Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
ø. Be kelto per Atmatà, saloje buvo dar<br />
du maþi: per Pakalnës upæ á Sk<strong>ir</strong>vytëlës<br />
kaimà <strong>ir</strong> paèiame Pakalnës kaime.<br />
XX a. 6-ojo deðimtmeèio pabaigoje<br />
Rusnës E.Telmano þvejø artelë, ákurta<br />
1948 m., palyginti su buvusiomis artelëmis<br />
Nidoje, Preiloje, Pervalkoje, Juodkrantëje,<br />
Ventëje <strong>ir</strong> Kaune, buvo didþiausia<br />
<strong>ir</strong> garsëjo kasmet suþvejojamais þuvø<br />
laimikiais. Vietiniai Rusnës þvejai lietuvininkai<br />
<strong>ir</strong> atvykëliai ið Dzûkijos bei kitø<br />
vietoviø d<strong>ir</strong>bo 7 brigadose. Ðios buvo<br />
suskaidytos á grandis po 3–8 þmones.<br />
Atvykimo metais radau St.Buèinsko,<br />
A.Ðiðkevièiaus, E.Jurgenaièio, V.Baranovskio,<br />
K.Sorokos, A.Þukausko, M.D<strong>ir</strong>sës<br />
vadovaujamas <strong>ir</strong> tarpusavyje dël gamybiniø<br />
rodikliø kovojanèias brigadas.<br />
Tuomet pasiþymëjo vietiniai E.Pietariaus<br />
<strong>ir</strong> Ed.Finkio grandþiø þvejai, gaudæ þuvis<br />
Kurðiø mariose 800 m ilgio traukiamaisiais<br />
vindiniais tinklais, <strong>ir</strong> A.Goberio<br />
þvejø grandis, gaudþiusi þuvis Sk<strong>ir</strong>vytëje<br />
<strong>ir</strong> kitose upëse traukiamuoju tinklu <strong>ir</strong><br />
vëgëlinëmis gaudyklëmis. Ið atvykëliø<br />
1946–1952 m. á Rusnës salà jau buvo pasiþymëjusios<br />
dzûkø Br.Kniaziausko,<br />
B.Antanavièiaus <strong>ir</strong> J.Zenevièiaus vadovaujamos<br />
miðrios þvejø grandys. Uþ<br />
ypaè aukðtus rezultatus apie deðimt geriausiø<br />
grandininkø <strong>ir</strong> þvejø nemokamai<br />
lankësi Þemës ûkio parodoje Maskvoje.<br />
Pagal þvejø artelës sudarytas sutartis<br />
grandys þuvies laimikius nustatytomis<br />
tv<strong>ir</strong>tomis kainomis atplukdydavo á Rusnës<br />
valstybinæ þuvø apdorojimo ámonæ<br />
<strong>ir</strong> jos punktus Pakalnës <strong>ir</strong> Karceviðkiø kaimuose.<br />
Þvejø laivø motorø remonto medinis<br />
pastatas <strong>ir</strong> lentø valtims dþiovykla<br />
tada stovëjo ant kranto ties Pakalnës<br />
upës nuo Sk<strong>ir</strong>vytës atsiðakojimu. Ðioje<br />
vietoje dabar stovi senas klevas <strong>ir</strong> akmeninis<br />
stalas, prie kurio mëgsta pasëdëti,<br />
pagurkðnoti alø ne tik rusniðkiai.<br />
Be þvejø brigadø, E.Telmano artelë<br />
1957 m. turëjo nedidelá pagalbiná ûká:<br />
apie 50 ha ariamos þemës, 165 ha ðienaujamø<br />
plotø, ganyklø, laikë apie 40<br />
melþiamø karviø, 20 kiauliø <strong>ir</strong> 58 arklius.<br />
Arkliais þiemà vaþiuodavo á þvejybà mariose,<br />
pavasará <strong>ir</strong> kitokiu laiku d<strong>ir</strong>bdavo<br />
ûkio darbus. Be to, artelë Ðyðkrantës kaime<br />
plëtë darþininkystæ, ðiltnamius, priþiûrimus<br />
J.Barsteigos. Pajamos ið darþininkystës<br />
<strong>ir</strong> pagalbinio ûkio tesudarë<br />
apie 124,5 tûkst. rubliø. Tuo tarpu pelnas<br />
ið þvejybos verslo jau siekë 1 mln.<br />
625,3 tûkst. rubliø, artelë buvo tapusi milijoniere,<br />
o Rusnës sala garsëjo kaip Lietuvos<br />
þvejø sostinë.<br />
1958 m. viduryje Telmano þvejø artelë<br />
buvo perorganizuota á Rusnës valstybiná<br />
þuvininkystës ûká. Jo þinion perëjo <strong>ir</strong><br />
kiti þuvininkystës padaliniai: buvusi savarankiðka<br />
þuvies apdorojimo ámonë, laivø<br />
tokie objektai. Rusnës þuvininkystës ûkio<br />
gyvavimo laikotarpiu pavyko gelþbetonio<br />
plokðtëmis sutv<strong>ir</strong>tinti Sk<strong>ir</strong>vytës deðinájá<br />
krantà, smarkiai griautà vandens erozijos,<br />
árengti Rusnës salos þiemos tipo pylimà,<br />
sukultûrinti pievas, iðplësti asfaltuotø keliø<br />
tinklà paèiame miestelyje <strong>ir</strong> á Pakalnæ.<br />
1990 m. Rusnës þuvininkystës ûkis<br />
buvo svarbus daugiaðakis <strong>ir</strong> perspektyvus<br />
þemës ûkio gamybinis objektas, kuriame<br />
nuolat d<strong>ir</strong>bo apie 310 þmoniø <strong>ir</strong><br />
nebuvo nuskurdëliø. Iðplëstas gyvulininkystës<br />
padalinys turëjo 705 melþiamas<br />
karves, 1270 galvijø, pardavë valstybei<br />
4119 t pieno, 1287 t mësos, uþaugino iki<br />
20 tûkst. anèiø. Þuvininkai uþaugino <strong>ir</strong><br />
suþvejojo apie 800 t áva<strong>ir</strong>iø rûðiø þuvø.<br />
Ûkio mechanizatoriai galëjo didþiuotis ásigyta<br />
þemës ûkio technika: turëjo 74 traktorius,<br />
2 javø kombainus, granuliuotø þolës<br />
miltø agregatà Vorusnëje, pagamino<br />
2181 t þolës miltø. Ekonomistø apskaièiavimu,<br />
1989 m. Rusnës þuvininkystës<br />
ûkis gavo 1 mln. 524 tûkst. rubliø pelno,<br />
vidutinis ûkio rentabilumas siekë 28,5 procento.<br />
Be to, nemaþai áva<strong>ir</strong>ios þemës ûkio<br />
produkcijos savo sklypuose iðaugino <strong>ir</strong><br />
realizavo <strong>ir</strong> pavieniai gyventojai.<br />
Atvykæs á Rusnæ, radau neblogai organizuotà<br />
vaikø <strong>ir</strong> paaugliø mokymo infrastruktûrà:<br />
veikë vidurinë mokykla,<br />
1959 m. iðleidusi p<strong>ir</strong>màjà 12 abiturientø<br />
laidà, 1967 m. joje mokësi daugiausiai –<br />
606 mokiniai, per 1959–1999 m. laikotarpá<br />
mokykla á gyvenimà iðleido 632 abiturientus.<br />
Mokyklos d<strong>ir</strong>ektoriais d<strong>ir</strong>bo<br />
J.Kaminskas, A.Blaþys, A.P.Petroðius,<br />
J.Juðèius, K.Kurðelis, I.Vaièiulis <strong>ir</strong> P.Stankus.<br />
1998 m. vidurinæ mokyklà dar lankë<br />
349 mokiniai, buvo iðleista 40-oji abiturientø<br />
laida. Vëliau vidurinë kaþkodël tapo<br />
Rusnës deðimtmete „atramine“, vadovaujama<br />
G.Deniuðienës, Rusnës miestegamybos<br />
<strong>ir</strong> remonto d<strong>ir</strong>btuvës <strong>ir</strong> kitoks<br />
turtas. Gerai artelei vadovavusá p<strong>ir</strong>mininkà<br />
A.Slepakovà pakeitë energingas ûkio<br />
d<strong>ir</strong>ektorius H.Nekroðius, atvykæs á Rusnæ<br />
su þmona gydytoja ið Vidurio Lietuvos.<br />
Per p<strong>ir</strong>màjá naujojo þuvininkystës ûkio<br />
deðimtmetá daug kas pasikeitë á geràjà<br />
pusæ. Buvo tiesiami <strong>ir</strong> platinami þvyrkeliai,<br />
melioruojamos uþliejamos ám<strong>ir</strong>kusios<br />
pievos, kuriama saloje pienininkystës,<br />
galvijø, anèiø auginimo bazë. Remiami<br />
respublikos vyriausybës institucijø, rusniðkiai<br />
greitai ásigijo nemaþai þemës ûkio<br />
technikos, vieni p<strong>ir</strong>møjø Lietuvoje pradëjo<br />
þolës miltø gamybà, plëtojo daugiabuèiø<br />
namø <strong>ir</strong> ûkiniø objektø statybà.<br />
Rusniðkiø gyvenime, d<strong>ir</strong>ektoriaujant<br />
H.Nekroðiui, J.Rudzianskui, St.Benkunskui,<br />
iki XX a. paskutiniojo deðimtmeèio<br />
ávyko reikðmingø pokyèiø: pastatytas<br />
erdvus raudonplytis vaikø darþelis, naujas<br />
ligoninës su vaistine rûmas, per Pakalnës,<br />
Vorusnës, Atmatos upes ats<strong>ir</strong>ado<br />
penki nauji gelþbetoniniai tiltai <strong>ir</strong> medinis<br />
pakabinamas tiltas, buvo árengtas<br />
naujas þvejø uostas, þvejø tinklø <strong>ir</strong> kitokio<br />
inventoriaus erdvus sandëlis. Prie<br />
svarbiø ûkiui <strong>ir</strong> visuomenei statiniø galima<br />
prisk<strong>ir</strong>ti naujas mechanines d<strong>ir</strong>btuves<br />
<strong>ir</strong> prie jø árengtà þvejø valèiø gamybos<br />
cechà. Galvijams laikyti Sk<strong>ir</strong>vytëlës,<br />
Pakalnës, Ðyðkrantës kaimuose <strong>ir</strong> Uostadvaryje<br />
buvo pastatyti plytiniai ûkiniai<br />
pastatai, antims auginti Sk<strong>ir</strong>vytëlës kaime<br />
<strong>ir</strong> Uostadvaryje sumûryti keli silikatiniø plytø<br />
pastatai <strong>ir</strong> inkubatorinë. Paèiame Rusnës<br />
miestelyje pastatyti keli vadinamieji<br />
Alytaus namai, du aukðti gyvenamieji namai<br />
Atmatos pakrantëje, Lietuvos MA<br />
Ekologijos instituto Ichtiologijos laboratorija.<br />
Be to, ats<strong>ir</strong>ado valgykla, dvi parduotuvës,<br />
þuvies apdorojimo raudonplytës<br />
ámonës, karpiø auginimo tvenkiniai <strong>ir</strong> ki-<br />
Rusnës<br />
ichtiologiniø<br />
tyrimø<br />
laboratorija<br />
1975–2005<br />
metais.<br />
Dabar èia –<br />
paukðèiø<br />
stebëjimo<br />
centras<br />
<strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2011</strong> <strong>Nr</strong>. 5–6 11
Change language