Visais laikais daug diskusijøsukelia muzikos átaka asmenybei.Medikai nuolat pateikia „kietøárodymø“ arba uþfiksuotø faktøMocartasapie muzikos poveiká.<strong>ir</strong> mokslasDoc.dr. AldonaVILKELIENË<strong>Vilniaus</strong> pedagoginis<strong>universitetas</strong>Rytø muzikosterapijos sesija.Ka<strong>ir</strong>ëje – dr.GerhardasTucekasKad medikamento poveikis bûtø patikimaiiðt<strong>ir</strong>tas, reikalaujama atlikti tyrimus,turinèius statistiðkai reikðmingà imtá,juos pakartoti, atriboti nuo kitø galimøveiksniø. Šiuolaikiniø amerikieèiø muzikosterapijos tyrimø akivaizdi neuromedicininëperspektyva. Apie jà plaèiai kalbama<strong>ir</strong> pasauliniuose muzikos terapijoskongresuose (Jaako Erkkila, JorgasFachneris <strong>ir</strong> kiti). Taèiau kaipgi tuometsu socialiniais mokslais, pedagogika? Artai, kad tyrimo metu nefiksuojami „akivaizdûsfaktai“, gali paversti šiuos mokslus„netikrais“?Jau 1973 m. fizikas Juanas Roederezaspradëjo vasaros koncertø-seminarøciklà, turëdamas tikslà atrasti ryðiustarp muzikos <strong>ir</strong> mokslo. Jis subûrë muzikosteoretikus, psichologus, lingvistus,neuromedicinos specialistus, kompiuteriøþinovus. Þymus d<strong>ir</strong>igentas Herbertasvon Karajanas pats pasisiûlë, kad su juobûtø atlikti tyrimai – d<strong>ir</strong>igavimo metu matuojamajo smegenø veikla. Rezultataibuvo stulbinantys: uþfiksuoti kraujospûdþio,pulso, odos temperatûros pokyèiaiatliekant muzikà neleido abejoti,kad garsas, persmelkiantis visà þmogauskûnà, kaulus, smegenis, turi galingàpoveiká visai organizmo sistemai.AutentiðkøkankliømuzikaligoninëjeD.Campbellas (1997) savo knygoje apieMocarto efektà teigia, kad, iðtyrus smegenøþievës pokyèius klausant Mocarto,nustatyta, jog šio kompozitoriaus muzikagerina atmintá, skatina darbingumà,ramina skausmus <strong>ir</strong> maþina stresà. Pastaruojumetu mokslininkai neturi vieningosnuomonës dël Mocarto muzikos, taèiauatranda vis naujø bûdø árodyti muzikos,kaip terapinës priemonës, poveikáþmogui. T.Bieglas (2008) atliko tyrimussu dainuojanèiais þmonëmis: ðeðiemssavanoriams dainininkams buvo 3 kartusatliekamas kraujo tyrimas (valandàprieð koncertà, prieð iðeinant á scenà <strong>ir</strong>ið karto po koncerto). Jis nustatë, kadserotonino, noradrenalino <strong>ir</strong> beta endorfinøkraujyje yra daugiau po dainavimo.Prieð dainavimà kraujyje rasta daugiauadrenalino. Tai rodo, kad muzikavimometu organizme intensyviau vyksta cheminiaiprocesai, gaminamos imuninæ sistemàstiprinanèios medþiagos.Tiek muzikos terapijos, tiek medicinostikslai sk<strong>ir</strong>iasi priklausomai nuo diagnozës,medicininiø procedûrø, asmenybës,individualiø poreikiø. G.Tucekas (2008)teigia, kad intensyviosios terapijos palatojegydytojo þvilgsnis p<strong>ir</strong>miausia krypstaá prietaisø, fiksuojanèiø gyvybinius procesus,rodykles, o tik po to á paciento veidà.Muzikos terapeutas uþpildo psichosocialinæerdvæ, palaikydamas tiesioginá– muzikiná ryðá su pacientu, garsu teigiamaiveikdamas jo imuninæ sistemà.Cheryl Dileo Maranto (2008) teigia,jog, p<strong>ir</strong>ma – muzika veikia individà biomedicininiu<strong>ir</strong> psichosocialiniu lygiu vienumetu; antra – muzika, lyginant su kitomisinvazinëmis priemonëmis, nëra intervenciniopobûdþio ar skausminga; treèia– muzika neturi paðalinio poveikio;ketv<strong>ir</strong>ta – ji yra pasiekiama <strong>ir</strong> ligoninëje,<strong>ir</strong> namuose.26 <strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2009</strong> <strong>Nr</strong>. 5
Remiantis moksliniais argumentais <strong>ir</strong>emp<strong>ir</strong>iniais rezultatais, vis labiau pleèiamimuzikos terapijos mokslo tyrimai <strong>ir</strong> galimybës.Kol Lietuvos muzikos terapeutaitebeieðko kolegiðko sàlyèio taðkø, kolpat<strong>ir</strong>tis dar maþa, dþiugu, kad ats<strong>ir</strong>andapalaikanèiø kolegø uþsienyje. Dr. AlfredasLohningeris (Austrija), prof. Tomas Hillecke,dr. Gerhardas Tucekas vis garsiau kalbaapie chronobiologinius tyrimus <strong>ir</strong> jø taikymàmuzikos terapijoje, apie etninës muzikos,atitinkanèios ligonio bûklæ <strong>ir</strong> pat<strong>ir</strong>tá,svarbà. Kompiuteriø programa jau pa-jëgi iððifruoti ð<strong>ir</strong>dies tvinksnyje uþfiksuotàinformacijà apie emocijas, jø pobûdá <strong>ir</strong>intensyvumà, apie muzikos terapeuto <strong>ir</strong>paciento iðgyvenimø balansà muzikos terapijosseanso metu.Harmoningas muzikos <strong>ir</strong> mokslo beimedicinos dialogas suskambo antrajametarptautiniame kongrese „Mocartas<strong>ir</strong> mokslas“, vykusiame 2008 m. pabaigojeVienoje (Austrija). Lietuvos stendebuvo pristatytas pranešimas „Psichosocialiniai<strong>ir</strong> terapiniai grupinio sutartiniø atlikimoaspektai“, pateikti nerimo, relaksacijosdinamikos dainavimo metu tyrimorezultatai. Pasaulio mokslininkus sudominolietuviðkos sutartinës, jø atlikimospecifika, galimybës taikyti muzikos terapijojeetniná grupiná dainavimà. Savoruoþtu, kongrese dalyvavæ Grundtvigomokymosi projekto „Dainuok, nurimk <strong>ir</strong>šypsokis“, kurio tikslas – vykdyti muzikosterapijos mokymus tarptautiniu mastu,dalyviai – muzikai <strong>ir</strong> medikai – turëjogalimybæ ásitikinti, jog dialogas tarp muzikos<strong>ir</strong> medicinos arba, kitaip tariant,Mocartas – mokslas vyksta.Fononais paskatintas krûvininkøtuneliavimasProf. habil. dr.Povilas PIPINYS,doc. dr. Alfonsas RIMEIKADaugiau nei 40 metø <strong>Vilniaus</strong> pedagoginiouniversiteto (VPU) Bendrosiosfizikos katedroje sëkmingai tyrinëjamistipraus elektrinio lauko sukelt<strong>ir</strong>eiškiniai dielektrikuose bei puslaidininkinësemedþiagose. Ðiø tyrimø pradþiagalima laikyti 1960 m., kai P.Pipiniuigráþus ið asp<strong>ir</strong>antûros Maskvosuniversitete (Rusija) buvo pradëti elektroliuminescencijoskristalofosforuosetyrimai. Gautiems rezultatams aiškintibuvo pasitelkta rusø mokslininkoL.Keldyšo 1956 m. sukurta gardelësv<strong>ir</strong>pesiø (fononø) paskatinto laisvøjøkrûvininkø tuneliavimo stipriame elektriniamelauke teorija.Tuneliavimas yra kvantmechaninisreiðkinys, kuris bûdingas tik mikropasauliui– elektronams, alfa dalelëms <strong>ir</strong>kt. Tuneliavimo reiðkinio esmë yra ta,kad mikrodalelë gali áveikti potencialobarjerà, t.y. atsidurti kitoje barjero pusëje,jo neperðokdama. Tuneliavimà1928 m. pasiûlë E.Condonas <strong>ir</strong> G.Gamowassunkiøjø branduoliø alfa skilimuipaaiškinti.Esmingiausia ðio reiðkinio savybëta, kad mikrodalelë gali áveikti barjerà,kurio áveikti klasikinës mechanikos poþiûriuið viso neámanoma.Tuneliavimo efektas atomuose p<strong>ir</strong>màkartà buvo stebëtas 1930 m., kaifizikams eksperimentatoriams t<strong>ir</strong>iamuosedariniuose pavyko sukurti elektriniuslaukus, kuriø stipris siekë daugiau kaipmilijonà voltø centimetrui. Elektronø tunelináprocesà puslaidininkyje (germaniosiauroje p-n sandûroje – tunelinisdiodas) p<strong>ir</strong>mà kartà 1958 m. stebëjoL.Esaki. 1973 m. uþ darbus apie tuneliavimàpuslaidininkiuose, superlaidininkuosebei tunelinio diodo iðradimàL.Esaki, I.Giaeverui <strong>ir</strong> B.D.Josephsonuibuvo pask<strong>ir</strong>ta Nobelio premija.Reikia pabrëþti, kad tunelinis procesasmaþai priklauso nuo temperatûros.Taèiau eksperimento rezultatai,gauti t<strong>ir</strong>iant elektroliuminescencijà beikitus elektrofoto reiðkinius t<strong>ir</strong>iamosiosemedþiagose, rodë didelæ elektroliuminescencijosskaisèio bei netiesinës srovësstiprio, esant pridëtam stipriamelektriniam laukui, priklausomybæ nuotemperatûros. Todël eksperimentiniubûdu gautiems rezultatams aiškinti buvopradëta naudoti fononais paskatintatunelinë (FPT) laisvøjø krûvininkø generacija.Ðià teorijà priemaiðiniø centrøatveju puslaidininkiuose, glaudþiaibendradarbiaudamas su VPU fizikaiseksperimentatoriais, patikslino Fizikosinstituto teoretikas Š.Kudþmauskas, kurioišvesta santykinai paprasta formulëtunelinei spartai apskaièiuoti dabar naudojama.Remiantis šiuo modeliu buvoaiškinama VPU Kietojo kûno optikos laboratorijojematuojamø netiesiniø sroviøprigimtis puslaidininkiuose, dielektrikuosebei Schottky‘o dioduose.Pastaràjá dešimtmetá didþiulá susidomëjimàsukëlë áva<strong>ir</strong>iø medþiagø nanostruktûrosdël dideliø jø taikymo perspektyvøðiuolaikinës mikroelektronikos <strong>ir</strong>ypaè nanoelektronikos srityse. Nanostruktûrøelektriniø savybiø tyrimai sukëlëproblemø aiðkinant elektros srovëspriklausomybes nuo pridëtos átamposbei jø pokyèius veikiant temperatûrai.Pas<strong>ir</strong>odë, kad netiesinës srovës áva<strong>ir</strong>iømedþiagø nanostruktûrose ypatumusgeriausiai paaiškina bûtent FPT modelis,nes uþsienio fizikø bandymai pritaikytiáva<strong>ir</strong>ius kietojo kûno fizikoje naudojamusmodelius patenkinamø rezultatønedavë. Ðis modelis sëkmingai taikomaselektriniam laidumui aiškinti <strong>ir</strong>organinëse, <strong>ir</strong> net DNR molekulëse.VPU Bendrosios fizikos katedrosKietojo kûno optikos laboratorijoje atliekamimokslinio tyrimo darbai sulaukëdidelio tarptautinës mokslinës visuomenëssusidomëjimo. Jie yra reikšmingitiek savo moksliniu naujumu, tiek <strong>ir</strong>praktiniu taikymu, plëtojant ðiuolaikinæmikroelektronikà <strong>ir</strong> ypaè nanoelektronikà.Tai patv<strong>ir</strong>tina kvietimai Kietojo kûnooptikos laboratorijos darbuotojamsdalyvauti tarptautinëse mokslinëse konferencijose(Budapeðtas, Maskva,Minskas, Kijevas, Ryga, Baku, Stavropolis,Tartu,Èernovcy, Praha, Liubliana,El Paso, Bostonas), kuriose perskaitytanemaþai praneðimø. Be to, gaunamiuþsienio ðaliø (Indijos, Kinijos <strong>ir</strong> kt.mokslo centrø) mokslininkø prašymaipriimti d<strong>ir</strong>bti moksliná darbà šioje laboratorijoje.Dëmesá á ðiuos darbus atkreipë<strong>ir</strong> fizikams gerai þinomos aktualiødarbø ið fizikos srities leidyklos, siûlydamosrašyti apþvalginius straipsnius.Nors nagrinëjanèiø ðias problemasmokslininkø nedaug, taèiau ðeði ágijodaktaro laipsnius, parengtos <strong>ir</strong> apgintosdvi habilituoto daktaro disertacijos.Áva<strong>ir</strong>iuose moksliniuose þurnaluose paskelbtaper 100 moksliniø straipsniø.Sëkmingesniam darbui trukdo skurdieksperimentinë bazë, todël dabar darbasdaugiausia siejasi su uþsienio ðaliølaboratorijose atliktø eksperimentoduomenø analize.<strong>Mokslas</strong> <strong>ir</strong> <strong>gyvenimas</strong> <strong>2009</strong> <strong>Nr</strong>. 5 27
Change language