Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Mūsų protas visai teisingai sprendžia<br />
apie sielos prigimtį iš jos veiksmų.<br />
Gi sielos veiksmai, kuriuos ji atlieka<br />
protu ir valia, yra anaiptol ne medžiaginiai.<br />
Protu ji sudaro sąvokas, sprendimus,<br />
protavimus, iš pasekmių suranda<br />
priežastis, pažįsta labiausiai abstrakčias<br />
ir bendriausias sąvokas, tokias kaip būties,<br />
esmės, tiesos, teisingumo, gėrio ir<br />
pan., sukuria įvairius mokslus ir t. t...<br />
Visa tai jokiu būdu ne medžiaginiai dalykai.<br />
Todėl negali būti medžiaginė nė<br />
pati siela. Valia ji geidžia antjuslinių ir<br />
dvasinių dalykų, tokių kaip pats gėris,<br />
dorybė, amžinybė ir pan. To dar maža.<br />
Ne kartą dėl šių dalykų ji paniekina<br />
juslines, daug apčiuopiamo malonumo<br />
teikiančias gėrybes. Visa tai rodo, kad<br />
ji nepriklauso nuo medžiagos, yra už ją<br />
aukštesnė, dvasinė.<br />
Tačiau siela nėra gryna<br />
dvasia kaip, pvz., angelai,<br />
bet skirta būti su kūnu.<br />
Kūną ji gaivina, yra jo<br />
veiksmų priežastis, naudojasi<br />
juo kaip įrankiu, bet,<br />
kaip matyti iš jos proto<br />
ir valios veiksmų, nuo jo<br />
viduje nepriklauso, kaip<br />
kad nuo kūno priklauso<br />
tasai gyvybės pradas, kuris<br />
yra gyvūnuose ir augaluose.<br />
Todėl tarp žmogaus ir<br />
kitų šio pasaulio gyvių yra<br />
esmės, o ne vien laipsnio<br />
skirtumas.<br />
Kad žmogaus siela<br />
yra protinga, ir kad protas<br />
visa esme skiriasi nuo<br />
gyvulių instinkto, tai savaime<br />
aišku.<br />
Žmogaus valią esant<br />
laisvą neabejotinai rodo,<br />
pirmiausia, mūsų pačių<br />
sąmonė. Juk prieš darydami<br />
kokį veiksmą, mes<br />
paprastai pagalvojame,<br />
daryti jį, ar nedaryti. Kai<br />
jau nusistatome jį daryti<br />
ir darome, tai ir tada žinome,<br />
kad galėtume jo<br />
nedaryti ar jį nutraukti.<br />
Atlikę veiksmą, jaučiame<br />
esą už jį atsakingi ir, jeigu<br />
jis buvo nedoras, patiriame<br />
tam tikrų priekaištų<br />
ar net apgailestaujame jį darę. Mes<br />
dažnai darome įvairiausių pasiryžimų<br />
ateičiai. Be to, mes aiškiai skiriame<br />
veiksmus, kurie mumyse nėra laisvi<br />
ir už kuriuos nesame atsakingi, kaip,<br />
pvz., maisto virškinimo, kraujo apytakos<br />
ir pan. veiksmai. Visa tai jokiu<br />
būdu nebūtų įmanoma, jei mūsų valia<br />
nebūtų laisva. Taip pat ir bendras visų<br />
žmonių įsitikinimas bei elgesio būdas<br />
liudija valios laisvumą. Nekalbant jau<br />
apie tai plačiau, pakanka tik prisiminti,<br />
kad visose šalyse (net ir tose, kur<br />
teoriškai nenorima pripažinti valios<br />
laisvumo) leidžiama įstatymų, įsakymų,<br />
duodama nurodymų, potvarkių,<br />
draudimų, skiriama atlyginimų ir<br />
ypač bausmių. Tačiau visa tai būtų<br />
visiškai tuščias ir beprasmis dalykas,<br />
Žmogus-mikrokosmosas kaip pasaulio-makrokosmoso galva.<br />
Miniatiūra iš šv. Hildegardos „ Dievo darbų knygos “ . 1230 m.<br />
AUKŠTYN ŠIRDIS<br />
jei žmogus negalėtų pats tvarkyti savo<br />
veiksmų, bet būtų viduje priverstas<br />
taip, o ne kitaip elgtis. Tad aiški tiesa,<br />
kad žmogaus valia laisva. Ją patvirtina<br />
ir apreiškimas. Juk visi Šv. Rašte<br />
esantieji tokie įvairūs raginimai vengti<br />
pikto ir daryti gera, visi tokie ryškūs<br />
grasinimai bausmėmis už pikta bei tų<br />
grasinimų įvykdymai, visi nemažiau<br />
ryškūs žadėjimai atlyginti už gera tiek<br />
šiame pasaulyje, tiek ypač amžinybėje,<br />
visi taip gausūs šaukimai į atgailą,<br />
visas, pagaliau, išganymo mokslas remiasi<br />
tuo, kad žmogaus valia laisva.<br />
Todėl kai XVI šimtmetyje Liuteris ir<br />
kiti klaidų prasimanytojai ėmė skelbti,<br />
kad po pirmųjų tėvų nuodėmės žmonės<br />
nustojo valios laisvumo, Bažnyčia<br />
griežtai juos pasmerkė.<br />
Kad žmogaus siela nemirtinga,<br />
tai savaime einanti<br />
išvada iš to, kad ji dvasinė.<br />
Juk genda, yra ir nyksta tik<br />
kas susideda iš dalių, atseit,<br />
tik medžiaginės būtybės. Gi<br />
dvasia dalių neturi. Tad negali<br />
ji nė suirti bei pranykti.<br />
Siela taip pat nepriklauso<br />
nuo kūno iš vidaus. Todėl<br />
jo irimas bei nykimas jos nepaliečia.<br />
Sunaikinti ją galėtų<br />
nebent tik tas, kas ją sukūrė<br />
– Dievas. Bet būtų priešinga<br />
jo išminčiai kurti savaime<br />
nenykstančią būtybę, o paskui<br />
ją naikinti. Taigi mūsų<br />
protas rodo žmogaus sielą<br />
esant nemirtingą.<br />
Tą pat sako ir apreiškimas.<br />
Daugelyje Šv. Rašto<br />
vietų yra pažymėta ir pabrėžta<br />
tiesa, kad siela nemiršta.<br />
Štai vienas kitas pavyzdys:<br />
„Nebijokite tų, kurie užmuša<br />
kūną, o sielos negali užmušti“<br />
(Mt 10, 28). Mirštančiam<br />
ant kryžiaus piktadariui Jėzus<br />
pareiškė: „Iš tikrųjų, sakau<br />
tau, šiandien tu būsi su<br />
manimi rojuje“ (Lk 23, 43).<br />
Palyginime apie elgetą Lozorių<br />
ir pokyliaujantį turtuolį<br />
jis pasakė: „Numirė elgeta<br />
ir buvo angelų nuneštas į<br />
Abraomo prieglobstį. Mirė<br />
taip pat ir turtingasis ir buvo<br />
2008 Spalis - gruodiS Nr. 4 (<strong>31</strong>)<br />
53
Change language