Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Naujø<br />
faunø paieðkos nuo<br />
Baltijos iki Ramiojo vandenyno<br />
Ar greitai bus pasiektas 500 naujø rûðiø rekordas<br />
Jonas Rimantas STONIS,<br />
Arûnas DIÐKUS, Asta NAVICKAITË,<br />
Viktorija DOBRYNINA<br />
krantø<br />
Kà veikia sistematikai<br />
Sistematikai jau tris ðimtmeèius inventorizuoja<br />
gyvàjà gamtà, t.y. atranda <strong>ir</strong> apraðinëja<br />
naujas mokslui organizmø rûðis, kurias<br />
grupuoja á áva<strong>ir</strong>aus taksonominio rango<br />
vienetus (taksonus), kuria áva<strong>ir</strong>ias filogenetines<br />
bei faunogenetines koncepcijas<br />
(jos ypaè aktualios tapo ðiais laikais, kai iðkilo<br />
klimato kaitos grësmë). Ne tik uþsienio<br />
mokslo centruose, bet <strong>ir</strong> Lietuvoje yra daug<br />
entuziastingø tyrëjø, kurie nuolatos vyksta<br />
á ekspedicijas, atlieka biosistematinius tyrimus<br />
tiek áva<strong>ir</strong>iausiuose Lietuvos kampeliuose,<br />
tiek egzotinëse dþiunglëse.<br />
Naujø mokslui rûðiø dar vis aptinkama <strong>ir</strong><br />
Europoje. Pavyzdþiui, visiðkai neseniai<br />
VPU Biosistematikos grupë atrado naujà<br />
gaubtagalviø rûðá, gyvenanèià Juodosios<br />
jûros priekrantës zonoje (Karadago<br />
rezervate). Daugiau naujø rûðiø tikimasi<br />
aptikti ðiais metais tarptautinës<br />
t<strong>ir</strong>iamosios ekspedicijos metu<br />
Šis neáprasto groþio gvajavinis gaubtagalvis<br />
(Enteucha guayavae) p<strong>ir</strong>mà kartà buvo apraðytas<br />
tik 2002 m., o šiuo metu jau átrauktas á<br />
vaisiniø augalø kenkëjø sàraðà<br />
Augalø audiniuose gyvenantys<br />
„dinozaurai“<br />
Vabzdþiø yra visur, jie yra neatsk<strong>ir</strong>iama<br />
<strong>ir</strong> svarbi kiekvienos sausumos ekosistemos<br />
dalis. O ðtai entobiontiniai vabzdþiai,<br />
kuriø lervos vystosi augalø þaliuosiuose<br />
(asimiliaciniuose) audiniuose, yra labai<br />
reikšmingi evoliuciniø procesø, vykusiø Þemëje<br />
per pastaruosius 100–120 mln. m.,<br />
indikatoriai <strong>ir</strong> árankis, padedantis geriau su-<br />
vokti evoliucines tendencijas. Mat daugelis<br />
ðiø entobiontiniø vabzdþiø (jie dar vadinami<br />
augalø minuotojais) yra senoviniai,<br />
gyveno Þemëje dar tada, kai gyvavo<br />
milþiniški ropliai – dinozaurai. Visi jie yra<br />
48 <strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2011</strong> <strong>Nr</strong>. 5–6
Change language