Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

More documents

Recommendations

Info

Mokslo pasaulio paþanga verèia ieðkoti naujø mokymo ir mokymosi formø, naujø informacijos perdavimo ir ávaldymo bûdø. Kûrybiðkumà skatina tai, kad informacijos apie mus supantá pasaulá kasdien sukaupiama vis daugiau, o jai perimti laiko skiriama tiek pat ar net maþiau. Fizikos katedros darbuotojai, aktyviai talkininkaujant ir bendradarbiaujant VGTU Priëmimo komisijai, suorganizavo renginiø ciklà, subûrusá viduriniø mokyklø moksleivius ir mokytojus á mûsø universiteto studentø mokomàsias laboratorijas, kuriose buvo galima atlikti ávairius fizikos laboratorinius darbus. Mokomosiose laboratorijose mokiniai turi galimybæ patys atskleisti visatos paslapèiø ðydà Prof. dr. Artûras JUKNA VGTU Fizikos katedros vedëjas renginiai „Bauginanèiø“ disciplinø studijos gali bûti labai ádomios Ðiuose renginiuose dalyvavo Vilniaus Pilaitës vidurinës mokyklos ir Vytauto Didþiojo gimnazijos mokiniai bei jø mokytojai. Renginiai sulaukë labai didelio ne tik moksleiviø, jø mokytojø, bet ir mokyklø vadovø dëmesio. Pirmiausia dël to, jog neretai vidurinës mokyklos fizikos kabinetuose nëra ðiuolaikinës modernios laboratoriniø darbø árangos, kurià turi VGTU studentø mokomosios laboratorijos. Antra, fizika – viena ið sunkiausiø fundamentiniø mokslø disciplinø, dëstomø Vilniaus Gedimino technikos universitete. Gal dël mokomosiose laboratorijose to didelë dalis stojanèiøjø á universitetà vengia studijø programø, kuriose numatyti fundamentiniø mokslø – chemijos, fizikos, matematikos, teorinës mechanikos – dalykai. Gal ðià stojanèiøjø „baimæ“ pavyks kiek iðsklaidyti, jei daþniau kviesimës mokinius á universitetø mokomàsias laboratorijas ir suteiksime galimybæ jiems patiems ásitikinti, jog „bauginanèiø“ dalykø studijos gali bûti labai ádomios. Kita vertus, atlikæ uþduotis Fizikos katedros mokomosiose laboratorijose, VGTU studentai sukaupia tik apie 10–15 proc. galutinio þinias ávertinanèio balo. Þinodami tai, mokiniai, dar net neapsisprendæ, kà studijuos, jau gali susipaþinti su bûsimø studijø reikalavimais ir ávertinti savo galimybes. Þiûrint plaèiau, praktiniai uþsiëmimai studentø mokomosiose fizikos laboratorijose skirti tiesioginiam gamtos dësniø paþinimui, jø veikimo, eigos ir prieþasèiø suvokimui. Tik savarankiðkai eksperimentuodamas gali ásitikinti gamtos dësniø tikrumu ir atpaþinti specifinius jø veikimo poþymius. Apibendrinus renginiø rezultatus, galima teigti, kad 12 klasës mokiniai ne tik puikiai áveikia eksperimentinës technikos ir laboratorinio darbo uþduotis, bet ir lengvai randa sprendimus, atlikdami teorinius „Sunkiø“ disciplinø mità tirpdo skaièiavimus. Pirmasis renginys „Ar galëtumëte atlikti laboratoriná darbà Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentø mokomojoje laboratorijoje“ buvo surengtas vykdant LR ðvietimo ir mokslo ministro 2010 m. lapkrièio 24 d. ásakymu Nr. V-2119 patvirtintà projektà „Dël lëðø skyrimo technologijos mokslø studijø srities, fiziniø mokslø studijø srities ir biomedicinos mokslø studijø srities þemës ûkio ir veterinarijos studijø krypèiø grupës programø populiarinimui aukðtosiose mokyklose“. 46 Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6
Fizikos laboratorijose – atradimø dþiaugsmo ðûksniai Projekto dalá „Inþinierius. Kaip juo tapti“ vykdë VGTU Fizikos katedros darbuotojai. Kartu su manimi dalyvavo dar keturi ðios katedros dëstytojai: doc. dr. A.Daunaravièienë, doc. dr. M.Peèiulienë, doc. dr. V.Valuntaitë ir doc. dr. D.Jasaitis, kuriø pastangomis jau daugiau nei 50 moksleiviø ið Vilniaus viduriniø mokyklø susipaþino su universiteto studijø subtilybëmis bei specifiniais reikalavimais studentams, atliekantiems laboratorinius darbus Fizikos katedros mokomosiose studentø laboratorijose. Geriausia mokiniø padëka mums – susiþavëjimo ðûksnis, ásitikinus, jog tai, kà mokykloje pasakojo fizikos mokytojas, yra tikra tiesa: „O! Ið tikrøjø tai veikia!“ Pagrindinës problemos, kurias turi spræsti universiteto pirmakursiai, – kaip išmokti mokytis, kaip tinkamai suplanuoti mokymuisi skirtà laikà, ávertinti turimus resursus ir galimybes Bûsimiems studentams svarbu kuo anksèiau suprasti, jog universitete mokytis bus nepalyginti sunkiau nei mokykloje. Tik ið pirmo þvilgsnio atrodo, jog aukðtojoje mokykloje esi maþiau kontroliuojamas, nes niekas nestovi ðalia nuobodþiai bambëdamas, kad tau jau laikas ruoðtis paskaitoms ar laboratoriniams darbams. Ði iliuzija iðsisklaido jau per pirmàjà sesijà, ypaè pradëjus ruoðtis „sunkiø“ disciplinø egzaminams. Tuomet studentams paaiðkëja esminë techniðkøjø mokslø studijø tiesa, jog mokytis reikëjo visà semestrà, kruopðèiai studijuojant kiekvienà dalyko temà. Galbût ði mûsø universiteto darbuotojø iniciatyva atliks ir auklëjamàjá vaidmená, atskleis bûsimiems studentams ne tik gamtos paslaptis, bet ir studijø aukðtojoje mokykloje specifikà. Visuomenës patirtis ir poreikiai labai dideli ir nuolat auga. Todël mokslui, inþinerijai ir aukðtøjø technologijø pramonei keliami vis aukðtesni reikalavimai, vis didesni iððûkiai. Ðiø dienø mokslininkø, inþinieriø ir verslininkø kuriami produktai, modernios darbo ir moksliniø tyrimø priemonës leis dar giliau paþvelgti á mus supanèio pasaulio paslaptis, kurios atvers dar gilesnius nepaþintø paslapèiø klodus. Jei ásivaizduotume þmonijos sukauptas þinias kaip didelá rutulá, o neþinomybæ – visa tai, kas yra uþ rutulio ribø, tai bûtø lengva ásitikinti, jog „þiniø rutuliui“ didëjant, sàlyèio pavirðius su neþinomybe taip pat didës. Ðis ávaizdis ir paaiðkina posaká: „Kuo daugiau þinai, tuo daugiau neþinai.“ Efektyvaus mokymo ir mokymosi „receptai“ Kiekvienas mûsø visuomenës atstovas, taip pat ir jaunoji karta junta neiðvengiamà mokslo ir technikos paþangà, nors nevienodai greitai ir lengvai priima jos siûlomas naujoves. Vieni baiminasi moderniø árenginiø ir prietaisø dël galimo jø spinduliavimo ir poveikio aplinkai, kiti baiminasi, jog ásileidus naujoves reiks mokytis ið pirmo þvilgsnio sudëtingø duomenø kaupimo, rûðiavimo ar jø persiuntimo sekos ir kitø ðiuolaikiniø operacijø. Dalis baimiø pasitvirtina, bet daþniausiai jos visai nepagrástos. Dauguma jø susijusios su visuomenës þiniø stoka ar iðankstine nuostata konkreèiø naujoviø ar jø poveikio aplinkai atþvilgiu. Juk bijome to, ko nesuprantame, ko nematome ar negalime tiesiogiai pajusti. Siekiant iðvengti nepagrástø baimiø, ðiais nuolatinës technologijø paþangos laikais bûtina nuolat ðviesti visuomenæ. Ir ne tik naujø produktø ir jø funkciniø savybiø ir galimybiø, bet ir naujø gaminiø veikimo principø bei jø poveikio aplinkai ar þmogaus sveikatai klausimais. Akivaizdu, jog kartu su mokslo ir technologijø paþanga atsiranda naujoji mokslininkø, inþinieriø ir verslininkø karta, kuri per tà patá ar Alekso JAUNIAUS nuotr. santykinai trumpesná studijø laikà ágyja gerokai daugiau þiniø nei jø tëvai ar seneliai. Kaip tai pavyksta Efektyviausio mokymo ir mokymosi proceso „receptø“ nëra. Kiekviena viduriniojo ar aukðtojo mokslo mokykla ðá uþdaviná sprendþia savaip. Todël viduriniojo ir aukštojo mokslo studijø programos yra ir turëtø bûti nuolat tobulinamos, pritaikomos ðiandienos visuomenës poreikiams ir sprendþiamoms problemoms. Daugelio Fizikos katedros mokomosiose laboratorijose apsilankiusiø mokiniø akyse buvo matyti noras ateiti èia dar kartà, bet jau ne sveèiu, o visateisiu universiteto bendruomenës nariu. Malonu, kad ne tik mokiniai, bet ir jø mokytojai bei universiteto Fizikos katedros dëstytojø kolektyvas skiria savo laisvalaiká tokiems renginiams organizuoti. Fizikos mokomosios laboratorijos suteikia mokiniams galimybæ patiems pabandyti atskleisti ðydà tik nuo maþos kruopelytës visatos paslapèiø ir suprasti, ið ko tai sudaryta ir kaip tai veikia. Kvieèiame ir kitø, ypaè „sunkiø“ mokslø katedrø darbuotojus prisijungti prie ðios iniciatyvos ir kviesti Lietuvos mokyklø mokinius ið arèiau paþinti ne tik studijø universitete subtilybes, bet ir ásitikinti, kad fundamentiniai mokslai nëra nuobodûs, o jø suvokimas ir prasmë inþinerijoje – labai didelë. Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5–6 47
Page 1 and 2: 2011 5-6 Mokslas ir gyvenimas 2011
Page 3 and 4: uosto direkcija”- 20 metø Á PAS
Page 5 and 6: direkcija”- 20 metø tiktø. Taè
Page 7 and 8: direkcija”- 20 metø 6 Povilas Si
Page 9 and 10: direkcija”- 20 metø pleèiasi ir
Page 11 and 12: ø. Be kelto per Atmatà, saloje bu
Page 13 and 14: Bruoþas Baltijos jûros istorijai
Page 15 and 16: svarbos nepraradusiems kalbotyros m
Page 17 and 18: savo raðte Kaunà pavadino „Þe
Page 19 and 20: Kol kas ingos ligos simptomus turim
Page 21 and 22: Karalius Mindaugas Skulptorius Vyta
Page 23 and 24: vardas skamba pingvinø sostinëje
Page 25 and 26: uosto direkcija”- 20 metø Su Ðv
Page 27 and 28: uosto direkcija”- 20 metø sprend
Page 29 and 30: uosto direkcija”- 20 metø rengin
Page 31 and 32: negili, vanduo ðiltas, normalaus d
Page 33 and 34: anogenai H Elementai iš pradþiø
Page 35 and 36: tinius elektronus nei didesnis ir a
Page 37 and 38: iðsikëlimà ið Kauno á Vilniø
Page 39 and 40: gamtininkø Virgilijus PAJARSKAS Mo
Page 41 and 42: vendinami šie uþdaviniai: tiriama
Page 43 and 44: Paaiðkëjo, kad Këdainiø rajono
Page 45: jie uþims maþai vietos. Svarbu ir
Page 49 and 50: miniatiûriniai, matuojami milimetr
Page 51 and 52: mø grupës nariai nuolatos vyksta

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

Mokslas ir gyvenimas 2011 Nr. 5â6 1 - Vilniaus universitetas