You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
IŠ ARKIVYSKUPO GYVENIMO<br />
paskaita, po kurios, 19 valandą, vaikai<br />
paleidžiami 16 .<br />
Marceliui gatvėje tenka pakęsti savo<br />
vyresniojo brolio klasiokų patyčias:<br />
„Maziukas, maziukas, mazuciukas!“<br />
Marcelis nieko neatsako, susivaldo,<br />
suprasdamas, kad jiems tai atsibos greičiau,<br />
jeigu jis apsimes nieko negirdintis.<br />
Panašiai atsitiko ir kitam berniukui:<br />
jis, būdamas silpnesnis, greitai<br />
tapo tikru patyčių objektu. Vos ištrūkę<br />
iš kolegijos priežiūros, jo bendramoksliai<br />
ėmė jį užsipuldinėti. Marcelis<br />
ateina jam į pagalbą ir greitai juos<br />
sugėdinęs išvaiko 17 .<br />
1913 m. jis pereina į aštuntąją<br />
klasę, vadovaujamą kun. Patooro. Čia<br />
išlaiko gerą pažymių vidurkį ir gauna<br />
penkis pagyrimo raštus 18 .<br />
Karo metai, 1914–1918 –<br />
Marcelio pašaukimas<br />
1914 m. mokslo metai prasidėjo<br />
ištuštėjusioje kolegijoje: ją paliko daug<br />
mokytojų, mobilizuotų į kariuomenę<br />
tarnauti kapelionais, tarp jų ir patys<br />
geriausi. Pavaduojantis kunigas, deja,<br />
yra nepastovaus būdo. Klasėje įsivyrauja<br />
visiškas sąmyšis, ir Marcelis tuo taip<br />
pasipiktina, kad mama turi eiti skųstis<br />
vadovybei. Iš tikrųjų, (kaip apibendrina<br />
jo sesuo Christiane, papasakojusi<br />
apie šį nutikimą) bet kokia neteisybė,<br />
nesvarbu, žaidimuose ar vadovavime,<br />
visada jį privers protestuoti 19 .<br />
1915 m. spalį Marcelis pereina į<br />
šeštąją A1 klasę. Jis ir toliau mokosi<br />
geriausiais pažymiais: 1916 m. liepos<br />
mėnesio laureatų sąraše prie jo pavardės<br />
– dvylika nominacijų. Tais pačiais<br />
metais jis įstoja į Šventųjų Angelų kongregaciją,<br />
maldos grupę, organizuojamą<br />
kolegijoje tarp jo amžiaus moksleivių,<br />
ir perskaito pasiaukojimo šventiesiems<br />
angelams aktą kartu su savo draugais<br />
Jacques’u Dumortieru, Christianu Leurentu<br />
ir Georges’u Donze 20 .<br />
1916–1917 metais visus sukrėtė<br />
tai, kad vokiečių armija iš pradžių dalinai,<br />
o vėliau visiškai užėmė kolegiją,<br />
aplenkdama tik koplyčią. Pamokos<br />
vykdavo atsitiktinėse, laikinose patalpose.<br />
Patriotiškai nusiteikę moksleiviai,<br />
areštuoti už kenkimą vokiečių<br />
armijai, buvo išlaisvinti įsikišus kun.<br />
Maurice’ui Lehembre, vokiečių kalbos<br />
mokytojui: jo ginamasis žodis, pasakytas<br />
gražia vokiečių kalba, sukėlė teisėjų<br />
susižavėjimą ir lėmė jų išteisinimą 21 .<br />
1917–1918 metai, vis dar extra<br />
muros [ne mokyklos patalpose], buvo<br />
lemiami Marcelio dvasiniam, moraliniam<br />
ir intelektualiniam vystymuisi.<br />
Jis parodė savo drąsą ir pamaldumą,<br />
kasdien, taip pat ir iki komendanto<br />
valandos atšaukimo šeštą valandą<br />
ryto, eidamas patarnauti savo nuodėmklausio<br />
kun. Desmarcheliero<br />
Mišioms. Vieną rytą jis vos paspruko<br />
nuo vokiečių patrulio, kuris, atrodė,<br />
tik jo ir laukė, ir kuris būtų lengvai<br />
su juo susidorojęs. Kai taip klostosi<br />
reikalai, ar jis galės ir toliau vaikščioti<br />
patarnauti Mišioms Kunigas paprasčiausiai<br />
patarė, kad Marcelis ateitų iš<br />
kitos pusės, Abattoir gatve. Ar ji buvo<br />
saugesnė Viena yra tikra, kad Marcelis<br />
kiekvieną rytą atlikdavo tikėjimo<br />
ir drąsos aktą, kurį Dievas galėjo tik<br />
palaiminti.<br />
Kai kas nors klausdavo motinos<br />
Marie-Christiane’os, kada, jos manymu,<br />
jos brolis Marcelis pajuto pašaukimą,<br />
ji atsakydavo: „Aš manau, kad jis<br />
jį visada turėjo!“ 22<br />
Kartą, kai jie ruošė pamokas, kiekvienas<br />
prie savo stalo pusės valgomajame,<br />
ji jo netikėtai paklausė:<br />
– Ką tu ketini veikti toliau Kuo<br />
nori būti<br />
„Bet tuoj pat, – pasakoja ji, – aš<br />
supratau, kad jis man nieko neatskleis,<br />
tik paerzins. Ir tęsiau“:<br />
– Ar tu manai, kad tapsi kunigu<br />
– O, kai kuo daugiau!<br />
– Tu juk negali užsinorėti tapti vyskupu!<br />
– Galiu, juk šv. Paulius sako, kad to<br />
norėti galima.<br />
– Vadinasi, tu nori būti vyskupas<br />
– O, kai kuo daugiau!<br />
– Bet kuriuo atveju, tu negali tapti<br />
popiežiumi, kadangi dabar popiežiais<br />
tampa tik italai.<br />
– Vadinasi, beveik popiežiumi!<br />
„Bet jo tonas buvo toks, tarsi jis mane<br />
tik erzintų, ir aš iš apmaudo nutilau.<br />
Keista, argi kaip tik tuo momentu nebuvo<br />
atspėta, kuo jis taps vėliau, jam pačiam<br />
nenorint ir netgi apie tai negalvojant“ 23<br />
Šaunusis kunigas Louisas Desmarchelieras<br />
prisidėjo prie jo pašaukimo<br />
atskleidimo paauglystės amžiuje, ypač<br />
ketvirtoje A1 klasėje, kai jis buvo<br />
jo pa grindinis mokytojas (1917–<br />
1918 m.). Visa klasė jį garbino, ir jis<br />
ją padarė pavyzdine klase. „Ar Marcelis<br />
prie to prisidėjo“ – tokį klausimą<br />
sau užduoda jo sesuo Christiane. Mes<br />
tuo noriai tikime, matydami jo mokymosi<br />
rezultatus: pirmasis prizas už<br />
stropumą ir graikų kalbos pratimus<br />
(naujas mokomasis dalykas), antrasis<br />
prizas už klasikinės poezijos deklamavimą<br />
ir dešimt pagyrimo raštų, iš<br />
kurių antrasis – už tikybą 24 .<br />
Mokslo metų pabaigoje visa klasė<br />
vieningai įteikė direktoriui prašymą<br />
palikti jų mokytoją jiems ir trečioje<br />
klasėje; prašymas buvo patenkintas.<br />
Kaip daugumos savo mokinių dvasinis<br />
vadovas, jis buvo dieviškosios malonės<br />
pasirinktas įrankis, kadangi iš dviejų<br />
kun. Desmarcheliero klasių, iš dešimties<br />
ar dvylikos jo buvusių mokinių tik<br />
du vėliau vedė, visi kiti įstojo į vienuolių<br />
ordinus 25 .<br />
1918 metų spalį, likus kelioms<br />
savaitėms iki paliaubų, Turkua patiria<br />
siautulingą išvadavimo džiaugsmą.<br />
Naujieji mokslo metai pagaliau vėl<br />
prasidėjo intra muros.<br />
Taigi Marcelis mokosi trečioje klasėje<br />
pas savo brangųjį kun. Desmarchelierą.<br />
Tai buvo jo geriausi metai, kadangi<br />
1919 metų laureatų sąraše jis laimėjęs<br />
keturiolika nominacijų, iš kurių – trys<br />
pirmieji prizai: už stropumą, vertimą į<br />
lotynų kalbą, vertimą į graikų kalbą, o<br />
antrasis prizas – už matematiką. Jis įstojo<br />
į kolegijos Švč. Mergelės kongregaciją.<br />
Detalios šios kongregacijos susirinkimų<br />
16<br />
Dr. Henri DESBONNETS, 1997 gegužės<br />
Dr. 16 Henri d., rankr. DESBONNETS, II, 14, 1–4. 1997 gegužės<br />
21 23<br />
Švč. Širdies institutas, Prisiminimų albumas,<br />
MFMM, 6-7.<br />
16 17 18<br />
16 d., rankr.<br />
1865–1965<br />
II, 14,<br />
m.,<br />
1–4.<br />
p. <strong>31</strong>–32.<br />
MFMM, 5. 241914 Rankraštinis m. liepos laureatų mėn. laureatų sąrašas, sąrašas, karo<br />
17 Švč. MFMM, Širdies 5. instituto archyvas. 19 MFMM, 225. E. 20 1996<br />
Švč.<br />
m.<br />
Širdies<br />
gegužės<br />
instituto<br />
18 d.<br />
archyvas, 25 Z 16, metai, knyga 1917-1918 35. 21 Švč. m. Širdies institutas,<br />
18 Prisiminimų 25<br />
1914 m. liepos albumas, mėn. laureatų 1865–1965 sąrašas, m., p. <strong>31</strong>–32. 22 E. 1996 m. gegužės 18 d. 23 MFMM, MFMM, 6-7. 24 Rankraštinis 6. laureatų sąrašas,<br />
Švč. karo Širdies metai, instituto 1917–1918 archyvas. m. 25 MFMM, 6.<br />
19<br />
MFMM, 5.<br />
20<br />
Švč. Širdies instituto archyvas, 25 Z<br />
16, knyga 35.<br />
2008 Spalis - gruodiS Nr. 4 (<strong>31</strong>)<br />
5
Change language