Netektys. Draugo laiškai II - Jaunimo psichologinės paramos centras

Artimo þmogaus mirtis visada labai skaudus iðgyvenimas.Saviþudybë atneða dar daugiau skausmo, sumaiðtiesir neatsakytø klausimø... Todël þmonëms, iðgyvenusiemssavo artimøjø ar draugø saviþudybæ, organizuojamosspecialios paramos grupës arba siûlomoskitokios pagalbos formos. Galbût ir Tau taptø ðiektiek lengviau, jei savo nerimu ir slogiomis mintimispasidalintum su psichologu?Vaikai ir saviþudybësSu artimøjø saviþudybe susijæ faktai nuo vaikø daþniausiai slepiami. Apietai vaikai daþniausiai iðgirsta ið paðaliniø þmoniø. Geriausiai, kai apievisus baisiausius dalykus vaikai suþino ið karto, kartu su visais. Kitaip jiegali prarasti pasitikëjimà suaugusiais. Kai vaikas nepakankamai informuojamas,didëja tikimybë, kad jis savaip traktuos saviþudybës faktà ar sujuo susijusias nuogirdas – vaikas gali jaustis kaltu dël artimojo saviþudybës.Dël visuotinio tylëjimo vaikas negali pasidalinti kylanèiomis dël artimojosaviþudybës mintimis ir fantazijomis, tai didina átampà, uþtæsiagedëjimo reakcijas. Suaugæ, slëpdami saviþudybës faktà, daþnai ásivaizduoja,kad geriau gelbstintis melas – artimasis ne nusiþudë, o mirë kitaip– buvo nuþudytas ar ávyko nelaimingas atsitikimas, negu tiesa apie mirtá– kad nusiþudë. Taip sumaþinamas vaiko realumo jausmas, jis prarandapasitikëjimà savimi ir suaugusiais (Dyregrov A., 1989).22