Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Kai dar niekas Mosëdþio nevadino<br />
akmenø sostine <strong>ir</strong> šis Þemaitijos<br />
miestelis maþai kam buvo þinomas, èia gyvenantiems<br />
kaimo þmonëms akmenys buvo<br />
tarsi prakeiksmas, lendantis ið d<strong>ir</strong>vonø<br />
kiekvienà pavasará. Bûdavo, nurenka þmogelis<br />
ið savo d<strong>ir</strong>vos akmenis, suveþa juos á<br />
kulynes (akmenø krûvas), o pavasará, þiûrëk,<br />
jø vël pilna. Tai truko amþius, kol á Mosëdá<br />
atvyko jaunas gydytojas Vaclovas Intas.<br />
Nuo tø 1957 metø viskas pradëjo keistis.<br />
Pamilo þemaièiai savo laukø akmená,<br />
nes daktaras iðmokë juose matyti groþá <strong>ir</strong><br />
naudoti ne tik statyboms, keliams tiesti, bet<br />
<strong>ir</strong> savo sodyboms puošti. Vos tik buvo plaèiau<br />
pradëta kalbëti apie uþsispyrusio þemaièio<br />
velkamus akmenis, tuo susidomëjo<br />
<strong>ir</strong> profesorius geologijos <strong>ir</strong> mineralogijos<br />
mokslø daktaras Alg<strong>ir</strong>das Gaigalas. Tai<br />
jo galvoje gimë idëja sukurti bûtent toká<br />
muziejø, koks dabar yra... Nuo tada Lietuvos<br />
gamtos draugijos prezidentas prof.<br />
Alg<strong>ir</strong>das Gaigalas Mosëdyje bûdavo daþnas<br />
svetys. Ir kiekvienà kartà jis atvaþiuodavo<br />
su naujomis mintimis <strong>ir</strong> idëjomis.<br />
2006 m. rudená jo apsilankymas Mosëdyje<br />
taip pat turëjo tikslà... Ilgokai pasikalbëjæ<br />
su profesoriumi Ðaukliø riedulyno<br />
paðonëje ákurtoje poilsio aikðtelëje,<br />
að (ðio straipsnio autorius) <strong>ir</strong> Mosëdþio<br />
Vaclovo Into unikaliøjø akmenø muziejaus<br />
buhalterë Stanislava Kaèinskienë ëmëmës<br />
iniciatyvos kurti Lietuvos gamtos<br />
draugijos Mosëdþio skyriø. Pasivadinome<br />
Mosëdþio gamtininkø bendrija. 2007 m.<br />
kovo 20 d. ávyko steigiamasis sus<strong>ir</strong>inkimas,<br />
kuriame dalyvavo <strong>ir</strong> Lietuvos gamtos<br />
draugijos prezidentas prof. A.Gaigalas.<br />
Sus<strong>ir</strong>inkimo metu buvo iðrinkta 5 nariø<br />
valdyba: Mosëdþio gimnazijos geografijos<br />
mokytojas V<strong>ir</strong>gilijus Pajarskas, Mosëdþio<br />
Vaclovo Into unikaliøjø akmenø<br />
muziejaus d<strong>ir</strong>ektorius Evaldas Razgus, to<br />
paties muziejaus buhalterë Stanislava Kaèinskienë,<br />
UAB „Termotekstilë“ d<strong>ir</strong>ektorë<br />
Lietuvos gamtos<br />
draugijos Mosëdþio<br />
bendrija<br />
Ramunë Charèiûnienë <strong>ir</strong> Mosëdþio gimnazijos<br />
chemijos mokytojas Petras Puðinskas.<br />
Bendrijos p<strong>ir</strong>mininku iðrinktas V<strong>ir</strong>gilijus<br />
Pajarskas, o bendrijos iþdininkesekretore<br />
– Marytë Dromantienë. Beveik<br />
metus uþtruko dokumentø tvarkymas.<br />
Kam yra tekæ kurti kokià nors visuomeninæ<br />
organizacijà, tikriausiai þino, kas tai yra.<br />
Atrodytø, reikia dþiaugtis, kad þmonës imasi<br />
iniciatyvø, buriasi, pas<strong>ir</strong>yþæ nuveikti daug<br />
graþiø darbø, bet kaþkodël valstybës klerkams<br />
bûtinai reikia prikurti visokiausiø ástatymø,<br />
formø, leidimø, praðymø, sutikimø,<br />
taisykliø, tvarkø, registrø, notarø, agentûrø,<br />
kad bet koks entuziazmas raðant kalnus<br />
popieriø tiesiog iðblëstø... Tik mûsø<br />
entuziazmas ne iðblëso, bet dar labiau sustiprëjo.<br />
Ir 2008 m. sausio 7 d. Valstybës<br />
ámonës Registrø centro Klaipëdos filialas<br />
iðdavë mums paþymëjimà.<br />
2008 m. kovo 15 d. kartu su labai aktyviu<br />
Mosëdþio gamtininkø bendrijos nariu,<br />
gimnazijos matematikos mokytoju Alvydu<br />
Drakðu paraðëme programà „Ðvaru<br />
ne ten, kur šluojama“ <strong>ir</strong> jà pristatëme<br />
Skuodo rajono savivaldybës tarybai praðydami<br />
finansavimo. Mûsø programa buvo<br />
sk<strong>ir</strong>ta ðvietëjiðkai veiklai gamtosauginiais<br />
klausimais vykdyti. Jos tikslas –<br />
átraukti á gamtosauginæ veiklà jaunus þmones,<br />
juos ðviesti <strong>ir</strong> auklëti. Paramà bendrija<br />
gavo. Ásigijome vaizdo kamerà <strong>ir</strong> pradëjome<br />
aktyvø darbà. Moksleiviai surengë<br />
kelis reidus po apylinkes <strong>ir</strong> aptiko ne<br />
vienà nelegalø sàvartynà bei árodymø, kas<br />
tai padarë. Visa tai mes nufilmavome <strong>ir</strong><br />
nufotografavome. Iš turimø duomenø sukûrëme<br />
videofilmà „Ðvaru ne ten, kur<br />
šluojama...“ <strong>ir</strong> parengëme paskaitø ciklà<br />
gamtosauginëmis temomis. Filmà prista-<br />
tëme Mosëdþio gimnazijoje <strong>ir</strong> vëliau parodëme<br />
miestelio bendruomenei. Mûsø<br />
filmukas buvo perduotas Aplinkos ministerijai<br />
<strong>ir</strong> Skuodo rajono Aplinkos apsaugos<br />
agentûrai.<br />
Tø paèiø metø kovo 20 d. paraðiau<br />
projektà „Mosëdyje – mûsø ateitis“, sk<strong>ir</strong>tà<br />
Skuodo rajono administracijos bendruomeniø<br />
<strong>ir</strong> nevyriausybiniø organizacijø<br />
projektø dalies finansavimo fondui. Projekto<br />
tikslas – burti Mosëdþio jaunimà <strong>ir</strong><br />
moksleivijà á gamtosauginæ <strong>ir</strong> kultûrinio<br />
paveldo išsaugojimo bei puoselëjimo<br />
veiklà, ugdyti þmoniø dorovæ <strong>ir</strong> kultûrà,<br />
remti Vaclovo Into gamtamoksliná palikimà.<br />
Vienas iš projekto tikslø buvo sukurti<br />
neformalià jaunimo organizacijà. Mano<br />
mokiniai entuziastingai sutiko dalyvauti<br />
šioje veikloje <strong>ir</strong> netgi pasiûlë besikurianèios<br />
organizacijos pavadinimà – „Jaunieji<br />
gamtos patruliai“. Taigi dabar prie Mosëdþio<br />
gamtininkø bendrijos veikia neformali<br />
„Jaunøjø gamtos patruliø“ organizacija<br />
– neformali todël, kad nereikëtø dar kartà<br />
praeiti tø „kryþiaus keliø“, kuriuos praëjau<br />
kurdamas Mosëdþio gamtininkø bendrijà.<br />
O kaip didþiavosi mokiniai, kai jiems<br />
tikrus paþymëjimus áteikë šviesaus atminimo<br />
Lietuvos gamtos draugijos prezidentas,<br />
<strong>Vilniaus</strong> universiteto Gamtos fakulteto<br />
profesorius Alg<strong>ir</strong>das Gaigalas.<br />
2009 m. vasario 12 d. su Mosëdþio<br />
gimnazija pas<strong>ir</strong>aðëme pilietinio <strong>ir</strong> tautinio<br />
ugdymo projekto „Gimiau maþame miestelyje“<br />
vykdymo sutartá. Vykdydami ðá projektà<br />
organizavome áva<strong>ir</strong>ius renginius, viktorinas<br />
<strong>ir</strong> talkas.<br />
mø þodynëlá. Man regis, Ðanèiuose, tame<br />
savotiðkame kalbiniame tiglyje, veikiama<br />
rusø, lenkø, vokieèiø <strong>ir</strong> net anglø kalbø,<br />
susilydë, ilgam susiformavo savita, nepakartojama<br />
ðanèiðka ðnekta, kapota, su<br />
„nukàstomis“ galûnëmis, neryðkia k<strong>ir</strong>èiuote,<br />
su gausybe kiek „sulietuvintø“ svetimþodþiø<br />
<strong>ir</strong> barbarizmø“, – apie originalø<br />
knygos gale spausdinamà ðanèiðkiø „tarmës“<br />
þodynëlá pasakoja prof. Jurgis Vanagas.<br />
Ðanèiø „tarmæ“ lëmë <strong>ir</strong> dël áva<strong>ir</strong>iø<br />
istoriniø vëjø èia apsigyvenæ rusai, vokieèiai,<br />
lenkai, ukrainieèiai, þydai. Prieð P<strong>ir</strong>màjá<br />
pasauliná karà ðanèiðkiams nebuvo<br />
svarbu su kuo <strong>ir</strong> kaip ðneki, daug svarbiau,<br />
kad susiðneki... Apie kalbos „internacionalumà“<br />
liudija <strong>ir</strong> kitas ádomus knygos<br />
priedas – besikeitæ gatviø pavadinimai.<br />
Pavyzdþiui, Juozapavièiaus prospektas<br />
istorijos sumaiðtyje buvo tapæs<br />
Aleksandrovskij prospekt, Èemerinskij<br />
prospekt <strong>ir</strong> Hauptstrasse, Norvegø gatvë<br />
– Policeiskaja ulica, Soldatenstrasse...<br />
<strong>Vilniaus</strong> <strong>ir</strong> Kauno dvimiesèio idëja<br />
„Mes èia, Vilniuje, uþsienieèiams tikrai<br />
turime kà parodyti. Jeigu bûtø modernesnë<br />
urbanistinë jungtis su laikinàja sostine,<br />
manau, kad daug turistø galëtø kartu<br />
aplankyti <strong>ir</strong> istoriná Kaunà“, – mintimis<br />
apie darnià <strong>Vilniaus</strong> <strong>ir</strong> Kauno plëtrà dalijasi<br />
Jurgis Vanagas.<br />
Prof. Jurgis Vanagas daug deðimtmeèiø<br />
brandino <strong>ir</strong> kità su savo gimtuoju miestu<br />
susijusià idëjà – <strong>Vilniaus</strong> <strong>ir</strong> Kauno dvimiestá.<br />
Uþ darbø ciklà „<strong>Vilniaus</strong> <strong>ir</strong> Kauno<br />
dvimiestis: Lietuvos didmiesèiø urbanistinës<br />
sandaros <strong>ir</strong> plëtros reguliavimas<br />
(1969–2003)“ jam suteikta Nacionalinë<br />
premija. <strong>Vilniaus</strong>–Kauno dvimiesèio samprata<br />
p<strong>ir</strong>màkart suformuluota 1969 m. J.<br />
Vanago vadovautame KPI diplomantø<br />
V. Matusevièiaus <strong>ir</strong> E. Vièiaus diplominiame<br />
projekte „Urbanizuotas ruoþas tarp<br />
<strong>Vilniaus</strong> <strong>ir</strong> Kauno“. Tuometës SSRS diplominiø<br />
darbø apþiûroje projektas laimëjo<br />
aukðèiausios kategorijos diplomà.<br />
„Dar 1969 metais ats<strong>ir</strong>ado <strong>Vilniaus</strong> <strong>ir</strong><br />
Kauno dvimiesèio idëja, raðiau daug publikacijø<br />
ðia tema. Tuomet tai nebuvo po-<br />
38 <strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2011</strong> <strong>Nr</strong>. 5–6