Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 1 - Vilniaus universitetas
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 1 - Vilniaus universitetas
Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 1 - Vilniaus universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Jeigu ne tikrovëje, tai bent televizoriaus ekrane visi esame matæ þoliø kuokðtus, vëjoneðiojamus dykumoje ar pusiau dykumoje. Vietiniai gyventojai juos gaudo <strong>ir</strong> šeria savokupranugarius... Karðto vëjo po tyrlaukius gainiojamo þoliø kuokðto ávaizdis kaip metaforagali bûti taikomas mums, lietuviams. Na, ypaè jaunajai kartai, nusiteikusiai <strong>ir</strong> toliaumasiðkai emigruoti ið savo protëviø ðalies. Tëvynë, ypaè tëviðkë, daugeliui jø tampasunkiau suvokiama, juolab ð<strong>ir</strong>dimi nebeiðgyvenama abstrakcija.ji realybëpastebëjimaisi aidas atkartoja „v<strong>ir</strong>ðesniø“ uþ jas jëgøsieká Lietuvà <strong>ir</strong> toliau matyti „apsivalanèià“nuo lietuviø...Manau, kad nëra joks atsitiktinumas,kai Prezidentas per savo dvi kadencijaspolitikø þargone galutinai átv<strong>ir</strong>tino kreipiná„Lietuvos þmonës...“ Pabandykite surastidar nors vienà Europos ðalá, kur bûtøtoks kreipinys „ávalstybintas“? Ðtai nuo èiagalima atsekti vienà ið prieþasèiø, formuojanèiøvëjø gainiojamus þoliø kuokðtus...Vartojant toká kreipiná nuraðoma ne tikþmoniø istorinë atmintis, kultûrinis paveldas,pilietinë sanglauda. Nuraðoma <strong>ir</strong>daugelis kitø, nemaþiau svarbiø socialiniø,politiniø, etnokultûriniø, psichologiniø<strong>ir</strong> panaðiø elementø, sudaranèiø socialiniøsantykiø <strong>ir</strong> jø áva<strong>ir</strong>aus lygio tinkløpamatiná karkasà. Tas karkasas ðiandienpraranda tvarumà, integralumà – tampab<strong>ir</strong>us. „Lietuvos þmogui“ (atsipraðau –þmonëms) nebeprimenama jo pilietinë <strong>ir</strong>dorovinë priedermë savo tautai <strong>ir</strong> valstybei.Dar daugiau... Politikas, kuris yra linkæsoperuoti ðiuo kreipiniu, save taip pat„iðlaisvina“ nuo panaðiø dvasiniø <strong>ir</strong> politiniøásipareigojimø.Ar pamenate popieþiaus Jono Pauliauskreipiná, atvykus á Lietuvà <strong>ir</strong> susitikussu lenkiðkai kalbanèia auditorija?„Lenkø kilmës lietuviai!“ Tuo popieþiusnorëjo pabrëþti politinës nacijos (ne vienetniniø lietuviø) svarbà valstybës gyvenime.Visuomenës nariø politiná susitelkimà.Tuo kreipiniu popieþius priminë <strong>ir</strong> lietuviøtautos istorines ðaknis, taip pat <strong>ir</strong> teritorinávientisumà. Tuo tarpu mûsø politikai,sekdami Prezidentu, vengia ne tikkreipinio „lietuviai!“ (nors jø, etniniø, Lietuvoje85 proc.). Jie seniai vengia tokiø,rodos, visai neutraliø, bet turiningø kreipiniø,kaip: tëvynainiai, bendrapilieèiai!..Man suprantama, kodël taip elgiamasi.Tai ne vien dël tautinio nevisavertiðkumo<strong>ir</strong> noro ásiteikti saujelei tautiniø maþumøþmonëms. Jeigu bus vartojama lietuvioar tëvynainio sàvoka, daugiau politinës<strong>ir</strong> ypaè dorovinës grauþaties pat<strong>ir</strong>s <strong>ir</strong>savo pilieèius apiplëðiantis monopolistas,<strong>ir</strong> tik savo grupelës interesus matantis <strong>ir</strong>juos ginantis „valstybininkas“, <strong>ir</strong> eilinis savivaldybës„biurokratas“…Geleþinë taisyklë tokia: <strong>ir</strong> postmodernumo,eurointegracijos sàlygomisvalstybës tvarumas priklauso nuo tautostvarumo. Ir atv<strong>ir</strong>kðèiai – paliegusi, savøjøvedliø uþm<strong>ir</strong>ðta <strong>ir</strong> „išsivaikšèiojanti“ tautagimdo tokià pat paliegusià, „kreivai“ besielgianèiàvalstybæ. Reikëtø dar pridurti– gimdo „beveidæ valstybæ“. Ir ne bet kokià,o bes<strong>ir</strong>ûpinanèià stambiojo, juolabtransnacionalinio kapitalo interesais.O pastaroji, bes<strong>ir</strong>ûpindama monopoliniokapitalo interesais <strong>ir</strong> vien pragmatiniaisdalykais, toliau spartina tautos „išsivaikšèiojimà“.Uþburtas ratas…Kur iðeitis ið tos situacijos, kurioje esameatsidûræ? – paklaus nuo visuotinai paplitusioskritikos triukðmo, nuo <strong>ir</strong>zlumosklaidos pavargæs skaitytojas. Kai kà jaupasakiau, apibûdindamas paplitusá <strong>ir</strong>mums (manau, sàmoningai) implantuotàkreipiná „Lietuvos þmonës…“ Kità reikðmingesnæatsakymo dalá pabandysiu sukonstruotipasitelkæs jau kitoká ávaizdá…Bet prieð pateikdamas <strong>ir</strong> apraðydamastà ávaizdá, tiesiog minties intrigai pateiksiuÞiskaro d’Esteno (Giscard d’Estaing),buvusio Prancûzijos prezidento, ovëliau iðrinkto Europos Konvento p<strong>ir</strong>mininku,þodþius: „Pasaulis nelaimingas. Jisnelaimingas ne tik todël, kad neþino, kureina, bet <strong>ir</strong> dël to, kad nejauèia, jog suþinojæssuprastø einàs katastrofos link…“(D’Estaing G.V. Europa mûsø laikais. –Vilnius, 1995, p.15). Ta citata skaitytojuitenorëjau priminti, kad „išsivaikšèiojimo“(dvasinio, kultûrinio) liga sergame ne vienmes. Tik mûsø liga yra kur kas fundamentalesnë,nei kur nors kitoje šalyje, pas musturinti netgi gilias istorines šaknis…Integrali, tvari valstybë – tai elegantiðkarotonda <strong>ir</strong> jos ilgesys….Rotonda – romantizmo laikais plaèiaipasklidæs <strong>ir</strong> antikos architektûrà atkartojantisstatinys.Tai – centriškas apskrito plano statinyssu kupolu, kurá laiko kolonos. Tokiamestatinyje visos kolonos yra lygiavertës– nerasime kokios nors architektoypaè sureikðmintos. Prieðingu atveju turëtumearchitektûriná nesusipratimà…Tautà (arba politinæ nacijà) <strong>ir</strong> valstybæjø vienyje (jeigu tarp jø nëra atsk<strong>ir</strong>ties) galimeprilyginti grakšèiai pastatytai <strong>ir</strong> tv<strong>ir</strong>taistovinèiai rotondai. Man regis, tokiø dariniømes turime Europoje. Tai suomiai, norvegai,danai, islandai (visi skandinavai!);prie jø galima prisk<strong>ir</strong>ti A<strong>ir</strong>ijà, daugiatautæÐveicarijà…. Visos jos funkcionuoja demonstruodamosdarnà tarp tautos <strong>ir</strong> valstybës(ðiuo atveju að nekreipiu rimtesniodëmesio á dabartinæ pasaulá iðtikusià krizæ).Pabandysiu ávardyti rotondos kolonas,nuo kuriø priklauso statinio grakðtumas,patvarumas, apþvalgos erdvë <strong>ir</strong> kt.Kas gi ið tiesø sudaro valstybës-rotondoskolonas, koks jø skaièius, kokia jøbûklë? Dël kolonø skaièiaus… Tai – susitarimodalykas. Galime imti penkias, septynias,devynias… Kuo didesnis skaièius– tuo daugiau painiavos. O jeigu rotondàásivaizduosime ið trijø ar keturiø kolonø –vëlgi matysime architektûriná nesusipratimà.Kaþkà panaðaus galime áþvelgti organiniametautos (nacijos) <strong>ir</strong> valstybësvienyje.Kokias kolonas tokiai rotondai-tvariosvalstybës ávaizdþiui mes siûlome? Siûlomaeilës tvarka neturi reikðmës. Primename– visos jos lygiavertës. Bet pokalbáapie tai pradësime nuo tradicinës… Na,intrigos, taip pat minties taupumo dëleijas apibûdindamas (<strong>ir</strong> ásivaizduodamasbûtent Lietuvà kaip rotondà) kandþiaipašmaikštausiu.Gamybos organizavimas <strong>ir</strong> personalovadybos kultûra. Su velioniu akad.E.Vilku mes nesutardavome. Jis turëjo polinká(kaip <strong>ir</strong> daugelis kitø) suabsoliutinti vadinamàjáekonomikos veiksná. Bet ðtai kartà,sugráþæs ið pasaulinio ekonomistø kongreso,jis pasakë: kongrese ásivyravusinuomonë, jog 80 procentø ekonomikossëkmæ lemia… kultûra. Nuo savæs pridursiu:jeigu kultûrai prisk<strong>ir</strong>tume dorovinius,estetinius bei politinius ásitikinimus, galëtumetuos procentus <strong>ir</strong> padidinti…Kà šios „kolonos“ atveju telegrafiðkaidar derëtø svarbaus pasakyti? Ogi tai,kad, nunykus archainei kultûrai <strong>ir</strong> kaimoetnokultûrinei átakai, bûtent miestas taponacionalinës tapatybës tæsëju. Ðiuo atvejune Japonija rodo iðsk<strong>ir</strong>tiná pavyzdá su savounikalia personalo vadybos kultûra.Specifiniais bruoþais ðioje srityje taip pat<strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2009</strong> <strong>Nr</strong>. 5 7
Change language