Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Kai dar niekas Mosëdþio nevadino akmenø sostine ir šis Þemaitijos miestelis maþai kam buvo þinomas, èia gyvenantiems kaimo þmonëms akmenys buvo tarsi prakeiksmas, lendantis ið dirvonø kiekvienà pavasará. Bûdavo, nurenka þmogelis ið savo dirvos akmenis, suveþa juos á kulynes (akmenø krûvas), o pavasará, þiûrëk, jø vël pilna. Tai truko amþius, kol á Mosëdá atvyko jaunas gydytojas Vaclovas Intas. Nuo tø 1957 metø viskas pradëjo keistis. Pamilo þemaièiai savo laukø akmená, nes daktaras iðmokë juose matyti groþá ir naudoti ne tik statyboms, keliams tiesti, bet ir savo sodyboms puošti. Vos tik buvo plaèiau pradëta kalbëti apie uþsispyrusio þemaièio velkamus akmenis, tuo susidomëjo ir profesorius geologijos ir mineralogijos mokslø daktaras Algirdas Gaigalas. Tai jo galvoje gimë idëja sukurti bûtent toká muziejø, koks dabar yra... Nuo tada Lietuvos gamtos draugijos prezidentas prof. Algirdas Gaigalas Mosëdyje bûdavo daþnas svetys. Ir kiekvienà kartà jis atvaþiuodavo su naujomis mintimis ir idëjomis. 2006 m. rudená jo apsilankymas Mosëdyje taip pat turëjo tikslà... Ilgokai pasikalbëjæ su profesoriumi Ðaukliø riedulyno paðonëje ákurtoje poilsio aikðtelëje, að (ðio straipsnio autorius) ir Mosëdþio Vaclovo Into unikaliøjø akmenø muziejaus buhalterë Stanislava Kaèinskienë ëmëmës iniciatyvos kurti Lietuvos gamtos draugijos Mosëdþio skyriø. Pasivadinome Mosëdþio gamtininkø bendrija. 2007 m. kovo 20 d. ávyko steigiamasis susirinkimas, kuriame dalyvavo ir Lietuvos gamtos draugijos prezidentas prof. A.Gaigalas. Susirinkimo metu buvo iðrinkta 5 nariø valdyba: Mosëdþio gimnazijos geografijos mokytojas Virgilijus Pajarskas, Mosëdþio Vaclovo Into unikaliøjø akmenø muziejaus direktorius Evaldas Razgus, to paties muziejaus buhalterë Stanislava Kaèinskienë, UAB „Termotekstilë“ direktorë Lietuvos gamtos draugijos Mosëdþio bendrija Ramunë Charèiûnienë ir Mosëdþio gimnazijos chemijos mokytojas Petras Puðinskas. Bendrijos pirmininku iðrinktas Virgilijus Pajarskas, o bendrijos iþdininkesekretore – Marytë Dromantienë. Beveik metus uþtruko dokumentø tvarkymas. Kam yra tekæ kurti kokià nors visuomeninæ organizacijà, tikriausiai þino, kas tai yra. Atrodytø, reikia dþiaugtis, kad þmonës imasi iniciatyvø, buriasi, pasiryþæ nuveikti daug graþiø darbø, bet kaþkodël valstybës klerkams bûtinai reikia prikurti visokiausiø ástatymø, formø, leidimø, praðymø, sutikimø, taisykliø, tvarkø, registrø, notarø, agentûrø, kad bet koks entuziazmas raðant kalnus popieriø tiesiog iðblëstø... Tik mûsø entuziazmas ne iðblëso, bet dar labiau sustiprëjo. Ir 2008 m. sausio 7 d. Valstybës ámonës Registrø centro Klaipëdos filialas iðdavë mums paþymëjimà. 2008 m. kovo 15 d. kartu su labai aktyviu Mosëdþio gamtininkø bendrijos nariu, gimnazijos matematikos mokytoju Alvydu Drakðu paraðëme programà „Ðvaru ne ten, kur šluojama“ ir jà pristatëme Skuodo rajono savivaldybës tarybai praðydami finansavimo. Mûsø programa buvo skirta ðvietëjiðkai veiklai gamtosauginiais klausimais vykdyti. Jos tikslas – átraukti á gamtosauginæ veiklà jaunus þmones, juos ðviesti ir auklëti. Paramà bendrija gavo. Ásigijome vaizdo kamerà ir pradëjome aktyvø darbà. Moksleiviai surengë kelis reidus po apylinkes ir aptiko ne vienà nelegalø sàvartynà bei árodymø, kas tai padarë. Visa tai mes nufilmavome ir nufotografavome. Iš turimø duomenø sukûrëme videofilmà „Ðvaru ne ten, kur šluojama...“ ir parengëme paskaitø ciklà gamtosauginëmis temomis. Filmà prista- tëme Mosëdþio gimnazijoje ir vëliau parodëme miestelio bendruomenei. Mûsø filmukas buvo perduotas Aplinkos ministerijai ir Skuodo rajono Aplinkos apsaugos agentûrai. Tø paèiø metø kovo 20 d. paraðiau projektà „Mosëdyje – mûsø ateitis“, skirtà Skuodo rajono administracijos bendruomeniø ir nevyriausybiniø organizacijø projektø dalies finansavimo fondui. Projekto tikslas – burti Mosëdþio jaunimà ir moksleivijà á gamtosauginæ ir kultûrinio paveldo išsaugojimo bei puoselëjimo veiklà, ugdyti þmoniø dorovæ ir kultûrà, remti Vaclovo Into gamtamoksliná palikimà. Vienas iš projekto tikslø buvo sukurti neformalià jaunimo organizacijà. Mano mokiniai entuziastingai sutiko dalyvauti šioje veikloje ir netgi pasiûlë besikurianèios organizacijos pavadinimà – „Jaunieji gamtos patruliai“. Taigi dabar prie Mosëdþio gamtininkø bendrijos veikia neformali „Jaunøjø gamtos patruliø“ organizacija – neformali todël, kad nereikëtø dar kartà praeiti tø „kryþiaus keliø“, kuriuos praëjau kurdamas Mosëdþio gamtininkø bendrijà. O kaip didþiavosi mokiniai, kai jiems tikrus paþymëjimus áteikë šviesaus atminimo Lietuvos gamtos draugijos prezidentas, Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto profesorius Algirdas Gaigalas. 2009 m. vasario 12 d. su Mosëdþio gimnazija pasiraðëme pilietinio ir tautinio ugdymo projekto „Gimiau maþame miestelyje“ vykdymo sutartá. Vykdydami ðá projektà organizavome ávairius renginius, viktorinas ir talkas. mø þodynëlá. Man regis, Ðanèiuose, tame savotiðkame kalbiniame tiglyje, veikiama rusø, lenkø, vokieèiø ir net anglø kalbø, susilydë, ilgam susiformavo savita, nepakartojama ðanèiðka ðnekta, kapota, su „nukàstomis“ galûnëmis, neryðkia kirèiuote, su gausybe kiek „sulietuvintø“ svetimþodþiø ir barbarizmø“, – apie originalø knygos gale spausdinamà ðanèiðkiø „tarmës“ þodynëlá pasakoja prof. Jurgis Vanagas. Ðanèiø „tarmæ“ lëmë ir dël ávairiø istoriniø vëjø èia apsigyvenæ rusai, vokieèiai, lenkai, ukrainieèiai, þydai. Prieð Pirmàjá pasauliná karà ðanèiðkiams nebuvo svarbu su kuo ir kaip ðneki, daug svarbiau, kad susiðneki... Apie kalbos „internacionalumà“ liudija ir kitas ádomus knygos priedas – besikeitæ gatviø pavadinimai. Pavyzdþiui, Juozapavièiaus prospektas istorijos sumaiðtyje buvo tapæs Aleksandrovskij prospekt, Èemerinskij prospekt ir Hauptstrasse, Norvegø gatvë – Policeiskaja ulica, Soldatenstrasse... Vilniaus ir Kauno dvimiesèio idëja „Mes èia, Vilniuje, uþsienieèiams tikrai turime kà parodyti. Jeigu bûtø modernesnë urbanistinë jungtis su laikinàja sostine, manau, kad daug turistø galëtø kartu aplankyti ir istoriná Kaunà“, – mintimis apie darnià Vilniaus ir Kauno plëtrà dalijasi Jurgis Vanagas. Prof. Jurgis Vanagas daug deðimtmeèiø brandino ir kità su savo gimtuoju miestu susijusià idëjà – Vilniaus ir Kauno dvimiestá. Uþ darbø ciklà „Vilniaus ir Kauno dvimiestis: Lietuvos didmiesèiø urbanistinës sandaros ir plëtros reguliavimas (1969–2003)“ jam suteikta Nacionalinë premija. Vilniaus–Kauno dvimiesèio samprata pirmàkart suformuluota 1969 m. J. Vanago vadovautame KPI diplomantø V. Matusevièiaus ir E. Vièiaus diplominiame projekte „Urbanizuotas ruoþas tarp Vilniaus ir Kauno“. Tuometës SSRS diplominiø darbø apþiûroje projektas laimëjo aukðèiausios kategorijos diplomà. „Dar 1969 metais atsirado Vilniaus ir Kauno dvimiesèio idëja, raðiau daug publikacijø ðia tema. Tuomet tai nebuvo po- 38 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6
gamtininkø Virgilijus PAJARSKAS Mosëdþio gamtininkø bendrijos pirmininkas, Mosëdþio gimnazijos geografijos mokytojas metodininkas Dar abu akmenø karaliai su mumis. 2006 metø ruduo Vadovaudamiesi bendrijos ástatais, siekiame išsaugoti ir puoselëti savità Mosëdþio miestelio gamtiná ir kultûriná palikimà. Bendrija aktyviai dalyvauja respublikinëse ðvarinimosi akcijose DAROM, pati organizuoja talkas Akmenø muziejuje bei kartu su kitomis organizacijomis dalyvauja gydytojo Vaclovo Into sodybos renovacijos projekte, kurá parengë Mosëdþio moterø visuomeninë organizacija „Ognelë“. Patys aktyviausi bei entuziastingiausi gamtininkø bendrijos nariai yra gimnazijos moksleiviai. Uþ jø aktyvumà mes, vyresnieji, visada stengiamës atsidëkoti. Pagal iðgales organizuojame jiems keliones, ekskursijas. Lietuvos gamtos draugija – viena seniausiø visuomeniniø organizacijø mûsø ðalyje. Ji turi savo skyrius Vilniuje, Kaune, Trakuose, Mosëdyje. Mes, mosëdiðkiai, esame jauniausia draugijos ðaka, taigi turëtume bûti gyvybingiausi. Mes siûlytume daugiau dëmesio skirti jaunimui, nes dël jaunimo uþimtumo trûkumo bei aplinkosauginio ðvietimo nebuvimo ir vidinës kultûros stokos jaunimas daþnai nepaiso visuotinai pripaþintø gyvenimo normø. Šiukšlinama viešose vietose, niokojamas visuomeninis turtas ir vis abejingesni savo kraðtui darosi jauni þmonës. Gal bûtø galima ðiek tiek pakoreguoti ir stojimo á Lietuvos gamtos draugijà sàlygas. Juk mûsø rëmëjams nario mokestis nereikalingas, tad ir jaunimui, kuris dar mokosi ir galbût negali sumokëti nario mokesèio, galima padaryti išimtá, nes be naujø nariø gali greitai nelikti ir paèios organizacijos. Draugijai visomis iðgalëmis reikëtø stengtis pritraukti á savo veiklà kuo daugiau besimokanèio jaunimo, ir ne tik studentø, bet ir vyresniøjø klasiø moksleiviø. Tai galima bûtø pasiekti organizuojant vasaros stovyklas bei kitus su vaikø poilsiu susijusius renginius. Mosëdþio gamtininkø bendrija tikisi suburti tvirtà ir iniciatyvià jaunimo organizacijà, kuri puoselës ir graþins gydytojo Vaclovo Into ir profesoriaus Algirdo Gaigalo sukurtà stebuklà Mosëdyje. O visus, kuriems ádomu pamatyti, kaip mums sekasi, kvieèiame apsilankyti Mosëdyje. Ypaè laukiami mokytojai ir mokiniai, kurie domisi geografija, ekologija, geologija, paleontologija, biologija, botanika. Mums galima raðyti laiðkus adresu: Salantø 5, Mosëdis, Skuodo r. „Jauniesiems gamtos patruliams“. El. paðtas virgilijus.pajarskas@gmail.com. Ðá straipsná skiriame jubiliejiniam Lietuvos gamtos draugijos suvaþiavimui, kuris vyks Lietuvos gamtos draugijos 80-osioms metinëms paminëti. puliari tema, nes buvo vykdoma prieðinga politika: neugdyti didþiøjø miestø, pramonæ kurti provincijose ir iðplëtoti deðimt pramoniniø regioniniø srièiø. Tai buvo labai áþvalgi mûsø teritorijø planuotojø politika. Estai, latviai, pramonës statybà nukreipæ á Talinà ir Rygà, iðplëtojo didesnæ sostiniø infrastruktûrà, taip tapdami patrauklûs specialistams ið buvusiø Sovietø Sàjungos ðaliø. Bûtent dël ðios prieþasties Taline ir Rygoje vietos gyventojø yra maþiau nei Vilniuje“, – teigia profesorius emeritas Jurgis Vanagas. Bet dabar situacija yra ið esmës pasikeitusi: Lietuvai reikia europinio masto metropolio. J.Vanagas dalyvavo sudarant Lietuvos Respublikos teritorijos bendràjá planà, kuriame oficialiai patvirtinta Vilniaus ir Kauno urbanistinës jungties formavimo bûtinybë, bei rengiant „Vilniaus ir Kauno dvimiesèio strateginá planà“, kurá patvirtino LR Seimas ir kuriam 2004 m. pritarë Vilniaus ir Kauno miestø tarybos. Pagal ðá planà Vilnius ir Kaunas bendradarbiautø susisiekimo, ekonomikos, kultûros ir turizmo srityse, bûtø plëtojami miestus jungiantys keliai ir juosiantys aplinkkeliai, modernizuojamos magistralës, vandens keliai, modernizuojamas geleþinkelis, o per deðimtmetá ðis regionas galëtø tapti konkurencingu Europos centru. „Nuo neatmenamø laikø miestai kurdavosi ten, kur buvo keliø sankryþos, ðiuo atveju Kauno padëtis tam irgi yra labai dëkinga. Ðiuolaikiniais laikais labai aktualus greitas ryðys su oro uostu, o Kauno Karmëlavos oro uostas turi labai gerà infrastruktûrà, pritaikytà leistis dideliems lëktuvams. Èia netoliese turës atsirasti ir greitojo europinës vëþës „Rail Baltica“ geleþinkelio keleiviø stotis. Todël dalis kraðto ministerijø taip pat galëtø persikelti arèiau Lietuvos geografinio centro, á Kaunà, tuo labiau, kad dabar tampa itin populiaru gyventi Kaune, o dirbti sostinëje“, – dvimiesèio privalumus vardija urbanistikos profesorius Jurgis Vanagas, tikintis, kad dvimiesèio idëjos pagaliau bus ágyvendintos ir tiek laikinoji, tiek ir dabartinë Lietuvos sostinë turës visokeriopà naudà. Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6 39
Page 1 and 2: 2011 5-6 Mokslas ir gyvenimas 2011
Page 3 and 4: uosto direkcija”- 20 metø Á PAS
Page 5 and 6: direkcija”- 20 metø tiktø. Taè
Page 7 and 8: direkcija”- 20 metø 6 Povilas Si
Page 9 and 10: direkcija”- 20 metø pleèiasi ir
Page 11 and 12: ø. Be kelto per Atmatà, saloje bu
Page 13 and 14: Bruoþas Baltijos jûros istorijai
Page 15 and 16: svarbos nepraradusiems kalbotyros m
Page 17 and 18: savo raðte Kaunà pavadino „Þe
Page 19 and 20: Kol kas ingos ligos simptomus turim
Page 21 and 22: Karalius Mindaugas Skulptorius Vyta
Page 23 and 24: vardas skamba pingvinø sostinëje
Page 25 and 26: uosto direkcija”- 20 metø Su Ðv
Page 27 and 28: uosto direkcija”- 20 metø sprend
Page 29 and 30: uosto direkcija”- 20 metø rengin
Page 31 and 32: negili, vanduo ðiltas, normalaus d
Page 33 and 34: anogenai H Elementai iš pradþiø
Page 35 and 36: tinius elektronus nei didesnis ir a
Page 37: iðsikëlimà ið Kauno á Vilniø
Page 41 and 42: vendinami šie uþdaviniai: tiriama
Page 43 and 44: Paaiðkëjo, kad Këdainiø rajono
Page 45 and 46: jie uþims maþai vietos. Svarbu ir
Page 47 and 48: Fizikos laboratorijose - atradimø
Page 49 and 50: miniatiûriniai, matuojami milimetr
Page 51 and 52: mø grupës nariai nuolatos vyksta

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas