Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

2011 

5-6 

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6 1

VÁ ,,Klaipëdos valstybinio jûrø 

PRIE DIDÞIØJØ LIETUVOS VARTØ 

1991 m. birþelá Vyriausybës nutarimu buvo ákurta Klaipëdos uosto direkcija. Ji ðiemet paþymi 

savo veiklos dvideðimtmetá. 1992 m. Klaipëdos uostui suteiktas valstybinio jûrø uosto statusas. 

1996 m. buvo priimtas Klaipëdos valstybinio jûrø uosto ástatymas, kuris nustato, kad 

Klaipëdos uosto þemë, akvatorija, krantinës, hidrotechniniai árenginiai, navigacijos keliai, 

kanalai ir árenginiai bei kiti infrastruktûros objektai priklauso valstybei ir negali bûti privatizuojami. 

Visus ðiuos valstybës objektus valdo ir jø veiklà uþtikrina valstybës ámonë Klaipëdos 

valstybinio jûrø uosto direkcija, kurios pagrindinis tikslas – nuolat plëtoti uostà, iðlaikyti já 

konkurentiðkà, didinti krovos ir keleiviø perveþimo apimtis. 

Sudariusios þemës nuomos sutartis su VÁ Klaipëdos valstybinio jûrø uosto direkcija (KVJUD), 

ûkinæ ir komercinæ veiklà uoste vykdo savarankiðkos krovos kompanijos, laivø remonto ir 

statybos bendrovës bei kitos su uosto veikla susijusios ámonës. Bendras Klaipëdos valstybinio 

jûrø uosto direkcijos ir privaèiø èia veikianèiø kompanijø uþdavinys – padaryti uostà 

patrauklø, saugø plaukioti laivams, patogø krauti ir sandëliuoti krovinius. 

2 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6

uosto direkcija”– 20 metø 

Á PASAULÁ 

Klaipëdos valstybinis jûrø uostas yra 

pagrindinis ðalies transporto mazgas 

ir Lietuvos valstybës vartai á pasaulá. 

Jubiliejaus iðvakarëse á „Mokslo ir 

gyvenimo“ redakcijos klausimus 

maloniai sutiko atsakyti KVJUD generalinis 

direktorius, gamtos mokslø 

daktaras Eugenijus GENTVILAS. Jam á 

talkà ateina bendradarbiai: uosto 

kapitonas Viktoras LUKOÐEVIÈIUS, 

KVJUD infrastruktûros ir plëtros 

direktorius Vidas KAROLIS, KVJUD 

direktorë Ðventosios uostui Airida 

ÈËSNIENË, KVJUD rinkodaros ir 

administracijos direktorius Artûras 

DRUNGILAS, KVJUD Rinkodaros 

skyriaus virðininkë 

Kristina GONTIER. 

Þurnalo 

„Mokslas ir gyvenimas“ 

pokalbis su KVJUD 

generaliniu direktoriumi 

dr. Eugenijumi GENTVILU 

Privalome 

dirbti 

efektyviai ir 

Senasis uostas ir áplauka prieð ðimtmetá 

sparèiai 

MOKSLAS IR GYVENIMAS. Kiek 

Klaipëdos valstybiniam jûrø uostui ir 

Jums, kaip ðios stambios industrinës organizacijos 

vadovui, reikia sieti savo 

veiklà su mokslo problematika 

Dr. EUGENIJUS GENTVILAS. Èia 

mokslo yra labai daug. Pradëkim nuo 

transporto srautø analizës – ar geleþinkelio, 

ar autotransporto. Logistika – atskiras 

mokslas. Laivø, kroviniø judëjimas 

– irgi atskiras mokslas. Toliau – 

dugno geologiniai-geografiniai dalykai. 

MG. Juk Jûsø profesija – geografas 

E.G. Ir dar su geologine pakraipa. 

O universitete teko dëstyti ir socialiniusekonominius 

bei transporto geografijos 

dalykus. 

MG. Tai po ilgokos politinës veiklos 

– nuo Nepriklausomybës atkûrimo akto 

signataro iki europarlamentaro – pagaliau 

atplaukëte á savo tikrà profesiná 

uostà 

E.G. Tai jau taip. Èia ir dugno geologiniai 

græþiniai, ir sroviø dinamika, ir 

sûraus bei gëlo vandens apykaita, hidrodinamika 

ir t.t. Tiems darbams atlikti 

samdome mokslines institucijas. Pavyzdþiui, 

tokius mûsø uþsakymus gauna 

Klaipëdos universitetas, Lietuvos 

energetikos institutas, Geologijos ir geografijos 

instituto gamtos tyrimø centras. 

Atliekama daugybë mokslinio tyrimo 

analiziø, tarp jø – ir archeologinio 

paveldo tyrimø, kadangi privalom, 

rengdami poveikio aplinkai vertinimà, 

ir tø dalykø imtis. Tik remdamiesi ðiais 

tyrimais bei studijomis, mes galim derinti 

techninius projektus arba atlikti 

poveikio aplinkai vertinimo analizes. 

Taigi su mokslu turime labai daug sàsajø. 

Jau nekalbu apie visokias statybos 

technologijas. Jos irgi remiasi ekspertiziø 

iðvadomis. Gana imlus mokslui 

mûsø darbas. 

MG. Pasirodo, Jûs esate buvæs jûreiviu. 

Teko matyti beveik prieð deðimtmetá 

sukurtà ir neseniai pakartotà LTV 

laidà „Nepabuvæs kareivëliu“ apie tai, 


VÁ ,,Klaipëdos valstybinio jûrø uosto 

kaip minø medþiojimo laive „M52 Sûduvis“ 

Jûs pagreitintai iðëjote mokymus. 

E.G. Buvo toks ávykis mano gyvenime, 

bet jûreiviu tepabuvau vos vienà dienà. 

Taèiau labai liûdnai simboliðkà – 2001- 

øjø rugsëjo vienuoliktàjà, kai ávyko didþioji 

tragedija Niujorke. Tada Lietuva jau siekë 

aktyviai dalyvauti kuriant kolektyvinæ gynybos 

sistemà. 

MG. Gráþkime prie uosto reikalø, tarp 

kuriø, kiek þinome, yra ypaè svarbûs gilinimo 

darbai. 

E.G. Mums mokslininkai nuolat primena, 

kad, gilinant uosto akvatorijà, susidariusio 

grunto nebûtina iðpilti á jûrà, já galima 

panaudoti statant naujas krantines. 

Juolab kad pietinëje uosto dalyje per artimiausius 

pusantrø metø ketinama pastatyti 

naujà prieplaukà maþiesiems ir pramoginiams 

laivams. O Kiaulës nugaros 

sekluma yra viena ið trylikos siûlomø vietø 

bûsimam suskystintø dujø terminalui 

árengti. Pastaràjà galimybæ patvirtino susisiekimo 

ministras Eligijus Masiulis. Kiaulës 

nugaros sekluma yra vienas galimø 

variantø. Taèiau labai daug priklausys nuo 

to, kokio pajëgumo terminalà bus nuspræsta 

statyti. Jei juo naudotøsi tik Lietuva, 

uþtektø 3 mlrd. kubiniø metrø dujø 

per metus ir Kiaulës nugara puikiai tam 

Klaipëdos uostas ðiandien 


direkcija”– 20 metø 

tiktø. Taèiau galimybæ importuoti suskystintas 

dujas svarsto ir Baltarusija, o jø poreikiai 

yra daug didesni nei mûsø. Beje, 

Kiaulës nugaros sekluma irgi yra dirbtinë. 

Ji buvo supilta XIX a. iš grunto, susidariusio 

tuomet gilinant uosto akvatorijà. 

MG. Be abejo, pagrindinë uosto misija 

ir svarba – kroviniø, keleiviø srautø pelningas 

aptarnavimas. Kaip jis klostosi pastaruoju 

metu 

Senasis uostas ir miestas 

XX a. pradþioje 

E.G. Pirmiausia – apie krovinius. Pagal 

istorikø vertinimus, uosto istorija siekia 

per penkis ðimtus metø. Ið jø 2010-ieji 

buvo geriausi per visà uosto gyvavimà, 

nes perkrauta 31,3 mln. tonø kroviniø. 

Tai milþiniðkas kiekis. Prie pernykðèio rekordo 

ðiemet sieksime pridëti dar keliolika 

procentø. Galim pasidþiaugti, kad sausá 

ir vasará tarp Baltijos ðaliø uostø iðsiverþëme 

á akivaizdþius lyderius. Tai, þinoma, 

duoda ir didesnes pajamas – tiek pelno 

ið rinkliavø mes niekad nesurinkdavom, 

kiek pastaraisiais mënesiais. Praëjusiais 

metais Klaipëdos uoste aptarnauta 

321 tûkst. keleiviø. Tai irgi yra visø laikø 

rekordas. Ið keleiviø Klaipëdos uostas 

uþdirba santykinai nedaug – tik kelis milijonus 

litø, bet ið to nauda viso regiono 

turizmo infrastruktûrai, kuri priima ðituos 

keleivius. Na, be abejo, uþdirba ir pats 

miestas plaèiàja prasme. Tiesa, tarp tø 

keleiviø yra ir uþsukantys kruiziniais laivais. 

Pernai kruiziniø laivø keleiviø buvo 

ðiek tiek maþiau, negu 2009 ar 2008 metais, 

taèiau keltais jø ryðkiai padaugëjo. 

MG. O kaip sekasi konkuruoti su kaimynø 

uostais 

E.G. Kartais nepatogu sakyti: sausio 

mënesá, susumavæ rezultatus, pamatëm, 

kad Klaipëdos uostas pakilo 23 procentais, 

latviðkasis Ventspilio – krito 21 proc. 

Krovinius mes ir pasiimam. 

MG. Kalbamës KVJUD dvideðimtmeèio 

iðvakarëse. Kaip paþymima ði sukaktis 

Kaip ji padeda suprasti, kiek plaèiai 

atsiveria á pasaulá mûsø jûros vartai 

E.G. Buvo ðvenèiami ir Uosto direkcijos 

deðimtmetis, ir penkiolikmetis. Ðiemet 

ateina dvideðimt metø – taigi natûralios intencijos 

ðvæsti. Neþinau, kaip buvo anksèiau, 

bet dabar mes nusprendëm kalbëti 

daugiau ne apie Uosto direkcijà, bet apie 

visà uostà nepriklausomybës laikais. 

MG. Klaipëdos uostui pradëjote vadovauti 

per patá tarptautinës prekybos sàstingá 

– 2009 m. birþelá, kai pasaulis dar 

nebuvo atsigavæs po finansø rinkø griûties. 

Ar Jûsø negàsdino grësmë, kad tokia 

situacija uþtruks 

E.G. Ið tikrøjø tai këlë nerimà. 2009 

m. birþelá uoste uþfiksuotas didþiausias 

atsilikimas nuo 2008-øjø rezultatø ir buvo 

visai neaiðku, kada jis gali sumaþëti. Taèiau 

jau nuo tø metø liepos prasidëjo uosto 

kilimas. Tai malonus sutapimas, o ne 

mano átaka. Bet, þvelgdamas toliau, kai 

kurias uosto sëkmes drásèiau priskirti naujai 

Uosto direkcijos komandai ir jos darbo 

stiliui. Pirmiausia teko ryþtingiau imtis 

uosto dugno valymo ir spartesnio admi- 



nistravimo. Pavyzdþiui, kai pradëjau 

dirbti, raðtus tekdavo pasiraðyti 

praëjus 20 dienø, kai juos gaudavome. 

Ðiandien atsakymai parengiami 

ir iðsiunèiami vidutiniðkai per 

2–3 dienas, o daþnai ir tà paèià dienà. 

Tai irgi padeda greièiau tvarkyti 

reikalus. Antra, padidinome rinkliavø 

nuolaidas, ir tose srityse netruko 

iðryðkëti geresni rezultatai. Þinoma, 

reikëtø paminëti dar kelis parametrus: 

uosto kompanijø pastangas 

pertvarkyti savo technologijas, 

aktyvinti rinkodarà bei prekybos rinkø 

atsigavimà. 

MG. Pradëjæs dirbti iðkart paskelbëte 

KVJUD administravimo reformà. 

Kaip sekësi per pusantrø 

metø keisti struktûrà ir kà dar numatote 

tobulinti 

E.G. Ið karto papraðiau darbuotojø 

sudaryti „nuodëmiø sàraðà“ – 

prisipaþinti, kas ko neávykdë ar blogai 

padarë. Gavau keliasdeðimties 

pozicijø sàraðà. Tuomet suþinojau 

„karštus“ taðkus, kur esame prisidaræ 

problemø. Tapo lengviau valdyti 

situacijà. Vëliau paaiðkëjo, kad 

tame sàraðe nurodyta ne viskas. 

Per metus atsikratëme tø probleminiø 

taðkø. Mano sprendimai dël 

ámonës struktûrinës reorganizacijos 

ir komandos buvo gana drastiðki. 

2009 m. rugpjûtá paskelbiau vienà 

reformà ir sumaþinau padaliniø nuo 

23 iki 13. Pernai nuo rugpjûèio 18 

dienos paskelbiau antrà reformà – 

ji apima ir uosto kapitono tarnybas, 

kuriø pirmoji reorganizacija neapëmë. 

Ið 7 padaliniø liko 4. Tai padeda 

sutaupyti darbo uþmokesèio 

fondo lëðø, supaprastinti vidinæ komunikacijà 

ir palengvinti klientams 

supratimà, su kuo spræsti reikalus. 

Radau chaosà dugno darbø valymo 

techniniø uþduoèiø apskaitoje. 

Dabar naudojame tipiná dokumentà. 

Supaprastinome vieðøjø pirkimø 

tvarkà: rengiant nedidelës vertës, 

iki 10 tûkst. litø, pirkimus – maþiau 

biurokratijos. Taigi Vieðøjø pirkimø 

tarnybai palengvinome darbà 

50–70 pirkimo procedûrø per metus. 

Ðiandien Uosto direkcija turi 

daugiau aiðkiø, skaidriø ir greitø 

sprendimø. Þinoma, kartais klystame, 

bet tikrai nebûna taip, kad sëdëtume 

tris mënesius ir vien màstytume. 

Privalome dirbti efektyviai 

ir kiek ámanoma sparèiai. 

Uosto kapitono pareigos yra ne tik ádomios, bet ir nepaprastai 

atsakingos. Jas sudaro nuolatiniai rûpesèiai – garantuoti dispeèerinæ 

prieþiûrà, stebëti uosto tarðà, organizuoti povandeninius dugno 

tvarkymus, vykdyti þmoniø paieðkos ir gelbëjimo bei kitus svarbius 

darbus. Ðios pareigos skiriamos labiausiai patyrusiems „jûrø 

vilkams“, skersai iðilgai iðraiþiusiems pasaulio vandenynus, 

puikiai iðmanantiems laivyno ir uostø darbà. 

Pirmasis nepriklausomybæ paskelbusios 

Lietuvos uosto kapitonas Liudvikas 

Stulpinas (1871–1934) buvo kilæs ið 

Þemaitijos bajorø. Jis mokësi Liepojos navigacijos 

mokykloje, ten gavo tolimojo 

plaukiojimo šturmano diplomà, dirbo laivuose 

„Livonija“, „Lithuania“, „Estonia“. 

Penkerius metus tarnavo didþiuliame ledlauþyje 

„Ledokol II“, dalyvavo su juo ekspedicijoje 

á Ðiaurës aðigalá. 1911 m. L.Stulpinas 

tapo „Birmos“, vieno didþiausiø ir 

geriausiø to meto laivø, plaukiojusiø tarp 

Rusijos ir Ðiaurës Amerikos, kapitonu. 

1912 m., kai skendo garsusis „Titanikas“, 

kapitono L.Stulpino laivas „Birma“ buvo 

katastrofos rajone ir, skverbdamasis pro 

ledus, skubëjo á pagalbà. 1923 m. Lietuvai 

atgavus Klaipëdos kraðtà, L.Stulpinas 

persikëlë á uostamiestá, pradëjo dirbti uosto 

virðininku, uosto kapitonu ir ðias pareigas 

ëjo iki mirties. Jis daug dëmesio skyrë 

uostui gilinti, modernizuoti. Remdamas 

Lietuvos laivyno kûrimà, jûrininkø rengimà, 

spræsdamas kitus svarbius jûrininkø 

veiklos klausimus, L.Stulpinas daug prisidëjo, 

kad Lietuva taptø pripaþinta jûrø 

valstybe. Palaidotas Smiltynëje. Kasmet 

jo kapà lanko ir priþiûri dabartiniai Lietuvos 

jûrø kapitonai. Ðalia Naujosios Uosto 

gatvës yra iðlikæs pastatas, kur dirbo 

Liudvikas Stulpinas. Jis papuoðtas pirmojo 

uosto kapitono bareljefu. Dabar ðiame 

pastate ásikûrusi Klaipëdos uosto kapitono 

tarnyba. Jai vadovauja patyræs jûreivystës 

veteranas Viktoras Lukoðevièius. 

Kaunietá paviliojo jûra 

Klaipëdos uosto kapitonas Viktoras 

Lukoðevièius, 2006-aisiais ásikeldamas á 

naujà kabinetà pirmojo uosto kapitono 

Liudviko Stulpino name, atsineðë ir paveikslà 

su kelto „Kaunas“ nuotrauka. Ðio 

laivo kapitonu jis plaukiojo ilgiausiai. Paklaustas, 

ar negaila, kad ið ðio kabineto 

nebematyti plaukianèiø laivø, uosto kapitonas 

sako, jog ta galimybë nedingo. 

Tereikia daþniau palikti kabinetà, nuvaþiuoti 

á laivø eismo tarnybà ar uosto dispeèerinæ. 

Biurokratiniam darbui geriau tinka 

ði vieta. Ir istorinis pastatas iðliks gyvas. 

Geras jausmas bûti pirmojo uosto 

kapitono name. 

gali apsisukti 

Klaipëdos uosto kapitonas Viktoras Lukoðevièius 

– Gerbiamas kapitone Viktorai, gal galëtumëte 

priminti, kaip Jûs, tikras kaunietis, 

susiejote savo likimà su jûra ir kiek metø 

jai tarnaujate 

Viktoras Lukoðevièius sako, kad susiþavëjimas 

jûra atëjo ne ðiaip sau, o pirmiausia 

– ið knygø. 1968 m. ástojæs á ge- 



6 

Povilas Sigitas KRIVICKAS 

Nacionalinës þurnalistø kûrëjø 

asociacijos narys 

Koks laivas 

uosto akvatorijoje 

riausià jûreivystës akademijà Tarybø Sàjungoje 

tuomeèiame Leningrade. Konkursas 

buvæs labai didelis – aðtuoni þmonës 

á vienà vietà. Leningrade prabëgo ðeðeri 

mokslo metai, ir po to kaip „nacionalinis 

kadras“ galëjæs 1974 m. gráþti á Lietuvà. 

Ið karto gavæs siuntimà á neseniai ákurtà 

Lietuvos jûrø laivininkystæ, pradëjæs dirbti 

kapitono padëjëju. Tais laikais buvo gerai, 

kad aukðtoji mokykla ásipareigodavo 

ne tik suteikti þiniø, bet ir garantuodavo 

galimybæ atlikti jûrinæ praktikà mokomuosiuose 

laivuose. Jø pats institutas neturëjo, 

taèiau sudarydavo sutartis su laivus 

turëjusiomis ámonëmis ir kursantus per 

vasaros atostogas siøsdavo á praktikà. Taigi, 

baigæ mokslus, jie jau turëdavo susirinkæ 

vadinamàjá plaukiojimo cenzà. 

– Ðitie klausimai, – sako kapitonas V.Lukoðevièius, 

– anuomet buvo sprendþiami 

tvarkingiau. O dabar verslas nelabai nori 

praktikantø imti, nes jiems reikia nors menkà 

atlyginimà, dienpinigius mokëti. Darbdaviai 

labai tuos centus skaièiuoja, tik, kaip 

sakoma, giliau á ðakná neþiûri. Tad ið kur tø 

gerai parengtø jûrininkø gausi Juk be praktikos, 

o ypaè buriniuose laivuose, niekada 

vien akademiškai neparengsi jûrininko. 

Trys këdës ir gera aura 

– Kiek laiko išplaukiojot kaip laivo kapitonas 

– Dvideðimt ðeðerius metus. Ilgokai – 

deðimt metø – dirbau „Kauno“ kelto kapitonu 

ir plaukiojau tarp Klaipëdos ir Vokietijos. 

Po to jau pasirinkau krantà, kai 

gavau pasiûlymà dirbti saugios laivybos 

direktorium. Iðdirbau porà metø ir buvau 

pakviestas pereiti á Uosto direkcijà dirbti 

uosto kapitonu. Tuo pat metu buvo kuriama 

ir saugios laivybos administracija, 

tapau pirmuoju jos vadovu. Kaip sakoma, 

sëdëjau ant trijø këdþiø – buvau Uosto 

direkcijos direktoriaus pavaduotojas, 

saugios laivybos administracijos vadovas 

ir uosto kapitonas. 

– Ir visur reikëjo suspët 

– Visur reikëjo ne tik spëti, bet ir darbus 

nudirbti. Ne veltui sakoma, kad uosto 

kapitono darbo diena trunka 25 valandas 

per parà. Iððûkiai, þinoma. Kadangi uostas 

yra gyvas organizmas, 

ir èia, 

galima sakyti, nebûna 

dviejø panaðiø 

dienø. Kaip ir 

dviejø vienodø lai- 

Nelengva 

apgræþti ðitokius 

lainerius 

vø ðvartavimø. Kai kelte dirbau, atrodytø, ir 

tie patys du uostai, ir tos paèios krantinës, 

bet, sakysim, oro sàlygos skirtingos – dviejø 

vienodø ðvartuoèiø niekada nebûdavo. Ir 

kiekvienà dienà reikia bûti budriam. Kiekvienà 

valandà, kiekvienà minutæ gali bûti 

ne tik maloniø, bet ir sunkiø praneðimø. 

– Mes kalbamës tikrai istoriniame – pirmojo 

kapitono Stulpino – name. Kaip Jûs 

èia jauèiatës 

– Šitame pastate turbût yra iðlikusi 

kaþkokia senoji uosto kapitono aura. Tai 

ir dþiugina, ir ápareigoja. Negali atsainiai 

þiûrëti á savo darbà þinodamas, kad èia 

gyveno ir dirbo toks áþymus þmogus. 

Ásimintina avarija 

– Kiekvienà rudená ir þiemà, kai atûþia 

stipresni vëjai, uoste kyla átemptø situacijø. 

Jø, be abejo, nutinka ir be audrø. Kokia 

sudëtingiausia ið pastarojo meto yra 

buvusi uosto kapitono praktikoje 

– Sudëtingiausia situacija per tà deðimtmetá, 

kai aš dirbu uosto kapitonu, tai 

– tanklaivio „Princess Pia“ avarija. 

Iš avarijos kronikos: „2002 m. 

gruodþio 11 d. 17.35 val. su Panamos 

Uostà palieka dar 

vienas kruizinis 

laivas 

vëliava plaukiojantis tanklaivis „Princess 

Pia“, pakrautas mazuto, iðplaukdamas ið 

Klaipëdos uosto iðkrypo ið laivybos kanalo 

ir uþplaukë ant seklumos. Atstumas iki 

molo – 43 metrai. 18.00 val. apþiûros duomenimis, 

ið tanklaivio „Princess Pia“ naftos 

teršalai neteka. 18.40 val. uosto kapitono 

sprendimu laivyba uoste sustabdoma. 

Nuo 20.05 val., vilkikais nepavykus 



nutempti laivo nuo seklumos, uosto kapitono 

sprendimu šie darbai nutraukiami. 

Gruodþio 12 d. 08.00 val. prasideda 

tanklaivio „Princess Pia“ povandeninës 

dalies apþiûra. 09.00 val. nutarta dalá 

mazuto iðkrauti á UAB Laivø bunkeravimo 

kompanijos laivà „Nemunas“. 09.00 

val. uosto kapitonas praneða, kad gautas 

laivo savininko þodinis sutikimas pradëti 

krauti mazutà ið tanklaivio „Princess 

Pia“ á bunkeravimo laivà „Nemunas“. Á 

uostà atvyksta Ðvedijos ir Lietuvos þurnalistai. 

10.40 val. bunkeravimo laivas 

„Nemunas“ krovai pasiruoðæs. Laivo 

„Princess Pia“ kapitonas atsisako atidaryti 

èiaupus.” 

– Dël trukdymo uosto kapitonui atlikti 

operatyvius veiksmus teko skøstis 

Klaipëdos miesto apylinkës prokuratûrai, 

kol pagaliau pavyko papildomomis 

garantijomis áveikti pernelyg didelá to 

kapitono uþsispyrimà, perpumpuoti 

mazutà á saugias talpas ir nutempti uþstrigusá 

laivà. Aèiû Dievui, kad viskas 

gerai baigësi. 

Kaip apsukti ilgðá 

– Koks á ðá uostà yra áplaukæs ilgiausias 

laivas ir kaip pavyko já apsukti Atleiskite 

uþ naivø klausimà: ar ilguosius 

laivus vilkikai negalëtø á uosto akvatorijà 

átempti atbulus 

Uosto kapitonas sako, kad pats ilgiausias 

laivas, áplaukæs á Klaipëdà, buvo 

294 metrø ilgio kruizinis laineris 

„Constellation“. Prieš šità laivà á Klaipëdos 

uostà jau buvo ávestas ilgiausias krovininis 

laivas – 274 metrø ilgio tanklaivis. 

Taip buvo sukaupti tam tikri ágûdþiai. 

Todël su laivu „Constellation“ locmanams 

buvo lengviau, nes jau turëta reikiamos 

praktikos. Galima, pasak uosto 

kapitono, teoriðkai jûrlapyje tuos atstumus 

matuoti ir apskritimus braiþyti, o 

praktiðkai viskas atrodo kitaip. 

– Kurioje vietoje tie didieji laivai yra 

apsukami 

– Apsukami prieð „Klasco“ krantinæ. 

Ten yra iðgilintas apsisukimo baseinas. 

Dël laivø áplaukimo atbulom, tai galëèiau 

pasakyti labai paprastai perfrazuodamas 

rusø klasiko posaká: gimæs 

plaukioti atbulas ropoti negali. 

Atsargiai pastebiu, jog teko girdëti 

uosto kapitonà uþ akiø vadinant pernelyg 

reikliu „klirenso sargu“. Ar išties 

ne per daug grieþtai jis reikalaujàs laikytis 

bûtino atstumo tarp laivo ir uosto 

dugno Ar dël to nesusilaukiàs stipresnio 

spaudimo ið verslo atstovø, kad bûtø 

leidþiama á uostà áplaukti esant 

maþesnei gylio atsargai 

Viktoras Lukoðevièius atsako aiðkiai 

ir tvirtai: „Manau, kad deðimties metø uosto 

kapitono darbas be avarijø, susijusiø 

su klirensu, ir yra aiškus atsakymas á ðá 

klausimà. O taip ðneka þmonës, kuriems 

nereikia atsakyti uþ ðità darbà ir kurie labai 

primityviai, diletantiškai já suvokia. 

Jiems svarbu kuo daugiau pakrauti, o kai 

reikia galvoti apie visà uostà ir apie jo sëkmingà 

darbà ir atsakomybæ, tada atsiranda 

visai kitas supratimas“. 

Kiek patylëjæs uosto kapitonas prideda: 

„Kai tik áplaukos kanalo tobulinimas 

bus baigtas, tuojau pat paraðysiu 

oficialø ásakymà padidinti leistinà grimzlæ 

uoste. O kol kas galime kalbëti apie 

grimzlës didinimà tik kai kuriems laivams. 

Kai ásitikinsime, kad dideliems 

laivams plaukti tikrai saugu, tada 13 

metrø grimzlë taps didþiausia leistina 

ðiaurinëje uosto dalyje“. 

Jei neprisvilo pirmas blynas 

Atmintyje iðliko nuostabi 2009 metø 

„Didþiøjø burlaiviø regata“. Malonu, 

kad Klaipëdai suteikta galimybë panaðià 

ðventæ rengti ir šiemet. Klausiame, 

kaip, uosto kapitono nuomone, pavyks 

iðlaikyti antrà toká egzaminà. 

– Uþpernai ágijome neákainojamos 

tokio unikalaus renginio organizavimo 

patirties. Manau, jeigu neprisvilo pirmas 

blynas, tai neprisvils ir antras. Tai 

ne tik nuostabus reginys, bet ir graþi 

vilionë jaunimui. Norëtøsi, kad vis daugiau 

jaunuoliø pasirinktø laivavedþio 

specialybæ. Juk yra tokia gera mokymo 

bazë – Klaipëdos aukðtoji jûreivystës 

kolegija ir Klaipëdos universiteto 

Jûrø technikos fakultetas. 

– Teko girdëti apie naujà treniruoklá 

jûrininkams. 

– Taip, neseniai nupirktas universalus 

treniruoklis, ir jis labai pagelbës ugdant 

svarbius ágûdþius. Iki ðiol kiekvienais 

metais savo locmanus siøsdavom 

á Danijà mokytis ir ágyti dideliø laivø valdymo 

ágûdþiø. Uþ ðeðiø þmoniø apmokymà 

mokëdavom iki dviejø ðimtø tûkstanèiø 

litø. O dabar – viskas namie ir 

ðalia. Bus daug paprasèiau. 

* * * 

Klaipëdos uostas – gyvas, dinamiðkas 

organizmas, veikia dienà naktá ir visokiø 

dalykø jame nutinka. Laivai atvyksta 

ir iðvyksta, o 156 krantinëse, kuriø bendras 

ilgis – 26,9 km, nuolat verda darbai. 

Jø nenuilstantis variklis yra uosto kapitonas 

Viktoras Lukoðevièius. Jis 2008 m. 

liepos 6 d. Prezidento Valdo Adamkaus 

dekretu apdovanotas ordino „Uþ nuopelnus 

Lietuvai“ Riterio kryþiumi. 

Uostas 

Vidas KAROLIS 

KVJUD infrastruktûros ir plëtros 

direktorius 

Neretai þurnalistai praðo bendrais 

bruoþais apibûdinti, kas sudaro Klaipëdos 

uosto infrastruktûrà, kuria patikëta man rûpintis. 

Uosto infrastruktûra – tai áplaukimo 

kanalas, kuris ðiuo metu yra 125 m ploèio 

(ateityje bus praplatintas iki 150 m) ir deðimties 

kilometrø ilgio. Toliau – visos uoste 

esanèios krantinës, pirsai, palai ir visa 

kita – radijo lokacinës stotys, bokðtai. Visa 

tai ir yra infrastruktûra, ið ko susidaro 

uosto veikla ir gyvenimas. Savo ruoþtu, 

operatoriø balanse yra bûtini krovos darbams 

árengimai. Kiekviena kompanija valdo 

savo atskirà nuosavybæ. Taèiau uostui 

priklauso privaþiavimo keliai, kai kurie tiltai, 

pokraniniai bei geleþinkelio keliai. 

Pasaulyje statomi vis didesni laivai. Nuo 

uosto gylio priklauso, kokio didumo laivus 

jis gali priimti. Tà faktoriø ir galime vadinti 

uosto konkurencingumu. Didëjant okeaniniams 

laivams, toká pat kroviniø kieká gabena 

maþesnis skaièius minëto tipo laivø. Ðià 

tendencijà jauèiame ir mes. 2008 m. á Klaipëdos 

uostà atplaukë 8347 laivai, 2009-aisiais 

– septyni su puse tûkstanèio, o 2010- 

aisiais – tiktai 6438 laivai. Taèiau tonomis 

pernai perkrautas rekordinis kiekis – 31,3 

milijono. Trumpai tariant, kuo maþiau, bet 

didesniø laivø áplauks á uostà, tuo lengviau 

tà apkrovimà jis atlaikys – pradedant jo 

struktûra ir baigiant ekologiniu poþiûriu. 



pleèiasi ir gerëja jo 

infrastruktûra 

Pernai vykusiame seminare aktualiais 

uostamiesèio teritorijø planavimo klausimais 

man teko daryti praneðimà „Klaipëdos 

miesto ir KVJU sàveikos aktualijos“. 

Ið jø pirmiausia minëtina, kad uostas savo 

þinioje turi didelæ teritorijos dalá. Rengiant 

detaliuosius planus, poveikio aplinkai studijas, 

reikia atsiþvelgti á daugelá interesø ir 

net kaprizø. Taèiau spræsti problemas reikia 

taip, kad bûtø abipusë nauda. Kartais 

pavyksta susitarti sklandþiai, kai kada prieinama 

ir iki karðtø ginèø, taèiau jauèiame 

bendrà pagerëjimà, kurá geriausiai atspindi 

ir mûsø darbo rezultatai. 

Vienas ðiandien vis daþniau minimø 

statybø rangovo konkursà laimëjo maþiausià 

kainà – 112,5 mln. litø (su pridëtinës vertës 

mokesèiu) – pasiûliusi viena didþiausiø 

Latvijos keliø ir tiltø statybos bendroviø „Latvijas 

tilti“. Planuojama, kad, modernizuojant 

prekiø ir keleiviø aptarnavimo infrastruktûrà, 

bus árengta apie 950 metrø ilgio krantiniø. 

Terminalas bus statomas tarp 

naujosios Smiltynës perkëlos ir vienos 

didþiausiø uosto krovos bendroviø 

Klaipëdos Smeltë, prie 81– 

82 krantiniø. Statybos turëtø trukti 

apie pustreèiø metø. Projektui ketinama 

pritraukti ir Europos Sàjungos 

skiriamø lëðø. 

Esu sakæs, jog tada, kai bus parengta 

pakankamai projektø, kuriø skaièiuojamoji 

vertë pasieks pusantro milijardo litø, galësiu 

lengviau atsikvëpti. Kol kas man ramiai 

kvëpuoti neleidþia nebaigti projektai ið 

ankstesniø laikø. Vienas didþiausiø planø 

– pagilinti uosto laivybos kanalà iki 15 metrø. 

Ágyvendinus ðá projektà, bus galima 

krauti laivus iki 13–13,5 m grimzlës, o mûsø 

uostas ásitvirtintø tarp gilesniø regiono 

uostø. Per pirmàjá darbø etapà bus platinami 

apsisukimo baseinai ties AB Klaipëdos 

jûrø kroviniø kompanija (KLASCO) bei 

ties laivø krovos AB Klaipëdos Smeltë, suapvalinami 

kampai ties posûkiais ir kiek 

paplatinamas esamas kanalas. Ið viso ketiname 

iðkasti apie 460 tûkst. tonø grunto. 

Pradëjus ágyvendinti antràjá etapà, laivybos 

kanalà paplatinsime iki 150 metrø, pagilinsime 

iki 14,5 metro ir iðkasime 4,5 mln. 

kubiniø metrø grunto. Ðtai po to jau bus 

galima kiek ramiau atsikvëpti. 

Dar Šventajame Rašte pasakyta, kad 

þmogus ne vien duona (tai yra – darbu) 

gyvas. Todël nenustembu klausiamas, 

kuo uþsiimu ne darbo valandomis. Nuo 

jaunystës mëgstu skaityti knygas. Tiek 

Kur susitinka 

Kurðiø marios ir 

Baltijos jûra 

Klaipëdos uosto infrastruktûros bûsimø 

komponentø yra Klaipëdos keleiviø ir kroviniø 

terminalas. Ðis projektas jau pajudëjo. 

Tiesiama speciali geleþinkelio atðaka. 

Sukalta pirmøjø penkiasdeðimt poliø, o jø 

reiks suleisti keletà ðimtø. Paskui iðkils pats 

keleiviø terminalo pastatas, kroviniø sandëliai, 

kiti bûtini statiniai. Klaipëdos jûrø uosto 

skelbto keleiviø ir kroviniø keltø terminalo 

groþinæ, tiek mokslinæ literatûrà. Turiu nemaþà 

asmeninæ bibliotekà. Mëgstu aviacijà, 

pilotuoju nedidelá keturvietá lëktuvà. 

Tam reikia bûti ir fiziðkai nesuglebusiam. 

Rytais stengiuosi nubëgti bent trejetà kilometrø, 

á darbà daþniausiai vaþiuoju dviraèiu. 

Tenka daug keliauti: ir darbo reikalais, 

ir ið smalsumo – per atostogas. 

Tæsinys 24 puslapyje 


Þvilgsnis á 

Rusnës salà 

deðimtmeèiø 

prizmæ 

Dr. Kazys GAIGALAS 

per 

Praëjusio amþiaus 6-àjá deðimtmetá, 

studijuodamas biologijos mokslus Irkutsko 

universitete, dalyvaudamas Baikalo 

eþero tyrimo ekspedicijose, vadovaujamose 

prof. Michailo Koþovo, daþnai pasvajodavau 

apie Baltijos jûrà ir nebuvau 

praradæs vilties sugráþti á Tëvynæ Lietuvà. 

Á Rusnæ su þmona Birute ir dukrele 

Sigute, gimusia Novosibirske, atvykau 

1957 m. pavasará, Lietuvos þuvø pramonës 

ministro A.Mickevièiaus ádarbintas 

Kurðiø mariø ir Nemuno þemupio regiono 

þuvø apsaugos ir þvejybos reguliavimo 

vyresniuoju instruktoriumi. Iki ðiol atmintyje 

gyvi pirmieji áspûdþiai apie nepaþástamà 

salà. Þiûrint nuo deðiniojo kranto 

su iðsprogdinto tilto liekanomis Rusnë 

atrodë viliojanèiai ir skatino pakilià nuotaikà: 

upëje maèiau didokà keltà su þmonëmis, 

prieðingame krante – paðto rûmus, 

senosios muitinës, þuvø ðaldytuvo baltus 

plytø mûrus ir keletà neapleistø mediniø 

pastatø. Ant kelto pakalbintas pirmasis 

rusniðkis M.Dirsë parodë, kur mano darbui 

paskirta sodyba raudonø èerpiø stogu, 

ir nepatingëjo atvykëliø su visa manta 

sunkveþimiu á jà pavëþëti. 

Tuomet Rusnës valstybinës gamtos 

ir þuvø apsaugos inspekcijos dviejø 

aukðtø mediniame name gyveno inspekcijos 

virðininkas A.Abdulinas, laivo kapitonas 

V.Þiogaras su ðeimomis ir buvo 

ásteigta kontora. Senasis inspektorius 

geranoriðkai uþleido „naujam“ virðininkui 

vienà kambará, kuriame kità dienà pastaèiau 

pirmàjá baldà – geleþinæ lovà ir 

kaþkieno paskolintà medinæ lovytæ dukrytei. 

Kadangi Abdulinas iðvykti ið Rusnës 

á savo tëviðkæ Totorijà jau anksèiau 

buvo suplanavæs, inspekcijos perdavimas 

ir perëmimas vyko gana sklandþiai. 

Inspekcijos pastatø, laivø ir kitokiø turtø 

ðeimininku tapau apie geguþës vidurá. 

Geguþës pradþioje susipaþinau su 

Rusnës miestelio valdþia – Vykdomojo 

Rusnës salos fragmentas 

(ið VðÁ „Ðilutës turizmo ir 

verslo informacijos centras“ 

leidinio „Kvieèiame paþinti 

Nemuno deltos regioniná 

parkà“) 

komiteto pirmininke O.Þvirbliene, sekretore 

O.Malinauskiene, butø valdytoju 

J.Baubliu, buhalteriu M.Gustu ir kitais tarnautojais. 

Paplaukiojæs kateriu klaidþiais Rusnës 

salos vandenimis, pavaþinëjæs sunkveþimiu, 

akivaizdþiai patyriau, kad vietovës 

gamtovaizdis tebëra natûralus, 

þmogaus ûkinës griaunanèios veiklos 

dar labai maþai pakeistas. Saloje, iðraiþytoje 

siaurais þvyrkeliais, grioviais, vieðpatavo 

ávairios botaninës sudëties pievos. 

Tomis pievomis, kaip ir anksèiau, 

dar naudojosi nuomininkai ið kitø rajono 

seniûnijø. Be gamtos stebëjimø, mane 

domino Rusnës salos laivai, jø uosteliai 

ir ðvartavimosi vietos. Valstybinë þuvø 

ámonë savo laivus „Ðamà“, „Ðèiukà“ 

(desantka) ir transportinæ barþà laikë gilioje 

Atmatos álankoje prie paðto ir senajame 

þvejø uoste – Skirvytës atsiðakojimo 

deðiniajame krante; inspekcijos laivai 

„Sterlë“, „Kefal“, dorë su dyzeliniais 

20 a/j jëgos varikliais ðvartavosi Atmatoje 

ties inspekcijos sodyba; E.Telmano 

þvejø artelës laivai – dorës, kuriø galëjo 

bûti daugiau kaip 20, ir þvejø marinës 

bei pagalbinës medinës valtys ðvartavosi 

upiø pakrantëse, daþniau – prie sody- 


ø. Be kelto per Atmatà, saloje buvo dar 

du maþi: per Pakalnës upæ á Skirvytëlës 

kaimà ir paèiame Pakalnës kaime. 

XX a. 6-ojo deðimtmeèio pabaigoje 

Rusnës E.Telmano þvejø artelë, ákurta 

1948 m., palyginti su buvusiomis artelëmis 

Nidoje, Preiloje, Pervalkoje, Juodkrantëje, 

Ventëje ir Kaune, buvo didþiausia 

ir garsëjo kasmet suþvejojamais þuvø 

laimikiais. Vietiniai Rusnës þvejai lietuvininkai 

ir atvykëliai ið Dzûkijos bei kitø 

vietoviø dirbo 7 brigadose. Ðios buvo 

suskaidytos á grandis po 3–8 þmones. 

Atvykimo metais radau St.Buèinsko, 

A.Ðiðkevièiaus, E.Jurgenaièio, V.Baranovskio, 

K.Sorokos, A.Þukausko, M.Dirsës 

vadovaujamas ir tarpusavyje dël gamybiniø 

rodikliø kovojanèias brigadas. 

Tuomet pasiþymëjo vietiniai E.Pietariaus 

ir Ed.Finkio grandþiø þvejai, gaudæ þuvis 

Kurðiø mariose 800 m ilgio traukiamaisiais 

vindiniais tinklais, ir A.Goberio 

þvejø grandis, gaudþiusi þuvis Skirvytëje 

ir kitose upëse traukiamuoju tinklu ir 

vëgëlinëmis gaudyklëmis. Ið atvykëliø 

1946–1952 m. á Rusnës salà jau buvo pasiþymëjusios 

dzûkø Br.Kniaziausko, 

B.Antanavièiaus ir J.Zenevièiaus vadovaujamos 

miðrios þvejø grandys. Uþ 

ypaè aukðtus rezultatus apie deðimt geriausiø 

grandininkø ir þvejø nemokamai 

lankësi Þemës ûkio parodoje Maskvoje. 

Pagal þvejø artelës sudarytas sutartis 

grandys þuvies laimikius nustatytomis 

tvirtomis kainomis atplukdydavo á Rusnës 

valstybinæ þuvø apdorojimo ámonæ 

ir jos punktus Pakalnës ir Karceviðkiø kaimuose. 

Þvejø laivø motorø remonto medinis 

pastatas ir lentø valtims dþiovykla 

tada stovëjo ant kranto ties Pakalnës 

upës nuo Skirvytës atsiðakojimu. Ðioje 

vietoje dabar stovi senas klevas ir akmeninis 

stalas, prie kurio mëgsta pasëdëti, 

pagurkðnoti alø ne tik rusniðkiai. 

Be þvejø brigadø, E.Telmano artelë 

1957 m. turëjo nedidelá pagalbiná ûká: 

apie 50 ha ariamos þemës, 165 ha ðienaujamø 

plotø, ganyklø, laikë apie 40 

melþiamø karviø, 20 kiauliø ir 58 arklius. 

Arkliais þiemà vaþiuodavo á þvejybà mariose, 

pavasará ir kitokiu laiku dirbdavo 

ûkio darbus. Be to, artelë Ðyðkrantës kaime 

plëtë darþininkystæ, ðiltnamius, priþiûrimus 

J.Barsteigos. Pajamos ið darþininkystës 

ir pagalbinio ûkio tesudarë 

apie 124,5 tûkst. rubliø. Tuo tarpu pelnas 

ið þvejybos verslo jau siekë 1 mln. 

625,3 tûkst. rubliø, artelë buvo tapusi milijoniere, 

o Rusnës sala garsëjo kaip Lietuvos 

þvejø sostinë. 

1958 m. viduryje Telmano þvejø artelë 

buvo perorganizuota á Rusnës valstybiná 

þuvininkystës ûká. Jo þinion perëjo ir 

kiti þuvininkystës padaliniai: buvusi savarankiðka 

þuvies apdorojimo ámonë, laivø 

tokie objektai. Rusnës þuvininkystës ûkio 

gyvavimo laikotarpiu pavyko gelþbetonio 

plokðtëmis sutvirtinti Skirvytës deðinájá 

krantà, smarkiai griautà vandens erozijos, 

árengti Rusnës salos þiemos tipo pylimà, 

sukultûrinti pievas, iðplësti asfaltuotø keliø 

tinklà paèiame miestelyje ir á Pakalnæ. 

1990 m. Rusnës þuvininkystës ûkis 

buvo svarbus daugiaðakis ir perspektyvus 

þemës ûkio gamybinis objektas, kuriame 

nuolat dirbo apie 310 þmoniø ir 

nebuvo nuskurdëliø. Iðplëstas gyvulininkystës 

padalinys turëjo 705 melþiamas 

karves, 1270 galvijø, pardavë valstybei 

4119 t pieno, 1287 t mësos, uþaugino iki 

20 tûkst. anèiø. Þuvininkai uþaugino ir 

suþvejojo apie 800 t ávairiø rûðiø þuvø. 

Ûkio mechanizatoriai galëjo didþiuotis ásigyta 

þemës ûkio technika: turëjo 74 traktorius, 

2 javø kombainus, granuliuotø þolës 

miltø agregatà Vorusnëje, pagamino 

2181 t þolës miltø. Ekonomistø apskaièiavimu, 

1989 m. Rusnës þuvininkystës 

ûkis gavo 1 mln. 524 tûkst. rubliø pelno, 

vidutinis ûkio rentabilumas siekë 28,5 procento. 

Be to, nemaþai ávairios þemës ûkio 

produkcijos savo sklypuose iðaugino ir 

realizavo ir pavieniai gyventojai. 

Atvykæs á Rusnæ, radau neblogai organizuotà 

vaikø ir paaugliø mokymo infrastruktûrà: 

veikë vidurinë mokykla, 

1959 m. iðleidusi pirmàjà 12 abiturientø 

laidà, 1967 m. joje mokësi daugiausiai – 

606 mokiniai, per 1959–1999 m. laikotarpá 

mokykla á gyvenimà iðleido 632 abiturientus. 

Mokyklos direktoriais dirbo 

J.Kaminskas, A.Blaþys, A.P.Petroðius, 

J.Juðèius, K.Kurðelis, I.Vaièiulis ir P.Stankus. 

1998 m. vidurinæ mokyklà dar lankë 

349 mokiniai, buvo iðleista 40-oji abiturientø 

laida. Vëliau vidurinë kaþkodël tapo 

Rusnës deðimtmete „atramine“, vadovaujama 

G.Deniuðienës, Rusnës miestegamybos 

ir remonto dirbtuvës ir kitoks 

turtas. Gerai artelei vadovavusá pirmininkà 

A.Slepakovà pakeitë energingas ûkio 

direktorius H.Nekroðius, atvykæs á Rusnæ 

su þmona gydytoja ið Vidurio Lietuvos. 

Per pirmàjá naujojo þuvininkystës ûkio 

deðimtmetá daug kas pasikeitë á geràjà 

pusæ. Buvo tiesiami ir platinami þvyrkeliai, 

melioruojamos uþliejamos ámirkusios 

pievos, kuriama saloje pienininkystës, 

galvijø, anèiø auginimo bazë. Remiami 

respublikos vyriausybës institucijø, rusniðkiai 

greitai ásigijo nemaþai þemës ûkio 

technikos, vieni pirmøjø Lietuvoje pradëjo 

þolës miltø gamybà, plëtojo daugiabuèiø 

namø ir ûkiniø objektø statybà. 

Rusniðkiø gyvenime, direktoriaujant 

H.Nekroðiui, J.Rudzianskui, St.Benkunskui, 

iki XX a. paskutiniojo deðimtmeèio 

ávyko reikðmingø pokyèiø: pastatytas 

erdvus raudonplytis vaikø darþelis, naujas 

ligoninës su vaistine rûmas, per Pakalnës, 

Vorusnës, Atmatos upes atsirado 

penki nauji gelþbetoniniai tiltai ir medinis 

pakabinamas tiltas, buvo árengtas 

naujas þvejø uostas, þvejø tinklø ir kitokio 

inventoriaus erdvus sandëlis. Prie 

svarbiø ûkiui ir visuomenei statiniø galima 

priskirti naujas mechanines dirbtuves 

ir prie jø árengtà þvejø valèiø gamybos 

cechà. Galvijams laikyti Skirvytëlës, 

Pakalnës, Ðyðkrantës kaimuose ir Uostadvaryje 

buvo pastatyti plytiniai ûkiniai 

pastatai, antims auginti Skirvytëlës kaime 

ir Uostadvaryje sumûryti keli silikatiniø plytø 

pastatai ir inkubatorinë. Paèiame Rusnës 

miestelyje pastatyti keli vadinamieji 

Alytaus namai, du aukðti gyvenamieji namai 

Atmatos pakrantëje, Lietuvos MA 

Ekologijos instituto Ichtiologijos laboratorija. 

Be to, atsirado valgykla, dvi parduotuvës, 

þuvies apdorojimo raudonplytës 

ámonës, karpiø auginimo tvenkiniai ir ki- 

Rusnës 

ichtiologiniø 

tyrimø 

laboratorija 

1975–2005 

metais. 

Dabar èia – 

paukðèiø 

stebëjimo 

centras 


lio seniûno þmonos. Be Rusnës vidurinës 

mokyklos, miestelyje 1957–1958 dar veikë 

dvi senosios – Pakalnës ir Ðyðkrantës 

pradinës mokyklos. Vienos vedëjas buvo 

E.Dirgëla, antros – S.Petroðius. 

Gana reikðmingà vaikø ir paaugliø 

mokymo ir auklëjimo, amatø mokymo barà 

plëtojo nuo 1952 m. veikianti Rusnës 

internatinë specialioji mokykla, kurios direktoriai 

buvo J.Lapë, nuo 1959 m. – 

L.Geleþevièius, 1966 m. – R.Rimaðauskas, 

vëliau St.Blinkevièius, o dabar R.Blechertas. 

XX a. pabaigoje ir XXI a. pirmàjá 

deðimtmetá pastatytame iðtaigingame pastate, 

puoðianèiame Rusnës salà, dirba 

68 mokytojai, auklëtojai, rengiantys gyvenimui 

mokinius, turinèius protiniø, genetiniø 

bei socialinio elgesio defektø. 

Praëjusio amþiaus 6-àjá deðimtmetá 

Rusnëje radau ligoninæ, vadovaujamà labai 

humaniðko gydytojo N.Buzo, stomatologo 

kabinetà, senà vaistinæ, kurioje nemaþai 

metø dirbo M.Buèienë. Ligoninë ir 

ambulatorija tuo metu neturëjo automobilio, 

gydytojas pas sunkesnius ligonius 

vykdavo brièkele, o á artimesnes sodybas 

– daþniausiai pësèiomis. Per Lietuvos nepriklausomybës 

laikotarpá stacionari ligoninë, 

vadovaujama terapeutës G.Beresnevièienës, 

ir dantø gydytojo kabinetas 

buvo likviduoti. Dël to ligoniams nuolat 

reikia kreiptis pagalbos á ðeimos gydytojà 

D.Strazdienæ, vykti á Ðilutæ ar kitur. 

Ið kitø svarbesniø 1957–1958 m. salos 

ástaigø galima paminëti Rusnës valstybinës 

tarprajoninës þuvø apsaugos inspekcijos 

infrastruktûrà. Tuo metu, be inspekcijos 

virðininko K.Gaigalo, dirbo dar 

5 apylinkiø inspektoriai: Titiûninas Nidoje, 

Biriukovas Ventëje, Rudakovas Pagëgiuose, 

Kochtovas ir Ðukaitis paèioje 

Rusnëje. Inspektûros laivø kapitonai – 

motoristai buvo V.Þiogaras, Z.Sausys, 

J.Urbonavièius ir A.Kalinauskas. Rusnës 

valstybinë þuvisaugos ir þvejybos kontrolës 

inspekcija 1958 m. tapo ásisteigusio 

Gamtos apsaugos komiteto padaliniu 

– Rusnës gamtos apsaugos tarprajonine 

inspekcija su valdymo centru Rusnës 

miestelyje. Atkûrus Lietuvos nepriklausomybæ, 

inspekcijos valdymo centras 

ir visa jos veiklos struktûra ið Rusnës 

persikëlë á Ðilutës miestà. Dirbant 

paskutiniam virðininkui Rusnëje M.Budginui, 

inspekcijos pastatas tapo privaèia 

jo gyventojø nuosavybe. 

Autoriaus manymu, per 1991–1992 

m. laikotarpá Rusnës salos politiniame, 

ekonominiame ir socialiniame þmoniø 

gyvenime ávyko gana reikðmingø ir ne 

visuomet iðmintingai organizuotø ir praktiðkai 

ávykdomø persitvarkymø. 

Pagal direktyvas iš Vilniaus ir rajono 

valdþios nurodymu sudaryta „laikinoji 

administracinë 3-jø asmenø komisija“ 

pirmiausia pertvarkë Rusnës vastybiná 

þuvininkystës ûká á vadinamuosius „technologinius-gamybinius 

kompleksus“ ir 

skubiai pradëjo juos privatizuoti. Þemës 

ûkio bendrovei „Rusnës sala“ atiteko nemaþi 

pievø ir dirbamø laukø plotai, gyvulininkystës 

objektai, nemaþai technikos 

ir kitokio turto. Karpiø auginimo tvenkiniai, 

þuvies apdorojimo ámonë neskaidriai 

atiteko Vokietijos ir Lietuvos UAB 

„Rusnës Fisch“ (vadovai Z.Maskolaitis, 

G.Geèienë); senieji tikrieji salos þvejai, netekæ 

direktoriaus St.Bekunsko ir ignoravæ 

buvusá vadovà inþinieriø þuvininkà 

H.Beresnevièiø, ásteigë akcinæ bendrovæ 

„Rusnës þvejys“, o jos vadovu iðsirinko 

buvusá ûkio vairuotojà M.Griðèenkovà. 

Svarbiausi þemës ûkio ir kitokiø reformø 

saloje iniciatoriai, vykdytojai ir dokumentø 

formintojai buvo Rusnës seniûnijos 

þemëtvarkininkas P.Lengvinas, ekonomistas 

K.Banys ir statybininkas J.Þukauskas. 

Ûkio ardymà kontroliavo konservatorius 

K.Banys, 1995 m. pasiskelbæs 

Rusnës gamtos fondo Pamaryje valdybos 

pirmininku, o parankiniu sekretoriumi 

pasirinkæs P.Lengvinà. Abu vadovai 

gavo ið uþsienio fondui nemaþai technikos, 

ákûrë kontorà ir savo veiklai propaguoti 

leido laikraðtukà „Rusnës gamtos 

fondo þinios“. Ið uþsienio gautos lëðos 

fondui remti ir kitokia nacionalinë parama 

skatino Rusnës etnografinës sodybos 

renovacijà Skirvytëlës k., Þvejø g. 

Nr.8 – ûkininko A.Kriugerio (Kruger) þemëje. 

Pastaruoju metu ði sodyba turi privataus 

K.Banio Rusnës þvejø muziejaus 

statusà, á jà gausiai apsilankantiems 

þmonëms pensininkas mëgsta pasakoti 

apie salos gyventojø praeitá, istoriná lietuvininkø 

paveldà bei nûdienà be þvejo 

amato perspektyvos. 

XXI a. pirmàjá deðimtmetá Rusnës saloje 

buvo daug prarasta: visiðkai sunyko 

karpininkystë, toli garsëjusi Rusnës þuvies 

apdorojimo ámonë (1989 m. 30 nuolatiniø 

darbuotojø pagamino ir realizavo 

valstybinëmis kainomis 3492 cnt ðaldytos 

þuvies, 3444 cnt karðto rûkymo, 2142 

cnt ðilto rûkymo ir 394 cnt prieskoninio 

sûdymo þuvies) nutraukë visokià gamybà 

ir papildë salos bedarbiø kontingentà; 

þvejø verslininkø akcinë bendrovë 

„Rusnës þvejys“ dël nekvalifikuoto vadovavimo 

ir verslo nerentabilumo 2006 m. 

patyrë bankrotà. Iðdalino þvejams veteranams 

priklausomus pajus, þvejybos 

priemones ir po dvejø metø praktiðkai tapo 

negyvybinga. Sumenkëjæs þvejybos 

verslas, þvejø uostas su statiniais perëjo 

ne á Rusnës salos gyventojø rankas, o buvo 

privatizuotas ðilutiðkiø ir kitokiø ateiviø. 

Labai sumaþëjus þuvø laimikiams, iðmirus 

paskutiniams þvejams lietuvininkams 

„ðiðioniðkiams“, Rusnë prarado Lietuvos 

þvejø sostinës vardà, tapo gyvenviete 

be tradiciniø ðvenèiø. 

Kaip greitai ir plaèiai Rusnës sala keièia 

gamtiná ir ûkiná veidà, akivaizdþiai patyriau 

daþnokai vaþinëdamas sausumos 

ir vandens keliais. Naujieji ðeimininkai 

baigia griauti galvijø fermas, prie jø buvusius 

paðarø sandëlius. Tris deðimtmeèius 

klestëjusio valstybinio daugiaðakio 

þuvininkystës ûkio gamybiniai objektai 

atrodo niekam nebereikalingi, nyksta apleisti 

ûkio lëðomis pastatyti keli dideli privatûs 

tvartai, anksèiau buvæ pilni visokios 

gyvybës. 

Daug priekaiðtø galima paþerti ðiuolaikiniams 

gamtosaugininkams dël apleistø 

melioracijos kanalø, pelkëjanèiø 

senvagiø salos polderiuose, krûmynø ir 

ðabakðtynø plotø didëjimo upiø krantuose, 

uþliejamose pievose ir beðeimininkëse 

vietovëse. Gerai þinant, kaip atrodë 

salos ûkinë ir ekologinë infrastruktûra 

netolimoje praeityje, ir matant, kokia 

ji yra dabar, galima pasakyti, kad 1992 

m. ásteigtas Nemuno deltos regioninis 

parkas gamtai daro daugiau blogo, negu 

gero. Tokio biurokratinio pramano laikas 

atsisakyti. 

Prie Rusnës salos istoriniø, demografiniø 

ir socialiniø nemaloniø naujoviø priskiriu 

jaunesnës kartos þmoniø emigracijà 

á uþsiená, bedarbystæ, gyventojø skaièiaus 

sumaþëjimà nuo 2230 praëjusio 

amþiaus gale iki 1640, arba 26,5 proc., 

dabar. Po salà keliaujantá pastabesná 

þmogø stebina dar viena naujovë – kaip 

greitai ir dràsiai senosios etnografinës 

sodybos keièia áprastà architektûriná veidà. 

Ið pagrindø rekonstruojami gyvenamieji 

namai ir ûkiniai pastatai. Panaðiai 

kaip Kurðiø nerijos gyvenvietëse, jie 

daþnai rudai raudoni, ignoruojami tradiciniai 

nendriø stogai, architektûrinis paveldas. 

Gamtiniu poþiûriu unikali Nemuno 

delta regioniniame parke vilioja turtingus 

ateivius ið didmiesèiø. Jie èia ásigyja 

þemës sklypus, projektuoja ir stato 

poilsiauti skirtas namø valdas, ir kuo arèiau 

vandens telkiniø. Matyt, Rusnës sala 

per artimiausius deðimtmeèius taps prabangia 

Maþosios Lietuvos vietove su iðplëtoto 

masinio turizmo apraiðkomis, kai 

kam duodanèia nemenkus pinigëlius. 


Bruoþas Baltijos 

jûros istorijai 

Nesuklysime pasakæ, kad akademikas 

Vytautas Gudelis paliko ryðkø 

pëdsakà geografijos, kvartero geologijos, 

paleogeografijos, Baltijos jûros 

istorijos mokslo srityse, sukûrë krantotyros 

mokyklà, rengë ir leido þodynus, 

rinko ir kûrë marinistikos terminus. 

Visa jo daugiaðakë veikla orientuota 

á Baltijos jûros, Kurðiø nerijos ir 

mariø, viso Vakarø Lietuvos pajûrio regiono 

raidos problemas. Buvo autoritetingas 

ekspertas ir konsultantas jûrotyros, 

pajûrio regiono plëtros, jûrinës 

industrijos ir gamtosaugos klausimais. 

Daug raðë plaèiajai visuomenei 

aktualiomis aplinkos apsaugos, 

gamtosaugos ir gamtonaudos problemomis. 

Puikus mokslo organizatorius 

ir oratorius V.Gudelis buvo nuolatinis 

moksliniø konferencijø, pasitarimø, 

ávairiø tarybø, redakciniø kolegijø, komisijø 

narys. Gerai mokëjo keletà uþsienio 

kalbø, plaèiai bendradarbiavo 

su kitø valstybiø bei tarptautiniø mokslo 

organizacijø mokslininkais. Aktyviai 

atstovavo Lietuvos mokslø akademijai, 

Geologijos ir geografijos institutui, 

vëliau Geografijos skyriui tarptautiniuose 

projektuose, kuriuos rengë ir 

jiems vadovavo. Vienas jo mëgiamø 

posakiø buvo navigare necesse est. 

Ði knyga apie mokslininko gyvenimà 

ir laikà. Suprantame, kad tai tik 

prisilietimas prie Akademiko mokslinio 

paveldo, bruoþas Lietuvos mokslo 

istorijai, mokslotyrai ir biografistikai. 

Linkiu ðiam leidiniui tiesaus ir graþaus 

kelio pas skaitytojà! 

Vladas ÞULKUS 

Klaipëdos universiteto rektorius 

Knyga iðleista Klaipëdos universiteto 

leidykloje. Sudarytojas ir mokslinis 

redaktorius Algimantas Grigelis. 

Kultûros ministerijoje aptarti 

povandeninio paveldo iðsaugojimo 

klausimai 

Profesorius Vladas Þulkus 

Kultûros ministerijoje, dalyvaujant kultûros 

ministrui Arûnui Gelûnui, Lietuvos nacionalinës 

UNESCO komisijos sekretoriato, 

Valstybinës kultûros paveldo komisijos 

ir Kultûros paveldo departamento prie Kultûros 

ministerijos atstovams, buvo pristatyta 

povandeninio kultûros paveldo moksliniø 

tyrimø medþiaga ir aptartos ðios rûðies 

paveldo iðsaugojimo problemos. Atliktus 

mokslinius tyrimus ir nuveiktus darbus 

ðioje srityje pristatë þinomas Lietuvoje 

povandeninio paveldo tyrëjas ir ekspertas 

– Klaipëdos universiteto rektorius profesorius 

Vladas Þulkus, kuris atstovauja mûsø 

valstybei UNESCO Povandeninio kultûros 

paveldo apsaugos konvencijos ágyvendinimo 

Moksliniame-techniniame komitete. 

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje yra sukurta 

stipri povandeninio paveldo moksliniø 

tyrimø bazë ir jau pasiektas nemaþas 

ádirbis ðioje kultûros paveldo srityje. Tyrimø 

metu surinkti duomenys apie keturias 

deðimtis á Lietuvos pakranèiø seklumas iðmestø 

laivø ir keliolika nuskendusiø didesniame 

gylyje ir toliau nuo krantø. Didþiàjà 

radiniø dalá sudaro industrinio tipo laivai, 

taèiau atrasta ir itin vertingø moksliniu poþiûriu 

mediniø laivø liekanø. Taip pat yra 

rasti keli kultûrinio kraðtovaizdþio po vandeniu 

arealai su gamtiniais reliktais (medþiø 

liekanomis). Povandeniniø tyrimø procese 

glaudþiai bendradarbiaujama su uþsienio 

(ðvedø, vokieèiø, suomiø, lenkø) 

ekspertais. Be to, Klaipëdos universiteto 

Baltijos regiono istorijos ir archeologijos 

instituto Povandeniniø tyrimø centras koordinuoja 

veiklà, susijusià su Baltijos jûroje 

suduþusiø ir nuskendusiø laivø registravimø 

istoriniø duomenø kaupimu. 

Povandeninio paveldo apsaugà reglamentuoja 

UNESCO Povandeninio kultûros 

paveldo apsaugos konvencija. Susitikimo 

metu akcentuota, kad ðios konvencijos 

nuostatose pabrëþiama, jog, siekiant 

iðsaugoti povandeniná kultûros paveldà, 

bûtina já konservuoti in situ, t.y. jo 

buvimo vietoje, ir tik iðskirtiniais atvejais 

objektà galima perkelti á kità vietà. Svarbu, 

kad ir visuomenë bûtø kuo plaèiau 

supaþindinama su ðios rûðies kultûros paveldu, 

gautø mokomosios ir pramoginës 

naudos, galëtø patikimai ir saugiai patekti 

prie po vandeniu saugomo kultûros paveldo. 

Iðkelti ið vandens laivo liekanas, jas 

konservuoti ir eksponuoti sausumoje labai 

daug kainuoja, todël profesorius Vladas 

Þulkus pasiûlë perkelti tris keturis vertingiausius 

medinius radinius á neseniai 

prie Palangos krantø maþdaug 15 m gylyje 

atrasto povandeninio kanjono vietà. 

Toks laivø liekanø perkëlimas bei eksponavimas 

nereikalautø dideliø lëðø, taèiau 

bûtø sukurtas povandeninio kultûros paveldo 

muziejus – skansenas po vandeniu, 

kuris bûtø prieinamas visuomenei 

(povandeninio turizmo mëgëjams), o 

svarbiausia, ateities kartoms bûtø iðsaugoti 

vertingi povandeninio paveldo objektai 

jiems bûdingoje aplinkoje. 

Kultûros ministras ir kiti dalyviai pritarë 

pasiûlytam povandeninio paveldo apsaugos 

bûdui ir vieningai sutarë, kad reikia 

kuo skubiau pradëti ðio povandeninio 

paveldo objektø atrankos, vertinimo 

ir registravimo Kultûros vertybiø registre 

procedûras. Ðias idëjas profesorius Vladas 

Þulkus ketina pristatyti diskusijai ir 

UNESCO Povandeninio kultûros paveldo 

apsaugos konvencijos Moksliniame-techniniame 

patariamajame komitete bei ICO- 

MOS Tarptautiniame povandeninio paveldo 

moksliniame komitete (ICUCH). 

Lietuvos Respublika Povandeninio 

kultûros paveldo apsaugos konvencijà ratifikavo 

2006 m. birþelio 12 d. Joje povandeninis 

kultûros paveldas apibrëþtas kaip 

vandenyje esantis istorinæ bei kultûrinæ 

reikðmæ turintis paveldas, akivaizdþiais 

pavyzdþiais liudijantis þmonijos istorijà. 

Vaiva GOGELIENË 

LR kultûros ministro 

atstovë spaudai 


Hugo 

Ðojus – Vakarø 

Egidijus BACEVIÈIUS 

Amþininkus stebino plati ir nesenkanti 

Ðilutës dvarininko, Klaipëdos kraðto valstybës 

tarëjo ûkio reikalams, Lietuviø literatûros 

draugijos garbës nario Hugo 

Šojaus (Johannes Wilhelm Hugo Scheu, 

1845–1937) paþintinë veikla. Nesavanaudiškas 

rûpestis Ðilutës kraðto þmoniø gerove 

ir Maþosios (Prûsø) Lietuvos kultûros 

iðsaugojimu paliko ryðkià þymæ kraðto 

istorijoje. Jis buvo penkiø kultûros ir 

mokslo draugijø, ásisteigusiø artimiausiuose 

didmiesèiuose Tilþëje ir Karaliauèiuje 

ir toliau Rytprûsiuose, narys. Nuo 

pat ákûrimo pradþios 1879 m. ásijungë á 

Lietuviø literatûros draugijos Tilþëje veiklà 

1 , buvo vienas jos steigëjø. Draugija vienijo 

lietuviø raštijos, tautosakos rinkëjus, 

bendrai suderintai veiklai telkë Prûsø Lietuvos 

gyventojø medþiaginio paveldo 

puoselëtojus ir tyrëjus (mëgëjus ir mokslininkus) 

iš visos Vokietijos. Gimtoji 

H.Šojaus kalba buvusi vokieèiø, taèiau 

greta Klaipëdos gimnazijoje pramoktø anglø 

ir prancûzø bei ágytø klasikiniø kalbø 

pagrindø jis ëmësi savito „vietos senbuviø 

dialekto“ – nykstanèios lietuviø kalbos. 

Lietuviškai pramoko bûdamas kiek daugiau 

nei devyniolikos metø, t.y. 1862– 

1864 m. besipraktikuodamas Lapynø 

dvare ir padedamas namø mokytojo Ernsto 

Polio (E. Pohl). Þinias átvirtino ir glûdino 

bendraudamas su dvaro samdiniais 

lietuviais, skaitydamas negausià lietuviðkà 

spaudà, palaikydamas santykius su á 

sveèius uþsukanèiais kalbos mokslo þi- 

1 Verta paþymëti, kad Lietuviø literatûros 

draugijoje H.Šojus susipaþino su Johanu Karoliu 

Zembrickiu (Johann K.Sembritzki (tikr. Sembrzycki), 

1856–1919). Bûsimasis Klaipëdos kraðto 

istorikas dël ávairiø aplinkybiø gyvenimo vietà keitë. 

1880 m. gyveno Kaipëdoje (Memel), po to 

ilgesniam laikui ásikûrë Tilþëje, kur dirbo vaistininku, 

leido mozûrø spaudà ir buvo iðmokæs lietuviðkai. 

Be kitø darbø, jis paskelbë „99 vaistiniø 

augalø þodynà“ lietuviø, vokieèiø, lotynø ir lenkø 

kalbomis (1886 ir 1890 m.). 1893 m. paliko Karaliauèiø 

ir visam laikui ásikûrë Klaipëdoje, kur gyveno 

iki mirties 1919 m. kovo 8 dienà. Hugo Ðojaus 

ir J.Zembrickio paþintis vëliau iðsiplëtë á prasmingà 

bendradarbiavimà. J.Zembrickis ëmësi 

rengti Klaipëdos m. (1900), Klaipëdos apskrities 

(1902) istorijas, o vëliau, paakintas dvarininko, 

Lietuvos þemaièiø 

tautosakos 

rinkëjas 

Hugo Ðojus – iðskirtinë Klaipëdos 

kraðto asmenybë 

novais. Ilgainiui lietuviðkoje aplinkoje susikalbëdavo 

be vargo, esant reikalui net 

vertëjavo. Paveiktas Europos humanitariniø 

mokslø bendruomenës dëmesio iðnykstanèios, 

kaip anuomet manyta, lietuviø 

tautos dvasiniam ir daiktiniam paveldui, 

sekë jø pavyzdþiu: laisvu laiku uþraðinëjo 

lietuviškas dainas, prieþodþius ir 

patarles, tapo senienø rinkinio savininku 

ryþosi ir ápusëjo rengti Ðilutës kraðto praeities apþvalgà. 

Pastaràjá darbà jau po autoriaus mirties 

1920 m. baigë ir iðleido Ðilutës miesto mokytojas 

Artûras Bitensas. H.Ðojus buvo pagrindinis 

miesto istoriko rëmëjas pinigais, o per 1915 m. 

karo suirutæ – maistu ir moraline pagalba. Istorikai 

ir kraðto praeities þinovai – kultûrininkai þino, 

kad dabartinës þinios apie Klaipëdos kraðto praeitá 

bûtø buvusios daug skurdesnës, jei nebûtø 

ðios dvasios bendrystës. 

Sembritzki, Johann. Pirmas 99 vaistaþoliø þodynas 

vokieèiø, lietuviø, lotynø ir lenkø kalbomis. 

Auðra. 1886, Nr. 3. 

Sembrzycki, Johann. Lithauische Arzneipflanzen 

namen. Mitteilungen der Literarrischen 

Gesellschaft, 1890, Bd. III, H 3(15). 

ir praeities þinovu. Tautosakà uþrašyti pradëjo 

dirbdamas Lapynø dvare. Ðio pomëgio 

nepamiršo ir vëliau, gráþæs ið þemës 

ûkio mokslø Berlyne. Per kelerius 

metus buvo surinkæs nemaþà pluoðtà lietuviškos 

tautosakos pavyzdþiø, kurá platesnei 

sklaidai buvo pasiuntæs Karaliauèiaus 

universiteto profesoriui baltistui Georgui 

Neselmanui (G.Nesselmann, 1811– 

1881). Kraðtotyrinë veikla ypaè prasiplëtë 

po 1880 m., uþsimezgus paþinèiai ir 

artimiau bendraujant su kalbotyrininku, 

archeologu ir tautotyrininku prof. Adalbertu 

Becenbergeriu (A.Bezzenberger, 

1851–1922). Mokslininkas ne kartà lankësi 

Lëbartø dvare, jo apylinkëse atliko 

archeologinius kasinëjimus bei kalbos 

dialektø aprašus. Á pilkapiø kasinëjimus 

ir domëjimàsi krašto praeitimi buvo ásitraukæs 

vyriausiasis sûnus bûsimas gydytojas 

Erichas Šojus (1876–1929). 

Mokslininko ir dvarininko ðeimø bendravimas 

buvæs abipusiškai reikšmingas, 

praturtinæs naujomis galimybëmis. 1882– 

1888 m. profesorius A.Becenbergeris ne 

kartà keliavo po Didþiàjà Lietuvà ir Latvijà, 

rinko tarmiø pavyzdþius ir šiandien 

Padavimas 

apie Plungës pilá 

Kartà sodoje pas vienà ûkininkà tarnavo 

augæs vaikis, kuris mokëjo dailiai þemaitiðkai 

groti. Ðventomis dienomis neidavo, 

liuob, á baþnyèià, bet pasiimdavo 

savo muzikà ir eidavo groti jauniesiems á 

smukles, kur ir pinigø uþpelnydavo. 

Kartà, vienà ðventadiená, jis ëjo groti 

tiesiai pro àþuolynà, pro pilies kalnà. Prie 

pat kalno muzikantas sutinka dailiai apsirengusá 

ponaitá, kuris to berno ir klausia: 

– Vaikel, kur eini 

Bernas atsakë einàs á smuklæ groti. Ponaitis 

sako: 

– Bûk toks geras, pagrok ir man! 

Muzikantas pradëjo grajyti ir dideliai 

patiko ponaièiui. Ponaitis ir praðo bernà 

eiti su juo drauge. Bernas sako: 

– Kaip aš su tavim eisiu Iš kur tu esi 

Šis atsakë: 

– Að esu ið èia pat. 

– Kam man meluoji, að jau èia tarnauju 

deðimt metø, bet tavæs dar niekad nemaèiau,– 

sako bernas. 

– Klausyk manæs,– sako ponaitis, – að 

gyvenu ðiame didþiajame kalne. Einam 

pas mane, gausi daugiau pinigø, negu 

smuklëje uþdirbtum. 

Taip jiedu atëjo prie kalno ir ponaitis 

vël sako: 

– Duok ðen nuo kaklo skarelæ! Að tau 

akis uþriðiu. 


svarbos nepraradusiems kalbotyros 

moksliniams darbams. Savamoksliui tautosakos 

rinkëjui ið Lëbartø suteikë reikðmingø 

patarimø, kaip tinkamai tvarkyti 

tautosakos uþrašus, pagal mokslo reikalavimus 

juos apibendrinti ir parengti spaudai. 

Daugelio metø darbas apibendrintas 

1913 m. Heidelberge išleistoje knygoje 

„Pasakos apie paukðèius“ (Þemaitische 

Tierfabeln). Rinkinys sudarytas ið trijø skyriø: 

pirmame – pasakos lietuviø kalba, kitame 

– þodynas, o treèiame – vertimas á 

vokieèiø kalbà. Pagrindinëje dalyje 100 

þemaitiðkø pasakø ir sakmiø. Rinkiná 

išleisti paskatino Tilþës Lietuviø literatûros 

draugija. Rengiant atskiras dalis talkino 

Tilþës gimnazijos mokytojas, kalbininkas, 

draugijos pirmininkas prof. Aleksandras 

T.Kuršaitis (A.T.Kurschat, 1875– 

1944). Jis buvo pagrindinis knygos redaktorius, 

vertëjas á vokieèiø kalbà, dalykiðkai 

perþiûrëjo ir sukirèiavo pasakojimus. 

H.Šojaus tautosakos rinkinys buvæs toks 

gausus, kad numatæs buvo išleisti dvi knygas. 

Apie antràjà dalá liko tik amþininkø 

apraðai ir palankûs atsiliepimai. Tai 419 

– Kur að tau duosiu akis uþriðti! Gali dar 

mane á Mingæ (Minijà – reng. past.) ámesti,– 

sako bernas. 

– Nebijok, nebijok, á Mingæ tavæs nemesiu, 

bet duosiu pinigø, kiek tik valiosi paneðti. 

Ir taip uþriðo muzikantui akis. Po valandëlës 

jie abu atsirado to ponaièio dvare, atriðo 

muzikantui akis ir parodë visà savo gyvenimà. 

Vienoje pusëje buvo kubilai pilni 

aukso, kitoje – pilni sidabro. Ir ásivedë ponaitis 

muzikantà á didelæ salæ, ir liepë uþtraukti 

savo muzikà. Kai ëmë muzikantas 

groti, pradëjo rinktis panos ir ponaièiai ir 

poromis ëmë salëje ðokti. Ðoko, ðoko sveiki 

iki pusiaunakèio. Apie pusiau dvyliktos pradëjo 

sveèiai namo skirstytis. Namø gaspadorius 

ir sako muzikantui: 

– Ðe tau aukso ir sidabro pinigø! Prisisemk 

pilnas kiðenes! Duok man vël akis 

uþriðti! 

Ponaitis pripylë dar muzikantui pinigø á 

nosinæ, paskiau uþriðo akis, ir po valandþiukës 

jiedu vël atsirado susitikimo vietoje prie 

kalno. Atsisveikino. Eina bernas namo ir 

dþiaugiasi tiek pinigø gavæs. Naktis buvo 

ðviesi, mënesiena. Bernas sumanë pinigø 

pasiþiûrëti. Siekia á kiðenæ, gi þiûri – anglys 

vietoj pinigø. Pagalvojo bernas – velnias apgavo. 

Ëmë tas anglis ir iðkratë. Nosinukës 

atriðti negalëjo, todël jà parsineðë namo. 

Parsineðæs þiûri – gi pilna nosinukë pinigø. 

lapø rankraštis, vadinamas „Kon þemaite 

mon pasakoje“. Bûsimoje knygoje buvo 

98 Telðiø ir Raseiniø apskrities þemaièiø 

pasakojimai. Rinkinio paskelbimu buvo 

susidomëjæs dr. Jonas Basanavièius, 

1924 m. dël jø išspausdinimo Lietuvoje 

viešai spaudoje pataræs susisiekti su „Tautos 

ir þodþio“ redakcija Kaune. Taèiau pasakø 

rinkinys, dël neþinomø aplinkybiø 

Hugo Šojaus 

ir Aleksandro 

Kuršaièio 

knygos 

„Pasakos 

apie 

paukðèius: 

Þemaitische 

Tierfabeln“ 

virðelis 

Pateikiame du pasakojimus iš neišlikusio tautosakos rinkinio 

„Kon þemaite mon pasakoje“. Skyryba sutvarkyta pagal ðiandienos 

reikalavimus, kalba netaisyta, pridëti keli rengëjo paaiðkinimai. 

Perspausdinama iš þurnalo „Vakarai“. – 1937, rugpj. 21 (193), p. 5. 

Prikratë visà kepuræ aukso. Bëga bernas á 

tà vietà, kur iðkratë anglis, bet nei angliø, 

nei pinigø nerado. 

* * * 

Kità vël ðventà dienà vienas þmogus pakalnëje 

meðkeriojo. Atëjo prie jo vienas ponaitis 

ir sako: 

– Kà tu dirbi 

– Meškerioju, – atsakë ðis. 

Tas ponas sako: 

– Tu èia nemeðkeriok, mano dvaro þemës 

nemindþiok! 

– Ar tu á tà kalnà gyveni – vël klausia 

þmogelis. 

– Gyvenu,– atsakë nepaþástamasis ponas. 

Tas þmogus vël sako: 

– Aš girdëjau, kad á tà kalnà pinigø daug 

esant. 

– Yra daug, – atsakë nepaþástamasis, – 

jei tie ponai bûtø tokie gudrûs, jie tuos pinigus 

galëtø iðkasti. 

Þmogelis metë meðkeriojæs ir tuoj nusiskubino 

á savo pono dvarà ir viskà papasakojo 

grafui Zubovui. Ponas, tokià naujienà 

iðgirdæs, suvarë apie 300 padavø ir apie 600 

þmoniø ir ëmë kalnà kasti. Bet kà per dienà 

nukasdavo, ryto metà vël rasdavo suneðtà 

ant kalno. Taip þudësi (t.y. vargo – reng. past.) 

koká mënesá, bet nieko neáveikë. Vienà naktá 

sargas, vaikðèiodamas apie kalnà, sutiko nepaþástamà 

ponà, kuris ir sako: 

Prof. Adalbertas Becenbergeris 

neišspausdintas, saugotas Ðilutës dvare, 

per karus pasimetë ir apie já daugiau nieko 

neþinoma. Be minëtøjø þemaitiðkø pasakø, 

H.Šojus taip pat buvo surinkæs 

pluoðtelá lietuviðkø daiktavardþiø. Šis jo 

darbas taip pat maþai þinomas. 

Ávairiu laiku uþraðyti kaimo gyventojø 

– Jûs neþudykitës, taip nieko neáveiksite! 

– O kaip galësim kà padaryti– klausia 

sargas. 

Ðis atsakë: 

– Turi ateiti jûsø kunigas prie kalno ir 

atlaikyti miðias, bet kad nieko netrûktø! 

Tuokart kalnà atkasit! 

Þmogelis ryto metà visà papasakojo 

grafui. Grafas tuojau taip ir padarë. Bet baþnyèios 

zakristijonas besiskubindamas uþmirðo 

ðnupkas (þemaièiai taip vadino ilgu 

kotu þvakiø gesintuvus – reng. past.). 

Kai kunigas miðias atlaikë, reikia þvakes 

uþgesinti, neturi su kuo. Taip ir paliko 

tas kalnas su visais pinigais iki šios dienos. 

Ðuo nori 

butà pasistatyti 

Šuo, þiemà ðaltá kentëdamas, vis sakë: 

„Kai vasara ateis, að statysiuos butà, kad 

nebeprivalëèiau ðalèio daugiau kentëti“. Ateina 

vasara. Ðuo lenda á knapus (t.y. kanapes 

– reng. past.) statybai medþiø ieðkoti. Á 

vienà veizëdamas sako: tas yra kumpas, 

kitas trumpas, tretis plonas. Besiþvalgant 

apëmë slinkis (t.y. tingulys – reng. past.), ir 

ðuo atsigulë. Gulëdamas mano: rasit kità 

þiemà nebus taip šalta, rasi nereiks ir buto. 

Taip bemanydamas, ðuo praleidþia visà amþiø 

ir nepasistato buto. 

Parengë Egidijus BACEVIÈIUS 


kalbos pavyzdþiai yra svarus Hugo 

Šojaus darbas vakarø þemaièiø pasakojamajai 

tautosakai paþinti. Paþintinë 

dvarininko veikla, kaip ir kiti jo darbai, 

amþininkø buvo deramai ávertinti. Uþ 

nuopelnus Klaipëdos kraðto kultûrai bei 

ûkio gerovës kûrimà vadovaujant rektoriui 

Maksui Matiesui (Max Matthes) 

1922 m. Karaliauèiaus universitete 

H.Šojui buvo suteiktas filosofijos mokslø 

garbës daktaro ir laisvøjø menø magistro 

laipsnis. Verta paþymëti, kad garbës 

daktaro vardas mokslinës bendruomenës 

nutarimu suteikiamas kaip 

H.Šojaus paminklas Ðilutëje 

ypatingos pagarbos þenklas, nereikalaujant 

parengti ir viešai apginti moksliná 

darbà. Ávertintasis asmuo turëjo teisæ 

greta pavardës pasirašyti dr. h. c. 

(Doctor honoris causa). Deja, 2001 m. 

Ðilutëje atidengtos skulptûros pagrindinëje 

plokðtëje šiø raidþiø nëra. Be papildomo 

paaiškinimo, tai gali suklaidinti. 

H.Šojaus, uolaus pamario lietuviø 

kalbinio paveldo rinkëjo, vaizdinys nupieštas 

1919 m. kraðtieèio, bièiulio raðytojo 

Hermano Zudermano (H.A.Sudermann, 

1857–1928) išleistose „Lietuviškose 

apysakose“. Neatsitiktinai jos 

ir dedikuotos H.Šojui. Vienoje apysakoje 

dvarininkà galime sutapatinti su 

þaviu keistuoliu, neturtingiems lietuviø 

naujakuriams vietoj pinigø uþ dovanotas 

plytas prašanèiu padainuoti ar pasekti 

pasakø... 

H.Šojaus ir jo bendraminèiø XIX a. II 

pusës ir XX a. pradþios Vakarø Lietuvos 

tautosakos rinkiniai dar bûtini atskirø tyrimø 

ir ðiuolaikiðkø apibendrinimø. 

Dr. Marytë KUODYTË 

Broliø 

Tilmansø 

Didþiausia viniø, 

medvarþèiø gamykla 

carinëje Rusijoje XX a. 

pradþioje 

1867 m. Kaune, Karmelitø priemiestyje, 

pradëjo veikti pirmoji Lietuvoje vielos ir 

viniø gamybos ámonë. Ámonës savininkas 

buvo pirklys Dovydas Šereševskis. Gamykla 

buvo ákurdinta trikampio formos 

sklype: tarp Gedimino, Griunvaldo ir Karo 

ligoninës gatviø. Jos pastatai buvo sumûryti 

ið raudonø plytø, pasiþymëjo neogotikos 

architektûros stiliui bûdingomis detalëmis. 

Praëjus metams D.Ðereðevskio gamyklos 

dalininku tapo pirklys J.Glazeris, 

kuris vëliau tapo ir visateisiu gamyklos savininku. 

1870 m. vielos ir viniø gamybos 

ámonë vadinta „Vulkan“ pavadinimu, joje 

dirbo 35 darbuotojai. 1878 m. á Kaunà atvykæs 

Vokietijos pramonininkas Richardas 

Tilmansas (Tillmanns, 1852–1932 m.) tampa 

vielos ir viniø gamybos ámonës dalininku, 

o 1893 m. – ir jos savininku, ámonë 

pavadinama „Broliai Tilmansai ir Ko“. 1893 

m. Tilmanso gamykloje gaminta telegrafo 

viela, telegrafo aparatûros dalys, fabrikø, 

gamyklø árengimai ir jø dalys, vinys ir varþtai. 

1893 m. „Broliai Tilmansai ir Ko“ ámonëje 

buvo perdirbta 160 000 pûdø (pûdas 

= 16,68 kg) geleþies ir pagaminta varþtø 

uþ 600 000 rubliø bei viniø uþ 100 000 rubliø. 

Dirbo 350 darbininkø. 1897 m. Malaja 

Gospitalnaja, dabar Kaunakiemio, gatvëje 

pradëti statyti nauji „Broliai Tilmansai ir 

Kaunas, ásikûræs dviejø didþiausiø 

Lietuvos upiø santakoje, nuo 

seniausiø laikø yra labai svarbus 

Lietuvos valstybës istorijoje. 

Pasakojama, kad prancûzas 

Henrikas Valua (Henri III Valois, 

1551–1589), labai trumpai buvæs 

Þeèpospolitos karaliumi, 1574 m. 

fabrikas 

Kaune 

Ko“ gamyklos korpusai. 1903 m. jau buvo 

pastatyti šeši didþiuliai mûro korpusai – du 

prie gatvës, kiti kieme, didþiausias buvo 

valcavimo cechas. Teritorijoje buvo 6 mediniai 

gyvenamieji namai, 5 mediniai sandëliai, 

mûrinë arklidë. Vakarinë sklypo dalis 

su Girstupio upeliu dar plytëjo tuðèia. 

Naujoje gamykloje gaminti vielos, viniø, 

juostinio ir rûðinio metalo apvalûs ir 

kvadratiniai ruoðiniai, kurie buvo naudojami 

viniø ir varþtø gamybai. Metalas buvo 

liejamas specialiose liejimo krosnyse, 

kurios buvo kûrenamos akmens anglimis. 

Liejimo ceche paruoðta viela buvo apdorojama 

valcavimo ceche. Produkcija ið 

vieno cecho á kità buvo veþiojama specialiuose 

vagonëliuose, kurie riedëdavo 

bëgiais. Vielos tempimo ceche buvo 

árengti bûgnai, ant kuriø viela buvo tempiama, 

daromi reikiamo storio vielos 

ruošiniai. Vinys buvo gaminamos dviejø 

tipø: apvalios ir kvadratinës, su galvutëmis 

ir be jø, labai didelës ir labai smulkios, 

naudojamos batø padams prikalti. 

1900 m. naujoje ámonëje dirbo 261 darbuotojas. 

Gamykla turëjo ir savo mechanines 

dirbtuves. „Broliai Tilmansai ir Ko“ 

gamykloje naudoti garo varikliai, kurie suko 

deðimtis vielos, viniø, medvarþèiø, geleþies 

valcavimo stakliø, presø ir kitokiø 

maðinø. 1910 m. gamykloje jau dirbo 

2000 darbininkø. Tai buvo didþiausias tokio 

profilio fabrikas Rusijos imperijoje. 

Kaunas XX a. pradþioje. Nemuno prieplauka 


savo raðte Kaunà pavadino 

„Þeèpospolitos papuoðalu“. 

Kaunas po Lietuvos ir Lenkijos 

Respublikos padalijimø atiteko 

Rusijos imperijai ir 1842 m. tapo 

neseniai ákurtos Kauno gubernijos 

centru. Iðkilminga Kauno 

gubernijos paskelbimo ceremonija 

ávyko 1843 m. liepos 1 d., o 

gubernijos egzistavimas pasibaigë 

vokieèiø kariuomenei okupavus 

Kaunà 1915 m. rugpjûèio 18 

dienà. 1842 m. Kaune gyveno 14 

297 gyventojai. 1857 m. Rusijos 

statistikos metraðtyje nurodyta, 

kad Kauno gubernijoje yra 37 

fabrikai ir gamyklos. Kauno 

mieste veikë 2 muilo fabrikai, 

vienintelis Lietuvoje cigarø fabrikas, 

kuris savo produkcija aprûpindavo 

Kauno, Vilniaus, Suvalkø 

ir Gardino gubernijos rûkalius. 

1858 m. cigarø fabrike dirbo 35 

darbuotojai. 

Broliø Tilmansø 

fabrikas 

Erdvë perdengta metalinëmis sijomis be 

papildomø atramø. Tokios perdangos dëka 

sukurta didelë laisva erdvë, tinkama ávairiems 

gamybos procesams. Pats pastatas 

viduje atrodo labai lengvas. Pastato iðorë 

buvo apgadinta tarybiniais metais – pakeistos 

langø sàramos, angø vietos. Fasade likusi 

paþymëta Tilmanso fabriko ásteigimo 

data – 1867 metai. 

Prasidëjus Pirmajam pasauliniam karui, 

dalis Tilmanso gamyklos evakuota á 

Maskvà, likæ pastatai apgadinti. Po Pirmojo 

pasaulinio karo fabrikas nebuvo pleèiamas 

1911 m. dvi garo mašinos pakeistos 

dyzeliniais Švedijos „Nobelio“ firmos varikliais. 

Fabrike buvo beveik nenaudojamas 

rankø darbas, todël gaminiai buvo labai 

kokybiški. Gamyklos teritorijoje pastatyti 

6 mediniai namai darbininkams apgyvendinti 

ir 5 mediniai sandëliai. Tai buvo 

moderni to meto gamykla, medvarþèiais 

aprûpinusi visà Rusijos imperijà net iki Vladivostoko 

uosto Tolimuosiuose Rytuose. 

1898 m. „Broliai Tilmansai ir Ko“ geleþies 

apdirbimo fabrike pradëjo veikti pirmoji 

Lietuvoje pramoninë elektrinë. Nedidelá 

generatoriø suko vienas ið trijø garo 

varikliø, to pakako didþiulëms fabriko gamybinëms 

patalpoms ir teritorijai apðviesti. 

O 1898 m. naktá ið birþelio 28 á 29 d. 

elektra pradëta tiekti ir Kauno miesto sodui 

apðviesti, kuriame tuo metu vyko Gailestingøjø 

seserø draugijai ir jø ambulatorijai 

paremti skirtas vakaras. 1911 m. pradëta 

plësti ir Tilmanso gamykloje veikianti 

elektrinë, nes daugelis garo varikliø jau pradëti 

keisti elektriniais. 1913 m. Kaune ðvietë 

344 kaitrinës 25 ir 50 þvakiø elektrinës lemputës. 

1914 m. elektrinës galia siekë 1085 

kW, o 1921 m. – 1300 kW. 1921 m. Tilmanso 

pramoninës elektrinës galia buvo 

didesnë, nei Kauno dyzelinës elektrinës. 

Perteklinæ elektros energijà Tilmanso elektrinë 

parduodavo miestui gatvëms 

apšviesti. Elektrinë veikë iki 1929 metø. Tilmansø 

fabriko katilinës turëjo aukðtus cilindrinius 

dûmtraukius: trys buvo sumûryti 

valcavimo ir maðinø korpuso sklypo gilumoje, 

du – naujame sraigtø korpuse ir 

po vienà – pastate prie gatvës bei Marteno 

krosniø korpuso. Kaminai ákûnijo tradiciná 

fabriko architektûros siluetà, beveik visi 

jie buvo nugriauti tarybiniais metais. 

1914 m. Tilmanso gamyklos nupirktame 

pietiniame sklypo rëþyje pastatytas naujas 

korpusas, projekte vadintas sraigtø gamybos 

korpusu. Vakarinëje teritorijos pusëje, 

dabar tai Karo ligoninës g. 31, buvo 

pastatytas dar vienas modernus ir didþiausio 

ploto Marteno metalo lydymo krosniø 

korpusas. Tai buvo pirmas tokio dydþio 

gelþbetoninis statinys Kaune. Du didþiuliai 

jo angarai dengti gaubtais stogais. Konstrukcijø 

padiktuota monumentali pastato 

iðorë atspindëjo racionalistinæ tendencijà, 

kuri Vakarø Europos bei Rusijos imperijos 

architektûroje pasireiðkë plaèiai, o Lietuvoje 

iki Pirmojo pasaulinio karo – tik epizodiškai. 

Þinoma Kauno miesto architektûros 

tyrinëtoja Nijolë Lukðionytë-Tolvaišienë teigia, 

kad Tilmansø fabrike ádomiausi du 1914 

m. statyti pastatai – mechaninë kalvë, Kaunakiemio 

g. Nr.5, ir Marteno krosniø korpusas. 

Jie yra iðlikæ, nors ne visiðkai tokie, kokie 

buvo pradþioje. Kalvë kvadratinio plano, 

raudonø plytø fasadai išskaidyti dideliais 

langais segmentinëmis sàramomis. 

Darbininkø klubo pastatas 

– valcavimo cechas 1934 m. stovëjo nenaudojamas, 

o Marteno krosnims statytas 

korpusas 1935 m. buvo pritaikytas bendrovës 

„Berþas“ acto ir chemijos fabrikui. 

Prie jo buvo pastatyti keli gyvenamieji namai 

darbininkams. Ið senøjø raudonø plytø 

mûro Tilmansø gamybiniø korpusø belikæ 

tik fragmentai. Vielos ir viniø fabrikà 

„Broliø Tilmansø ir Ko“ bendrovë valdë iki 

1940 m., nacionalizuotas 1941 metais. Po 

Antrojo pasaulinio karo „Broliai Tilmansai 

ir Ko“ gamyklos korpusai priklausë „Pergalës“ 

gamyklai, po 1991 m. tapo „Pergalës“ 

koncerno nuosavybe. 

Prie naujos gamyklos buvo pastatytas 

darbininkø klubas, dabar tai – Kaunakiemio 

g. 9. Nedideliame pastate buvo ásikûrusi 

darbininkø valgykla, kurioje 1906– 

1909 m. veikë mokyklëlë beraðèiams darbininkams 

ir jø vaikams, buvo mokoma 

lietuviø ir lenkø kalbomis. 1909 m. pagal 

techniko Jokûbo Uðakovo projektà ið rytø 

pusës pristatytas platesnis uþ valgyklà dar 

vienas korpusas, skirtas klubui ir teatrui. 


Jis turëjo specialiai árengtà scenà su reguliuojamu 

grindø nuolydþiu. Toks darbininkø 

poreikiams skirtas pastatas buvo 

unikalus ne tik Kaune ir Lietuvoje, bet 

ir to meto Rusijos imperijoje buvo tik antras 

darbininkø klubas. 1909 m. pabaigoje 

klubo atidarymo proga pastatyta A.Èechovo 

pjesë „Meðka“. 1913 m. klube 

koncertavo S.Šimkaus vadovaujamas 

„Dainos“ choras. 1922 m. gruodþio 31 

d., vykstant Valstybës teatro remontui, 

darbininkø klube ávyko tradicinis „Traviatos“ 

spektaklis. 1930–1939 m. salæ nuomojo 

V.Molèianovas, árengæs kino teatrà 

„Dailë“, buvo iškirstos durys ið salës á laukà. 

1939 m. pastatà iðsinuomojusi „Philips“ 

akcinë bendrovë jame árengë radijo 

aparatø dirbtuvæ bei sandëlá. Tarybiniais 

laikais buvo atgaivinta klubo funkcija, bet 

„Pergalës“ ámonë neskyrë lëðø esminiam 

pastato remontui. Griûvantá buvusá darbininkø 

klubo pastatà jau 2008 m. naujieji 

šeimininkai troško nugriauti ir pastatyti 

naujus pastatus, taèiau Kauno architektø 

ir ekspertø taryba „nesiryþo pritarti 

40 000 m 2 ploto biurø ir komercijos komplekso 

statybai priešais vienuolynà ir Karmelitø 

baþnyèià, nugriovus prieð keliolika 

metø dar veikusá buvusios „Pergalës“ 

gamyklos klubà Kaunakiemio gatvës ir 

Karaliaus Mindaugo prospekto sankirtoje“. 

Architektas Rimvydas Palys aiðkino, 

kad siûlymas nugriauti garsaus fabrikanto 

R.Tilmanso XIX a. darbininkø gerovei 

pastatytà statiná galëjo kilti tik ið nesuvokimo 

ar dël piktybinio pataikavimo statinio 

savininkams. R.Palys aiðkino, kad buvusiame 

darbininkø klube veikë seniausia 

Lietuvos filharmonija, teatras, taigi negalima 

apsimesti, kad viso to nebuvo, ir 

leisti nugriauti toká pastatà. Naujieji savininkai 

gavo ir leidimà griauti buvusá darbininkø 

klubà. Laikas baigia sunaikinti nepriþiûrimà 

unikalø pastatà Kaune, 2009 

m. spalio 29 d. nugriuvo buvusio darbininkø 

klubo siena Kaunakiemio gatvëje, 

kadangi naujøjø savininkø nedomina istorinis 

Kauno miesto paveldas. 

„Broliai Tilmansai ir Ko“ gamyklà, be 

Richardo Tilmanso, valdë ir Kurtas Tilmansas 

(1880–1945), 1906 m. apgynæs 

daktaro disertacijà Vokietijoje ir atvykæs 

á Kaunà. Pirmàjá pasauliná karà K.Tilmansas 

praleido Vokietijoje, 1918 m. gráþæs 

á Kaunà, uþsiëmë ámoniø steigimu ir administravimu, 

ilgà laikà vadovavo vokieèiø 

kapitalo átakoje buvusiam Lietuvos 

komercijos bankui. K.Tilmanso pëdomis 

sekë sûnus Herbertas (g.1907 m.). Jis 

aukðtàjá teisininko iðsilavinimà ágijo Vokietijoje, 

ten 1932 m. apgynë daktaro disertacijà. 

Lietuvoje padëjo tëvui administruoti 

Tilmansams priklausiusias bendroves, 

buvo renkamas á Lietuvos komercijos 

banko tarybà. 1926–1928 m. 

JAV konsulas Lietuvoje Robertas Heingartneris 

(Robert W.Heingartner, 1881– 

1945), dirbæs konsulate Kaune, savo 

dienoraðtyje mini K.Tilmansà. JAV konsulatas 

Kaune (1926–1928) buvo ásikûræs 

K.Tilmansui priklausiusiame name 

Gedimino g. 6 ir kas mënesá mokëjo 90 

JAV doleriø nuomà. K.Tilmansas JAV 

konsului aiðkinæs, kad per Pirmàjá pasauliná 

karà praradæs labai daug turto. 

K.Tilmansas dalyvaudavo JAV konsulato 

rengiamuose priëmimuose, o konsulato 

darbuotojai vaþiuodavo paþaisti á 

K.Tilmanso teniso kortus. Kita Tilmansø 

vila, 1897 m. suprojektuota Kauno 

miesto architekto Vladimiro Serocinskio, 

stovëjo Griunvaldo gatvës pietinëje dalyje. 

Tai buvo vadinamojo „šveicariško 

stiliaus“ statinys, neiðlikæs. 

Nors pramonininkai Tilmansai rûpinosi 

savo fabriko darbininkais, ávairaus plauko 

revoliucionieriai vis drumstë darbininkø 

protus. 1897 m. Feliksas Dzerþinskis 

(1877–1926), vëliau þinomas kaip revoliucionierius, 

katorgininkas, 1917 m. paskirtas 

Visos Rusijos Ypatingosios Komisijos 

kovai su kontrrevoliucija, sabotaþu ir 

spekuliacija pirmininku, pasiþymëjæs itin 

þiauriomis represijomis, bandë organizuoti 

Tilmanso fabriko darbininkø maiðtà Kaune. 

Bet 1897 m. liepos 18 d. buvo sulaikytas 

Kaune, aikðtëje prie Soboro, ir nubaustas 

tremtimi á tolimà Rusijos imperijos 

Viatkos gubernijà. 1898 m. Tilmansø 

fabrike veikë darbininkø „socialrevoliucinis“ 

bûrelis, kuriam priklausë J.Pilsudskis, 

L.Kulèickis, Dackevièius ir kiti, kurie 

carinës Rusijos policijos buvo areðtuoti 

ir iðtremti á Rytø Sibirà. Kitas Lietuvos socialdemokratø 

partijos (LSDP) narys Bonifacas 

Verbickas (1876–1919) broliø Tilmansø 

fabrike 1899 m. suorganizavo 

LSDP kuopà. B.Verbickas 1918 m. gruodþio 

mënesá buvo paskirtas Vilniaus 

miesto ûkio komisaru ir 1919 m. sausio 

2 d. nusiðovë, gindamas Vilniaus tarybos 

bûstinæ Varnø (dabar Jakðto) gatvëje, 

kur vyko liaudies valgyklø valdybos ir 

profesiniø sàjungø atstovø susirinkimas, 

kad nepatektø á lenkø legionieriø nelaisvæ. 

Nurodoma, kad vienas ið Lietuvos 

krikðèioniø demokratø partijos vadovø 

prelatas Konstantinas Olšauskas (1867– 

1933) taip pat bendradarbiavo su Tilmansø 

fabriko vadovais. Po 1905 m. revoliucijos, 

kilus didelei ekonominei krizei, Tilmansai 

nebepriëmë á savo fabrikà darbininkø 

be kunigo K.Olðausko paliudijimo 

apie iðtikimybæ. Kunigas K.Olšauskas paliudydavo 

tik tuomet, jei darbininkas prie 

kryþiaus prisiekdavo, kad niekuomet daugiau 

nebekels streikø, niekuomet nebesiprieðins 

savo darbdaviams, nebekovos 

prieð caro valdþià ir nebepriklausys jokiai 

socialistø partijai. 

pavoj 

Juozas ELEKÐIS 

Ðeimos gydytojas turi iðmanyti 

viskà ir dar suspëti visiems teikti 

paslaugas. Nelikus pirmame 

lygyje onkologø, jam reikia laiku 

diagnozuoti ir onkologines ligas. 

Deja, ðiø ligø vis daugëja. 

Per trisdeðimt metø vien susirgimø storosios 

þarnos vëþiu (kolorektaliniu naviku) 

padaugëjo beveik du kartus. Kasmet ðalyje 

diagnozuojama apie 1500 naujø šios 

ligos atvejø. Beveik 1000 þmoniø dël to 

mirðta (kasdien beveik po tris þmones!), 

nors ðie virškinamojo trakto navikai yra vieni 

ið sëkmingiausiai gydomø. Labiausiai 

neramu dël to, kad tik 40 proc. šiø ligø 

diagnozuojama I–II stadijos, kai išgydoma 

per 90–70 proc. þmoniø (III–IV stadijø išgydoma 

jau sunkiai). Be to, uþdelstas gydymas 

nepaprastai brangiai kainuoja. 

„Novotel“ vieðbutyje su þurnalistais 

susitikæs Vilniaus universiteto Onkologijos 

instituto Onkochirurgijos centro vadovas 

prof. Narimantas Evaldas Samalavièius 

ir onkologë chemoterapeutë Edita 

Baltruðkevièienë informavo spaudos atstovus 

ir sveèius apie gresianèius pavojus. 

Storoji þarna yra paskutinë virðkinamosios 

sistemos dalis. Þurnalistams buvo 

demonstruojamas ádomus ekspona- 

Ið ES gamtos 

mokslø olimpiados 

Lietuvos mokiniai 

parsiveþë 

sidabrà 

Lietuvos mokiniø delegacija ið 9-osios 

Europos Sàjungos gamtos mokslø olimpiados, 

balandþio 10–16 d. vykusios Èekijos 

miestuose Hradec Kralove ir Pardubice, 

gráþo su dviem komandiniais sidabro 

medaliais. Apdovanojimais pasidabino 

Þygimantas Straþnickas (Vilniaus licë- 


Kol kas 

ingos ligos simptomus 

turime pastebëti patys 

tas — 6 m ilgio ir 2,5 m aukðèio pripuèiamas 

storosios þarnos maketas. Já apþiûrëjus 

ið vidaus buvo galima pamatyti, 

kaip atrodo adenomos, divertikuliniai 

maišeliai, adenomatoziniai polipai, Krono 

ligos simptomai, opiniai kolitai ir piktybiniai 

navikai. Valstybës finansuojama 

prevencinë programa, kurios metu nustatomas 

slaptas kraujavimas iðmatose, daromi 

kolonoskopiniai tyrimai, esant reikalui 

– biopsija, vykdoma tik Vilniaus ir Kauno 

apskrityse. Rezultatai bus apibendrinami 

tik metø pabaigoje. Taèiau jau turima 

daug nerimà kelianèiø duomenø. Kas 

2–3 tirtajam dël átarimø imta biopsija. 

Penktadaliui ið jø diagnozuotas vëþys. Taigi 

susergama gana daþnai ir, kol bus 

ádiegta visà ðalá apimanti prevencija, galimus 

sutrikimus turi pastebëti patys pacientai 

ir ðeimos gydytojai. Pas mus ðeimos 

gydytojai praktiðkai nesiûlo daryti tokiø 

tyrimø arba vaistinëse ásigyti vos 8 litus 

kainuojanèius testus, kuriais galima 

nustatyti paslëptà kraujavimà. Tarp pacientams 

skirtø ávairiø vaizdiniø priemoniø, 

kuriomis mokoma, kaip apsisaugoti 

nuo ligos, šios ligos prevencijà skatinanèiø 

plakatø poliklinikose nematyti, nenurodomi 

ligos simptomai, nekvieèiama pasitikrinti, 

nors þmonës kaip tik labiausiai 

ir bijo onkologiniø ligø. Pagrindiniai ligos 

simptomai – ilgalaikis viduriø uþkietëjimas 

Apie storosios 

þarnos vëþá 

pasakoja gyd. 

Edita Baltruðkevièienë 

ir prof. 

Narimantas 

Evaldas 

Samalavièius 

arba viduriavimas, tamsios iðmatos, kraujavimas, 

perðtëjimas, pilvo skausmai, didelis 

nuovargis. Tai turi kelti nerimà kiekvienam. 

Pacientui ypaè svarbu þinoti rizikos 

faktorius. Nors mokslas tiksliai negali 

pasakyti, kas sukelia ðià ligà, bet þinomi 

veiksniai, kurie didina rizikà: apie 5 

proc. ligoniø turëjo ja serganèiø giminiø, 

apie 90 proc. susirgusiø þmoniø perkopæ 

50 metø (tiek vyrai, tiek moterys), liga pasikartoja 

jau sirgusiems, daþniau bûna 

tiems, kuriems ðalinti polipai, didesnë tikimybë 

susirgti ir tiems, kurie daug metø 

sirgo opiniu kolitu arba Krono liga. Susirgimo 

rizikà didina nutukimas, nejudrus 

gyvenimo bûdas, gausus riebalø vartojimas. 

Þinoma, neigiamai veikia daþnas alkoholio 

vartojimas ir ypaè rûkymas. 

Sulaukus 50 metø, slapto kraujo išmatose 

tyrimai turëtø bûti atliekami kasmet, 

riestinës þarnos apþiûra – sigmoskopija 

kas 5 metai, o visø storøjø þarnø apþiûrà 

– kolonoskopijà patariama daryti kas 10 

metø. Atliekant ðias procedûras, bûtina 

daryti apèiuopas pirðtu. Tokiø tyrimø labai 

daug daroma Japonijoje. Ádomu bûtø 

suþinoti, kiek yra Lietuvoje þmoniø, kuriems 

atlikta tokiø tyrimø siûlomais terminais 

Apie savo patirtá gydantis nuo ðios 

ligos papasakojo ilgà laikà JAV dirbæs Leonas 

Narbutis. Þinoma, pacientai turëtø 

praðyti, kad tyrimai bûtø daromi, bet ar 

daugelis þino, kad to reikia Sunkmetis, 

pinigai taupomi, bet didelë dalis þmoniø 

uþ tyrimus sugebëtø apmokëti. Testø galima 

ásigyti vaistinëse. Taigi, jei pirminës 

grandies medikai aktyviau propaguotø 

prevencines priemones, daugiau ligø bûtø 

iðaiðkinama pirmos stadijos, daugiau 

sutaupytume lëðø ir iðgelbëtume daugiau 

gyvybiø. Belieka átarimà kelianèiais negalavimais 

pasirûpinti patiems. 

jus, mokyt. Eugenijus Rudminas), Jurga 

Mituzaitë (Ðiauliø Simono Daukanto gimnazija, 

mokyt. Irina Barabanova), Vytautas 

Kavaliauskas (Vilniaus Mykolo Birþiðkos 

gimnazija, mokyt. Ramunë Steponavièienë), 

Vytautas Peèiukënas (Kauno 

technologijos universiteto gimnazija, mokyt. 

Birutë Maciulevièienë), Stanislovas 

Ambrasas (Ðiauliø „Saulëtekio“ gimnazija, 

mokyt. Aldona Urbonavièienë) ir Donatas 

Pelenis (Telðiø Þemaitës gimnazija, 

mokyt. Zosë Þalienë). 

Ðiame unikaliame komandiniame 

mokslo konkurse jaunuoliai iki 17 metø turi 

atlikti dvi praktines uþduotis, lygiomis dalimis 

tarpdalykiðkai siejanèias biologijos, 

chemijos ir fizikos temas. Ðiais metais bûsimiems 

mokslininkams teko tirti, kaip gaminamas 

bei kokiomis fizinëmis ir cheminëmis 

savybëmis pasiþymi tikras èekiðkas 

alus. Antrosios uþduoties metu mokiniams 

teko tirti ávairius læðius bei þmogaus akies 

audinius. Nuo 2007 m. mûsø ðalies atstovai 

visada gráþdavo su sidabro medaliais, 

o 2008 m. Kipre iðkovoti ir auksiniai apdovanojimai. 

Ðiais metais paèiais geriausiais 

pripaþinti vengrai bei estai. 

Lietuvos mokiniø komandai vadovavo: 

P.L.Tamoðiûnas (Vilniaus universiteto Biotechnologijos 

instituto doktorantas), 

R.Skaudþius (Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos 

mokytojas) ir T.Kivaras (Vilniaus Vytauto 

Didþiojo gimnazijos mokytojas). Komandos 

dalyvavimà konkurse organizuoja 

Lietuvos mokiniø informavimo ir techninës 

kûrybos centras, vykdydamas Gabiø ir talentingø 

vaikø ugdymo programà. 

ŠMM Komunikacijos skyrius 


Prof. Aleksandras VITKUS 

Karaliø miestai 

Praëjusiame amþiuje Rietavà èia gimæs ir mokslus ëjæs raðytojas Eduardas Cinzas pavadino 

Karaliø miestu. Ðio Þemaitijos miesto ðlovæ mena tik kunigaikðèiø Oginskiø dvaro likuèiai, ið 

tolo baltuojanti baþnyèia ir istorijos faktai, kurie nieko neturi bendro su karaliais. 2008 m. 

ambasadorius V.Uðackas siûlë Plungës miestui draugystæ su Bridþvelsu, vienu ið dviejø 

Anglijos miestø, kurie savo pavadinime turi karaliðkà kilmæ nusakantá þodelá. 

Karalius – labiausiai paplitæs vyriðkas 

monarcho titulas. Lietuviðkas þodis „karalius“ 

yra pasiskolintas ið slavø kalbø, o 

jis yra kilæs iš Karolio Didþiojo vardo. Reiktø 

prisiminti, kad karaliaus vardas kai kuriose 

tautose ávardijamas ir kitaip: pvz., 

imperatorius, caras, kaizeris, didysis kunigaikštis. 

XV ðimtmeèio pabaiga Ispanijai buvo 

tikras istorinis triumfas. Ji visiðkai iðsivadavo 

ið maurø ir susijungë ,,katalikiðkø karaliø” 

valdþioje – Ferdinando II Aragonieèio 

ir Izabelës Kastilietës. XVI ðimtmetyje 

ispanø monarchija tebedarë puikià pasaulinæ 

,,karjerà”. 1516 m. Ispanijos sostà paveldëjo 

Ferdinando II vaikaitis Karolis I, pradëjæs 

ispaniðkàjà Habsburgø dinastijos ðakà. 

1519 m. Karolis I tapo šventosios Romos 

imperijos imperatorium: jis valdë Nyderlandus, 

Vokietijà, Italijà, eksploatavo kolonijas 

Amerikoje. Frankø valstybës karalius 

Karolis Didysis 800 m. ásakë popieþiui 

Leonui III karûnuoti já Romos imperatoriumi 

ir perëmë Romos imperijos idëjà. Istorikai 

tik nedaugeliui valdovø yra suteikæ „didþiojo“ 

prievardá. Pirmasis já gavo Karolis 

Didysis. Vytautas taip pat vadinamas „Vytautu 

Didþiuoju“ (Magnus Ducatus). Tai 

sietina ne su valdymu, o su ilgalaikiu jø 

þygiø atminimu bei jø vardo pasikartojimu 

ir dabarties kontekstuose. 

Ar Lietuva turi karaliø miestà 

Lietuva 1263 m. turëjo karaliø Mindaugà 

ir buvo vadinama Lietuvos karalyste. 

Apie Mindaugo miestà yra iðlikæs toks 

1251 m. Hipatijaus metraðtyje áraðas: „... 

o Mindaugas susiruoðë ir sumanë sau nesikauti 

su jais atvirai, bet pasitraukë á pilá, 

vardu Voruta...“ Ir ðiandien dar ieškomas 

karaliaus Mindaugo miestas. Visuose to 

meto dokumentuose (Mindaugo ir Gedimino 

laiðkai, jø sutartys, popieþiø laiðkai 

ir bulës, Livonijos ordino ir Petro Dusburgo 

kronikos ir kt.) minima tik Lietuvos karalystë 

ir jos karaliai. 

P.Geèaitë straipsnyje „Išniekinta Lietuvos 

karalystë ir karaliai“ nurodo, kad 

Getingeno bei Rygos miestø archyvuose 

iðsaugoti Gedimino laiðkai popieþiui, 

germanø miestø pilieèiams, Saksonijos 

magistrui ir dominikonø ordinui, Gedimino 

taikos sutartis su ordinu ir danø vietininku 

Revelio þemëje, taip pat popieþiaus, 

Rygos miesto tarybos ir kt. laiškai Gediminui, 

popieþiaus laiðkai frankø karaliui, 

vyskupø laiðkai tikintiesiems. Susiraðinëjimas 

vyko lotynø ir germanø kalbomis. 

Visur Gediminas aiðkiai tituluojamas lietuviø 

ir daugybës rusø karaliumi „Gedeminne, 

letwinorum et multorum ruthenorum 

rex“. 1322-øjø laiðke popieþiui Gediminas 

mini karaliø Mindaugà (rex Mindowe) 

bei Gedimino pirmtakà karaliø Vytená 

(Item praedecessor noster, rex Viten). Popieþius 

savo laiške frankø karaliui Gediminà 

tituluoja karaliumi: „Gedeminne, qui 

se regem Lethoviae et ruthenorum intitulat“. 

Karališkas titulas liudijamas ir 1324- 

øjø laiðke ið Avinjono: „Excellenti et magnifico 

viro Gedeminne, letwinorum et multorum 

ruthenoum regi illustri...“ 

Lietuva turbût yra vienintelë Europoje 

ar net pasaulyje ðalis, kurios nûdienos istorikai, 

nepaisydami istorinës tiesos ir jau 

paskelbtø autentiðkø XIII ir XIV a. ðaltiniø, 

po karaliaus Mindaugo mirties vis didëjanèià 

ir stiprëjanèià Lietuvos karalystæ pervadino 

didþiàja kunigaikðtyste, o Lietuvos 

karalius – didþiaisiais kunigaikðèiais. Diskusija 

dël Lietuvos karaliø bei karalystës, 

pradëta dr. Pr.V.Raulinaièio, J.Ðvobos, 

J.Jakðto ir kitø, tæsiasi ir šiandien, jà istorikas 

Jonas Ðvoba taikliai apibûdino kaip 

„Lietuvos karaliø bylà“. 

Buvæ karaliø miestai 

Kiekvienos Europos Sàjungos valstybës 

istorijoje bûta karaliø ir karaliø miestø, 

kuriuose jie karûnuodavosi, o vëliau 

ir bûdavo palaidojami. Paminësime tik keletà 

valstybiø, kurios artimiausiai susijusios 

su Lietuva. 

Vienas arèiausiai Lietuvos karaliø 

miestø yra Karaliauèius. 1254 m. Vokieèiø 

ordino kryþiuoèiai su kryþininkais, vadovaujami 

Èekijos karaliaus Prðemislo II 

Otakaro, uþkariavo prûsø þemæ Sembà 

ir sugriautos Tvankstos pilaitës vietoje pastatë 

medinæ pilá. Karaliaus garbei pilis, 

o vëliau prie jos iðsiplëtæs miestas pavadintas 

Kunigsbergu, vëliau Königsbergu 

(liet. Karaliauèius, nuo 1946 m. rus. Kaliningrad 

– Karaliaus kalnas). Lietuviška 

vietovardþio lytis Karaliauèia, Karaliauèiui, 

Karaliauèius nuo XVI a. vartota Maþosios 

Lietuvos lietuviø raðtijoje. 

Lenkijos Krokuva taip pat ávardijama 

karaliø miestu. Ðiame mieste, Vavelio kalvoje, 

palaidoti Lietuvos ir Lenkijos valdovai, 

jø ðeimø nariai. 

Vengrijoje, Budapešte, stovi Karaliø 

rûmai ir Dievo Motinos baþnyèia, kurioje 

vykdavo Vengrijos karaliø karûnavimo ceremonijos. 

Estergomo miestas X–XIII a. 

buvo tapæs pirmàja Vengrijos karalystës 

sostine. Jos katedroje iki pat XX a. buvo 

karûnuojami karaliai. 

Acheno miestas Vokietijos vakaruose, 

Ð.Reino-Vestfalijos þemëje, buvo karaliaus 

Karolio Didþiojo rezidencija, o nuo 

936–1531 Achene karûnavosi dauguma 

Vokietijos karaliø (net 54). 

Èekijos Prahoje Karaliø rûmai – buvusiø 

Èekijos kunigaikðèiø ir karaliø rezidencija. 

Ðv. Vito katedroje buvo karûnuojami 

Èekijos karaliai, o jos poþemiai tapo 

Èekijos karaliø mauzoliejumi. 

Austrijos Viena – tai imperatoriðkos elegancijos 

miestas. Habsburgø rûmai ir Ðv. 

Stepono katedra, ištaigingi baroko stiliaus 

Ðionbruno (vok. Schloss Schönbrunn) rûmai, 

apsupti vaizdingø parkø, gëlynø, 

tvenkiniø, skulptûrø. Rûmuose karaliavo 

Habsburgø dinastija. Vëliau, þlugus Austrijos 

imperijai, Šionbruno rûmai nacionalizuoti, 

juose vykdavo ypaè svarbiø asmenø 

priëmimai (audiencijos). 

Karalius pasaulyje dar turi apie 14 vals- 


Karalius Mindaugas 

Skulptorius Vytautas Kaðuba 

Karolis Didysis 

tybiø, o Europos Sàjungoje iðlikusios keturios: 

Belgija, Ispanija, Norvegija ir Švedija. 

Belgija. 1831 m. liepos 21 d. karûnuotas 

pirmasis Belgijos karalius Leopoldas 

I. Jo áþengimo á sostà diena tapo nacionaline 

ðvente. 1934 m. sostà paveldëjæs 

Leopoldas III gráþo prie neutralumo politikos, 

kuri paskelbta 1936 m., bet nebuvo 

sëkminga: prasidëjus Antrajam pasauliniam 

karui, 1940 m. geguþës 10–28 d. 

Vokietija okupavo Belgijà ir karaliø paëmë 

á nelaisvæ. Per ketverius pasiprieðinimo 

metus sustiprëjo Belgijos pogrindinë 

armija. Jos pastangomis liko nesugriautas 

Antverpenas, kuris tapo viena svarbiausiø 

sàjungininkø aprûpinimo baziø. 

Ðv.Mykolo ir Ðv.Gudulës katedroje Briuselyje 

vyksta svarbiausi Belgijos ávykiai – 

karaliaus karûnavimas, vestuvës, laidotuvës. 

Kas 15 minuèiø galima iðgirsti 

skambinant varpais. 

Ispanija. Madrido istorija prasidëjo vakarinëje 

ðiuolaikinio senamiesèio dalyje, 

kurioje ákurti Karaliaus rûmai. Èia 852 m. 

ant aukðto Mansanaro upës kranto arabø 

uþkariautojas Mohamedas I ásakë pastatyti 

alkasarà – gynybinæ pilá Madrit. Iðvijæ 

maurus XI a., Kastilijos karaliai naudojo 

alkasarà kaip medþiotojø pilá, o ið 

Madrit kilo Madrido pavadinimas. Pilis iðaugo 

á didþiulá miestà ir 1561 m. tapo Ispanijos 

sostine. Alkasaras apie 200 metø 

buvo katalikø karaliø rezidencija, o po 

1734 metø gaisro já pakeitë Karaliaus rûmai 

(Palacio Real). Paskutinis karaliðkosios 

kilmës rûmø gyventojas buvo Alfonsas 

XIII, kuris 1931 m., iðsigandæs respublikonø 

demonstracijos, paspruko pro 

terasos langà, o po respublikonø sëkmës 

miesto rinkimuose emigravo. 

Karaliaus rûmai – tai didþiulë pilis, net 

deðimt kartø didesnë uþ Bakingemo rûmus. 

Salës su freskomis ir auksiniais lipdiniais 

puoðtomis lubomis bei sunkiais 

sietynais perkelia lankytojus á prabëgusius 

amþius. Pilies sienas puoðia rûmø 

dailininkø tapyti Ispanijos karaliø portretai. 

Taip pat daug ðios tematikos paveikslø 

yra Prado muziejuje. 

El Escorial – tai áspûdingi pilki San Lorenso 

de El Eskorial Pilypo II rûmai Sierra 

de Guadoramos papëdëje, 41 km á ðiaurës 

rytus nuo Madrido. Ðis miestas ne tik 

Ispanijos karaliø panteonas, bet ir pasiþymi 

áspûdingais vienuolynø kompleksais. 

Norvegija. Norvegijos Trondheimo 

miestas irgi vadinamas karaliø miestu. Ðis 

Norvegijos miestas garsëja tuo, kad jo Nidaros 

katedroje nuo XV a. iki ðiol karûnuojamai 

ðalies karaliai. Šis gotikinio stiliaus 

statinys yra tikra miesto puošmena. 

Ypaè ádomus vakarinis fasadas – jame ið- 

Achenas. Senovinë graviûra 

kalta daugybë Biblijos personaþø ir ðventøjø 

statulø. Iš Nidaros katedros viršaus 

atsiveria plati Trondheimo panorama. 

Švedija. Stokholmo Riteriø (Riddarholm) 

salelëje stovi (manoma) seniausias 

Stokholmo pastatas – Riteriø baþnyèia. 

Pradþioje ji buvo statyta kaip pranciðkonø 

vienuolynas.Vëliau ði baþnyèia tapo 

Ðvedijos karaliø laidojimo vieta. Baþnyèios 

kriptose stovi sarkofagai, kuriuose 

ilsisi ðvedø karaliðkosios šeimos atstovai. 

Nuo krantinës atsiveria nepakartojamas 

Stokholmo rotuðës vaizdas. 

Gamistano saloje stovi þymieji Karaliø 

rûmai, kur dirba Ðvedijos karaliðkoji ðeima. 

Kai viduramþiø Vazø pilis buvo suniokota 

gaisro, karalius naujø rûmø statybà 

patikëjo garsiam XVIII a. architektui 

Tesinui Jaunesniajam. Karaliø rûmuose 

yra daugiau nei 500 kambariø. 

Karaliø rûmai – vienintelë pasaulyje 

karaliðkoji rezidencija, kuri visada atvira 

visuomenei. Rûmuose galima apþiûrëti 

karaliðkuosius apartamentus, Ordino 

kambará, iþdà, Trijø Karûnø (Tre Kronor) 

muziejø, Ginklø kambará ir Gustavo III antikvarø 

muziejø. Be to, lankytojai gali pasigroþëti 

karalienës Kristinos mene, karaliðkøjø 

regalijø saugykla ir karaliðkøjø 

karietø bei veþimø kolekcija. 

Kukliai prisišliejusi prie Karaliø rûmø 

stovi Stokholmo katedra – neaukðtas 

smëlio spalvos pastatas. Stokholmo katedros 

pamatai buvo padëti XIII a., bet nuo 

to laiko ji daug kartø keitë savo iðvaizdà. 

Kuklià katedros iðvaizdà smarkiai pranoksta 

jos vidinë prabanga ir puoðnumas: 

sidabru bei juodmedþiu iðpuoðtas altorius, 

puikûs karaliðkieji klauptai. Ši katedra 

– Ðvedijos karaliø karûnavimo bei jungtuviø 

vieta. 

Anksèiau Karaliø rûmuose karaliai ne 

tik dirbo, bet ir gyveno, taèiau visai neseniai 

jø namai buvo perkelti á Drottningholmo 

rûmus. Drottningholmo ansamblis – 

áspûdingas XVII–XVIII a. karališkosios rezidencijos 

pavyzdys, atspindintis to laikotarpio 

visos Europos architektûros raidos 

tendencijas. Drottningholmo rûmai stovi 

Stokholmo Loviono saloje. Jø istorija prasideda 

XVI a. antrojoje pusëje, kai Ðvedijos 

karalius Jonas III Vaza savo þmonai Kotrynai 

Jogailaitei, Lietuvos ir Lenkijos valdovo 

Þygimanto Augusto seseriai, ðioje 

vietoje pastatë rezidencinius rûmus. Nuo 

to laiko jie tapo Ðvedijos karalieniø rezidencija, 

todël ir vadinami Drottningholm – 

tai ðvediðkai reiðkia Karalienës sala. 


Pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos 

simpoziumas kvieèia registruotis 

Prasidëjo registracija á XV pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos simpoziumà, 

vyksiantá liepos 3–5 dienomis Kaune ir Vilniuje. Simpoziumas taip pat rengs 

bendras sesijas su liepos 4–5 d. Vilniuje vyksianèiu Pasaulio lietuviø 

ekonomikos forumu. 

Vengti senatvinës kataraktos 

padës vitaminai C ir E 

Prof. Domicëlë MIKALAUSKAITË 

Simpoziumo siekis – stiprinti ryðius tarp 

Lietuvos ir lietuviø kilmës mokslininkø, verslininkø, 

uþsienyje gyvenanèiø kultûros veikëjø, 

sutelkti visus kuriant ateities Lietuvà, 

gebanèià atsakyti á globalaus pasaulio iððûkius 

ir neprarasti savo tapatybës. 

„Kviesdami visus kartu kurti Lietuvos 

ateitá, norime pabrëþti, kad ir kur gyventø 

mûsø tautieèiai, visi jie gali prisidëti savo 

idëjomis, iniciatyvomis ir patirtimis, glaudþiau 

bendraudami ir draugaudami, ásitraukdami 

á bendrus projektus, plëtodami 

kultûros, mokslo ir verslo ryðius, – sako 

XV simpoziumo organizacinio komiteto 

pirmininkë, ðvietimo ir mokslo viceministrë 

Nerija Putinaitë. – Ypaè norime patraukti 

jaunimo dëmesá, kad jiems bûtø suprantamos 

ir artimos bendros veiklos savo Tëvynei 

idëjos. Todël simpoziume lauksime 

gimnazistø, studentø, doktorantø. Taip pat 

kvieèiame á simpoziumà atvykti Lietuvos 

mokytojus, kultûros þmones, visus neabejingus 

Lietuvos ateièiai.“ 

Simpoziumo programoje numatytos 

diskusijos apie tai, kokià Lietuvà matome 

2030 m. globalaus pasaulio panoramoje, 

ar uþtenka galiø tautos savikûrai, 

kaip formuojant modernià lietuviø kultûrinæ 

tapatybæ gali prisidëti mokslas ir kultûra, 

kaip Lietuvai atsilaikyti prieð tarpkultûrinio 

atvirumo ir tapatybiø kaitos iððûkius, 

kaip iðlaikyti gyvà jaunimo ryðá su 

Tëvyne. Bendrø sesijø su Pasaulio lietuviø 

ekonomikos forumu metu bus kalbama 

apie tai, kà inovatyviai ateièiai gali 

duoti Lietuvos verslo ir mokslo protai, kokios 

auganèio verslo ir finansavimo galimybës, 

bus aptartas mokslo, studijø ir 

verslo slëniø vaidmuo kuriant kokybiðkos 

partnerystës erdvæ, kitos temos. 

Informacijà apie simpoziumà ir 

dalyviø registracijà galima rasti: 

http://www.simpoziumas.lt . 

Daugiau informacijos suteiks Ðvietimo 

ir mokslo ministerijos Mokslo 

skyriaus vyresnioji specialistë Auðra 

Gribauskienë, tel. (8 5) 219 0119. 

Komunikacijos skyrius 

Tel. (8 5) 219 0117 

Vitaminas C yra laikomas paèiu svarbiausiu 

antioksidantu þmogaus organizme 

ir yra glaudþiai susijæs su baltymø apykaitos 

procesais. Jis dalyvauja baltymø 

frakcijø sintezëje, susidarant kraujagysliø 

endotelyje azoto oksidui ið aminorûgðties 

arginino ir taip veikia kraujagysliø funkcijas, 

audiniø mitybà ir kt. Todël nenuostabu, 

kad pastaruoju metu susidomëta jo 

poveikiu kataraktos atsiradimui vyresniame 

amþiuje. Vitaminas E taip pat yra antioksidantas, 

taèiau ið tyrimø yra þinoma, 

kad jo antioksidaciná aktyvumà ypaè sustiprina 

vitaminas C. Tad kartu vartojamø 

ðiø vitaminø poveikis daug didesnis. 

Vitamino C, tirpstanèio vandenyje, 

randama læðio membranø sudëtyje ir vitamino 

E, tirpstanèio riebaluose, randama 

læšyje. Jau vien tai rodo, kokia didelë 

jø reikðmë læðio funkcionavimui. Teigiama, 

kad jie padeda stabdyti lipidø fotoperoksidacijà 

læðyje, o vitaminas C stabilizuoja 

membranø pralaidumà, tiesiogiai 

saugo læðá nuo fotooksidacijos. Todël 

suprantama, kad ðiø vitaminø trûkumas 

atitinkamai veikia medþiagø apykaitos 

procesus. Taigi organizmo aprûpinimas 

vitaminais C ir E padeda apsisaugoti 

nuo kataraktos atsiradimo ar jos plëtotës. 

Kompleksiðkai vartoti vitaminus C 

ir E kataraktai slopinti reikëtø ilgai, ne vienus 

metus, be to, kartu reikia laikytis baltymø 

bei aminorûgðèiø vartojimo normø. 

Vitamino C gausu vaisiuose, uogose, 

darþovëse ir, palyginti su kitais vitaminais, 

þmogui jo reikia daugiausia. Vitaminas E 

daugiausia randamas ávairiø rûðiø aliejuose, 

ypaè kukurûzø, dygstanèiuose grûduose, 

salotø lapuose, ávairiose kruopose 

– grikiø, aviþø, mieþiø, rupiuose miltuose, 

kiauðinio trynyje, kepenyse ir kt. 

Norint iðvengti kataraktos, o juo labiau jà 

nuslopinti, reikalingos didesnës ðiø vitaminø 

dozës. Grynø C ir E vitaminø preparatø 

yra vaistinëse. Profilaktiðkai juos 

vartoti turëtø þmonës, sulaukæ 50 metø. 

Lietuvos 

Juozas SKOMSKIS 

Pasaulio lietuviø kalnø slidinëjimo 

asociacijos prezidento, Vilniaus 

pedagoginio universiteto Sporto ir 

sveikatos fakulteto Kûno kultûros 

teorijos katedros docento Algimanto 

Juozo Kepeþëno iniciatyva 

28 ðio sporto mëgëjø grupë, 

surengusi ekspedicijà á tradicines 

þaidynes Antarktidoje, praëjusià 

kovo 11-àjà iðkëlë Lietuvos 

vëliavà ðeðtajame pasaulio 

kontinente. Spëjama, kad iki 

ðiolei á ðá þemynà, uþklotà 

amþinuoju ledu, dar niekada 

nebuvo iðsikëlæ tiek lietuviø. 

15 800 kilometrø 

Iš Vilniaus – á Frankfurtà. Po to 14 valandø 

ore iki Buenos Airiø. Pavieðnagëjus 

Argentinos lietuviø bendruomenëje, pasiekta 

Ugnies Þemë – Ušuaja – pasaulio 

pabaiga. Tai pieèiausias Pietø Amerikos 

þemyno miestelis. Iš ten ledlauþiu „Ušuaja“ 

kelionë per Dreifo sàsiaurá audringiausia 

pasaulio jûra, kur Atlantas susijungia su 

Ramiuoju vandenynu. Aèiû dievui, buvo 

ramu, laivas siûbavo tik 30 laipsniø, bet 

denyje iðsilaikyti ant kojø keleiviams vis tiek 

buvo keblu. Taip prabëgo dvi paros iki Antarktidos. 

Á þemynà (tiksliau bûtø – ledynà) 

iš „Ušuajos“ kajuèiø, kurios atstojo ekspedicijos 

vieðbutá, kasdien tekdavo išsikelti 

specialiais pripuèiamais laiveliais, á kuriuos 

visi draugiðkai susësdavo ir dþiugiai skriedavo 

per bangas pamiršæ pavojus. Pirmieji 

ateivius pasitikdavo vieninteliai èiabuviai 

ruoniai ir budrûs pingvinai, akylai saugà 

kiekvienà akmenëlá. 

Koks velnias neðë á tà galerà… 

Doc. Algimantas Juozas Kepeþënas 

pasakoja, kad, pradëjus rengti Pasaulio 

lietuviø kalnø slidinëjimo asociacijos þaidynes, 

uþsimota nukeliauti á visus kontinentus. 

Europa ir Azija nuslidinëta jau 

prieð keletà deðimtmeèiø. Ir iki šiolei entuziastai 

vaþiuoja á Alpes po 3–4 kartus 

per metus. PLKSA þaidynës surengtos 

Australijoje, Amerikoje, Kanadoje. Lankytasi 

Afrikoje, Maroko sniegynuose. Juk ir 

ten 4 mënesius 7 km 500 m Atlaso kalnuose 

bûna 1,5 m sniego. 


vardas skamba pingvinø sostinëje 

Algimantas Juozas Kepeþënas Antarktidos pakrantëje 

Tradicijai árodyti paðnekovas prisipaþásta 

suorganizavæs „piratinæ“ akcijà. Pakeliui 

á Antarktidà kovo 11-osios rytà lietuviø 

komanda nuleido nuo „Ušuajos“ 

ledlauþio stiebo Argentinos vëliavà, iðkëlë 

Lietuvos trispalvæ ir su ja plaukë per 

Ramøjá vandenynà vienà parà. Visi 84 laivo 

keleiviai ið daugelio valstybiø matë ðá 

„nusikaltimà“, bet kartu su didþiausiu – 

28 lietuviø bûriu dþiûgavo ir këlë taures. 

Ta proga laivo muziejuje tarp 15 ávairiø 

ðaliø vëliavø prie lubø irgi buvo pritvirtinta 

Lietuvos vëliava. 

Ávykdytas ir pagrindinis tikslas – surengti 

kalnø slidinëjimo varþybas bûtinai 

kovo 11-àjà. Trasos finiðas paþymëtas 

dviem vëliavomis – asociacijos ir Lietuvos. 

Pirmà kartà Antarktidos ledo kalnai 

išgirdo ir Lietuvos himnà. 

Rankos nesudëtos ir kità dienà. Aplankyta 

Ukrainos akademiko Vernadskio 

biologijos, geografijos, metrologijos, seismologijos 

mokslinë stotis, ukrainieèiø nupirkta 

ið anglø uþ vienà svarà sterlingø. 

Ten yra stulpas su nuorodomis á ávairias 

pasaulio šalis, kuriø atstovø èia lankytasi. 

Šeimininkø itin svetingai priimti lietuviai 

pritvirtino paèià didþiausià ir ryškiausià 

rodyklæ su vëliava ir áraðu: „Lituania – 

15 800 km”. 

Paskutinës ekspedicijos dienos buvo 

praleistos vulkaninës kilmës Deceptiono 

saloje su daugybe ðiltø krateriø, kuriuose 

lietuviai maudësi kaip Palangoje, aplink 

spindint amþiniems kalnø sniegynams. 

Keliautojai gráþo pro áspûdingas 

ledkalniø alëjas ir, praplaukæ Dreiko sàsiaurá, 

pasiekë Ugnies Þemæ. 

Keturi asociacijos kalnø slidininkai 

mëgëjai jau turëjo (toks jø terminas) penkis 

kontinentus. Tarp jø ir jis – asociacijos 

prezidentas. Liko šeštasis. Kaipgi iškæsi, 

neuþkopæs ant aukšèiausios pakylos. Nesvarbu, 

kad uþ peèiø – 73-eji metai. Þmonës 

juk graþiai sako: dirbk ir baiki. Dabar 

jau dviese – jis ir Alvydas Platûkis turi šešis 

kontinentus. Vienas nesulaukë tos triumfo 

valandos. Bet uþ mirusá vyrà keliavo 

þmona su dukra ir parneðë ðeimai tà garbæ. 

Antarktidoje „gimë“ dar du, kurie „parsiveþë“ 

po penktàjá kontinentà. Dël to 

2012 m. jø labui bus surengta ekspedicija 

dar kartà á Australijà. 

Per Ramøjá vandenynà – su 

Lietuvos vëliava 

Pasaulio stulpas Vernadskio mokslinëje 

stotyje: iki Lietuvos – 15 800 km 

Maroke jau penkmetá plevësuoja 

Lietuvos trispalvë, iðkelta Vasario 

16-àjà 

Aplankyti graþiausi pasaulyje Argentinos 

ir Brazilijos vandens krioklynai, tarp 

kuriø iš 70 m aukšèio krentantis vanduo á 

vadinamàjà „Velnio gerklæ”. O didþiausios 

pasaulyje Argentinos, Paragvajaus ir Brazilijos 

Itepu hidroelektrinës, kurià jau buvo 

matæ per 300 lietuviø, statistika dabar 

pasipildë dar 28. Jos sienoje greta viso 

pasaulio þenklø atsirado dar vienas – Lietuvos 

trispalvis þenklas. 

Ir vis dëlto doc. Algimanto Juozo Kepeþëno 

kelionës lagamine dar liko viena 

Lietuvos rodyklë. Pasaulio lietuviø kalnø 

slidinëjimo asociacijos prezidentas, þaidyniø 

organizatorius jau šešiuose kontinentuose 

sako neradæs dar vieno pasaulio 

stulpo, prie kurio bûtø leista pritvirtinti 

antràjà Lietuvos rodyklæ. Tad jà kol kas 

prikalë prie savo namø durø, kad bûtø 

matyti, kur jos „sesuo“. 


Tæsinys. Pradþia 2 p. 


Atgimsta 

Ðventosios 

uostas 

Airida ÈËSNIENË 

KVJUD direktorë Ðventosios 

uostui 

Kol Lietuva turi vienintelá jûrø uostà, tol 

tarp Baltijos ðaliø ji atrodo itin kukliai. Politiniuose 

pasaulio þemëlapiuose Lietuva vël 

gerai matoma, jûrlapiuose – gerokai silpniau. 

O juk bûta ir antrojo uosto, kurá daugiau 

kaip prieð tris ðimtmeèius akmenimis 

uþpylë ðvedø karo laivynas. Tiek laiko mûsø 

Ðventosios (tuomet Elijos) uostas glûdëjo 

po vandeniu. Ðá uostà atgaivinti galvota 

jau seniai, bet vis pritrûkdavo ryþto. 

Bûta bandymø Ðventosios uostà gaivinti 

1923, 1939, 1989 metais. Taèiau naujaisiais 

laikais ryðkesni mëginimai jo visai atsisakyti. 

Ðtai 2000 m. Palangos miesto savivaldybë 

parengë toká detaløjá planà, kuriame 

Ðventosios uosto tiesiog nebeliko. 

Toká planà uþprotestavo VÁ Klaipëdos valstybinio 

jûrø uosto direkcija, taèiau vis tiek 

suskubta iðnuomoti beveik 2 ha sklypà paèiame 

uosto marinos viduryje ir ásprausti keliolikos 

daugiabuèiø kompleksà. Deja, dabar 

projektuodami Ðventosios uosto rekonstrukcijà 

ir rengdami uosto teritorijos detaløjá 

planà, mes jau turime apsieiti be šios 

privaèios teritorijos uosto marinos pusiasalyje. 

Turint omeny, kad vienoje uosto pusëje 

yra saugomos kopos, o kitoje – privatizuotø 

vasarnamiø skruzdëlynas, darosi aiðku, 

kad „vieðasis interesas“ èia patyrë ne 

tik kokybiná, bet ir þenklø ekonominá praradimà. 

Belieka tikëtis, kad Palangos miesto 

taryba skirs uosto reikmëms bent jau tà pusiasalio 

dalá, kuri nëra iðnuomota daugiabuèiø 

statytojams. Ið Palangos savivaldybës 

jau yra gautas projektavimo sàlygø sàvadas 

uosto detaliajam planui rengti ir, parinkus 

projektuotojà, nedelsiant imtasi darbø, 

kuriuos ketinama baigti per metus. 

Vasario viduryje Uosto direkcija pasiraðë 

sutartá su supaprastintà atvirà konkursà 

laimëjusia UAB ,,Hidrostatyba“, veikianèia 

jungtinës veiklos sutarties pagrindu su 

UAB ,,Getelit“ ir UAB ,,Sweco hidroprojektas“, 

dël Šventosios uosto pritaikymo 

maþiems laivams aptarnauti. Trijø milijonø 

litø vertës sutartiniai darbai (techninis projektas, 

inþineriniø tinklø statyba bei dviejø 

plaukiojanèiø prieplaukø árengimas) turi bûti 

atlikti iki 2011 m. birþelio 1 dienos. Taip pat 

jau pasiraðyta sutartis ir dël uosto akvatorijos 

valymo darbø, kurie birþelio pradþioje 

leistø Ðventosios uoste turëti 3 m gylio áplaukà 

ir 2–3 m gylá prie krantiniø. Kadangi jau 

ðià vasarà atplaukusiø jachtø águloms uoste 

þadamos elektros, vandens tiekimo ir minimalios 

buitinio aptarnavimo paslaugos, 

galima tikëtis, kad Ðventoji bus pastebëta 

ne tik Lietuvos, bet ir kitø ðaliø kapitonø. 

Pradëjusi dirbti KVJUD direktore Šventosios 

uostui, pamaèiau, kad klausimø 

spektras èia yra labai platus – nuo turto registravimo, 

pasirengimo jau ðià vasarà priimti 

ðvartuotis nedidelius laivelius (turistø 

jachtas, katerius) iki poilsio nameliø ir uosto 

centre nebaigtø statyti namø problemø. 

Iki septyniasdeðimties maþøjø ir pramoginiø 

laiveliø galës ðvartuotis prie rytinës ir vakarinës 

krantiniø. Tai yra senosios Ðventosios 

uosto krantinës. Jos bus pritaikytos laiveliams 

priimti. Apskaièiuota, kad reikës iðkasti 

apie 60 tûkst. kubiniø metrø grunto. 

Prie pagilintø krantiniø bus tvirtinami plaukiojantys 

pontonai, prie jø montuojami vadinamieji 

pirðtai, tarp kuriø ðvartuosis laivai. 

Iki apðvieèiamø krantiniø dar reikës nutiesti 

vandentieká ir elektros kabelius. Á Ðventàjà 

pradëjus plaukti laivams, vasarà èia atsiras 

ir pirmieji uosto darbuotojai. Ðventosios 

uosto teritorijoje numatyta komercinë 

veikla su laikinaisiais prekybos, uosto paslaugø 

statiniais. Gal atsiras verslininkø, kurie 

èia norës teikti nedidelës apimties jachtø 

eksploatacinës prieþiûros paslaugas. 

* * * 

Šios pareigos yra man naujas kokybinis 

þingsnis. Prie Šventosios uosto projekto 

reikia dirbti daug, ir jis man be galo ádomus. 

Viena to, þinoma, nepadaryèiau. Palaiko 

ir kolegos, ir KVJUD vadovybë, ir, be 

abejo, Susisiekimo ministerijos teigiamas 

poþiûris á darbà. 

Dar praëjusá rudená lankëmës Ðilutëje, 

Mingëje, Drevernoje ir apþiûrëjome tenykðèius 

uostelius. Þiûrëjome, kà ið jø patyrimo 

bus galima pritaikyti atstatomame Ðventosios 

uoste. Mûsø paèiø pagrindinius darbus 

galëèiau paskirstyti á du didelius blokus. 

Pirmasis blokas susijæs su artimiausia 

perspektyva – ðios vasaros sezonu, nes pirmuosius 

laivelius, kaip sakiau, jau turime 

priimti birþelá. Tiems darbams reikia rengti 

dokumentacijà, parinkti rangovà. Kitas blokas 

(jam tikimasi gauti Europos Sàjungos 

paramos) – tai didþiojo projekto, kurá reiks 

ágyvendinti iki 2016 metø, parengiamieji darbai. 

Bus pradëtas rengti detalusis planas, 

kurio sutartá netrukus turime pasirašyti, ir 

techninis projektas. O rangovà tikimës parinkti 

2013 metais. 

Ðventosios uosto planas 



Su Ðventosios miestelio gyventojais ir 

kurorto valdþia susitikæ Klaipëdos uosto vadovai 

pristatë bûsimuosius krantiniø valymo 

bei árengimo darbus. Šventojiškiai yra 

kupini vilties miestelyje pagaliau sulaukti 

laivø. Kone sausakimðoje Ðventosios pagrindinës 

mokyklos salëje KVJUD vadovai 

ne tik pasakojo apie uosto atstatymo 

planus, bet demonstravo ir vizualizacijas. 

Labiausiai miestelio gyventojus nudþiugino 

þinia, kad, nelaukdama 2016 m., kai bus 

pradedami grandioziniai darbai, KVJU direkcija 

nusprendë iðjudinti Ðventosios uostà 

dar ðiemet. Kaip pasakojo KVJUD generalinis 

direktorius E.Gentvilas, ðá vasaros 

sezonà ketinama atlikti uosto valymo 

darbus bei árengti rytinæ ir vakarinæ krantines 

su laikinomis prieplaukomis. Tad jau 

birþelá Ðventosios krantuose galës prisiðvartuoti 

nedideli, 6–12 m ilgio, laivai. Uoste 

bus sudarytos sàlygos atlikti muitinës 

procedûras, kad Ðventoji galëtø priimti ir 

uþsienio laivus. Klaipëdos valstybinis jûrø 

uostas ëmësi iniciatyvos kone penkeriais 

metais paankstinti dalá uosto atstatymo 

darbø, nelaukiant didþiøjø investicijø. 

Didþiojo Šventosios uosto atstatymo 

projekto preliminari kaina pagal ispanø atliktà 

galimybiø studijà – apie 180 mln. Lt. 

Šis projektas bus finansuojamas ir Europos 

Sàjungos (ES) lëðomis. Ispanø inþinieriø, 

konsultantø bei architektø kompanija 

„Alatec“ KVJU direkcijai pateikë penkis 

Ðventosios uosto rekonstrukcijos variantus. 

Optimaliu pasirinktas vadinamasis 

2B variantas, pagal kurá uostas bûtø statomas 

pietinëje dalyje, jame tilptø daugiau 

kaip 650 laivø. Uosto akvatorijoje bûtø vietos 

495 laivams ir vieta nedideliam 70 metrø 

ilgio kruiziniam laivui. Ant kranto þiemoti 

galëtø iki 160 jachtø. 

Kiek neáprasta uosto áplaukos vieta ið 

ðiaurës pasirinkta pagal jûros sroviø modeliavimo 

studijos iðvadas. Tikëtina, dabar 

Ðventosios neiðtiks 1939-aisiais statyto uosto 

likimas, kai po keliø audringø pavasariø 

jo áplauka buvo beveik uþneðta smëliu. Jûros 

sroviø specialistai nurodë, kad, esant 

rekomenduojamai molø konfigûracijai ir ne 

daugiau nei dvideðimt penkioms audringoms 

dienoms per metus, pakaks eksploataciniø 

áplaukos pavalymø kas pora metø, 

kad bûtø garantuota saugi navigacija. 

Ávertinus tai, kad jûroje kelis ðimtus kilometrø 

á pietus jachtø uostø, iðskyrus Klaipëdà, 

nëra, ir tai, kad latviø Pavilsota yra 

labiau ûkinis-þvejybinis, o Liepoja ir Ventspilis 

– pramoniniai, Ðventosios jachtø uostui 

atsiveria pagrástos galimybës tapti vienu 

patraukliausiø rytinëje Baltijos jûros pakrantëje. 

To tikimës, tam ir dirbame. 

galimybës: 

nuo konteineriø 

iki keltø 

Þurnalo „Mokslas ir 

gyvenimas“ pokalbis su 

KVJUD rinkodaros ir administracijos 

direktoriumi 

Artûru DRUNGILU 

MOKSLAS IR GYVENIMAS. Kai buvo 

rengiamas šis þurnalo numeris, paskelbti 

pranešimai apie puikius uoste dirbanèiø 

ámoniø krovos ir keleiviø perveþimo 

rezultatus. Kas ið esmës juos lemia 

ARTÛRAS DRUNGILAS. Teko ir 

mums pajusti globaliosios ûkio krizës 

poveiká, kai po neblogø 2008 m. pastebimai 

(6,7 proc.) sumaþëjo kroviniø 

srautas 2009-aisiais, bet uþ pastaruosius 

jau pernai mûsø apyvarta padidëjo 12,2 

proc. Tokius gerus rezultatus daugiausia 

lëmë kaimyniniø valstybiø iðaugusi 

tarptautinë prekyba. Iðaugo tranzitas ið 

kitø valstybiø – Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, 

Kazachstano – bendrai paëmus, 

17,6 proc. lyginant 2009-uosius su 2010 

metais. Mûsø nacionaliniø kroviniø apyvarta 

iðaugo 9 proc. Daugiausia mûsø 

uoste padidëjo baltarusiðkø prekiø apyvarta 

– jø prieaugis yra apie 23 proc. Panaðios 

tendencijos iðsilaiko ir ðiemet, pirmàjá 

ketvirtá netgi dar labiau – iki 25 proc. 

padidëjo krovos apimtys palyginti su jau 

gerais 2010 metais. 

Ypaè iðaugo konteineriniø kroviniø 

sàlyginiø vienetø (TEU) – maþdaug 32 

proc. Svarstoma, kad krova Klaipëdos 

uoste galëjo iðaugti ir dël suvarþymø va- 

Uosto 

þiuoti Rusijos kroviniams Lenkijos automobiliø 

keliais. Á Lietuvà pavyko pritraukti 

ir naujø kroviniø. Augimai uþfiksuoti visose 

kategorijose, taèiau didþiausi ðuoliai 

generaliniø kroviniø kategorijoje, konteineriø 

bei ro-ro (t.y. ratiniø kroviniø). 

Puikesniø rezultatø pavyko pasiekti Bûtingës 

terminale. Klaipëdos jûrø uoste 

sulaukta ir daug daugiau keleiviø. 

Manau, tokiems rezultatams lemiamos 

reikðmës turi mûsø augantis gebëjimas 

sëkmingai konkuruoti pritraukiant klientus. 

Taip pat rezultatus gerinti padeda ir patogi 

geografinë padëtis – turime vienintelá neuþðàlantá 

uostà rytinëje Baltijos pakrantëje. 

Jau Rygos ir toliau á ðiauræ esantiems 

uostams ðaltesnæ þiemà reikia naudoti ledlauþius, 

kad galëtø áplaukti laivai. Tai sulëtina 

kroviniø pristatymà ir iðgabenimà. Nuo 

to iðauga transportavimo kaštai. 

MG. Áprastu reiðkiniu tapo susisiekimas 

keltais su Baltijos ðaliø uostais. Kokios 

ðios veiklos ateities perspektyvos – 

kad ir, pavyzdþiui, galima keltø linija su 

Lenkijos Ðèecino (Svinousce) uostu 

A.D. Ro-ro technikos perveþimai yra 

labai svarbus ðios veiklos komponentas 

ir rodiklis. Ðios rûðies perveþimai ëmë 

augti jau 2009 m. antràjá pusmetá, kai manëme, 

kad tebesame paèioje giliausioje 

krizëje. Ðitø kroviniø prieaugis pernai buvo 

labai þenklus – net 34 proc. Ðiemet 

panaðus procentinis augimas. Keltais gabenami 

kroviniai mums ið tiesø yra perspektyvûs. 

Juo labiau kad, atsigaunant 

ekonomikai, labai padidëja ir tarptautinë 

prekyba plataus vartojimo prekëmis, kurios 

áprastai ir yra gabenamos ro-ro bûdu, 

tai yra treileriais, autotreileriais. 

MG. Ar galima suprasti, kad artëja geresni 

laikai 

A.D. Taip, artëja, ir tas kroviniø augimas 

reiðkia, kad auga valstybëse vartojimas 

– tiek Lietuvoje, tiek su ja prekiaujanèiose 

uþsienio ðalyse. Naujasis mûsø 

statomas keleiviø ir kroviniø terminalas 

taip pat bus pritaikytas ratinei technikai 

veþti keltais. Mes numatom, kad pastaèius 

tà terminalà iðaugs ne tik perveþimai, 

bet neabejotinai ir uosto patrauklumas. 

Terminalas iðsidëstys paèiame uosto ir 

miesto vidury. Dabartinis ro-ro terminalas 



Su konteineriais sparèiau vyksta 

kroviniø apyvarta 

sakyti, dabar esame su viena galva. Tokio 

supratimo mums labai pavydi kaimyninës 

valstybës, pirmiausia latviai. Tiek per Susisiekimo 

ministerijà, tiek per kitas institucijas 

– Lietuvos intermodalinio transporto 

platformà, per Rytø–Vakarø transporto ko- 

Per specialias 

talpas keliauja birûs ir 

skysti kroviniai 

yra uþmiestyje, gana toli nuo gyvenamøjø 

rajonø ir nëra toks patogus, koks bus naujasis. 

Naujasis terminalas yra lyg ir automagistralës 

Vilnius–Klaipëda tàsa – Baltijos 

prospekto pabaigoje, o tai reiðkia ypaè patogø 

susisiekimà. Mes tikimës, kad nauji pajëgumai, 

naujos galimybës pritrauks naujus 

keleiviø ir kroviniø srautus. Tarp naujøjø 

yra ir linija Klaipëda–Svinousèe. Parengta 

gana solidi medþiaga, atliktas jos rinkos perspektyvø 

tyrimas. Ðiandien ðios linijos dar 

nëra todël, kad laivybos linijos (ypaè ro-ro) 

skaudþiai pergyveno krizæ. Labiausiai smuko 

plataus vartojimo prekiø paklausa, kai, 

pavyzdþiui, net per krizæ augo kai kuriø þaliavø 

perveþimai. Tos ro-ro kompanijos, kurios 

iðgyveno, dabar semia auksà, likusá nuo 

konkurentø, kurie pasitraukë ið laivybos 

verslo. Reikia laiko, kad jos sustiprëtø ir pradëtø 

plësti savo veiklà. Toliau tarp perspektyviø 

jungèiø matyèiau keleiviø ir kroviniø 

linijà á Kopenhagos uostà, ið ten per pusvalandá 

pasiekiamas palyginti neseniai, 2001 

metais, pastatytas Odensës tiltas, per kurá 

jau galima patekti á Malmës miestà Ðvedijoje. 

Kopenhaga – labai perspektyvi ir turistø 

lankoma vieta. 

MG. Uostas – unikali ir dideles finansines 

áplaukas ðaliai atneðanti organizacija. 

Kaip KVJUD prisideda prie paties uostamiesèio 

gerovës didinimo 

A.D. Apskritai paëmus, mûsø indëlis á 

miesto gerovæ sudaro 3–4 mln. litø per metus. 

Tai pirmiausia skiriama tvarkyti miesto 

keliams ir tam tikriems smulkesniems 

infrastruktûriniams dalykams. Mûsø svarbiausia 

paskirtis – sudaryti geras, konkurencingas 

veiklos sàlygas verslui, per kurá 

ir yra generuojamos pagrindinës pajamos 

tiek miesto biudþetui per pajamø mokestá, 

tiek ir sukuriamos darbo vietos. Ið tikrøjø 

mûsø netiesioginis indëlis á miesto ûká yra 

daug didesnis, negu tiesioginis. 

MG. Uosto krovos 

ámoniø veiklos 

sëkmë yra glaudþiai 

susijusi su sausumos 

transporto darbu. 

Kaip su juo sekasi 

derinti uosto 

interesus (pavyzdþiui, 

Rytø–Vakarø 

transporto koridoriaus 

projektà) 

A.D. Ið esmës 

uosto sklandus darbas 

yra labai priklausomas 

nuo 

sausumos transporto 

– tiek infrastruktûros, 

tiek kainodaros. Apie keturi 

penktadaliai kroviniø á uostà atkeliauja geleþinkeliais. 

Jeigu kainodara yra nepalanki, 

galime labai greitai prarasti didelæ dalá 

kroviniø. Dël to mums bûtina glaudþiai bendradarbiauti 

ir turëti gerus ryðius tiek su Lietuvos 

geleþinkeliais, tiek su valdþios institucijomis 

– visø pirma su LR susisiekimo ministerijos 

Vandens transporto departamentu. 

Atëjus dirbti ministrui Eligijui Masiuliui, 

ðios dvi transporto rûðys buvo sujungtos á 

vienà – Vandens ir geleþinkeliø transporto 

departamentà. Tai yra labai gerai. Galima 

ridoriaus asociacijà – vyksta labai glaudus, 

subalansuotas darbas, reikalingi tiek mums, 

tiek geleþinkeliams sprendimai priimami þaibiškai. 

Manau, kad dabar turime labai gerai 

dirbanèià sistemà, kuri padeda pasiekti 

tokiø gerø rezultatø. 

MG. Kas Jums, kaip rinkodaros ir administracijos 

direktoriui, kelia daugiausia 

rûpesèiø uþsiimant KVJUD administraciniais 

reikalais 

A.D. Turime administraciniø patalpø problemà, 

nes darbuotojai yra iðsibarstæ ávairiose 

miesto vietose. Bet ðià problemà jau 



sprendþiame. Be to, dar 

prisideda ir Šventosios 

uosto reikalai. Siekdami 

nors kiek optimizuoti administracinæ 

veiklà, gavome 

uosto valdybos leidimà 

ásigyti vienà didesná 

administraciná pastatà, kuriame 

tilptø didþioji mûsø 

padaliniø dalis. Toká pastatà 

jau ásigijome. Suprantama, 

mûsø dar laukia nemaþai 

rûpesèiø – reikia paruošti 

darbo vietas, perkelti 

darbuotojus. Kiekviena 

diena atneša naujø rûpesèiø, 

nes toks ir turi bûti gyvenimas. 

MG. Ar tebesate Klaipëdos ROTARY 

klubo „Maris“ narys 

A.D. Iš tiesø esu narys. Dþiaugiuosi, 

kad turiu galimybiø bendrauti su þmonëmis, 

pasiðventusiais labdaros veiklai ir tik- 

Nepailsdami kilnoja 

krovinius uosto kranai 

Klaipëdos uosto potencialà 

Kristina GONTIER 

KVJUD Rinkodaros 

skyriaus virðininkë 

Kaip atskleisti 

Puoselëdami jûrines tradicijas, rûpinamës 

jø paveldu ir taip stipriname 

Lietuvos, kaip jûrø valstybës, ávaizdá pasaulyje. 

Dirbame keletu krypèiø. Pirmiausia 

– tai tarptautinës parodos, kuriose 

Uosto direkcija dalyvauja kartu su 

uosto kompanijomis. Antra – uosto propagavimo 

renginiai (konferencijos, seminarai, 

forumai, apskritojo stalo diskusijos). 

Treèia – dalyvavimas tarptau- 

tinëse asociacijose, darbo grupëse, 

projektuose. Ið ðiemetiniø tarptautiniø 

parodø pirmiausia paþymëtina didþiausia 

Rytø regiono transporto paroda 

„Trans Russia“, kuri jau dvyliktus metus 

rengiama Rusijos sostinëje Maskvoje 

ásikûrusiame Verslo centre. Èia 

Klaipëdos uostas pristatomas jungtinëje 

Lietuvos transporto ekspozicijoje, kurioje 

taip pat dalyvauja AB „Lietuvos geleþinkeliai“ 

ir Lietuvos nacionalinë veþëjø 

automobiliais asociacija „Linava“. 

Klaipëdos uostui atstovauja Uosto direkcija 

bei deðimt svarbiausiø uosto 

ámoniø. Be to, Klaipëdos uostas jau treèià 

kartà dalyvauja didþiausioje Vakarø 

Europos transporto ir logistikos parodoje 

„Transportas ir logistika“, kuri 

kas dveji metai vyksta Vokietijoje, Miuncheno 

mieste. Ne maþiau svarbi transporto 

paroda „Transportas ir logistika“ 

jau daugiau kaip deðimt metø vyksta 

Minske. Baltarusija yra svarbiausia Klaipëdos 

uosto tranzitiniø kroviniø partnerë, 

todël mûsø dalyvavimas ðiame renginyje 

turi didelæ reikðmæ plëtojant tarpusavio 

santykius. Kruizinës laivybos 

Lietuvos stendas kruizinës laivybos parodoje Majamyje. Deðinëje – 

Vygaudas Uðackas, tuometis LR ambasadorius JAV 

rais verslo profesionalais. Man tai ádomu 

ir naudinga. Manau, kad kitiems duoda 

naudos ir mano dalyvavimas ðio klubo 

veikloje. Kiekvienà pirmadiená kartu pietaujame, 

ir mûsø pietûs bûna paprastai 

teminiai. Mes kvieèiamës ávairius praneðëjus, 

kurie yra vienos ar kitos gyvenimo 

srites þinovai, pristato savo darbo naujoves 

ir subtilybes. Tai naudinga ir klubo 

nariams, ir tø srièiø ámonëms prisistatant 

visuomenei. O ið esmës juk visø ROTA- 

RY organizacijø veikla skirta teikti paramà, 

labdarà tiems, kam jos tikrai reikia. 



ferencijos ir seminarai. Ðie metai mums 

ypatingi tuo, kad mûsø ámonë, Klaipëdos 

valstybinio jûrø uosto direkcija, pasitinka 

savo dvideðimties metø jubiliejø. Ta proga 

rengiamas tarptautinis forumas „Miestai 

ir uostai: bendrojo kelio beieškant“, kuris 

vyks 2011 m. geguþës 20 dienà. 

Forume dalyvaus miesto ir uosto vadovai, 

politikai, laivybos ir krovos kompanijø 

vadovai. Jie diskutuos ilgalaikës 

uostø plëtros, keleivinës laivybos, socialinës 

ir ekonominës uostø naudos, gamtosaugos, 

miestø ir uostø sàveikos, jûrinio 

turizmo temomis. Be to, organizuojame 

daug informatyviø ir kûrybiniø konkursø 

su ðalies ðvietimo ástaigomis: uostas 

atsispindës mokiniø pieðiniuose, dainø 

ir eilëraðèiø posmuose, esë tekstuose. 

Uosto direkcija taip pat rengia Klaipëdos 

uosto fotografijø parodas didþiausiuose 

Lietuvos miestuose, LR Seime ir 

Vyriausybëje. Paroda, kurià pavadinome 

„Uosto kelionë á dabartá“, praeities ir dabarties 

nuotraukø palyginimu vaizdþiai 

atskleidþia uosto ypatumus, jo plëtotæ ir 

jame dirbanèiø þmoniø kasdienybæ. Paroda 

jau buvo eksponuojama Klaipëdoje, 

Ðiauliuose, Kaune, Utenoje. Á uostamiestá 

ji sugráš Jûros ðventës ir Didþiøjø 

burlaiviø regatos metu. 

„Albatrosas“ – paminklas þuvusiems 

jûrininkams ir nuskendusiems laivams 

iðkils prie jûros vartø 

Uosto direkcijos jubiliejinius renginius 

vainikuos geguþës 21 d. (ðeðtadiená) ávyksiantys 

pramoginiai, informaciniai ir kultûriniai 

renginiai klaipëdieèiams bei miesto 

sveèiams. Kruiziniø laivø terminale bus 

surengta jûriniø amatø mugë „Senojo jûrininko 

kiemas”, vyks „Drakono“ klasës 

jachtø varþybos, vakarinis jûriniø dainø 

koncertas. Be to, geguþës 21-osios vakare 

antrà kartà ávyks unikalus renginys 

„Laivø paradas“, kuris leis pasigërëti uoste 

plaukiojanèiais pasipuošusiais laivais 

ir inscenizuotu jûros mûðiu. Informuodami 

visuomenæ apie mûsø veiklà, ketvirtus 

metus rengiame didelio populiarumo 

sulaukianèià akcijà „Susipaþinkime su 

Klaipëdos uostu“. Tai nemokamos ekskursijos 

laivu po uosto akvatorijà. Šiuo 

plëtotei Klaipëda skiria ypatingà dëmesá: 

Uosto direkcijos atstovai jau aðtuntà 

kartà dalyvauja tarptautinëje kruizinio 

verslo parodoje Majamyje (JAV) „Cruise 

Shipping Miami“, penktà kartà – kas 

dvejus metus vykstanèioje parodoje 

Hamburge „Seatrade Europe“. 

* * * 

Klaipëdos valstybinio jûrø uosto direkcijos 

rinkodaros tikslai – atskleisti uosto 

galimybes ir potencialà, jûrinio verslo teikiamus 

ekonominius ir socialinius privalumus, 

supaþindinti visuomenæ su uosto 

veikla, perspektyvomis, prisidëti prie jûreivystës 

profesijos ávaizdþio gerinimo. Klaipëda 

– tradicinë jûrinio verslo renginiø ðeimininkë: 

èia rengiamos jûrinio transporto, 

kruizinës laivybos bei jûrinio turizmo kon- 

Nuotraukos 

ið KVJUD ir 

P.S.KRIVICKO 

archyvø 

Tokie graþuoliai – didieji 

burlaiviai – ðià vasarà po 

poros metø vël gráð á 

Klaipëdà 



renginiu siekiame „atverti uosto vartus“ 

visuomenei, vaizdþiai parodyti uosto 

veiklà, jûrinio verslo ekonominius ir socialinius 

privalumus. Klaipëdos uostas 

kasmet sulaukia didelio bûrio ðalies ir uþsienio 

sveèiø: verslininkai, valdþios atstovai, 

akademinë bendruomenë, þiniasklaida 

domisi uosto veikla. Mums ypaè svarbus 

bendravimas su jaunimu: vien praëjusiais 

metais uoste lankësi daugiau kaip 

dvideðimt ávairiø mokyklø, kolegijø, universitetø 

studentø ir moksleiviø grupiø. 

Jaunuosius lankytojus vaizdþiai supaþindiname 

su uosto veikla ir jo galimybëmis. 

Jie apþiûri krovos kompanijø terminalus, 

stebi gamybos procesus, vyksta pas uosto 

kapitonà. Uostas jiems labai ádomus ir 

paslaptingas. Mes taip pat esame suinteresuoti, 

kad uoste lankytøsi kuo daugiau 

jaunimo. 

* * * 

Treèioji mûsø veiklos kryptis – atstovauti 

uosto interesams tarptautiniø asociacijø 

veikloje. Uosto direkcija nuo 1995 

metø dalyvauja Baltijos uostø organizacijos 

(BPO), o nuo 2001 metø – Europos 

jûrø uostø organizacijos (ESPO) ir Europos 

kruizø asociacijos (CE) veikloje. Padedant 

šioms organizacijoms, uostas vykdo 

bendrus rinkodaros projektus, studijas, 

uþmezga ir palaiko ryšius su uostais 

partneriais, keièiasi informacija, semiasi 

patirties. Baltijos uostø organizacija ir Europos 

jûrø uostø organizacija yra jûrinio 

transporto rinkodaros asociacijos. Plaèiau 

kalbant apie narystæ Europos kruizø 

asociacijoje, vienijanèioje per šimtà uostø, 

svarbu bendrai reklamuoti visus regionus 

ir uostus, pristatyti jø pranaðumus. 

Nuo ðiø metø ákurta nauja Baltijos kruizø 

„Cruise Baltic“ asociacija, kuri vykdo rinkodarà 

tik Baltijos jûros regione. Uosto 

direkcija ir Klaipëdos miesto savivaldybë 

ástojo á ðià asociacijà, kuri ðiuo metu vienija 

18 uostø, tad uostas bus intensyviau, 

ádomiau reklamuojamas. 

* * * 

2009 m. Klaipëdos uostui graþiai pavyko 

„Didþiøjø burlaiviø regatos“ finalinis 

etapas. Ðiø metø rugpjûtá vël sulauksime 

tokio áspûdingo reginio. Jo reikðmë 

mûsø kraðtui – dar viena efektinga 

þinia pasauliui apie Klaipëdà, apie Lietuvà, 

kaip jûrinæ valstybæ. Ðiømetë regata 

– „Kultûrinë didþiøjø burlaiviø regata“ 

(„Cultural Tall Ship Races“). Regatos organizatorius 

„Sail Training International“ 

kvieèia regatose dalyvauti daugelá tø paèiø 

burlaiviø, taèiau labiau akcentuojama 

jø kultûrinë misija. Ypaè didelë tokiø 

Klaipëdos miesto meras Vytautas Grubliauskas (kairëje) ir KVJUD generalinis 

direktorius Eugenijus Gentvilas per pirmàjá naujai iðrinktos uostamiesèio 

savivaldybës tarybos posëdá 

Septyniø pëdø po kyliu! 

Per dvidešimt atkurtos nepriklausomybës metø daug kalbëta apie 

Lietuvà – jûrinæ valstybæ. Taèiau pastarieji keleri metai neabejotinai 

árodë, kad Klaipëdos miestas ir uostas tikrai tapo Lietuvos kaip jûrinës 

valstybës simboliu. 

Ekonominio sunkmeèio laikotarpiu Klaipëdos uostas ne tik neþlugo, 

bet pasiekë tiesiog stulbinanèiø rezultatø. Uosto kompanijos sugebëjo 

prisitaikyti prie pakitusiø tarptautiniø rinkø reikalavimø ir ne tik 

iðlaikë palankesnio ekonominiu poþiûriu laikotarpio krovos apimtis, 

bet ir ëmë pirmauti tarp rytinës Baltijos pakrantës uostø. Tai árodo, 

kad ir Klaipëdos valstybinio jûrø uosto direkcijos pastangos siûlyti 

lanksèià tarifø politikà, ir uosto modernizavimo, jo akvatorijos gilinimo, 

geleþinkeliø plëtotës projektai bei visø uosto krovos kompanijø 

pastangos siûlyti aukðèiausios kokybës paslaugas atlaiko nuoþmios 

tarptautinës konkurencijos bangas. 

Klaipëda, kaip jûrinës valstybës simbolis, plaèiai nuskambëjo svetingai 

ir nuoðirdþiai priimdama didþiøjø burlaiviø ir jachtø regatas. Jø 

apsilankymas uostamiestyje sulaukë nepaprasto Lietuvos þmoniø dëmesio. 

Plazdanèios burës ypaè patraukë jaunimà, o tai leidþia tikëtis, 

kad graþiausios ir tauriausios jûrinës tradicijos bus puoselëjamos ateityje. 

Mums ypaè svarbu, kad Klaipëdos uostas, sëkmingai áveikiantis 

iðorinæ konkurencijà, atsilaikytø ir nepasiduotø vidiniams politiniams 

bangavimams. 

Nuoðirdþiai linkiu Klaipëdos uostui ir miestui sëkmës, kad visi laivai, 

aplankantys mûsø svetingus krantus, visada turëtø septynias pëdas 

po kyliu. 

Vytautas GRUBLIAUSKAS 

Klaipëdos miesto meras 

Viliaus MAÈIULAIÈIO nuotr. 

regatø reikðmë jûrinio turizmo plëtrai, socialinë 

ir ekonominë nauda regionui, be 

abejo, visai Lietuvai. 

* * * 

Ðiais metais pagaliau ágyvendinsime 

ilgai puoselëtà idëjà pastatyti paminklà 

ALBATROSAS þuvusiems Lietuvos jûrininkams 

ir nuskendusiems laivams pagerbti. 

Bene prieš ketvertà metø Lietuvos 

marinistikos þurnalistø klubas „Marinus“ 

pasiûlë prie Delfinariumo, ties jûros 

vartais, pastatyti dešimties metrø 

aukšèio metalo lakðtø paminklà, kurio 

simboliu pasirinktas dràsos ir laisvës 

paukštis albatrosas. Architekto Mindaugo 

Zabarausko ir skulptoriaus Klaudijaus 

Pûdymo pagamintas paminklas, tikimës, 

iðkils dar šià vasarà. 


Ar buvo 

juros periodo 

parkas Lietuvoje 

Algimantas GRIGELIS 

LMA narys korespondentas 

Juros periodo pradþioje teritorijoje, kur 

dabar yra Lietuva, buvo sausuma, paveldëta 

ið ankstesnio – sauso ir dykuminio 

triaso periodo. Tuo metu pamaþu ðiltëjo 

klimatas, dabartinës Vidurþemio jûros plotuose 

Þemës pluta smarkiai grimzdo, formavosi 

Tetijos vandenynas, jame klostësi 

tûkstanèiø metrø storio nuosëdø sluoksniai. 

Mesozojaus eros pabaigoje dël tektoniniø 

plokðèiø susidûrimo ðis regionas 

patyrë kalnodarà, jame buvo iðkelti ir susiformavo 

dabartiniai Alpiø kalnagûbriai. 

Tø grimzdimø atgarsiai dabartinës Lietuvos 

teritorijoje, Tetijos ðiauriniame pakraðtyje, 

irgi pasireiðkë Þemës plutos dubimu. 

Juros periodas (Jurassic) – vienas iš 

dvylikos geologiniø Þemës istorijos periodø, 

aštuntasis fanerozojaus laikotarpiu. 

Nuo fanerozojaus pradþios – prieš 545 

milijonus metø (Ma) – pradëjo formuotis 

3 pav. Juros periodo foraminiferø sankaupos 

(A.Grigelis, E.Norling, 1999) 

1 pav. Juros periodo sluoksniø paplitimas Lietuvoje (pagal A. Grigelá, 1998) 

nuosëdinë Þemës danga, uolienose jau 

aptinkami pirmieji skeletinës faunos radiniai. 

Fanerozojaus eonas skirstomas á 

paleozojaus – senosios faunos, mesozojaus 

– vidurinës faunos ir kainozojaus – 

naujosios faunos eras. Juros periodas yra 

vidurinysis mesozojaus laikotarpis. Jis truko 

68 milijonus metø, nuo 203 iki 135 Ma. 

Vardà periodas gavo nuo Juros kalnø (Juragebirge) 

pietø Vokietijoje; geologiniuose 

þemëlapiuose þymimas mëlyna spalva. 

Kad geologai galëtø susigaudyti milijonus 

metø trukusioje Þemës raidoje, juros, 

kaip ir kitø periodø, sluoksniai skirstomi 

á maþesnius padalinius. Smulkiausias 

yra paleontologinë zona, grindþiama 

faunos evoliucijos raida. Juros periodo 

zonø trukmë yra tik 700 tûkstanèiø metø. 

2 pav. Papilës 

juros geologinio 

draustinio 

atodanga 

Taèiau mastai èia jau buvo maþi. Ið pradþiø 

atsirado sekliø gëlavandeniø eþerø ir 

balø. Apyeþeriuose augusiø augalø liekanos 

juose suklostë daug organinës medþiagos, 

kuri ilgainiui virto rudàja anglimi. 

Vidurinës juros pabaigoje teritorijà ið pietø 

pasiekë Tetijos vandenyno transgresija. Jûrinis 

baseinas pamaþu plito á pietø ir vakarø 

Lietuvà, driekësi iki Papilës, Klykoliø ir 

Nigrandës (Latvijoje). Transgresijos pradþià 

þymi nuotrupinës priekrantës nuosëdos 

(smëliai, apvalainiai, gargþdas), susiklostæ 

kelovëjaus laikotarpiu (prieš 158 

Ma). Vëlyvosios juros metu baseinas pagilëjo 

iki 200 metrø, jame klostësi molingos 

karbonatinës nuosëdos. Jûra buvo 


negili, vanduo ðiltas, normalaus druskingumo, 

prisotintas kalcio karbonatø. Vëlyvosios 

juros pabaigoje regionas pradëjo 

kilti, ir titonio amþiaus viduryje (prieð 138 

Ma) jûrinis baseinas regresavo. Vandenynas 

atsitraukë á pietus, ásivyravo sausuma, 

trukusi iki kito – kreidos periodo vidurio 

(prieð 102 Ma). Geologiniame þemëlapyje 

juros periodo sluoksniai (þymimi mëlyna 

spalva) tæsiasi nuo Kauno iki Klaipëdos 

ir Baltijos jûros Gdansko ádaubos, aprëmindami 

Lietuvos–Lenkijos sineklizës 

ðiaurës rytinius šlaitus (1 pav.). 

5 pav. Ouranosaurus 

nigeriensis 

Venecijos gamtos 

istorijos muziejuje 

(7 m ilgio) 

Algimanto 

GRIGELIO nuotr. 

4 pav. Diplodocus carnegii Bolonijos universiteto gamtos muziejuje (30 m ilgio) 

Su juros periodu Lietuvoje yra susijæ 

svarbûs mokslo istorijai faktai. Juros sistema 

buvo pirmoji, kurios sluoksnius 1827 

m. Papilëje apraðë geologas Janas Ulmanas. 

Vilniaus universiteto zoologas ir 

paleontologas Eduardas Eichvaldas 1830 

m. Papilës atodangose surinko ir apraðë 

amonitø fosilijas, iðskyrë keletà naujø rûðiø. 

Keliais metais vëliau Eichvaldo kolekcijà 

iðtyrë Berlyno universiteto paleontologas 

Leopoldas Buchas, kuris patvirtino 

Papilës atodangø juros sistemos kelovëjaus 

aukðto amþiø. Vëliau buvo nustatyti 

ir kiti juros sistemos aukðtai. Papilës 

atodanga yra vertingas geologinio paveldo 

objektas. Paskelbtas geologiniu 

draustiniu, apraðytas, graþiai sutvarkytas, 

lengvai prieinamas Papilës draustinis iðgyvena 

antràjá atgimimà (2 pav.). 

Juros periodu dabartinës Lietuvos teritorijoje 

negilioje ir ðiltoje jûroje gyveno gausi 

pirmuoniø – foraminiferø bei ávairiø bestuburiø 

grupiø – brachiopodø, dvigeldþiø, 

galvakojø moliuskø (vad. amonitais) ir kt. 

fauna. Šios faunos paleontologinius radinius 

tyrinëjo J.Siemiradzkis (1888), K.Bodenas 

(1913), E.Krenkelis (1914), R.Brinkmannas(1927), 

L.Rotkytë (1987). Papilës 

juros sluoksniø geologijà ir tektonikà tyri- 

nëjo Kauno universiteto geologai Juozas 

Dalinkevièius (1937) ir Èeslovas Pakuckas 

(1932). Mikropaleontologiniai tyrimai irgi turi 

senà istorijà. Lietuvos ir Kurðiø juros sistemos 

foraminiferas pirmasis 1904 m. monografijoje 

apraðë Karaliauèiaus universiteto 

paleontologas Rolandas Brinkmannas. 

Ðiø eiluèiø autoriui teko tyrinëti Lietuvos, 

Švedijos, Sirijos, Kanados juros sistemos 

foraminiferus ir zonø stratigrafijà, paskelbti 

ðia tema monografijø. Ðiø labai maþø kiauteliø 

(iki 4–6 mm) nuosëdose randamos labai 

gausios sankaupos (3 pav.). Teko rasti 

ir pirmøjø planktoniniø foraminiferø. 

Paminëjus juros periodà, vaizduotëje 

iðkyla gigantiðki ropliai, gyvenantys milþiniðkuose 

araukarijø miðkuose ir savanose 

tuometiniø tropikø platumose. Labai 

stambiø fosiliniø reptilijø kaulai þinomi 

mokslui nuo XIX a. pradþios. 1842 m. paleontologas 

Richardas Owenas pavadino 

ðiø iðkastiniø gyvûnø grupæ Dinosauria vardu 

(gr. deinos – baisus, galingas + sauros 

– drieþas). Ði gyvûnø grupë gyveno 

nuo triaso periodo (prieð 230 Ma) iki kreidos 

periodo pabaigos (prieš 65 Ma). Juros 

periodas pasiþymi ypaè ádomiais radiniais. 

XIX a. dinozaurø skeletai buvo gamtos 

muziejø paþiba. Jø ieðkoti buvo rengiamos 

paleontologø ekspedicijos. Dabar 

mokslui þinoma 500 ðiø gyvûnø genèiø ir 

1000 rûðiø. Nuo milþiniðko 40 m ilgio Diplodocus 

iki keliø deðimèiø centimetrø teropodo, 

beje, dabartiniø paukðèiø protëvio. 

Kasdienëje kalboje „dinozauras“ yra 

didelis, lëtas, atgyvenæs monstras. 

Muziejuose eksponuojami dinozaurø 

skeletai lankytojams darë didþiulá áspûdá. 

Bet ðtai 1993 m. Stevenas Spielbergas 

sukuria kino filmà „Juros parkas“ pagal 

Michaelio Crichtono novelæ. Atokioje Karibø 

jûros salelëje su fosiliniais ropliais susiduria 

filmo herojai. Sukurti filmà kainavo 

54 milijonus doleriø, taèiau tai buvo 

didþiulë sëkmë. Informacijos pliûpsnis pasiekë 

visuomenæ. Kompiuteriniø technologijø 

dëka vaizduotës sukurti gyvûnai tarsi 

atgijo. Savo filme Spielbergas genialiai 

pasirëmë paleontologø radiniais, aprengë 

ðiø drieþø skeletus mësa ir oda, privertë 

judëti, ákvëpë ðiek tiek proto ir dvasios. 

Jis atvedë dinozaurus á vaikø, o kartu 

ir á suaugusiøjø gyvenimà. Nuo jo prasidëjo 

filmø, þaidimø, suvenyrø industrija 

ir literatûros þanras. Filmas davë 914 milijonø 

doleriø pelnà. Dinozaurai iki šiol nenusibosta, 

tobulëja, ugdo naujas dinozaurø 

kino þvaigþdes... Áspûdingus dinozaurø 

skeletus teko matyti Paryþiaus, Bolonijos, 

Sienos, Venecijos gamtos istorijos 

muziejuose (4, 5 pav.). Vienas naujausiø 

Èilëje rastø dinozaurø 2002 m. buvo 

net pavadintas geologo Ignoto Domeikos 

vardu. 

Kai pradëjau tyrinëti juros periodo 

sluoksnius ir jø fosilijas, apie dinozaurus 

þinojo tik paleontologai. Nepastebimai dinozaurai 

tapo pasaulio masinës kultûros 

dalimi. Deja, juros periodo parkas Lietuvoje 

neegzistavo – nebuvo tropikø miðkø, 

be to, dinozaurams paprasèiausiai bûtø 

buvæ per ðalta. Reikia su tuo susitaikyti. 

Þemës raidos ir organinio pasaulio evoliucijos 

nepakreipsi norima linkme. 


Antropinis principas: 

gyvybë = anglis + kiti org 

Organogenai periodinëje sistemoje 

Doc. dr. Kazimieras 

KONSTANTINAVIÈIUS 

Jei Visatos materijos savybës net labai 

nedaug skirtøsi nuo dabartiniø, tai nebûtø 

susidariusios ar bûtø kitokios galaktikos, 

þvaigþdës ir jø planetos bei jose 

esantys atomai, nebûtø atsiradusi Visatoje 

gyvybë. Todël manoma, kad elementariøjø 

daleliø pamatiniø savybiø suderinimas 

mûsø Visatoje ir nulëmë susidarymà 

tokiø atomø, ið kuriø, esant tinkamoms sàlygoms, 

galëjo atsirasti gyvybë ir „protingas 

þmogus“. Tokios mûsø Visatos savybës, 

leidusios susidaryti gyvybei bûtinoms 

sàlygoms ir atomams, pavadintos „antropiniu 

principu“ (gr. antropos – þmogus). 

Èia panagrinësime „antropinio principo“ 

realizavimàsi, t.y. kokie atomai ir jø sudaromos 

molekulës nulëmë gyvybës atsiradimà 

Þemëje. 

Kai metano ar vandens randama toliau 

nei Þemë nuo Saulës nutolusiose planetose 

ar jø palydovuose, o dabar ir kitø 

þvaigþdþiø planetose, paprastai sakoma, 

kad jose galëjo bûti, o gal ir yra gyvybë. 

Vis dëlto gyvybë yra sudaryta ne tik ið metano, 

bet ir ið daug sudëtingesniø ir ávairesniø 

molekuliø, kurias sudaro anglies, 

vandenilio, deguonies ir dar azoto atomai. 

Nors Þemëje randamø atomø-elementø 

yra apie devyniasdeðimt, taèiau kaþkodël 

gyvybë susikûrë daugiausia tik ið keturiø 

organogeniniø elementø – anglies, vandenilio, 

deguonies ir azoto. Ðie elementai, iðskyrus 

deguoná, Þemës plutoje nëra gausûs, 

tik specifiniuose sandaros organuose 

– kauluose, šarvuose ir kt. yra daugiau 

kalcio. Kitø atomø organizmuose nëra 

daug, nors kai kurie metalai labai maþais 

kiekiais yra bûtini. Tad organogeniniø elementø 

anglies, azoto, deguonies ir vandenilio 

atomai turi kaþkuo iðsiskirti ið kitø 

atomø, kad jie tapo bûtini susidaryti gyvybei. 

Norint išsiaiškinti, kuo organogenø atomai 

skiriasi nuo kitø periodinës sistemos 

atomø, kodël bûtent jie sudaro pagrindines 

gyvybës molekules ir kaip ið makromolekuliø 

atsirado gyvybë ir þmogus, reikia 

apþvelgti visos periodinës sistemos atomø 

pagrindines savybes, jas palyginti ir 

aptarti, kas lemia ðiø atomø ir jø sudaromø 

maþø ir makromolekuliø iðskirtinumà. 

Ðiuos klausimus trumpai panagrinësime 

trijuose straipsneliuose: 1) kuo ðie keturi 

organogeniniai atomai iðsiskiria ið daugiau 

kaip devyniasdeðimties visos periodinës 

sistemos atomø; 2) kodël makromolekulës 

ir vanduo yra bûtini gyvybei; 3) kaip 

realizavosi antropinis principas, t.y. kokie 

etapai bûdingi gyvybës organizmø plëtotei 

ir jø sàmonëjimui. 

Atomø savybiø kitimas tarp periodø 

Kaip þinoma, atomai sudaryti iš branduolio 

ir apie já skriejanèiø elektronø. Neutraliame 

atome neigiamà krûvá turinèiø elektronø 

yra tiek, kiek tokio pat dydþio teigiamà 

krûvá turinèiø protonø yra branduolyje, 

ir atome kiekvienam protonui galima priskirti 

vienà elektronà (tik neaiðku kurá). Atomø susidarymà 

lemia elektriniø krûviø sàveikos – 

jie vienas kità veikia Kulono dësniu: vienodi 

krûviai vienas kità stumia, o prieðingi traukia; 

krûviø sàveika yra tuo stipresnë, kuo 

didesni krûviai sàveikauja; didëjant atstumui 

sàveikos jëga silpnëja atvirkðèiai proporcingai 

atstumo kvadratui. 

Kadangi vienas kità traukia prieðingø 

þenklø – teigiamas ir neigiamas krûviai, tai 

traukos energija yra neigiama. Todël atomo 

elektronø (taigi ir atomo) energijos yra 

neigiamos ir toliau sakymas „didesnë“ ar 

„maþesnë“ energija reikð didesnæ ar maþesnæ 

neigiamà energijà, stipresná ar silpnesná 

elektrono traukimà prie branduolio. 

Atomai yra stabilûs todël, kad branduolyje 

sukoncentruoti protonai elektronus 

traukia stipriau nei atskirai ir nepriklausomai 

skriejantys elektronai tarpusavyje vienas 

kita stumia. Ta elektronø tarpusavio 

stûma iš dalies uþstoja-sumaþina-ekranuoja 

branduolio krûvá, todël branduolys elektronus 

traukia efektyviu krûviu, kuris yra 

maþesnis nei visø jo protonø krûvis, bet 

didesnis nei vieno protono krûvis. 

Kaip þmonës turi savo bûstà, taip ir 

elektronai atome (ar molekulëje) irgi yra 

bûstuose – bûsenose ir nuo jø priklauso 

atomø ir molekuliø savybës. Taèiau elektronø 

bûsenas lemia jau kitokie – kvantiniai 

mikropasaulio dësniai, skirtingi nuo 

Niutono dësniø, kurie valdo mûsø makropasaulá. 

Ðios atomo (molekulës) bûsenos 

vadinamos orbitalëmis ir skiriasi energija 

(butai gali bûti skirtinguose aukðtuose) bei 

forma (kambariai irgi yra skirtingø formø). 

Tiesà sakant, kaip juda elektronas, apskritai 

neþinoma (manoma, kad ið principo ir 

negalima suþinoti), todël ir bûsenos apibûdinamos 

tikimybëmis rasti elektronà 

ávairiose vietose. Dël ðio neapibrëþtumo 

bûsenos-orbitalës daþnai vaizduojamos 

kaip tam tikros formos debesëlis, kuris yra 

tankesnis ten, kur didesnë tikimybë rasti 

elektronà. 

Visø atomø orbitaliø klasifikacija yra paremta 

vandenilio atomo orbitalëmis, nes tik 

jo atominës orbitalës (AO) nustatytos tiksliai, 

iðsprendus Ðredingerio lygtá, gautà remiantis 

pagrindiniais kvantinës mechanikos 

dësniais. Kitø atomø AO, gautos pakankamai 

tikslios artutiniais-apytikriais metodais, 

maþdaug atitinka vandenilio atomo AO. 

Vandenilio atomo orbitalës susiskirsto 

sluoksniais, kurie paeiliui tolsta nuo branduolio. 

Pirmas sluoksnis turi vienà 1s orbitalæ, 

antras sluoksnis – keturias 2s, 2p x 

, 

2p y 

, 2p z 

orbitales; treèias sluoksnis – keturias 

3s, 3p x 

, 3p y 

, 3p z 

orbitales ir dar penkias 

3d tipo AO, iš viso devynias; ketvirtas 

sluoksnis, be ðiø devyniø, turi dar septynias 

f tipo AO ir t.t. 

Kai atome yra ne vienas, o keli ar keliasdeðimt 

elektronø, jie turi iðsidëstyti tuose 

bûstuose – sluoksniø orbitalëse. Ðis iðsidëstymas 

yra reguliuojamas Pauli principu, 

pagal kurá kiekvienoje orbitalëje gali 

bûti ne daugiau kaip du elektronai, taèiau 

jø sukimaisi apie savo aðá – sukiniai (panaðiai 

kaip ir Þemë sukasi apie savo aðá) 

turi bûti prieðingø krypèiø. Be elektronø 

skaièiaus vienoje orbitalëje apribojimo, jø 

iðsidëstymas sluoksniuose yra veikiamas 

ir orbitaliø energijos, nes pirmiausia uþpildomi 

sluoksniai, kuriuose elektronai yra 

stipriausiai traukiami prie branduolio, taigi 

ir tø elektronø energija yra didþiausia. Todël 

pirmiausia yra uþpildomi arèiausiai 

branduolio esantys sluoksniai – kiekvienoje 

sluoksnio orbitalëje iki dviejø elektronø, 

ir paeiliui pildomi vis tolimesni sluoksniai. 

Atomo savybes daugiausia nulemia 

paskutiniojo, išorinio – valentinio sluoksnio 

savybës. Valentinis sluoksnis ypaè 

svarbus dël to, kad atomas su kitais atomais 

susilieèia ir sàveikauja tik tolimiausiais 

nuo branduolio iðorinio sluoksnio valentiniais 

elektronais (VE). Tad valentinis 

sluoksnis apibrëþia atomo dydá – tûrá ir kitas 

atomo savybes, taip pat pagrindinæ atomo 

savybæ – jo sudaromas chemines jungtis 

ir tarpmolekulines sàveikas. 


anogenai 

H 

Elementai iš pradþiø buvo suklasifikuoti 

ir suskirstyti periodinëje Mendelejevo sistemoje 

pagal elementø chemines savybes 

ir didëjanèius atominius svorius. Paaiðkëjus 

atomø sandarai pasirodë, kad periodinë 

Mendelejevo sistema yra apibrëþiama 

valentinio sluoksnio orbitalëmis, kurios atitinka 

vandenilio atomo orbitaliø suskirstymà 

sluoksniais. Atomams-elementams iðdëstyti 

periodais yra svarbu ir jø valentinëse 

atominëse orbitalëse (VAO) esanèiø 

elektronø (VE) energijos, kurias sudaro jø 

sàveika su branduoliu ir tarpelektroninës 

saveikos, kurios priklauso nuo orbitaliø formos. 

Kuo tolimesnis nuo branduolio valentinis 

sluoksnis, tuo silpniau elektronà 

traukia branduolys, tuo maþesnës to 

sluoksnio atominiø orbitaliø energijos (tiksliau, 

tose orbitalëse esanèiø elektronø 

energijos). 

C 

Si 

1 pav. Vandenilio H, anglies C ir silicio Si 

atomø sluoksniai. 

Branduolys , išoriniai-valentiniai ir 

vidiniai elektronai 

Pirmojo periodo valentinë AO yra pirmo 

sluoksnio 1s orbitalë, o antrojo periodo 

VAO yra keturios antro sluoksnio 2s, 

2p x 

, 2p y 

, 2p z 

orbitalës. Treèiojo vandeniliško 

sluoksnio tik 3s, 3p x 

, 3p y 

, 3p z 

valentines AO 

turi artimas energijas, tuo tarpu penkiø 3d 

tipo AO energijos yra daug aukðtesnës ir 

artimos ketvirto sluoksnio 4s , 4p x 

, 4p y 

, 

4p z 

orbitaliø energijoms. Todël treèiàjá periodà 

sudaro keturios treèiojo sluoksnio orbitalës, 

tuo tarpu ketvirtàjá periodà sudaro 

devynios VAO , t.y. keturios 4s, 4p x 

, 4p y 

, 

4p z 

ir penkios 3d tipo orbitalës. Tolimesnius 

periodus, panaðiai kaip ir ketvirtàjá periodà, 

sudaro susimaiðiusios vandenilio 

atomo gretimø sluoksniø AO ir jie turi po 

devynias ar dar daugiau VAO. 

Tad pirmajam periodui, kuris turi tik vienà 

1s orbitalæ, priklauso tik du elementai, 

vandenilis H (vienas VE) ir helis He (du VE). 

Antrajam periodui priklauso aštuoni ele- 

mentai, trys pirmieji atomai yra Li, Be, B, 

viduryje yra anglies C atomas (keturi VE), 

toliau eina azoto N (5 VE), deguonies O (6 

VE) atomai bei paskutinieji halogenas floras 

F (7 VE) ir inertiniø dujø atomas neonas 

Ne (8 VE). Treèiojo periodo atomai silicis 

Si, fosforas P ir siera S turi tiek pat iðoriniøvalentiniø 

elektronø kaip ir C, O, N atitinkamai 

ir laikomi chemiðkai panaðûs á pastaruosius 

(1 pav.). Ketvirtajam periodui jau priklauso 

aðtuoniolika atomø – elementø ir t.t. 

Valentinio sluoksnio elektronà vidiniø 

sluoksniø elektronai stumia nuo branduolio 

ir vienas vidinis elektronas uþstoja-ekranuoja 

valentiniam elektronui beveik vieno 

protono krûvá. Taigi valentinio sluoksnio 

elektronus branduolys traukia efektyviu 

krûviu, kuris yra artimas atomo VE skaièiui. 

Todël didëjant periodo numeriui ir valentiniam 

sluoksniui vis labiau tolstant nuo 

branduolio, jo VE vis silpniau traukiami prie 

branduolio, juos vis lengviau atitraukti ið 

atomo ir já paversti teigiamu jonu, kartu atomui 

sunkiau prisitraukti papildomà elektronà 

ir tapti neigiamu jonu. Šios jonizacinës 

savybës, vadinamos atitinkamai jonizacijos 

potencialu ir giminingumu elektronui, 

yra labai svarbios atomø bendravimui 

su kitais atomais ir su aplinka. Ketvirtojo ir 

kitø periodø atomø valentiniai sluoksniai 

yra gana toli nuo branduolio, jø VE jonizacijos 

energijos yra maþos ir jos maþai skiriasi 

(maþesniø skaièiø skirtumai yra maþesni), 

taigi visø šiø atomø savybës yra panaðios 

ir jø elementai yra metalai. 

Atomø savybiø kitimas periode 

Atomø cheminës ir fizikinës savybës 

skiriasi ne tik tarp periodø, bet kinta ir vieno 

periodo ribose, priklausomai nuo valentiniø 

elektronø skaièiaus, kuriø pasiskirstymas 

sluoksnio orbitalëse ribojamas 

Pauli principo. Tas savybiø kitimas priklauso 

nuo branduolio efektyvaus krûvio, nes 

valentinius elektronus nuo branduolio stumia 

ne tik vidiniø sluoksniø elektronai, kuriø 

kiekvienas ekranuoja beveik visà protono 

krûvá, bet ir likusieji valentinio sluoksnio 

elektronai. Taèiau jie branduolio krûvá 

ekranuoja daug silpniau nei vidiniai elektronai, 

nes vienas valentinio sluoksnio elektronas 

kitam VE „uþstoja“ – ekranuoja ne 

visà protono krûvá, o tik maþdaug treèdalá. 

Todël periodo ribose padidëjus branduolio 

krûviui vienu protonu ir vienu valentinio 

sluoksnio elektronu, branduolio 

efektyvus krûvis, kuriuo jis traukia VE, didëja 

maþdaug dviem treèdaliais protono 

krûvio. Tad branduolio efektyvus krûvis 

nuo periodo pradþios iki pabaigos gerokai 

padidëja (antrajame periode daugiau 

nei dvigubai) ir atitinkamai sustiprëja VE 

trauka prie branduolio, todël sumaþëja 

pats atomas. Taip susidaro, atrodytø, paradoksalus 

atomø dydþio kitimas periode: 

didëjant valentiniø elektronø ir branduolio 

protonø skaièiui atomø tûris ir dydis periode 

maþëja. Atomo dydis, t.y. jo valentinio 

sluoksnio atstumas nuo branduolio, arba 

atomo dydis ar tûris, yra svarbi atomo 

savybë, nes ji lemia valentiniø elektronø 

traukà prie branduolio, taigi ir atomo jonizacijos 

potencialo ir giminingumo elektronui 

dydá. Todël atomo dydis yra plaèiai naudojamas 

atomui charakterizuoti ir savybëms 

apibûdinti ir toliau jais bus daþnai 

remiamasi. 

Periode pirmo ar antro atomo elektronus 

traukia beveik vieno ar dviejø protonø 

krûvis, kaip vandenilio ar helio atomuose 

(tik kitø periodø valentiniai sluoksniai yra 

daug toliau nuo branduolio). Todël periodø 

pirmieji atomai yra gerokai didesni nei 

tolimesni ar paskutiniai, jø jonizacijos energijos 

yra palyginti maþos ir elementai yra 

metalai. Einant periode á deðinæ didëja 

branduolio efektyvus krûvis ir VE energija, 

taigi ir jonizacijos potencialai. Ðis savybiø 

kitimas labai bûdingas pirmiesiems periodams, 

kai VE yra arti branduolio ir jie 

stipriai traukiami branduolio. Tad pirmøjø 

periodø paskutiniøjø atomø branduolio 

efektyvûs krûviai yra daug didesni uþ periodo 

pirmøjø atomø, jø VE energijos ir jonizacijos 

potencialai labai padidëja ir jie 

tampa nemetalais – dielektrikais. Tuo tarpu 

tolimesniø periodø atomø valentiniø 

sluoksniø atstumai nuo branduolio yra dideli, 

jø VE gana silpnai traukiami prie branduolio, 

jø jonizacijos potencialai yra maþi 

ir maþai skiriasi ir visi elementai jau yra metalai 

(nors metalai irgi yra skirtingø savybiø, 

nes jø VE skaièiai yra skirtingi). 

Kaip matyti, ið atomø branduolio efektyvaus 

krûvio priklausomybës tarp periodø 

ir periode išplaukia, kad maþiausi atomai 

yra pirmøjø periodø pabaigoje, periodinës 

sistemos deðiniajame virðutiniame kampe. 

Todël ið visø atomø iðsiskiria antrojo periodo 

paskutiniai anglies, azoto ir deguonies 

atomai (þinoma, ir floro) ir pirmojo periodo 

vandenilio atomas, kurie yra maþiausi, 

jø VE energijos ir jonizacijos potencialai 

bei giminingumai elektronui yra didþiausi 

ir jie yra dielektrikai – nemetalai. Ðie atomai 

ir sudaro specifinæ „biologiniø“ – organogeniniø 

atomø grupæ, nors tarpusavyje 

jø savybës labai skiriasi, nes valentiniams 

elektronams esant arti branduolio 

net nedideli jo efektyvaus krûvio pasikeitimai 

labai keièia atomo charakteristikas. 

Nuo to ir priklauso, kad nuo kitø atomø 

šie organogeniniai nemetalai-dielektrikai 

skiriasi sudaromomis cheminëmis jungtimis 

bei molekuliø ávairove ir jø iðskirtinëmis 

savybëmis. 

Likæ pirmojo ir antrojo periodø paskutiniai 

helio ir neono atomai-elementai yra 

neaktyvios inertinës dujos, o vienvalentis 

floras per daug agresyvus. 


Kovalentinës cheminës jungtys 

Organogeniniai elementai priklauso 

ryškiausiø „dielektrikø“ grupei, kuriø atomai 

sudaro viengubas, dvigubas ir net trigubas 

chemines jungtis su kaimyniniais 

atomais. Kiekvienoje cheminëje jungtyje 

yra viena pagrindinë σ tipo jungtis, o antroji 

ar treèioji jungtys yra π tipo. 

Pagrindinë σ tipo cheminë jungtis tarp 

dviejø atomø susidaro, kai abu atomai pateikia 

po vienà valentinæ orbitalæ (ar ið jø 

sudarytø dviejø hibridiniø AO), kurios yra 

nukreiptos viena á kità. Ið ðiø orbitaliø gaunamos 

riðanèioji ir ardanèioji jungties orbitalës, 

ir pastaroji jø turi bûti laisva, be 

elektronø. Riðanèioji orbitalë yra lokalizuota 

tarp abiejø atomø branduoliø ir pagal 

Pauli principà ji yra uþpildyta dviem elektronais 

su prieðingais sukiniais, kuriø po 

vienà pateikia kiekvienas atomas. Kadangi 

σ tipo cheminë jungtis susidaro ið dviejø 

VAO (ar hibridiniø AO) ir kiekvienas atomas 

pateikia po vienà elektronà, tai kiekvienoje 

valentiškai aktyvioje orbitalëje turi 

bûti tik po vienà elektronà. Ið to išeina, kad 

atomas gali sudaryti tiek cheminiø jungèiø 

ir jo toks valentingumas, kiek valentiniame 

sluoksnyje yra orbitaliø, kurioms galima 

priskirti po vienà elektronà. 

Periodo pradþioje valentinëse orbitalëse 

bûna (ar galima iðskirstyti) po vienà 

elektronà ir atomø valentingumai bei sudaromø 

cheminiø jungèiø skaièiai didëja, 

kol visose VAO yra po vienà VE. Periodo 

vidurinis atomas turi didþiausià valentingumà 

ir sudaro daugiausia cheminiø 

jungèiø. Antrajame ir treèiajame perioduose, 

kuriø VAO yra keturios (s, p x 

, p y 

, 

p z 

), didþiausià valentingumà, lygø keturiems, 

turi anglies ir silicio atomai. Kituose 

periodo atomuose á VAO jau reikia 

áterpti po antrà elektronà, todël jos tampa 

valentiškai neaktyvios ir atomø valentingumai 

bei sudaromø cheminiø jungèiø 

skaièiai maþëja. Tad azotas ir fosforas yra 

trivalenèiai, deguonis ir siera – dvivalenèiai, 

floras, chloras ir kiti halogenai – vienvalenèiai. 

Paskutinis periodo atomas-elementas, 

kurio visos VAO uþpildytos, nesudaro 

cheminiø jungèiø, yra inertinës dujos 

(helis, neonas, argonas, ...), susidedanèios 

ið atskirø atomø. 

Kad iðlaikytø abu neutralius atomus 

vienà prie kito, σ tipo kovalentinës jungties 

abiejø atomø du elektronai turi bûti atiduoti 

„bendram naudojimui“, t.y. turi atsirasti 

tarp branduoliø riðanèioje orbitalëje 

(2 pav.). Tada atstumai tarp elektronø ir 

kiekvieno branduolio yra maþesni nei atstumas 

tarp branduoliø ir elektronai branduolius 

traukia stipriau nei branduoliai vienas 

kità stumia. Tai ir lemia cheminës jungties 

susidarymà. 

Kadangi apibendrinami elektronai priklauso 

valentiniam sluoksniui, tai kuo maþesni 

atomai sudaro kovalentinæ cheminæ 

jungtá, tuo maþesni atstumai yra tarp apibendrintø 

elektronø ir branduoliø, tuo stipriau 

jie vieni kitus traukia ir tuo stipresnës 

yra cheminës jungtys. Taigi su atomo 

dydþiais koreliuoja cheminiø jungèiø stiprumas 

ir ilgis. Todël antrojo periodo C, N ir 

O atomø sudaromos σ tipo cheminës 

jungtys yra trumpesnës (2a pieš.) ir stipresnës 

nei treèiojo ir tolesniø periodø cheminës 

jungtys (2b pieð.). Ið èia išplaukia, 

kad stabiliausios molekulës yra sudarytos 

ið antrojo periodo paskutiniøjø anglies, 

azoto, deguonies atomø (ir floro), t.y. jos 

stabilesnës nei molekulës, sudarytos ið treèiojo 

ir tolimesniø periodø atomø (taip pat 

ir ið antrojo periodo pirmos pusës atomø). 

Prie ðiø stipriausias σ jungtis sudaranèiø 

organogeniniø atomø reikia priskirti ir pirmojo 

periodo vandenilio atomà, nes dël 

jo maþo dydþio sudaroma σ jungtis yra 

trumpa ir todël priklauso stipriausiø jungèiø 

grupei. Taigi ið visø periodinës sistemos 

atomø stipriausias σ chemines jungtis 

sudaro organogeniniai anglies, azoto, 

deguonies (ir floro) ir vandenilio atomai. 

a 

b 

2 pav. σ tipo cheminë jungtis, stipri tarp 

antrojo (a) ir silpnesnë tarp treèiojo ar tolimesnio 

(b) periodø atomø. Kaip matyti, atstumai 

tarp elektronø ir branduoliø yra daug maþesni 

nei tarp branduoliø, todël elektronai branduolius 

traukia daug stipriau, nei branduoliai vienas 

kità stumia 

Bet ir to paties periodo atomø, taigi ir 

organogenø, sudaromø cheminiø jungèiø 

stiprumai yra skirtingi, nes jungèiø 

stiprumas priklauso ne tik nuo valentiniø 

elektronø atstumo nuo branduolio, bet ir 

nuo tarpusavio stûmos tarp branduoliø ir 

tarp abiejø atomø elektronø. Tad trumpëjant 

cheminës jungties ilgiui didëja ne tik 

apibendrintø elektronø ir branduoliø trauka, 

bet didëja ir stûma tarp branduoliø ir 

tarp abiejø atomø likusiø elektronø. Pirmøjø 

periodø traukos ir stûmos sàveikø 

optimalus balansas pasiekiamas periodo 

viduryje, todël ið organogenø stipriausias 

chemines jungtis sudaro anglies atomai. 

Kad ðiø atomø σ cheminës jungtys yra 

tvirèiausios, rodo tai, kad kieèiausios medþiagos 

yra sudarytos iš anglies (þr. 

straipsnelio pabaigà ). 

Taèiau organogeniniai atomai gali sudaryti 

dvigubas ir net trigubas chemines 

a 

stabili 

b 

nestabili 

3 pav. Stabili antrojo periodo π tipo cheminë 

jungtis (a) ir nestabilios treèiojo ar tolimesniø 

periodø π tipo cheminës jungtys (b). 

Kadangi elektronai negali priartëti prie branduolius 

jungianèios tiesës, tai joje atstumai tarp elektronø 

ir branduoliø yra didesni nei σ jungtyje ir 

elektronai branduolius traukia silpniau. Todël π 

jungtys yra silpnesnës ir susidaro tik tarp daugumos 

antrojo ir treèiojo periodø paskutiniøjø 

atomø 

jungtis, kai šalia σ tipo cheminës jungties 

susidaro viena (ar net dvi) π tipo cheminë 

jungtis. Kadangi π tipo jungtá sudaranèios 

VAO yra nukreiptos ne link kito atomo, o 

statmenai atomus jungianèios tiesës, tai 

jos abu elektronai negali priartëti prie jungianèios 

branduolius tiesës. Todël elektronai 

π jungtyje yra labiau nutolæ nuo branduoliø 

nei σ jungtyje ir daug silpniau traukia 

branduolius (3 pav.). Kuo maþesnis yra 

atomas, tuo stipresnæ π tipo jungtá jis sudaro 

ir todël antrojo periodo organogeniniai 

atomai sudaro stabilias π tipo jungtis 

(3 a pav.), tuo tarpu treèiojo periodo paskutiniø 

atomø π elektronai, bûdami gerokai 

toliau nuo branduolio (3b pav.), jau sudaro 

daug silpnesnes π jungtis, o tolimesniø 

periodø atomai praktiðkai jø jau nebesudaro. 

Treèiojo periodo silicio atomas, 

nors yra panaðus á anglá, bet kadangi π jungtis 

yra silpnesnë, tai jam naudingiau vietoj 

dvigubos jungties sudaryti dvi σ jungtis, todël 

silicis paprastai yra susijungæs su keturiais 

kaimyniniais atomais. Tolimesni treèiojo 

periodo fosforo ir ypaè sieros atomai, bûdami 

maþesni (ypatingais atvejais ir chloro 

atomas), dar sudaro ir π tipo jungtis. 

Polinë ir nepolinë, joninë ir metalinë 

jungtys 

Taèiau gyvybei yra svarbu ne tik cheminës 

jungties stiprumas, bet ir jos poliðkumas, 

nes polinës ir nepolinës cheminës 

jungtys skiriasi tiek cheminiu aktyvumu, 

tiek ir tarpmolekulinëmis (bei vidumolekulinëmis) 

sàveikomis. Polinë cheminë jungtis 

susidaro tarp skirtingø dydþiø atomø, 

kai maþesnis atomas stipriau traukia valen- 


tinius elektronus nei didesnis ir abu jungties 

elektronai yra pasislinkæ link maþesniojo. 

Atomas, prie kurio pasislenka elektronai, 

ágyja neigiamà krûvá –δ, o atomas, nuo 

kurio atitraukiami elektronai, ágyja teigiamà 

krûvá +δ, ir cheminë jungtis A –δ – B +δ 

tampa poline. Kaip matëme, maþiausi yra 

antrojo periodo paskutiniai atomai, todël 

prie jø labiausiai pasislenka abu jungties 

elektronai, jie turi didþiausius neigiamus 

krûvius ir sudaro labiausiai polines jungtis 

su kitokiais atomais. Polinës jungtys yra ir 

tarp skirtingø organogeniniø atomø O –δ – 

H +δ , N –δ –H +δ , C +δ –N –δ , C +δ –O –δ . Tuo tarpu 

treèiojo ir tolimesniø periodø atomø sudaromos 

jungtys yra daug maþiau polinës 

(tik halogenai Cl , Br , J sudaro labiau polines 

jungtis). 

Nepolinës jungtys susidaro tarp vienodø 

ar panašias jonizacijos energijas turinèiø 

atomø, kai abu jungties elektronai lokalizuojasi 

ties jungties viduriu. Labai svarbi 

gyvybei nepolinë jungtis yra tarp anglies 

ir vandenilio atomø –C–H, nes jø VE yra 

traukiami prie branduoliø panaðia jëga. Nepolinës 

jungtys yra ir tarp anglies –C–C– 

ar kitø vienodø atomø. 

Kuo didesnis atomø dydþiø skirtumas, 

tuo didesnis δ, tuo didesnis jungties poliškumas. 

Kai šis skirtumas tampa labai didelis, 

abu σ jungties elektronai atsiduria 

prie maþesnio atomo, turinèio didelá efektyvø 

branduolio krûvá ir daug stipriau traukianèio 

elektronus. Tada δ tampa beveik 

lygus elektrono krûviui (δ ~ 1), ir jungtis 

tampa jonine A – B + . Joninës jungtys susidaro 

tarp periodinës sistemos deðiniojo virðutinio 

kampo maþø atomø, ypaè halogenø, 

ir metalø atomø. 

Metalai, bûdami teigiamø jonø ðaltinis 

gyvuose organizmuose, dalyvauja susidarant 

daugeliui labai svarbiø gyvybiniø procesø 

ir struktûrø. Á baltymø ar kitø makromolekuliø 

sudëtá metalai áeina kaip atskiri 

teigiami jonai, kurie sudaro metalo kompleksiná 

junginá su baltymo (chlorofilo, hemoglobino 

ir daugelio kitø) keliomis atomø 

grupëmis ir taip suformuoja fermento 

aktyvø centrà , kuriame vykdoma specifinë 

cheminë reakcija. 

Organogeniniø atomø iðskirtinumas 

ir jø molekuliø gausa bei ávairovë 

Kaip matyti, organogeniniai antrojo 

periodo anglies C, azoto N ir deguonies 

O atomai, esantys periodinës sistemos 

virðuje, deðiniajame kampe, iðsiskiria ið 

kitø atomø daugeliu savybiø. Pirmiausia 

jø sudaromos σ jungtys yra stipresnës uþ 

kitø to paties periodo ir tolimesniø periodø 

atomø ir todël jø sudarytos molekulës 

yra stipresnës ir daþnai stabilesnës. 

Be to, šalia σ jungties jie gali sudaryti papildomai 

antrà (ar ir treèià) π jungtis, kurios 

yra chemiškai ir optiškai (fotosintezë) 

aktyvesnës. Molekulës (ar jø dalys), 

sudarytos tik σ jungtimis sujungtais atomais, 

yra erdvinës trimatës, o turinèios π 

jungèiø grandinëles ar uþdarø þiedø formas, 

yra plokðèios, ir tai suteikia joms papildomø 

struktûriniø savybiø (pavyzdþiui, 

DNR dvigubos spiralës susidarymui). 

Iš organogeniniø atomø savo molekuliø 

formos – geometrijos ir dydþio ávairove 

iðsiskiria anglies atomas, nes, bûdamas 

keturvalentis ir sudarydamas stabiliausias 

π tipo jungtis, gali turëti keturis, 

tris ar tik du cheminëmis jungtimis prijungtus 

kaimyninius atomus. Tai leidþia anglies 

atomo pagrindu su kitais organogeniniais 

atomais susidaryti tokiai daugybei 

ávairiausios struktûros ir ávairiausiø savybiø 

molekuliø, kad iðskiriama atskira chemijos 

ðaka – organinë chemija. Ypaè 

daug skirtingø molekuliø atsiranda dël anglies 

atomo gebëjimo sudaryti dideles 

molekules ir makromolekules. 

Á organogeninius atomus panaðûs treèiojo 

periodo silicio Si, fosforo P, sieros S 

atomai, bet jie yra didesni, jø sudaromos 

cheminës jungtys silpnesnës ir molekulës 

maþiau stabilios. Atskirai reikia aptarti 

silicá, kuris turëtø bûti panaðus á organogeninæ 

anglá, taèiau, bûdamas pastebimai 

didesnis, nesudaro stipriø π jungèiø ir todël 

vietoj dvigubø jungèiø visada jungiasi 

stipresnëmis viengubomis σ jungtimis 

su keturiais kaimyniniais atomais. Jungdamasis 

su deguonies atomais silicis sudaro 

ávairius silikatus, taip pat ir stiklus, 

kurie yra kietos ir chemiðkai labai inertinës 

medþiagos. Nors silikatuose silicio su 

deguonimi junginys paprastai vaizduojamas 

SiO 2 

, bet iš tiesø tai nëra atskiros molekulës, 

o cheminëmis jungtimis sujungtos 

jø iðsiðakojusios grandinëlës. Tuo tarpu 

CO 2 

yra atskira stabili molekulë, kurioje 

anglis su kiekvienu deguonies atomu 

sudaro dvigubà jungtá, ir ji yra pagrindinis 

anglies ðaltinis gyvybei. 

Tokios yra pagrindinës organogeniniø 

anglies, azoto, deguonies ir vandenilio 

atomø savybës, kurios juos skiria nuo kitø 

atomø. 

P.S. Reikia paþymëti dar vienà iðskirtinæ 

anglies savybæ – tai ið jos atomø sudarytø 

medþiagø kietumas, tvirtumas. Iki pastarojo 

meto buvo manoma, kad pati kieèiausia 

ir tvirèiausia medþiaga yra deimantas, 

sudarytas ið tetraedrinëmis kryptimis 

viengubomis cheminëmis jungtimis susijungusiø 

anglies atomø. Taèiau ðiemet fizikos 

Nobelio premija paskirta dviem 

Jungtinëje Karalystëje dirbantiems ir Rusijoje 

gavusiems fizikiná iðsilavinimà mokslininkams 

uþ grafeno plokðteliø atskyrimà 

ið grafito ir jø savybiø tyrimà. Pasirodë, kad 

grafeno plokðtelës yra dar kietesnës nei 

deimanto kristalai, nes grafeno plokðtelëse 

anglies atomai yra sujungti ne viengubomis 

σ cheminëmis jungtimis, kaip deimante, 

bet ir konjuguotomis π jungtimis, 

kaip benzolo þieduose, ir grafeno plokðtelës 

yra iðtisiniai sujungti ðeðiakampiai 

benzolo þiedai. Kitaip sakant, grafeno 

plokðtelëse anglies atomai yra sujungti ne 

viena chemine jungtimi, o „pusantros“ cheminës 

jungties (π jungtys yra silpnesnës 

nei σ jungtys) ir todël grafeno plokštelës 

yra kietesnës bei tvirtesnës nei deimanto. 

Nors grafità sudaro kieèiausiø grafeno 

plokðteliø makrosluoksnis, taèiau pats grafitas 

yra minkðta medþiaga. Taip yra todël, 

kad grafite grafeno plokðtelës yra sulipusios 

silpnomis dispersinëmis Londono sàveikomis 

ir tos plokðtelës lengvai slenka 

viena kitos atþvilgiu (panaðiai kaip slenka 

dvi drëgnos sulipusios stiklo plokðtelës). 

Tai ir sàlygoja grafito minkðtumà, nes raðant 

pieðtuku vienas grafeno plokðteliø 

sluoksnelis nuslysta nuo kitø ir sulûþinëja, 

o tie nuolauþø sluoksneliai stipriai prilimpa 

prie popieriaus nelygaus pavirðiaus, 

vëlgi dispersinëmis Londono sàveikomis. 

Bet egzistuoja ir dar viena ið anglies atomø 

sudaryta molekulë, kuri yra dar kietesnë 

ir tvirtesnë nei grafeno plokðtelë ir, þinoma, 

kietesnë nei deimantas. Tokiose kumulenais 

vadinamose molekulëse anglies atomai 

yra iðsidëstæ vienoje tiesëje ir sudaro 

grandinëlæ – siûlà, kurioje anglies atomai 

sudaro dvi nepriklausomas konjuguotø π 

jungèiø grandines, o ne vienà kaip grafene. 

Todël kumulenuose anglies atomai yra 

sujungti nebe „pusantros“ cheminës jungties, 

kaip grafene, bet jau bent „dviejø“ cheminiø 

jungèiø. Dël to kumuleninë grandinëlë 

yra tvirtesnë nei grafeno plokðtelë ar 

deimantas. Ið tokiø kumuleniniø grandiniø 

susukta virvë bûtø tvirèiausia ið visø kitø. 

Galima paþymëti vienà „paradoksà“, 

paremtà mûsø kasdiene buitine patirtimi. 

Paprastai manoma, kad kietos medþiagos 

yra sunkios. Taèiau ið anglies sudarytos tvirtosios 

medþiagos yra palyginti lengvos, nedaug 

sunkesnës uþ vandená. Taip yra dël 

to, kad medþiagos svoris (masë) labiausiai 

priklauso nuo jà sudaranèiø atomø branduoliø 

masës–svorio, kuriø kiekis tûryje priklauso 

nuo branduoliø atominio svorio ir 

atomø dydþiø. Tolimesniø periodø atomø 

dydþiai yra panaðûs, tik apie du kartus didesni 

nei anglies ir todël neturi didelës reikðmës 

medþiagø masei – svoriui. Tuo tarpu 

anglies atomo branduolio atominis svoris 

yra tik dvylika (12), o, pavyzdþiui, geleþies 

beveik penkis kartus didesnis (~56), sidabro 

– devynis kartus (~108), o aukso – daugiau 

kaip ðeðiolika kartø (~197). Tad ið šiø 

atomø sudarytos medþiagos yra daug sunkesnës 

nei sudarytos ið anglies, nors ir daug 

minkðtesnës. 

(Bus daugiau) 


Edita JUÈIÛTË 

Kovo 11-àjà Lietuvos nepriklausomybës 

atkûrimo dienos proga iðkilmingame 

posëdyje Kauno rotuðëje miesto meras 

Andrius Kupèinskas grupei kaunieèiø áteikë 

Santakos garbës þenklus ir Kauno 

miesto burmistro Jono Vileiðio medalius. 

Uþ nuopelnus Kauno miestui II laipsnio 

Garbës þenklu apdovanotas ir Vilniaus Gedimino 

technikos universiteto Architektûros 

fakulteto profesorius emeritas habilituotas 

daktaras Jurgis Vanagas. Profesorius 

daug deðimtmeèiø puoselëjo Vilniaus 

ir Kauno dvimiesèio idëjas, paraðë didelio 

pasisekimo sulaukusià prisiminimø knygà 

„Ðanèiø praeities takais“. 

„Malonu, kad knyga turëjo didelá pasisekimà. 

Jau iðleisti trys ðios knygos leidimai 

– ðiandien tai retas reiðkinys. Galiu pasidþiaugti, 

kad knygos pristatyme dalyvavo 

ir mano pirmasis mokytojas, garsusis 

skulptorius Konstantinas Bogdanas, tuomet 

net penkis mûsø laidos mokinius parengæs 

ir paskatinæs architektûros studijoms“, 

– knygos apie Ðanèius sëkme 

dþiaugiasi VGTU profesorius. 

Knygoje – iðskirtinë Ðanèiø dvasia 

„Mano gyvenimo staþo pusiausvyra 

pasviro á Vilniaus pusæ: nors gimiau, uþaugau, 

baigiau studijas Kaune, vëliau teko 

keltis á sostinæ. Po daugelio metø, ta- 

Prof. habil. dr. 

Jurgis Vanagas dþiaugiasi 

didelio populiarumo 

sulaukusia savo knyga 

apie gimtuosius 

Ðanèius 

Architekto 

knyga gimë ið nostalgiðkø atsiminimø 

pæs universiteto emeritu, atradau laiko realizuoti 

savo seniai puoselëtà mintá – paraðyti 

knygà apie Ðanèius. Þodþiai liejosi 

laisvai, matyt, dël to, kad viskas buvo „iðneðiota“ 

giliai ðirdyje. Bûdamas savo vasarnamyje 

Aukðtadvaryje, beveik per vasarà 

jà ir paraðiau, – apie knygos gimimà 

„Ðanèiø praeities takais“ pasakoja profesorius 

Jurgis Vanagas. – Norëjosi prisiminti 

ir pagarsinti turtingà ir spalvingà 

Ðanèiø istorijà, gausius tolimos praeities 

legendiniams 

Ðanèiams 

ávykius, pabandyti atskleisti ðio priemiesèio 

savitumus, þmoniø charakterá, bûdingos 

ðnektos ypatumus, tarsi garsiai pasakyti: 

þmonës, nespræskit apie Ðanèius 

ið apðepusio jø ðiandienio rûbo.“ 

„Prieð karà Kauno, vadinamojo maþojo 

Paryþiaus, dvasia buvo kita: èia veikë 

humanitariniai universiteto fakultetai, kino 

studija, opera. Paskui, atgavus Vilniø, 

Kaunas, tarsi geras donoras, didelæ þmogiðkojo 

kapitalo dalá atidavë Vilniui. Persikëlimas 

á sostinæ daugeliui kaunieèiø 

tuomet buvo labai nelengvas, nes miestø 

veidai smarkiai skyrësi. Net ir prigijæ Vilniuje, 

mes dar ne vienus metus tai ypatingai 

Kauno dvasiai jautëme didelæ nostalgijà, 

– tuometá ávairiø srièiø specialistø 


iðsikëlimà ið Kauno á Vilniø ðiandien vertina 

architektûros profesorius. – Ásikurti sostinëje 

ir tapti vilnieèiu nebuvo lengva. Teko 

lauþyti daugelá kaunietiðkø stereotipø, 

keisti vertybiø hierarchijà, màstysenos kategorijas, 

bendravimà ir buitá. Gyvensena 

tapo labiau miestiðka, „urbanizuota“. 

Pasikeitë net èionai in corpore persikëlusios 

katedros kolegø santykiai. Kita vertus, 

gyvenime atsirado daug naujø spalvø. 

Vilnius uþkrëtë savo senove dvelkianèia, 

intelektualia aura, didmiesèio gyvenimo 

tempu. Todël jo palikti, gráþti atgal 

dabar në uþ kà nenorëèiau. Kaune liko 

praeitis – vaikystë, jaunystë, studijø metai. 

Liko gaili, sentimentali nostalgija gimtosioms 

vietoms, liko kasmet, deja, vis retëjantis 

giminiø, kaimynø, mokslo draugø 

bûrys.“ 

Kaip atsirado ta ypatingoji Ðanèiø dvasia 

Pasak Jurgio Vanago, jà formavo ir 

Architektûros fakulteto profesorius 

Jurgis Vanagas uþ nuopelnus Kauno 

miestui apdovanotas II-ojo laipsnio 

Santakos Garbës þenklu 

Ið prof. Jurgio Vanago atsiminimø apie Kaunà 

„Man, buvusiam kaunieèiui, gaila 

beveik jau nebelikusio senojo „Metropolio“, 

Konrado kavinës, seniausios 

mieste „Teatro vaistinës“, dar neseniai 

puoðusios centrà. Liûdna ir dël visos 

dar galutinai nenumarintos, bet jau 

merdinèios, iðtuðtëjusios Laisvës alëjos 

– urbanistinio perlo, pedestralës, 

kuriai nebuvo lygiø ne tik Europos 

miestuose. Nelinksmi, bet iškalbingi 

skelbimai puošniose jos vitrinose: 

„Uþsidarome“, „Išpardavimas“, 

„Išnuomojama“, „For sale“... O juk visa 

tai buvo nuspëjama, nuo to savo 

laiku primygtinai atkalbinëta. 

Savo korektûras daro ir laikas... Vis 

retesnës vasaros pavësyje ant alëjos 

suoliukø ar ðaligatvio kavinëse ðnekuèiuojanèios 

neprilygstamos skrybëlëtos, 

mezginiuotos, iðpuoselëtø veidø, 

nepraradusios „smetoniðko ðarmo“ 

Kauno ponios – gyvasis miesto turtas. 

Jos dar prisimena Kiprà Petrauskà, 

„Traviatà“, gal net Fiodorà Ðaliapinà... 

1939-øjø ovacijø griausmà Sporto halëje 

Lietuvos krepðiniui, po to tapusiam 

antràja mûsø religija... Tai jø lûpdaþiø 

iðskirtinë istorija. Bûtent Ðanèiø priemiestyje 

pradëjo veikti pirmieji stambûs atgimusios 

Lietuvos fabrikai, èia savo veiklà 

pradëjo daug áþymiø kraðto þmoniø – valstybës 

veikëjø, raðytojø, dailininkø, sportininkø. 

Èia gyveno vienos moderniausiø 

Rusijos imperijoje didþiosios Kauno tvirtovës 

águlos dalis – karininkai ir jø ðeimos. 

„Kiek èia bûta karinës bravûros, muðtro, 

rikiuotës, pratimø, iðkilmiø, orkestro 

marðø, plevësuojanèiø vëliavø, puoðniø 

pëdsakus kaþkada tekdavo ðluostyti 

nuo nemirtingojo Kauno operetës riterio 

Vytauto Rimkevièiaus ástiklinto 

portreto, kabëjusio Kauno muzikinio 

teatro fojë... 

Tarsi ámerktame fotopopieriuje iðryðkëja 

senieji laikinosios sostinës 

vaizdai. „Metropolis“, „Versalis“, Konrado 

kavinë, daug kam net ið dabartiniø 

kaunieèiø jau negirdëti kino teatrø, 

parduotuviø, kaviniø, gardësiø vardai: 

„Triumf“, „Kapitol“, „Monika“, 

„Fru-fru“... „Paramos“ ragaiðis, „Tilkos“ 

ðokoladas, balti „Pieno centro“ 

kokteiliai, tradiciniai „faif-okliokai“... 

Mintyse atgimsta skrybëlëti, galantiðki, 

briliantinu pateptais, gluotniai, a 

lá Willi Fritsch susiðukavæ Kauno „salionø“ 

liûtai ðviesiais getrais, koketiškos 

damos, Muralio kirpykloje pusmeèiui 

„lokonais“ sudëtais plaukais, 

ant ilgø grandinëliø kybanèiais plokðèiais 

sidabriniais „ridikiuliais“, holivudiðkai 

manipuliuojanèios ilgais kandikliais... 

Prie restoranø kantriai lûkuriuojantys 

juodi iðblizginti kampuoti klasikiniø 

formø automobiliai...“ 

baliø pulko damoms su ceremoningais 

ðokiais, meilës romanø ir neiðtikimybës 

konfliktø, dvikovø ir saviþudybiø, – þaismingai 

apie Ðanèius pasakoja profesorius. 

– Apskritai retas pasaulio miestas, 

iðsidëstæs abipus upës, kada nors priklausë 

ne vienai valstybei. Kaunui teko kaip 

tik tokia dalia, nes Nemunu, skirianèiu dabartinius 

Ðanèius nuo Panemunës, Pajiesio 

ir Fredos, kadaise driekësi valstybiø siena. 

Po 1795 m. anapus upës esanti Uþne- 

munë priklausë Prûsijai, nuo 1807 m. – Varðuvos 

hercogystei, nuo 1815 m. – Rusijos 

imperijai pavaldþiai Lenkijos karalystei.“ 

Vaikystës áspûdþiuose – A.Ðocikas ir 

ðanèiðkiø „tarmë“ 

VGTU profesoriaus emerito knyga 

„Ðanèiø praeities takais“ nepretenduoja 

akademiðkai atpasakoti Kauno priemiesèio 

istorijà, taèiau apraðomi prisiminimai 

vaiko akimis ne maþiau iškalbingi. 

„Ar gali kitø, vëlesniø kartø gyvenimo 

deðimtmetis ávykiø gausa prilygti vien 

1939–1949 metø tarpsniui Okupacijos, 

trëmimai, karas su grësmingu kanonadø 

dundesiu, oro sirenø gausmu, pokario 

sunkmetis, maisto kortelës, kaukðintys 

medpadþiai, namø darbai prie þibalinës 

lempos, palinkus virð ðiurkðèiø gelsvø popieriaus 

lapø su plauðais, uþ kuriø taðkydama 

raðalà kliûdavo plunksna“, – apie 

savo vaikystës metus, kupinus karo áspûdþiø, 

nepritekliø ir kartu romantikos, pasakoja 

Jurgis Vanagas. 

Prisiminimø knygoje daug dëmesio 

skiriama Ðanèiø personalijoms. Autoriui 

teko matyti ir visø laikø garsiausià Ðanèiø 

þmogø – boksininkà Algirdà Ðocikà. „Prisimenu 

já – aukðtà, tiesø, augalotà, dailaus 

atviro veido. Buvo labai orus, santûrus, 

niekada negirdëjau, kad su kuo bûtø 

apsistumdæs, todël visiðkai atsakingai tvirtinu: 

grynø gryniausias prasimanymas, 

kad bûsimàjá ringo didmeistrá neva pagimdë 

„muðeikiðka“ Ðanèiø terpë“, – Lietuvos 

bokso legendà prisimena profesorius. 

Knygos pabaigoje autorius pateikia 

savo vaikystës ðanèiðkos kalbos þodynëlá. 

„Jau nuo mokyklos laikø rinkau Ðanèiuose 

vartojamus þodþius, rengiau pasaky- 


Kai dar niekas Mosëdþio nevadino 

akmenø sostine ir šis Þemaitijos 

miestelis maþai kam buvo þinomas, èia gyvenantiems 

kaimo þmonëms akmenys buvo 

tarsi prakeiksmas, lendantis ið dirvonø 

kiekvienà pavasará. Bûdavo, nurenka þmogelis 

ið savo dirvos akmenis, suveþa juos á 

kulynes (akmenø krûvas), o pavasará, þiûrëk, 

jø vël pilna. Tai truko amþius, kol á Mosëdá 

atvyko jaunas gydytojas Vaclovas Intas. 

Nuo tø 1957 metø viskas pradëjo keistis. 

Pamilo þemaièiai savo laukø akmená, 

nes daktaras iðmokë juose matyti groþá ir 

naudoti ne tik statyboms, keliams tiesti, bet 

ir savo sodyboms puošti. Vos tik buvo plaèiau 

pradëta kalbëti apie uþsispyrusio þemaièio 

velkamus akmenis, tuo susidomëjo 

ir profesorius geologijos ir mineralogijos 

mokslø daktaras Algirdas Gaigalas. Tai 

jo galvoje gimë idëja sukurti bûtent toká 

muziejø, koks dabar yra... Nuo tada Lietuvos 

gamtos draugijos prezidentas prof. 

Algirdas Gaigalas Mosëdyje bûdavo daþnas 

svetys. Ir kiekvienà kartà jis atvaþiuodavo 

su naujomis mintimis ir idëjomis. 

2006 m. rudená jo apsilankymas Mosëdyje 

taip pat turëjo tikslà... Ilgokai pasikalbëjæ 

su profesoriumi Ðaukliø riedulyno 

paðonëje ákurtoje poilsio aikðtelëje, 

að (ðio straipsnio autorius) ir Mosëdþio 

Vaclovo Into unikaliøjø akmenø muziejaus 

buhalterë Stanislava Kaèinskienë ëmëmës 

iniciatyvos kurti Lietuvos gamtos 

draugijos Mosëdþio skyriø. Pasivadinome 

Mosëdþio gamtininkø bendrija. 2007 m. 

kovo 20 d. ávyko steigiamasis susirinkimas, 

kuriame dalyvavo ir Lietuvos gamtos 

draugijos prezidentas prof. A.Gaigalas. 

Susirinkimo metu buvo iðrinkta 5 nariø 

valdyba: Mosëdþio gimnazijos geografijos 

mokytojas Virgilijus Pajarskas, Mosëdþio 

Vaclovo Into unikaliøjø akmenø 

muziejaus direktorius Evaldas Razgus, to 

paties muziejaus buhalterë Stanislava Kaèinskienë, 

UAB „Termotekstilë“ direktorë 

Lietuvos gamtos 

draugijos Mosëdþio 

bendrija 

Ramunë Charèiûnienë ir Mosëdþio gimnazijos 

chemijos mokytojas Petras Puðinskas. 

Bendrijos pirmininku iðrinktas Virgilijus 

Pajarskas, o bendrijos iþdininkesekretore 

– Marytë Dromantienë. Beveik 

metus uþtruko dokumentø tvarkymas. 

Kam yra tekæ kurti kokià nors visuomeninæ 

organizacijà, tikriausiai þino, kas tai yra. 

Atrodytø, reikia dþiaugtis, kad þmonës imasi 

iniciatyvø, buriasi, pasiryþæ nuveikti daug 

graþiø darbø, bet kaþkodël valstybës klerkams 

bûtinai reikia prikurti visokiausiø ástatymø, 

formø, leidimø, praðymø, sutikimø, 

taisykliø, tvarkø, registrø, notarø, agentûrø, 

kad bet koks entuziazmas raðant kalnus 

popieriø tiesiog iðblëstø... Tik mûsø 

entuziazmas ne iðblëso, bet dar labiau sustiprëjo. 

Ir 2008 m. sausio 7 d. Valstybës 

ámonës Registrø centro Klaipëdos filialas 

iðdavë mums paþymëjimà. 

2008 m. kovo 15 d. kartu su labai aktyviu 

Mosëdþio gamtininkø bendrijos nariu, 

gimnazijos matematikos mokytoju Alvydu 

Drakðu paraðëme programà „Ðvaru 

ne ten, kur šluojama“ ir jà pristatëme 

Skuodo rajono savivaldybës tarybai praðydami 

finansavimo. Mûsø programa buvo 

skirta ðvietëjiðkai veiklai gamtosauginiais 

klausimais vykdyti. Jos tikslas – 

átraukti á gamtosauginæ veiklà jaunus þmones, 

juos ðviesti ir auklëti. Paramà bendrija 

gavo. Ásigijome vaizdo kamerà ir pradëjome 

aktyvø darbà. Moksleiviai surengë 

kelis reidus po apylinkes ir aptiko ne 

vienà nelegalø sàvartynà bei árodymø, kas 

tai padarë. Visa tai mes nufilmavome ir 

nufotografavome. Iš turimø duomenø sukûrëme 

videofilmà „Ðvaru ne ten, kur 

šluojama...“ ir parengëme paskaitø ciklà 

gamtosauginëmis temomis. Filmà prista- 

tëme Mosëdþio gimnazijoje ir vëliau parodëme 

miestelio bendruomenei. Mûsø 

filmukas buvo perduotas Aplinkos ministerijai 

ir Skuodo rajono Aplinkos apsaugos 

agentûrai. 

Tø paèiø metø kovo 20 d. paraðiau 

projektà „Mosëdyje – mûsø ateitis“, skirtà 

Skuodo rajono administracijos bendruomeniø 

ir nevyriausybiniø organizacijø 

projektø dalies finansavimo fondui. Projekto 

tikslas – burti Mosëdþio jaunimà ir 

moksleivijà á gamtosauginæ ir kultûrinio 

paveldo išsaugojimo bei puoselëjimo 

veiklà, ugdyti þmoniø dorovæ ir kultûrà, 

remti Vaclovo Into gamtamoksliná palikimà. 

Vienas iš projekto tikslø buvo sukurti 

neformalià jaunimo organizacijà. Mano 

mokiniai entuziastingai sutiko dalyvauti 

šioje veikloje ir netgi pasiûlë besikurianèios 

organizacijos pavadinimà – „Jaunieji 

gamtos patruliai“. Taigi dabar prie Mosëdþio 

gamtininkø bendrijos veikia neformali 

„Jaunøjø gamtos patruliø“ organizacija 

– neformali todël, kad nereikëtø dar kartà 

praeiti tø „kryþiaus keliø“, kuriuos praëjau 

kurdamas Mosëdþio gamtininkø bendrijà. 

O kaip didþiavosi mokiniai, kai jiems 

tikrus paþymëjimus áteikë šviesaus atminimo 

Lietuvos gamtos draugijos prezidentas, 

Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto 

profesorius Algirdas Gaigalas. 

2009 m. vasario 12 d. su Mosëdþio 

gimnazija pasiraðëme pilietinio ir tautinio 

ugdymo projekto „Gimiau maþame miestelyje“ 

vykdymo sutartá. Vykdydami ðá projektà 

organizavome ávairius renginius, viktorinas 

ir talkas. 

mø þodynëlá. Man regis, Ðanèiuose, tame 

savotiðkame kalbiniame tiglyje, veikiama 

rusø, lenkø, vokieèiø ir net anglø kalbø, 

susilydë, ilgam susiformavo savita, nepakartojama 

ðanèiðka ðnekta, kapota, su 

„nukàstomis“ galûnëmis, neryðkia kirèiuote, 

su gausybe kiek „sulietuvintø“ svetimþodþiø 

ir barbarizmø“, – apie originalø 

knygos gale spausdinamà ðanèiðkiø „tarmës“ 

þodynëlá pasakoja prof. Jurgis Vanagas. 

Ðanèiø „tarmæ“ lëmë ir dël ávairiø 

istoriniø vëjø èia apsigyvenæ rusai, vokieèiai, 

lenkai, ukrainieèiai, þydai. Prieð Pirmàjá 

pasauliná karà ðanèiðkiams nebuvo 

svarbu su kuo ir kaip ðneki, daug svarbiau, 

kad susiðneki... Apie kalbos „internacionalumà“ 

liudija ir kitas ádomus knygos 

priedas – besikeitæ gatviø pavadinimai. 

Pavyzdþiui, Juozapavièiaus prospektas 

istorijos sumaiðtyje buvo tapæs 

Aleksandrovskij prospekt, Èemerinskij 

prospekt ir Hauptstrasse, Norvegø gatvë 

– Policeiskaja ulica, Soldatenstrasse... 

Vilniaus ir Kauno dvimiesèio idëja 

„Mes èia, Vilniuje, uþsienieèiams tikrai 

turime kà parodyti. Jeigu bûtø modernesnë 

urbanistinë jungtis su laikinàja sostine, 

manau, kad daug turistø galëtø kartu 

aplankyti ir istoriná Kaunà“, – mintimis 

apie darnià Vilniaus ir Kauno plëtrà dalijasi 

Jurgis Vanagas. 

Prof. Jurgis Vanagas daug deðimtmeèiø 

brandino ir kità su savo gimtuoju miestu 

susijusià idëjà – Vilniaus ir Kauno dvimiestá. 

Uþ darbø ciklà „Vilniaus ir Kauno 

dvimiestis: Lietuvos didmiesèiø urbanistinës 

sandaros ir plëtros reguliavimas 

(1969–2003)“ jam suteikta Nacionalinë 

premija. Vilniaus–Kauno dvimiesèio samprata 

pirmàkart suformuluota 1969 m. J. 

Vanago vadovautame KPI diplomantø 

V. Matusevièiaus ir E. Vièiaus diplominiame 

projekte „Urbanizuotas ruoþas tarp 

Vilniaus ir Kauno“. Tuometës SSRS diplominiø 

darbø apþiûroje projektas laimëjo 

aukðèiausios kategorijos diplomà. 

„Dar 1969 metais atsirado Vilniaus ir 

Kauno dvimiesèio idëja, raðiau daug publikacijø 

ðia tema. Tuomet tai nebuvo po- 


gamtininkø 

Virgilijus PAJARSKAS 

Mosëdþio gamtininkø bendrijos pirmininkas, 

Mosëdþio gimnazijos geografijos 

mokytojas metodininkas 

Dar abu akmenø karaliai su mumis. 2006 metø ruduo 

Vadovaudamiesi bendrijos ástatais, 

siekiame išsaugoti ir puoselëti savità Mosëdþio 

miestelio gamtiná ir kultûriná palikimà. 

Bendrija aktyviai dalyvauja respublikinëse 

ðvarinimosi akcijose DAROM, pati 

organizuoja talkas Akmenø muziejuje bei 

kartu su kitomis organizacijomis dalyvauja 

gydytojo Vaclovo Into sodybos renovacijos 

projekte, kurá parengë Mosëdþio 

moterø visuomeninë organizacija „Ognelë“. 

Patys aktyviausi bei entuziastingiausi 

gamtininkø bendrijos nariai yra gimnazijos 

moksleiviai. Uþ jø aktyvumà mes, vyresnieji, 

visada stengiamës atsidëkoti. Pagal 

iðgales organizuojame jiems keliones, 

ekskursijas. 

Lietuvos gamtos draugija – viena seniausiø 

visuomeniniø organizacijø mûsø 

ðalyje. Ji turi savo skyrius Vilniuje, Kaune, 

Trakuose, Mosëdyje. Mes, mosëdiðkiai, 

esame jauniausia draugijos ðaka, taigi 

turëtume bûti gyvybingiausi. Mes siûlytume 

daugiau dëmesio skirti jaunimui, 

nes dël jaunimo uþimtumo trûkumo bei 

aplinkosauginio ðvietimo nebuvimo ir vidinës 

kultûros stokos jaunimas daþnai 

nepaiso visuotinai pripaþintø gyvenimo 

normø. Šiukšlinama viešose vietose, niokojamas 

visuomeninis turtas ir vis abejingesni 

savo kraðtui darosi jauni þmonës. 

Gal bûtø galima ðiek tiek pakoreguoti ir 

stojimo á Lietuvos gamtos draugijà sàlygas. 

Juk mûsø rëmëjams nario mokestis 

nereikalingas, tad ir jaunimui, kuris dar 

mokosi ir galbût negali sumokëti nario 

mokesèio, galima padaryti išimtá, nes be 

naujø nariø gali greitai nelikti ir paèios organizacijos. 

Draugijai visomis iðgalëmis 

reikëtø stengtis pritraukti á savo veiklà kuo 

daugiau besimokanèio jaunimo, ir ne tik 

studentø, bet ir vyresniøjø klasiø moksleiviø. 

Tai galima bûtø pasiekti organizuojant 

vasaros stovyklas bei kitus su vaikø 

poilsiu susijusius renginius. 

Mosëdþio gamtininkø bendrija tikisi suburti 

tvirtà ir iniciatyvià jaunimo organizacijà, 

kuri puoselës ir graþins gydytojo Vaclovo 

Into ir profesoriaus Algirdo Gaigalo 

sukurtà stebuklà Mosëdyje. O visus, kuriems 

ádomu pamatyti, kaip mums sekasi, 

kvieèiame apsilankyti Mosëdyje. Ypaè 

laukiami mokytojai ir mokiniai, kurie domisi 

geografija, ekologija, geologija, paleontologija, 

biologija, botanika. Mums galima 

raðyti laiðkus adresu: Salantø 5, Mosëdis, 

Skuodo r. „Jauniesiems gamtos patruliams“. 

El. paðtas virgilijus.pajarskas@gmail.com. 

Ðá straipsná skiriame jubiliejiniam 

Lietuvos gamtos draugijos suvaþiavimui, 

kuris vyks Lietuvos gamtos 

draugijos 80-osioms metinëms paminëti. 

puliari tema, nes buvo vykdoma prieðinga 

politika: neugdyti didþiøjø miestø, pramonæ 

kurti provincijose ir iðplëtoti deðimt 

pramoniniø regioniniø srièiø. Tai buvo labai 

áþvalgi mûsø teritorijø planuotojø politika. 

Estai, latviai, pramonës statybà nukreipæ 

á Talinà ir Rygà, iðplëtojo didesnæ 

sostiniø infrastruktûrà, taip tapdami patrauklûs 

specialistams ið buvusiø Sovietø 

Sàjungos ðaliø. Bûtent dël ðios prieþasties 

Taline ir Rygoje vietos gyventojø 

yra maþiau nei Vilniuje“, – teigia profesorius 

emeritas Jurgis Vanagas. Bet dabar 

situacija yra ið esmës pasikeitusi: Lietuvai 

reikia europinio masto metropolio. 

J.Vanagas dalyvavo sudarant Lietuvos 

Respublikos teritorijos bendràjá planà, kuriame 

oficialiai patvirtinta Vilniaus ir Kauno 

urbanistinës jungties formavimo bûtinybë, 

bei rengiant „Vilniaus ir Kauno dvimiesèio 

strateginá planà“, kurá patvirtino 

LR Seimas ir kuriam 2004 m. pritarë Vilniaus 

ir Kauno miestø tarybos. 

Pagal ðá planà Vilnius ir Kaunas bendradarbiautø 

susisiekimo, ekonomikos, 

kultûros ir turizmo srityse, bûtø plëtojami 

miestus jungiantys keliai ir juosiantys aplinkkeliai, 

modernizuojamos magistralës, 

vandens keliai, modernizuojamas geleþinkelis, 

o per deðimtmetá ðis regionas galëtø 

tapti konkurencingu Europos centru. 

„Nuo neatmenamø laikø miestai kurdavosi 

ten, kur buvo keliø sankryþos, ðiuo 

atveju Kauno padëtis tam irgi yra labai dëkinga. 

Ðiuolaikiniais laikais labai aktualus 

greitas ryðys su oro uostu, o Kauno Karmëlavos 

oro uostas turi labai gerà infrastruktûrà, 

pritaikytà leistis dideliems lëktuvams. 

Èia netoliese turës atsirasti ir greitojo 

europinës vëþës „Rail Baltica“ geleþinkelio 

keleiviø stotis. Todël dalis kraðto 

ministerijø taip pat galëtø persikelti arèiau 

Lietuvos geografinio centro, á Kaunà, 

tuo labiau, kad dabar tampa itin populiaru 

gyventi Kaune, o dirbti sostinëje“, 

– dvimiesèio privalumus vardija urbanistikos 

profesorius Jurgis Vanagas, tikintis, 

kad dvimiesèio idëjos pagaliau bus ágyvendintos 

ir tiek laikinoji, tiek ir dabartinë 

Lietuvos sostinë turës visokeriopà naudà. 


COST – tai Europos bendradarbiavimo moksliniø ir techniniø tyrimø srityje programa, kuri 

koordinuoja europinio lygio nacionalinius tyrimus. Šios programos pagrindinis uþdavinys yra 

sustiprinti Europos mokslinius ir techninius tyrimus skatinant tyrëjø bendradarbiavimà. Pagal 

programà ágyvendinamos veiklos – tai bendradarbiavimo tinklai, á kuriuos susibûræ Europos 

mokslininkai siekia uþsibrëþtø tikslø tam tikrose mokslinëse srityse. 

Prof. habil. dr. Pranas BALTRËNAS, 

doc. Saulius VASAREVIÈIUS 

VGTU Aplinkos apsaugos katedra turi 

ilgametæ dalyvavimo ávairiose COST veiklose 

patirtá. Vien 2010–2011 m. buvome 

ásijungæ á keturias veiklas: COST 639 „Ðiltnamio 

dujø atsargos dirvoþemiuose kintant 

klimatui ir þemënaudai“, COST 

MP0806 „Dalelës turbulentiniame sraute“, 

COST ES0805 „Biosferos sausumos dalis 

þemës sistemoje“, COST FA0905 „Mineralinëmis 

medþiagomis pagerintas kultûrø 

auginimas sveikam maistui ir paðarams“. 

Pristatome šias veiklas. 

COST 639 „Ðiltnamio dujø atsargos 

dirvoþemiuose kintant klimatui ir þemënaudai“ 

(Greenhouse gas budget of 

soils under changing climate and landuse 

(BurnOut)). Veikla pradëta vykdyti 

2006-aisiais ir baigta 2010 metais. Joje dalyvavo 

šios šalys: Belgija, Danija, Suomija, 

Vokietija, Vengrija, Airija, Slovënija, Ispanija, 

Ðvedija, Ðveicarija, Jungtinë Karalystë, 

Norvegija, Austrija ir Italija. Lietuva á 

ðià programà ásijungë 2007 metais. Programoje 

Lietuvai atstovavo VGTU Aplinkos 

apsaugos katedra (5 mokslininkai) bei Lietuvos 

agrariniø mokslø centro Þemdirbystës 

instituto Vokës filialas. Pagrindinis 

COST 639 veiklos tikslas buvo surinkti 

þinias ir padidinti supratimà apie ðiltnamio 

dujø emisijà ið Europos dirvoþemiø esant 

ávairioms þemënaudos formoms ir ypaè 

esant paþeistiems dirvoþemiams. Ágyvendinant 

veiklà buvo ákurta komunikacinë 

platforma tarp þemënaudos ekspertø, modeliavimo 

ir statistikos specialistø ir jau vykdomø 

ðiltnamio dujø emisijos informavimo 

tinklø. Tyrimø metu buvo akcentuotos sàsajos 

tarp skirtingø þemënaudos sistemø, 

stengtasi susieti turimas þinias su kitais 

vykdomais projektais. Surengti kasmetiniai 

valdymo komiteto posëdþiai, taip pat teminiai 

susitikimai su darbo grupëmis. Suorganizuotos 

trumposios mokslo misijos, kuriø 

metu jaunieji mokslininkai galëjo aktyviai 

ásitraukti á ðià veiklà. Pagrindiniai veiklos 

uþdaviniai buvo: 1) nustatyti ðiltnamio 

dujø emisijas ið kritiniø dirvoþemio taðkø; 

2) nustatyti svarbias ðiltnamio dujø emisijos 

atþvilgiu dirvoþemio ir vietos sàlygas; 

3) sukurti paþangià informavimo koncepcijà 

esant ávairioms þemënaudos formoms 

VGTU Aplinkos 

apsaugos katedros 

dalyvavimas 

COST veiklose 

ir þemënaudos formø pasikeitimams; 4) 

pagerinti bendravimà tarp visø ðiltnamio 

dujø emisijas tyrinëjanèiø struktûrø. 

Emisijos iš dirvoþemio pokyèius lemia 

miðko iðkirtimas, biomasës deginimas, natûraliø 

ekosistemø naudojimas þemës ûkiui, 

dirvoþemio drenaþas ir kiti veiksniai. Tyrinëta, 

ar dirvoþemis gali bûti ðiltnamio dujø 

kaupiklis. Nes iki šiol buvo abejojama dël 

dirvoþemio gebëjimo kaupti anglies dvideginá 

esant skirtingoms þemënaudos formoms. 

Tyrimø metu atsiþvelgta á tipiškas regionø 

klimato sàlygas ir ekosistemø bûklæ. 

Taip pat ávertintas nepakankamas informacijos 

kiekis apie ðiltnamio efektà sukelianèiø 

dujø atsargø dirvoþemyje ir þmogaus 

veiklos sàveikà. Veiklos metu sukurtas naujas 

skaitinis modelis Yasso 07, ávertinantis 

dirvoþemio organinës anglies pokyèius bei 

anglies dioksido emisijø kiekius. Modelis taikytinas 

skirtingos panaudos dirvoþemiams, 

ekosistemoms valdyti, klimato kaitos ir šiltnamio 

efektà sukelianèioms dujoms vertinti. 

COST MP0806 „Dalelës turbulentiniame 

sraute“ (Particles in turbulence). 

2009 m. pabaigoje VGTU Aplinkos apsaugos 

katedra ásijungë á tø paèiø metø viduryje 

pradëtà vykdyti veiklà. Bendra šios 

veiklos trukmë yra 4 metai. Veikloje aktyviai 

dalyvauja mokslininkai ið daugiau kaip 

16 valstybiø: Nyderlandø, Prancûzijos, Vokietijos, 

Italijos, Belgijos, Danijos, Suomijos, 

Graikijos, Portugalijos, Ispanijos, Ðveicarijos 

ir kitø ðaliø. Tyrimus koordinuoja Nyderlandø 

Eindhoveno technikos universitetas. 

Lietuvai šioje veikloje atstovauja dvi 

mokslo institucijos: VGTU Aplinkos apsaugos 

katedra (5 mokslininkai) ir Lietuvos 

energetikos institutas. Veiklos metu organizuojami 

darbo grupiø susitikimai, kartà 

per metus susitinka visos darbo grupës, taip 

pat rengiami maþø grupiø susitikimai ir 

moksliniai vizitai. Kietøjø daleliø iðmetimai 

ið stacionariø tarðos ðaltiniø retai kada bûna 

taisyklingos formos fakelo pavidalo. Daþniausiai 

dël dideliø daleliø koncentracijø ar 

didelio srauto greièio tarðos ðaltinyje susidaro 

turbulentiniai iðmetimai. Tiek Lietuvoje, 

tiek kitose ðalyse kietøjø daleliø poveikis 

aplinkos tarðai vertinamas remiantis 

skaitiniais modeliais. Juose naudojamas 

„turbulencijos“ koeficientas, kuris daþniausiai 

yra vienodas ir neatspindi realios padëties. 

Todël labai svarbu eksperimentiniais 

tyrimais ávertinti, kokià átakà kietøjø daleliø 

sklaidai aplinkoje turi turbulentiðkumas, 

kaip pasiskirsto dalelës ir kokie procesai 

vyksta terðalams iðlëkus ið tarðos ðaltinio. 

Pagrindinis MP0806 veiklos uþdavinys yra 

tyrinëti daleliø perneðimà turbulentiniame 

sraute. Šiuo metu Europoje yra daug daleliø 

perneðimà turbulentiniame sraute tirianèiø 

mokslininkø grupiø. Bet ðie darbai dël 

nacionaliniø barjerø, skirtingø tikslø ir patirties 

bei skirtingø poreikiø ir naudojimo pobûdþio 

yra daugiau fragmentiniai. COST 

veikla suvaidins fundamentiná vaidmená – 

suvienys mokslininkø grupes bendram tikslui 

ir leis pasiekti kokybiškai ir kiekybiškai 

naujø tyrimø rezultatø. Daleliø perneðimo 

turbulentiniame sraute tyrimai susijæ su naujos 

eksperimentinës bei skaitinës technikos 

kûrimu. Kai kurios eksperimentiðkai naudojamos 

priemonës ir skaitiniai modeliai tik 

šiuo metu pradedami naudoti. Norint patikrinti 

eksperimentiniø ir skaitiniø metodø 

tikslumà, reikia tikslingø tyrimø. Todël ávairios 

šioje srityje dirbanèios mokslininkø grupës 

turi bendradarbiauti. 

Vykdant ðià veiklà VGTU mokslininkams 

keliami tikslai modeliuoti daleliø pernaðà 

ávertinant gravitacijà bei naudojant 

ávairius turbulencijos modelius, atlikti eksperimentinius 

tyrimus nagrinëjant iðcentriná 

kietøjø daleliø gaudymo procesà, tirti kietøjø 

daleliø pasiskirstymà išmetimo šaltinyje 

bei sklaidà aplink taršos šaltiná, kai 

yra skirtingos ðaltinio charakteristikos ir aplinkos 

sàlygos. Siekiant ðiø tikslø buvo ágy- 


vendinami šie uþdaviniai: tiriama dujø aerodinamika 

kûginiame gráþtamojo srauto 

ciklone su tangentiniu srauto átekëjimu; taikant 

pernašos diferencialines lygtis nespûdþiam 

turbulenciniam srautui baigtiniø tûriø 

metodu modeliuojamas oro srauto judëjimas; 

nagrinëjamas modifikuoto daugiakanalio 

ciklono efektyvumas valant kietosiomis 

dalelëmis uþterðtà orà, lyginamas 

modeliavimo ir eksperimentiniø tyrimø rezultatø 

atitikimas. 

COST ES0805 „Sausumos biosfera 

Þemës sistemoje“ (Terrabites). VGTU Aplinkos 

apsaugos katedra nuo 2009 m. liepos 

mën. ásitraukë á ðià COST veiklà. Programos 

trukmë 4 metai. ES0805 veikloje 

ðiuo metu dalyvauja mokslininkai ið 19 ðaliø: 

Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Danijos, 

Suomijos, Prancûzijos, Vokietijos, Graikijos, 

Airijos, Italijos, Ðvedijos, Ðveicarijos, Anglijos 

ir kt. Tyrimus koordinuoja Vokietijos Makso 

Planko meteorologijos institutas. Lietuvoje 

trys mokslo institucijos yra prisijungusios 

prie šios veiklos: VGTU Aplinkos apsaugos 

katedra (5 mokslininkai), Lietuvos 

þemdirbystës institutas ir Lietuvos miðkø 

institutas. Organizuojami darbo grupiø susitikimai, 

kartà per metus susitinka visos 

darbo grupës, rengiami moksliniai vizitai. 

Þmogaus gyvenimo neámanoma ásivaizduoti 

be Þemës biosferos. Sausumos ekosistemø 

paskirtis – suteikti þmonijai naudà 

– pavyzdþiui, maisto, vandens, medienos 

ir kt. Per pastaruosius 50 metø þmonija keitë 

ekosistemas greièiau ir didesniu mastu 

nei per visà ligðiolinæ þmonijos istorijà. Ið 

esmës buvo siekiama sparèiai auganèià 

naudà patenkinti iš ekosistemø. Taèiau nauda 

buvo pasiekta dël daugelio ekosistemø 

VGTU tyrimams 

sukurtas 

laboratorinis 

kompostavimo 

árenginys 

(1 – ventiliatorius; 

2 – kompostavimo 

bûgnas; 

3 – biofiltras) 

degradacijos. Modeliuojant þmogaus elgesá 

klimato ir biosferos Þemës sistemos modelyje, 

stengiamasi iðaiðkinti ir iðspræsti visuotiná 

gamtos iðtekliø naudojimo ir jø apsaugos 

konfliktà. Europos mokslininkø bendruomenë 

siekia integruoti þinias apie visuotinës 

biosferos funkcionavimà, biosferos 

naudojimà þmogaus gerovei, modeliuodama 

Þemës sistemoje þmogaus ásikiðimo 

padarinius. Tokio integruoto poþiûrio ðiuo 

metu trûksta, nes atitinkamos þinios iðsiskirsèiusios 

maþiausiai trijose skirtingose 

mokslininkø bendruomenëse: Þemës stebëjimo, 

ekologiniø tyrimø ir klimato modeliavimo. 

Pagrindinis COST ES0805 veiklos 

tikslas – ávertinti þinias apie biosferos sausumos 

dalá ið Þemës sistemos perspektyvos, 

kad bûtø galima numatyti ateities Þemës sistemos 

situacijà modeliuojant klimato ir biosferos 

procesus. Ðia veikla siekiama sukurti 

platformà vertinant mokslo sandûroje jau turimas 

þinias apie klimato ir Þemës biosferos 

sàveikà. Visa veikla skirstoma á du etapus. 

Pirmojo etapo metu bus harmonizuojami 

skirtingø moksliniø bendruomeniø poþiûriai, 

kreipiamas dëmesys á bendras temas – hidrologijà, 

anglies ciklà, þemës pavirðiø, ontologijà 

ir koncepcijas, susijusias su sausumos 

biosfera. Antrojo etapo metu bus ieðkoma 

sàryðio tarp atskirø bendruomeniø. Bus ávertinta, 

kokiu mastu savitarpio pagalba gali bûti 

naudinga tyrimø bendruomenei ir kokius 

naujus iððûkius galima spræsti bendromis pastangomis. 

VGTU Aplinkos apsaugos katedros tiriamieji 

darbai yra susijæ su dviejø darbo 

grupiø veikla. Pirmojoje grupëje modeliuojama 

augalo ekologija. Ði veikla leidþia integruoti 

augalijos bruoþø kaità á globaliná 

augalijos ir klimato pokyèiø modelá. Augalijos 

funkciniai bruoþai charakterizuoja augalø 

rûðiø gebëjimà augti, daugintis ar iðgyventi 

esamos aplinkos sàlygomis. Prie 

augalijos funkciniø bruoþø priskiriami sumedëjusiø 

augalø metiniø rieviø ploèio, formos 

ir sudëties aspektai. Analizuojant radioaktyviàjà 

augimvietës uþtarðà, jos klimatines 

sàlygas bei augalo biologiná paþeistumà, 

iðryðkëja ðiø veiksniø kompleksinio 

vertinimo svarba. Kitoje darbo grupëje modeliuojama 

þmogaus veiklos veikiama þemënauda. 

Ðioje veikloje daug dëmesio skiriama 

dirvoþemio træðimui ávairiu kompostu. 

Tai vienas pigiausiø ir ekonomiðkai naudingø 

dumblo naudojimo bûdø. Dumblo 

naudojimo galimybes riboja jo kokybë. Atlikti 

tyrimai ir matematiniai modeliai árodo, 

kad kokybiðkas nuotekø dumblas, kuriame 

maþai sunkiøjø metalø ir didelë augalø 

maisto medþiagø koncentracija, gerina dirvoþemio 

kokybæ, didina augalø biomasæ. 

COST FA0905 „Mineralinëmis medþiagomis 

pagerintas kultûrø auginimas 

sveikam maistui ir paðarams“ (Mineral 

Improved Crop Production for Healthy 

Food and Feed). Nuo 2010 m. pavasario 

šioje veikloje dalyvauja ir Lietuvos mokslininkai. 

Mûsø ðaliai atstovauja VGTU Aplinkos 

apsaugos katedra (6 mokslininkai) 

ir Lietuvos agrariniø mokslø centro Þemdirbystës 

instituto Vokës filialas. Iki šiol Europoje 

auginant maistines kultûras daugiausia 

dëmesio buvo skiriama maisto apsaugai, 

paðarø kiekiui ir derliui ploto vienete 

didinti, kad galima bûtø pamaitinti vis 

gausëjanèius pasaulio gyventojus. Nors 

daugiau auginant grûdiniø kultûrø tapo 

ámanoma kovoti su maisto trûkumu pasauliniu 

mastu, taèiau maisto, kuriame gausu 

maistiniø medþiagø, vartojimas proporcingai 

nepadidëjo. Ðiuo metu 40 proc. pasaulio 

gyventojø kenèia dël mikroelementø 

stokos. O dël pablogëjusios mitybos silpnëja 

imuninë sistema, didëja infekciniø 

bei tokiø aktualiø ligø, kaip vëþys, diabetas, 

taip pat širdies ir kraujagysliø ligø rizika. 

Beveik pusë pasaulio dirvoþemiø, kuriuose 

auginamos grûdinës kultûros, stokoja 

augalams reikalingo cinko, todël svarbu 

padidinti cinko ir kitø mikroelementø 

kieká produktuose, pagamintuose ið grûdiniø 

kultûrø. Didelis mineraliniø medþiagø 

kiekis yra svarbus maisto ir paðarø kokybës 

rodiklis – nuo jø priklauso produktø 

maistinë vertë ir galimybë sumaþinti ðiuo 

metu dideles maisto papildø kainas. Be mineraliniø 

medþiagø trûkumo, nerimà kelia 

ir toksiðkø metalø kadmio ir arseno koncentracijos 

maiste, galinèios sukelti pavojø 

þmogaus ir gyvuliø sveikatai. Toká pavojø 

Europoje paskatino dirvoþemio træðimas 

nuotekø dumblu ir mëðlu ir dël to dirvoþemyje 

pradëjæ kauptis sunkieji metalai. 

Mokslininkai, sprendþiantys ðá fenome- 


Komisijoje – þinomi þmonës 

Parodos tema – „Gyvieji vandenynai 

ir pakrantës“ – pasirinkta neatsitiktinai. 

Vanduo dengia 71 proc. 

Þemës pavirðiaus. Vandenyse gyvena 

daugiau kaip 10 mln. gyvûnø 

ir augalø rûðiø – daugiau kaip 90 

proc. visos Þemës gyvybës. Vandenynø 

ir pakranèiø ateitis, kaip 

skelbia organizatoriai, priklauso 

nuo to, ar bus atrastas balansas 

tarp gamybos ir vartojimo, ar bus 

iðsaugota iðtekliø ávairovë, vandenynuose 

ar ðalia jø gyvenanèios rûðys 

bei kultûros. 

Vyriausybë sprendimà dalyvauti 

parodoje „EXPO 2012“ P.Korëjoje 

priëmë pernai metø pabaigoje. 

Lietuvos pristatymà jau penktà kartà 

pavesta organizuoti Aplinkos ministerijai. 

Ðiø metø vasará aplinkos 

ministro Gedimino Kazlausko ásakymu 

sudarytoje komisijoje, be 

valstybiniø institucijø atstovø, yra 

nemaþai þinomø þmoniø: architektas 

Algirdas Kauðpëdas, atlikëjas 

Andrius Mamontovas, þurnalistë 

Edita Mildaþytë, korëjieèiø kalbos 

specialistas Martynas Ðiauèiûnas ir 

kiti. „Norime, kad ne tik „saviškiai“, 

bet ir profesionalai ið ðalies dalyvautø 

projektø atrankos procese. 

Manau, jog tik taip galime pasiekti 

geriausiø rezultatø“, – pabrëþia ministras 

G.Kazlauskas. 

Ministro teigimu, tai, kà ðioje parodoje 

reikëtø pristatyti ir kas mûsø 

paviljonui galëtø laiduoti sëkmæ, 

aptariama ne tik komisijoje, bet ir 

susitikimuose su pajûrio þmonënà 

Europos ir pasaulio mastu, susibûrë á 

COST veiklà FA0905. Mokslininkø tinklas 

apima apie 270 dalyviø. Veiklos koordinatorius 

– prof. Balas Ramas Singhas ið Norvegijos 

gamtos mokslø universiteto. Šioje 

veikloje dalyvauja 27 Europos ðalys: Austrija, 

Belgija, Bulgarija, Èekija, Danija, Suomija, 

Prancûzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, 

Izraelis, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, 

Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, 

Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovënija, 

Ispanija, Ðvedija, Ðveicarija, Turkija, 

Jungtinë Karalystë. Koordinuotos ávairiø 

disciplinø ir ávairiø ðaliø mokslininkø pastangos 

labai reikalingos norint pateikti 

inovatyvius mokslinius sprendimus dël mitybos 

gerinimo, nutukimo, nesaugaus 

maisto ir paðarø. Pagrindinis veiklos siekis 

– nustatyti silpniausiai iðnagrinëtas vietas, 

kurios riboja mineraliniø medþiagø patekimà 

(geleþies, cinko, magnio ir seleno) 

á grûdines kultûras. Uþsibrëþtas tikslas padidinti 

ðiø elementø kieká paðaruose ir 

maiste ir pasiekti, kad maisto ir paðarø tarða 

kadmiu ir arsenu nevirðytø leistiniø verèiø 

ir taip bûtø apsaugota þmoniø ir gyvûnø 

sveikata. Šios veiklos darbo grupës apima 

agronomijos, augalø biologijos, maisto 

perdirbimo bei þmogaus ir gyvuliø mitybos 

klausimus. Tai kuria pridëtinæ vertæ 

kiekvienoje srityje ir garantuoja Europos 

tyrimø ir plëtros pranašumà gaminant ir 

eksploatuojant maistingà, saugø ir sveikà 

maistà bei pašarus. Dirvoþemio tarša sunkiaisiais 

metalais gali sukelti fitotoksiná efektà 

ir paskatinti toksiniø metalø patekimà á 

maisto grandines. Patræšus priklausomai 

nuo vyraujanèiø biologiniø ir cheminiø 

sàlygø metalai po kurio laiko gali tapti judrûs 

ir patekti á augalus. Svarbu nagrinëti 

metalø judrá dirvoþemá patræðus nuotekø 

dumblu, stebëti pokyèius, vertinti metalø 

tarpusavio sàveikà, dirvoþemio ir augalijos 

sàveikà kitos antropogeninës veiklos 

paveiktose zonose. Tai vienos ið šios veiklos 

darbo grupiø darbo kryptis. Joje dalyvauja 

ir VGTU Aplinkos apsaugos katedros 

tyrëjai. Tiriama, kaip metalai patenka á 

maistinius augalus (raudonuosius dobilus, 

sëjamàsias salotas bei sëjamàsias pipirnes) 

sunkiaisiais metalais uþterštame dirvoþemyje 

su áterptu ceolitu; stebimi metalø 

judrio pokyèiai per tam tikrà laikà nuotekø 

dumblu patræðtame dirvoþemyje. 

Tarptautinis bendradarbiavimas, viena 

kità papildanèios patirtys ir ávairiø ðaliø interesai 

skatins bendradarbiauti, keistis informacija, 

plëtoti inovatyvias idëjas ir klausimus 

spræsti globaliu mastu. Lietuvai ði 

veikla – tai galimybë sukaupti patirties ir ja 

dalytis, Lietuvos tyrëjams – plësti bendradarbiavimà, 

pritaikyti naujas idëjas savo tyrimams, 

ágauti atspirties naujoms mintims. 

Apie lietuvius 

ir jûrà – pasauliui 

Lygiai po metø, 2012-øjø 

geguþës viduryje, vël startuos 

pasaulinë paroda Expo. 

Ðá kartà – Pietø Korëjos pietinës 

pakrantës mieste Yeosu. Joje, 

kaip ir ankstesnëse Expo, 

prisistatys ir Lietuva. Mûsø 

ðalies dalyvavimà parodoje 

tradiciðkai patikëta organizuoti 

Aplinkos ministerijai. 

mis, konsultuojantis su mokslininkais 

dr. S.Gulbinsku, profesoriais 

K.Kilkumi, R.Þaromskiu ir kitais. 

Vertins ir visuomenë 

Tikimasi, kad iš viso parodoje dalyvaus 

apie 100 valstybiø, o per tris 

mënesius (paroda truks nuo geguþës 

12 d. iki rugpjûèio 12 d.) jà aplankys 

8 milijonai þmoniø, daugiausia 

ið paèios P.Korëjos, taip pat ið Kinijos, 

Japonijos bei kitø valstybiø. 

Pasak Romo Jankausko, Lietuvos 

ekspozicijos „EXPO 2012“ 

generalinio komisaro, balandþio 

pabaigoje pagaliau susitarta ir dël 

Lietuvai skiriamo paviljono. Lietuvos 

ekspozicija bus ákurdinta 322 

m 2 erdvëje, pirmajame didþiulio 

tarptautinio parodø komplekso 

aukðte, ðalia kitø Atlanto vandenyno 

zonai priskirtø valstybiø. 

Ðioje parodoje valstybës dalyvës 

bus suskirstytos á tris grupes 

pagal vandenynus: Atlanto, Ramøjá 

ir Indijos. Kiekviena valstybë gaus 

pirmame ar treèiame aukðte jai priskirtà 

individualø nuo 250 kv. m. iki 

1 tûkst. kv. m. dydþio paviljonà ar 

erdvæ bendrame paviljone. Visi paviljonai 

skirsis forma ir dydþiu – 

toks sprendimas priimtas atsiþvelgiant 

á skirtingas P.Korëjos archipelago 

saleles. 

„Ðiuo metu ið Lietuvos architektø, 

dizaineriø, kitø srièiø kûrëjø 

laukiame paviljono projektø. Projektø 

konkursui pateiktus darbus 

vertins komisija ir ekspertai, su pasiûlytais 

darbais konkurso metu 

bus supaþindinta ir visuomenë. 

Projektø tikimasi sulaukti vasaros 

viduryje, todël ir vieðus aptarimus 

numatoma rengti Lietuvos pajûryje: 

jau ðiø metø geguþës 12 d., likus 

metams iki parodos atidarymo, 

informaciniai ðiam renginiui 

skirti taðkai pristatyti Klaipëdoje, 

Palangoje ir Nidoje“, – sako R.Jankauskas. 

Nukelta á 52 p. 


Paaiðkëjo, kad Këdainiø rajono Labûnavos pagrindinëje 

mokykloje ilgà laikà saugotas eksponatas – Pabaltijo 

mastu unikalus suakmenëjæs koralas, kurio amþius – 510– 

250 milijonø metø, paleozojaus epochos reliktas. 

Apie tai kalbëjomës su Këdainiø kraðto muziejaus archeologu 

Algirdu JUKNEVIÈIUMI ir istoriku Vaidu BANIU. 

Jolanta TAMAÐAUSKIENË 

Paleozojaus epochos reliktas 

Praëjusiais metais Këdainiø rajono savivaldybës 

Švietimo skyriaus ir Këdainiø 

kraðto muziejaus specialistus, vaþinëjusius 

po rajono mokyklø istorijos ir kraðtotyros 

muziejus, sudomino keistas akmuo, 

Labûnavos pagrindinëje mokykloje pastebëtas 

tarp XI–XII a. metaliniø kirvukø ir 

kitø vertingø eksponatø. Pasitelkus Lietuvos 

profesionalus, paaiðkëjo, kad ðis 

akmuo – ypatingas eksponatas ne tik respublikiniu, 

bet ir tarptautiniu mastu. 

Këdainiø kraðto muziejaus specialistai 

ðá maþdaug kilogramo svorio, 18 centimetrø 

aukðèio ir 17 centimetrø skersmens 

akmená pirmiausia nugabeno tirti 

á Lietuvos sveikatos mokslø universiteto 

Veterinarijos akademijà – Histologijos ka- 

LABÛNAVOS ATRADIMAS 

Unikalus 

suakmenëjæs 

koralas 

Suakmenëjusiam 

koralui – 

510–250 

milijonø metø 

Archeologo 

A.Juknevièiaus 

duomenimis, 

suakmenëjusá 

luistà ið 

Estijos á 

Lietuvà 

atstûmë 

ledynai 

tedros profesoriui habilituotam daktarui, 

kilusiam ið Këdainiø rajono Akademijos 

gyvenvietës, Linui Daugnorai, su kuriuo 

bendradarbiaujama tyrinëjant Këdainiø 

senamiesèio kaulinæ medþiagà. 

Ið pradþiø buvo manyta, kad tai gali 

bûti poledynmeèio laikotarpiu gyvenusio 

ðiaurës elnio ragø ðakninë dalis. Kadangi 

tas daiktas buvo labai suakmenëjæs, 

vëliau kreiptasi á Vilniaus universiteto Geologijos 

ir mineralogijos katedros profesoriø 

Juozà Paðkevièiø, kuris nustatë, kad 

tai yra labai senos gyvybës reliktas – suakmenëjæs 

koralas, iðlikæs ið paleozojaus 

epochos, kuri prasidëjo prieð 510 milijonø 

metø ir baigësi prieð 250 milijonø metø. 

Jolantos TAMAÐAUSKIENËS nuotr. 

Archeologo Algirdo Juknevièiaus paaiðkinimu, 

tuo laikotarpiu mûsø kraðte bûta 

vandenyno, kuriame formavosi gyvybë. 

Pasak profesoriaus Juozo Paðkevièiaus, 

Labûnavos akmuo gali bûti atskilæs suakmenëjæs 

luitas, ledynø atstumtas á Lietuvà 

ið Estijos Saremos ar Hiumos salø. 

Lietuvos mokslininkus šis atradimas 

labai stebina, neabejotinai tai yra vienas 

seniausiø mûsø ðalies radiniø. Këdainiø 

kraðto muziejaus istoriko Vaido Banio teigimu, 

ðis atradimas yra unikalus ne tik 

Pabaltijo, bet ir Vidurio Europos regiono 

mastu. Tarkim, Lenkijoje koraliniø akmenø, 

iðlikusiø ið paleozojaus eros, tëra vienetai. 

Vertingas eksponatas sugráð á 

Labûnavà 

Šis suakmenëjæs koralas netrukus 

bus eksponuojamas Këdainiuose, o vëliau 

sugráð á Labûnavos pagrindinæ mokyklà. 

Archeologas Algirdas Juknevièius 

pasidþiaugë, kad retas eksponatas bus 

saugomas bûtent Labûnavos pagrindinëje 

mokykloje, kuri já atrado: tai paskatins 

mokslininkus ir kitus visuomenës atstovus 

apsilankyti ir Labûnavoje. Nebûtinai 

visa tai, kas geriausia, turi bûti tiktai 

sostinëje. 

– Tas suakmenëjæs koralas, atrastas 

mokyklos muziejuje, paskatins þmones 

atkreipti dëmesá á tai, kas saugoma mokyklose, 

gal þmonës patys retus radinius 

atneð á Kraðto muziejø, kad jie bûtø iðtirti, 

– kalbëjo archeologas Algirdas Juknevièius. 

– Galbût Labûnavos atradimas 

labiau paskatins domëtis ta labai sena 

epocha, kuri yra gyvybës uþgimimo liudininkë. 

Kaip paaiðkino Labûnavos pagrindinës 

mokyklos direktorë Kristina Stanionienë, 

maþdaug prieð 25 metus archeologai 

su studentais kasinëjo Labûnavos 

uþtvankos teritorijà ir iðsiveþë ávairiø eksponatø. 

Jiems iðvykus þmonës ten vis 

dar rasdavo senoviniø daiktø, tarp kuriø 

galëjo bûti ir ðis suakmenëjæs koralas, 

kuris ne vienà deðimtmetá yra mokyklos 

muziejuje. Mokyklos muziejaus eksponatais 

rûpinasi istorijos mokytoja Audronë 

Grikevièienë. 


VGTU mokslininkui uþ 

aplinkosaugos srityje – 

presti 

Daiva NORKIENË 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto 

(VGTU) Aplinkos inþinerijos fakulteto 

docentui dr. Alvydui Zagorskiui pirmajam 

Lietuvoje áteiktas Pasaulinës intelektinës 

nuosavybës organizacijos (The World Intellectual 

Property Organization (WIPO) 

geriausio jaunojo iðradëjo apdovanojimas. 

Pernai ðis mokslininkas apdovanotas uþ 

geriausià disertacijà aplinkosaugos tema. 

Kaip ðá savo darbø apvainikavimà 

vertina pats mokslininkas 

Alvydas Zagorskis. WIPO organizacijos 

apdovanojimas man reiðkia tikrai 

daug: juk mano veikla ir darbo rezultatai 

ávertinti ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu 

mastu. Lietuva stengiasi tapti aukðtøjø 

technologijø ir naujø idëjø ðalimi, ir mes, 

mokslininkai, turime palaikyti ðià kryptá. Todël 

kiek galëdamas stengsiuosi, kad Lietuvos 

vardas ir toliau bûtø girdimas iðradëjø 

ir naujøjø technologijø srityje. 

Ið kur ta meilë gamtai ir pasirinkimas 

dirbti aplinkosaugos 

srityje 

A.Z. Esu kilæs ið labai 

graþios vietos – Ignalinos 

rajono Vilnokø kaimo, augau 

šalia Þilmo eþero. 

Nenuostabu, kad 

nuo vaikystës þavëjo 

gamta, jaudino 

ne visada pakankamai 

efektyviai 

sprendþiamos aplinkosaugos 

problemos. 

Beje, stodamas 

á aukðtàjà mokyklà, pirmuoju 

numeriu áraðiau 

VGTU aplinkos inþinerijos 

specialybæ ir neapsirikau. 

VGTU man suteikë vertingø 

þiniø ir galimybæ dirbti 

sveikos aplinkos išsaugojimo srityje. 

Uþ visa tai esu dëkingas universitetui. 

Jûsø „arkliukas“ – biologiniai oro valymo 

filtrai. Kodël pasirinkote kurti ir tobulinti 

bûtent ðiuos árenginius Ar Lietuvos 

rinkoje jauèiamas ðiø árenginiø 

trûkumas 

A.Z. Kai studijavau magistrantûroje, oro 

valymo technologijø kûrimas ir diegimas 

Lietuvoje, priešingai nei kai kuriose uþsienio 

šalyse, dar buvo naujovë. VGTU Aplinkos 

apsaugos katedroje ðia kryptimi jau triûsë 

prof. habil. dr. Pranas Baltrënas, doc. dr. 

Auðra Zigmontienë bei doc. dr. Rasa Vaiðkûnaitë. 

Ëmiau eksperimentuoti su prof. 

P.Baltrëno ir doc. dr. R.Vaiðkûnaitës sukurtu 

oro valymo biologiniu filtru: kaitaliojau 

ákrovas, darbo reþimus. O tapæs universiteto 

doktorantu, ëmiau tobulinti šio filtro ákrovà 

ir konstrukcijas. Rengiant disertacijà 

buvo sukurti 5 skirtingø konstrukcijø bei paskirties 

biologiniai oro valymo filtrai. Noriu 

padëkoti savo disertacijos ir mokslinio darbo 

vadovui prof. Pranui Baltrënui, be kurio 

pagalbos tokio rezultato nebûtø. 

Kaip viskas prasidëjo 2007 m. su UAB 

„Senasis akvedukas“ pateikëme paraiðkà 

Europos Sàjungos paramai gauti. Mûsø 

projektas vadinosi „Biofiltro prototipo kûrimo 

taikomieji tyrimai ir technologinë plëtra“. 

Šiame projekte, kaip vyresnysis tyrëjas, 

vykdþiau tyrimus, o 2008 m. projektas 

buvo sëkmingai uþbaigtas, pagaminus minëtus 

penkis biofiltrus. Universitete tæsiami 

tyrimai, kuriais siekiama nustatyti 

árenginiø ilgaamþiðkumà, 

efektyvumà. Ðiandien galime 

Pseudomonas putida 

bakterijos „apgyvendintos“ 

medþio 

skiedrose 

tvirtinti, kad biologiniai oro valymo filtrai veikia 

efektyviai, o juose naudojama ákrova 

pasiþymi ilgaamþiðkumu. Lyginant su uþsienyje 

gaminamais biologinio valymo 

árenginiais, mûsiðkiai išsiskiria efektyvesne 

ákrova, konkurencinga kaina bei platesnio 

taikymo galimybëmis. Uþsienyje gaminami 

stambioms pramonës ámonëms 

skirti atitinkami árenginiai, o mes labiau 

orientuojamës á smulkiojo verslo poreikius. 

Su techniniais mokslais 

bei aplinkosauga menkai 

susijusiam skaitytojui gali 

bûti nelengva suprasti, kodël árenginiai 

vadinami biologiniais, kas yra ákrova. Gal 

galëtumëte plaèiau papasakoti apie árenginiø 

veikimo principà ir konstrukcijà 

A.Z. Biologiniai oro valymo árenginiai 

– tarsi spintos su stalèiukais, uþpildytais 

medienos skiedrø ir gamtinio ceolito 

mišiniu. Ceolitas – kreidà ðiek tiek primenanti 

uoliena, kuri buvo atveþta iš Ukrainos. 

Ceolito ir skiedrø ákrova drëkinama, 

viduje palaikoma apie 30 laipsniø temperatûra. 

Tai bûtina, kad gerai jaustøsi ir daugintøsi 

biologiniø filtrø „darbininkës“ – 

bakterijos Pseudomonas putida. Nedideli 

kiekiai ðiø mikroorganizmø natûraliai 

aptinkami ir gamtoje, pavyzdþiui, pûvanèiuose 

kelmuose. Norint paskatinti jø dauginimàsi 

árenginyje, reikia palaikyti aukðtesnæ 

temperatûrà ir pakankamà drëgmæ. 

Pseudomonas putida suskaido á filtrà 

patenkanèius lakius organinius junginius 

(ir ne tik juos) ir panaudoja juos savo gyvybinei 

veiklai. Proceso metu á orà iðsiskiria 

anglies dvideginis ir vandens garai. Taip 

terðalai suskaidomi á nekenksmingus produktus. 

Kartais šias bakterijas juokais pa- 


jie uþims maþai vietos. Svarbu ir tai, kad 

kiekvienas biologinis valymo metodas yra 

ekologiðkas, mat jam veikiant nesusidaro 

antriniø tarðos produktø. 

Mano sukurti filtrai ypatingi ir tuo, kad 

juose medienos skiedros sumaišytos su 

ceolitu, kuris pasiþymi puikiomis adsorbcinëmis 

savybëmis. Ceolità sumaiðius su 

medienos skiedromis, suderinami du valymo 

metodai: biologinis ir adsorbcinis. 

Juk dalies á filtrà patenkanèiø terðalø mikroorganizmai 

nespëtø suskaidyti, jei ðiø 

terðalø nesugertø ceolitas. Kai árenginys 

neveikia, pavyzdþiui, naktá, prastovø ar 

poilsio dienø metu, mikroorganizmai – tarsi 

þmogus iš šaldytuvo – iš ceolito pasiima 

ten susikaupusias „maisto“ atsargas, 

tai yra teršalus. Tai patogu: nereikia daþnai 

atnaujinti ceolito ákrovos, kuri, mikroorganizmams 

nuolat paðalinant kenksmingas 

medþiagas, ne taip greit uþsiteršia. 

Redakcijà pasiekë þinia, kad ketinate 

patentuoti dar naujesná kûriná – plokðdarbà 

þiniai apdovanojimai 

Biofiltrai gali bûti 

taikomi kvapams 

ðalinti nuotekø 

valyklose, 

pramonës 

ámonëse, þemës 

ûkyje ir kitur 

lyginu su þmogumi. Jos, kaip ir þmonës, 

kvëpuoja deguonimi ir išskiria anglies dvideginá 

bei vandens garus. Kaip ir þmogus, 

Pseudomonas putida „valgo“, tik neina á 

restoranà, o suvartoja ore sklandanèius terðalus. 

Palyginti su kitose pasaulio šalyse 

pagamintais biologiniais oro valymo filtrais, 

manieji išsiskiria efektyvumu ir pigumu. Šiø 

filtrø bus galima ásigyti prieinama kaina, 

LR Valstybinio patento biuro direktorius 

Rimvydas Naujokas, VGTU doc. dr. Alvydas 

Zagorskis, Pasaulinës intelektinës nuosavybës 

organizacijos (WIPO) atstovas 

J. Christianas Wichardas 

Igno IVAÐKOS nuotr. 

teliná biofiltrà su kapiliarine ákrovos drëkinimo 

sistema. Kuo ðis bus pranaðesnis 

uþ pirmtakus 

A.Z. 2008 m. su VGTU Aplinkosaugos 

katedros profesoriumi Pranu Baltrënu 

uþpatentavome biofiltrà – adsorberá. Ðiuo 

metu ið tiesø pateikta paraiðka Lietuvos ir 

Europos patentams gauti dël jûsø minëto 

biologinio oro valymo filtro. Kurdamas naujà 

filtrà, siekiau dviejø tikslø: sumaþinti energijos 

nuostolius ir išgauti kuo didesná oro 

valymo efektyvumà. Naujojo filtro konstrukcija 

ypatinga tuo, kad, uþuot ákrovas dëjus 

á specialius stalèius, vertikaliai sumontuotos 

polimerinës plokðtelës, ið abiejø pusiø 

supresuotos specialiu ilgaamþiu medienos 

plauðu. Veikiant kapiliariniam efektui, 

vanduo kyla ið biofiltro apaèioje esanèios 

vandens talpyklos ir drëkina medienos 

plauðà, tai yra ákrovà. Plauðe gyvenantys 

mikroorganizmai skaido á filtrà patenkanèius 

teršalus. Anksèiau pagamintuose 

biofiltruose vanduo ant ákrovø purðkiamas, 

tam naudojant elektros energijà. 

Be to, ákrovas (plokšteles) iðdësèius vertikaliai, 

á filtrà patenkanèio oro pasiprieðinimas 

tampa maþesnis. Naujausias biofiltras 

bus pagamintas šiemet geguþæ. Manome, 

kad ðie árenginiai dël plaèiø naudojimo 

galimybiø, nesudëtingos eksploatacijos 

sulauks didelio susidomëjimo. 

Kam galima panaudoti naujuosius 

biologinius oro valymo filtrus 

A.Z. Šie biofiltrai gali bûti taikomi kvapams 

šalinti nuotekø valyklose, pramonës 

ámonëse, þemës ûkyje ir kitur, kur darbo 

proceso metu iðsiskiria lakûs organiniai 

junginiai bei kiti junginiai – amoniakas, 

sieros vandenilis. 

Uþ darbus aplinkosaugos srityje 

esate apdovanojamas nebe pirmà kartà. 

2009 m. jûsø disertacija išrinkta geriausia 

disertacija aplinkosaugos tema, 

uþ tai buvote apdovanotas LR Prezidentûroje. 

O lygiai po metø, šiemet balandá, 

sulaukëte naujo ávertinimo – apdovanojimo 

ið Pasaulinës intelektinës 

nuosavybës organizacijos. Ar lieka laisvo 

laiko pomëgiams 

A.Z. Taip, lieka! Naktis – pamiegoti. 

Nes, be biofiltrø, prisidedu kuriant biodujas 

gaminsianèius bioreaktorius maþiems 

ûkiams. Siekiame sukurti mobilø, nedideliø 

matmenø bioreaktoriø, kurio darbo proceso 

metu gautà energijà bûtø galima panaudoti 

elektros energijai išgauti, bûstui 

šildyti, maistui ar pašarams gaminti. 


Mokslo pasaulio paþanga verèia ieðkoti naujø mokymo ir mokymosi formø, 

naujø informacijos perdavimo ir ávaldymo bûdø. Kûrybiðkumà skatina tai, kad 

informacijos apie mus supantá pasaulá kasdien sukaupiama vis 

daugiau, o jai perimti laiko skiriama tiek pat ar net maþiau. 

Fizikos katedros darbuotojai, aktyviai talkininkaujant ir bendradarbiaujant 

VGTU Priëmimo komisijai, suorganizavo renginiø ciklà, subûrusá viduriniø 

mokyklø moksleivius ir mokytojus á mûsø universiteto studentø mokomàsias 

laboratorijas, kuriose buvo galima atlikti ávairius fizikos laboratorinius darbus. 

Mokomosiose 

laboratorijose 

mokiniai turi galimybæ 

patys atskleisti visatos 

paslapèiø ðydà 

Prof. dr. Artûras JUKNA 

VGTU Fizikos katedros vedëjas renginiai 

„Bauginanèiø“ disciplinø studijos 

gali bûti labai ádomios 

Ðiuose renginiuose dalyvavo Vilniaus 

Pilaitës vidurinës mokyklos ir Vytauto Didþiojo 

gimnazijos mokiniai bei jø mokytojai. 

Renginiai sulaukë labai didelio ne 

tik moksleiviø, jø mokytojø, bet ir mokyklø 

vadovø dëmesio. Pirmiausia dël to, jog 

neretai vidurinës mokyklos fizikos kabinetuose 

nëra ðiuolaikinës modernios laboratoriniø 

darbø árangos, kurià turi VGTU 

studentø mokomosios laboratorijos. Antra, 

fizika – viena ið sunkiausiø fundamentiniø 

mokslø disciplinø, dëstomø Vilniaus 

Gedimino technikos universitete. Gal dël 

mokomosiose 

laboratorijose 

to didelë dalis stojanèiøjø á universitetà 

vengia studijø programø, kuriose numatyti 

fundamentiniø mokslø – chemijos, fizikos, 

matematikos, teorinës mechanikos 

– dalykai. Gal ðià stojanèiøjø „baimæ“ pavyks 

kiek iðsklaidyti, jei daþniau kviesimës 

mokinius á universitetø mokomàsias laboratorijas 

ir suteiksime galimybæ jiems 

patiems ásitikinti, jog „bauginanèiø“ dalykø 

studijos gali bûti labai ádomios. Kita 

vertus, atlikæ uþduotis Fizikos katedros 

mokomosiose laboratorijose, VGTU studentai 

sukaupia tik apie 10–15 proc. galutinio 

þinias ávertinanèio balo. Þinodami 

tai, mokiniai, dar net neapsisprendæ, kà 

studijuos, jau gali susipaþinti su bûsimø 

studijø reikalavimais ir ávertinti savo galimybes. 

Þiûrint plaèiau, praktiniai uþsiëmimai 

studentø mokomosiose fizikos laboratorijose 

skirti tiesioginiam gamtos 

dësniø paþinimui, jø veikimo, eigos ir prieþasèiø 

suvokimui. Tik savarankiðkai eksperimentuodamas 

gali ásitikinti gamtos 

dësniø tikrumu ir atpaþinti specifinius jø 

veikimo poþymius. 

Apibendrinus renginiø rezultatus, galima 

teigti, kad 12 klasës mokiniai ne tik 

puikiai áveikia eksperimentinës technikos 

ir laboratorinio darbo uþduotis, bet ir lengvai 

randa sprendimus, atlikdami teorinius 

„Sunkiø“ 

disciplinø 

mità tirpdo 

skaièiavimus. Pirmasis renginys „Ar galëtumëte 

atlikti laboratoriná darbà Vilniaus 

Gedimino technikos universiteto studentø 

mokomojoje laboratorijoje“ buvo surengtas 

vykdant LR ðvietimo ir mokslo ministro 

2010 m. lapkrièio 24 d. ásakymu 

Nr. V-2119 patvirtintà projektà „Dël lëðø 

skyrimo technologijos mokslø studijø srities, 

fiziniø mokslø studijø srities ir biomedicinos 

mokslø studijø srities þemës 

ûkio ir veterinarijos studijø krypèiø grupës 

programø populiarinimui aukðtosiose 

mokyklose“. 


Fizikos laboratorijose – atradimø 

dþiaugsmo ðûksniai 

Projekto dalá „Inþinierius. Kaip juo tapti“ 

vykdë VGTU Fizikos katedros darbuotojai. 

Kartu su manimi dalyvavo dar keturi 

ðios katedros dëstytojai: doc. dr. A.Daunaravièienë, 

doc. dr. M.Peèiulienë, 

doc. dr. V.Valuntaitë ir doc. dr. D.Jasaitis, 

kuriø pastangomis jau daugiau nei 50 

moksleiviø ið Vilniaus viduriniø mokyklø 

susipaþino su universiteto studijø subtilybëmis 

bei specifiniais reikalavimais studentams, 

atliekantiems laboratorinius 

darbus Fizikos katedros mokomosiose 

studentø laboratorijose. 

Geriausia mokiniø padëka mums – 

susiþavëjimo ðûksnis, ásitikinus, jog tai, 

kà mokykloje pasakojo fizikos mokytojas, 

yra tikra tiesa: „O! Ið tikrøjø tai veikia!“ 

Pagrindinës problemos, kurias turi 

spræsti universiteto pirmakursiai, – kaip 

išmokti mokytis, kaip tinkamai suplanuoti 

mokymuisi skirtà laikà, ávertinti turimus 

resursus ir galimybes Bûsimiems studentams 

svarbu kuo anksèiau suprasti, 

jog universitete mokytis bus nepalyginti 

sunkiau nei mokykloje. Tik ið pirmo 

þvilgsnio atrodo, jog aukðtojoje mokykloje 

esi maþiau kontroliuojamas, nes niekas 

nestovi ðalia nuobodþiai bambëdamas, 

kad tau jau laikas ruoðtis paskaitoms 

ar laboratoriniams darbams. Ði iliuzija 

iðsisklaido jau per pirmàjà sesijà, 

ypaè pradëjus ruoðtis „sunkiø“ disciplinø 

egzaminams. Tuomet studentams paaiðkëja 

esminë techniðkøjø mokslø studijø 

tiesa, jog mokytis reikëjo visà semestrà, 

kruopðèiai studijuojant kiekvienà dalyko 

temà. Galbût ði mûsø universiteto 

darbuotojø iniciatyva atliks ir auklëjamàjá 

vaidmená, atskleis bûsimiems studentams 

ne tik gamtos paslaptis, bet ir studijø 

aukðtojoje mokykloje specifikà. 

Visuomenës patirtis ir poreikiai labai 

dideli ir nuolat auga. Todël mokslui, inþinerijai 

ir aukðtøjø technologijø pramonei 

keliami vis aukðtesni reikalavimai, vis didesni 

iððûkiai. Ðiø dienø mokslininkø, inþinieriø 

ir verslininkø kuriami produktai, 

modernios darbo ir moksliniø tyrimø priemonës 

leis dar giliau paþvelgti á mus supanèio 

pasaulio paslaptis, kurios atvers 

dar gilesnius nepaþintø paslapèiø klodus. 

Jei ásivaizduotume þmonijos sukauptas 

þinias kaip didelá rutulá, o neþinomybæ 

– visa tai, kas yra uþ rutulio ribø, 

tai bûtø lengva ásitikinti, jog „þiniø rutuliui“ 

didëjant, sàlyèio pavirðius su neþinomybe 

taip pat didës. Ðis ávaizdis ir 

paaiðkina posaká: „Kuo daugiau þinai, 

tuo daugiau neþinai.“ 

Efektyvaus mokymo ir mokymosi 

„receptai“ 

Kiekvienas mûsø visuomenës atstovas, 

taip pat ir jaunoji karta junta neiðvengiamà 

mokslo ir technikos paþangà, nors 

nevienodai greitai ir lengvai priima jos siûlomas 

naujoves. Vieni baiminasi moderniø 

árenginiø ir prietaisø dël galimo jø spinduliavimo 

ir poveikio aplinkai, kiti baiminasi, 

jog ásileidus naujoves reiks mokytis 

ið pirmo þvilgsnio sudëtingø duomenø 

kaupimo, rûðiavimo ar jø persiuntimo sekos 

ir kitø ðiuolaikiniø operacijø. Dalis baimiø 

pasitvirtina, bet daþniausiai jos visai 

nepagrástos. Dauguma jø susijusios su 

visuomenës þiniø stoka ar iðankstine nuostata 

konkreèiø naujoviø ar jø poveikio aplinkai 

atþvilgiu. Juk bijome to, ko nesuprantame, 

ko nematome ar negalime tiesiogiai 

pajusti. 

Siekiant iðvengti nepagrástø baimiø, 

ðiais nuolatinës technologijø paþangos 

laikais bûtina nuolat ðviesti visuomenæ. Ir 

ne tik naujø produktø ir jø funkciniø savybiø 

ir galimybiø, bet ir naujø gaminiø veikimo 

principø bei jø poveikio aplinkai ar 

þmogaus sveikatai klausimais. Akivaizdu, 

jog kartu su mokslo ir technologijø paþanga 

atsiranda naujoji mokslininkø, inþinieriø 

ir verslininkø karta, kuri per tà patá ar 

Alekso JAUNIAUS nuotr. 

santykinai trumpesná studijø laikà ágyja 

gerokai daugiau þiniø nei jø tëvai ar seneliai. 

Kaip tai pavyksta Efektyviausio 

mokymo ir mokymosi proceso „receptø“ 

nëra. Kiekviena viduriniojo ar aukðtojo 

mokslo mokykla ðá uþdaviná sprendþia savaip. 

Todël viduriniojo ir aukštojo mokslo 

studijø programos yra ir turëtø bûti nuolat 

tobulinamos, pritaikomos ðiandienos 

visuomenës poreikiams ir sprendþiamoms 

problemoms. 

Daugelio Fizikos katedros mokomosiose 

laboratorijose apsilankiusiø mokiniø 

akyse buvo matyti noras ateiti èia dar 

kartà, bet jau ne sveèiu, o visateisiu universiteto 

bendruomenës nariu. Malonu, 

kad ne tik mokiniai, bet ir jø mokytojai bei 

universiteto Fizikos katedros dëstytojø kolektyvas 

skiria savo laisvalaiká tokiems 

renginiams organizuoti. Fizikos mokomosios 

laboratorijos suteikia mokiniams galimybæ 

patiems pabandyti atskleisti ðydà 

tik nuo maþos kruopelytës visatos paslapèiø 

ir suprasti, ið ko tai sudaryta ir kaip tai 

veikia. Kvieèiame ir kitø, ypaè „sunkiø“ 

mokslø katedrø darbuotojus prisijungti 

prie ðios iniciatyvos ir kviesti Lietuvos mokyklø 

mokinius ið arèiau paþinti ne tik studijø 

universitete subtilybes, bet ir ásitikinti, 

kad fundamentiniai mokslai nëra nuobodûs, 

o jø suvokimas ir prasmë inþinerijoje 

– labai didelë. 


Naujø 

faunø paieðkos nuo 

Baltijos iki Ramiojo vandenyno 

Ar greitai bus pasiektas 500 naujø rûðiø rekordas 

Jonas Rimantas STONIS, 

Arûnas DIÐKUS, Asta NAVICKAITË, 

Viktorija DOBRYNINA 

krantø 

Kà veikia sistematikai 

Sistematikai jau tris ðimtmeèius inventorizuoja 

gyvàjà gamtà, t.y. atranda ir apraðinëja 

naujas mokslui organizmø rûðis, kurias 

grupuoja á ávairaus taksonominio rango 

vienetus (taksonus), kuria ávairias filogenetines 

bei faunogenetines koncepcijas 

(jos ypaè aktualios tapo ðiais laikais, kai iðkilo 

klimato kaitos grësmë). Ne tik uþsienio 

mokslo centruose, bet ir Lietuvoje yra daug 

entuziastingø tyrëjø, kurie nuolatos vyksta 

á ekspedicijas, atlieka biosistematinius tyrimus 

tiek ávairiausiuose Lietuvos kampeliuose, 

tiek egzotinëse dþiunglëse. 

Naujø mokslui rûðiø dar vis aptinkama ir 

Europoje. Pavyzdþiui, visiðkai neseniai 

VPU Biosistematikos grupë atrado naujà 

gaubtagalviø rûðá, gyvenanèià Juodosios 

jûros priekrantës zonoje (Karadago 

rezervate). Daugiau naujø rûðiø tikimasi 

aptikti ðiais metais tarptautinës 

tiriamosios ekspedicijos metu 

Šis neáprasto groþio gvajavinis gaubtagalvis 

(Enteucha guayavae) pirmà kartà buvo apraðytas 

tik 2002 m., o šiuo metu jau átrauktas á 

vaisiniø augalø kenkëjø sàraðà 

Augalø audiniuose gyvenantys 

„dinozaurai“ 

Vabzdþiø yra visur, jie yra neatskiriama 

ir svarbi kiekvienos sausumos ekosistemos 

dalis. O ðtai entobiontiniai vabzdþiai, 

kuriø lervos vystosi augalø þaliuosiuose 

(asimiliaciniuose) audiniuose, yra labai 

reikšmingi evoliuciniø procesø, vykusiø Þemëje 

per pastaruosius 100–120 mln. m., 

indikatoriai ir árankis, padedantis geriau su- 

vokti evoliucines tendencijas. Mat daugelis 

ðiø entobiontiniø vabzdþiø (jie dar vadinami 

augalø minuotojais) yra senoviniai, 

gyveno Þemëje dar tada, kai gyvavo 

milþiniški ropliai – dinozaurai. Visi jie yra 


miniatiûriniai, matuojami milimetrais, bet, 

skirtingai negu dinozaurai, iki šiol labai plaèiai 

paplitæ, be galo gausûs ir ávairûs. Tarp 

ðiø entobiontiniø vabzdþiø ypatingà tyrëjø 

susidomëjimà pastaruoju metu pelnë patiems 

maþiausiems pasaulio drugiams priskiriami 

maþieji ir baltieji gaubtagalviai 

Tritaškis gaubtagalvis (Stigmella assimilella) – 

itin reta Kurðiø nerijos faunos rûðis 

(nuotraukoje – ðio gaubtagalvio 

vikðro iðgrauþta mina 

drebulës lape) 

funkcinës ekologijos ir kitø tyrimø objektas, 

gana puikiai charakterizuojantis tiriamojo 

regiono biologinës ávairovës turtingumà, 

kilmæ ir gamtinius ryðius. Ðtai todël, 

þiûrint ið mokslo planavimo pozicijø, 

ðiuo metu yra labai svarbu nukreipti tyrimus 

bûtent á ðiø organizmø naujø faunø 

paieðkas ir atlikti naujø mokslui rûðiø apraðymà, 

iðaiðkinti ávairaus lygio taksonø trofinius 

(mitybinius) ryšius, o remiantis naujai 

gautais duomenimis, parengti faunogenetines, 

filogenetines, filogeografines ir kitas 

koncepcijas. 

nerijoje iðaiðkinta maþøjø gaubtagalviø fauna 

tesudaro tik apie 30 proc. Lietuvos faunos, 

taèiau mûsø pajûryje aptinkamos rûðys 

byloja apie èia vykusius autochtoninës 

(vietinës) evoliucijos procesus. 

Ar ámanoma Lietuvoje atrasti 

mokslui neþinomø rûðiø 

Mokslininkai nustebo, kai beveik visos 

Andø kalnø rytiniuose ðlaituose aptiktos 

entobiontiniø vabzdþiø rûðys pasirodë 

esanèios neþinomos mokslui 

(Nepticulidae ir Opostegidae), maþieji ðeriuotaûsiai 

(Tischeriidae), maþieji þolinukai 

(Elachistidae), grakštieji keršasparniai 

(Gracillariidae) bei kai kurios kitos sistematinës 

entobiontiniø vabzdþiø grupës. 

Mat jie – ne tik augalø kenkëjai (arba potencialûs 

kenkëjai), kitaip tariant – turi ekonominæ 

reikðmæ, bet ir yra labai patogus 

bendrøjø faunogenetiniø, biogeografiniø, 

Mums ypaè ádomi Baltijos pajûrio 

fauna 

Entobiontiniai vabzdþiai intensyviai tiriami 

ávairiausiuose Lietuvos regionuose (jau 

paskelbta daug straipsniø ir mokslo monografija: 

Puplesis R., Diškus A. 2003. Nepticuloidea 

ir Tischerioidea (Lepidoptera) pasaulio 

ir Lietuvos faunoje. Kaunas, „Lututë“, 

552 p.). Taèiau pastaruoju metu ypaè 

susidomëta Baltijos pajûrio fauna. Pavyzdþiui, 

ilgà laikà buvo labai maþai duomenø 

apie vieno savièiausio ðalies gamtos 

kampelio – Kurðiø nerijos – maþuosius 

gaubtagalvius (Nepticulidae). Šiuo metu jau 

iðaiðkintos 23 maþøjø gaubtagalviø rûðys, 

kurios trofiniais ryðiais susietos su 7-ioms 

ðeimoms, 13-ai genèiø ir 16-ai rûðiø priklausanèiais 

mitybiniais augalais. Tarp aptiktø 

gaubtagalviø rûðiø vienos yra labai daþnos 

(pavyzdþiui, Stigmella confusella, S. microtheriella, 

S. magdalenae, S. salicis), o kai kurios 

itin retos ne tik Kurðiø nerijoje, bet ir 

visoje šalyje (Stigmella alnetella, S. assimilella, 

S. tityrella, Ectoedemia minimella ) arba 

greièiausiai yra Baltijos kraðtø autochtonai 

(S. zelleriella, S. benanderella). Taigi duomenys 

dar pasipildys, o ðiuo metu Kurðiø 

Pastaruoju metu daug tyrimø buvo atlikta 

Pietø Amerikos atogràþose (nuotraukoje – 

tankus miškas Jasunio rezervate, kuriame 

dar slypi daug neatskleistø Amazonijos 

gamtos paslapèiø) 

Organizmø rûðiø naujas (pirmà kartà) 

aptikimas kurioje nors menkiau tyrinëtoje 

teritorijoje nëra tas pats, kas atradimas 

mokslui neþinomø rûðiø. Mokslui naujø organizmø 

rûðiø Lietuvoje atrasti taip pat galima, 

taèiau maþai tikëtina dël poros prieþasèiø. 

Pirma, europinë biota jau pakankamai 

gerai iðtyrinëta, o mûsø ðalies fauna ir 

flora nëra koks nors izoliuotas unikumas, 

bet glaudþiais faunistiniais bei floristiniais 

ryšiais susietos su aplinkiniø ðaliø gamta. 

Antra, mûsø ðalyje kol kas nerengiami specialistai, 

kurie bûtø pajëgûs tyrinëti itin smulkiø 

ir itin maþai þinomø organizmø grupes. 

Taèiau tai nereiðkia, kad Lietuvos mokslininkai 

neapraðo naujø rûðiø... Tiek gamta, 

tiek mokslas neturi tø ribø, kurios þymi ðaliø 

sienas. Daug naujø organizmø rûðiø mûsø 

ðalies mokslininkai aptinka ir apraðo tyrinëdami 

kitø kraðtø gamtà. 

Ar dar daug pasaulyje bus atrasta 

naujø rûðiø 

Jeigu kalbësime apie visos Þemës biologinæ 

ávairovæ, kol kas tik 12–15 proc. visø 

spëjamai egzistuojanèiø organizmø jau 


Nors Karibø salyne jau aptikta 13 naujø 

gaubtagalviø rûðiø, taèiau daug jø dar 

gali bûti atrasta ir ateityje 

Jono Rimanto STONIO nuotraukos 

yra þinoma ir apraðyta. Biosistematikø laukia 

labai dideli darbai ir daugybë naujø rûðiø 

arba iðtisø, iki ðiol neþinomø faunø. 

Daugiausia atradimø, be abejo, galime tikëtis 

tyrinëdami atogràþø regionø biotas. 

Tik tyrinëdami ne augalus ir stambiuosius 

gyvûnus, o virusus, bakterijas, protistus, 

grybus ir ypaè vabzdþius. Jø bus aptikta 

daugiausia (daugiau negu visus kitus dar 

neatrastus organizmus kartu sudëjus). 

Daug kam gali kilti klausimas, kaip galima 

teigti esant gausias organizmø rûðis, jeigu 

tos organizmø rûðys dar neþinomos, 

neatrastos. Taèiau mokslininkai yra sukûræ 

bene 10 ar daugiau metodø, kaip ávertinti 

realià, gamtoje egzistuojanèià biolonyksta. 

Biosistematikams reikia labai skubëti: 

skelbti apie pavojuje atsidûrusias itin 

vertingas arba endemines faunas ir floras 

arba bent dokumentuoti rûðis iki joms 

išnykstant. Ðiø duomenø (taip pat ir iðsaugotø 

kolekciniø egzemplioriø) labai prireiks 

ateities mokslui. Dabar sparèiausiai yra apraðomos 

tokiø sistematiniø grupiø rûðys, 

kurioms priklauso stambûs, praktinæ ar estetinæ 

vertæ turintys organizmai, þmogaus 

parazitai ar augalø kenkëjai. Kita vertus, 

rûðiø apraðymo tempai priklauso ir nuo regiono. 

Regionø, kurie yra nutolæ nuo intensyviai 

apgyvendintø teritorijø ar didþiøjø 

europietiðkos bei proeuropietiðkos civilizacijos 

centrø, fauna ir flora beveik vis dar 

yra daug menkiau iðtyrinëta. 

Ar greitai bus atrasta pusë 

tûkstanèio naujø rûðiø 

Per pastaruosius 15 metø ávairiose Centrinës 

Amerikos vietovëse buvo aptikta 70 

naujø entobiontiniø vabzdþiø rûðiø. Nuotraukoje 

– ekspedicijos metu atogràþiniame 

Majø kalnø miðke (Belizas, 1997) 

Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos 

mokslø fakulteto Biosistematikos tyriginæ 

ávairovæ, o ne tik tà, kuri jau inventorizuota, 

apraðyta. Ðiuo metu Þemëje egzistuoja 

(tiksliau – visiðkai neseniai egzistavo...) 

pati didþiausia organizmø rûðiø ávairovë 

per visà planetos istorijà (matyt, apie 

12,5 mln. ávairiausiø organizmø rûðiø). 

Reikia paskubëti 

Bëda, kad klimatas, matyt, keièiasi, 

þmoniø daugëja (dabar daugiau kaip 6 

mlrd., o greitai šis skaièius gali padvigubëti), 

gyvûnø ir augalø buveinës suskaidomos 

(fragmentuojamos) arba visiškai 

sunaikinamos. Todël rûðys itin sparèiai 

Naujø rûðiø skaièius 

VPU Biosistematikos tyrimø grupë atrado ir apraðë daugiau nei 400 naujø mokslui organizmø 

rûðiø ið ávairiausiø pasaulio regionø. Daugiausiai naujø atradimø pasisekë padaryti tiriant 

Azijos ir atogràþø Amerikos gamtà 


mø grupës nariai nuolatos vyksta á mokslinio 

tyrimo ekspedicijas atogràþø kraðtuose 

(apie tai ne kartà buvo raðyta ir 

„Moksle ir gyvenime“, pavyzdþiui, 2011 

m. 1-ajame numeryje). Tad ðiuo metu 

VPU biosistematikai jau yra atradæ ir apraðæ 

daugiau negu 400 mokslui naujø 

organizmø rûðiø ið ávairiausiø Þemës regionø: 

Europos, Kaukazo, Centrinës Azijos 

(Kazachstano, Uzbekistano, Turkmënistano, 

Tadþikistano, Kirgizijos ir Mongolijos), 

Rytø Azijos (Japonijos ir Rusijos 

Tolimøjø Rytø), Pietø ir Pietryèiø Azijos 

(Omano, Indijos, Nepalo, Tailando, 

Malaizijos, Indonezijos, Brunëjaus, Filipinø, 

Taivano), Ðiaurës Afrikos (Tuniso), 

Madagaskaro ir pietinës bei atogràþø Afrikos 

(PAR, Zimbabvës, Namibijos, Kenijos, 

Tanzanijos, Kongo, Kamerûno), 

Centrinës ir Pietø Amerikos (Meksikos, 

Belizo, Kosta Rikos, Panamos, Kubos, 

Jamaikos, Dominikos, Venesuelos, Kolumbijos, 

Ekvadoro, Brazilijos, Peru, Èilës, 

Argentinos), Ðiaurës Amerikos (JAV) 

ir kitur. Daugiausia ðioje srityje yra nuveikæ 

nepailstantys tyrëjai doc. dr. A.Diðkus, 

prof. dr. V.Sruoga, prof. dr. R.Noreika ir 

ypaè grupës vadovas prof. habil. dr. 

J.R.Stonis, kuris uþ biologinës ávairovës 

tyrimus strateginiuose Þemës regionuose 

pelnë Lietuvos mokslo premijà (2003 

m.). Pastaraisiais metais tyrimus pradëjo 

ir naujø rûðiø jau atrado bei apraðë jauni 

tyrëjai: doktorantë A.Rocienë (Ðimkevièiûtë), 

projektø vykdytojas A.Remeikis, 

doktorantë A.Navickaitë. Biologijos bei 

Ekologijos ir gamtamokslinio ugdymo 

studijø studentai taip pat mielai renkasi 

tyrimus Biosistematikos grupëje. Tikimës, 

kad netolimoje ateityje (matyt, 2013 

m. uþbaigus didelius projektus, skirtus 

Pietø Amerikos ir Rytø Azijos faunoms) 

Biosistematikos tyrimø grupei pavyks atrasti 

daug daugiau ir bus pasiektas 500 

naujø mokslui rûðiø rekordas. Naujø faunø 

apraðymas padës ávertinti biologinës 

ávairovës bûklæ, taksonominæ sudëtá, pateiks 

duomenø, padësianèiø planuoti 

saugomas teritorijas, parengti augalø apsaugos 

priemones, taip pat pateiks neákainojamø 

duomenø apie bendruosius 

faunogenetinius procesus Þemëje, padës 

geriau suprasti, kaip evoliucionuoja 

gamta, kurioje mes gyvename. Ðtai todël 

tai labai ádomûs ir svarbûs (tiek Lietuvai, 

tiek pasauliui) mokslo tyrimai. Beje, 

naujø, mokslui neþinomø faunø apraðymas 

ne tik dera su tarptautine Rio de 

Þaneiro konvencija (kurià ratifikavo ir LR 

Seimas), bet ir suteikia unikalià galimybæ 

Lietuvos mokslininkams bûti taksonomijos 

(biosistematikos) tyrimø avangarde 

tarptautinëje mokslo erdvëje. 

Þurnalo leidimà remia 

SPAUDOS, RADIJO 

IR TELEVIZIJOS 

RËMIMO FONDAS 

Remia istorijos, gamtos mokslø 

ir kultûros tematikos publikacijas 

Lietuvos energetikos institutas, 

Vilniaus universitetas, 

Lietuvos mokslo istorikø 

draugija, Lietuvos kultûros 

tyrimø institutas, Lietuvos 

gamtos draugija, VGTU 

Vyriausiasis redaktorius 

JUOZAS BALDAUSKAS 

Redakcijos kolegija 

VALDAS ADAMKUS 

JUOZAS BANIONIS 

EDMUNDAS ÈAPAS 

ALGIRDAS GAIÞUTIS 

JONAS GRIGAS 

SAULIUS GULBINSKAS 

PAULIUS JURKUS 

LIBERTAS KLIMKA 

JUOZAS ALGIMANTAS 

KRIKÐTOPAITIS 

JONAS KUBILIUS 

KÆSTUTIS MAKARIÛNAS 

VYTAUTAS MERKYS 

GUIDO MICHELINI 

STASYS VAITEKÛNAS 

JURGIS VILEMAS 

ALEKSANDRAS VITKUS 

Redakcijos darbuotojai 

Redaktorë 

ELENA MICKEVIÈIENË 

Meninis redaktorius 

VILIUS JAUNIÐKIS 

Rinkëja 

EGLË RAMANAUSKIENË 

Konsultantë 

SAULË MARKELYTË 

REDAKCIJOS ADRESAS 

Antakalnio g. 36, LT-10305 

Vilnius 

TELEFONAI 

Vyr. redaktoriaus 2 34 15 72 

Redaktoriø 2 34 41 00 

Elektroninis paðtas 

mgredakcija@post.skynet.lt 

Pasiraðyta spaudai 2011-05-05 

SL Nr. 310. Formatas 60x90 1/8 

Popierius ofsetinis 

Kaina 4,5 Lt 

Spausdino AB „Spauda“ 

Laisvës pr. 60, 2056 Vilnius 

www.spauda.com 

SCIENCE AND LIFE 

Science popular and 

historical monthly. 

Editor-in Chief J.Baldauskas 

„Mokslas ir gyvenimas“, 

Antakalnio st. 36, 

LT-10305, Vilnius, Lithuania. 

© „Mokslas ir gyvenimas“, 2011 

Interneto svetainë 

http://ausis.gf.vu.lt/mg/ 

Mokslo populiarinimo ir mokslo istorijos mënesinis þurnalas 

MOKSLAS ir 

GYVENIMAS 

Turinys 

2011 

Eina nuo 1957 m. 2011 m. Nr. 5-6 (631-632) geguþë-birþelis 

E.GENTVILAS Privalome dirbti efektyviai 

ir sparèiai ........................................................................ 3 

P.S.KRIVICKAS Koks laivas gali apsisukti 

uosto akvatorijoje ......................................................... 6 

V.KAROLIS Uostas pleèiasi ir gerëja 

jo infrastruktûra .............................................................. 8 

K.GAIGALAS Þvilgsnis á Rusnës salà per 

deðimtmeèiø prizmæ .................................................... 10 

V.ÞULKUS Bruoþas Baltijos jûros istorijai ..................... 13 

V.GOGELIENË Kultûros ministerijoje aptarti 

povandeninio paveldo iðsaugojimo klausimai ............. 13 

E.BACEVIÈIUS Hugo Ðojus – Vakarø Lietuvos 

þemaièiø tautosakos rinkëjas ....................................... 14 

M.KUODYTË Broliø Tilmansø fabrikas Kaune .............. 16 

J.ELEKÐIS Kol kas pavojingos ligos 

simptomus turime pastebëti patys .............................. 18 

Ið ES gamtos mokslø olimpiados Lietuvos 

mokiniai parsiveþë sidabrà .......................................... 18 

A.VITKUS Karaliø miestai ............................................. 20 

Pasaulio lietuviø mokslo ir kûrybos 

simpoziumas kvieèia registruotis ................................. 22 

D.MIKALAUSKAITË Vengti senatvinës 

kataraktos padës vitaminai C ir E ................................ 22 

J.SKOMSKIS Lietuvos vardas skamba 

pingvinø sostinëje ........................................................ 22 

A.ÈËSNIENË Atgimsta Ðventosios uostas .................. 24 

A.DRUNGILAS Uosto galimybës: nuo 

konteineriø iki keltø ...................................................... 25 

K.GONTIER Kaip atskleisti Klaipëdos 

uosto potencialà .......................................................... 27 

V.GRUBLIAUSKAS Septyniø pëdø po kyliu! ................ 29 

A.GRIGELIS Ar buvo juros periodo 

parkas Lietuvoje ........................................................... 30 

K.KONSTANTINAVIÈIUS Antropinis principas: 

gyvybë = anglis + kiti organogenai ............................ 32 

E.JUÈIÛTË Architekto knyga gimë ið 

nostalgiðkø atsiminimø legendiniams Ðanèiams ......... 36 

V.PAJARSKAS Lietuvos gamtos draugijos 

Mosëdþio gamtininkø bendrija .................................... 38 

P. BALTRËNAS, S.VASAREVIÈIUS VGTU Aplinkos 

apsaugos katedros dalyvavimas COST veiklose ........ 40 

Apie lietuvius ir jûrà – pasauliui .................................... 42 

J.TAMAÐAUSKIENË Unikalus suakmenëjæs 

koralas ......................................................................... 43 

D.NORKIENË VGTU mokslininkui uþ darbà 

aplinkosaugos srityje – prestiþiniai apdovanojimai ...... 44 

A.JUKNA „Sunkiø“ disciplinø mità tirpdo 

renginiai mokomosiose laboratorijose ........................ 46 

J.R.STONIS, A.DIÐKUS, A.NAVICKAITË, 

V.DOBRYNINA Naujø faunø paieðkos nuo 

Baltijos iki Ramiojo vandenyno krantø ......................... 48 

5-6 


„EXPO 2012“ organizatoriø nuotr. 

Taip atrodys paviljonø 

kompleksas Pietø 

Korëjos parodoje 

„EXPO 2012“ 

Atkelta ið 42 p. 

Galimybës – paèios ávairiausios 

tos terminalas, greitu metu ketinama 

statyti dujø terminalà, o visai ðalia unikali 

gamta, puikûs kurortai, savita pamario 

kraðto kultûra. 

Nuolatinis dëmesys pakrantei ir pakankamas 

finansavimas padëjo sumaþinti 

Baltijos jûros taršos lygá, iðlaikyti 

ðvarius paplûdimius, priimti milijonus 

poilsiautojø ir tuo pat metu plëtoti jûrø 

uostà. Lietuva turi dviejø ðimtø metø 

krantotvarkos patirtá, kuri padeda 

sprendþiant dabartines problemas, tokias 

kaip globalus atðilimas ar jûros lygio 

kilimas. Tad pradëjusi nuo kopø slinkimo 

stabdymo, kopagûbrio formavimo 

dabar ðalis vykdo krantø maitinimo 

smëliu projektus. 

Lietuva pasaulinëje parodoje galëtø 

pristatyti UNESCO pasauliniu paveldu 

pripaþintà Kurðiø nerijà, kuri susiformavo 

prieð 5 tûkst. metø. Norint iðsaugoti 

vietovës natûralumà ir iðlaikyti gamtinæ 

pusiausvyrà tik 3 proc. Kurðiø neri- 

Ðá kartà parodoje bus siekiama pristatyti 

Lietuvà kaip paþangià ir inovatyvià 

valstybæ, akcentuojant tokius Lietuvos 

laimëjimus, kaip pirmavimà Europoje 

pagal ðviesolaidinio interneto 

skvarbà, lazeriniø technologijø kûrimà 

visam pasauliui ir kt. Paviljono projekto 

kûrëjams siûloma pristatyti Lietuvà per 

praeities ir ateities perspektyvà, þvelgiant 

á jà kaip á jûrinæ valstybæ, kuri, nors 

ir turi maþiausià kranto linijà ið Baltijos 

jûros ðaliø, taèiau ðis vos ðimto kilometrø 

ruoþas pasiþymi didele ávairove: èia 

ásikûræs labiausiai á ðiauræ nutolæs neuþðàlantis 

modernus jûrø uostas, nafjos 

skirti þmoniø veiklai, likusi dalis palikta 

gamtai. Èia ákurtas Kurðiø nerijos 

nacionalinis parkas, gamtos rezervatai, 

draustiniai, regioniniai ir botanikos parkai. 

Apsauginis paplûdimio kopagûbris 

– Kurðiø nerijoje ir þemyno krante 

esantis unikalus gamtos ir þmogaus 

darnios veiklos pavyzdys. 

Atsakingas poþiûris leido iðsaugoti 

vienà didþiausiø Europoje paukðèiø 

migracijos takø. Ventës rage ásikûrusi 

ornitologijos stotis – viena seniausiø Europoje. 

Ventës rage deðimtmeèius darbuojasi 

pasiðventæ ornitologai, daugiausiai 

paukðèiø pasaulyje suþiedavæ 

lietuviai. Ir tai, anot R.Jankausko, tik dalis 

Lietuvos turtø, kurie gali bûti pristatomi 

P.Korëjoje. 

Daugiau informacijos apie parodà 

galima rasti tinklalapyje 

www.expo2012.or.kr 

52 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6 ISSN 0134-3084, ,,Mokslas ir gyvenimas” 2011 Nr. 5-6, 1- 52, Indeksas 5052, 4,5 Lt

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas