Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Þvilgsnis á Rusnës salà deðimtmeèiø prizmæ Dr. Kazys GAIGALAS per Praëjusio amþiaus 6-àjá deðimtmetá, studijuodamas biologijos mokslus Irkutsko universitete, dalyvaudamas Baikalo eþero tyrimo ekspedicijose, vadovaujamose prof. Michailo Koþovo, daþnai pasvajodavau apie Baltijos jûrà ir nebuvau praradæs vilties sugráþti á Tëvynæ Lietuvà. Á Rusnæ su þmona Birute ir dukrele Sigute, gimusia Novosibirske, atvykau 1957 m. pavasará, Lietuvos þuvø pramonës ministro A.Mickevièiaus ádarbintas Kurðiø mariø ir Nemuno þemupio regiono þuvø apsaugos ir þvejybos reguliavimo vyresniuoju instruktoriumi. Iki ðiol atmintyje gyvi pirmieji áspûdþiai apie nepaþástamà salà. Þiûrint nuo deðiniojo kranto su iðsprogdinto tilto liekanomis Rusnë atrodë viliojanèiai ir skatino pakilià nuotaikà: upëje maèiau didokà keltà su þmonëmis, prieðingame krante – paðto rûmus, senosios muitinës, þuvø ðaldytuvo baltus plytø mûrus ir keletà neapleistø mediniø pastatø. Ant kelto pakalbintas pirmasis rusniðkis M.Dirsë parodë, kur mano darbui paskirta sodyba raudonø èerpiø stogu, ir nepatingëjo atvykëliø su visa manta sunkveþimiu á jà pavëþëti. Tuomet Rusnës valstybinës gamtos ir þuvø apsaugos inspekcijos dviejø aukðtø mediniame name gyveno inspekcijos virðininkas A.Abdulinas, laivo kapitonas V.Þiogaras su ðeimomis ir buvo ásteigta kontora. Senasis inspektorius geranoriðkai uþleido „naujam“ virðininkui vienà kambará, kuriame kità dienà pastaèiau pirmàjá baldà – geleþinæ lovà ir kaþkieno paskolintà medinæ lovytæ dukrytei. Kadangi Abdulinas iðvykti ið Rusnës á savo tëviðkæ Totorijà jau anksèiau buvo suplanavæs, inspekcijos perdavimas ir perëmimas vyko gana sklandþiai. Inspekcijos pastatø, laivø ir kitokiø turtø ðeimininku tapau apie geguþës vidurá. Geguþës pradþioje susipaþinau su Rusnës miestelio valdþia – Vykdomojo Rusnës salos fragmentas (ið VðÁ „Ðilutës turizmo ir verslo informacijos centras“ leidinio „Kvieèiame paþinti Nemuno deltos regioniná parkà“) komiteto pirmininke O.Þvirbliene, sekretore O.Malinauskiene, butø valdytoju J.Baubliu, buhalteriu M.Gustu ir kitais tarnautojais. Paplaukiojæs kateriu klaidþiais Rusnës salos vandenimis, pavaþinëjæs sunkveþimiu, akivaizdþiai patyriau, kad vietovës gamtovaizdis tebëra natûralus, þmogaus ûkinës griaunanèios veiklos dar labai maþai pakeistas. Saloje, iðraiþytoje siaurais þvyrkeliais, grioviais, vieðpatavo ávairios botaninës sudëties pievos. Tomis pievomis, kaip ir anksèiau, dar naudojosi nuomininkai ið kitø rajono seniûnijø. Be gamtos stebëjimø, mane domino Rusnës salos laivai, jø uosteliai ir ðvartavimosi vietos. Valstybinë þuvø ámonë savo laivus „Ðamà“, „Ðèiukà“ (desantka) ir transportinæ barþà laikë gilioje Atmatos álankoje prie paðto ir senajame þvejø uoste – Skirvytës atsiðakojimo deðiniajame krante; inspekcijos laivai „Sterlë“, „Kefal“, dorë su dyzeliniais 20 a/j jëgos varikliais ðvartavosi Atmatoje ties inspekcijos sodyba; E.Telmano þvejø artelës laivai – dorës, kuriø galëjo bûti daugiau kaip 20, ir þvejø marinës bei pagalbinës medinës valtys ðvartavosi upiø pakrantëse, daþniau – prie sody- 10 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6
ø. Be kelto per Atmatà, saloje buvo dar du maþi: per Pakalnës upæ á Skirvytëlës kaimà ir paèiame Pakalnës kaime. XX a. 6-ojo deðimtmeèio pabaigoje Rusnës E.Telmano þvejø artelë, ákurta 1948 m., palyginti su buvusiomis artelëmis Nidoje, Preiloje, Pervalkoje, Juodkrantëje, Ventëje ir Kaune, buvo didþiausia ir garsëjo kasmet suþvejojamais þuvø laimikiais. Vietiniai Rusnës þvejai lietuvininkai ir atvykëliai ið Dzûkijos bei kitø vietoviø dirbo 7 brigadose. Ðios buvo suskaidytos á grandis po 3–8 þmones. Atvykimo metais radau St.Buèinsko, A.Ðiðkevièiaus, E.Jurgenaièio, V.Baranovskio, K.Sorokos, A.Þukausko, M.Dirsës vadovaujamas ir tarpusavyje dël gamybiniø rodikliø kovojanèias brigadas. Tuomet pasiþymëjo vietiniai E.Pietariaus ir Ed.Finkio grandþiø þvejai, gaudæ þuvis Kurðiø mariose 800 m ilgio traukiamaisiais vindiniais tinklais, ir A.Goberio þvejø grandis, gaudþiusi þuvis Skirvytëje ir kitose upëse traukiamuoju tinklu ir vëgëlinëmis gaudyklëmis. Ið atvykëliø 1946–1952 m. á Rusnës salà jau buvo pasiþymëjusios dzûkø Br.Kniaziausko, B.Antanavièiaus ir J.Zenevièiaus vadovaujamos miðrios þvejø grandys. Uþ ypaè aukðtus rezultatus apie deðimt geriausiø grandininkø ir þvejø nemokamai lankësi Þemës ûkio parodoje Maskvoje. Pagal þvejø artelës sudarytas sutartis grandys þuvies laimikius nustatytomis tvirtomis kainomis atplukdydavo á Rusnës valstybinæ þuvø apdorojimo ámonæ ir jos punktus Pakalnës ir Karceviðkiø kaimuose. Þvejø laivø motorø remonto medinis pastatas ir lentø valtims dþiovykla tada stovëjo ant kranto ties Pakalnës upës nuo Skirvytës atsiðakojimu. Ðioje vietoje dabar stovi senas klevas ir akmeninis stalas, prie kurio mëgsta pasëdëti, pagurkðnoti alø ne tik rusniðkiai. Be þvejø brigadø, E.Telmano artelë 1957 m. turëjo nedidelá pagalbiná ûká: apie 50 ha ariamos þemës, 165 ha ðienaujamø plotø, ganyklø, laikë apie 40 melþiamø karviø, 20 kiauliø ir 58 arklius. Arkliais þiemà vaþiuodavo á þvejybà mariose, pavasará ir kitokiu laiku dirbdavo ûkio darbus. Be to, artelë Ðyðkrantës kaime plëtë darþininkystæ, ðiltnamius, priþiûrimus J.Barsteigos. Pajamos ið darþininkystës ir pagalbinio ûkio tesudarë apie 124,5 tûkst. rubliø. Tuo tarpu pelnas ið þvejybos verslo jau siekë 1 mln. 625,3 tûkst. rubliø, artelë buvo tapusi milijoniere, o Rusnës sala garsëjo kaip Lietuvos þvejø sostinë. 1958 m. viduryje Telmano þvejø artelë buvo perorganizuota á Rusnës valstybiná þuvininkystës ûká. Jo þinion perëjo ir kiti þuvininkystës padaliniai: buvusi savarankiðka þuvies apdorojimo ámonë, laivø tokie objektai. Rusnës þuvininkystës ûkio gyvavimo laikotarpiu pavyko gelþbetonio plokðtëmis sutvirtinti Skirvytës deðinájá krantà, smarkiai griautà vandens erozijos, árengti Rusnës salos þiemos tipo pylimà, sukultûrinti pievas, iðplësti asfaltuotø keliø tinklà paèiame miestelyje ir á Pakalnæ. 1990 m. Rusnës þuvininkystës ûkis buvo svarbus daugiaðakis ir perspektyvus þemës ûkio gamybinis objektas, kuriame nuolat dirbo apie 310 þmoniø ir nebuvo nuskurdëliø. Iðplëstas gyvulininkystës padalinys turëjo 705 melþiamas karves, 1270 galvijø, pardavë valstybei 4119 t pieno, 1287 t mësos, uþaugino iki 20 tûkst. anèiø. Þuvininkai uþaugino ir suþvejojo apie 800 t ávairiø rûðiø þuvø. Ûkio mechanizatoriai galëjo didþiuotis ásigyta þemës ûkio technika: turëjo 74 traktorius, 2 javø kombainus, granuliuotø þolës miltø agregatà Vorusnëje, pagamino 2181 t þolës miltø. Ekonomistø apskaièiavimu, 1989 m. Rusnës þuvininkystës ûkis gavo 1 mln. 524 tûkst. rubliø pelno, vidutinis ûkio rentabilumas siekë 28,5 procento. Be to, nemaþai ávairios þemës ûkio produkcijos savo sklypuose iðaugino ir realizavo ir pavieniai gyventojai. Atvykæs á Rusnæ, radau neblogai organizuotà vaikø ir paaugliø mokymo infrastruktûrà: veikë vidurinë mokykla, 1959 m. iðleidusi pirmàjà 12 abiturientø laidà, 1967 m. joje mokësi daugiausiai – 606 mokiniai, per 1959–1999 m. laikotarpá mokykla á gyvenimà iðleido 632 abiturientus. Mokyklos direktoriais dirbo J.Kaminskas, A.Blaþys, A.P.Petroðius, J.Juðèius, K.Kurðelis, I.Vaièiulis ir P.Stankus. 1998 m. vidurinæ mokyklà dar lankë 349 mokiniai, buvo iðleista 40-oji abiturientø laida. Vëliau vidurinë kaþkodël tapo Rusnës deðimtmete „atramine“, vadovaujama G.Deniuðienës, Rusnës miestegamybos ir remonto dirbtuvës ir kitoks turtas. Gerai artelei vadovavusá pirmininkà A.Slepakovà pakeitë energingas ûkio direktorius H.Nekroðius, atvykæs á Rusnæ su þmona gydytoja ið Vidurio Lietuvos. Per pirmàjá naujojo þuvininkystës ûkio deðimtmetá daug kas pasikeitë á geràjà pusæ. Buvo tiesiami ir platinami þvyrkeliai, melioruojamos uþliejamos ámirkusios pievos, kuriama saloje pienininkystës, galvijø, anèiø auginimo bazë. Remiami respublikos vyriausybës institucijø, rusniðkiai greitai ásigijo nemaþai þemës ûkio technikos, vieni pirmøjø Lietuvoje pradëjo þolës miltø gamybà, plëtojo daugiabuèiø namø ir ûkiniø objektø statybà. Rusniðkiø gyvenime, direktoriaujant H.Nekroðiui, J.Rudzianskui, St.Benkunskui, iki XX a. paskutiniojo deðimtmeèio ávyko reikðmingø pokyèiø: pastatytas erdvus raudonplytis vaikø darþelis, naujas ligoninës su vaistine rûmas, per Pakalnës, Vorusnës, Atmatos upes atsirado penki nauji gelþbetoniniai tiltai ir medinis pakabinamas tiltas, buvo árengtas naujas þvejø uostas, þvejø tinklø ir kitokio inventoriaus erdvus sandëlis. Prie svarbiø ûkiui ir visuomenei statiniø galima priskirti naujas mechanines dirbtuves ir prie jø árengtà þvejø valèiø gamybos cechà. Galvijams laikyti Skirvytëlës, Pakalnës, Ðyðkrantës kaimuose ir Uostadvaryje buvo pastatyti plytiniai ûkiniai pastatai, antims auginti Skirvytëlës kaime ir Uostadvaryje sumûryti keli silikatiniø plytø pastatai ir inkubatorinë. Paèiame Rusnës miestelyje pastatyti keli vadinamieji Alytaus namai, du aukðti gyvenamieji namai Atmatos pakrantëje, Lietuvos MA Ekologijos instituto Ichtiologijos laboratorija. Be to, atsirado valgykla, dvi parduotuvës, þuvies apdorojimo raudonplytës ámonës, karpiø auginimo tvenkiniai ir ki- Rusnës ichtiologiniø tyrimø laboratorija 1975–2005 metais. Dabar èia – paukðèiø stebëjimo centras Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6 11
Page 1 and 2: 2011 5-6 Mokslas ir gyvenimas 2011
Page 3 and 4: uosto direkcija”- 20 metø Á PAS
Page 5 and 6: direkcija”- 20 metø tiktø. Taè
Page 7 and 8: direkcija”- 20 metø 6 Povilas Si
Page 9: direkcija”- 20 metø pleèiasi ir
Page 13 and 14: Bruoþas Baltijos jûros istorijai
Page 15 and 16: svarbos nepraradusiems kalbotyros m
Page 17 and 18: savo raðte Kaunà pavadino „Þe
Page 19 and 20: Kol kas ingos ligos simptomus turim
Page 21 and 22: Karalius Mindaugas Skulptorius Vyta
Page 23 and 24: vardas skamba pingvinø sostinëje
Page 25 and 26: uosto direkcija”- 20 metø Su Ðv
Page 27 and 28: uosto direkcija”- 20 metø sprend
Page 29 and 30: uosto direkcija”- 20 metø rengin
Page 31 and 32: negili, vanduo ðiltas, normalaus d
Page 33 and 34: anogenai H Elementai iš pradþiø
Page 35 and 36: tinius elektronus nei didesnis ir a
Page 37 and 38: iðsikëlimà ið Kauno á Vilniø
Page 39 and 40: gamtininkø Virgilijus PAJARSKAS Mo
Page 41 and 42: vendinami šie uþdaviniai: tiriama
Page 43 and 44: Paaiðkëjo, kad Këdainiø rajono
Page 45 and 46: jie uþims maþai vietos. Svarbu ir
Page 47 and 48: Fizikos laboratorijose - atradimø
Page 49 and 50: miniatiûriniai, matuojami milimetr
Page 51 and 52: mø grupës nariai nuolatos vyksta

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas