Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
TEMA: Religija ir kultūra<br />
mokslą. Nobilis tobulai ir beveik be<br />
akcento mokėjo jų kalbą, suprato sunkiausius<br />
sanskrito tekstus ir lenkė net<br />
mokyčiausius šventikus, sugebėdamas<br />
religinius ir filosofinius pokalbius gausiai<br />
prikaišioti citatų iš indų nacionalinės<br />
poezijos.<br />
Jie su didele pagarba klausėsi misionieriaus,<br />
kai šis nuo pasaulio nutolusio<br />
išminčiaus tonu recituodavo Vedų,<br />
Apastamba sūtrų ar puranų posakius.<br />
Be to, jis pats kūrė mokslingus tekstus<br />
sanskrito kalba ir juos užrašydavo<br />
ant palmių lapų. Kartais jis sukeldavo<br />
klausytojų susižavėjimą giedodamas<br />
indų giesmes, nes mokėjo seniausias<br />
ragas ir galėdavo meistriškai improvizuoti<br />
pagal visas šio meno taisykles.<br />
Nobilis pateikė tokių nenuginčijamų<br />
savo išsilavinimo įrodymų, kad<br />
brahmanai nedrįso abejoti jo žodžių<br />
tikrumu, kai jis kartkartėmis imdavo<br />
kalbėti apie atitikimus tarp Indijos<br />
šventųjų raštų ir krikščioniško mokslo.<br />
Iš esmės, aiškino jis, šen bei ten randame<br />
panašų tikėjimą, bet krikščionybė<br />
esanti platesnis brahmanų tikėjimo sistemos<br />
išvystymas ir ištobulinimas.<br />
Tie brahmanai, kurie su tuo sutiko,<br />
buvo pasirengę sekti tokio pamaldaus<br />
ir išsilavinusio vyro pavyzdžiu ir patys<br />
tapti „krikščioniškais brahmanais“. Taip<br />
Nobiliui pavyko pasiekti tai, ko nesugebėjo<br />
kiti misionieriai: būrys kilmingų<br />
indų iš aukščiausios kastos priėmė<br />
krikštą. Dabar niekas negalėjo sakyti,<br />
kad krikščionybė tinka tik parijams.<br />
Iš pradžių atrodė, kad ši didelė pergalė<br />
pasiekiama tik paaukojus misijų<br />
darbą žemųjų kastų tarpe – juk Nobilis<br />
griežtai vengė bendrauti su jomis. Tačiau<br />
jis pats greitai rado išeitį iš šios dilemos.<br />
Jis žinojo, kad Indijoje yra klasė<br />
žmonių, kuriems leidžiama bendrauti<br />
su visomis kastomis – tai buvo jogai,<br />
sadhu. Todėl jis pasiūlė savo ordino<br />
broliams sukurti dvi atskiras misionierių<br />
grupes: vieni dirbtų su brahmanais,<br />
kiti su jogais.<br />
Pačiam Nobiliui toliau bendraujant<br />
tik su savo draugais brahmanais, vieną<br />
dieną pasirodė jėzuitas da Costa, apsirengęs<br />
kaip jogas. Greitai juo pasekė<br />
kiti jėzuitai jogai, kurie pasiekė atsivertimų<br />
ir žemosiose kastose. Taigi misija<br />
Madurajuje greitai suklestėjo.<br />
Kai Nobilis paliko savo veiklos lauką,<br />
tose apylinkėse jau buvo daugiau<br />
nei 40 000 atsivertusių gyventojų, tarp<br />
jų didelis skaičius brahmanų. Iš devynių<br />
ten dirbusių misionierių septyni<br />
veikė kaip jogai ir du kaip brahmanai.<br />
Dauguma iš jų tobulai mokėjo<br />
sanskritą ir, kaip ir Nobilis, tiksliai žinojo<br />
šventąsias indų knygas, todėl visų<br />
buvo laikomi išminčiais. Misionierius<br />
tėvas Calmette‘as galėjo triumfuodamas<br />
rašyti į Romą: „Vos tik Vedos<br />
pateko į mūsų rankas, mes atrinkome<br />
jose tekstus, kurie įtikina pagonis priimti<br />
pagrindines tiesas, griaunančias<br />
jų stabmeldystę. Juk Dievo vienumas,<br />
tikrojo Dievo savybės, amžinosios palaimos<br />
ir pasmerkimo būsenos – visa<br />
tai jau yra Vedose“.<br />
Nuo arbatos ceremonijos<br />
iki kankinystės<br />
„Devynių pėdų ūgio, galva, palyginus<br />
su kūnu, maža, veidas rausvas,<br />
akys apvalios, nosis ilga. Jo burna siekė<br />
ausis, o jo labai balti dantys priminė<br />
arklio dantis. Jo rankų nagai priminė<br />
lokio nagus. Jis atrodė labai nuolankus,<br />
o jo balsas – lyg balandžio burkavimas.<br />
Kai jis iškeldavo rankas, atrodė, kad<br />
matai šikšnosparnį ištiestais sparnais.<br />
Tikrai bjaurus vaizdas“.<br />
Jėzuitas pamokslauja Japonijoje (prancūzų grafika)<br />
Tokiais žodžiais japonų metraštininkas<br />
1552 metais aprašė jėzuitą tėvą<br />
Organtino. Anais laikais tie atėjūnai iš<br />
„pietų barbarų“ krašto japonams dar<br />
atrodė labai egzotiški.<br />
Tačiau netrukus misionierius Organtino<br />
jau pilnas lūkesčių rašė į Romą:<br />
„Po dešimties metų visa Japonija bus<br />
krikščioniška“. Juk kilmingiausių japonų<br />
šeimų jaunuoliai prašėsi priimami į<br />
naujai įkurtą jėzuitų noviciatą, o jų dukros,<br />
žmonos ir seserys stojo į japonių<br />
krikščionių bendriją, kuri, vadovaujama<br />
tėvų, darbavosi viso krašto atvertimui.<br />
Tuo tarpu misionieriai jau tobulai<br />
išmoko prisitaikyti prie japonų gyvensenos<br />
– savo manieromis, mandagumu<br />
ir net japonų kalbos tartimi jie prilygo<br />
kilniausiems iš visuomenės. Jie žingsniavo,<br />
lankstėsi ir sėdosi tiksliai pagal<br />
japonų etiketo reikalavimus, jie žinojo<br />
visas arbatos ceremonijos subtilybes,<br />
išmanė, kokias mandagumo formas panaudoti<br />
pokalbyje ir kokiu tonu ištarti<br />
daiktavardžius bei veiksmažodžius, kalbant<br />
su atitinkamo rango asmenimis.<br />
Žinodami, kaip japonai mėgsta regi<br />
nius, jie ėmėsi visų priemonių, kad<br />
krikščionių šventes paverstų pompastiškomis<br />
iškilmėmis. Didįjį penkta die nį<br />
jie samurajams puošniomis uniformomis<br />
pavesdavo stovėti sargyboje prie Kris<br />
2008 Spalis - gruodiS Nr. 4 (<strong>31</strong>)<br />
19
Change language