Ir nederlingoje žemÄje gali iÅ¡augti mokslo Ä Å¾uolas - MOKSLAS plius
Ir nederlingoje žemÄje gali iÅ¡augti mokslo Ä Å¾uolas - MOKSLAS plius
Ir nederlingoje žemÄje gali iÅ¡augti mokslo Ä Å¾uolas - MOKSLAS plius
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
20 VILNIAUS UNIVERSITETUI – 425<br />
2004 m. spalio 7 d. Nr. 17 (307)<br />
Atkelta ið 5 p.<br />
XV a. rankraðtinis daug maþesnio formato Ðvè.<br />
Mergelës Marijos giesmynas. Gera proga parodyti<br />
itin retas knygas: 1575 m. Vilniaus Mamonièiø<br />
spaustuvëje iðleistà pirmàjà knygà Kanoniðkosios<br />
Evangelijos, puoðnius XVI a. pab. – XVII a.<br />
pradþios italø leidëjø Dþiunti ir olandø Elzevyrø<br />
giminiø leidinius, taip pat Platenø, Aldø bei kitø<br />
geriausiø Europos spaustuviø leidinius, kurie patys<br />
savaime yra ir knygos meno kûriniai. Yra ir antikos<br />
autoritetø darbø, tarp kuriø iðsiskiria Vitruvijaus<br />
Poliono Architektûra (1758 m. leidimas), Senekos<br />
ir Tacito raðtai (1605 m. ir 1621 m. leidimai).<br />
Eksponuojamas Izaoko Niutono veikalas apie<br />
matematinius gamtos filosofijos pagrindus. Ið ðiø<br />
knygø studijavo Vilniaus universiteto auklëtiniai,<br />
kuriø veikalai taip pat stebina parodos lankytojà.<br />
Kad ir europinio garso poeto, retorikos, poetikos<br />
ir filosofijos profesoriaus Motiejaus Kazimiero<br />
Sarbievijaus veikalai, kanonø teisës profesoriaus<br />
Andriaus Kriugerio, matematiko ir filosofo Benedikto<br />
Dobðevièiaus, poeto ir istoriko Adomo<br />
Naruðevièiaus, matematiko, astronomo ir architekto<br />
Tomo Þebrausko darbai. Tai europinio masto<br />
vertybës, kurias <strong>gali</strong>ma iðvysti parodoje.<br />
Tvarkingumo pavyzdþius teikë<br />
senojo Universiteto profesoriai<br />
Saugomø dokumentø senumu ir apimtimi<br />
Vilniaus universiteto biblioteka ðalyje nusileidþia<br />
tik Lietuvos mokslø akademijos bibliotekai. Pasak<br />
Universiteto bibliotekos Rankraðèiø skyriaus<br />
vedëjos Nijolës Ðulgienës, seniausias turimas dokumentas<br />
datuojamas 1209 metais. Parodai siekta<br />
atrinkti tuos dokumentus, kurie akivaizdþiai<br />
rodytø, kad Vilniaus universitetas yra vienas seniausiø<br />
jei ne visoje Europoje, tai bent Rytø Europoje.<br />
N. Ðulgienë siûlo atkreipti dëmesá, kaip<br />
tvarkingai ir aiðkiai savo paskaitø konspektus raðë<br />
senieji profesoriai. Tiesa, eksponuojamas tik<br />
vienas kitas pavyzdys, nes vien filosofijos konspektø<br />
bibliotekoje saugoma kokie 600.<br />
Laimei, iðliko Akademijos laurai – knyga, á<br />
kurià 1650–1781 m. buvo registruojami Universitete<br />
ágytieji <strong>mokslo</strong> laipsniai. Originalà <strong>gali</strong> pa-<br />
Ið saugyklø – á ðviesà<br />
Atidarant parodà: Lietuvos dailës muziejaus P. Gudyno centro restauratorë Dalia Jonynaitë, VU bibliotekos<br />
direktorë Birutë Butkevièienë, Lietuvos dailës muziejaus direktorius Romualdas Budrys, VU bibliotekos<br />
Retø spaudiniø skyriaus vedëja Alma Braziûnienë ir Rankraðèiø skyriaus vedëja Nijolë Ðulgienë<br />
matyti parodos lankytojai.<br />
Yra prof. Joachimo Lelevelio senelio universiteto<br />
baigimo diplomas. Paties prof. J. Lelevelio<br />
perpieðti pasaulio IX–XV a. þemëlapiai<br />
– didelë mûsø Universiteto bibliotekos vertybë,<br />
kaip ir kiti ðio profesoriaus Vilniaus universitetui<br />
dovanoti atlasai bei þemëlapiai. Tarp<br />
vertingiausiø yra ir 1613 m. Lietuvos þemëlapis,<br />
kurio sudarymu rûpinosi ir já finansavo kunigaikðtis<br />
Mikalojus Kristupas Radvila, pramintas<br />
Naðlaitëliu. Prie þemëlapio sudarymo aktyviai<br />
prisidëjo Vilniaus universiteto auklëtiniai.<br />
Þinovo dëmesá prikaustys rankraðtinës ir<br />
spausdintos knygos, þymiø þmoniø laiðkai – Viktoro<br />
Hugo, Voltero, Napoleono Bonaparto,<br />
Adomo Mickevièiaus ir kitø, pa<strong>gali</strong>au ir su Vilniaus<br />
universitetu susijusiø asmenø portretai.<br />
Daugelis tø eksponatø darytø áspûdá bet kurioje<br />
pasaulinio masto parodoje.<br />
Kai Universitetas buvo<br />
Vyriausioji Lietuvos mokykla<br />
Savitas Vilniaus universiteto gyvavimo metas<br />
sietinas su Edukacinës komisijos veikla nuo 1773<br />
m., kai jëzuitø ordinas buvo uþdarytas ir Vilniaus<br />
universitetas tapo Vyriausiàja Lietuvos mokykla.<br />
Ðiam laikotarpiui skirta atskira ekspozicijos dalis.<br />
Gedimino Zemlicko nuotraukos<br />
Senieji pergamentai ir kiti dokumentai<br />
Pateikti Edukacinës komisijos pirmininko Vilniaus<br />
vyskupo Ignoto Jokûbo Masalskio bei tuometinio<br />
universiteto rektoriaus ekonomisto, teisininko<br />
ir teologo Jeronimo Stroinovskio portretai.<br />
Kaip teigia prof. Bronius Genzelis, pats laikas<br />
iðleisti garsøjá J. Stroinovskio veikalà Prigimtinës<br />
politinës teisës, politinës ekonomijos ir tarptautinës<br />
teisës mokslas (1785 m.), kuris reprezentuoja tarptautiná<br />
to meto Lietuvos <strong>mokslo</strong> lygá, buvo daug<br />
kartø iðleistas ávairiomis Europos kalbomis ir jo<br />
autoriui pelnë didelá tarptautiná autoritetà.<br />
Ekspozicijoje pateikiamos ir dël ðvietimo idëjø<br />
poveikio pertvarkyto universiteto naujovës, kai<br />
buvo ákurtos ir pradëjo veikti naujos katedros: Architektûros<br />
(1793 m.), Pieðimo ir tapybos (1797<br />
m.), Skulptûros (1803 m.) ir Raiþybos (1805 m.).<br />
Ðiø katedrø reikðmæ sunku pervertinti, nes jos iðugdë<br />
iðtisà plejadà meno áþymybiø, pradëjo naujà<br />
profesionaliosios dailës gyvavimo etapà kraðto<br />
gyvenime. Vëliau ðioms katedroms prigijo Vilniaus<br />
meno mokyklos pavadinimas. Pristatomi<br />
pirmieji Architektûros katedros bei Pieðimo ir<br />
tapybos katedros profesoriø Lauryno Gucevièiaus<br />
ir Pranciðkaus Smuglevièiaus portretai, jø sukurti<br />
kûriniai. Nepamirðtas P. Smuglevièiaus ápëdinis Pieðimo<br />
ir tapybos katedroje dailininkas Jonas Rustemas<br />
bei jo mokiniø – Kanuto Rusecko, Valentino<br />
Vankavièiaus, Vincento Smakausko, Vincento<br />
Dmachausko, Marijono Kulieðos, Vladislovo Neveravièiaus<br />
kûriniai – tai parodoje yra reikðmingo<br />
Lietuvos dailës gyvavimo tarpsnio atspindys.<br />
Priminsime, kad parodos dailës kûriniø skyriø<br />
rengë Lietuvos dailës muziejaus senosios dailës<br />
rinkinio saugotoja menotyrininkë Dalia Tarandaitë,<br />
o kuratorë buvo muziejaus direktoriaus<br />
pavaduotoja mokslui Laima Bialopetravièienë.<br />
Lankytojui<br />
Pabaigoje paþymësime, kad informacija apie<br />
Vilniaus universiteto jubiliejinæ parodà pateikta<br />
internete, Lietuvos muziejø portale www.muziejai.lt<br />
(autorë Danutë Mukienë). Lankytojams<br />
siûlomos ne tik ekskursijos po parodà, bet ir edukaciniai<br />
uþsiëmimai moksleiviams bei studentams<br />
(edukacinës programos koordinatorë Nideta<br />
Jarockienë, tel. (8 ~ 5) 212 14 77). Parodos<br />
organizatoriø garbei pasakytina, kad jie parengë<br />
gana iðsamø informaciná praneðimà apie parodà.<br />
Kai kuriomis jame pateiktomis þiniomis<br />
galëjome pasinaudoti rengdami ðià publikacijà.<br />
Gediminas Zemlickas<br />
MOKSLO LIETUVÀ REMIA:<br />
Ekspozicijos fragmentai: Retø spaudiniø skyriaus senosios knygos ir prof. Joachimo Lelevelio rankraðtiniai þemëlapiai<br />
Vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas<br />
Kalbos redaktorë Rûta Krasnovaitë<br />
Stilistë Jûratë Veniûtë<br />
Dizaineris Valdas Balciukevièius<br />
„Mokslo Lietuvà“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rëmimo fondas<br />
Patarëjai: V. Bûda, R. Goðtautienë, J. Puodþius, A. Ramonas,<br />
D. Stanèienë, A. Targamadzë, E. K. Zavadskas.<br />
Redakcijos adresas: J. Basanavièiaus g. 6, 2001 Vilnius<br />
El. paðtas: <strong>mokslo</strong>lietuva@takas.lt, tel. (8~5) 212 12 35, faks. 261 47 29<br />
Laikraðtis internete: http://ml.lms.lt<br />
Redakcija, pritardama ne visoms autoriø mintims, jas toleruoja<br />
ISSN 1392-7191<br />
Leidþia<br />
UAB „Mokslininkø laikraðtis“<br />
SL Nr. 169<br />
Spausdino<br />
UAB „Sapnø sala“<br />
S. Moniuðkos g. 21, 2004 Vilnius
Change language