06.01.2015 Views

Ir nederlingoje žemėje gali išaugti mokslo ąžuolas - MOKSLAS plius

Ir nederlingoje žemėje gali išaugti mokslo ąžuolas - MOKSLAS plius

Ir nederlingoje žemėje gali išaugti mokslo ąžuolas - MOKSLAS plius

SHOW MORE
SHOW LESS

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.

2 ALMA MATER<br />

2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307)<br />

Atkelta ið 1 p.<br />

(Peter Gilles). Iðkilmingas Vilniaus<br />

universiteto Senato posëdis, kuriame<br />

buvo teikiami garbës daktarø vardai,<br />

kaip áprasta, vyko iðkilmingoje<br />

Ðv. Jonø baþnyèios aplinkoje, dalyvaujant<br />

á Vilniaus universiteto jubiliejines<br />

iðkilmes atvykusiems ðio universiteto<br />

garbës daktarams ið uþsienio.<br />

Likimas nubloðkë<br />

á Uþatlantæ<br />

Iðkilmiø ceremonijà pradëjæs<br />

Vilniaus universiteto Senato pirmininkas<br />

prof. Vygintas Bronius Pðibilskis<br />

priminë, kad 2004 m. vasario<br />

24 d. Universiteto Senato sprendimu<br />

Medicinos fakulteto teikimu garbës<br />

daktaro vardas suteiktas chirurgijos,<br />

biomedicininës inþinerijos ir archeologijos<br />

profesoriui Frensiui Robièekui,<br />

o Teisës fakulteto siûlymu –<br />

teisës profesoriui ið Vokietijos dr.<br />

Peteriui Gilesui. Senato pirmininkas<br />

pabrëþë didelá naujøjø garbës daktarø<br />

indëlá á mokslà, plëtojant tarptautiná<br />

akademiná bendradarbiavimà,<br />

jø pagalbà padedant modernizuoti Vilniaus<br />

universitetà ir integruoti já á plaèias<br />

pasaulines <strong>mokslo</strong> ir studijø erdves.<br />

Vilniaus universiteto Medicinos<br />

fakulteto dekanë prof. Zita Auðrelë<br />

Kuèinskienë pristatë prof. Frensio Robièeko<br />

mokslinæ veiklà.<br />

Jis gimë 1925 m. Miðkolce, Vengrijoje,<br />

studijavo medicinà Budapeðto<br />

universitete, kurá baigæs pradëjo praktiná<br />

darbà Budapeðto universiteto Chirurgijos<br />

klinikoje. Pirmasis Vengrijoje<br />

pradëjo operuoti ligonius, turëjusius<br />

kai kurias ágimtas ðirdies ydas.<br />

1956 m. spalá numalðinus Vengrijoje<br />

sukilimà, F. Robièekas buvo persekiojamas<br />

dël politiniø motyvø. Jam<br />

teko palikti savo ðalá. Ásikûrë JAV,<br />

Ðiaurës Karolinos valstijoje, Ðarlotës<br />

mieste. Ásigijæs mediko licencijà, pradëjo<br />

chirurgo ir mokslininko veiklà.<br />

Sukonstravo dirbtinës kraujo apytakos<br />

aparatà, pradëjo atviras ðirdies operacijas.<br />

Kad Ðarlotëje iðplëtota ðirdies<br />

chirurgija, o Ðiaurës Karolinos medicinos<br />

centre atsirado Krûtinës ir ðirdies<br />

kraujagysliø chirurgijos skyrius,<br />

ákurtas Karolinos ðirdies institutas, kuriam<br />

ir vadovauja pats ákûrëjas, yra didelis<br />

ir prof. F. Robièeko nuopelnas.<br />

Jis sukonstravo ir praktikoje panaudojo<br />

pirmuosius dirbtinës kraujo apytakos<br />

aparatus. Yra sukûræs ir uþpatentavæs<br />

12 naujø chirurginiø instrumentø,<br />

kurie taikomi sudëtingiausiose ðirdies<br />

operacijose. Sukûrë naujø operacijø<br />

metodus. Ákûrë laboratorijà, kurioje<br />

profesoriaus mokiniai ir pasekëjai<br />

tyrinëja ðirdies raumenø ir ðirdies<br />

voþtuvø patologijà.<br />

Antroji prof. F. Robièeko specialybë<br />

– archeologija. 1960 m. buvo nuvykæs<br />

á Hondûrà kaip krûtinës chirur-<br />

Teisës mokslai, ðirdies<br />

chirurgija ir majø paslaptys<br />

Prakalbos þodá taria profesorius Frensis Robièekas<br />

gas teikti pagalbos plauèiø tuberkulioze<br />

sunkiai sergantiems ligoniams, laisvalaikiu<br />

susidomëjo senovës majø kultûra.<br />

F. Robièekas ásitraukë á ten vykdytus<br />

archeologijos kasinëjimus, profesionaliai<br />

pradëjo gilintis á majø kultûros<br />

dalykus.<br />

Vëliau, dalyvaudamas specialiose<br />

ekspedicijose Gvatemaloje, pratæsë<br />

ðiuos tyrinëjimus. Negana to, prof.<br />

F. Robièekas sugebëjo iððifruoti Pietø<br />

Amerikos majø hieroglifus. Uþ visa<br />

tai pelnë ir archeologijos profesoriaus<br />

vardà.<br />

Kaip tvirtinama profesoriaus<br />

Curriculum vitae, internetiniame tinklapyje,<br />

ið medicinos, bioinþinerijos<br />

ir antropologijos srièiø profesorius<br />

paraðë septynias knygas ir daugiau<br />

kaip 600 straipsniø, perskaitë daugiau<br />

kaip 400 tiems dalykams skirtø<br />

paskaitø JAV ir kitose ðalys.<br />

Be to, Vilniaus universiteto Medicinos<br />

fakulteto dekanë teigë, kad jos<br />

pristatomas kolega, naujasis mûsø Alma<br />

mater garbës daktaras, laisvalaikiu<br />

tapo paveikslus, kuria eilëraðèius ir yra<br />

aistringas senø paveikslø kolekcininkas.<br />

Ar bereikia sakyti, kad ðis þmogus<br />

atviras kitoms kultûroms ir kaip nedidelës<br />

vengrø tautos atstovas gerai supranta<br />

kitø maþø tautø siekius. Ypaè<br />

akivaizdþios jo simpatijos nepriklausomybæ<br />

atgavusioms ir paþangos keliu<br />

siekianèioms þengti tautoms. Nieko<br />

stebëtino, kad profesorius daþnai lankosi<br />

savo gimtojoje Vengrijoje ir padeda<br />

ðios ðalies medicinos ástaigoms.<br />

1997 m. Berlyne vykusiame tarptautiniame<br />

kardiologø kongrese<br />

prof. F. Robièekas susipaþino su Vilniaus<br />

kardiologais. Abipusë simpatija<br />

iðaugo á tarpusavio draugystæ ir bendradarbiavimà.<br />

Svarbiausia, kad ið to<br />

laimi Lietuvos ligoniai.<br />

Kaip Lietuvos ðirdies chirurgø ir<br />

tarptautiniø mûsø ðalyje vykusiø konferencijø<br />

sveèias, prof. F. Robièekas<br />

jau penkis kartus lankësi Lietuvoje.<br />

Savo ruoþtu kvieèia ir mûsø kardiochirurgus<br />

á Ðarlotæ skaityti paskaitø, kelionei<br />

ir buvimui JAV surasdamas lëðø.<br />

Nieko stebëtino, kad prof. F. Robièekas<br />

buvo pakviestas tapti tæstinio<br />

<strong>mokslo</strong> darbø leidinio Acta medica Lituanica<br />

redakcinës kolegijos nariu.<br />

Profesorius maloniai sutiko. Galima<br />

neabejoti, kad jo kvalifikacija ir didþiulë<br />

medicininë patirtis pasitarnaus ir<br />

mûsø mokslinei medicinos literatûrai.<br />

F. Robièekas yra kitàmet Vilniuje<br />

vyksianèio Pasaulio ðirdies ir krû-<br />

Kalba prof. dr. Peteris Gilesas<br />

tinës chirurgø draugijos kongreso<br />

mokslinio komiteto narys. Profesorius<br />

taip pat skaitys paskaità. Galime<br />

neabejoti, kad Lietuvos ðirdies<br />

chirurgai dar ne vienà kartà galës<br />

pasisemti ið profesoriaus patirties<br />

naujø idëjø.<br />

Vilniaus universiteto garbës daktaras<br />

prof. F. Robièekas ir toliau dirba<br />

Ðiaurës Karolinos Ðirdies medicinos<br />

centro Ðirdies chirurgijos skyriaus<br />

vadovu ir Ðiaurës Karolinos Ðirdies<br />

instituto direktoriumi medicinai ir yra<br />

Ðiaurës Karolinos universiteto chirurgijos<br />

profesorius. Jo moksliniai darbai<br />

pripaþinti visame pasaulyje ir plaèiai<br />

cituojami. Galime neabejoti, kad bûdamas<br />

Vilniaus universiteto garbës<br />

daktaru, prof. F. Robièekas naujomis<br />

idëjomis praturtins Lietuvos ðirdies<br />

chirurgijos, o gal ir mûsø ðalies kultûriná<br />

gyvenimà.<br />

Aria gilià teisës<br />

mokslø vagà<br />

Teisës prof. Peterio Gileso asmená<br />

ir jo mokslinæ veiklà akademinei<br />

bendruomenei pristatë Vilniaus universiteto<br />

Teisës fakulteto dekanas<br />

doc. Vytautas Nekroðius.<br />

Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />

Jis priminë, kad prof. P. Gilesas<br />

yra tarptautiniu mastu gerai þinomas<br />

mokslininkas, paraðæs daugiau kaip<br />

300 straipsniø, iðleidæs daug knygø ir<br />

vadovëliø. Pa<strong>gali</strong>au jis yra solidþiø teisës<br />

<strong>mokslo</strong> þurnalø redkolegijø narys,<br />

daug dirbæs ávairiose tarptautinëse<br />

organizacijose, teikdamas vertingø<br />

rekomendacijø, apibendrinimø jo kuruojamoje<br />

srityje.<br />

Peteris Gilesas gimë 1938 m.<br />

Frankfurte prie Maino, teisës mokslus<br />

studijavo Frankfurto universitete, kurá<br />

baigë 1962 metais. Po papildomø<br />

studijø 1964 m. gavo Socialiniø ir ekonomikos<br />

mokslø Europos koledþo Paryþiuje<br />

diplomà. Teisës mokslø daktaro<br />

laipsná ágijo 1965 m. Frankfurto universitete,<br />

habilitacijos darbà ðiame<br />

universitete apgynë 1971 metais.<br />

1972–1975 m. profesorius skaitë paskaitø<br />

kursus Kelno ir Freiburgo universitetuose,<br />

o 1975–1979 m. buvo civilinës<br />

teisës ir procedûrinës teisës<br />

profesoriaus pareigas uþëmë Hanoverio<br />

universitete. Atsakingas pareigas<br />

uþëmë ir Frankfurto universitete, paraðë<br />

daug moksliniø darbø. Nuo<br />

2003 m. – profesorius emeritas.<br />

Glaudûs ryðiai privatinës teisës,<br />

teisminio proceso ir lyginamosios<br />

teisës profesoriø dr. Peterá Gilesà<br />

sieja su Vilniaus universitetu. Su Vilniaus<br />

universitetu bendrauja nuo<br />

1987 m., ne vienerius metus koordinuoja<br />

bendradarbiavimà tarp Vilniaus<br />

ir J. V. Gëtës universiteto Teisës<br />

fakultetø. Profesorius yra Vilniaus<br />

universiteto Teisës fakulteto<br />

Vokietijos teisës centro lektorius ir<br />

magistrø bei dëstytojø mainø koordinatorius.<br />

Taip pat yra Vilniaus universiteto<br />

<strong>mokslo</strong> darbø Teisë redkolegijos<br />

narys, Tarptautinës pasaulinës<br />

civilinio pasaulio mokslininkø<br />

asociacijos narys, ne vieno universiteto<br />

garbës daktaras.<br />

Savo inauguracinëje prakalboje<br />

Vilniaus universiteto garbës daktaras<br />

P. Gilesas Vilniø pavadino tiltu, kuris<br />

ðiandien jungia Europos Rytus ir Europos<br />

Vakarus, ir tai esà labai svarbu.<br />

Kad taip yra – tam tikras ir naujojo<br />

garbës daktaro nuopelnas.<br />

Sveikindamas naujuosius garbës<br />

daktarus inauguracijos proga, Vilniaus<br />

universiteto rektorius Benediktas<br />

Juodka visus akademinës bendruomenës<br />

narius, iðkilmiø dalyvius<br />

ir sveèius pasveikino su svarbia Vilniaus<br />

universitetui data – 425-osiomis<br />

gyvavimo metinëmis ir pasidþiaugë,<br />

kad Universiteto akademinë<br />

bendruomenë padidëjo dar<br />

dviem iðkiliais mokslininkais – naujais<br />

garbës daktarais – medicinos<br />

profesoriumi Frensiu Robièeku ið<br />

JAV ir teisës profesoriumi Peteriu<br />

Gilesu ið Vokietijos. Vadinasi, Universiteto<br />

akademinë bendruomenë<br />

tapo dar stipresnë.<br />

Gediminas Zemlickas<br />

Vilniaus universiteto rektorius prof. Benediktas Juodka ir Senato pirmininkas<br />

prof. Vygintas Bronius Pðibilskis áteikia prof. Frensiui Robièekui garbës daktaro diplomà<br />

Naujàjá Vilniaus universiteto garbës daktarà Peterá Gilesà pristato Teisës fakulteto dekanas Vytautas Nekroðius

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!