Pk 31 pdf - Å v. Pijaus X brolija

Po Turkua okupavimo René Lefebvre‘as
slaugo sužeistus prancūzų
belaisvius ir pasinaudoja tuo, kad padėtų
anglų belaisviams pabėgti. 1915 m.
sausį, pasijutęs stebimas, jis rūpestingai
uždaro savo vilnos sandėlį ir išvyksta į
Olandiją su Belgijos saugumo tarnybos
dokumentais, paskui į Angliją, iš kur
keletą kartų yra siunčiamas į Belgiją
vykdyti užduočių britų saugumo tarnybai.
Grįžęs į Prancūziją, jis tampa S.
S. B. M. 2 rentgeno tarnybos palydovu,
vėliau – Paryžiaus 60-osios ligoninės
administratoriumi.
Ponia Lefebvre liko viena prižiūrėti
namiškių ir gamyklos. Jos dvasios
stiprybė ne kartą nustebina jaunąjį
Marcelį. Gyventojai beveik badauja;
Marcelis prisimena „liaudies sriubą“,
kurios žmonės eidavo valgyti į merijos
patalpas, amerikietišką vištieną, kurią
atveždavo jau sugedusią, juodą duoną
lipniu minkštimu...
1915 m. vokiečiai rekvizavo gamyklų
sandėlius, aptiko paslėptas vilnos
atsargas, po to išvežė arba išardė
mašinas, kad ilgam apsunkintų darbą
įbaugintam konkurentui. Pagaliau
jie pareikalavo bendradarbiauti su
Reichu, pritaikyti savo gamybą karo
reik mėms. Savininkai į tai atsakė: Non
possumus – negalime. Tą pačią dieną
jie buvo įkalinti, o netrukus 131 Rubė
(Roubaix) gyventojas deportuotas
į Giustovą (Güstow) Meklenburgo
žemėje; tarp jų buvo Félixas Watine’as,
ponios Lefebvre brolis 3 .
Ši drąsi ir patriotiška krikščionė
imasi agere contra, kontratakos: ji dar
labiau pasišvenčia darbui dispanseryje,
kur užsikrečia niežais. Vienuolė,
padėjusi jai gydytis ir dezinfekuoti
skalbinius, susižavėjusi pareiškia vaikams:
„Jūsų mama yra šventoji!“ 4 Kolegijos
pirmosios pagalbos skyriuje ji
neatsisako slaugyti sužeistų vokiečių,
bet kai vokietės diakonės ateina pas ją
apsigyventi, gyvenami pirmojo aukšto
kambariai joms yra uždaryti – praeinantiems
kariuomenės daliniams
ji pasiūlo tik tuščius trečiojo aukšto
kambarius. Taurė persipildė: ji buvo
2
La Société Française de Secours aux
Blessés Militaires – Prancūzijos pagalbos
sužeistiems kariams draugija (įst.
Turkua Šv. Kristoforo bažnyčia šiandien
kelioms dienoms įkalinta Turkua merijos
rūsyje.
Nepaprasti išbandymai –
René pašaukimas
Frontas vis dar visiškai arti, Belgijoje,
Yprese ir įžymiajame Mont-Kemmelyje.
Marcelis Lefebvre’as atsimena
tuos vakarus ir naktis, kai horizontas
buvo nuolat nušviestas artilerijos sprogimų;
visas dangus liepsnojo ir girdėjosi
nenutylantis griausmas. Kitą dieną
buvo galima matyti automobilių vilkstines
su sužeistais vokiečiais, atvažiuojančias
į paskubomis įrengtą ligoninę
priešais namą.
1916 m. Didįjį penktadienį 5 vokiečiai
paskelbia visų sveikų 17 metų
IŠ ARKIVYSKUPO GYVENIMO
sulaukusių merginų mobilizaciją į
darbus ginklų gamybos centruose.
Visoms įsakyta būti pasiruošusioms
ir laukti ant šaligatvio. Lefebvre’ų
vaikai iš už užuolaidų stebi reidą.
Nuolatiniai neramumai, o dabar dar
ir šie žiaurūs išvežimai palieka pėdsaką
jų sielose.
„Tai paliko antspaudą mūsų vaikystėje,
– pasakys mons. Lefebvre’as. – Net
jeigu tau tik devyni, dešimt, vienuolika
metų, tai negali tavęs nepaliesti... Karas
iš tiesų yra siaubingas dalykas... Aišku,
kad mus tai paženklino; mes, penki vyresnieji
vaikai, buvome paveikti šių įvykių,
ir aš manau, kad iš dalies tai nulėmė
pašaukimą. Mes matėme, kad žmogaus
gyvybė laikoma menkniekiu, todėl supratome,
jog reikia išmokti kentėti“ 6 .
6
PHLH, 19–20.
5
Mons. H. MASQUELIER, Madame
2
La Société Française de Secours aux Blessés Paul Militaires Féron-Vrau, – Prancūzijos Paryžius, Bonne pagalbos Pres-sužeistiemse, 1931, 4 Motina p. 193; MARIE-CHRISTIANE, PHLH, 11. L. 1996 rugsėjo 9 d. 5 Mons. H. MASQUELIER,
kariams draugija (įst. 1864). –
vert. past. 3 POUCHAIN, 195–198; 200–201.
1864). Madame – vert. Paul past. Féron-Vrau, Paryžius, Bonne Presse, 1931, p. 193; PHLH, 11. 6 PHLH, 19–20.
3
POUCHAIN, 195–198; 200–201.
4
Motina MARIE-CHRISTIANE, L.
1996 rugsėjo 9 d.
2008 Spalis - gruodiS Nr. 4 (31)
3