaduoti<br />
ið ákyraus klausinëtojo gniauþtø.<br />
Bet ðis vis nesiliauja, jam vis dar<br />
negana, nors jau ir didþiausiam<br />
nesusipratëliui viskas turëtø bûti<br />
aiðku kaip du kart du – keturi. Gailestingajai<br />
poniai atrodo, kad klausimai<br />
niekada nesibaigs, ir ji ryþtasi<br />
þûtbût iðvaduoti niekuo nenusidëjusá<br />
japonà Rikijo.<br />
Paðventinta pagal<br />
katalikiðkas apeigas<br />
Vos prieð metus Gojaus kaime<br />
pasklido anagamos kvapas, o ðá rugpjûtá<br />
jau vyko ðventinimo iðkilmës ir<br />
statinio pristatymas visuomenei.<br />
Gojaus kaime yra graþi klasicistinio<br />
stiliaus koplyèia, kurioje sekmadieniais<br />
Rûdiðkiø klebonas Tadas<br />
Ðvedavièius laiko katalikiðkas pamaldas.<br />
Jos vyksta lenkø kalba, kadangi<br />
lenkiðkai kalba dauguma kaimo gyventojø.<br />
Tai labai nuoðirdûs þmonës,<br />
kurie pakviesti á anagamos krosnies<br />
paðventinimo bei atidarymo iðkilmes,<br />
suskato mokytis lietuviðkø giesmiø,<br />
nes, jø manymu, bûtent jos labiausiai<br />
tinkanèios tokia proga.<br />
Kunigas T. Ðvedavièius paðventino<br />
anagamos krosná, Dormantë<br />
dëkojo á iðkilmes atëjusiems kaimo<br />
gyventojams ir ypaè artimiausiems<br />
kaimynams, ið kuriø ðulinio gauna<br />
pasisemti vandens, kurie leido<br />
naudotis jø elektra ir net krosniai<br />
parûpino malkø. Visiems kaimo<br />
gyventojams dëkojo uþ tai, kad jie<br />
neburnodami pakenèia naujøjø ásiverþëliø<br />
triukðmà, kurio èia ateityje<br />
<strong>gali</strong> bûti ir daugiau, nes numatomi<br />
tarptautiniai renginiai, dailininkø<br />
seminarai, vasaros stovyklos ir<br />
aibë kitø dalykø. O dar kai pradës<br />
rûkti krosnis! Taigi Dormantë pasidþiaugë<br />
kitø þmoniø artumu,<br />
draugyste ir nuoðirdumu.<br />
Jaudinanèiai skambëjo giesmë<br />
Marija, Marija, kurià Gojaus kaimo<br />
moterys giedojo lietuviðkai. Ðià giesmæ<br />
iðmoko tokiai iðkilmiø progai. Visai<br />
be reikalo atsipraðinëjo Dormantës,<br />
kad nelabai gerai moka lietuviðkai.<br />
Nauji sumanymai, kuriais ir ðiandien<br />
pramuðta Dormantës galva, <strong>gali</strong>ma<br />
neabejoti, gerokai sujudins ligi<br />
ðiol tyliai snaudusá Gojaus kaimà. Gal<br />
ateityje ir Mokslo Lietuvai bus proga<br />
Gojaus kaimo pavyzdþiu panarplioti<br />
temà, kaip kûrybinë inteligentija <strong>gali</strong><br />
paveikti nuoðalaus kaimo gyvenimà,<br />
pa<strong>gali</strong>au ir kokiø kûrybiniø impulsø<br />
bei sumanymø kûrëjams, menininkams<br />
<strong>gali</strong> teikti kaimo aplinka. Jei<br />
vyks judëjimas, visiems bus geriau.<br />
Sveika inteligentijos invazija á vadinamojo<br />
Vilniaus kraðto kaimà bûtø labai<br />
sveikas reiðkinys, padëtø kaimo ir<br />
miesto þmonëms vieniems kitus geriau<br />
suprasti. Gojaus kaimo þmonës<br />
rodo geranoriðkumo pavyzdá. Iðties<br />
teisus V. Stepulis, kai pastebi, kad paprasti<br />
þmonës, jeigu tik toli nuo politikos,<br />
visada yra geranoriðki ir teisingi,<br />
su jais malonu bendrauti.
Change language