Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

COST – tai Europos bendradarbiavimo moksliniø ir techniniø tyrimø srityje programa, kuri koordinuoja europinio lygio nacionalinius tyrimus. Šios programos pagrindinis uþdavinys yra sustiprinti Europos mokslinius ir techninius tyrimus skatinant tyrëjø bendradarbiavimà. Pagal programà ágyvendinamos veiklos – tai bendradarbiavimo tinklai, á kuriuos susibûræ Europos mokslininkai siekia uþsibrëþtø tikslø tam tikrose mokslinëse srityse. Prof. habil. dr. Pranas BALTRËNAS, doc. Saulius VASAREVIÈIUS VGTU Aplinkos apsaugos katedra turi ilgametæ dalyvavimo ávairiose COST veiklose patirtá. Vien 2010–2011 m. buvome ásijungæ á keturias veiklas: COST 639 „Ðiltnamio dujø atsargos dirvoþemiuose kintant klimatui ir þemënaudai“, COST MP0806 „Dalelës turbulentiniame sraute“, COST ES0805 „Biosferos sausumos dalis þemës sistemoje“, COST FA0905 „Mineralinëmis medþiagomis pagerintas kultûrø auginimas sveikam maistui ir paðarams“. Pristatome šias veiklas. COST 639 „Ðiltnamio dujø atsargos dirvoþemiuose kintant klimatui ir þemënaudai“ (Greenhouse gas budget of soils under changing climate and landuse (BurnOut)). Veikla pradëta vykdyti 2006-aisiais ir baigta 2010 metais. Joje dalyvavo šios šalys: Belgija, Danija, Suomija, Vokietija, Vengrija, Airija, Slovënija, Ispanija, Ðvedija, Ðveicarija, Jungtinë Karalystë, Norvegija, Austrija ir Italija. Lietuva á ðià programà ásijungë 2007 metais. Programoje Lietuvai atstovavo VGTU Aplinkos apsaugos katedra (5 mokslininkai) bei Lietuvos agrariniø mokslø centro Þemdirbystës instituto Vokës filialas. Pagrindinis COST 639 veiklos tikslas buvo surinkti þinias ir padidinti supratimà apie ðiltnamio dujø emisijà ið Europos dirvoþemiø esant ávairioms þemënaudos formoms ir ypaè esant paþeistiems dirvoþemiams. Ágyvendinant veiklà buvo ákurta komunikacinë platforma tarp þemënaudos ekspertø, modeliavimo ir statistikos specialistø ir jau vykdomø ðiltnamio dujø emisijos informavimo tinklø. Tyrimø metu buvo akcentuotos sàsajos tarp skirtingø þemënaudos sistemø, stengtasi susieti turimas þinias su kitais vykdomais projektais. Surengti kasmetiniai valdymo komiteto posëdþiai, taip pat teminiai susitikimai su darbo grupëmis. Suorganizuotos trumposios mokslo misijos, kuriø metu jaunieji mokslininkai galëjo aktyviai ásitraukti á ðià veiklà. Pagrindiniai veiklos uþdaviniai buvo: 1) nustatyti ðiltnamio dujø emisijas ið kritiniø dirvoþemio taðkø; 2) nustatyti svarbias ðiltnamio dujø emisijos atþvilgiu dirvoþemio ir vietos sàlygas; 3) sukurti paþangià informavimo koncepcijà esant ávairioms þemënaudos formoms VGTU Aplinkos apsaugos katedros dalyvavimas COST veiklose ir þemënaudos formø pasikeitimams; 4) pagerinti bendravimà tarp visø ðiltnamio dujø emisijas tyrinëjanèiø struktûrø. Emisijos iš dirvoþemio pokyèius lemia miðko iðkirtimas, biomasës deginimas, natûraliø ekosistemø naudojimas þemës ûkiui, dirvoþemio drenaþas ir kiti veiksniai. Tyrinëta, ar dirvoþemis gali bûti ðiltnamio dujø kaupiklis. Nes iki šiol buvo abejojama dël dirvoþemio gebëjimo kaupti anglies dvideginá esant skirtingoms þemënaudos formoms. Tyrimø metu atsiþvelgta á tipiškas regionø klimato sàlygas ir ekosistemø bûklæ. Taip pat ávertintas nepakankamas informacijos kiekis apie ðiltnamio efektà sukelianèiø dujø atsargø dirvoþemyje ir þmogaus veiklos sàveikà. Veiklos metu sukurtas naujas skaitinis modelis Yasso 07, ávertinantis dirvoþemio organinës anglies pokyèius bei anglies dioksido emisijø kiekius. Modelis taikytinas skirtingos panaudos dirvoþemiams, ekosistemoms valdyti, klimato kaitos ir šiltnamio efektà sukelianèioms dujoms vertinti. COST MP0806 „Dalelës turbulentiniame sraute“ (Particles in turbulence). 2009 m. pabaigoje VGTU Aplinkos apsaugos katedra ásijungë á tø paèiø metø viduryje pradëtà vykdyti veiklà. Bendra šios veiklos trukmë yra 4 metai. Veikloje aktyviai dalyvauja mokslininkai ið daugiau kaip 16 valstybiø: Nyderlandø, Prancûzijos, Vokietijos, Italijos, Belgijos, Danijos, Suomijos, Graikijos, Portugalijos, Ispanijos, Ðveicarijos ir kitø ðaliø. Tyrimus koordinuoja Nyderlandø Eindhoveno technikos universitetas. Lietuvai šioje veikloje atstovauja dvi mokslo institucijos: VGTU Aplinkos apsaugos katedra (5 mokslininkai) ir Lietuvos energetikos institutas. Veiklos metu organizuojami darbo grupiø susitikimai, kartà per metus susitinka visos darbo grupës, taip pat rengiami maþø grupiø susitikimai ir moksliniai vizitai. Kietøjø daleliø iðmetimai ið stacionariø tarðos ðaltiniø retai kada bûna taisyklingos formos fakelo pavidalo. Daþniausiai dël dideliø daleliø koncentracijø ar didelio srauto greièio tarðos ðaltinyje susidaro turbulentiniai iðmetimai. Tiek Lietuvoje, tiek kitose ðalyse kietøjø daleliø poveikis aplinkos tarðai vertinamas remiantis skaitiniais modeliais. Juose naudojamas „turbulencijos“ koeficientas, kuris daþniausiai yra vienodas ir neatspindi realios padëties. Todël labai svarbu eksperimentiniais tyrimais ávertinti, kokià átakà kietøjø daleliø sklaidai aplinkoje turi turbulentiðkumas, kaip pasiskirsto dalelës ir kokie procesai vyksta terðalams iðlëkus ið tarðos ðaltinio. Pagrindinis MP0806 veiklos uþdavinys yra tyrinëti daleliø perneðimà turbulentiniame sraute. Šiuo metu Europoje yra daug daleliø perneðimà turbulentiniame sraute tirianèiø mokslininkø grupiø. Bet ðie darbai dël nacionaliniø barjerø, skirtingø tikslø ir patirties bei skirtingø poreikiø ir naudojimo pobûdþio yra daugiau fragmentiniai. COST veikla suvaidins fundamentiná vaidmená – suvienys mokslininkø grupes bendram tikslui ir leis pasiekti kokybiškai ir kiekybiškai naujø tyrimø rezultatø. Daleliø perneðimo turbulentiniame sraute tyrimai susijæ su naujos eksperimentinës bei skaitinës technikos kûrimu. Kai kurios eksperimentiðkai naudojamos priemonës ir skaitiniai modeliai tik šiuo metu pradedami naudoti. Norint patikrinti eksperimentiniø ir skaitiniø metodø tikslumà, reikia tikslingø tyrimø. Todël ávairios šioje srityje dirbanèios mokslininkø grupës turi bendradarbiauti. Vykdant ðià veiklà VGTU mokslininkams keliami tikslai modeliuoti daleliø pernaðà ávertinant gravitacijà bei naudojant ávairius turbulencijos modelius, atlikti eksperimentinius tyrimus nagrinëjant iðcentriná kietøjø daleliø gaudymo procesà, tirti kietøjø daleliø pasiskirstymà išmetimo šaltinyje bei sklaidà aplink taršos šaltiná, kai yra skirtingos ðaltinio charakteristikos ir aplinkos sàlygos. Siekiant ðiø tikslø buvo ágy- 40 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6
vendinami šie uþdaviniai: tiriama dujø aerodinamika kûginiame gráþtamojo srauto ciklone su tangentiniu srauto átekëjimu; taikant pernašos diferencialines lygtis nespûdþiam turbulenciniam srautui baigtiniø tûriø metodu modeliuojamas oro srauto judëjimas; nagrinëjamas modifikuoto daugiakanalio ciklono efektyvumas valant kietosiomis dalelëmis uþterðtà orà, lyginamas modeliavimo ir eksperimentiniø tyrimø rezultatø atitikimas. COST ES0805 „Sausumos biosfera Þemës sistemoje“ (Terrabites). VGTU Aplinkos apsaugos katedra nuo 2009 m. liepos mën. ásitraukë á ðià COST veiklà. Programos trukmë 4 metai. ES0805 veikloje ðiuo metu dalyvauja mokslininkai ið 19 ðaliø: Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Danijos, Suomijos, Prancûzijos, Vokietijos, Graikijos, Airijos, Italijos, Ðvedijos, Ðveicarijos, Anglijos ir kt. Tyrimus koordinuoja Vokietijos Makso Planko meteorologijos institutas. Lietuvoje trys mokslo institucijos yra prisijungusios prie šios veiklos: VGTU Aplinkos apsaugos katedra (5 mokslininkai), Lietuvos þemdirbystës institutas ir Lietuvos miðkø institutas. Organizuojami darbo grupiø susitikimai, kartà per metus susitinka visos darbo grupës, rengiami moksliniai vizitai. Þmogaus gyvenimo neámanoma ásivaizduoti be Þemës biosferos. Sausumos ekosistemø paskirtis – suteikti þmonijai naudà – pavyzdþiui, maisto, vandens, medienos ir kt. Per pastaruosius 50 metø þmonija keitë ekosistemas greièiau ir didesniu mastu nei per visà ligðiolinæ þmonijos istorijà. Ið esmës buvo siekiama sparèiai auganèià naudà patenkinti iš ekosistemø. Taèiau nauda buvo pasiekta dël daugelio ekosistemø VGTU tyrimams sukurtas laboratorinis kompostavimo árenginys (1 – ventiliatorius; 2 – kompostavimo bûgnas; 3 – biofiltras) degradacijos. Modeliuojant þmogaus elgesá klimato ir biosferos Þemës sistemos modelyje, stengiamasi iðaiðkinti ir iðspræsti visuotiná gamtos iðtekliø naudojimo ir jø apsaugos konfliktà. Europos mokslininkø bendruomenë siekia integruoti þinias apie visuotinës biosferos funkcionavimà, biosferos naudojimà þmogaus gerovei, modeliuodama Þemës sistemoje þmogaus ásikiðimo padarinius. Tokio integruoto poþiûrio ðiuo metu trûksta, nes atitinkamos þinios iðsiskirsèiusios maþiausiai trijose skirtingose mokslininkø bendruomenëse: Þemës stebëjimo, ekologiniø tyrimø ir klimato modeliavimo. Pagrindinis COST ES0805 veiklos tikslas – ávertinti þinias apie biosferos sausumos dalá ið Þemës sistemos perspektyvos, kad bûtø galima numatyti ateities Þemës sistemos situacijà modeliuojant klimato ir biosferos procesus. Ðia veikla siekiama sukurti platformà vertinant mokslo sandûroje jau turimas þinias apie klimato ir Þemës biosferos sàveikà. Visa veikla skirstoma á du etapus. Pirmojo etapo metu bus harmonizuojami skirtingø moksliniø bendruomeniø poþiûriai, kreipiamas dëmesys á bendras temas – hidrologijà, anglies ciklà, þemës pavirðiø, ontologijà ir koncepcijas, susijusias su sausumos biosfera. Antrojo etapo metu bus ieðkoma sàryðio tarp atskirø bendruomeniø. Bus ávertinta, kokiu mastu savitarpio pagalba gali bûti naudinga tyrimø bendruomenei ir kokius naujus iððûkius galima spræsti bendromis pastangomis. VGTU Aplinkos apsaugos katedros tiriamieji darbai yra susijæ su dviejø darbo grupiø veikla. Pirmojoje grupëje modeliuojama augalo ekologija. Ði veikla leidþia integruoti augalijos bruoþø kaità á globaliná augalijos ir klimato pokyèiø modelá. Augalijos funkciniai bruoþai charakterizuoja augalø rûðiø gebëjimà augti, daugintis ar iðgyventi esamos aplinkos sàlygomis. Prie augalijos funkciniø bruoþø priskiriami sumedëjusiø augalø metiniø rieviø ploèio, formos ir sudëties aspektai. Analizuojant radioaktyviàjà augimvietës uþtarðà, jos klimatines sàlygas bei augalo biologiná paþeistumà, iðryðkëja ðiø veiksniø kompleksinio vertinimo svarba. Kitoje darbo grupëje modeliuojama þmogaus veiklos veikiama þemënauda. Ðioje veikloje daug dëmesio skiriama dirvoþemio træðimui ávairiu kompostu. Tai vienas pigiausiø ir ekonomiðkai naudingø dumblo naudojimo bûdø. Dumblo naudojimo galimybes riboja jo kokybë. Atlikti tyrimai ir matematiniai modeliai árodo, kad kokybiðkas nuotekø dumblas, kuriame maþai sunkiøjø metalø ir didelë augalø maisto medþiagø koncentracija, gerina dirvoþemio kokybæ, didina augalø biomasæ. COST FA0905 „Mineralinëmis medþiagomis pagerintas kultûrø auginimas sveikam maistui ir paðarams“ (Mineral Improved Crop Production for Healthy Food and Feed). Nuo 2010 m. pavasario šioje veikloje dalyvauja ir Lietuvos mokslininkai. Mûsø ðaliai atstovauja VGTU Aplinkos apsaugos katedra (6 mokslininkai) ir Lietuvos agrariniø mokslø centro Þemdirbystës instituto Vokës filialas. Iki šiol Europoje auginant maistines kultûras daugiausia dëmesio buvo skiriama maisto apsaugai, paðarø kiekiui ir derliui ploto vienete didinti, kad galima bûtø pamaitinti vis gausëjanèius pasaulio gyventojus. Nors daugiau auginant grûdiniø kultûrø tapo ámanoma kovoti su maisto trûkumu pasauliniu mastu, taèiau maisto, kuriame gausu maistiniø medþiagø, vartojimas proporcingai nepadidëjo. Ðiuo metu 40 proc. pasaulio gyventojø kenèia dël mikroelementø stokos. O dël pablogëjusios mitybos silpnëja imuninë sistema, didëja infekciniø bei tokiø aktualiø ligø, kaip vëþys, diabetas, taip pat širdies ir kraujagysliø ligø rizika. Beveik pusë pasaulio dirvoþemiø, kuriuose auginamos grûdinës kultûros, stokoja augalams reikalingo cinko, todël svarbu padidinti cinko ir kitø mikroelementø kieká produktuose, pagamintuose ið grûdiniø kultûrø. Didelis mineraliniø medþiagø kiekis yra svarbus maisto ir paðarø kokybës rodiklis – nuo jø priklauso produktø maistinë vertë ir galimybë sumaþinti ðiuo metu dideles maisto papildø kainas. Be mineraliniø medþiagø trûkumo, nerimà kelia ir toksiðkø metalø kadmio ir arseno koncentracijos maiste, galinèios sukelti pavojø þmogaus ir gyvuliø sveikatai. Toká pavojø Europoje paskatino dirvoþemio træðimas nuotekø dumblu ir mëðlu ir dël to dirvoþemyje pradëjæ kauptis sunkieji metalai. Mokslininkai, sprendþiantys ðá fenome- Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6 41
Page 1 and 2: 2011 5-6 Mokslas ir gyvenimas 2011
Page 3 and 4: uosto direkcija”- 20 metø Á PAS
Page 5 and 6: direkcija”- 20 metø tiktø. Taè
Page 7 and 8: direkcija”- 20 metø 6 Povilas Si
Page 9 and 10: direkcija”- 20 metø pleèiasi ir
Page 11 and 12: ø. Be kelto per Atmatà, saloje bu
Page 13 and 14: Bruoþas Baltijos jûros istorijai
Page 15 and 16: svarbos nepraradusiems kalbotyros m
Page 17 and 18: savo raðte Kaunà pavadino „Þe
Page 19 and 20: Kol kas ingos ligos simptomus turim
Page 21 and 22: Karalius Mindaugas Skulptorius Vyta
Page 23 and 24: vardas skamba pingvinø sostinëje
Page 25 and 26: uosto direkcija”- 20 metø Su Ðv
Page 27 and 28: uosto direkcija”- 20 metø sprend
Page 29 and 30: uosto direkcija”- 20 metø rengin
Page 31 and 32: negili, vanduo ðiltas, normalaus d
Page 33 and 34: anogenai H Elementai iš pradþiø
Page 35 and 36: tinius elektronus nei didesnis ir a
Page 37 and 38: iðsikëlimà ið Kauno á Vilniø
Page 39: gamtininkø Virgilijus PAJARSKAS Mo
Page 43 and 44: Paaiðkëjo, kad Këdainiø rajono
Page 45 and 46: jie uþims maþai vietos. Svarbu ir
Page 47 and 48: Fizikos laboratorijose - atradimø
Page 49 and 50: miniatiûriniai, matuojami milimetr
Page 51 and 52: mø grupës nariai nuolatos vyksta

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas