Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas
Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas
- No tags were found...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Jis turëjo specialiai árengtà scenà su reguliuojamu<br />
grindø nuolydþiu. Toks darbininkø<br />
poreikiams sk<strong>ir</strong>tas pastatas buvo<br />
unikalus ne tik Kaune <strong>ir</strong> Lietuvoje, bet<br />
<strong>ir</strong> to meto Rusijos imperijoje buvo tik antras<br />
darbininkø klubas. 1909 m. pabaigoje<br />
klubo atidarymo proga pastatyta A.Èechovo<br />
pjesë „Meðka“. 1913 m. klube<br />
koncertavo S.Šimkaus vadovaujamas<br />
„Dainos“ choras. 1922 m. gruodþio 31<br />
d., vykstant Valstybës teatro remontui,<br />
darbininkø klube ávyko tradicinis „Traviatos“<br />
spektaklis. 1930–1939 m. salæ nuomojo<br />
V.Molèianovas, árengæs kino teatrà<br />
„Dailë“, buvo išk<strong>ir</strong>stos durys ið salës á laukà.<br />
1939 m. pastatà iðsinuomojusi „Philips“<br />
akcinë bendrovë jame árengë radijo<br />
aparatø d<strong>ir</strong>btuvæ bei sandëlá. Tarybiniais<br />
laikais buvo atgaivinta klubo funkcija, bet<br />
„Pergalës“ ámonë neskyrë lëðø esminiam<br />
pastato remontui. Griûvantá buvusá darbininkø<br />
klubo pastatà jau 2008 m. naujieji<br />
šeimininkai troško nugriauti <strong>ir</strong> pastatyti<br />
naujus pastatus, taèiau Kauno architektø<br />
<strong>ir</strong> ekspertø taryba „nes<strong>ir</strong>yþo pritarti<br />
40 000 m 2 ploto biurø <strong>ir</strong> komercijos komplekso<br />
statybai priešais vienuolynà <strong>ir</strong> Karmelitø<br />
baþnyèià, nugriovus prieð keliolika<br />
metø dar veikusá buvusios „Pergalës“<br />
gamyklos klubà Kaunakiemio gatvës <strong>ir</strong><br />
Karaliaus Mindaugo prospekto sank<strong>ir</strong>toje“.<br />
Architektas Rimvydas Palys aiðkino,<br />
kad siûlymas nugriauti garsaus fabrikanto<br />
R.Tilmanso XIX a. darbininkø gerovei<br />
pastatytà statiná galëjo kilti tik ið nesuvokimo<br />
ar dël piktybinio pataikavimo statinio<br />
savininkams. R.Palys aiðkino, kad buvusiame<br />
darbininkø klube veikë seniausia<br />
Lietuvos filharmonija, teatras, taigi negalima<br />
apsimesti, kad viso to nebuvo, <strong>ir</strong><br />
leisti nugriauti toká pastatà. Naujieji savininkai<br />
gavo <strong>ir</strong> leidimà griauti buvusá darbininkø<br />
klubà. Laikas baigia sunaikinti nepriþiûrimà<br />
unikalø pastatà Kaune, 2009<br />
m. spalio 29 d. nugriuvo buvusio darbininkø<br />
klubo siena Kaunakiemio gatvëje,<br />
kadangi naujøjø savininkø nedomina istorinis<br />
Kauno miesto paveldas.<br />
„Broliai Tilmansai <strong>ir</strong> Ko“ gamyklà, be<br />
Richardo Tilmanso, valdë <strong>ir</strong> Kurtas Tilmansas<br />
(1880–1945), 1906 m. apgynæs<br />
daktaro disertacijà Vokietijoje <strong>ir</strong> atvykæs<br />
á Kaunà. P<strong>ir</strong>màjá pasauliná karà K.Tilmansas<br />
praleido Vokietijoje, 1918 m. gráþæs<br />
á Kaunà, uþsiëmë ámoniø steigimu <strong>ir</strong> administravimu,<br />
ilgà laikà vadovavo vokieèiø<br />
kapitalo átakoje buvusiam Lietuvos<br />
komercijos bankui. K.Tilmanso pëdomis<br />
sekë sûnus Herbertas (g.1907 m.). Jis<br />
aukðtàjá teisininko iðsilavinimà ágijo Vokietijoje,<br />
ten 1932 m. apgynë daktaro disertacijà.<br />
Lietuvoje padëjo tëvui administruoti<br />
Tilmansams priklausiusias bendroves,<br />
buvo renkamas á Lietuvos komercijos<br />
banko tarybà. 1926–1928 m.<br />
JAV konsulas Lietuvoje Robertas Heingartneris<br />
(Robert W.Heingartner, 1881–<br />
1945), d<strong>ir</strong>bæs konsulate Kaune, savo<br />
dienoraðtyje mini K.Tilmansà. JAV konsulatas<br />
Kaune (1926–1928) buvo ásikûræs<br />
K.Tilmansui priklausiusiame name<br />
Gedimino g. 6 <strong>ir</strong> kas mënesá mokëjo 90<br />
JAV doleriø nuomà. K.Tilmansas JAV<br />
konsului aiðkinæs, kad per P<strong>ir</strong>màjá pasauliná<br />
karà praradæs labai daug turto.<br />
K.Tilmansas dalyvaudavo JAV konsulato<br />
rengiamuose priëmimuose, o konsulato<br />
darbuotojai vaþiuodavo paþaisti á<br />
K.Tilmanso teniso kortus. Kita Tilmansø<br />
vila, 1897 m. suprojektuota Kauno<br />
miesto architekto Vladim<strong>ir</strong>o Serocinskio,<br />
stovëjo Griunvaldo gatvës pietinëje dalyje.<br />
Tai buvo vadinamojo „šveicariško<br />
stiliaus“ statinys, neiðlikæs.<br />
Nors pramonininkai Tilmansai rûpinosi<br />
savo fabriko darbininkais, áva<strong>ir</strong>aus plauko<br />
revoliucionieriai vis drumstë darbininkø<br />
protus. 1897 m. Feliksas Dzerþinskis<br />
(1877–1926), vëliau þinomas kaip revoliucionierius,<br />
katorgininkas, 1917 m. pask<strong>ir</strong>tas<br />
Visos Rusijos Ypatingosios Komisijos<br />
kovai su kontrrevoliucija, sabotaþu <strong>ir</strong><br />
spekuliacija p<strong>ir</strong>mininku, pasiþymëjæs itin<br />
þiauriomis represijomis, bandë organizuoti<br />
Tilmanso fabriko darbininkø maiðtà Kaune.<br />
Bet 1897 m. liepos 18 d. buvo sulaikytas<br />
Kaune, aikðtëje prie Soboro, <strong>ir</strong> nubaustas<br />
tremtimi á tolimà Rusijos imperijos<br />
Viatkos gubernijà. 1898 m. Tilmansø<br />
fabrike veikë darbininkø „socialrevoliucinis“<br />
bûrelis, kuriam priklausë J.Pilsudskis,<br />
L.Kulèickis, Dackevièius <strong>ir</strong> kiti, kurie<br />
carinës Rusijos policijos buvo areðtuoti<br />
<strong>ir</strong> iðtremti á Rytø Sib<strong>ir</strong>à. Kitas Lietuvos socialdemokratø<br />
partijos (LSDP) narys Bonifacas<br />
Verbickas (1876–1919) broliø Tilmansø<br />
fabrike 1899 m. suorganizavo<br />
LSDP kuopà. B.Verbickas 1918 m. gruodþio<br />
mënesá buvo pask<strong>ir</strong>tas <strong>Vilniaus</strong><br />
miesto ûkio komisaru <strong>ir</strong> 1919 m. sausio<br />
2 d. nusiðovë, gindamas <strong>Vilniaus</strong> tarybos<br />
bûstinæ Varnø (dabar Jakðto) gatvëje,<br />
kur vyko liaudies valgyklø valdybos <strong>ir</strong><br />
profesiniø sàjungø atstovø sus<strong>ir</strong>inkimas,<br />
kad nepatektø á lenkø legionieriø nelaisvæ.<br />
Nurodoma, kad vienas ið Lietuvos<br />
krikðèioniø demokratø partijos vadovø<br />
prelatas Konstantinas Olšauskas (1867–<br />
1933) taip pat bendradarbiavo su Tilmansø<br />
fabriko vadovais. Po 1905 m. revoliucijos,<br />
kilus didelei ekonominei krizei, Tilmansai<br />
nebepriëmë á savo fabrikà darbininkø<br />
be kunigo K.Olðausko paliudijimo<br />
apie iðtikimybæ. Kunigas K.Olšauskas paliudydavo<br />
tik tuomet, jei darbininkas prie<br />
kryþiaus prisiekdavo, kad niekuomet daugiau<br />
nebekels streikø, niekuomet nebesiprieðins<br />
savo darbdaviams, nebekovos<br />
prieð caro valdþià <strong>ir</strong> nebepriklausys jokiai<br />
socialistø partijai.<br />
pavoj<br />
Juozas ELEKÐIS<br />
Ðeimos gydytojas turi iðmanyti<br />
viskà <strong>ir</strong> dar suspëti visiems teikti<br />
paslaugas. Nelikus p<strong>ir</strong>mame<br />
lygyje onkologø, jam reikia laiku<br />
diagnozuoti <strong>ir</strong> onkologines ligas.<br />
Deja, ðiø ligø vis daugëja.<br />
Per trisdeðimt metø vien sus<strong>ir</strong>gimø storosios<br />
þarnos vëþiu (kolorektaliniu naviku)<br />
padaugëjo beveik du kartus. Kasmet ðalyje<br />
diagnozuojama apie 1500 naujø šios<br />
ligos atvejø. Beveik 1000 þmoniø dël to<br />
m<strong>ir</strong>ðta (kasdien beveik po tris þmones!),<br />
nors ðie v<strong>ir</strong>škinamojo trakto navikai yra vieni<br />
ið sëkmingiausiai gydomø. Labiausiai<br />
neramu dël to, kad tik 40 proc. šiø ligø<br />
diagnozuojama I–II stadijos, kai išgydoma<br />
per 90–70 proc. þmoniø (III–IV stadijø išgydoma<br />
jau sunkiai). Be to, uþdelstas gydymas<br />
nepaprastai brangiai kainuoja.<br />
„Novotel“ vieðbutyje su þurnalistais<br />
susitikæs <strong>Vilniaus</strong> universiteto Onkologijos<br />
instituto Onkoch<strong>ir</strong>urgijos centro vadovas<br />
prof. Narimantas Evaldas Samalavièius<br />
<strong>ir</strong> onkologë chemoterapeutë Edita<br />
Baltruðkevièienë informavo spaudos atstovus<br />
<strong>ir</strong> sveèius apie gresianèius pavojus.<br />
Storoji þarna yra paskutinë v<strong>ir</strong>ðkinamosios<br />
sistemos dalis. Þurnalistams buvo<br />
demonstruojamas ádomus ekspona-<br />
Ið ES gamtos<br />
mokslø olimpiados<br />
Lietuvos mokiniai<br />
parsiveþë<br />
sidabrà<br />
Lietuvos mokiniø delegacija ið 9-osios<br />
Europos Sàjungos gamtos mokslø olimpiados,<br />
balandþio 10–16 d. vykusios Èekijos<br />
miestuose Hradec Kralove <strong>ir</strong> Pardubice,<br />
gráþo su dviem komandiniais sidabro<br />
medaliais. Apdovanojimais pasidabino<br />
Þygimantas Straþnickas (<strong>Vilniaus</strong> licë-<br />
18 <strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2011</strong> <strong>Nr</strong>. 5–6
Change language