Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Prof. Aleksandras VITKUS Karaliø miestai Praëjusiame amþiuje Rietavà èia gimæs ir mokslus ëjæs raðytojas Eduardas Cinzas pavadino Karaliø miestu. Ðio Þemaitijos miesto ðlovæ mena tik kunigaikðèiø Oginskiø dvaro likuèiai, ið tolo baltuojanti baþnyèia ir istorijos faktai, kurie nieko neturi bendro su karaliais. 2008 m. ambasadorius V.Uðackas siûlë Plungës miestui draugystæ su Bridþvelsu, vienu ið dviejø Anglijos miestø, kurie savo pavadinime turi karaliðkà kilmæ nusakantá þodelá. Karalius – labiausiai paplitæs vyriðkas monarcho titulas. Lietuviðkas þodis „karalius“ yra pasiskolintas ið slavø kalbø, o jis yra kilæs iš Karolio Didþiojo vardo. Reiktø prisiminti, kad karaliaus vardas kai kuriose tautose ávardijamas ir kitaip: pvz., imperatorius, caras, kaizeris, didysis kunigaikštis. XV ðimtmeèio pabaiga Ispanijai buvo tikras istorinis triumfas. Ji visiðkai iðsivadavo ið maurø ir susijungë ,,katalikiðkø karaliø” valdþioje – Ferdinando II Aragonieèio ir Izabelës Kastilietës. XVI ðimtmetyje ispanø monarchija tebedarë puikià pasaulinæ ,,karjerà”. 1516 m. Ispanijos sostà paveldëjo Ferdinando II vaikaitis Karolis I, pradëjæs ispaniðkàjà Habsburgø dinastijos ðakà. 1519 m. Karolis I tapo šventosios Romos imperijos imperatorium: jis valdë Nyderlandus, Vokietijà, Italijà, eksploatavo kolonijas Amerikoje. Frankø valstybës karalius Karolis Didysis 800 m. ásakë popieþiui Leonui III karûnuoti já Romos imperatoriumi ir perëmë Romos imperijos idëjà. Istorikai tik nedaugeliui valdovø yra suteikæ „didþiojo“ prievardá. Pirmasis já gavo Karolis Didysis. Vytautas taip pat vadinamas „Vytautu Didþiuoju“ (Magnus Ducatus). Tai sietina ne su valdymu, o su ilgalaikiu jø þygiø atminimu bei jø vardo pasikartojimu ir dabarties kontekstuose. Ar Lietuva turi karaliø miestà Lietuva 1263 m. turëjo karaliø Mindaugà ir buvo vadinama Lietuvos karalyste. Apie Mindaugo miestà yra iðlikæs toks 1251 m. Hipatijaus metraðtyje áraðas: „... o Mindaugas susiruoðë ir sumanë sau nesikauti su jais atvirai, bet pasitraukë á pilá, vardu Voruta...“ Ir ðiandien dar ieškomas karaliaus Mindaugo miestas. Visuose to meto dokumentuose (Mindaugo ir Gedimino laiðkai, jø sutartys, popieþiø laiðkai ir bulës, Livonijos ordino ir Petro Dusburgo kronikos ir kt.) minima tik Lietuvos karalystë ir jos karaliai. P.Geèaitë straipsnyje „Išniekinta Lietuvos karalystë ir karaliai“ nurodo, kad Getingeno bei Rygos miestø archyvuose iðsaugoti Gedimino laiðkai popieþiui, germanø miestø pilieèiams, Saksonijos magistrui ir dominikonø ordinui, Gedimino taikos sutartis su ordinu ir danø vietininku Revelio þemëje, taip pat popieþiaus, Rygos miesto tarybos ir kt. laiškai Gediminui, popieþiaus laiðkai frankø karaliui, vyskupø laiðkai tikintiesiems. Susiraðinëjimas vyko lotynø ir germanø kalbomis. Visur Gediminas aiðkiai tituluojamas lietuviø ir daugybës rusø karaliumi „Gedeminne, letwinorum et multorum ruthenorum rex“. 1322-øjø laiðke popieþiui Gediminas mini karaliø Mindaugà (rex Mindowe) bei Gedimino pirmtakà karaliø Vytená (Item praedecessor noster, rex Viten). Popieþius savo laiške frankø karaliui Gediminà tituluoja karaliumi: „Gedeminne, qui se regem Lethoviae et ruthenorum intitulat“. Karališkas titulas liudijamas ir 1324- øjø laiðke ið Avinjono: „Excellenti et magnifico viro Gedeminne, letwinorum et multorum ruthenoum regi illustri...“ Lietuva turbût yra vienintelë Europoje ar net pasaulyje ðalis, kurios nûdienos istorikai, nepaisydami istorinës tiesos ir jau paskelbtø autentiðkø XIII ir XIV a. ðaltiniø, po karaliaus Mindaugo mirties vis didëjanèià ir stiprëjanèià Lietuvos karalystæ pervadino didþiàja kunigaikðtyste, o Lietuvos karalius – didþiaisiais kunigaikðèiais. Diskusija dël Lietuvos karaliø bei karalystës, pradëta dr. Pr.V.Raulinaièio, J.Ðvobos, J.Jakðto ir kitø, tæsiasi ir šiandien, jà istorikas Jonas Ðvoba taikliai apibûdino kaip „Lietuvos karaliø bylà“. Buvæ karaliø miestai Kiekvienos Europos Sàjungos valstybës istorijoje bûta karaliø ir karaliø miestø, kuriuose jie karûnuodavosi, o vëliau ir bûdavo palaidojami. Paminësime tik keletà valstybiø, kurios artimiausiai susijusios su Lietuva. Vienas arèiausiai Lietuvos karaliø miestø yra Karaliauèius. 1254 m. Vokieèiø ordino kryþiuoèiai su kryþininkais, vadovaujami Èekijos karaliaus Prðemislo II Otakaro, uþkariavo prûsø þemæ Sembà ir sugriautos Tvankstos pilaitës vietoje pastatë medinæ pilá. Karaliaus garbei pilis, o vëliau prie jos iðsiplëtæs miestas pavadintas Kunigsbergu, vëliau Königsbergu (liet. Karaliauèius, nuo 1946 m. rus. Kaliningrad – Karaliaus kalnas). Lietuviška vietovardþio lytis Karaliauèia, Karaliauèiui, Karaliauèius nuo XVI a. vartota Maþosios Lietuvos lietuviø raðtijoje. Lenkijos Krokuva taip pat ávardijama karaliø miestu. Ðiame mieste, Vavelio kalvoje, palaidoti Lietuvos ir Lenkijos valdovai, jø ðeimø nariai. Vengrijoje, Budapešte, stovi Karaliø rûmai ir Dievo Motinos baþnyèia, kurioje vykdavo Vengrijos karaliø karûnavimo ceremonijos. Estergomo miestas X–XIII a. buvo tapæs pirmàja Vengrijos karalystës sostine. Jos katedroje iki pat XX a. buvo karûnuojami karaliai. Acheno miestas Vokietijos vakaruose, Ð.Reino-Vestfalijos þemëje, buvo karaliaus Karolio Didþiojo rezidencija, o nuo 936–1531 Achene karûnavosi dauguma Vokietijos karaliø (net 54). Èekijos Prahoje Karaliø rûmai – buvusiø Èekijos kunigaikðèiø ir karaliø rezidencija. Ðv. Vito katedroje buvo karûnuojami Èekijos karaliai, o jos poþemiai tapo Èekijos karaliø mauzoliejumi. Austrijos Viena – tai imperatoriðkos elegancijos miestas. Habsburgø rûmai ir Ðv. Stepono katedra, ištaigingi baroko stiliaus Ðionbruno (vok. Schloss Schönbrunn) rûmai, apsupti vaizdingø parkø, gëlynø, tvenkiniø, skulptûrø. Rûmuose karaliavo Habsburgø dinastija. Vëliau, þlugus Austrijos imperijai, Šionbruno rûmai nacionalizuoti, juose vykdavo ypaè svarbiø asmenø priëmimai (audiencijos). Karalius pasaulyje dar turi apie 14 vals- 20 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6
Karalius Mindaugas Skulptorius Vytautas Kaðuba Karolis Didysis tybiø, o Europos Sàjungoje iðlikusios keturios: Belgija, Ispanija, Norvegija ir Švedija. Belgija. 1831 m. liepos 21 d. karûnuotas pirmasis Belgijos karalius Leopoldas I. Jo áþengimo á sostà diena tapo nacionaline ðvente. 1934 m. sostà paveldëjæs Leopoldas III gráþo prie neutralumo politikos, kuri paskelbta 1936 m., bet nebuvo sëkminga: prasidëjus Antrajam pasauliniam karui, 1940 m. geguþës 10–28 d. Vokietija okupavo Belgijà ir karaliø paëmë á nelaisvæ. Per ketverius pasiprieðinimo metus sustiprëjo Belgijos pogrindinë armija. Jos pastangomis liko nesugriautas Antverpenas, kuris tapo viena svarbiausiø sàjungininkø aprûpinimo baziø. Ðv.Mykolo ir Ðv.Gudulës katedroje Briuselyje vyksta svarbiausi Belgijos ávykiai – karaliaus karûnavimas, vestuvës, laidotuvës. Kas 15 minuèiø galima iðgirsti skambinant varpais. Ispanija. Madrido istorija prasidëjo vakarinëje ðiuolaikinio senamiesèio dalyje, kurioje ákurti Karaliaus rûmai. Èia 852 m. ant aukðto Mansanaro upës kranto arabø uþkariautojas Mohamedas I ásakë pastatyti alkasarà – gynybinæ pilá Madrit. Iðvijæ maurus XI a., Kastilijos karaliai naudojo alkasarà kaip medþiotojø pilá, o ið Madrit kilo Madrido pavadinimas. Pilis iðaugo á didþiulá miestà ir 1561 m. tapo Ispanijos sostine. Alkasaras apie 200 metø buvo katalikø karaliø rezidencija, o po 1734 metø gaisro já pakeitë Karaliaus rûmai (Palacio Real). Paskutinis karaliðkosios kilmës rûmø gyventojas buvo Alfonsas XIII, kuris 1931 m., iðsigandæs respublikonø demonstracijos, paspruko pro terasos langà, o po respublikonø sëkmës miesto rinkimuose emigravo. Karaliaus rûmai – tai didþiulë pilis, net deðimt kartø didesnë uþ Bakingemo rûmus. Salës su freskomis ir auksiniais lipdiniais puoðtomis lubomis bei sunkiais sietynais perkelia lankytojus á prabëgusius amþius. Pilies sienas puoðia rûmø dailininkø tapyti Ispanijos karaliø portretai. Taip pat daug ðios tematikos paveikslø yra Prado muziejuje. El Escorial – tai áspûdingi pilki San Lorenso de El Eskorial Pilypo II rûmai Sierra de Guadoramos papëdëje, 41 km á ðiaurës rytus nuo Madrido. Ðis miestas ne tik Ispanijos karaliø panteonas, bet ir pasiþymi áspûdingais vienuolynø kompleksais. Norvegija. Norvegijos Trondheimo miestas irgi vadinamas karaliø miestu. Ðis Norvegijos miestas garsëja tuo, kad jo Nidaros katedroje nuo XV a. iki ðiol karûnuojamai ðalies karaliai. Šis gotikinio stiliaus statinys yra tikra miesto puošmena. Ypaè ádomus vakarinis fasadas – jame ið- Achenas. Senovinë graviûra kalta daugybë Biblijos personaþø ir ðventøjø statulø. Iš Nidaros katedros viršaus atsiveria plati Trondheimo panorama. Švedija. Stokholmo Riteriø (Riddarholm) salelëje stovi (manoma) seniausias Stokholmo pastatas – Riteriø baþnyèia. Pradþioje ji buvo statyta kaip pranciðkonø vienuolynas.Vëliau ði baþnyèia tapo Ðvedijos karaliø laidojimo vieta. Baþnyèios kriptose stovi sarkofagai, kuriuose ilsisi ðvedø karaliðkosios šeimos atstovai. Nuo krantinës atsiveria nepakartojamas Stokholmo rotuðës vaizdas. Gamistano saloje stovi þymieji Karaliø rûmai, kur dirba Ðvedijos karaliðkoji ðeima. Kai viduramþiø Vazø pilis buvo suniokota gaisro, karalius naujø rûmø statybà patikëjo garsiam XVIII a. architektui Tesinui Jaunesniajam. Karaliø rûmuose yra daugiau nei 500 kambariø. Karaliø rûmai – vienintelë pasaulyje karaliðkoji rezidencija, kuri visada atvira visuomenei. Rûmuose galima apþiûrëti karaliðkuosius apartamentus, Ordino kambará, iþdà, Trijø Karûnø (Tre Kronor) muziejø, Ginklø kambará ir Gustavo III antikvarø muziejø. Be to, lankytojai gali pasigroþëti karalienës Kristinos mene, karaliðkøjø regalijø saugykla ir karaliðkøjø karietø bei veþimø kolekcija. Kukliai prisišliejusi prie Karaliø rûmø stovi Stokholmo katedra – neaukðtas smëlio spalvos pastatas. Stokholmo katedros pamatai buvo padëti XIII a., bet nuo to laiko ji daug kartø keitë savo iðvaizdà. Kuklià katedros iðvaizdà smarkiai pranoksta jos vidinë prabanga ir puoðnumas: sidabru bei juodmedþiu iðpuoðtas altorius, puikûs karaliðkieji klauptai. Ši katedra – Ðvedijos karaliø karûnavimo bei jungtuviø vieta. Anksèiau Karaliø rûmuose karaliai ne tik dirbo, bet ir gyveno, taèiau visai neseniai jø namai buvo perkelti á Drottningholmo rûmus. Drottningholmo ansamblis – áspûdingas XVII–XVIII a. karališkosios rezidencijos pavyzdys, atspindintis to laikotarpio visos Europos architektûros raidos tendencijas. Drottningholmo rûmai stovi Stokholmo Loviono saloje. Jø istorija prasideda XVI a. antrojoje pusëje, kai Ðvedijos karalius Jonas III Vaza savo þmonai Kotrynai Jogailaitei, Lietuvos ir Lenkijos valdovo Þygimanto Augusto seseriai, ðioje vietoje pastatë rezidencinius rûmus. Nuo to laiko jie tapo Ðvedijos karalieniø rezidencija, todël ir vadinami Drottningholm – tai ðvediðkai reiðkia Karalienës sala. Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6 21
Page 1 and 2: 2011 5-6 Mokslas ir gyvenimas 2011
Page 3 and 4: uosto direkcija”- 20 metø Á PAS
Page 5 and 6: direkcija”- 20 metø tiktø. Taè
Page 7 and 8: direkcija”- 20 metø 6 Povilas Si
Page 9 and 10: direkcija”- 20 metø pleèiasi ir
Page 11 and 12: ø. Be kelto per Atmatà, saloje bu
Page 13 and 14: Bruoþas Baltijos jûros istorijai
Page 15 and 16: svarbos nepraradusiems kalbotyros m
Page 17 and 18: savo raðte Kaunà pavadino „Þe
Page 19: Kol kas ingos ligos simptomus turim
Page 23 and 24: vardas skamba pingvinø sostinëje
Page 25 and 26: uosto direkcija”- 20 metø Su Ðv
Page 27 and 28: uosto direkcija”- 20 metø sprend
Page 29 and 30: uosto direkcija”- 20 metø rengin
Page 31 and 32: negili, vanduo ðiltas, normalaus d
Page 33 and 34: anogenai H Elementai iš pradþiø
Page 35 and 36: tinius elektronus nei didesnis ir a
Page 37 and 38: iðsikëlimà ið Kauno á Vilniø
Page 39 and 40: gamtininkø Virgilijus PAJARSKAS Mo
Page 41 and 42: vendinami šie uþdaviniai: tiriama
Page 43 and 44: Paaiðkëjo, kad Këdainiø rajono
Page 45 and 46: jie uþims maþai vietos. Svarbu ir
Page 47 and 48: Fizikos laboratorijose - atradimø
Page 49 and 50: miniatiûriniai, matuojami milimetr
Page 51 and 52: mø grupës nariai nuolatos vyksta

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas