Ir nederlingoje Å¾emÄje gali iÅ¡augti mokslo ÄÅ¾uolas - MOKSLAS plius

More documents

Recommendations

Info

4 VIEÐNIA 2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) Rugsëjo 6–11 d. Vilniuje, vykstant Europos fizikø draugijos remiamai 12-ajai tarptautinei daugiakrûviø jonø fizikos konferencijai, skirtai teorinës fizikos Lietuvoje pradininko prof. Adolfo Jucio 100-osioms gimimo metinëms, Lietuvos mokslø akademijos uþsienio narës diplomas buvo áteiktas þymiai atomo teorijos specialistei Vanderbilto universiteto (JAV) profesorei emeritei Ðarlotei Friozei FIÐER (Charlotte Froese Fischer). Ðià malonià pareigà atliko Lietuvos mokslø akademijos prezidentas akad. Zenonas Rokus Rudzikas, kuris buvo ir minëtos tarptautinës konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas. Prof. Ð. F. Fiðer yra daugiakonfigûracinio artinio programø paketo, skirto dideliems atominiams skaièiavimams, autorë ir bendraautorë. Ðiomis programomis, naudojantis Hartrio-Foko metodu, gaunamos banginës funkcijos, kurios taikomos molekuliniams skaièiavimams. Daug metø jos programomis naudojosi ir tebesinaudoja ávairiø ðaliø mokslininkai, atliekantys skaièiavimus atomo teorijos srityje. Skaitytojams (ðiuo atveju mintyje turime ne fizikus) taip pat bus ádomu suþinoti, kad prof. Ð. F. Fiðer lygiai prieð 50 metø pradëjo tobulintis pas prof. Daglà Hartrá (Douglas Hartree) Kembridþe, taigi yra garsaus mokslininko mokinë. Taikydama savo mokytojo ir didelio atomo teorijos skaièiavimø autoriteto sukurtàjá metodà ir tradicine, ir apibendrinta forma, prof. Ð. F. Fiðer ir pagarsëjo pasaulyje. Prie ðios teorijos apibendrinimo labai nemaþai prisidëjo akad. Adolfas Jucys, kurio 100-àsias gimimo metines minime, taip pat ir jaunosios kartos Lietuvos teorinës fizikos atstovai, kurie tæsia A. Jucio pradëtus darbus. Ið karto po Lietuvos mokslø akademijos uþsienio narës diplomo áteikimo prof. Ð. F. Fiðer kalbino Mokslo Lietuvos atstovas. Prisimena susitikimà Kanadoje su prof. Adolfu Juciu Pirmiausia praðome priimti visø mûsø skaitytojø sveikinimus, Jums tapus Lietuvos mokslo akademijos uþsienio nare. Labai aèiû. Ðioje konferencijoje Jûs skaitëte praneðimà „Daugiakrûviø jonø reliatyvistiniai skaièiavimai variaciniais metodais“, vadinasi, á Lietuvà atvykote ne vien tam, kad atsiimtumëte Lietuvos mokslø akademijos uþsienio narës diplomà. Þinau, kad asmeninës paþinties ryðiais buvote susijusi su Lietuvos teorinës fizikos pradininku prof. Adolfu Juciu, kuris net buvo lankæsis kaip vizituojantis profesorius Kanadoje, Vaterlu universitete (Ontarijo provincija), kai Jûs tuo metu ten dirbote. Bûtø ádomu daugiau suþinoti apie tà A. Jucio kelionæ. Ið tikrøjø tø mano asmeniniø ryðiø su prof. A. Juciu bu- Matematikës nuopelnus mokslui vo nedaug, kadangi dauguma jo moksliniø straipsniø buvo iðspausdinti rusø kalba ir tik nedaugelis buvo iðversti á anglø kalbà. Taèiau prof. A. Jucys man siuntinëjo savo straipsnius ir knygas. Kai kuriuos tø straipsniø jis buvo iðspausdinæs, regis, ir JAV leidþiamame tarptautiniame kvantinës chemijos þurnale (International Journal of Quantum Chemistry), kurio patarëjø kolegijos narys ir buvo. Taigi ið literatûros A. Jucys man buvo paþástamas. A. Jucys á Kanadà atvyko 1973 m. gruodþio pabaigoje, tad Kalëdas sutiko ir visà mënesá praleido Kanadoje. Deja, gráþæs á Lietuvà labai greitai mirë. (Mokslinëje komandiruotëje á Vaterlu universitetà Kanadoje A. Jucys dalyvavo 1973 m. gruodþio 12 d. – 1974 m. sausio 20 d., mirë 1974 m. vasario 4 dienà – redakcijos pastaba.) Kelionë á Kanadà buvo paskutinë A. Jucio gyvenimo kelionë. Todël mums reikðminga kiekviena jo buvimo Kanadoje smulkmena. Jûs buvote viena ið paskutiniøjø jo kolegiø uþsienyje, kuriai teko bendrauti su mûsø profesoriumi. Ne tiek daug A. Jucio to vizito detaliø prisimenu. Pirmà kartà susitikome 1971 m. IV Kanados simpoziume teorinës chemijos klausimais Vankuveryje. Kokiais tikslais A. Jucys buvo atvykæs á Kanadà 1973 m. gruodá Ar jam teko skaityti paskaitø Kanados universitetuose, su kokiais kolegomis bendravo Kiek prisimenu, A. Jucys á Kanadà buvo pakviestas dar prieð metus, taèiau negavo vizos. Labai nusiminiau, bet man pasisekë susisiekti su A. Juciu, o po metø jam pavyko atvykti á Kanadà. Tuo metu A. Juciui rûpëjo grafinë judëjimo kiekio momento technika, kuri naudojama rasti sudëtingø operatoriø matriciniams elementams atomo fizikos skaièiavimuose. Kokià to A. Jucio vizito svarbà matëte Juk labai rûpinotës, kad mûsø mokslininkas gautø Kanados vizà. Tiesà sakant, tai ne að asmeniðkai kvieèiau A. Jucá á Kanadà, bet mûsø Vaterlu universitetas. Ten dirbo mûsø trijø þmoniø grupë, kuri ir pasirûpino, kad A. Jucys bûtø pakviestas. pirmiausia ávertino fizikai Profesoriaus Adolfo Jucio komandiruotës á Vaterlu universitetà (Kanada) metu: profesoriai P. Fiðeris, Ð. Friozë Fiðer ir A. Jucys, 1973 m. Koks Jûsø atmintyje iðliko A. Jucys Ðiemet sukako lygiai 30 metø, kai jo nebëra. Be to, minime A. Jucio 100-øjø gimimo metiniø sukaktá. Todël mums svarbus kiekvienas liudijimas apie Lietuvos teorinës fizikos kûrëjà. Prisimenu já kaip labai draugiðkà þmogø. Jis buvo labai entuziastingas mokslininkas ir savo entuziazmu noriai dalijosi su kitais. To savo atvykimo metu jis man padovanojo gintariná medalionà, tiesa, ne ðá, kuriuo ir ðiandien esu pasipuoðusi. Manau, kad A. Jucys labai naudingai praleido laikà Kanadoje. Taèiau turëdamas Kanados vizà, negalëjo nuvykti á JAV, todël jo draugai ir paþástami ið Èikagos patys atvykdavo pas A. Jucá á Kanadà. Ar A. Jucys turëjo mokslinës naudos ið tos savo vieðnagës Kanadoje Mes tai tikrai turëjome naudos, kadangi A. Jucys gerai þinojo, kas vyko Tarybø Sàjungos moksle. O jis pats turëjo gerà galimybæ susipaþinti su Kanada, pabendrauti su jos þmonëmis. Labai gaila, kad dël staigios A. Jucio mirties, ið karto po ðios kelionës, tie uþsimezgæ ryðiai nebegalëjo plëtotis. Ádomu, ar A. Jucys daugiau kalbëjo apie Lietuvos mokslà, o gal jautësi atstovaujàs pirmiausia Tarybø Sàjungos mokslui Su juo kalbëdavomës apie jo asmeniðkai plëtojamà mokslà, nes jis buvo tos srities vienas ið lyderiø. Vilniuje A. Jucys turëjo didelæ bendradarbiø grupæ, apie kurios darbus turëjo kà papasakoti. Þinojau já esant lietuvá akademikà, taèiau ðiandien nebeatsimenu, ar jis pabrëþdavo esàs Lietuvos mokslø akademijos uþsienio narë Ðarlotë Friozë Fiðer bei Teorinës fizikos ir astronomijos instituto mokslo darbuotoja dr. Alicija Kupliauskienë Gedimino Zemlicko nuotrauka Lietuvos mokslø akademijos akademikas. Þinoma, jis laikësi taisykliø, kuriø privalëjo laikytis ið Tarybø Sàjungos atvykæs pilietis. A. Jucys norëjo prasitæsti vizà ir kurá laikà dar pabûti Kanadoje, nes atvyko ne itin mokslininkui palankiu metu – prieð Kalëdø atostogas. Mokslui jam liko nedaug laiko, todël ir teko bendrauti daugiau ne mokslinëje plotmëje, bet neformalioje aplinkoje. Á Kanadà A. Jucys atveþë rusø kalba paraðytø knygø. Tai buvo jo kartu su Algimantu Savukynu paraðyta monografija Atomo teorijos matematiniai pagrindai, su Antanu Bandzaièiu Judëjimo kiekio momento teorija kvantinëje mechanikoje. Neseniai tas knygas nuneðiau á Vanderbilto universiteto bibliotekà (Neðvilis, Tenesio valstija, JAV) ir paklausiau, ar norëtø jas paimti. Iðgirdau atsakymà: Taip, mes ðias knygas paimsime. Kembridþe studijavo pas Daglà Hartrá Jûs tobulinotës Anglijoje, vadovaujama þymaus mokslininko Daglo Hartrio (Douglas Hartree). Bûtø ádomu daugiau apie tai iðgirsti. Jauèiuosi labai skolinga D. Hartriui, kuris labai daug nuveikë kompiuteriø mokslui. Tiesa, esu apie já paraðiusi ir 2003 m. iðspausdinusi atsiminimø knygà Daglas Raineris Hartris: jo gyvenimas moksle ir kompiuterijoje (Douglas Rayner Hartree: His life in science and computing). Á Anglijà, Kembridþo universitetà, atvykau baigusi matematikos fakultetà, kaip doktorantë (Ph. Dr. studentë). Labai gaila, bet D. Hartris tuo metu kaip tik metams iðvyko á JAV, taèiau að su juo susiraðinëjau, mes palaikëme mokslinius ryðius. Amerikoje D. Hartris paraðë knygà Atomo struktûros skaièiavimai (The Calculation of Atomic Structures), kuri buvo iðspausdinta 1957 metais. Þinoma, jauèiau nuostolá, kad D. Hartrio tuo metu nebuvo Anglijoje, nes turëdama maþai lëðø, Kembridþe galëjau studijuoti tik dvejus metus. Pasakysiu, kad Kembridþe galëjau naudotis pirmuoju tame universitete esanèiu elektroniniu kompiuteriu. D. Hartris man pavedë spræsti vadinamàsias Hartrio lygtis su kvantinëmis pamainomis (dabar vadinamos Hartrio-Foko lygtimis). Paraðiau programà ir sprendþiau tas lygtis, suradau bangines funkcijas neono atomui ir natrio jonui. Savo disertacijà raðyti baigiau jau Toronto universitete, Kanadoje. Ten ir apsigyniau disertacijà, á kurios gynimà atvyko ir D. Hartris. Vis dëlto gavau ir Kembridþo universiteto baigimo diplomà, kadangi jame dvejus metus studijavau. Tuo metu Kembridþe, taip pat ir sugráþusi á Kanadà, á Torontà, apie A. Jucá dar nieko nebuvote girdëjusi Ið tiesø apie A. Jucio taikomus atomo spektro skaièiavimus iðgirdau vëliau. Galima tik apgailestauti, kad ðio mokslininko straipsniai ir knygos rusø kalba tuo metu nepasiekë Vakarø fizikø tiek, kiek to buvo vertos. Savo ruoþtu ir Vakarø mokslas nemaþai prarado, nes juk labai nedaug Vakarø mokslininkø buvo pasirengæ mokytis rusø kalbos. Nukelta á 15 p.
VILNIAUS UNIVERSITETUI – 425 2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) 5 Laikas praeina, darbai iðlieka. Ðià gilià tiesà akivaizdþiai pajunti Vilniaus universiteto 425-øjø jubiliejui skirtoje parodoje Senasis Vilniaus universitetas: mokslo ir meno vertybës. Paroda aprëpia 1579–1832 m. Vilniaus universiteto veiklos, t. y. Vilniaus jëzuitø akademijos ir universiteto (1579–1773 m.), Lietuvos Didþiosios Kunigaikðtystës vyriausiosios mokyklos (1773–1803 m.) ir Imperatoriðkojo Vilniaus universiteto (1803–1832 m.), laikotarpius. Paroda veiks iki lapkrièio 15 d. Lietuvos dailës muziejaus Vilniaus paveikslø galerijoje, kuri jau deðimt metø ásikûrusi istoriniuose grafø Chodkevièiø rûmuose Didþiojoje gatvëje. Ðie rûmai susijæ ir su Vilniaus universitetu, nes jie kurá laikà priklausë universitetui, taip pat Vilniaus ðvietimo apygardos kanceliarijai, pagaliau ðiuose rûmuose ávairiais istoriniais laikotarpiais yra gyvenæ Vilniaus universiteto profesoriai. Universiteto steigimas – aðtrios politinës kovos þaizdre Pagrindinis parodos meninis akcentas – monumentali didelio formato dailininko Vincento Smakausko drobë Steponas Batoras ásteigia Vilniaus universitetà. Tai daug minèiø kelianti drobë. V. Smakauskas buvo ðio Universiteto auklëtinis ir paveikslà nutapë savosios Alma mater uþsakymu, minint 250-àsias jos ásteigimo metines. Beje, jubiliejus tada buvo minimas 1828 m., laikantis karaliaus Stepono Batoro privilegijos, iðduotos Lvove 1578 m. liepos 25 dienà. Ja karalius suteikë Vilniaus jëzuitø kolegijai visas teises, kuriomis naudojasi akademijos krikðèioniðkose ðalyse, taèiau iki tikrojo universiteto atidarymo nutekëjo dar daug vandens. Karalius savo privilegijà atsiuntë Vilniaus vyskupui Valerijonui Protasevièiui, kuris jau daugiau kaip deðimtá metø rûpinosi steigti universitetà Vilniuje. Mat kai vyskupas 1566 m. ið Lucko buvo perkeltas á Vilniø, já didþiai sujaudino tai, kad nors Vilniuje ir veikë 18 katalikiðkø baþnyèiø, keturi vienuolynai, o katedra buvo pilna kunigø, bet ið jø nebuvo në vieno, kuris sugebëtø sakyti pamokslus lietuviø kalba. Net dorai iðpaþinties þmonës negalëjo eiti, nes kunigai buvo lenkai ir lietuviðkai nesuprato. Taigi Dievo þodis nepasiekë liaudies, vadinasi, buvo palanki dirva tarpti pagoniðkiems paproèiams, nors Lietuva ir Þemaitija jau kadais buvo pakrikðtytos. Nieko nuostabaus, kad kraðte sparèiai dygo ir Baþnyèios reformatoriø mesta sëkla. Taigi siekdamas kraðtà iðvesti ið tamsumo ir paklydimø, vyskupas ryþosi pasikviesti á Lietuvà tëvus jëzuitus, kurie kituose kraðtuose jau buvo spëjæ pagarsëti kaip kolegijø ir akademijø steigëjai. Vyskupas V. Protasevièius skatino jëzuitus ðios veiklos imtis Vilniuje. Tam reikalui nupirko ir árengë bûsimajai mokyklai skirtus pastatus, kreipësi á jëzuitø ordino provinciolà Maggio priimti tà fundacijà ir kuo greièiau atsiøsti á Vilniø profesoriø, kurie imtøsi universitetinio darbo. Jëzuitai delsë, teisinosi neturá reikiamø jëgø. V. Protasevièiui juos pavyko ákalbëti labai stipriais argumentais: bûsimasis katalikiðkas universitetas ne tik sustiprinsiàs katalikybës pozicijas kovoje su reformacija Lietuvoje, bet turës didþiulës reikðmës Livonijai ir pravoslaviðkai Maskvai. Vilniaus vyskupas màstë strategiðkai ir átikino jëzuitø vadovybæ atsiøsti á Vilniø komisijà, kuri turëtø iðtirti padëtá. Buvo sutarta pradëti nuo kolegijos ásteigimo ir pamaþu jà pakelti iki akademijos ir universiteto lygmens. Pradþia padaryta 1570 m., kai Vilniuje pradëjo veikti jëzuitø kolegija, ásteigta valdant Lietuvos didþiajam kunigaikðèiu ir Lenkijos karaliui Þygimantui Augustui. Turëjo praeiti dar devyneri metai, kol V. Pro- Ið saugyklø – á ðviesà Vincento Smakausko paveikslas „Steponas Batoras ásteigia Vilniaus universitetà“ ir karaliaus Stepono Batoro Vilniaus universiteto steigimo dokumentas Motiejaus Pretorijaus veikalo „Prûsijos groþybës“ rankraðtis tasevièius sugebëjo pasiekti, kad Vilniuje kolegija bûtø pertvarkyta á universitetà. Vyskupas 1578 m. sugebëjo iðsirûpinti karaliaus Stepono Batoro privilegijà, leidþianèià steigti Vilniuje akademijà, bet jos nepakako. Lietuvoje didelæ átakà turëjæ reformatai, vadovaujami didikø Mikalojaus Radvilos ir Eustachijaus Valavièiaus karaliaus duotajam aktui pasiprieðino, mat puoselëjo viltá ákurti reformatiðkos dvasios universitetà. Dël bûsimo universiteto vyko arði kova. Antràjà privilegijà, leidþianèià Vilniuje steigti akademijà, Steponas Batoras pasiraðë 1579 m. balandþio 1 d., bet, prieð þygá á Polockà, vengë atviro konflikto su aukðtàja reformatiðkàja ponija. Tik atsiëmæs Polockà ir sugráþæs á Vilniø, karalius pasiekë, kad vicekancleris E. Valavièius prie pasiraðyto dokumento pridëtø Lietuvos valstybës antspaudà. Vicekancleris nesutiko. Pagrasinus atleisti ið pareigø, E. Valavièius nenorom pridëjo antspaudà, ir karaliaus privilegija Lietuvoje ágijo ástatymo galià. Beliko gauti popieþiaus pritarimà. 1579 m. spalio 29 m. popieþius Grigalius XIII bule patvirtino Vilniaus akademijos ir universiteto steigimà. V. Smakausko drobëje galima rasti visus ðiø aðtriø ávykiø dalyvius. Nors joje atsispindi tik maþytë tø visø istoriniø peripetijø dalis, teisingiau, tik Lietuvos katalikø hierarchø triumfas, ið karaliaus Stepono Batoro rankø gaunant aktà, leidþiantá steigti universitetà. Neatsitiktinai greta V. Smakausko drobës, parodos ekspozicijoje, matome ir svarbiausius istorinius dokumentus, kurie átvirtino tà teisæ: LDK didþiojo kunigaikðèio ir Lenkijos karaliaus Stepono Batoro 1578 m. ir 1579 m. privilegijas bei popieþiaus Grigaliaus XIII 1579 m. bulæ. Eksponuojami ir kitø Lietuvos bei Lenkijos valdovø pergamentai, suteikiantys Vilniaus universitetui privilegijas ir karaliðkàjà globà: tai Þygimanto Vazos, Vladislovo Vazos ir Augusto III Vetino duotosios privilegijos. Gedimino Zemlicko nuotraukos Kai dovana skatino ir kitus dovanoti Ypatingà vertæ turi Lietuvos didþiojo kunigaikðèio ir Lenkijos karaliaus Þygimanto Augusto dovanotos knygos, kadaise puoðusios Vilniaus jëzuitø kolegijos ir Universiteto bibliotekos lentynas. Ið keturiø tûkstanèiø karaliaus dovanotø knygø Vilniuje iðliko 15 (21 veikalas). Karaliðkoji dovana paskatino ir kitus didikus dovanoti knygas kolegijai ir universitetui, todël eksponuojami kunigaikðèiø Leono ir Kazimiero Leono Sapiegø, vyskupø Valerijono Protasevièiaus ir Konstantino Kazimiero Bþostovskio universitetui dovanotos knygos. Parodoje iðvysime vyskupø Eustachijaus Valavièiaus, Jurgio Radvilos, Mikalojaus Paco teologines knygas, kurias ðie mecenatai dovanojo Vilniaus universiteto bibliotekai. Bibliofilijos gurmanams pasigardþiavimas – Motiejaus Pretorijaus knygos Prûsijos groþybës rankraðtis (XVII a. pabaiga). Verta palinkti ir prie eksponuojamo V. Protasevièiaus 1572 m. autografo. Universiteto vaidmuo Lietuvos valstybëje Be Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomø vertybiø, parodoje reikðmingus eksponatus deponavo Lietuvos valstybinis istorijos archyvas (direktorë Laima Tautvaiðaitë), kelis darbus paskolino Lietuvos nacionalinis muziejus bei Lietuviø literatûros ir tautosakos institutas. Kaip teigë parodos koordinatorë Vilniaus universiteto bibliotekos direktorë Birutë Butkevièienë, rengëjai siekë parodyti kuriamàjà Universiteto vietà mûsø valstybës istorijoje, moksle bei kultûroje. Todël ekspozicijoje svarbi vieta tenka Universiteto kûrëjams, globëjams, mecenatams, þymiausiems rektoriams, profesoriams ir Universiteto auklëtiniams. Taigi nepaprastai svarbus pateiktas Vilniaus universiteto vaidmuo Lietuvos valstybës gyvenime. Pasak Vilniaus universiteto bibliotekos Retø spaudiniø skyriaus vedëjos Almos Braziûnienës, turint daug vertybiø, nëra paprasta jas atrinkti ir parodyti. Universiteto sukaktis suteikë gerà progà ið saugyklø á dienos ðviesà iðtraukti vertingiausias seniausias Lietuvoje bibliotekos knygas, pergamentus, aktus bei kitus dokumentus. Ðá kartà parodos rengëjai pasistengë, kad lankytojai iðvystø naujus eksponatus, kuriø nepamatysi kad ir nuolatinëje ekspozicijoje Universiteto bibliotekos P. Smuglevièiaus salëje. Kaip teigia A. Braziûnienë, parodoje orientuotasi á senàjà knygà ne tiek kaip á muziejinæ vertybæ, bet daugiau dëmesio siekiama telkti á knygà, kaip meninæ estetinæ vertybæ. Ðiuo atveju knyga pristato ir bibliotekos, ir paties Universiteto istorijà. Norintiems pamatyti, nebûtina keliauti á Florencijà Seniausi eksponatai – XIV a. Sienos (Italija) meistrø meniðkai iliuminuotø giesmynø lapai, tobulomis miniatiûromis iðpuoðti pergamentai. Pasak Lietuvos dailës muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio, kuris yra ir parodos ekspozicijos autorius, tokius pergamentus galima iðvysti tik ðioje parodoje ir, þinoma, garsioje Florencijos Katedros koplyèioje, kur eksponuojami lygiai tokie pat iliuminuoti giesmynai. Ðalia XIV– Nukelta á 20 p. Senojo Vilniaus universiteto áþymybiø portretø galerija Pergamentinio giesmyno iliuminuotas lapas. Italija, XIV a.
Page 1 and 2: 1234567890123456789012345678901212
Page 3: 2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) RE
Page 7 and 8: 2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) 7
Page 9 and 10: 2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) Ð
Page 11 and 12: 2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) SU
Page 13 and 14: 2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) IN
Page 19 and 20: 2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307) PA

Ir nederlingoje Å¾emÄje gali iÅ¡augti mokslo Ä Å¾uolas - MOKSLAS plius

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

Ir nederlingoje Å¾emÄje gali iÅ¡augti mokslo ÄÅ¾uolas - MOKSLAS plius