Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 1 - Vilniaus universitetas

Protëviø balsaiPrašoma paaiškinti savo meniniuschoreografijos principus, Laimutë Kisielienësako nepritarianti pastaruoju metuásivyravusiai sceninei liaudies ðokiø kûryboskrypèiai, kuri remiasi tik efektais,pasipuikavimais, dirbtine išmone, kuriøapstu daugelio ðokiø kolektyvø repertuaruose.„Bûtina be galo atsargiai prisiliestiprie liaudies kûrybos“, – kalbëjo ji darprieš penkerius metus, kartoja ir ðiandien.„Tai priklauso nuo kûrinio esmës pojûèio– bent tuo að ir vadovaujuosi. Daugumaimano kûryba yra nepriimtina. Kritikuoja,kad nekuriu linksmø ðokiø, lyrinë choreografijakaþkokia „neþiûrovinë“, kad jà atliekantnesinori ploti á taktà. Daugelis kolektyvøvadovø paprastai mëgsta polkas,smagius ðokius su blevyzgomis, neskoningaissijonø patampymais, nes tai patinkaþiûrovams. Smagu, visi ploja – bravo,bis. Mano ðokiai kitokie, ir nemaþaikolektyvø juos ðoka, nes jauèia ðokio dvasià,o ne tik formà. Neimituoju liaudieschoreografijos, neimu folkloriniø ðokiø irjø nerutulioju, nes tai ne mano kelias. Tuokeliu eina labai talentingi kûrëjai (TamaraKalibataitë, Henrikas Uznys), aš tai darauretai ir labai atsargiai. Gilinuosi á baltiðkàjàmitologijà, tiesiog klausau, kà mankuþda protëviai. Tai yra mano pajauta“.Laimutës Kisielienës visø ðokiø dienøkoncepcija – kurti realaus ir nerealaus þemiðkopaveikslo ávaizdá. Rengiant 2009-øjøðventæ, reikia atsisakyti daugelio siûlytøantgamtiniø, virtualiø efektø, nes tam nëragalimybiø. Kita vertus, anot paðnekovës,tie þmonës, kurie trokðta efektø, pasirinkskitus renginius, o dainø ir ðokiø ðventësprivalo iðlaikyti mitologinæ, tradicinæ liaudiðkàjàidëjà, iðreikðti tautos savastá.Laimutë Kisielienë, 2009-øjø Pasauliolietuviø dainø ðventës Ðokiø dienosmeno vadovëugná, ir didelæ pagarbà Motinai, ir Ðeimøsantarvei; pamatys jaunimo ir vyresniøjøðoká, iðaukðtinantá Motinystæ. Bûsianti irDarbo dalis, kurion sueis ir tëvai, ir vaikai– visi suksis viename malûne, maldamibendrà tëviðkës derliø. Pabaigoje, aiðku,bus pakartotas Kauno finalas – bendrasseptyniø tûkstanèiø ðokëjø margaspalvis„Lietuvos“ vardas.Doc. Laimutës Kisielienës ðokio edukologijos studijos choreografijosstudenèiø sukurtas ðokis „Uþteka saulelë“Ðokis mirties foneAr sceninis liaudies šokis miršta?Laimutë Kisielienë tvirtina, kad sceninislietuviø liaudies ðokis turëtø glaudþiaisietis su etnine kultûra, tautinio tapatumoformavimu ir palaikymu. Anksèiau ið kaimoá miestà sklido liaudies ðokis, dabarkryptis pakito, ir miestø ansambliai koncertuojadaþniau negu kaimietiðkieji. Kaikurie þmonës dar moka paðokti ir „Ðiaudøbatus“, ir „Bitutæ pilkàjà; smagiai sukaliaudiðkus ratelius, paþaidþia þaidimø. Tuotarpu sceninis liaudies ðokis ið tiesø nyksta,blësta. Ðiemet jos vadovaujama VPUKMEI ðokio edukologijos specialybë iðleidþiapirmàjà bakalaurø laidà. Pirmajamekurse studijuoja penkiolika bûsimøjø ðokiøpedagogø. Tai beveik dvigubai daugiaunegu bûdavo priimama anksèiau. Taigiugdomosios choreografijos vilèiø yra.Tuo tarpu liaudies ðokio situacija ðalies mokyklosekelia pagrástà rûpestá – jis vis labiaupraranda tradicijà, modernëja. Popamokinëliaudies ðokiø bûreliø veikla, anksèiausudariusi pakankamà pagrindà rengiantisdainø ðventëms, dabar apleista.Nëra jokiø vilèiø áteisinti mokykloje ðokiopamokà, kad ji taptø lygiavertë kitoms.Neugdomas gebëjimas paþinti ir vertinti.Paðnekovë, ðokio edukologijos specialybësprogramos autorë, tikisi, jog jos studentija,skirdama daugiausia dëmesio beilaiko liaudies ðokio studijoms, pasieks lûþiotaðkà dabartinëje situacijoje, ðokio pedagogaigebës ugdomàjà programà pritaikytitradicijos puoselëjimo reikmëms.Anot docentës Laimutës Kisielienës, jeigunebus laikomasi ðiø idëjø, iðnyks ir dainøðventës – nematerialusis Pasaulio kultûrospaveldo paminklas. Reikia parengtimokytojà, kuris atsineðtø á mokyklà liaudiesðokio bacilà ir ja uþkrëstø savo mokinius.Antai studentë Indrë Þekonytë sukûrëðoká „Uþteka saulelë“, kuris buvo suðoktasuniversiteto koncerte. Scenoje parodytaSaulë motulë, jos sutiktuvës, kelionëá aukðtumas ir nusileidimas ramausmiego. Tai buvo jaunosios specialistëssubtilaus lyriðkumo raiðka. Tai ne vienintelëbræstanti choreografë studijoje. Docentësu pasigërëjimu kalba ir apie ÞivilæÈiþauskaitæ, Urtæ Bareiðytæ, apie KamilæNarkutæ, Bertà Noreikaitæ ir apie kitas, jauèianèiaslaudies ðokio prasmæ. Studentësrengia iðsamius kursinius darbus – kûrybingusapraðus ir apie Joniniø apraiðkassceninëje choreografijoje, ir apiepaukðèio ávaizdá bei jo interpretavimà sceninëjekultûroje, ir apie klumpes lietuviðkojeetnografijoje, ir apie pirðlybø paproèiøbei apeigø svarbà, ir apie rugiapjûtëschoreografijos, ir apie sceniniø sutartiniøbruoþus, ir apie merginos paveikslà lietuviøsceninëje kûryboje. Visur dominuojaetnokultûros ryðys su scenine choreografija.Studentës skatinamos tà ryðá atrastiir suprasti; mokomos iðryðkinti scenináðoká, atrasti rakursà, kurti jo dramaturgijà.Ir visa tai stengiamasi atlikti nesugadinusðokio figûrø, þingsniø pirmapradþiocharakterio, dvasios. Studijoje kuriamiir jaunamartës, ir kupoliavimo, ir vainikøpynimo, jø plukdymo ðokiai, mitologiniaiávaizdþiai.Nukelta á 34 p.Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 19