Netektys. Draugo laiškai II - Jaunimo psichologinės paramos centras

deda greièiau pamirðti apie tai, kas gali likti ið kûno. Gedëjimas trumpëjair tampa uþdaru gedinèiojo reikalu.Taip atsiranda mirties draudimas norint apsaugoti laimæ.Taèiau þmogus ið esmës per ðá laikotarpá nepasikeitë. Kaip raðo ElisabethKubler-Ross: „Mirtis tebëra siaubingas, keliantis baimæ ávykis: josbijome net tada, kai tariamës beveik áveikæ ðá jausmà. Pasikeitë tik mûsøkova su mirtimi ir merdëjimu, jø sutikimas bei santykiai su mirðtanèiaisligoniais “.Kad ir kaip besikeistø poþiûriai, maþai kas ginèysis, jog gyvenimas irmirtis yra labai tampriai susijæ. M.Heidegger yra iðsakæs labai svarbiàmintá apie tai – kai suvokiame, kad mirsime, tai skatina mus pereiti áaukðtesnius egzistencijos lygius. Gyvenimo baigtinumà suvokianèiamþmogui maþëja noras nuolatos didinti savo materialiná gerbûvá, kauptidaiktus. Daþniau kyla mintys apie tai, kà ir kas ið tikrøjø reiðkia jo gyvenime,kas yra vertinga, kas maþiau, kas laikina, o kas ne. Daugiau màstomaapie atsakomybæ uþ savo gyvenimà, o ðiuos apmàstymus lydi konkretûs,atsakingi ir brandûs veiksmai.Artimas susitikimas su mirtimi keièia þmones. Þinomà pavyzdá apietai galima rasti Levo Tolstojaus kûrinyje „Karas ir taika“. Jo herojus PjerasBezuchovas, iki susitikimo su mirtimi, gyveno pilnà beprasmybës ir tuðtumosrusø aristokrato gyvenimà. Karo su Napoleono armija metu Pjeraspaimamas á nelaisvæ ir laukia suðaudymo – ðeðtas eilëje. Penkis prieð jábuvusius belaisvius nuðauna, o jam, netikëtai, atðaukiama mirties bausmë.Nuo to momento Pjero gyvenimas pasikeièia. Kiekvienà savo gyvenimominutæ jis iðgyvena giliai ir aistringai, sugeba atsidavusiai bendrautisu kitais þmonëmis, paskiria savo jëgas prasmingai veiklai.Gal nëra paprasta tai priimti, kà sako þinomas JAV psichoterapeutasIrvin Yalom, bet taip jau yra: „Fiziðkai mirtis sunaikina þmogø, bet mirtiesidëja já gelbsti“.12