Parama nusiþudþiusiøjø artimiesiemsVisi veiksmai, skirti padëti þmogui, bandþiusiam þudytis, parama nusiþudþiusiøjøartimiesiems (Schneidman E. S., 1973) vadinami postvencija.Nusiþudþiusiojo artimieji – tai nusiþudþiusiøjø ðeimos nariai, bendradarbiai,bendramoksliai, draugai, mokytojai, pacientai; specialistai,teikusieji nusiþudþiusiajam asmeniui pagalbà – gydytojai, psichologai,psichoterapeutai, psichiatrai, konsultantai, slaugës.Pastaruoju metu vis daugiau dëmesio, siûlant psichologinæ paramà,skiriama ir nusiþudþiusiøjø artimiesiems. Manoma, kad vidutiniðkai pokiekvieno nusiþudþiusiojo þmogaus lieka maþiausiai 5–7 saviþudybëslabai stipriai emociðkai paveikti artimi þmonës.Iki 1960 metø apie nusiþudþiusiøjø artimuosius ir paramà jiems neiliteratûroje, nei praktiðkai nebuvo kalbama. Tik 1970 m. Los Andþelo Saviþudybiøprevencijos centre buvo pastebëta, kad nusiþudþiusiø artimiesiemslabai padeda galimybë kalbëti atvirai apie artimojo saviþudybæ. Buvoatliekamas tyrimas, vadinamas psichologine autopsija, kurio pagrindinistikslas – surinkti iðsamià informacijà apie velionio gyvenimà ir visasaplinkybes, kurios galëjo átakoti jo saviþudybæ. Autopsija vykdoma ir kalbantissu nusiþudþiusiojo artimaisiais. Specialistai aptiko, kad ðie pokalbiaiturëjo ir terapinæ reikðmæ nusiþudþiusiøjø artimiesiems – po ðiø nelengvøpokalbiø nusiþudþiusiøjø artimieji vis dëlto jausdavosi geriau.Amerikoje apie 1970 metus grupë psichoterapeutø, kurie patys iðgyvenoartimøjø saviþudybes, pradëjo dirbti kartu <strong>paramos</strong> grupëje. Vëliauðios grupës darbas buvo apraðytas literatûroje. Taip JAV, o vëliau irkitose pasaulio ðalyse pradëjo plisti pagalbos nusiþudþiusiøjø artimiesiemsjudëjimas.Kaip ir kitø mirèiø atvejais, dël artimojo saviþudybës iðgyventainetekèiai bûdingi 4 iðgyvenimo etapai (Bowlby J., 1991):1) Ðokas arba galima nejautra: tæsiasi 1–7 dienos po saviþudybës.2) Ilgesys, neviltis: iðgyvenami 2 savaites – 3 mënesius. Per ðá laikà baigiasiir aktyvesnë aplinkiniø parama netektá iðgyvenusiam þmogui.Taèiau nusiþudþiusiojo artimasis dar giliai iðgyvena netektá, jam no-44
ëtøsi apie jà kalbëti, daþnai lankyti nusiþudþiusiojo kapà. Taèiausocialinë aplinka jau riboja ðiuos gedinèiojo norus – aplinkiniai nenoriaileidþiasi á kalbas apie nusiþudþiusájá ar apie gedinèiojo jausmusir iðgyvenimus. Aplinkiniai nori kuo greièiau „pamirðti“ ávykusiàsaviþudybæ ir su ja susijusius skausmingus iðgyvenimus.3) Bejëgiðkumas (dezorganizacijos etapas): trunka iki 1–2 metø; pasireiðkiafiziniai sutrikimai, psichologinës ir socialinës adaptacijos problemos.4) Persitvarkymas: gráþtama á funkcionavimo lygá, kuris buvo iki netekties.Kiekvienas þmogus, kurio artimasis nusiþudë, iðgyvena labai daugskausmingø jausmø, kurie daþniausiai yra prieðtaringi, dalis jø, pavyzdþiui,pyktis ant nusiþudþiusiojo, nusivylimas juo, slegia ir tuo, kad tainëra „priimtini“ jausmai galvojant apie mirusiuosius ir ne kiekvienas juosleidþia sau iðgyventi, juolab, pasidalinti ðiais jausmais su aplinkiniais.Emociniai nusiþudþiusiøjø artimøjø iðgyvenimai (Farberow N., 1992):Stiprus netekties jausmas, lydimas liûdesio, sielvarto ir gedëjimo.Kaltë ir pyktis dël patiriamo bejëgiðkumo jausmo – „nieko negalëjaupadaryti, kad uþkirsèiau kelià saviþudybei“. Taip pat pyktis, kuriskyla dël ásitikinimo, kad saviþudis ignoravo socialines ir moralines,religines normas.Gëda, kad giminëje, ðeimoje ávyko saviþudybë – dël neigiamos visuomenësnuostatos.Atstûmimo jausmas – nes tas, kuris nusiþudë, nesitikëjo ar atsisakë –atstûmë artimojo pagalbà.Apleistumo jausmas – nes kiekvienas nusiþudþiusiojo artimasis jauèiasipaliktas.Palengvëjimas – jei tas, kuris nusiþudë, visaip sunkino artimøjø gyvenimà.Galimas saviþudiðkø impulsø sustiprëjimas paèiam nusiþudþiusiojoartimajam.Nusiþudþiusiøjø artimieji dël jausmø sumaiðties neretai jauèia, kadpraranda sugebëjimà kontroliuoti savo gyvenimà ar net esà prie iðprotëjimoribos.45
- Page 2 and 3: Leidinio tekstas apie netektis ir r
- Page 4 and 5: UDK 159.92-053.6Dr-107Ieðkanèius
- Page 7 and 8: PRATARMËPrieð metus, 2004 metø p
- Page 9 and 10: APIE NETEKTISEiname á kaþkà, ko
- Page 11 and 12: MIRTISMirtyje atrasi gyvenimà, gyv
- Page 13 and 14: Kà darome, kai mûsø mylimi þmon
- Page 15 and 16: mas, ðarvojimo vietos, kapiniø pa
- Page 17 and 18: Kaip vaikai supranta mirtáNetektys
- Page 19 and 20: Mirus artimam þmogui, vaikai daþn
- Page 21 and 22: Draugø mirtisSu amþiumi draugai v
- Page 23 and 24: Kaip padëti gedint vaikuiVaikai, k
- Page 25 and 26: miai pakalbëti su vaiku apie netek
- Page 27 and 28: Labai svarbu apie tai kalbëti ne p
- Page 29: Galimi fiziniai pojûèiai (bet neb
- Page 32 and 33: Atsakymas Nors nuo tada kai netekai
- Page 34 and 35: KAIP PADËTI NETEKUSIEMSAplinkiniam
- Page 36 and 37: Taip sunku gyventi be jo, Dieve, ka
- Page 38 and 39: Tavo vaikinui labai sunku, kad jis
- Page 40 and 41: Prieð pusantrø metø iðgyvenau k
- Page 42 and 43: NUSIÞUDÞIUSIØJØ ARTIMIEJIArtim
- Page 46 and 47: Visus nusiþudþiusiojo artimuosius
- Page 48 and 49: 5. Pagalba suvokiant, priimant ir k
- Page 50 and 51: deda eiti ir toliau. Normalu, kai t
- Page 52 and 53: Nelik ir toliau viena su sunkiais i
- Page 54 and 55: Man kartais bûna labai sunku, kai
- Page 56 and 57: kartais paliûdëtiIr kokias tris d
- Page 58 and 59: Atsakymas Iðsiskirti, iðgyventi j
- Page 60 and 61: ës ir brandumo, leidþia kitaip ve
- Page 62 and 63: juos iðgyvendama, neslopindama, ne
- Page 64 and 65: Mano tëtis iðëjo gyvent pas kit
- Page 66 and 67: Yra tokia iðmintinga malda: „Die
- Page 68 and 69: Pagrindinës taisyklës, kurias pri
- Page 70 and 71: Likimo ir mirties nerimas yra pagri
- Page 72: Naudingos nuorodosJaunimo psicholog