Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 1 - Vilniaus universitetas

Visuomenës iððûkiai irÐvietimo reformatoriai nuolatieðko veiksniø ir kintamøjø, kurie daro didþiausiàátakà reformos sëkmei ar nesëkmei.Vadovëliai, pastatai, áranga, biudþetai,vadovai ir kiti dalykai, be abejonës,veikia mokymosi kokybæ, bet tyrëjai pakartotinaikonstatuoja, kad pats svarbiausias,kitus nustelbiantis veiksnys yraaukštos kvalifikacijos mokytojas (Darling-Hammond, 2005; Kennedy, 2005). Todëlpravartu atnaujinti diskusijà apie mokytojorengimà ir kvalifikacijos këlimà.Paspirtys tokiai diskusijai buvo dvikonferencijos, rengtos pernai rudená. Europosðvietimo tarybø tinklo (EuropeanNetwork of Educational Councils – EU-NEC) konferencija vyko 2008 m. spalio13–15 d. Vilniuje. Lietuvos ŠMM Švietimotaryba yra ðio tinklo narë ir priëmëmekvietimà organizuoti konferencijà pedagogørengimo tema. Antra konferencijavyko Prezidentûros iniciatyva pernai spalio24 dienà. Abiejose konferencijose nagrinëtadaugybë temø, taèiau èia susitelksiuties vienu klausimu, kuris mano ásitikinimuyra pamatinis, kalbant apie mokytojorengimà: nauji iððûkiai, su kuriaissusiduria šiandienos mokytojas.Bet kuriame interneto portale paskelbusstraipsná apie ðvietimo reformà, atsirandaaibë komentatoriø, teigianèiø, kaduþ viskà, kas negerai nûdienos ðvietime,kalti Meilë Lukðienë, Darius Kuolys, MarijaBarkauskaitë ir kiti ðvietimo reformos autoriai,sugriovæ senus, gerus ðvietimo pamatus.Kritika pasipila ið tautiðkai nusiteikusiøkonservatyviøjø sluoksniø, kurie kaltinareformos autorius kosmopolitiniø idëjøskleidimu. Nepatenkinti yra ir tie, kurienori gràþinti prieðreforminá, normatyviná, sovietinámodelá. Ir vieni, ir kiti, atrodo, nesuvokia,kad mokytojo aplinka ir darbo sàlygosper pastaruosius 20 metø radikaliaipasikeitë. Kaip raðo Ramutë Bruzgelevièienë(2008): „Pirmiausia – nesuvokta pasauliomastu susiklosèiusi problema, kaipgeometrine progresija didëjantá informacijoskieká sutalpinti á mokyklø programas irkaip priversti toká þiniø kieká ásiminti klasikinësugdymo paradigmos bûdais. Antra –nesuvokta kilusi istorinë ugdymo paradigmoskaitos bûtinybë kintant ideologinei paradigmai– tiek dalies politikø, tiek daliespedagogus rengianèiø aukðtøjø mokykløprofesoriø, tiek pedagogø praktikø, juolabvisuomenës. Dar viena aplinkybë – ne visiemspriimtina holistinë tikrovës samprata,kuria remiantis kurti reformos teoriniaimodeliai. Akademiniams sluoksniams, pedagogamssunku suabejoti per savo gy-venimà ágytomis mokslo tiesomis, þiniomiskaip santykinëmis, kintanèiomis, nes tokssuabejojimas verstø mokytis ið naujo“ (p.244). Nors autorë raðë apie sovietinës mokyklostradicijos iðsiilgusius þmones, tai tinkavisiems, kas nostalgiškai siekia stabilumoir saugumo, to, kas áprasta.mokytojøEmilija SAKADOLSKIENËLietuvos ðvietimo tarybosvicepirmininkë, Vilniaus pedagoginiouniversiteto dëstytojaTendencijos, keièianèios ðvietimàEkonominio bendradarbiavimo ir plëtrosorganizacijos (OECD) Pedagoginiø tyrimøir inovacijø centras neseniai iðleidoataskaità Trends Shaping Education (Tendencijos,keièianèios ðvietimà) 2008 metams.Nors Lietuva kol kas nepriklausoðiai organizacijai, mes á jà pretenduojame,ir ten pateikti duomenys gerai atspindiVakarø ðaliø padëtá. Neanalizuosiu visøOECD iðvardytø tendencijø; parinkaukelias, kurios parodo, kaip keièiasi arbagali keistis mûsø mokiniai ir studentai. Deja,yra mokytojø, kurie nëra parengtišiems pasikeitimams. Tokie mokytojai,kaip rodo tyrimai, nemoka dorotis su didëjanèiaisiððûkiais. Susidûræ su jais, daþnaisupaprastina dëstomà medþiagà ir sukuriakontroliuojanèià intelektualinæ ir socialinæaplinkà, uþuot diferencijuotai tenkinæávairiø mokiniø poreikius.Nenumatytos funkcijos. Tëvai patikisavo vaikus mokyklai, kad ji juos priþiûrëtø,maitintø, saugotø; ne tik mokytø, bet irauklëtø bei ugdytø. Vis daugiau tëvø norisavo pareigas perleisti mokyklai. Be tëvø,yra ir daugelis kitø suinteresuotøjø, kuriekelia mokytojams reikalavimus: darbo rinka,socialiniai partneriai, politikai, tarptautiniaiir nacionaliniai ðvietimo politikos kûrëjaibei patys mokiniai. Vis daugiau auklëjimofunkcijø permetame mokyklai, opaskui priekaiðtaujame, kad ji nefunkcionuojakaip anksèiau. Norime, kad mokytojaivaikus iðmokytø ne tik raðyti, skaityti,dainuoti ir ðokti, bet ir sveiko gyvenimo bûdo,pilietiðkumo, tautiðkumo, lytinio gyvenimoperipetijø, vairavimo, plaukimo, informacinioir informatikos raðtingumo ir t.t. Ðiønaujø funkcijø neiðguisime ið mokyklø, tadteks su jomis susigyventi. Deja, daugelismokytojø tokiam darbui nëra parengti.Bendruomenës pakaitalas. Menkstasocialinis kapitalas, gyvename individualistinius,be sàryðio gyvenimus, kuriuosevis maþiau pasitikëjimo. Ðeimosstruktûros nuolat keièiasi: vedybø maþëja,poros gyvena nesusituokusios, skyrybosyra áprastas reiðkinys ir daugëja ðeimø,kuriose yra tik vienas ið tëvø. Individualistiniamepasaulyje yra maþiau priklausomybëstradiciniams dariniams,kaip bendruomenë, baþnyèia ar darbovietë.Svarstoma, ar ið tikrøjø yra daugiau,ar maþiau pasitikëjimo ir bendradarbiavimonei anksèiau. Jei þmonës yra daugiauindividualistiðki, ðvietime gali imti virðø sutuo daþnai siejamas vartotojiškumas socialiniøtikslø sàskaita. Silpstant socialiniamssaitams, mokykla patiria spaudimàsudaryti sàlygas ryðiams ir bendravimui,kas vëlgi reikalauja papildomøiðtekliø ir kitaip parengto mokytojo.Imigracija. Apskaièiavus 1990–2004 m.vidurká, daugiau þmoniø ávaþiuoja nei iðvaþiuojaá OECD šalis (iðskyrus Lenkijà).OECD ðalys yra labai pageidautinos imigrantams.Ðio proceso spartà galima matytitokiose šalyse, kaip Ispanija ir Graikija. Didëjantikonkurencija rodo, kad, norëdamaišlaikyti pozicijas pasaulio rinkose, šalis norinenori yra priversta taikytis su migruojanèiadarbo rinka. Neseniai Delfi portale perskaièiau,kad Vilniuje, Ozo gatvëje, statomasprekybos centras. Statybos aikðtelëjetà dienà dirbo 860 darbininkø. Ið jø tik 160lietuviø. Visi kiti turkai. O Seime svarstoma,kaip palengvinti tokiø atvykusiø darbininkøðeimø susijungimà. Ar mûsø mokytojai mo-10 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5