Netektys. Draugo laiškai II - Jaunimo psichologinės paramos centras

per netektá visuomet padaro mus brandesnius ir labiau suaugusius, negubuvome iki tol. Svarbu neneigti praradimo skausmo, neslopinti jo alkoholiu,narkotikais ar vaistais. Priëmæ ir iðgyvenæ netektá pasikeièiame –daþniausiai tampame realesni, kantresni, iðtvermingesni.Kiekvienam kaþkada kilo arba kyla toks klausimas:Sakykit, kodël þmonës mirðta? Tie, kurie mums labiausiai reikalingi,iðeina. Kodël pasaulis toks neteisingas? Ar yra Dievas?Manau, kad ne. Juk jeigu bûtø, jis neleistø, kad pasaulyjevyktø tokia neteisybë. Kodël taip skaudu? Nekenèiupasaulio! Nekenèiu!!!Atsakymas Atrodo iðgyveni didþiulá skausmà dël artimo þmogausmirties. Ði netektis sukëlë Tavyje daug prieðtaringø jausmø:liûdesá, pyktá, neþinià, netikëjimà, skausmà. Suprantu,kad tokiu sunkiu momentu jautiesi beviltiðkai,kyla daug klausimø. Mirtis gàsdina, verèia pajustigyvenimo baigtinumo jausmà. Tampa baisu. Nebëknuo ðiø jausmø, kad ir kokie sunkûs jie bûtø, nebijokpasidalinti jais su kitais, iðverkti juos, iðvaduoti savomintis kalbëdamas apie, tai kas Tave slegia. Að, ir turbûtniekas pasaulyje, negalës atsakyti á Tavo klausimàapie tai, kodël þmonës mirðta. Taip yra – mes gimstamepasaulyje, kuriame visi kaþkada mirðta. Labai skaudususitaikyti su brangiø þmoniø mirtimi. Tikiu, kadkiekviena kanèia, kurià pakëlëme ir iðgyvenome, poaklo skausmo periodo leidþia pamatyti kaþkà daugiau– kaip apie mirtá, taip ir apie gyvenimà.Draugo laiðkai. – Vilnius, Heksagrama, 200410