Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
suprastumėte, kaip šie žmonės kentėjo<br />
Douaumonte, durtuvų apkasuose“, –<br />
sakydavo jis. Jaunuoliams darydavo<br />
didelį įspūdį ilgas ėjimas pro artilerijos<br />
sviedinių duobes, beieškant žuvusiųjų<br />
palaikų, kuriuos jie nešdavo į kapines.<br />
Jaunieji studentai lengvai įkanda<br />
„mokslinę filosofiją“, dėstomą kun.<br />
Deconincko, o Marcelis ypač pasižymi<br />
„psichologijoje ir metafizikoje“, už<br />
kurią gauna pirmąjį pagyrimo raštą,<br />
aplenkdamas savo draugą Jacques‘ą<br />
Dumortierą. Jis gauna ir kitų pagyrimų,<br />
bet ypač (ar skaitytojas atspės)<br />
pirmąjį prizą savo grupėje už fizinę<br />
kultūrą! Argi stiprus kūnas ir išvystyti<br />
raumenys nėra tinkami duomenys misionieriškam<br />
gyvenimui<br />
Bet štai, atrodo, kad jaunasis gimnastas<br />
metasi ir į teatrą, jeigu tikėsime<br />
jo sesers Bernadette‘os pasakojimu:<br />
„Sekmadienio vakarą, ketvirtą valandą,<br />
tėtis, Christiane ir aš eisime žiūrėti<br />
spektaklio „Polieuktas“ 37 . Gavome<br />
labai geras vietas. (...) Neįtikėtina,<br />
kiek žmonių ruošiasi ateiti. Marcelis<br />
bus vyskupas: jis turi pilti vandenį ant<br />
Polieukto. Bet jis nekalba. Artistas už<br />
kulisų dainuos už jį. Jam reikės tik<br />
vaizduoti, kad dainuoja“. 38<br />
Ir jie iš tiesų pamatė Marcelį<br />
Lefebvre’ą, vyskupą, „krikštijantį“<br />
Christianą Leurentą. Tuo tarpu Robertas<br />
Lepoutre’as vaidino Feliksą, o<br />
Hippolyte’as Scalabre’as – Pauliną.<br />
„Buvusieji tėvo Deco mokiniai“<br />
Pirmojoje ir paskutinėje Marcelio<br />
Lefebvre’o klasėje pasižymėjo, be jau<br />
minėto Georges‘o Donze, kuris taps<br />
kunigu, vėliau – seminarijos Lilyje<br />
direktoriumi ir žus už tėvynę Bulonėje<br />
1940 m. gegužės 26 d., Georges‘as<br />
Leclercqas, būsimasis Lilio Katalikiškojo<br />
universiteto rektorius, ir Henris<br />
Duprezas, pramonininkas, aktyvus<br />
„Krikščioniškosios buržuazijos“ narys,<br />
vėliau – Rubė ir Turkua įmonininkų<br />
profsąjungų susivienijimo įkūrėjas 39 .<br />
Jacques‘as Dumortieras bus šio Susivienijimo<br />
sekretoriumi.<br />
Mokiniai, besimokę filosofijos tuos<br />
du metus, kai kun. Deconinckas<br />
dėstė Turkua (1921–1922 ir 1922–<br />
1923 m.), labai norėjo išsaugoti ryšį<br />
su savo mokytoju bei tarpusavyje, ir<br />
šis ryšys įgavo formą sukūrus susivienijimą,<br />
pavadintą „Buvusieji tėvo Deco<br />
mokiniai“; nuo tada ši draugija susirinkdavo<br />
kasmet ir leido biuletenį 40 .<br />
1945 m. sąrašas mini 55 narius, iš<br />
kurių 13 jau yra mirę. Iš šių 55 priskaičiuojami<br />
28 kunigai ir vienuoliai,<br />
iš kurių keturi misionieriai: vienas<br />
trapistas, du dominikonai ir vienas<br />
jėzuitas. Štai koks nuostabus buvo<br />
šios kolegijos vaisingumas: kolegijos,<br />
kuri, gerbdama kiekvieno mokinio<br />
laisvę, sugebėjo duoti tokių vaisių,<br />
tarsi būtų buvusi mažoji seminarija,<br />
kaip pastebėjo mons. Lefebvre’as 41 ,<br />
tačiau už mažąją seminariją pranašesnė<br />
tuo, kad veiksmingai paruošė<br />
gyvenimui pasauliečius. Vis dėlto<br />
patikslinkime, kad Turkua kolegija<br />
tais laikais turėjo trisdešimt penkis<br />
dėstytojus kunigus! 42<br />
Tarnaujant vargšams<br />
Nuo antrų metų pirmojoje klasėje<br />
Marcelis įstojo į kolegijos Šv. Vincento<br />
Pauliečio konferenciją, įkurtą,<br />
siekiant „teikti vargšams materialinę<br />
pagalbą, bet tuo pačiu užmegzti ir palaikyti<br />
tarp narių tikros artimo meilės<br />
ir brolybės ryšius“ 43 .<br />
Kai kun. Deconinckas buvo paskirtas<br />
į kolegiją, jis prijungė prie Konferencijos<br />
studijų ratelį, arba „Ozanamo 44<br />
ratelį“, kuriam pats vadovavo. Jaunasis<br />
Lefebvre’as įstojo į jį, besimokydamas<br />
filosofijos klasėje. Daugelis susirinkimų<br />
ataskaitų yra labai sąmojingos; redaguotos<br />
vieno mokinio, jos atskleidžia<br />
didžiulę proto laisvę ir sveiką humorą<br />
narių tarpusavio santykiuose. Marcelis<br />
Lefebvre’as, 1922 m. lapkričio 16 d.<br />
IŠ ARKIVYSKUPO GYVENIMO<br />
buvęs laikinu sekretoriumi, rašo ataskaitą<br />
apie savo draugo Alberto Strée<br />
pranešimą, nagrinėjantį socialinių<br />
konfliktų priežastis – praėjusius rugsėjį<br />
ir spalį Turkua buvo įvykęs beveik visuotinis<br />
streikas 45 . Kun. Deconinckas<br />
užbaigė pranešimą, nu rodydamas, kad<br />
šios kovos kyla „iš blogo organizavimo<br />
XIX amžiuje, kurį lėmė senųjų profesinių<br />
organizacijų iširimas“. Bet kai diskusija<br />
nukrypo į tai, kokių priemonių<br />
reikėtų imtis, buvo tik kalbama, kad<br />
reikia „klausyti liaudies balso ir siekti<br />
geranoriško susitarimo tarp dviejų šalių“<br />
(šeimininkų ir samdinių), užuot<br />
padarius logišką išvadą, kad būtina atkurti<br />
profesines korporacijas, pritaikytas<br />
tam laikmečiui. Ar čia nepritrūko<br />
tikėjimo principų veiksmingumu<br />
Marcelis, pasižymintis praktišku<br />
protu, neapsiriboja Ozanamo ratelio<br />
tezėmis: jis daug geriau jaučiasi su savo<br />
vargšais, kuriems pasišvenčia nuo<br />
1921 m. 1922–1923 metais jis tampa<br />
Šv. Vincento Pauliečio konferencijos<br />
viceprezidentu ir, kaip užimantis šias<br />
pareigas, kolegijos laikraštuko Chez<br />
nous puslapiuose apeliuoja į savo<br />
mokslo draugų dosnumą: nedidelė sekmadieninė<br />
išmalda, padėvėti drabužiai,<br />
per maži batai bus labai naudingi<br />
vargstančioms šeimoms. Be to, savo<br />
laisvalaikį jis skiria vargšų lankymui,<br />
susižinojęs iš klebonų apie labiausiai<br />
apleistus ir pavesdamas juos savo organizacijos<br />
nariams. Vienas skurdžius<br />
paralyžiuotomis kojomis buvo visiškai<br />
sugniuždytas ir netekęs darbo.<br />
Marcelis jį aplankė, sutvarkė jo butą,<br />
surado jam klientų ir sugrąžino jam<br />
norą gyventi 46 .<br />
Marcelis niekada nesigyrė tuo, ką<br />
daro. Lurde, kur kartais vykdavo kaip<br />
piligrimas su savo šeima, jis paprasčiausiai<br />
pasisiūlydavo grafui de Beauchampui,<br />
Hospitalité pirmininkui, ir<br />
dirb davo sanitaru 47 . Jo artimo meilė<br />
bu vo veiksminga, bet kukli, kaip ir jo<br />
būdas.<br />
45<br />
37 37<br />
P.<br />
39 Corneille‘o drama (1643) apie armėnų armėnų<br />
1922 vasario krikščionių 10 d.; kankinį ponia LEFEBVRE, šv. Polieuk-laiškas Les Jeanne’ai, Anciens 1922 du père vasario Deco, 12 Švč. d.; spektaklis<br />
krikščionių POUCHAIN, kankinį 269. šv. Polieuktą. – vert. past.<br />
POUCHAIN, 38 BERNADETTE,<br />
229.<br />
laiškas Jeanne’ai,<br />
46<br />
40 Plg.<br />
Širdies<br />
Deco, kolegijos Švč. Širdies archyvas, kolegijos 25 archyvas, Z 42; kun. 25 Z 42; kun.<br />
įvyko<br />
MFMM,<br />
kolegijoje<br />
1–2; MARZIAC<br />
1922 vasario<br />
I, 64.<br />
11 d.<br />
47<br />
39<br />
tą. POUCHAIN, – vert. past. 269. 40 Les Anciens du père<br />
Ponia<br />
Jean<br />
André<br />
LECOMTE’O<br />
CAGNON,<br />
prakalba<br />
E. 1997<br />
1945<br />
vasario<br />
38<br />
gruodžio BERNADETTE, <strong>31</strong> d., po laiškas „Buvusių Jeanne’ai, tėvo Deco 1922 mokinių“ Jean susitikimo LECOMTE’O Mišių; prakalba Paul LORIDANT-MOTTE, 1945 gruodžio<br />
42 Ibid. <strong>31</strong> d., 43 Prisiminimų po „Buvusių albumas, tėvo Deco p. 25. moki-<br />
44 Pal. Antoine Frédéric Ozanam (1813–1853) –<br />
E.<br />
22<br />
1997<br />
d.<br />
gegužės 29 d., rankr. II, 24,<br />
vasario 53–65. 10 41 COSPEC d.; ponia 24 LEFEBVRE, B, 1975 lapkričio laiškas 27 d.<br />
Jeanne’ai, pran cūzų teisininkas, 1922 vasario vienas 12 iš d.; katalikų spektaklis<br />
OUCHAIN, įvyko kolegijoje 229. 46 1922 Plg. MFMM, vasario 11 1–2; d. MARZIAC MOTTE, I, 64. E. 1997 47 Ponia gegužės André 29 CAGNON, d., rankr. E. 1997 vasario 22 d.<br />
socialinio nių“ susitikimo judėjimo pradininkų, Mišių; Paul Šv. LORIDANT- Vincento Pauliečio konferencijų steigėjas. – vert. past.<br />
45<br />
II, 24, 53–65.<br />
41<br />
COSPEC 24 B, 1975 lapkričio 27 d.<br />
42<br />
Ibid.<br />
2008 Spalis - gruodiS Nr. 4 (<strong>31</strong>)<br />
7<br />
43<br />
Prisiminimų albumas, p. 25.<br />
44<br />
Pal. Antoine Frédéric Ozanam (1813–<br />
1853) – prancūzų teisininkas, vienas iš
Change language