GEDËJIMASIr dar – susitaikiau su tuo, kad esu viena ir kad taip pat kada norsturësiu mirti. Jei jau galëjau priimti savo paèios mirtingumà, tekosusitaikyti ir su mylimo þmogaus mirtimi. Dar daugiau – turëjaupriimti man likusá gyvenimà ir atsakomybæ tinkamai já nugyventi.EDGERTON D.F. EIKI RAMYBËJE:VADOVAS KENÈIANTIEMS NETEKTIES SKAUSMÀBob Deits knygoje „Gyvenimas po netekties“ raðo, kad á klausimà „kieklaiko reikia apverkti artimo þmogaus mirtá?“ daþniausi atsakymai – tai„nuo 2 parø iki 2 savaièiø“. O realybë tokia, kad tuo metu þmogus daþniausiaidar ir nepradeda gedëti taip, kaip gedës po laidotuviø dar 1–2metus. Tuo metu þmogus dar tik bando priimti tai kas ávyko, jis uþimtaslaidotuviø ir pomirtiniais tvarkymo reikalais. Gedëjimas visu aðtrumuprasideda daþniausiai tada, kai visi aplinkiniai jau beveik pamirðo, kadjûs iðgyvenote netektá, gyvenimas eina savo vaga, o jums joje labai sunkuiðbûti, jûs nespëjate, jauèiatës nesuprastas, nelaimingas, pavargæs ir begalo vieniðas be to, kurio netekote. Ir tik per 1–2 metus po netekties jûsturëtumëte vël gráþti á áprasto, normalaus gyvenimo ritmà.Visi netekusieji gedi, kiekvienas ðá liûdesio ir gëlos etapà praeinasavaip. Taèiau visi iðgyvena tam tikrus gedëjimo etapus. Gedëjimas pasireiðkiair atsispindi ávairiuose lygmenyse: fiziniø pojûèiø, jausmø, paþinimoprocesø, elgsenoje.Gedinèiojo jausmai: gilus liûdesys, sielvartas. Neretai – pyktis: ant gydytojø,kurie „laiku nesuteikë pagalbos“, ant artimøjø, kad nepadarë to kasgal bûtø iðgelbëjæ, ant savæs, ant viso pasaulio, kuris toks neteisingas...Kaip raðo Elizabeth Kubler-Ross: „sielvartavimo procese visada esti ðiektiek pykèio. Në vienas ið mûsø nenorime prisipaþinti pykæ ant mirusiojo,todël ðios emocijos yra slepiamos, slopinamos ir prailgina liûdesio laikotarpáarba pasireiðkia kitais bûdais. Verta prisiminti, kad turëtume ne smerktitokius jausmus, manydami, kad jie blogi ar gëdingi, bet suprasti jøtikràjà reikðmæ bei labai þmogiðkà prigimtá“.Visi gedintys iðgyvena daug nerimo. Visi randa kaþkà, ko nepadarëdël mirusiojo, ir dël to iðgyvena kaltæ. Visi, kas neteko brangaus artimoþmogaus, jauèiasi labai vieniði be jo.28
Galimi fiziniai pojûèiai (bet nebûtinai pasireiðkiantys!): padidintas jautrumastriukðmui, galvos skausmai; verþimo, spaudimo, uþgulimo jausmaskrûtinëje (akmuo ant ðirdies); pilvo skausmai ir virðkinimo sutrikimai;energijos trûkumo jausmas, raumenø silpnumas, sausa burna, kvëpavimosunkumai, kurie pasireiðkia prabudus, miegant jø nëra; kartaisatsirandantis pojûtis apie savo kûno funkcijø kontrolës sumaþëjimà.Paþinimo sferos sutrikimai: jausmas, kad „mirusysis yra kaþkur netoli“,gali pasigirsti jo þingsniai, balsas.Elgsenos problemos ir ypatumai: miego, apetito sutrikimai; „protingo“elgesio stoka, uþeinantys verksmo epizodai, labai daþnas kapiniø lankymas,mirusiojo daiktø kaupimas.Èia iðvardinti sutrikimai pasireiðkia nebûtinai visada ir visiems. Bettai, kad panaði savijauta gali pasireikðti – normalu.Gedëjimo etapai1) Ðokas ir susikaustymas, arba „nejautra“. Tai netekties iðgyvenimas pirmasdienas po artimojo mirties. Vieni þmonës jauèiasi lyg „uþðaldyti“,kitiems pasireiðkia tai, kà priimta vadinti „isterijomis“. Labai sunku priimtiartimo þmogaus mirties faktà, todël pasireiðkia reakcijos, kurios lyguþdaro praradimo jausmus ið karto po netekties ir paruoðia þmogø palaipsniuipriimti realø artimojo mirties faktà. Ðoko fazë tæsiasi kelias dienas.Praëjus ðokui ateina dvasinis skausmas.2) Neigimas ir atsiribojimas. „Þinau, kad mirë, bet negaliu patikëti“. Labaiskaudu ir sunku priimti artimo þmogaus mirtá. Pasàmonë, jausmailabai lëtai ir sunkiai ásileidþia þinià apie artimojo mirtá. Sieloje atsiveriadidelë tuðtuma, kurià anksèiau uþpildë miræs artimas þmogus. Ði tuðtuma– skausminga kaip þaizda. Todël gali atsirasti laikina nemiga, dingti apetitas.Gedinèiajam sunku ir gali nesinorëti rûpintis savimi, asmenine higiena.Gali atsirasti fantazijos apie mirusájá, kaip apie gyvà – kaip jis/jituoj ateis ið darbo, tuoj paskambins. Akys gali ieðkoti mirusiojo áprastosevietose, kur anksèiau jis bûdavo, kai buvo gyvas. Sunku atlikti visus áprastusdarbus. Apëmusi bejëgiðkumo bûsena þadina pyktá. Gali bûti pikta jauèiantkitø pastangas per greitai nuraminti, erzins ávairûs netinkantys patarimaiuþsimirðti. Aplinkiniai pamirð jûsø netektá þymiai greièiau negujûs. Gali norëtis uþsidaryti nuo visø, atsiriboti. Þinoma, nebûtinai, kasèia paraðyta, pasireikð. Bet kaþkà panaðaus iðgyvena dauguma þmoniø.29
- Page 2 and 3: Leidinio tekstas apie netektis ir r
- Page 4 and 5: UDK 159.92-053.6Dr-107Ieðkanèius
- Page 7 and 8: PRATARMËPrieð metus, 2004 metø p
- Page 9 and 10: APIE NETEKTISEiname á kaþkà, ko
- Page 11 and 12: MIRTISMirtyje atrasi gyvenimà, gyv
- Page 13 and 14: Kà darome, kai mûsø mylimi þmon
- Page 15 and 16: mas, ðarvojimo vietos, kapiniø pa
- Page 17 and 18: Kaip vaikai supranta mirtáNetektys
- Page 19 and 20: Mirus artimam þmogui, vaikai daþn
- Page 21 and 22: Draugø mirtisSu amþiumi draugai v
- Page 23 and 24: Kaip padëti gedint vaikuiVaikai, k
- Page 25 and 26: miai pakalbëti su vaiku apie netek
- Page 27: Labai svarbu apie tai kalbëti ne p
- Page 32 and 33: Atsakymas Nors nuo tada kai netekai
- Page 34 and 35: KAIP PADËTI NETEKUSIEMSAplinkiniam
- Page 36 and 37: Taip sunku gyventi be jo, Dieve, ka
- Page 38 and 39: Tavo vaikinui labai sunku, kad jis
- Page 40 and 41: Prieð pusantrø metø iðgyvenau k
- Page 42 and 43: NUSIÞUDÞIUSIØJØ ARTIMIEJIArtim
- Page 44 and 45: Parama nusiþudþiusiøjø artimies
- Page 46 and 47: Visus nusiþudþiusiojo artimuosius
- Page 48 and 49: 5. Pagalba suvokiant, priimant ir k
- Page 50 and 51: deda eiti ir toliau. Normalu, kai t
- Page 52 and 53: Nelik ir toliau viena su sunkiais i
- Page 54 and 55: Man kartais bûna labai sunku, kai
- Page 56 and 57: kartais paliûdëtiIr kokias tris d
- Page 58 and 59: Atsakymas Iðsiskirti, iðgyventi j
- Page 60 and 61: ës ir brandumo, leidþia kitaip ve
- Page 62 and 63: juos iðgyvendama, neslopindama, ne
- Page 64 and 65: Mano tëtis iðëjo gyvent pas kit
- Page 66 and 67: Yra tokia iðmintinga malda: „Die
- Page 68 and 69: Pagrindinës taisyklës, kurias pri
- Page 70 and 71: Likimo ir mirties nerimas yra pagri
- Page 72: Naudingos nuorodosJaunimo psicholog