6–10 metøÐiame amþiuje vaikai pradeda suprasti, kad mirtis – negráþtamas procesas.Taèiau dar gali iðlikti supratimas, kad jø paèiø mirtis – neámanoma.Supratimui apie kitø mirtá vaikui reikia daugiau konkreèiø patvirtinimø– laidotuviø ritualo, kapo, antkapio (Dyregrov A., 1989). Vaikai augdamivis maþiau jauèiasi „pasaulio centru“, gali daugiau tapatintis su kitaisþmonëmis, suprasti jø jausmus, uþjausti netekus. Ðiame amþiuje vaikaisavo elgesiu vis daugiau orientuojasi á bendraamþiø nuomonæ, vertinimus,todël, bijodami bûti nesuprasti, jie gali slëpti savo jausmus. Mokyklinioamþiaus vaikai santykinai aktyvesni, turi daugiau galimybiø integruotimirties faktà á savo patirtá. Fantazijose ir þaidimuose, atkurdamitraumuojanèius ávykius, vaikai áveikinëja savo bejëgiðkumo jausmà – kerðydamiskriaudikams, gelbëdami silpnuosius.Virð 10 metøVaikai mirtá supranta jau abstrakèiau, plaèiau suvokia jos pasekmes. Todëlir á mirties faktà vaikai ðiame amþiuje gali reaguoti þymiai audringiau.Vaikai pradeda suvokti mirties neiðvengiamumà – kad mirðta visi.Tai didina nerimà, susijusá su mirties tema. Todël ðiame amþiuje vaikailinkæ maþiau galvoti ir kalbëti apie mirtá.Vaikai iðgyvena ir gedi dël kiekvieno artimo þmogaus mirties. Jeimirtis numatoma ir vaikas paruoðiamas psichologiðkai ðiam faktui, jogedëjimo reakcija bus ne tokia stipri, kaip ávykus netikëtai artimojomirèiai.Paauglystëje mirties suvokimas gilëja, aiðkiau suvokiamos mirties pasekmës.Ðiame amþiuje bûdinga galvoti apie gyvenimo prasmæ, kelti egzistenciniusklausimus, galvoti apie mirtá. Artimøjø mirtis aðtrina ðiuosiðgyvenimus. Paaugliai linkæ slëpti savo gedëjimo jausmus ir sielvartà.Ðie iðgyvenimai labiau atsispindi paaugliø elgesyje – paaugliai daugiaukonfliktuoja ar kitaip netiesiogiai iðreiðkia savo jausmus, kurie daþniausiaiyra nukreipti á aplinkinius.Kaip ir suaugæ þmonës, taip ir vaikai, á praneðimà apie mirtá reaguojaávairiai. Bûdingiausios yra ðios reakcijos (Diregrov A., 1989): ðokas irabejonës, baimë ir pasiprieðinimas, apatija ir depresija, elgesys lyg „niekoneatsitiko“.18
Mirus artimam þmogui, vaikai daþniausiai:– jauèiasi prislëgti;– daug ir gyvai atsimena mirusájá;– iðgyvena depresijà ir liûdesá;– jauèia sàþinës grauþatá, kaltina save, jauèia gëdà, kad blogaielgësi su mirusiuoju, negerai apie já galvojo;– pyksta – ant mirties, kuri „atëmë“, ant Dievo, kuris leidomirti, ant kitø þmoniø, kurie nesustabdë mirties, ant mirusiojo– kad paliko, iðdavë.– turi mokymosi sunkumø: ðis simptomas turi polinká uþsitæsti– jei dauguma simptomø praeina per kelis metus, tai ðisgali uþsitæsti daug metø po netekties.– jauèia fizinius negalavimus;– blogiau miega;– pradeda daugiau nerimauti dël kitø savo artimøjø.Svarbu atskirti pasekmes, kurios kyla dël traumuojanèio mirties iðgyvenimo(mirties faktas – trauma), nuo áprastø pasekmiø, kurios lydi gedëjimà.Itin traumuojantys vaikus mirties iðgyvenimai:1) kai mirðta vaikas, jaunas þmogus;2) netikëta mirtis;3) kai vaikas tampa netikëtos, þiaurios, smurtinës ar saviþudiðkosmirties liudininku.Tëvø mirtisStipriausiai vaikai paveikiami, kai mirðta tëvai. Ðis iðgyvenimas toks stiprus,kad vaikui trumpam gali sutrikti realybës suvokimas. Gali pasireikðtistipri emocinë gynyba – suþinojæs, kad mirë vienas ið tëvø, vaikas neverks,kai kurie gali net juoktis ar kitaip keistai elgtis. Mirties faktà vaikiðkasàmonë lyg atmeta – iðstumia visus sunkius jausmus. Tik vëliau, palaipsniui,ði atmesta sukreèianèiø iðgyvenimø dalis lëtai prijungiama prieturimos patirties. Átampa vaikui maþëja, kai jis þiûri filmus, kuriuose vykstanetektys, skaito, klauso apie kitø sunkius iðgyvenimus. Taip palaipsniuivaikas iðgyvena ir priima savo skausmà (Dyregrov A., 1989).Vaikai, kurie netenka tëvø, priskiriami rizikos grupei. D.Black ir M.A.Urbanowich (cit. pagal Dyregrov A., 1989) tyrimai rodo, kad, praëjusmetams po vieno ið tëvø mirties, 50 % vaikø buvo bûdingi su padidintu19
- Page 2 and 3: Leidinio tekstas apie netektis ir r
- Page 4 and 5: UDK 159.92-053.6Dr-107Ieðkanèius
- Page 7 and 8: PRATARMËPrieð metus, 2004 metø p
- Page 9 and 10: APIE NETEKTISEiname á kaþkà, ko
- Page 11 and 12: MIRTISMirtyje atrasi gyvenimà, gyv
- Page 13 and 14: Kà darome, kai mûsø mylimi þmon
- Page 15 and 16: mas, ðarvojimo vietos, kapiniø pa
- Page 17: Kaip vaikai supranta mirtáNetektys
- Page 21 and 22: Draugø mirtisSu amþiumi draugai v
- Page 23 and 24: Kaip padëti gedint vaikuiVaikai, k
- Page 25 and 26: miai pakalbëti su vaiku apie netek
- Page 27 and 28: Labai svarbu apie tai kalbëti ne p
- Page 29: Galimi fiziniai pojûèiai (bet neb
- Page 32 and 33: Atsakymas Nors nuo tada kai netekai
- Page 34 and 35: KAIP PADËTI NETEKUSIEMSAplinkiniam
- Page 36 and 37: Taip sunku gyventi be jo, Dieve, ka
- Page 38 and 39: Tavo vaikinui labai sunku, kad jis
- Page 40 and 41: Prieð pusantrø metø iðgyvenau k
- Page 42 and 43: NUSIÞUDÞIUSIØJØ ARTIMIEJIArtim
- Page 44 and 45: Parama nusiþudþiusiøjø artimies
- Page 46 and 47: Visus nusiþudþiusiojo artimuosius
- Page 48 and 49: 5. Pagalba suvokiant, priimant ir k
- Page 50 and 51: deda eiti ir toliau. Normalu, kai t
- Page 52 and 53: Nelik ir toliau viena su sunkiais i
- Page 54 and 55: Man kartais bûna labai sunku, kai
- Page 56 and 57: kartais paliûdëtiIr kokias tris d
- Page 58 and 59: Atsakymas Iðsiskirti, iðgyventi j
- Page 60 and 61: ës ir brandumo, leidþia kitaip ve
- Page 62 and 63: juos iðgyvendama, neslopindama, ne
- Page 64 and 65: Mano tëtis iðëjo gyvent pas kit
- Page 66 and 67: Yra tokia iðmintinga malda: „Die
- Page 68 and 69:
Pagrindinës taisyklës, kurias pri
- Page 70 and 71:
Likimo ir mirties nerimas yra pagri
- Page 72:
Naudingos nuorodosJaunimo psicholog