Netektys. Draugo laiškai II - Jaunimo psichologinės paramos centras

Man kartais bûna labai sunku, kai galvoju, kad likau viena. Kaipman viso ðito atsikratyti, jeigu að nieko nenoriu,kaip? Að anksèiau gyvenau Ignalinoje, dabar visai neseniaiatvaþiavau á Ðiaulius. Mane kankina begalinëðirdgëla. Palikta didþioji gyvenimo meilë ir draugø nemaþasbûrys. Kiekvienà dienà vis tas pats ir taip toliaukartojasi, jauèiu savyje svetimà þmogø. Net ir eidamaplaèiom Ðiauliø gatvëm jauèiuosi stumdoma visø nuovieno kampo á kità. Jau net pati neþinau, kas man, ovisada buvau linksma ir su visais kartu noriai bendraudavau.Viskas kitaip, viskas pasikeitë, að niekur neinu,bijau gatvës, þmoniø...Kas liko ið mano begalinio linksmumo, að jau netnesugebu apie tai galvoti. Daugelis þmoniø man sako– priprasi, viskas bus gerai. Visi mano, kad tai dël paliktosmeilës ar draugø, bet taip nëra, tikrai pati tàþinau. Að niekada nebûsiu tokia, kokia buvau. Manonuomone, að kritau á gilià depresijà. Jeigu ir taip, taikaip man viso ðito atsikratyti, jeigu að nieko nenoriu,kaip? Viskas jau man atsibodo. Jau seniai nesijuokiauir buvau laiminga. Þinau, kad ðis laiðkutis praslys lengvaipro jûsø akytes, nes turite labai daug darbo ir tokiølaiðkø gaunate per akis. Bet jeigu bûtø galima, labainorëèiau sulaukti atsakymo. Didelis aèiû, kad maneiðklausëte.Atsakymas Iðties, kà nors padaryti, jeigu nieko nesinori – sudëtinga.Bet leisk nepatikëti tuo kà sakai – kad nieko nenori– raðai, kad „jeigu bûtø galima, labai norëèiau sulauktiatsakymo“ á savo laiðkutá. Ir daugiau norø galimanujausti ið Tavo laiðko – ir norà bûti linksmai, irlaimingai, ir mylimai. Tau sunku dabar – nes atitolainuo to, kas buvo mylima ir áprasta – nuo savo miesto,nuo draugø, nuo meilës. Iðties, sunku greitai priimtikaþkà naujo, atsiverti naujiems þmonëms, kai tenkapalikti tai, kas jau buvo brangu ir artima. Todël natûralu,kad jauti ðirdgëlà ir liûdesá.54