Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Edita JUÈIÛTË Kovo 11-àjà Lietuvos nepriklausomybës atkûrimo dienos proga iðkilmingame posëdyje Kauno rotuðëje miesto meras Andrius Kupèinskas grupei kaunieèiø áteikë Santakos garbës þenklus ir Kauno miesto burmistro Jono Vileiðio medalius. Uþ nuopelnus Kauno miestui II laipsnio Garbës þenklu apdovanotas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektûros fakulteto profesorius emeritas habilituotas daktaras Jurgis Vanagas. Profesorius daug deðimtmeèiø puoselëjo Vilniaus ir Kauno dvimiesèio idëjas, paraðë didelio pasisekimo sulaukusià prisiminimø knygà „Ðanèiø praeities takais“. „Malonu, kad knyga turëjo didelá pasisekimà. Jau iðleisti trys ðios knygos leidimai – ðiandien tai retas reiðkinys. Galiu pasidþiaugti, kad knygos pristatyme dalyvavo ir mano pirmasis mokytojas, garsusis skulptorius Konstantinas Bogdanas, tuomet net penkis mûsø laidos mokinius parengæs ir paskatinæs architektûros studijoms“, – knygos apie Ðanèius sëkme dþiaugiasi VGTU profesorius. Knygoje – iðskirtinë Ðanèiø dvasia „Mano gyvenimo staþo pusiausvyra pasviro á Vilniaus pusæ: nors gimiau, uþaugau, baigiau studijas Kaune, vëliau teko keltis á sostinæ. Po daugelio metø, ta- Prof. habil. dr. Jurgis Vanagas dþiaugiasi didelio populiarumo sulaukusia savo knyga apie gimtuosius Ðanèius Architekto knyga gimë ið nostalgiðkø atsiminimø pæs universiteto emeritu, atradau laiko realizuoti savo seniai puoselëtà mintá – paraðyti knygà apie Ðanèius. Þodþiai liejosi laisvai, matyt, dël to, kad viskas buvo „iðneðiota“ giliai ðirdyje. Bûdamas savo vasarnamyje Aukðtadvaryje, beveik per vasarà jà ir paraðiau, – apie knygos gimimà „Ðanèiø praeities takais“ pasakoja profesorius Jurgis Vanagas. – Norëjosi prisiminti ir pagarsinti turtingà ir spalvingà Ðanèiø istorijà, gausius tolimos praeities legendiniams Ðanèiams ávykius, pabandyti atskleisti ðio priemiesèio savitumus, þmoniø charakterá, bûdingos ðnektos ypatumus, tarsi garsiai pasakyti: þmonës, nespræskit apie Ðanèius ið apðepusio jø ðiandienio rûbo.“ „Prieð karà Kauno, vadinamojo maþojo Paryþiaus, dvasia buvo kita: èia veikë humanitariniai universiteto fakultetai, kino studija, opera. Paskui, atgavus Vilniø, Kaunas, tarsi geras donoras, didelæ þmogiðkojo kapitalo dalá atidavë Vilniui. Persikëlimas á sostinæ daugeliui kaunieèiø tuomet buvo labai nelengvas, nes miestø veidai smarkiai skyrësi. Net ir prigijæ Vilniuje, mes dar ne vienus metus tai ypatingai Kauno dvasiai jautëme didelæ nostalgijà, – tuometá ávairiø srièiø specialistø 36 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6
iðsikëlimà ið Kauno á Vilniø ðiandien vertina architektûros profesorius. – Ásikurti sostinëje ir tapti vilnieèiu nebuvo lengva. Teko lauþyti daugelá kaunietiðkø stereotipø, keisti vertybiø hierarchijà, màstysenos kategorijas, bendravimà ir buitá. Gyvensena tapo labiau miestiðka, „urbanizuota“. Pasikeitë net èionai in corpore persikëlusios katedros kolegø santykiai. Kita vertus, gyvenime atsirado daug naujø spalvø. Vilnius uþkrëtë savo senove dvelkianèia, intelektualia aura, didmiesèio gyvenimo tempu. Todël jo palikti, gráþti atgal dabar në uþ kà nenorëèiau. Kaune liko praeitis – vaikystë, jaunystë, studijø metai. Liko gaili, sentimentali nostalgija gimtosioms vietoms, liko kasmet, deja, vis retëjantis giminiø, kaimynø, mokslo draugø bûrys.“ Kaip atsirado ta ypatingoji Ðanèiø dvasia Pasak Jurgio Vanago, jà formavo ir Architektûros fakulteto profesorius Jurgis Vanagas uþ nuopelnus Kauno miestui apdovanotas II-ojo laipsnio Santakos Garbës þenklu Ið prof. Jurgio Vanago atsiminimø apie Kaunà „Man, buvusiam kaunieèiui, gaila beveik jau nebelikusio senojo „Metropolio“, Konrado kavinës, seniausios mieste „Teatro vaistinës“, dar neseniai puoðusios centrà. Liûdna ir dël visos dar galutinai nenumarintos, bet jau merdinèios, iðtuðtëjusios Laisvës alëjos – urbanistinio perlo, pedestralës, kuriai nebuvo lygiø ne tik Europos miestuose. Nelinksmi, bet iškalbingi skelbimai puošniose jos vitrinose: „Uþsidarome“, „Išpardavimas“, „Išnuomojama“, „For sale“... O juk visa tai buvo nuspëjama, nuo to savo laiku primygtinai atkalbinëta. Savo korektûras daro ir laikas... Vis retesnës vasaros pavësyje ant alëjos suoliukø ar ðaligatvio kavinëse ðnekuèiuojanèios neprilygstamos skrybëlëtos, mezginiuotos, iðpuoselëtø veidø, nepraradusios „smetoniðko ðarmo“ Kauno ponios – gyvasis miesto turtas. Jos dar prisimena Kiprà Petrauskà, „Traviatà“, gal net Fiodorà Ðaliapinà... 1939-øjø ovacijø griausmà Sporto halëje Lietuvos krepðiniui, po to tapusiam antràja mûsø religija... Tai jø lûpdaþiø iðskirtinë istorija. Bûtent Ðanèiø priemiestyje pradëjo veikti pirmieji stambûs atgimusios Lietuvos fabrikai, èia savo veiklà pradëjo daug áþymiø kraðto þmoniø – valstybës veikëjø, raðytojø, dailininkø, sportininkø. Èia gyveno vienos moderniausiø Rusijos imperijoje didþiosios Kauno tvirtovës águlos dalis – karininkai ir jø ðeimos. „Kiek èia bûta karinës bravûros, muðtro, rikiuotës, pratimø, iðkilmiø, orkestro marðø, plevësuojanèiø vëliavø, puoðniø pëdsakus kaþkada tekdavo ðluostyti nuo nemirtingojo Kauno operetës riterio Vytauto Rimkevièiaus ástiklinto portreto, kabëjusio Kauno muzikinio teatro fojë... Tarsi ámerktame fotopopieriuje iðryðkëja senieji laikinosios sostinës vaizdai. „Metropolis“, „Versalis“, Konrado kavinë, daug kam net ið dabartiniø kaunieèiø jau negirdëti kino teatrø, parduotuviø, kaviniø, gardësiø vardai: „Triumf“, „Kapitol“, „Monika“, „Fru-fru“... „Paramos“ ragaiðis, „Tilkos“ ðokoladas, balti „Pieno centro“ kokteiliai, tradiciniai „faif-okliokai“... Mintyse atgimsta skrybëlëti, galantiðki, briliantinu pateptais, gluotniai, a lá Willi Fritsch susiðukavæ Kauno „salionø“ liûtai ðviesiais getrais, koketiškos damos, Muralio kirpykloje pusmeèiui „lokonais“ sudëtais plaukais, ant ilgø grandinëliø kybanèiais plokðèiais sidabriniais „ridikiuliais“, holivudiðkai manipuliuojanèios ilgais kandikliais... Prie restoranø kantriai lûkuriuojantys juodi iðblizginti kampuoti klasikiniø formø automobiliai...“ baliø pulko damoms su ceremoningais ðokiais, meilës romanø ir neiðtikimybës konfliktø, dvikovø ir saviþudybiø, – þaismingai apie Ðanèius pasakoja profesorius. – Apskritai retas pasaulio miestas, iðsidëstæs abipus upës, kada nors priklausë ne vienai valstybei. Kaunui teko kaip tik tokia dalia, nes Nemunu, skirianèiu dabartinius Ðanèius nuo Panemunës, Pajiesio ir Fredos, kadaise driekësi valstybiø siena. Po 1795 m. anapus upës esanti Uþne- munë priklausë Prûsijai, nuo 1807 m. – Varðuvos hercogystei, nuo 1815 m. – Rusijos imperijai pavaldþiai Lenkijos karalystei.“ Vaikystës áspûdþiuose – A.Ðocikas ir ðanèiðkiø „tarmë“ VGTU profesoriaus emerito knyga „Ðanèiø praeities takais“ nepretenduoja akademiðkai atpasakoti Kauno priemiesèio istorijà, taèiau apraðomi prisiminimai vaiko akimis ne maþiau iškalbingi. „Ar gali kitø, vëlesniø kartø gyvenimo deðimtmetis ávykiø gausa prilygti vien 1939–1949 metø tarpsniui Okupacijos, trëmimai, karas su grësmingu kanonadø dundesiu, oro sirenø gausmu, pokario sunkmetis, maisto kortelës, kaukðintys medpadþiai, namø darbai prie þibalinës lempos, palinkus virð ðiurkðèiø gelsvø popieriaus lapø su plauðais, uþ kuriø taðkydama raðalà kliûdavo plunksna“, – apie savo vaikystës metus, kupinus karo áspûdþiø, nepritekliø ir kartu romantikos, pasakoja Jurgis Vanagas. Prisiminimø knygoje daug dëmesio skiriama Ðanèiø personalijoms. Autoriui teko matyti ir visø laikø garsiausià Ðanèiø þmogø – boksininkà Algirdà Ðocikà. „Prisimenu já – aukðtà, tiesø, augalotà, dailaus atviro veido. Buvo labai orus, santûrus, niekada negirdëjau, kad su kuo bûtø apsistumdæs, todël visiðkai atsakingai tvirtinu: grynø gryniausias prasimanymas, kad bûsimàjá ringo didmeistrá neva pagimdë „muðeikiðka“ Ðanèiø terpë“, – Lietuvos bokso legendà prisimena profesorius. Knygos pabaigoje autorius pateikia savo vaikystës ðanèiðkos kalbos þodynëlá. „Jau nuo mokyklos laikø rinkau Ðanèiuose vartojamus þodþius, rengiau pasaky- Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6 37
Page 1 and 2: 2011 5-6 Mokslas ir gyvenimas 2011
Page 3 and 4: uosto direkcija”- 20 metø Á PAS
Page 5 and 6: direkcija”- 20 metø tiktø. Taè
Page 7 and 8: direkcija”- 20 metø 6 Povilas Si
Page 9 and 10: direkcija”- 20 metø pleèiasi ir
Page 11 and 12: ø. Be kelto per Atmatà, saloje bu
Page 13 and 14: Bruoþas Baltijos jûros istorijai
Page 15 and 16: svarbos nepraradusiems kalbotyros m
Page 17 and 18: savo raðte Kaunà pavadino „Þe
Page 19 and 20: Kol kas ingos ligos simptomus turim
Page 21 and 22: Karalius Mindaugas Skulptorius Vyta
Page 23 and 24: vardas skamba pingvinø sostinëje
Page 25 and 26: uosto direkcija”- 20 metø Su Ðv
Page 27 and 28: uosto direkcija”- 20 metø sprend
Page 29 and 30: uosto direkcija”- 20 metø rengin
Page 31 and 32: negili, vanduo ðiltas, normalaus d
Page 33 and 34: anogenai H Elementai iš pradþiø
Page 35: tinius elektronus nei didesnis ir a
Page 39 and 40: gamtininkø Virgilijus PAJARSKAS Mo
Page 41 and 42: vendinami šie uþdaviniai: tiriama
Page 43 and 44: Paaiðkëjo, kad Këdainiø rajono
Page 45 and 46: jie uþims maþai vietos. Svarbu ir
Page 47 and 48: Fizikos laboratorijose - atradimø
Page 49 and 50: miniatiûriniai, matuojami milimetr
Page 51 and 52: mø grupës nariai nuolatos vyksta

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas