Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

VÁ ,,Klaipëdos valstybinio jûrø uosto nistravimo. Pavyzdþiui, kai pradëjau dirbti, raðtus tekdavo pasiraðyti praëjus 20 dienø, kai juos gaudavome. Ðiandien atsakymai parengiami ir iðsiunèiami vidutiniðkai per 2–3 dienas, o daþnai ir tà paèià dienà. Tai irgi padeda greièiau tvarkyti reikalus. Antra, padidinome rinkliavø nuolaidas, ir tose srityse netruko iðryðkëti geresni rezultatai. Þinoma, reikëtø paminëti dar kelis parametrus: uosto kompanijø pastangas pertvarkyti savo technologijas, aktyvinti rinkodarà bei prekybos rinkø atsigavimà. MG. Pradëjæs dirbti iðkart paskelbëte KVJUD administravimo reformà. Kaip sekësi per pusantrø metø keisti struktûrà ir kà dar numatote tobulinti E.G. Ið karto papraðiau darbuotojø sudaryti „nuodëmiø sàraðà“ – prisipaþinti, kas ko neávykdë ar blogai padarë. Gavau keliasdeðimties pozicijø sàraðà. Tuomet suþinojau „karštus“ taðkus, kur esame prisidaræ problemø. Tapo lengviau valdyti situacijà. Vëliau paaiðkëjo, kad tame sàraðe nurodyta ne viskas. Per metus atsikratëme tø probleminiø taðkø. Mano sprendimai dël ámonës struktûrinës reorganizacijos ir komandos buvo gana drastiðki. 2009 m. rugpjûtá paskelbiau vienà reformà ir sumaþinau padaliniø nuo 23 iki 13. Pernai nuo rugpjûèio 18 dienos paskelbiau antrà reformà – ji apima ir uosto kapitono tarnybas, kuriø pirmoji reorganizacija neapëmë. Ið 7 padaliniø liko 4. Tai padeda sutaupyti darbo uþmokesèio fondo lëðø, supaprastinti vidinæ komunikacijà ir palengvinti klientams supratimà, su kuo spræsti reikalus. Radau chaosà dugno darbø valymo techniniø uþduoèiø apskaitoje. Dabar naudojame tipiná dokumentà. Supaprastinome vieðøjø pirkimø tvarkà: rengiant nedidelës vertës, iki 10 tûkst. litø, pirkimus – maþiau biurokratijos. Taigi Vieðøjø pirkimø tarnybai palengvinome darbà 50–70 pirkimo procedûrø per metus. Ðiandien Uosto direkcija turi daugiau aiðkiø, skaidriø ir greitø sprendimø. Þinoma, kartais klystame, bet tikrai nebûna taip, kad sëdëtume tris mënesius ir vien màstytume. Privalome dirbti efektyviai ir kiek ámanoma sparèiai. Uosto kapitono pareigos yra ne tik ádomios, bet ir nepaprastai atsakingos. Jas sudaro nuolatiniai rûpesèiai – garantuoti dispeèerinæ prieþiûrà, stebëti uosto tarðà, organizuoti povandeninius dugno tvarkymus, vykdyti þmoniø paieðkos ir gelbëjimo bei kitus svarbius darbus. Ðios pareigos skiriamos labiausiai patyrusiems „jûrø vilkams“, skersai iðilgai iðraiþiusiems pasaulio vandenynus, puikiai iðmanantiems laivyno ir uostø darbà. Pirmasis nepriklausomybæ paskelbusios Lietuvos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas (1871–1934) buvo kilæs ið Þemaitijos bajorø. Jis mokësi Liepojos navigacijos mokykloje, ten gavo tolimojo plaukiojimo šturmano diplomà, dirbo laivuose „Livonija“, „Lithuania“, „Estonia“. Penkerius metus tarnavo didþiuliame ledlauþyje „Ledokol II“, dalyvavo su juo ekspedicijoje á Ðiaurës aðigalá. 1911 m. L.Stulpinas tapo „Birmos“, vieno didþiausiø ir geriausiø to meto laivø, plaukiojusiø tarp Rusijos ir Ðiaurës Amerikos, kapitonu. 1912 m., kai skendo garsusis „Titanikas“, kapitono L.Stulpino laivas „Birma“ buvo katastrofos rajone ir, skverbdamasis pro ledus, skubëjo á pagalbà. 1923 m. Lietuvai atgavus Klaipëdos kraðtà, L.Stulpinas persikëlë á uostamiestá, pradëjo dirbti uosto virðininku, uosto kapitonu ir ðias pareigas ëjo iki mirties. Jis daug dëmesio skyrë uostui gilinti, modernizuoti. Remdamas Lietuvos laivyno kûrimà, jûrininkø rengimà, spræsdamas kitus svarbius jûrininkø veiklos klausimus, L.Stulpinas daug prisidëjo, kad Lietuva taptø pripaþinta jûrø valstybe. Palaidotas Smiltynëje. Kasmet jo kapà lanko ir priþiûri dabartiniai Lietuvos jûrø kapitonai. Ðalia Naujosios Uosto gatvës yra iðlikæs pastatas, kur dirbo Liudvikas Stulpinas. Jis papuoðtas pirmojo uosto kapitono bareljefu. Dabar ðiame pastate ásikûrusi Klaipëdos uosto kapitono tarnyba. Jai vadovauja patyræs jûreivystës veteranas Viktoras Lukoðevièius. Kaunietá paviliojo jûra Klaipëdos uosto kapitonas Viktoras Lukoðevièius, 2006-aisiais ásikeldamas á naujà kabinetà pirmojo uosto kapitono Liudviko Stulpino name, atsineðë ir paveikslà su kelto „Kaunas“ nuotrauka. Ðio laivo kapitonu jis plaukiojo ilgiausiai. Paklaustas, ar negaila, kad ið ðio kabineto nebematyti plaukianèiø laivø, uosto kapitonas sako, jog ta galimybë nedingo. Tereikia daþniau palikti kabinetà, nuvaþiuoti á laivø eismo tarnybà ar uosto dispeèerinæ. Biurokratiniam darbui geriau tinka ði vieta. Ir istorinis pastatas iðliks gyvas. Geras jausmas bûti pirmojo uosto kapitono name. gali apsisukti Klaipëdos uosto kapitonas Viktoras Lukoðevièius – Gerbiamas kapitone Viktorai, gal galëtumëte priminti, kaip Jûs, tikras kaunietis, susiejote savo likimà su jûra ir kiek metø jai tarnaujate Viktoras Lukoðevièius sako, kad susiþavëjimas jûra atëjo ne ðiaip sau, o pirmiausia – ið knygø. 1968 m. ástojæs á ge- 6 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6
direkcija”– 20 metø 6 Povilas Sigitas KRIVICKAS Nacionalinës þurnalistø kûrëjø asociacijos narys Koks laivas uosto akvatorijoje riausià jûreivystës akademijà Tarybø Sàjungoje tuomeèiame Leningrade. Konkursas buvæs labai didelis – aðtuoni þmonës á vienà vietà. Leningrade prabëgo ðeðeri mokslo metai, ir po to kaip „nacionalinis kadras“ galëjæs 1974 m. gráþti á Lietuvà. Ið karto gavæs siuntimà á neseniai ákurtà Lietuvos jûrø laivininkystæ, pradëjæs dirbti kapitono padëjëju. Tais laikais buvo gerai, kad aukðtoji mokykla ásipareigodavo ne tik suteikti þiniø, bet ir garantuodavo galimybæ atlikti jûrinæ praktikà mokomuosiuose laivuose. Jø pats institutas neturëjo, taèiau sudarydavo sutartis su laivus turëjusiomis ámonëmis ir kursantus per vasaros atostogas siøsdavo á praktikà. Taigi, baigæ mokslus, jie jau turëdavo susirinkæ vadinamàjá plaukiojimo cenzà. – Ðitie klausimai, – sako kapitonas V.Lukoðevièius, – anuomet buvo sprendþiami tvarkingiau. O dabar verslas nelabai nori praktikantø imti, nes jiems reikia nors menkà atlyginimà, dienpinigius mokëti. Darbdaviai labai tuos centus skaièiuoja, tik, kaip sakoma, giliau á ðakná neþiûri. Tad ið kur tø gerai parengtø jûrininkø gausi Juk be praktikos, o ypaè buriniuose laivuose, niekada vien akademiškai neparengsi jûrininko. Trys këdës ir gera aura – Kiek laiko išplaukiojot kaip laivo kapitonas – Dvideðimt ðeðerius metus. Ilgokai – deðimt metø – dirbau „Kauno“ kelto kapitonu ir plaukiojau tarp Klaipëdos ir Vokietijos. Po to jau pasirinkau krantà, kai gavau pasiûlymà dirbti saugios laivybos direktorium. Iðdirbau porà metø ir buvau pakviestas pereiti á Uosto direkcijà dirbti uosto kapitonu. Tuo pat metu buvo kuriama ir saugios laivybos administracija, tapau pirmuoju jos vadovu. Kaip sakoma, sëdëjau ant trijø këdþiø – buvau Uosto direkcijos direktoriaus pavaduotojas, saugios laivybos administracijos vadovas ir uosto kapitonas. – Ir visur reikëjo suspët – Visur reikëjo ne tik spëti, bet ir darbus nudirbti. Ne veltui sakoma, kad uosto kapitono darbo diena trunka 25 valandas per parà. Iððûkiai, þinoma. Kadangi uostas yra gyvas organizmas, ir èia, galima sakyti, nebûna dviejø panaðiø dienø. Kaip ir dviejø vienodø lai- Nelengva apgræþti ðitokius lainerius vø ðvartavimø. Kai kelte dirbau, atrodytø, ir tie patys du uostai, ir tos paèios krantinës, bet, sakysim, oro sàlygos skirtingos – dviejø vienodø ðvartuoèiø niekada nebûdavo. Ir kiekvienà dienà reikia bûti budriam. Kiekvienà valandà, kiekvienà minutæ gali bûti ne tik maloniø, bet ir sunkiø praneðimø. – Mes kalbamës tikrai istoriniame – pirmojo kapitono Stulpino – name. Kaip Jûs èia jauèiatës – Šitame pastate turbût yra iðlikusi kaþkokia senoji uosto kapitono aura. Tai ir dþiugina, ir ápareigoja. Negali atsainiai þiûrëti á savo darbà þinodamas, kad èia gyveno ir dirbo toks áþymus þmogus. Ásimintina avarija – Kiekvienà rudená ir þiemà, kai atûþia stipresni vëjai, uoste kyla átemptø situacijø. Jø, be abejo, nutinka ir be audrø. Kokia sudëtingiausia ið pastarojo meto yra buvusi uosto kapitono praktikoje – Sudëtingiausia situacija per tà deðimtmetá, kai aš dirbu uosto kapitonu, tai – tanklaivio „Princess Pia“ avarija. Iš avarijos kronikos: „2002 m. gruodþio 11 d. 17.35 val. su Panamos Uostà palieka dar vienas kruizinis laivas vëliava plaukiojantis tanklaivis „Princess Pia“, pakrautas mazuto, iðplaukdamas ið Klaipëdos uosto iðkrypo ið laivybos kanalo ir uþplaukë ant seklumos. Atstumas iki molo – 43 metrai. 18.00 val. apþiûros duomenimis, ið tanklaivio „Princess Pia“ naftos teršalai neteka. 18.40 val. uosto kapitono sprendimu laivyba uoste sustabdoma. Nuo 20.05 val., vilkikais nepavykus Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6 7
Page 1 and 2: 2011 5-6 Mokslas ir gyvenimas 2011
Page 3 and 4: uosto direkcija”- 20 metø Á PAS
Page 5: direkcija”- 20 metø tiktø. Taè
Page 9 and 10: direkcija”- 20 metø pleèiasi ir
Page 11 and 12: ø. Be kelto per Atmatà, saloje bu
Page 13 and 14: Bruoþas Baltijos jûros istorijai
Page 15 and 16: svarbos nepraradusiems kalbotyros m
Page 17 and 18: savo raðte Kaunà pavadino „Þe
Page 19 and 20: Kol kas ingos ligos simptomus turim
Page 21 and 22: Karalius Mindaugas Skulptorius Vyta
Page 23 and 24: vardas skamba pingvinø sostinëje
Page 25 and 26: uosto direkcija”- 20 metø Su Ðv
Page 27 and 28: uosto direkcija”- 20 metø sprend
Page 29 and 30: uosto direkcija”- 20 metø rengin
Page 31 and 32: negili, vanduo ðiltas, normalaus d
Page 33 and 34: anogenai H Elementai iš pradþiø
Page 35 and 36: tinius elektronus nei didesnis ir a
Page 37 and 38: iðsikëlimà ið Kauno á Vilniø
Page 39 and 40: gamtininkø Virgilijus PAJARSKAS Mo
Page 41 and 42: vendinami šie uþdaviniai: tiriama
Page 43 and 44: Paaiðkëjo, kad Këdainiø rajono
Page 45 and 46: jie uþims maþai vietos. Svarbu ir
Page 47 and 48: Fizikos laboratorijose - atradimø
Page 49 and 50: miniatiûriniai, matuojami milimetr
Page 51 and 52: mø grupës nariai nuolatos vyksta

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas