Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5 1 - Vilniaus universitetas

Juozas SKOMSKISIstorijos fakulteto dekanui profesoriuiEugenijui Jovaiðai uþ deðimtiesmetø taikomøjø darbø ciklà „Istorija irkompiuteriai“ paskirta 2008 metøLietuvos mokslo premija.Ið tikrøjø istorijos multimedija pradëtakurti jau1988 metø pradþioje, t.y. prieð dvideðimtmetø, su tais laikais dar ribotomiskompiuterinëmis multimedijos galimybëmis.Prireikë daug laiko, kad darbas gautøtoká aukðtà valstybës ávertinimà, ir šiandienistorijà privalu gebëti pateikti kiekvienamvartotojui suprantamai, aiškiai,trumpai ir patraukliai – toks pagrindinisuþdavinys,– sako mûsø pašnekovas.Praðomas ávardyti ádomiosios istorijosciklo populiarumà, profesorius sako, jogtada, kai pradëjo dirbti, daugelis sunkiaiásivaizdavo sëkmæ. Taèiau entuziastasstengësi pasitelkti naujausià, greièiausiàir plaèiausiø galimybiø kompiuterinæ technikà.Daþnai tekdavo net pralenkti galimybes.Todël jau po dešimtmeèio triûso jisturëjo visavertës multimedijos darbø, kurienustebino daugelá skeptikø ir privertëkeisti nuomonæ. Prieš septynerius metusLietuva gavo pirmuosius „Gimtosios istorijos“kompaktinius diskus. Laikas sutaposu visuotinës mokyklø kompiuterizacijosbei ugdymo poreikiø plëtros banga, dëlto nacionalinis produktas – vienintelis kompiuterinisLietuvos istorijos vadovëlis – greitaiplito, nes tam valstybë skyrë pakankamailëðø. Pašnekovas prisimena, jog taiirgi nebe atsitiktinis dalykas – buvo skelbtiir finansuoti valstybës konkursai, kuriuosjis laimëdavo. „Ádomiosios Lietuvos istorijos“projektai yra laimëjæ ir pasaulio konkurso„Pasaulio virðûnës“ nacionaliniuskonkursus 2005 ir 2007 metais.„Didþiausio dþiaugsmo man teikia faktas,jog visi man vadovaujant sukurti„Gimtosios istorijos“ ir „Ádomiosios Lietuvosistorijos“ diskai sëkmingai naudojamimokyklose. Juos noriai nagrinëjamokiniai savarankiškai specialiai tam sukurtojeerdvëje „e-mokykla“. Moksleiviaigali atlikti ávairius namø darbus, uþimtilaisvalaiká, þaisti, spræsti uþduotis, kurtitestus ir kt. Norëdamas mokytis kiekvienasturi puikiø galimybiø, nes filmai-pamokoslogiškos, ádomios, patrauklios,išradingos ir suprantamos bei paprastosLaureataiSvarbu þinoti,kad esi savo TëvynësvaikasProfesorius Eugenijus Jovaiðanaudoti. Malonu, kad „Ádomiosios Lietuvosistorijos“ siuþetus Lietuvos televizijatransliuoja visam pasauliui, o „Lietuvostûkstantmeèio vaikø“ konkursas neapsieinabe uþduoèiø ið minëtos istorijos.O kas uþ ðios valstybës ávertinimo ribos?Kà Lietuvos istorijos profesorius EugenijusJovaiða su multimedijos komandakuria ðiandien?„Ðá birþelá pristatysime naujà penkiødaliø Lietuvos istorijos projektà „Lietuva1009 – 2009“, skirtà Lietuvos vardo paminëjimoTûkstantmeèiui. Niekada darnesu kûræs tokio sudëtingo projekto:Pirmoji dalis. Pristatome Lietuvà, kokiaji pasitinka Tûkstantmetá. Kokia jos geografija.Kokie jos sniegai ir lietûs. Kokiosupës, eþerai ir pelkës. Kokie jos þmonës.Kokia jos ekonomika. Kokia mûsø kalba,kultûra.Antroji dalis. Ji visiškai nelaukta: istorikasTomas Baranauskas kuria erdvës þemëlapá,kurá riboja Elbës, Okos upës, Krymopusiasalis ir Skandinavija. Ðioje erdvëjenuo 860 -øjø iki 2008 metø keièiasi èia gyvavusiøvalstybiø sienos. Niekas per visàLietuvos istorijos istorijà dar nëra to daræs.Parodysime, kaip atrodë gentinis baltøetnosas, slavø Rusia; kaip atrodë gentinëLenkija, norvegø, ðvedø, suomiø, danøvalstybës; matysime, kaip jos keitësi;kaip susikûrë Mindaugo Lietuva. Pagaliaumatysime naujausiø laikø valstybiø sienøkaità iki 2008-øjø Ðengeno erdvës. Kartusu þemëlapiais þiûrovo akyse keisis komentaraiir kita vaizdinë medþiaga. Matysime,kaip ilgai mes buvome dideli ir kiektrumpai buvome maþi. Tada, manau, suprasime,iš kur kyla tas nenugalimas genetinislietuvio valstybingumo jausmas.Treèioji dalis. Á kompiuterá ádedamaknyga. Vartysime jos lapus, o balsaspasakos Lietuvos istorijà.Ketvirtoji dalis. Teatralizuoti siuþetai. Aktoriaiir jauni istorikai kalba ir rodo 33 svarbiusistorijos dalykus nuo seniausiø laikø.Penktoji dalis. Ðimtas iðkiliø Lietuvosþmoniø, ðimtas datø ir ðimtas Lietuvosádomybiø, pavyzdþiui, paskutinieji Lietuvospagonys, grandinë išskirtiniø pasaulëjautos,pasaulëþiûros, minties kaitos faktøir t.t. Tai unikali dovana þmonëms. Dovanajø ugdymui. Dovana ateities kartoms.Ðá kartà stengiaus padaryti tai, koniekada neteko daryti. Nuostabus groþis– Lietuvos istorija.“Ir èia mums jau neámanoma nepastebëti,jog toks dþiaugsmas darbu savoTëvynës labui áveikia visas negandas, nubraukiavisus kasdienybës vargus ir nepriteklius.„Man yra labai svarbu mano Tëvynësistorija. Svarbu, kad ji bûtø sàþiningai, ádomiaiperteikiama. Man svarbu, kad kuodaugiau þmoniø tà garbingà praeitá suvoktøir gerbtø. Man svarbu, kad ið tospraeities mokytøsi kiekvienas. Svarbu þinoti,kad esi savo Tëvynës vaikas. Ðià Vasarioðeðioliktàjà jauèiau didþiausià malonumàbûdamas greta savo sûnaus MariausJovaiðos, kai Lietuvos RespublikosPrezidentas Valdas Adamkus jam teikëordino „Uþ nuopelnus Lietuvai“ medalá.Jaunam þmogui pelnyti valstybës apdovanojimàbe galo graþu. Ypaè dþiugu, kaiþinai, jog visus tuos dvideðimt metø dirbomedrauge. Juk kaip tik Marius sukûrëpirmàsias istorinës multimedijos sistemas,atstovavo Lietuvai 1994 metø kongrese„Istorija ir kompiuteriai“, vëliau laimëjoir kitokiø kompiuteriniø konkursø,yra „Neregëtos Lietuvos“ meniniø fotografijøið paukðèio skrydþio ciklo autorius. Kokiodar didesnio dþiaugsmo gyvenime bereikia...“,tarsi gyvenimo maldà kalba mûsøIstorijos fakulteto dekanas, Lietuvosmokslo premijos laureatas, „ÁdomiosiosLietuvos istorijos“ kûrëjas profesorius EugenijusJovaiða, save pavadindamas begalo graþiai – savo Tëvynës vaiku.32 Mokslas ir gyvenimas 2009 Nr. 5