Netektys. Draugo laiškai II - Jaunimo psichologinės paramos centras

Normalizuoti su netektimi susijusius iðgyvenimus. Tai reiðkia, kad normalupo netekties kartas nuo karto verkti, liûdëti, blogai jaustis. Normalu,kad gali pasireikðti laikini fiziniai, emociniai sutrikimai. Kai þinome,kad tai normalu, padëkime tai suprasti ir netekusiajam.Nieko, kas susijæ su mirtimi, mirtá atneðusiu ávykiu bei netekusiojo veiksmais– nevertinti. Mirtis sukelia ávairiausiø minèiø ir jausmø artimiesiemsir aplinkiniams. Daþnai jø sumaiðtis ir intensyvumas gali ágautikaltinanèias, teisianèias, vertinanèias formas. Gedintis labai jautrus betkokiam vertinimui, ypaè, kai kalbama apie buvusius santykius su mirusiuoju.Artimojo mirtá iðgyvenæs þmogus daþniausiai linkæs kaltinti save –kà ne taip pasakë, kà ne taip padarë ar ko nepadarë. Jam liûdna, skaudu,pikta, kad nieko negalëjo pakeisti, kad liko be artimo þmogaus. Juolab,nereikia didinti ðios jausmø sumaiðties.Iðreikðti pagarbà ir patiems priimti tai kas vyksta. Jei galite, leiskite saupabûti tuo, á kurá kitas þmogus gali atsiremti. Taèiau norint padëti netekusiajam,reikia turëti laiko ir nuoðirdaus noro padëti. Bet ir nedidelispalaikymas bei supratimas netekusiajam – tai didelë atjauta ir didelë pagalbasunkiu netekties laikotarpiu.Net nespëjau jam pasakyti, kad laukiuosi… Buvo ðaltas ruduo.Vaikðèiojome audringos jûros pakrante. Abu laimingi,jauni, ásimylëjæ... Atrodë, kad niekas negali toslaimës sugriauti. Taèiau að suklydau. Tà patá ðaltà rudenájis mane paliko, pasitraukë ið mano gyvenimovisiems laikams. Liko tik nuotraukos, ðaltas kapas irneblëstantys prisiminimai mano ðirdyje. Negaliu normaliaigyventi, juk mano vardà kartodamas jis pasitraukëið ðio griûvanèio pasaulio. Negaliu pamirðti jorankø ðilumos, akiø spindesio, ramaus balso ir nuostabiausiopasaulyje juoko. Nesvarbu, ar jûs atsakysiteá mano klausimà, man jau niekas nesvarbu. Mannerûpi psichologo pagalbos ir visa kita. Iðeièiau iððio gyvenimo net nedvejojusi, bet negaliu. Juk savoásèiose neðioju jo vaikutá. Jis mûsø meilës ir laimësvaisius. Nenoriu jo prarasti. Tik neþinau, kaip reikëspaþiûrëti jam á akis, kai gims. Juk jis man primins já...35