You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
PASAULIS, BAŽNYČIA, TRADICIJA<br />
Brolijos vyskupai Lurdo Šv. <strong>Pijaus</strong> X bazilikoje 2008 m. spalio 25 d.<br />
Nuo to laiko, siekdami apsisaugoti,<br />
mes prašėme konkrečių veiksmų, kurie<br />
nedviprasmiškai parodytų Romos<br />
intencijas mūsų atžvilgiu: tradicinių<br />
Mišių visiems kunigams ir ekskomunikos<br />
dekreto atšaukimo. Šių dviejų<br />
priemonių siekta ne tiesiog siekiant<br />
tam tikros naudos mums, bet tam,<br />
kad į [Kristaus] Mistinį Kūną vėl būtų<br />
įkvėpta tradicinio gyvenimo ir kad tai<br />
netiesiogiai padėtų sukurti teisingus<br />
santykius tarp Brolijos ir Romos.<br />
Pirmieji atsakymai nerodė susidomė<br />
jimo mūsų ketinimais ir<br />
tepatvirtino mūsų būgštavimus: esą<br />
neįmanoma su teikti laisvės Mišioms,<br />
kadangi, nors ir suvokiama, kad<br />
tos Mišios nie kuomet nebuvo<br />
panaikintos, kai kurie vyskupai ir<br />
tikintieji mano, jog tai sumenkins<br />
Paulių VI ir liturginę reformą...<br />
Kalbant apie eks komuniką, tai ji<br />
būsianti panaikinta įvykus susitarimui.<br />
Nepaisant šių prieš taravimų, mes<br />
nenutraukėme plono tokių sudėtingų<br />
santykių siūlo, suvokdami, kad kovojame<br />
dėl daug svarbesnių dalykų, nei<br />
mūsų sunkios būklės pagerinimas. Čia<br />
svarbu ne asmenys, o nuostata, kurios<br />
amžiais laikėsi visi Bažnyčios nariai ir<br />
kurios mes tebesilaikome – ji priešinga<br />
tai naujai dvasiai, vadinamai „II Vatikano<br />
dvasia“. Mums akivaizdu, kad toji<br />
58<br />
2008 Spalis - gruodiS Nr. 4 (<strong>31</strong>)<br />
Spalio 26 d. Šv. Mišios Kristaus Karaliaus garbei (18 000 dalyvių)<br />
nauja dvasia yra šventosios Motinos<br />
Bažnyčios šiandieninių nesėkmių<br />
šaknis ir pagrindinė priežastis. Todėl<br />
esminis mūsų veiksmų ir mūsų santykių<br />
su Romos autoritetais motyvas<br />
visuomet buvo tas, kad visi mes<br />
kaip galima išmintingiau padėtume<br />
Bažnyčiai grįžti prie dalykų, kurių ji<br />
negali atsisakyti, nepuldama tiesiai į<br />
savižudybę.<br />
Mūsų padėtis labai delikati: viena<br />
vertus, mes pripažįstame tiek Romos autoritetų,<br />
tiek vietos vyskupų teisėtumą.<br />
Kita vertus, mes ginčijame kai kuriuos<br />
jų sprendimus, kadangi jie, kiekvienas<br />
vis skirtingu laipsniu, prieštarauja tam,<br />
ko visuomet mokė ir ką įsakė Magisteriumas.<br />
Čia mes savo ruožtu jokiu<br />
būdu nepretenduojame tapti teisėjais ir<br />
nenorime tik atsirinkti, kas mums tinka.<br />
Tai ne kas kita, kaip išreiškimas be galo<br />
skaudaus pastebėjimo, kad esama prieštaravimų<br />
tiek su mūsų katalikiška sąžine,<br />
tiek su tikėjimu. Tokia situacija labai<br />
rimta, ji negali būti traktuojama lengvabūdiškai.<br />
Tai ir yra priežastis, kodėl judame<br />
į priekį labai lėtai ir su didžiausiu<br />
atsargumu. Žinoma, mums labai svarbu,<br />
kad atsidurtume padėtyje, kurioje mūsų<br />
gyvenimas Bažnyčioje konkrečiai palengvėtų,<br />
tačiau čia minėtų daug gilesnių<br />
ir esminių sunkumų aiškus supratimas<br />
mums neleidžia abiejų problemų statyti<br />
į vieną lygmenį. Mums taip aišku, kad<br />
tikėjimo ir to tikėjimo dvasios klausimas<br />
turi pirmenybę prieš visa kita, jog mes<br />
neįsivaizduojame praktinio sprendimo,<br />
saugiai neišsprendus pirmosios problemos.<br />
Šventoji Motina Bažnyčia mus visuomet<br />
mokė, kad turime būti pasirengę<br />
verčiau prarasti viską, net mūsų gyvybę,<br />
nei prarasti tikėjimą.<br />
Keisčiausia, kad dabar susilaukiame<br />
smūgių iš Bažnyčios vidaus – tokia<br />
yra mūsų išgyvenamos dramos šiurkšti<br />
realybė.
Change language