Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Prof. Aleksandras VITKUS<br />
Karaliø miestai<br />
Praëjusiame amþiuje Rietavà èia gimæs <strong>ir</strong> mokslus ëjæs raðytojas Eduardas Cinzas pavadino<br />
Karaliø miestu. Ðio Þemaitijos miesto ðlovæ mena tik kunigaikðèiø Oginskiø dvaro likuèiai, ið<br />
tolo baltuojanti baþnyèia <strong>ir</strong> istorijos faktai, kurie nieko neturi bendro su karaliais. 2008 m.<br />
ambasadorius V.Uðackas siûlë Plungës miestui draugystæ su Bridþvelsu, vienu ið dviejø<br />
Anglijos miestø, kurie savo pavadinime turi karaliðkà kilmæ nusakantá þodelá.<br />
Karalius – labiausiai paplitæs vyriðkas<br />
monarcho titulas. Lietuviðkas þodis „karalius“<br />
yra pasiskolintas ið slavø kalbø, o<br />
jis yra kilæs iš Karolio Didþiojo vardo. Reiktø<br />
prisiminti, kad karaliaus vardas kai kuriose<br />
tautose ávardijamas <strong>ir</strong> kitaip: pvz.,<br />
imperatorius, caras, kaizeris, didysis kunigaikštis.<br />
XV ðimtmeèio pabaiga Ispanijai buvo<br />
tikras istorinis triumfas. Ji visiðkai iðsivadavo<br />
ið maurø <strong>ir</strong> susijungë ,,katalikiðkø karaliø”<br />
valdþioje – Ferdinando II Aragonieèio<br />
<strong>ir</strong> Izabelës Kastilietës. XVI ðimtmetyje<br />
ispanø monarchija tebedarë puikià pasaulinæ<br />
,,karjerà”. 1516 m. Ispanijos sostà paveldëjo<br />
Ferdinando II vaikaitis Karolis I, pradëjæs<br />
ispaniðkàjà Habsburgø dinastijos ðakà.<br />
1519 m. Karolis I tapo šventosios Romos<br />
imperijos imperatorium: jis valdë Nyderlandus,<br />
Vokietijà, Italijà, eksploatavo kolonijas<br />
Amerikoje. Frankø valstybës karalius<br />
Karolis Didysis 800 m. ásakë popieþiui<br />
Leonui III karûnuoti já Romos imperatoriumi<br />
<strong>ir</strong> perëmë Romos imperijos idëjà. Istorikai<br />
tik nedaugeliui valdovø yra suteikæ „didþiojo“<br />
prievardá. P<strong>ir</strong>masis já gavo Karolis<br />
Didysis. Vytautas taip pat vadinamas „Vytautu<br />
Didþiuoju“ (Magnus Ducatus). Tai<br />
sietina ne su valdymu, o su ilgalaikiu jø<br />
þygiø atminimu bei jø vardo pasikartojimu<br />
<strong>ir</strong> dabarties kontekstuose.<br />
Ar Lietuva turi karaliø miestà<br />
Lietuva 1263 m. turëjo karaliø Mindaugà<br />
<strong>ir</strong> buvo vadinama Lietuvos karalyste.<br />
Apie Mindaugo miestà yra iðlikæs toks<br />
1251 m. Hipatijaus metraðtyje áraðas: „...<br />
o Mindaugas sus<strong>ir</strong>uoðë <strong>ir</strong> sumanë sau nesikauti<br />
su jais atv<strong>ir</strong>ai, bet pasitraukë á pilá,<br />
vardu Voruta...“ Ir ðiandien dar ieškomas<br />
karaliaus Mindaugo miestas. Visuose to<br />
meto dokumentuose (Mindaugo <strong>ir</strong> Gedimino<br />
laiðkai, jø sutartys, popieþiø laiðkai<br />
<strong>ir</strong> bulës, Livonijos ordino <strong>ir</strong> Petro Dusburgo<br />
kronikos <strong>ir</strong> kt.) minima tik Lietuvos karalystë<br />
<strong>ir</strong> jos karaliai.<br />
P.Geèaitë straipsnyje „Išniekinta Lietuvos<br />
karalystë <strong>ir</strong> karaliai“ nurodo, kad<br />
Getingeno bei Rygos miestø archyvuose<br />
iðsaugoti Gedimino laiðkai popieþiui,<br />
germanø miestø pilieèiams, Saksonijos<br />
magistrui <strong>ir</strong> dominikonø ordinui, Gedimino<br />
taikos sutartis su ordinu <strong>ir</strong> danø vietininku<br />
Revelio þemëje, taip pat popieþiaus,<br />
Rygos miesto tarybos <strong>ir</strong> kt. laiškai Gediminui,<br />
popieþiaus laiðkai frankø karaliui,<br />
vyskupø laiðkai tikintiesiems. Sus<strong>ir</strong>aðinëjimas<br />
vyko lotynø <strong>ir</strong> germanø kalbomis.<br />
Visur Gediminas aiðkiai tituluojamas lietuviø<br />
<strong>ir</strong> daugybës rusø karaliumi „Gedeminne,<br />
letwinorum et multorum ruthenorum<br />
rex“. 1322-øjø laiðke popieþiui Gediminas<br />
mini karaliø Mindaugà (rex Mindowe)<br />
bei Gedimino p<strong>ir</strong>mtakà karaliø Vytená<br />
(Item praedecessor noster, rex Viten). Popieþius<br />
savo laiške frankø karaliui Gediminà<br />
tituluoja karaliumi: „Gedeminne, qui<br />
se regem Lethoviae et ruthenorum intitulat“.<br />
Karališkas titulas liudijamas <strong>ir</strong> 1324-<br />
øjø laiðke ið Avinjono: „Excellenti et magnifico<br />
v<strong>ir</strong>o Gedeminne, letwinorum et multorum<br />
ruthenoum regi illustri...“<br />
Lietuva turbût yra vienintelë Europoje<br />
ar net pasaulyje ðalis, kurios nûdienos istorikai,<br />
nepaisydami istorinës tiesos <strong>ir</strong> jau<br />
paskelbtø autentiðkø XIII <strong>ir</strong> XIV a. ðaltiniø,<br />
po karaliaus Mindaugo m<strong>ir</strong>ties vis didëjanèià<br />
<strong>ir</strong> stiprëjanèià Lietuvos karalystæ pervadino<br />
didþiàja kunigaikðtyste, o Lietuvos<br />
karalius – didþiaisiais kunigaikðèiais. Diskusija<br />
dël Lietuvos karaliø bei karalystës,<br />
pradëta dr. Pr.V.Raulinaièio, J.Ðvobos,<br />
J.Jakðto <strong>ir</strong> kitø, tæsiasi <strong>ir</strong> šiandien, jà istorikas<br />
Jonas Ðvoba taikliai apibûdino kaip<br />
„Lietuvos karaliø bylà“.<br />
Buvæ karaliø miestai<br />
Kiekvienos Europos Sàjungos valstybës<br />
istorijoje bûta karaliø <strong>ir</strong> karaliø miestø,<br />
kuriuose jie karûnuodavosi, o vëliau<br />
<strong>ir</strong> bûdavo palaidojami. Paminësime tik keletà<br />
valstybiø, kurios artimiausiai susijusios<br />
su Lietuva.<br />
Vienas arèiausiai Lietuvos karaliø<br />
miestø yra Karaliauèius. 1254 m. Vokieèiø<br />
ordino kryþiuoèiai su kryþininkais, vadovaujami<br />
Èekijos karaliaus Prðemislo II<br />
Otakaro, uþkariavo prûsø þemæ Sembà<br />
<strong>ir</strong> sugriautos Tvankstos pilaitës vietoje pastatë<br />
medinæ pilá. Karaliaus garbei pilis,<br />
o vëliau prie jos iðsiplëtæs miestas pavadintas<br />
Kunigsbergu, vëliau Königsbergu<br />
(liet. Karaliauèius, nuo 1946 m. rus. Kaliningrad<br />
– Karaliaus kalnas). Lietuviška<br />
vietovardþio lytis Karaliauèia, Karaliauèiui,<br />
Karaliauèius nuo XVI a. vartota Maþosios<br />
Lietuvos lietuviø raðtijoje.<br />
Lenkijos Krokuva taip pat ávardijama<br />
karaliø miestu. Ðiame mieste, Vavelio kalvoje,<br />
palaidoti Lietuvos <strong>ir</strong> Lenkijos valdovai,<br />
jø ðeimø nariai.<br />
Vengrijoje, Budapešte, stovi Karaliø<br />
rûmai <strong>ir</strong> Dievo Motinos baþnyèia, kurioje<br />
vykdavo Vengrijos karaliø karûnavimo ceremonijos.<br />
Estergomo miestas X–XIII a.<br />
buvo tapæs p<strong>ir</strong>màja Vengrijos karalystës<br />
sostine. Jos katedroje iki pat XX a. buvo<br />
karûnuojami karaliai.<br />
Acheno miestas Vokietijos vakaruose,<br />
Ð.Reino-Vestfalijos þemëje, buvo karaliaus<br />
Karolio Didþiojo rezidencija, o nuo<br />
936–1531 Achene karûnavosi dauguma<br />
Vokietijos karaliø (net 54).<br />
Èekijos Prahoje Karaliø rûmai – buvusiø<br />
Èekijos kunigaikðèiø <strong>ir</strong> karaliø rezidencija.<br />
Ðv. Vito katedroje buvo karûnuojami<br />
Èekijos karaliai, o jos poþemiai tapo<br />
Èekijos karaliø mauzoliejumi.<br />
Austrijos Viena – tai imperatoriðkos elegancijos<br />
miestas. Habsburgø rûmai <strong>ir</strong> Ðv.<br />
Stepono katedra, ištaigingi baroko stiliaus<br />
Ðionbruno (vok. Schloss Schönbrunn) rûmai,<br />
apsupti vaizdingø parkø, gëlynø,<br />
tvenkiniø, skulptûrø. Rûmuose karaliavo<br />
Habsburgø dinastija. Vëliau, þlugus Austrijos<br />
imperijai, Šionbruno rûmai nacionalizuoti,<br />
juose vykdavo ypaè svarbiø asmenø<br />
priëmimai (audiencijos).<br />
Karalius pasaulyje dar turi apie 14 vals-<br />
20 <strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2011</strong> <strong>Nr</strong>. 5–6
Change language