Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6 1 - Vilniaus universitetas

VÁ ,,Klaipëdos valstybinio jûrø uosto
nutempti laivo nuo seklumos, uosto kapitono
sprendimu šie darbai nutraukiami.
Gruodþio 12 d. 08.00 val. prasideda
tanklaivio „Princess Pia“ povandeninës
dalies apþiûra. 09.00 val. nutarta dalá
mazuto iðkrauti á UAB Laivø bunkeravimo
kompanijos laivà „Nemunas“. 09.00
val. uosto kapitonas praneða, kad gautas
laivo savininko þodinis sutikimas pradëti
krauti mazutà ið tanklaivio „Princess
Pia“ á bunkeravimo laivà „Nemunas“. Á
uostà atvyksta Ðvedijos ir Lietuvos þurnalistai.
10.40 val. bunkeravimo laivas
„Nemunas“ krovai pasiruoðæs. Laivo
„Princess Pia“ kapitonas atsisako atidaryti
èiaupus.”
– Dël trukdymo uosto kapitonui atlikti
operatyvius veiksmus teko skøstis
Klaipëdos miesto apylinkës prokuratûrai,
kol pagaliau pavyko papildomomis
garantijomis áveikti pernelyg didelá to
kapitono uþsispyrimà, perpumpuoti
mazutà á saugias talpas ir nutempti uþstrigusá
laivà. Aèiû Dievui, kad viskas
gerai baigësi.
Kaip apsukti ilgðá
– Koks á ðá uostà yra áplaukæs ilgiausias
laivas ir kaip pavyko já apsukti Atleiskite
uþ naivø klausimà: ar ilguosius
laivus vilkikai negalëtø á uosto akvatorijà
átempti atbulus
Uosto kapitonas sako, kad pats ilgiausias
laivas, áplaukæs á Klaipëdà, buvo
294 metrø ilgio kruizinis laineris
„Constellation“. Prieš šità laivà á Klaipëdos
uostà jau buvo ávestas ilgiausias krovininis
laivas – 274 metrø ilgio tanklaivis.
Taip buvo sukaupti tam tikri ágûdþiai.
Todël su laivu „Constellation“ locmanams
buvo lengviau, nes jau turëta reikiamos
praktikos. Galima, pasak uosto
kapitono, teoriðkai jûrlapyje tuos atstumus
matuoti ir apskritimus braiþyti, o
praktiðkai viskas atrodo kitaip.
– Kurioje vietoje tie didieji laivai yra
apsukami
– Apsukami prieð „Klasco“ krantinæ.
Ten yra iðgilintas apsisukimo baseinas.
Dël laivø áplaukimo atbulom, tai galëèiau
pasakyti labai paprastai perfrazuodamas
rusø klasiko posaká: gimæs
plaukioti atbulas ropoti negali.
Atsargiai pastebiu, jog teko girdëti
uosto kapitonà uþ akiø vadinant pernelyg
reikliu „klirenso sargu“. Ar išties
ne per daug grieþtai jis reikalaujàs laikytis
bûtino atstumo tarp laivo ir uosto
dugno Ar dël to nesusilaukiàs stipresnio
spaudimo ið verslo atstovø, kad bûtø
leidþiama á uostà áplaukti esant
maþesnei gylio atsargai
Viktoras Lukoðevièius atsako aiðkiai
ir tvirtai: „Manau, kad deðimties metø uosto
kapitono darbas be avarijø, susijusiø
su klirensu, ir yra aiškus atsakymas á ðá
klausimà. O taip ðneka þmonës, kuriems
nereikia atsakyti uþ ðità darbà ir kurie labai
primityviai, diletantiškai já suvokia.
Jiems svarbu kuo daugiau pakrauti, o kai
reikia galvoti apie visà uostà ir apie jo sëkmingà
darbà ir atsakomybæ, tada atsiranda
visai kitas supratimas“.
Kiek patylëjæs uosto kapitonas prideda:
„Kai tik áplaukos kanalo tobulinimas
bus baigtas, tuojau pat paraðysiu
oficialø ásakymà padidinti leistinà grimzlæ
uoste. O kol kas galime kalbëti apie
grimzlës didinimà tik kai kuriems laivams.
Kai ásitikinsime, kad dideliems
laivams plaukti tikrai saugu, tada 13
metrø grimzlë taps didþiausia leistina
ðiaurinëje uosto dalyje“.
Jei neprisvilo pirmas blynas
Atmintyje iðliko nuostabi 2009 metø
„Didþiøjø burlaiviø regata“. Malonu,
kad Klaipëdai suteikta galimybë panaðià
ðventæ rengti ir šiemet. Klausiame,
kaip, uosto kapitono nuomone, pavyks
iðlaikyti antrà toká egzaminà.
– Uþpernai ágijome neákainojamos
tokio unikalaus renginio organizavimo
patirties. Manau, jeigu neprisvilo pirmas
blynas, tai neprisvils ir antras. Tai
ne tik nuostabus reginys, bet ir graþi
vilionë jaunimui. Norëtøsi, kad vis daugiau
jaunuoliø pasirinktø laivavedþio
specialybæ. Juk yra tokia gera mokymo
bazë – Klaipëdos aukðtoji jûreivystës
kolegija ir Klaipëdos universiteto
Jûrø technikos fakultetas.
– Teko girdëti apie naujà treniruoklá
jûrininkams.
– Taip, neseniai nupirktas universalus
treniruoklis, ir jis labai pagelbës ugdant
svarbius ágûdþius. Iki ðiol kiekvienais
metais savo locmanus siøsdavom
á Danijà mokytis ir ágyti dideliø laivø valdymo
ágûdþiø. Uþ ðeðiø þmoniø apmokymà
mokëdavom iki dviejø ðimtø tûkstanèiø
litø. O dabar – viskas namie ir
ðalia. Bus daug paprasèiau.
* * *
Klaipëdos uostas – gyvas, dinamiðkas
organizmas, veikia dienà naktá ir visokiø
dalykø jame nutinka. Laivai atvyksta
ir iðvyksta, o 156 krantinëse, kuriø bendras
ilgis – 26,9 km, nuolat verda darbai.
Jø nenuilstantis variklis yra uosto kapitonas
Viktoras Lukoðevièius. Jis 2008 m.
liepos 6 d. Prezidento Valdo Adamkaus
dekretu apdovanotas ordino „Uþ nuopelnus
Lietuvai“ Riterio kryþiumi.
Uostas
Vidas KAROLIS
KVJUD infrastruktûros ir plëtros
direktorius
Neretai þurnalistai praðo bendrais
bruoþais apibûdinti, kas sudaro Klaipëdos
uosto infrastruktûrà, kuria patikëta man rûpintis.
Uosto infrastruktûra – tai áplaukimo
kanalas, kuris ðiuo metu yra 125 m ploèio
(ateityje bus praplatintas iki 150 m) ir deðimties
kilometrø ilgio. Toliau – visos uoste
esanèios krantinës, pirsai, palai ir visa
kita – radijo lokacinës stotys, bokðtai. Visa
tai ir yra infrastruktûra, ið ko susidaro
uosto veikla ir gyvenimas. Savo ruoþtu,
operatoriø balanse yra bûtini krovos darbams
árengimai. Kiekviena kompanija valdo
savo atskirà nuosavybæ. Taèiau uostui
priklauso privaþiavimo keliai, kai kurie tiltai,
pokraniniai bei geleþinkelio keliai.
Pasaulyje statomi vis didesni laivai. Nuo
uosto gylio priklauso, kokio didumo laivus
jis gali priimti. Tà faktoriø ir galime vadinti
uosto konkurencingumu. Didëjant okeaniniams
laivams, toká pat kroviniø kieká gabena
maþesnis skaièius minëto tipo laivø. Ðià
tendencijà jauèiame ir mes. 2008 m. á Klaipëdos
uostà atplaukë 8347 laivai, 2009-aisiais
– septyni su puse tûkstanèio, o 2010-
aisiais – tiktai 6438 laivai. Taèiau tonomis
pernai perkrautas rekordinis kiekis – 31,3
milijono. Trumpai tariant, kuo maþiau, bet
didesniø laivø áplauks á uostà, tuo lengviau
tà apkrovimà jis atlaikys – pradedant jo
struktûra ir baigiant ekologiniu poþiûriu.
8 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6