You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
PASAULIS, BAŽNYČIA, TRADICIJA<br />
2. 2007 metais buvo įvykdyta viena<br />
iš išankstinių sąlygų – Motu proprio<br />
2007 metais naujasis Aukščiausiasis<br />
Pontifikas Benediktas XVI pagaliau<br />
suteikė pirmąjį iš mūsų prašytų dalykų<br />
– tradicines Mišias viso pasaulio<br />
kunigams. Mes giliai dėkingi už šį<br />
asmeninį popiežiaus gestą. Tai mus<br />
labai džiugina, nes gavome tikrą viltį,<br />
kad tai prisidės prie viso Mistinio Kūno<br />
atsinaujinimo. Deja, Motu proprio<br />
tapo (dėl pačios jo skelbiamų dalykų<br />
prigimties, t. y. dėl tradicinių Mišių<br />
grąžinimo) kovos objektu, ką anksčiau<br />
minėjome šiame laiške, nes tradicinis<br />
garbinimo būdas priešingas tam kultui,<br />
kuris turėjo tapti „nauju“ – Novus<br />
Ordo Missae. Dokumentas paskatino<br />
kovą tarp progresistų, kurie lūpomis<br />
pabrėžia savo pilną bažnytinę bendrystę,<br />
bet daugiau ar mažiau atvirai<br />
prieš tarauja Aukščiausiojo Pontifiko<br />
įsakymams bei nurodymams, ir konservatorių,<br />
kurie atsiduria situacijoje, kai<br />
dėl to turi priešintis savo vyskupams...<br />
Kam tuomet turime paklusti Progresistai<br />
gerai žino, kad ginčijamasi dėl<br />
kažko daugiau nei liturginių klausimų.<br />
Nepaisant Motu proprio pastangų sumažinti<br />
opoziciją pabrėžiant tęstinumą,<br />
tai, kas buvo pastatyta ant kortos,<br />
yra paties Susirinkimo lemtis – Susirinkimas<br />
norėjo būti ganytojišku, bet<br />
Choras ir jaunimo organizacijų atstovai<br />
Šv. Mišios spalio 26 d.<br />
buvo pritaikytas tokiu būdu, kad jau<br />
Paulius VI ėmė kalbėti apie „Bažnyčios<br />
savigriovą“.<br />
3. Viltis, kad greitai bus įvykdyta ir<br />
antroji išankstinė sąlyga<br />
Šis pirmasis Romos žingsnis mūsų<br />
link suteikė vilčių, kad netrukus seks<br />
ir antras. Kai kurie ženklai rodė ta<br />
linkme. Tačiau, nors mes jau seniai pasiūlėme<br />
maršrutą, atrodo, kad Roma<br />
nusprendė eiti kitu keliu. Nepaisant<br />
mūsų pakartotinių prašymų atšaukti<br />
ekskomunikos dekretą, nepaisant to,<br />
kad, kaip atrodė, nebėra jokių didesnių<br />
kliūčių tai padaryti, patyrėme staigų<br />
įvykių posūkį: kardinolas Castrillonas<br />
Hoyosas panoro iškelti mums sąlygas<br />
prieš einant toliau, nors mes aiškiai pasakėme,<br />
kad tikimės vienašališko akto.<br />
Mūsų laikysena jam pasirodė stokojanti<br />
dėkingumo Aukščiausiajam Pontifikui,<br />
ir net dar blogiau – išdidi ir pasipūtusi,<br />
nes mes ir toliau atvirai atskleidžiame<br />
blogybes, nuo kurių kenčia Bažnyčia.<br />
Mūsų paskutinis „Laiškas draugams ir<br />
geradariams“ ypač sukėlė jo nepasitenkinimą.<br />
Juo pelnėme ultimatumą, tačiau<br />
iki šiol negalime išsiaiškinti tikslių<br />
jo sąlygų. Arba mes priimame grynai<br />
kanoninį sprendimą, arba būsime paskelbti<br />
schizmatikais!<br />
Jei mes stabtelime, tai interpretuojama<br />
kaip vėlavimas, kaip piktavališkas<br />
delsimas. Suabejojama mūsų intencijomis<br />
ir mūsų gera valia tikrai kalbėtis su<br />
Roma. Jie nesupranta, kodėl mes nenorime<br />
tuoj pat imtis kanoninio sprendimo.<br />
Romai Brolijos problema būtų<br />
išspręsta tokiu praktiniu susitarimu;<br />
doktrininių diskusijų vengiama arba<br />
jos atidedamos. Gi mums kiekviena<br />
diena vis aiškiau įrodo, kad turime<br />
mak simaliai išsiaiškinti pamatinius<br />
dalykus prieš darydami nors vieną<br />
2008 Spalis - gruodiS Nr. 4 (<strong>31</strong>)<br />
59
Change language