You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
kliaujame juo, manydami, kad Mums<br />
užteks tik kai ką pakartoti.<br />
Jau vien proto šviesa mums pakankamai<br />
rodo, – ypač jei patyrinėtume<br />
senovinius istorijos paminklus, jei paklaustume<br />
nuolatinio tautų suvokimo,<br />
jei prašytume patarimo pas visų tautų<br />
nuostatas ir papročius, – kad netgi prigimtinėje<br />
santuokoje yra kažkas sakralaus<br />
ir religinio, kažkas „ne atsitiktinio,<br />
bet įgimto, ne žmonių sukurto, bet<br />
esan čio pačioje prigimtyje“, kažkas,<br />
„kie no autorius yra Dievas ir kas nuo<br />
pat pradžių buvo lyg užuomina į Dievo<br />
Žodžio įsikūnijimą“ 7 . Šventa santuokos<br />
priežastis, tampriai susijusi su religija ir<br />
šventų dalykų tvarka, kyla tiek iš tos dieviškos<br />
pradžios, kurią anksčiau minėjome,<br />
tiek iš jos tikslo – gimdyti ir auklėti<br />
Dievo vaikus bei per krikščionišką meilę<br />
ir tarpusavio pagalbą pavesti Dievui<br />
pačius sutuoktinius. Galiausiai ji kyla<br />
iš pačių prigimtinių santuokos pareigų,<br />
nustatytų Dievo Tvėrėjo numatančio<br />
pro to: kad ji taptų gyvybės perdavimo<br />
įrankiu, tėvams kaip padėjėjams pasitarnaujant<br />
dieviškajai visagalybei. Čia<br />
prisideda naujas kilnumo pagrindas,<br />
kylantis iš sakramento, kuris padaro<br />
krikš čionių santuoką žymiai kilnesnę<br />
ir pakelia ją į tokią didybę, kad ji<br />
Apaštalui atrodo „didžia paslaptimi“ ir<br />
„visų gerbiama“ 8 .<br />
Toji religinė santuokos prigimtis<br />
ir tai, kad ji žymi tą didingą sutarimą<br />
bei sąjungą tarp Kristaus ir Bažnyčios,<br />
reikalauja iš sutuoktinių šventos<br />
pagarbos krikščioniškai santuokai ir<br />
šventų pastangų, kad santuoka, kurią<br />
jie patys sudarys, kuo labiau priartėtų<br />
prie tojo provaizdžio.<br />
Tačiau toli nuo to, ir dažnai ne be<br />
pavojaus amžinajam gyvenimui, yra<br />
tie, kurie lengvabūdiškai sudaro mišrias<br />
santuokas. Motiniška Bažnyčios meilė<br />
ir apdairumas dėl labai svarbių priežasčių<br />
savuosius nuo jų sulaiko, kaip matoma<br />
iš daugelio dokumentų, apimtų<br />
Kodekso kanonu, kuris nutaria: „Bažnyčia<br />
visur griežtai draudžia sudaryti<br />
santuoką tarp dviejų krikštytų asmenų,<br />
iš kurių vienas katalikas, o kitas įsirašęs<br />
į eretišką ar schizmatinę sektą. Jeigu<br />
kyla pavojus, kad bus<br />
suklaidintas katalikas<br />
sutuoktinis ar vaikas,<br />
tokia santuoka draudžiama<br />
ir dieviškuoju<br />
įstatymu“ 9 . Nors Bažnyčia<br />
kartais dėl laiko,<br />
daiktinių ar asmeninių<br />
priežasčių neatsisako<br />
duoti dispensos nuo<br />
šių griežtų nurodymų<br />
(jei tik nepažeidžiama<br />
dieviškoji teisė ir, kiek<br />
tai įmanoma, atitinkamomis<br />
garantijomis<br />
pašalintas suklaidinimo<br />
pavojus), tačiau<br />
var giai įmanoma pasiekti,<br />
kad katalikas<br />
sutuoktinis iš tokios<br />
santuokos nepajustų<br />
jokios žalos.<br />
Neretai iš to plaukia<br />
apverktinas palikuonių<br />
atkritimas nuo<br />
religijos ar bent greitas<br />
smukimas į religinį<br />
abejingumą, vadinamą<br />
indiferentizmu, kuris<br />
artimas netikėjimui ir bedievystei. Taip<br />
pat atsitinka, kad mišriose santuokose<br />
daug sunkiau pasiekti to gyvo sielų<br />
ati tikimo, kuris kyla iš minėtos paslapties<br />
– slėpiningos Bažnyčios sąjungos<br />
su Kristumi.<br />
Lengvai nusilpsta toji glaudi sielų<br />
bendrystė, kuri, būdama Kristaus Bažnyčios<br />
žymė ir požymis, turi būti ir<br />
krikščioniškos santuokos ženklas, garbė<br />
ir papuošalas. Juk sielų ryšys paprastai<br />
nutrūksta ar bent susilpnėja ten, kur<br />
didžiausiuose ir aukščiausiuose žmogaus<br />
garbinamuose dalykuose, tai yra<br />
religijos tiesose ir jausmuose, protai ima<br />
nesutarti, o valios išsiskiria. Iš čia kyla<br />
pavojus, kad sunyks meilė tarp sutuoktinių<br />
bei susvyruos namų bendruomenės<br />
taika ir laimė, kuri pirmiausiai kyla<br />
iš širdžių vienybės. Todėl jau prieš daug<br />
amžių senoji Romos teisė nustatė: „Santuoka<br />
yra vyro ir moters sąjunga, viso<br />
gyvenimo bendrystė ir dieviškosios bei<br />
žmogiškosios teisės bendruomenė“ 10 .<br />
AUKŠTYN ŠIRDIS<br />
Tačiau svarbiausia, garbingieji Broliai,<br />
kaip jau įspėjome, šiam Atpirkėjo<br />
Kristaus įsakytam santuokos atnaujinimui<br />
ir ištobulinimui trukdo kasdien<br />
vis lengvesnė galimybė išsiskirti.<br />
Neopagonybės skatintojai, nepasimokę<br />
iš liūdnų pasekmių, puola šventą<br />
santuokos neišardomumą, kasdien vis<br />
uoliau stengiasi prastumti skyrybas<br />
palengvinančius įstatymus ir įrodinėja,<br />
kad reikėtų patvirtinti leidimą skirtis ir<br />
kad kitas, esą humaniškesnis įstatymas<br />
turėtų pakeisti pasenusius nuostatus.<br />
Jie pateikia daug ir įvairių skyrybų<br />
priežasčių: vienas, kurios kyla iš<br />
asmenų ydų ir kaltės, kitas – iš daiktų<br />
(pirmąsias vadina subjektyviomis,<br />
antrąsias – objektyviomis). Šios priežastys<br />
esą padaro neperskiriamą gyvenimo<br />
bendrystę sunkia ir nenaudinga.<br />
Jie šias priežastis ir įstatymus bando<br />
įrodyti įvairiais būdais: pirmiausia iš<br />
abiejų sutuoktinių gėrio (nes vienas<br />
esąs nekaltas ir todėl turįs teisę atsiskir<br />
9<br />
7<br />
Leonas XIII, Laišk. enc., Arcanum, Kan. teis. kod., c. 1060.<br />
7<br />
Leonas XIII, Laišk. enc., Arcanum, 1880 vasario 10<br />
1880 vasario 10 d.<br />
Modestinus 10 d. 8 (in Plg. Dig., Ef 5, lib. 32; XXIII, Žyd 13, II: De 4. 9 Kan. teis. kod., c. 1060. 10 Modestinus<br />
8 (in Dig., lib. XXIII, II: De ritu nuptiarum),<br />
Plg. Ef 5, 32; Žyd 13, 4.<br />
ritu Lib. nuptiarum), I, Regularum. Lib. I, Regularum.<br />
2008 Spalis - gruodiS Nr. 4 (<strong>31</strong>)<br />
29