Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Komisijoje – þinomi þmonës Parodos tema – „Gyvieji vandenynai ir pakrantës“ – pasirinkta neatsitiktinai. Vanduo dengia 71 proc. Þemës pavirðiaus. Vandenyse gyvena daugiau kaip 10 mln. gyvûnø ir augalø rûðiø – daugiau kaip 90 proc. visos Þemës gyvybës. Vandenynø ir pakranèiø ateitis, kaip skelbia organizatoriai, priklauso nuo to, ar bus atrastas balansas tarp gamybos ir vartojimo, ar bus iðsaugota iðtekliø ávairovë, vandenynuose ar ðalia jø gyvenanèios rûðys bei kultûros. Vyriausybë sprendimà dalyvauti parodoje „EXPO 2012“ P.Korëjoje priëmë pernai metø pabaigoje. Lietuvos pristatymà jau penktà kartà pavesta organizuoti Aplinkos ministerijai. Ðiø metø vasará aplinkos ministro Gedimino Kazlausko ásakymu sudarytoje komisijoje, be valstybiniø institucijø atstovø, yra nemaþai þinomø þmoniø: architektas Algirdas Kauðpëdas, atlikëjas Andrius Mamontovas, þurnalistë Edita Mildaþytë, korëjieèiø kalbos specialistas Martynas Ðiauèiûnas ir kiti. „Norime, kad ne tik „saviškiai“, bet ir profesionalai ið ðalies dalyvautø projektø atrankos procese. Manau, jog tik taip galime pasiekti geriausiø rezultatø“, – pabrëþia ministras G.Kazlauskas. Ministro teigimu, tai, kà ðioje parodoje reikëtø pristatyti ir kas mûsø paviljonui galëtø laiduoti sëkmæ, aptariama ne tik komisijoje, bet ir susitikimuose su pajûrio þmonënà Europos ir pasaulio mastu, susibûrë á COST veiklà FA0905. Mokslininkø tinklas apima apie 270 dalyviø. Veiklos koordinatorius – prof. Balas Ramas Singhas ið Norvegijos gamtos mokslø universiteto. Šioje veikloje dalyvauja 27 Europos ðalys: Austrija, Belgija, Bulgarija, Èekija, Danija, Suomija, Prancûzija, Vokietija, Graikija, Vengrija, Izraelis, Italija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Serbija, Slovakija, Slovënija, Ispanija, Ðvedija, Ðveicarija, Turkija, Jungtinë Karalystë. Koordinuotos ávairiø disciplinø ir ávairiø ðaliø mokslininkø pastangos labai reikalingos norint pateikti inovatyvius mokslinius sprendimus dël mitybos gerinimo, nutukimo, nesaugaus maisto ir paðarø. Pagrindinis veiklos siekis – nustatyti silpniausiai iðnagrinëtas vietas, kurios riboja mineraliniø medþiagø patekimà (geleþies, cinko, magnio ir seleno) á grûdines kultûras. Uþsibrëþtas tikslas padidinti ðiø elementø kieká paðaruose ir maiste ir pasiekti, kad maisto ir paðarø tarða kadmiu ir arsenu nevirðytø leistiniø verèiø ir taip bûtø apsaugota þmoniø ir gyvûnø sveikata. Šios veiklos darbo grupës apima agronomijos, augalø biologijos, maisto perdirbimo bei þmogaus ir gyvuliø mitybos klausimus. Tai kuria pridëtinæ vertæ kiekvienoje srityje ir garantuoja Europos tyrimø ir plëtros pranašumà gaminant ir eksploatuojant maistingà, saugø ir sveikà maistà bei pašarus. Dirvoþemio tarša sunkiaisiais metalais gali sukelti fitotoksiná efektà ir paskatinti toksiniø metalø patekimà á maisto grandines. Patræšus priklausomai nuo vyraujanèiø biologiniø ir cheminiø sàlygø metalai po kurio laiko gali tapti judrûs ir patekti á augalus. Svarbu nagrinëti metalø judrá dirvoþemá patræðus nuotekø dumblu, stebëti pokyèius, vertinti metalø tarpusavio sàveikà, dirvoþemio ir augalijos sàveikà kitos antropogeninës veiklos paveiktose zonose. Tai vienos ið šios veiklos darbo grupiø darbo kryptis. Joje dalyvauja ir VGTU Aplinkos apsaugos katedros tyrëjai. Tiriama, kaip metalai patenka á maistinius augalus (raudonuosius dobilus, sëjamàsias salotas bei sëjamàsias pipirnes) sunkiaisiais metalais uþterštame dirvoþemyje su áterptu ceolitu; stebimi metalø judrio pokyèiai per tam tikrà laikà nuotekø dumblu patræðtame dirvoþemyje. Tarptautinis bendradarbiavimas, viena kità papildanèios patirtys ir ávairiø ðaliø interesai skatins bendradarbiauti, keistis informacija, plëtoti inovatyvias idëjas ir klausimus spræsti globaliu mastu. Lietuvai ði veikla – tai galimybë sukaupti patirties ir ja dalytis, Lietuvos tyrëjams – plësti bendradarbiavimà, pritaikyti naujas idëjas savo tyrimams, ágauti atspirties naujoms mintims. Apie lietuvius ir jûrà – pasauliui Lygiai po metø, 2012-øjø geguþës viduryje, vël startuos pasaulinë paroda Expo. Ðá kartà – Pietø Korëjos pietinës pakrantës mieste Yeosu. Joje, kaip ir ankstesnëse Expo, prisistatys ir Lietuva. Mûsø ðalies dalyvavimà parodoje tradiciðkai patikëta organizuoti Aplinkos ministerijai. mis, konsultuojantis su mokslininkais dr. S.Gulbinsku, profesoriais K.Kilkumi, R.Þaromskiu ir kitais. Vertins ir visuomenë Tikimasi, kad iš viso parodoje dalyvaus apie 100 valstybiø, o per tris mënesius (paroda truks nuo geguþës 12 d. iki rugpjûèio 12 d.) jà aplankys 8 milijonai þmoniø, daugiausia ið paèios P.Korëjos, taip pat ið Kinijos, Japonijos bei kitø valstybiø. Pasak Romo Jankausko, Lietuvos ekspozicijos „EXPO 2012“ generalinio komisaro, balandþio pabaigoje pagaliau susitarta ir dël Lietuvai skiriamo paviljono. Lietuvos ekspozicija bus ákurdinta 322 m 2 erdvëje, pirmajame didþiulio tarptautinio parodø komplekso aukðte, ðalia kitø Atlanto vandenyno zonai priskirtø valstybiø. Ðioje parodoje valstybës dalyvës bus suskirstytos á tris grupes pagal vandenynus: Atlanto, Ramøjá ir Indijos. Kiekviena valstybë gaus pirmame ar treèiame aukðte jai priskirtà individualø nuo 250 kv. m. iki 1 tûkst. kv. m. dydþio paviljonà ar erdvæ bendrame paviljone. Visi paviljonai skirsis forma ir dydþiu – toks sprendimas priimtas atsiþvelgiant á skirtingas P.Korëjos archipelago saleles. „Ðiuo metu ið Lietuvos architektø, dizaineriø, kitø srièiø kûrëjø laukiame paviljono projektø. Projektø konkursui pateiktus darbus vertins komisija ir ekspertai, su pasiûlytais darbais konkurso metu bus supaþindinta ir visuomenë. Projektø tikimasi sulaukti vasaros viduryje, todël ir vieðus aptarimus numatoma rengti Lietuvos pajûryje: jau ðiø metø geguþës 12 d., likus metams iki parodos atidarymo, informaciniai ðiam renginiui skirti taðkai pristatyti Klaipëdoje, Palangoje ir Nidoje“, – sako R.Jankauskas. Nukelta á 52 p. 42 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6
Paaiðkëjo, kad Këdainiø rajono Labûnavos pagrindinëje mokykloje ilgà laikà saugotas eksponatas – Pabaltijo mastu unikalus suakmenëjæs koralas, kurio amþius – 510– 250 milijonø metø, paleozojaus epochos reliktas. Apie tai kalbëjomës su Këdainiø kraðto muziejaus archeologu Algirdu JUKNEVIÈIUMI ir istoriku Vaidu BANIU. Jolanta TAMAÐAUSKIENË Paleozojaus epochos reliktas Praëjusiais metais Këdainiø rajono savivaldybës Švietimo skyriaus ir Këdainiø kraðto muziejaus specialistus, vaþinëjusius po rajono mokyklø istorijos ir kraðtotyros muziejus, sudomino keistas akmuo, Labûnavos pagrindinëje mokykloje pastebëtas tarp XI–XII a. metaliniø kirvukø ir kitø vertingø eksponatø. Pasitelkus Lietuvos profesionalus, paaiðkëjo, kad ðis akmuo – ypatingas eksponatas ne tik respublikiniu, bet ir tarptautiniu mastu. Këdainiø kraðto muziejaus specialistai ðá maþdaug kilogramo svorio, 18 centimetrø aukðèio ir 17 centimetrø skersmens akmená pirmiausia nugabeno tirti á Lietuvos sveikatos mokslø universiteto Veterinarijos akademijà – Histologijos ka- LABÛNAVOS ATRADIMAS Unikalus suakmenëjæs koralas Suakmenëjusiam koralui – 510–250 milijonø metø Archeologo A.Juknevièiaus duomenimis, suakmenëjusá luistà ið Estijos á Lietuvà atstûmë ledynai tedros profesoriui habilituotam daktarui, kilusiam ið Këdainiø rajono Akademijos gyvenvietës, Linui Daugnorai, su kuriuo bendradarbiaujama tyrinëjant Këdainiø senamiesèio kaulinæ medþiagà. Ið pradþiø buvo manyta, kad tai gali bûti poledynmeèio laikotarpiu gyvenusio ðiaurës elnio ragø ðakninë dalis. Kadangi tas daiktas buvo labai suakmenëjæs, vëliau kreiptasi á Vilniaus universiteto Geologijos ir mineralogijos katedros profesoriø Juozà Paðkevièiø, kuris nustatë, kad tai yra labai senos gyvybës reliktas – suakmenëjæs koralas, iðlikæs ið paleozojaus epochos, kuri prasidëjo prieð 510 milijonø metø ir baigësi prieð 250 milijonø metø. Jolantos TAMAÐAUSKIENËS nuotr. Archeologo Algirdo Juknevièiaus paaiðkinimu, tuo laikotarpiu mûsø kraðte bûta vandenyno, kuriame formavosi gyvybë. Pasak profesoriaus Juozo Paðkevièiaus, Labûnavos akmuo gali bûti atskilæs suakmenëjæs luitas, ledynø atstumtas á Lietuvà ið Estijos Saremos ar Hiumos salø. Lietuvos mokslininkus šis atradimas labai stebina, neabejotinai tai yra vienas seniausiø mûsø ðalies radiniø. Këdainiø kraðto muziejaus istoriko Vaido Banio teigimu, ðis atradimas yra unikalus ne tik Pabaltijo, bet ir Vidurio Europos regiono mastu. Tarkim, Lenkijoje koraliniø akmenø, iðlikusiø ið paleozojaus eros, tëra vienetai. Vertingas eksponatas sugráð á Labûnavà Šis suakmenëjæs koralas netrukus bus eksponuojamas Këdainiuose, o vëliau sugráð á Labûnavos pagrindinæ mokyklà. Archeologas Algirdas Juknevièius pasidþiaugë, kad retas eksponatas bus saugomas bûtent Labûnavos pagrindinëje mokykloje, kuri já atrado: tai paskatins mokslininkus ir kitus visuomenës atstovus apsilankyti ir Labûnavoje. Nebûtinai visa tai, kas geriausia, turi bûti tiktai sostinëje. – Tas suakmenëjæs koralas, atrastas mokyklos muziejuje, paskatins þmones atkreipti dëmesá á tai, kas saugoma mokyklose, gal þmonës patys retus radinius atneð á Kraðto muziejø, kad jie bûtø iðtirti, – kalbëjo archeologas Algirdas Juknevièius. – Galbût Labûnavos atradimas labiau paskatins domëtis ta labai sena epocha, kuri yra gyvybës uþgimimo liudininkë. Kaip paaiðkino Labûnavos pagrindinës mokyklos direktorë Kristina Stanionienë, maþdaug prieð 25 metus archeologai su studentais kasinëjo Labûnavos uþtvankos teritorijà ir iðsiveþë ávairiø eksponatø. Jiems iðvykus þmonës ten vis dar rasdavo senoviniø daiktø, tarp kuriø galëjo bûti ir ðis suakmenëjæs koralas, kuris ne vienà deðimtmetá yra mokyklos muziejuje. Mokyklos muziejaus eksponatais rûpinasi istorijos mokytoja Audronë Grikevièienë. Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6 43
Page 1 and 2: 2011 5-6 Mokslas ir gyvenimas 2011
Page 3 and 4: uosto direkcija”- 20 metø Á PAS
Page 5 and 6: direkcija”- 20 metø tiktø. Taè
Page 7 and 8: direkcija”- 20 metø 6 Povilas Si
Page 9 and 10: direkcija”- 20 metø pleèiasi ir
Page 11 and 12: ø. Be kelto per Atmatà, saloje bu
Page 13 and 14: Bruoþas Baltijos jûros istorijai
Page 15 and 16: svarbos nepraradusiems kalbotyros m
Page 17 and 18: savo raðte Kaunà pavadino „Þe
Page 19 and 20: Kol kas ingos ligos simptomus turim
Page 21 and 22: Karalius Mindaugas Skulptorius Vyta
Page 23 and 24: vardas skamba pingvinø sostinëje
Page 25 and 26: uosto direkcija”- 20 metø Su Ðv
Page 27 and 28: uosto direkcija”- 20 metø sprend
Page 29 and 30: uosto direkcija”- 20 metø rengin
Page 31 and 32: negili, vanduo ðiltas, normalaus d
Page 33 and 34: anogenai H Elementai iš pradþiø
Page 35 and 36: tinius elektronus nei didesnis ir a
Page 37 and 38: iðsikëlimà ið Kauno á Vilniø
Page 39 and 40: gamtininkø Virgilijus PAJARSKAS Mo
Page 41: vendinami šie uþdaviniai: tiriama
Page 45 and 46: jie uþims maþai vietos. Svarbu ir
Page 47 and 48: Fizikos laboratorijose - atradimø
Page 49 and 50: miniatiûriniai, matuojami milimetr
Page 51 and 52: mø grupës nariai nuolatos vyksta

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas